Pagal pirmą kartą skelbiamą 33 valstybių narių skaitmeninės brandos lygį Lietuvos DGI indeksas (angl. Digital Government Index) siekia 60,8 proc. ir yra 0,3 procentinio punkto didesnis nei EBPO vidurkis (60,5 proc.).

„Prieš keletą metų pagal EBPO skelbtą bandomąjį tyrimą Lietuva buvo 27-oje vietoje iš 33 valstybių, todėl šiandien matomas šuolis atspindi reikšmingą pažangą skaitmeninės brandos srityje ir įrodo, kad Lietuvoje duomenų valdymas ir panaudojimas yra strateginis prioritetas“, – Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pranešime teigė ministrė Aušrinė Armonaitė.

Vokietija, Graikija, Slovakija, Šveicarija ir JAV į indeksą neįtrauktos dėl nepakankamų duomenų.

Aukščiausią vietą užėmė Pietų Korėja, Danija, Jungtinė Karalystė, Norvegija, Australija, Estija, Kolumbija, Airija, Prancūzija ir Kanada. Kaimyninė Latvija užėmė 16-tą vietą.

Prieš keletą metų pagal EBPO skelbtą bandomąjį tyrimą Lietuva buvo 27-oje vietoje iš 33 valstybių, todėl šiandien matomas šuolis atspindi reikšmingą pažangą skaitmeninės brandos srityje (...)

 

Matuojant DGI indeksą valstybių pažanga vertinama pagal šešias skaitmeninės valdžios brandos lygį atspindinčias sritis: skaitmeninį dizaino pobūdį, rėmimąsi duomenimis, valdžią kaip platformą, esminį atvirumą, orientaciją į vartotoją ir aktyvumą.

Aukščiausią vertinimą Lietuva gavo rėmimosi duomenimis srityje užėmusi devintą vietą (75,3 proc.). Latvija čia užėmė 14-ą vietą.

Šioje srityje gerai pasirodė Pietų Korėja, Estija, Airija, Norvegija, Danija, Prancūzija, Kolumbija, Australija ir Švedija.

„Visose šiose šalyse valdžios sektoriaus duomenų valdymas ir naudojimas yra strateginis prioritetas, kurį atspindi visapusiškos pastangos stiprinti duomenų valdymą viešajame sektoriuje ir gerinti prieigą prie duomenų bei dalijimąsi jais“, – teigiama EBPO ataskaitoje.

Prasčiausiai Lietuva pasirodė skaitmeninio dizaino pobūdžio (kuriame vertinama, kaip šalys įgyvendina nacionalinę skaitmeninės valdžios strategiją) vertinime užėmusi 28-ą vietą (59 proc.).

Ataskaitoje pažymima, kad norėdamos pagerinti šį rodiklį valstybės turi geriau stebėti, kaip įgyvendinamos jų strategijos, pasiekiami numatyti rezultatai.

„Tik 40 proc. šalių vertina savo investicijų poveikį ir rezultatus“, – teigiama ataskaitoje.

Pagal valdžios kaip platformos rodiklį (kuriame vertinama, kaip valdžios institucijų paslaugos įtraukia skaitmenines technologijas) Lietuva yra 15-oje (65,1 proc.), pagal esminį atvirumą – 12-oje (56,1 proc.), pagal orientaciją į vartotoją – 15-oje (61,9 proc.), o pagal aktyvumą – 24-oje vietoje (47,7 proc.).

Ministrės teigimu, į ataskaitą buvo įtrauktos tiek tos valstybės, kuriose pensijų kaupimas antroje pakopoje yra privalomas, tiek tos, kuriose tokios prievolės nėra, todėl Lietuvos rodiklis skaičiuotas be šio kaupimo – su juo šalies rodiklis siektų apie 50 procentų.  

„Sutinku su tais ekonomistais, kurie sako, kad (tyrimo – BNS) metodika yra stipriai abejotina todėl, kad viename katile mes turime tas valstybes, kuriose kaupimas antroje pakopoje yra privalomas, o jeigu mes žiūrėtume su savo antros pakopos kaupimu, tai pas mus ta pati prognozė irgi apie vidurį (siektų tyrimo vidurkį – BNS)“, – žurnalistams antradienį sakė M. Navickienė.

„Lietuva yra be privalomo kaupimo, bet (tyrime – BNS) kartu sudėta su valstybėmis, kurios yra privalomai kaupiančios. Tai metodikai yra nemažai priekaištų ir aš jiems pritariu“, – kalbėjo ministrė.

Naujausiame tyrime EBPO prognozuoja, kad 2000 metais gimę ir nuo 2022 metų iki senatvės dirbsiantys žmonės Lietuvoje gautų 28,9 proc. buvusio vidutinio atlyginimo siekiančią pensiją.

 

Naujausiame tyrime EBPO prognozuoja, kad 2000 metais gimę ir nuo 2022 metų iki senatvės dirbsiantys žmonės Lietuvoje gautų 28,9 proc. buvusio vidutinio atlyginimo siekiančią pensiją.

Tuo metu šio rodiklio vidurkis visoje organizacijoje siekia 61,4 proc., o didžiausi įverčiai užfiksuoti Portugalijoje, Turkijoje, Nyderlanduose, kur santykis tarp mokamos pensijos ir buvusio atlyginimo siekia daugiau nei 90 proc. 

„Tikrai šios ataskaitos nevertinu kaip kažkokio nuosprendžio, tuo labiau, kad metodika yra abejotina“, – sakė M. Navickienė.

Ministrė pripažino, kad Lietuva susiduria su demografiniais iššūkiais, tačiau, pasak jos, yra daug galimybių suvaldyti šią situaciją.

„Jeigu mes investuosime į aukštesnius atlyginimus, aukštesnę pridėtinę vertę kuriančias darbo vietas, aukštesnį valandinį atlygį, kuris nuo Europos Sąjungos vidurkio vis dar stipriai atsilieka, ilgesnę sveiko gyvenimo trukmę, gimstamumo didinimą, mes turime visas galimybes suvaldyti šią situaciją“, – teigė M. Navickienė.

„Niekas šiandien negali pasakyti, kaip atrodys Lietuva po 50 metų, tai labai priklausys nuo to, kokius sprendimus priims mūsų vyriausybės“, – kalbėjo ministrė.

Komentuodami EBPO tyrimą LRT portalo kalbinti ekonomistai teigė, jog prognozuodama šį rodiklį organizacija daro klaidingą prielaidą dėl atlyginimų augimo, taip pat abejojo tyrimo metodologija.

Tuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija portalui teigė, kad tyrimo rezultatus lėmė Lietuvai nepalankios ilgojo laikotarpio demografijos prielaidos, be to, EPBO skaičiavimai rodo didėsiančią pensijų kaupimo svarbą.

Nuo 2019 metų Lietuva iš 32 vietos pakilo per 22 pozicijas. Lietuva kartu su Pietų Korėja, Prancūzija, Lenkija, Estija, Ispanija, Airija, Slovėnija, Danija ir Švedija priskiriama aukščiausiai vertinamai atvirų duomenų kategorijai, rodo EBPO indeksas, kurį skelbia Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

„Visose vertinamose kategorijose viršijome EBPO nustatytą vidurkį. Tai rodo mūsų šalies visapusišką požiūrį į atvirų duomenų iniciatyvas, kurios ateityje kurs dar didesnę pridėtinę vertę“, – pranešime sakė ministrė Aušrinė Armonaitė.

Tyrimas apėmė duomenų prieinamumą, prieigą prie jų ir Vyriausybės paramą pakartotiniam duomenų naudojimui.

EBPO atvirų duomenų indeksas matuojamas nuo 2015 metų. Šiemet vertintos 36 EBPO šalys ir 4 valstybės, stojančiosios į šią organizaciją.

Lietuva šiemet įvertinta ir kasmetiniame Europos duomenų portalo tyrime – pakilo šešiomis pozicijomis ir užėmė rekordinę 7-ąją vietą tarp 35 šalių.

Ministro Gintauto Jakšto vertinimu, tokie Lietuvos moksleivių rezultatai bendrame kontekste atrodo vidutiniškai.

„Šitame PISA tyrime tarp EBPO šalių, suprantame, kad yra tarp tam tikras pasaulinis elitas, esame vidutiniškai atrodantys, tai parodo, kad turbūt reikėtų ir toliau dėti pastangas tobulinant mokyklinį turinį, nes kas yra turinyje, iš tyrimų matome, kad išmokoma pakankamai gerai“, – antradienį pristatant 2022 metų tarptautinio penkiolikmečių tyrimo rezultatus sakė švietimo, mokslo ir sporto ministras.

Anot jo, PISA (angl. Programme for International Student Assessment – Tarptautinio studentų vertinimo programa) tyrimas parodo mokinių žinias ir gebėjimus tose srityse, kurios reikalingos sėkmingai gyventi visuomeninį gyvenimą.

Kaip skelbia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, paskelbti rezultatai išlieka panašūs, kaip prieš kelerius metus, ir atitinka EBPO šalių vidurkį.

Anot G. Jakšto, šis tyrimas iki šiol buvo vykdomas kas trejus metus, tačiau dėl koronaviruso pandemijos šįkart vyko po ketverių metų ir toliau bus vykdomas šiuo intervalu. Lietuva tyrime dalyvauja nuo 2006 metų.

G. Jakšto teigimu, šis švietimo stebėsenos įrankis leidžia palyginti, kaip atrodome kitų šalių kontekste, ko galime pasimokyti iš kitų šalių, į ką turime atkreipti dėmesį.

Geriausios žinios – Singapūro 15-mečių

Geriausius rezultatus šiame tyrime matematikoje, skaityme ir gamtos moksluose parodė Singapūro 15-mečiai moksleiviai.

Lietuvos matematinio raštingumo rezultatai (475 taškai) yra kiek aukščiau už EBPO vidurkį (EBPO vidurkis – 472 taškai) ir yra aukštesni už 56 šalių bei žemesni už 23 šalių. Lietuva yra 24–25 pozicijoje tarp 81 šalies, o šie rezultatai panašūs į Vokietijos, Prancūzijos, Ispanijos, Vengrijos, Portugalijos, Italijos, Norvegijos rezultatus.

Aukščiausias matematinis raštingumas Singapūro (575 taškai) penkiolikmečių, sunkiausiai sekėsi Kambodžos (336 taškai) mokiniams.

Geresnis matematinis raštingumas stebimas tarp penkiolikmečių, vaikystėje ne mažiau kaip trejus metus lankiusių ikimokyklinio ugdymo įstaigas. Tyrime dalyvavusių penkiolikmečių dalis, lankiusių ikimokyklinio ugdymo įstaigą trejus metus arba ilgiau, Lietuvoje išaugo nuo 62,1 proc. 2018 metais iki 65,8 proc. 2022-aisiais.

Tyrimas parodė, kad vaikinai geriau sprendžia matematiką, o merginos demonstruoja aukštesnius skaitymo gebėjimus.

Skaitymo gebėjimai – 32 pozicijoje

Pagal penkiolikmečių skaitymo gebėjimų rezultatus 472 taškus (EBPO vidurkis – 476 taškai) surinkusi Lietuva yra 32-oje pozicijoje iš 81 šalies – rezultatai yra aukštesni už 49 šalių bei žemesni už 31 šalį,

Šalia Lietuvos su panašiu rezultatu yra Prancūzija, Izraelis, Vengrija, Slovėnija. Geriausius skaitymo gebėjimus, pasak tyrimo, taip pat pademonstravo Singapūro (543 taškai), prasčiausius – Kambodžos (329 taškai) penkiolikmečiai.

Pagal gamtamokslinio raštingumo rezultatus Lietuvos penkiolikmečiai yra 29–30 pozicijoje kartu su Portugalijos bendraamžiais. Lietuvos gamtamokslinio raštingumo rezultatai (484 taškai) yra aukštesni už 52 šalių, o žemesni – už 28 šalių. EBPO vidurkis – 485 taškai.

Šioje srityje geriausi gebėjimai taip pat fiksuoti Singapūre (561 taškas), prasčiausi – Kambodžoje (347 taškai).

Geriausi rezultatai didžiuosiuose miestuose

Kaip rodo tyrimas, aukščiausių visų trijų sričių rezultatų pasiekė Vilniaus (514 taškai matematinio raštingumo, 521 taškas gamtamokslio raštingumo, 506 skaitymo) ir didžiųjų miestų (atitinkamai 487, 496, 485 taškai) mokiniai.

Žemiausi rezultatai kaimo ir mažų miestelių mokyklų mokinių (atitinkamai 435, 445, 431 taškai).

Anot ministerijos, šiame kontekste ypač svarbūs Lietuvos Vyriausybės pradėti mokyklų tinklo stiprinimo veiksmai, kuriais siekiama sudaryti sąlygas visiems mokiniams, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos, gauti kokybišką švietimą.

Skiriasi mokinių rezultatai ir pagal tai, kokia kalba jie mokosi. Geriausi, aukštesni už EBPO šalių vidurkį, rezultatai fiksuojami mokyklose lietuvių mokomąja kalba (matematinio raštingumo – 477, gamtamokslio – 487, skaitymo – 475 taškai), prasčiausi – lenkų mokomąja kalba (440 matematinio raštingumo, 433 gamtamokslio, 415 skaitymo). Mokyklų rusų mokomąja kalba rezultatai yra atitinkami tokie: 468, 476 ir 457 taškai.

Matematika geriau sekasi vaikinams

Kaip rodo tyrimas, Lietuvoje matematinio raštingumo srityje vaikinų rezultatai buvo 5 balais aukštesni nei merginų, o skaitymo gebėjimų srityje – atvirkščiai – merginų rezultatai buvo 31 balu aukštesni nei vaikinų.

Matematinio raštingumo srityje vaikinų rezultatai buvo geresni nei merginų 40 šalių, o 17 šalių merginų rezultatai buvo aukštesni nei vaikinų. Likusiose 24 šalyse reikšmingų pasiekimų skirtumų tarp merginų ir vaikinų rezultatų nenustatyta. Beveik visose PISA 2022 tyrime dalyvavusiose šalyse (79 iš 81) skaitymo gebėjimų srityje merginos vidutiniškai surinko daugiau taškų nei vaikinai.

2022 metais 79 proc. tyrime PISA dalyvavusių Lietuvos mokinių teigė, kad mokykloje lengvai susiranda draugų (EBPO vidurkis – 76 proc.), o 65 proc. mokinių jautėsi priklausantys mokyklai (EBPO vidurkis – 75 proc.). Palyginti su 2018 metais, Lietuvoje mokinių priklausymo mokyklai jausmas padidėjo.

Nedrausminga aplinka

Kai kurie mokiniai matematikos mokosi nedrausmingoje ir mokymuisi nepalankioje aplinkoje: 2022 metais apie 18 proc. Lietuvos mokinių nurodė, kad negali susikaupti daugumoje arba visose pamokose (EBPO vidurkis – 23 proc.). Taip pat 23 proc. mokinių nesiklauso, ką sako mokytojas (EBPO vidurkis – 30 proc.), ketvirtadalis mokinių išsiblaško naudodamiesi skaitmeniniais prietaisais (EBPO vidurkis – 30 proc.), penktadalį išblaško kiti skaitmeniniais prietaisais besinaudojantys mokiniai (EBPO vidurkis – 25 proc.).

Tyrimas taip pat parodė, kad Lietuvos mokiniai vidutiniškai savo pasitenkinimą gyvenimu vertina 7,14 balo, EBPO vidurkis – 6,75 (iš 10 balų). Visiškai patenkinti savo gyvenimu – 16,8 proc. proc. Lietuvos mokinių, EBPO šalių vidurkis – 12,7 proc.

2022 metais tyrime PISA dalyvavo 690 tūkst. mokinių, atstovaujančių maždaug 29 milijonams penkiolikmečių, besimokančių mokyklose 81-oje tyrime dalyvaujančioje šalyje.

Lietuvoje tyrime dalyvavo 7 257 mokiniai iš 292 mokyklų, kurie atstovavo maždaug 24,3 tūkst. penkiolikmečių mokinių (apie 92 proc. visų Lietuvos penkiolikmečių), daugiausia iš jų buvo devintų klasių mokiniai (90,9 proc.), taip pat – dešimtų klasių (7,4 proc.), aštuntų klasių (1,7 proc.), vienuoliktų klasių (0,04 proc.) ir septintų klasių (0,01 proc.).

EBPO siūlo supaprastinti leidimų išdavimo procesą, pagerinti kultūros paveldo apsaugą, panaikinant dviejų leidimų sistemą ir įvedant privalomas gaires dėl nedidelio poveikio veiklos.

EBPO Reglamentavimo įgyvendinimo programos vadovas Florentinas Blancas (Blankas) sako, jog dabartinė statybų sistema nepakankamai orientuota į rizikas ir todėl neskiriama pakankamai dėmesio grėsmėms.

„Taigi, pirma idėja yra paprastinti leidimų procesus, pašalinti papildomus žingsnius, tobulinti reikalavimus kultūros paveldui. Bet visa tai vėlgi siejasi su rizika, kuriuos objektus galima daug supaprastinti. Mažiausiai rizikuojama objektuose, kuriuos suprantate, pavyzdžiui, statote savo namą, šiek tiek keičiate savo namus. Matome problemas, jei yra statoma didelė ligoninė“,  – pristatydamas EBPO studiją „Statybos priežiūros sistemos Lietuvoje efektyvumo didinimas“  ir rekomendacijas Lietuvai pirmadienį Vilniuje sakė F. Blancas. 

Anot jo, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcija turėtų skirti daugiau dėmesio labiau rizikingiems objektams.

„Savo valstybės išteklius reikėtų naudoti rizikingesnėms veikloms, rizikingesniems objektams – netikrinti, ar kondicionierius įrengtas taip, kaip buvo numatyta“, – teigė EBPO atstovas.

EBPO nurodo, jog reikėtų labiau pasikliauti rinka.

Viena vertus, tai reiškia, kad dalyvavimas rinkoje turi būti palengvintas užsienio veikėjams, bet ir reikėtų užtikrinti, kad institucijos turėtų tinkamų priemonių sustabdyti arba atšaukti subjektą, verslą, kuriam nesiseka.

 

„Viena vertus, tai reiškia, kad dalyvavimas rinkoje turi būti palengvintas užsienio veikėjams, bet ir reikėtų užtikrinti, kad institucijos turėtų tinkamų priemonių sustabdyti arba atšaukti subjektą, verslą, kuriam nesiseka“, – teigė F. Blancas.

EBPO atstovas pabrėžė, jog statybų sektoriaus reglamentavimas yra labai fragmentiška tema.

„Nė viena pasaulio šalis nevykdo statybos reglamentavimo priežiūros tobulai, gal kai kurioms šalims iš viso nelabai sekasi. Tai yra labai fragmentiška tema, kiekviena šalis daro šiek tiek skirtingus dalykus ir yra labai mažai konsoliduotų duomenų prieinamų“, – teigė F. Blancas.

Pasak aplinkos ministro Simono Gentvilo, EBPO studija pasitarnaus rengiant Statybos kodeksą.

„Statybų sektoriuje dirba daugiau negu 12 proc. šalies dirbančiųjų, bet, kita vertus, pats statybos procesas  yra be galo svarbus dėl to, kad mes šiaurietiškas kraštas, labai daug laiko praleidžiame pastatuose, yra mūsų gyvenamieji pastatai, mes turime didelę logistikos ir statybos produktų sektorių, kuris irgi yra priklausomas nuo procesų greitumo, todėl ši studija pasitarnaus Statybos kodeksui, kurį pradėjome ruošti“, – spaudos konferencijoje teigė S. Gentvilas.

Anot jo, pirmoji kodekso dalis – statybos leidimų procedūrų peržiūra – šią savaitę bus pristatyta Vyriausybei, o tai leis pusmečiu sutrumpinti statybos leidimų išdavimą, 20-30 tūkst. sumažinti jų metinį skaičių. 

Anot ministro, valstybė turėtų peržiūrėti savo prioritetus ir leisti nerizikingai statybai vykti kur kas paprasčiau, tuo metu Statybos inspekcija, valstybė turėtų prižiūrėti žymiai rizikingesnius objektus.

„Gyventojus mes perkrauname smulkiomis procedūromis tokiems dalykams, kaip kondicionieriams įrengti, lango pakeitimas ar įstatymas name reikalauja milžiniškų procedūrų, kai tuo tarpu mūsų valstybė ir mūsų Statybos inspekcija turėtų žymiai didesnį dėmesį kreipti rizikingiems pastatams. Tiems, kurie yra aukšti, ten, kur renkasi daug gyventojų ir tiems, kuriuose vyksta ypatingos veiklos, tokios, kaip gamyba arba gali būti cheminės reakcijos didesnis pavojus“, – tvirtino S. Gentvilas.

„Tai didelę patirtį priežiūros institucijų veiklos vertinimo bei tobulinimo procesuose turinčių ekspertų komanda, padėjusi ne vienai priežiūros institucijai įgyvendinti strateginius ir institucinius pokyčius. EBPO daug prisidėjo bei prisideda tobulinant Italijos, Graikijos, Nyderlandų ir daugelio kitų Europos šalių viešojo sektoriaus institucijų veiklą. Ilgametė bei įvairialypė specialistų patirtis mums bus labai naudinga atpažįstant situacijas bei operatyviai identifikuojant potencialias problemas. EBPO komandai jau pristatėme tarnybos veiklos prioritetus, džiaugiamės, kad jų vertinimu, esame teisingame kelyje. Reformos kelionės pradžia yra sunkiausias etapas, todėl didžiulės patirties turinčių ekspertų parama ir patarimai mums labai svarbūs“,  -   sakė laikinai VMVT vadovės pareigas vykdanti Audronė Mikalauskienė.

EBPO atstovai VMVT susitiko su visų pagrindinių veiklos skyrių vedėjais, teritorinių departamentų vadovais, išklausė bei diskutavo apie atliekamos veiklos specifiką, sritis kurioms šiuo metu ypač reikalingi pokyčiai. 

„Vizito metu sieksime surinkti kuo daugiau detalios informacijos apie tarnybos funkcijas, kritinius taškus, problemas. Viską įvertinus, pateiksime rekomendacijas, kuriomis vadovaujantis bus galima siekti tarnybos darbo gerinimo ir efektyvinimo tikslų. Tarnybai tenka didžiulis krūvis, ji  kontroliuoja daugiau nei 110 000 subjektų, vykdo virš 60 funkcijų, per metus atlieka iki 30 tūkst. patikrinimų turėdama palyginti ribotus išteklius. Tokiomis sąlygomis institucijos veiklos mechanizmas turi veikti itin sklandžiai ir greitai. Sieksime, kad mūsų rekomendacijos būtų lengvai įgyvendinamos bei atneštų realią naudą tarnybai bei Lietuvai“,  - pasakojo OECD ekspertas Florentin Blanc. 

EBPO, šiuo metu vienija 38 valstybes, organizacija buvo sukurta siekiant stiprinti ekonomikos augimą, skatinti užimtumą, gerinti gyvenimo lygį, palaikyti finansinį stabilumą, padėti plėtoti kitų šalių ekonomiką, prisidėti prie pasaulinės prekybos plėtros. Lietuva šios organizacijos nare tapo 2018 m.

„Lietuva turi didžiausią būsto savininkų dalį tarp EBPO narių, todėl sprendimų priėmėjams kyla daugybė iššūkių“, – pristatydamas EBPO parengtą studiją „Politinės priemonės būsto prieinamumui Lietuvoje užtikrinti“ ir rekomendacijas Lietuvai trečiadienį Vilniuje sakė EBPO užimtumo, darbo ir socialinių reikalų direktorato direktoriaus pavaduotojas Markas Pearsonas (Pyrsonas).

M. Pearsonas taip pat teigė, kad 2020 metų duomenimis, Lietuva yra trečioje vietoje EBPO pagal didžiausią būsto energetinės klasės atotrūkį. Didesnis atotrūkis yra tik Graikijoje ir Portugalijoje.

„Didesni būsto kokybės skirtumai reiškia, kad daugelis mažas ir vidutines pajamas gaunančių namų ūkių negali sau leisti šildyti būsto“, – sakė jis.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus mano, jog didelė šalies problema yra tai, kad nėra gerai išvystytos būsto nuomos rinkos.

„Lietuvos gyventojai yra labai sėslūs, nes yra prisirišę prie savo būsto. Tai neatitinka jų poreikių – nuo studentiško gyvenimo iki senjorų“, – spaudos konferencijoje sakė M. Šiurkus.

„Turime sukurti galimybes savivaldybėms, kad jos galėtų vystyti ir socialinio būsto rinką, ir per įvairias paramas. (...) Dirbant kartu su Finansų ministerija ir Teisingumo ministerija taip pat mažinti tos šešėlinės būsto nuomos dalį, nes tai yra viena iš galimybių, kad žmonės galėtų pasinaudoti būsto nuomos kompensacijomis“, – aiškino viceministras.

Aplinkos ministro Simono Gentvilo teigimu, dėl kylančių būsto kainų jaunos šeimos dažnai negali jo įsigyti.

„Tik 16 proc. šalies gyventojų turi būsto paskolas ir jas vis sunkiau gauti, vidutinis naujos statybos būstas Vilniuje su daline apdaila kainuoja 160 tūkst. eurų, tai pradiniam įnašui reikia apie 20 tūkst. (...) Parodykit man jauną šeimą, kuri be tėvų pagalbos turi tiek pinigų“, – spaudos konferencijoje teigė S. Gentvilas.

„Mums reikia pergalvoti, kaip Lietuva padės gyventojams įpirkti būstą, pagerinti būsto įperkamumą ir gyventojams, kurie gyvena prastos sąlygos būstuose, kaip juos pagerinti“, – teigė ministras.

Pasak M. Šiurkaus, kylančias nekilnojamojo turto (NT) kainas lemia ir per didelės valstybės subsidijos jaunų šeimų pirmajam būstui regionuose.

„Remti tuomet, kuomet ta paklausa yra didesnė negu pasiūla, tai tada ta parama ir subsidija nukeliauja į dar didesnes NT kainas. (...) Su parama, ypač tuose regionuose, kuriuose ta pasiūla yra didesnė už paklausą, tas kainas dar daugiau didina“, – kalbėjo M. Šiurkus.

Vis dėlto viceministras teigė, kad šiuo metu mažinti paramos neplanuojama – numatoma tik peržiūrėti, ar parama pasiekia tuos, kuriems jos labiausiai reikia.

„Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis anksčiau teigė, kad šiuo metu Lietuvoje būsto įperkamumas yra prasčiausias nuo 2010 metų.

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, būsto kainos Lietuvoje pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su paskutiniu 2022-ųjų ketvirčiu, padidėjo 1,8 proc., o palyginti su pirmuoju praėjusių metų ketvirčiu – 13,1 proc.

EBPO pastebi, kad kai kurios žmonių grupės, įskaitant mažas pajamas gaunančius vienišus asmenis, tėvus, patiria  nedarbą ir skurdą. Pasak organizacijos, dosnios pašalpos bedarbiams arba dideli mokesčiai darbuotojams neskatina dirbti.

EBPO vertinimu, Lietuvoje patrauklumas grįžti į darbo rinką vienam asmeniui už vidutinį darbo užmokestį  yra vienas mažiausių EBPO. Nors bedarbio pašalpos labiausiai trukdo pradėti dirbti, vertinama, kad jas dar mažinti būtų sudėtinga, atsižvelgiant į aukštą bedarbių skurdo lygį.

Be to, pradėti dirbti gaunant mažas pajamas neskatina gyventojų pajamų mokestis (GPM), socialinio draudimo įmokos ir tai, kad nėra paskatų darbuotojams.

EBPO teigimu, įvedus GPM vidutinių pajamų kategoriją padidėtų pajamos iš šio mokesčio ir sumažėtų pajamų nelygybė.

„2019 metais įvedus progresinę GPM tarifo sistemą, pajamų nelygybė vos pagerėjo. Nepaisant to, kad pastaraisiais metais buvo sumažintas didžiausias GPM tarifas, jis išlieka aukštas. Didžiausias tarifas taikomas 1 proc. darbuotojų, kurie uždirba daugiausiai“, – rašoma EBPO rekomendacijose.

Taip pat nurodoma, kad artimiausiu metu Lietuva turėtų ir toliau didinti bazines socialines išmokas. Jos turėtų būti siejamos su infliacija arba atlyginimų augimu, o ne automatiškai indeksuojamos kasmet.

Be to, Lietuva galėtų ateityje įvesti naujas išmokas, skirtas mažas pajamas gaunantiems darbuotojams ir atstotų kompensaciją už GPM ir „Sodros“ įmokas, kurios neskatina dirbti.

„Jei būtų įvesta išmoka dirbantiesiems, kuri mažėja didėjant pajamoms, būtų galima svarstyti fiksuotą bazinę socialinę išmoką, kuri padidintų skaidrumą“, – teigia EBPO.

Taip pat siūloma apsvarstyti pertvarkyti bedarbio pašalpas, padidinant išmokų aprėptį, pailginant pašalpos mokėjimo trukmę nuo devynių mėnesių iki vienerių metų.

„Daugiau nei pusė bedarbių susiduria su skurdo rizika, nes darbo užmokestis viršijo bedarbio pašalpas, o daugelis stengiasi susirasti darbą prieš pasibaigiant bedarbio pašalpų galiojimui. Tik apie trečdalis Užimtumo tarnyboje registruotų bedarbių turi teisę gauti bedarbio pašalpą. Šiuo metu žemas bedarbio pašalpos lygis turėtų būti išplėstas“, – teigia EBPO.

Teigiama, jog išlaidos aktyvioms darbo rinkos programoms yra mažos, palyginti su kitomis EBPO šalimis, ir galėtų būti padidintos, ypač dėl santykinai žemų paskatų užimtumui ir mokymuisi.

Be to, nurodoma, kad turėtų būti didinamos valstybės remiamos pajamos, be to, galėtų būti patobulintas valstybės remiamų pajamų indeksavimas, neatsiliekant nuo didėjančių atlyginimų ir infliacijos. Be to, EBPO mano, kad Lietuva galėtų įvertinti galimybę didinti senatvės pensijas.

„Manau, kad galite apriboti tam tikrus atskaitymus, tam tikras lengvatas. Tų lengvatų tolimesnis taikymas gal ir yra pateisinamas, bet labai svarbu, kad tai neužsitęstų. Tai taikytina ne tik Lietuvai. (...) Suprantu, kad valstybei politiškai labai sunku didinti mokesčius, viskas priklauso nuo pasirinkimo variantų, kuriuos turi Vyriausybė“, – EBPO parengtos 2022 metų Lietuvos ekonominės apžvalgos pristatymui skirtoje spaudos konferencijoje ketvirtadienį Vilniuje sakė EBPO atstovas.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako pritarianti, kad papildomų mokesčių lengvatų nereikia, o dabartinės turėtų būti laikinos. 

„Pritarčiau, kad visos mokestinės lengvatos, kurios taikomos čia ir dabar, turėtų būti laikinos ir apie papildomą plėtrą, man atrodo, šiuo metu galvoti būtų neteisinga, ypač jeigu kalbame apie pokyčius, kurie yra sisteminiai, ilgalaikiai ir nėra susiję su esamos situacijos sprendimu“, – spaudos konferencijoje teigė G. Skaistė. 

Pasak A. Pereiros, norint išvengti naujų mokesčių galima keisti jų derinius, pavyzdžiui, mažinant socialines įmokas didinti su aplinkosauga susijusius mokesčius. 

„Galite sumažinti socialines įmokas ar kompensuoti jas kitais mokesčiais, tai yra vienas iš dalykų, kuriuos galite įgyvendinti, tam, kad tas mokestinis derinys, ar įplaukos ateinančios iš mokesčių būtų iš įvairių šaltinių. Pavyzdžiui, socialinių įmokų mažinimas gali būti kompensuojamas kažkokiomis aplinkosaugos mokesčiais“, – sakė A. Pereira.

Ministrės G. Skaistės teigimu, diskusija apie naujus mokesčius vis dar įmanoma – Finansų ministerija yra suformulavusi galimų mokestinių pakeitimų krepšelį, tačiau diskusija Seime dėl jo galima tik sulaukus koalicijos partnerių pritarimo.

„Reikia kitų politinių partijų pritarimo, jeigu jis būtų ir sutarimas tarp koalicijos partnerių atsiras, kad tam tikri sprendimai galimi, kurie prisidėtų prie bendros Vyriausybės krypties, manau, kad su mokestiniais pakeitimais galėtume vėliau vis dar sugrįžti į plenarinę salę“, – sakė G. Skaistė.

Anksčiau valdantieji tvirtino, kad galima mokesčių reforma turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip 2023 metų sausį. Tačiau šiemet vasarį pasidėjus karui Ukrainoje ir kilus energijos išteklių krizei mokesčių peržiūra buvo atidėta laukiant, kol situacija stabilizuosis.

Kitų metų biudžete Vyriausybė nesiūlo įvesti jokių naujų mokesčių, išskyrus siūlymą pusmečiui pratęsti PVM lengvatą maitinimo įmonėms, meno ir kultūros, atlikėjų, sporto klubų paslaugoms bei beribotai pratęsti PVM lengvatą viešbučiams.

Dabar lengvatinis 9 proc. PVM tarifas taikomas popierinėms knygoms ir neperiodiniams informaciniams leidiniams, o 5 proc. – ir popieriniams, ir elektroninės formos periodiniams leidiniams.    

Ukrainos vyriausybė pareiškė, jog jo šalis „pritaria visiems organizacijos tikslams ir vertybėms bei nori prie jos prisijungti kuo greičiau“.

„Nuolatinė parama, būsimas Ukrainos atkūrimas ir pasirengimas narystei Europos Sąjungoje, kurio pradžiai pritarė visos ES valstybės narės, bus grindžiamas struktūrinių reformų Ukrainoje užbaigimu – sritimi, kurioje EBPO parama yra labai svarbi“, – sakė D. Šmyhalis.

1961 metais įkurtai EBPO dabar priklausančios 38 valstybės, tarp kurių yra ir Lietuva, deklaruoja įsipareigojimą laikytis demokratijos ir rinkos ekonomikos principų. Jos sukuria daugiau kaip 62 proc. pasaulio bendrojo vidaus produkto.