Trečiadienį paskelbtas tyrimas taip pat parodė, kad gyventojų pasirengimas ekstremalioms situacijoms išlieka žemas: tik ketvirtadalis žmonių yra pasiruošę vandens ir maisto atsargų, dešimtadalis žino, kur yra kolektyvinė slėptuvė ar priedanga.

Kaip skelbia institutas, 2023 metais apskaičiuotas PGI siekia 36,7 balus iš 100 lyginant su 2022 metais nustatytu 35,9. Rekordiškai aukštas indeksas buvo pandeminiais 2020-aisiais, kuomet siekė 41,3 balo.

Pasak instituto, didžiausią įtaką 2023 metų PGI pokyčiui padarė sumažėjęs su pilietine veikla siejamų galimų rizikų vertinimas: nuo 58 proc. pernai iki 48 proc. sumažėjo respondentų, manančių, jog šiuo metu pilietinių akcijų dalyviai galėtų būti viešai užsipuolami, nuo 47 proc. iki 40 proc. sumažėjo pilietinę veiklą siejančių su rizika sulaukti grasinimų susidoroti.

„Ši 2023 metų tendencija rodo, jog po poros ankstesnių visuomenės susipriešinimo, aiškiai matyto protestuose, demonstracijose ir reakcijose į juos, metų, šiuo metu piliečių tarpusavio santykiai mūsų visuomenėje normalizuojasi“ – pranešime cituojama Pilietinės visuomenės instituto direktorė, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja Ieva Petronytė-Urbonavičienė.

Atsargų nenumatytiems atvejams turi ketvirtadalis

Praėjusiais metais 52 proc. Lietuvos gyventojų aktyviai aukojo, 37 proc. dalyvavo aplinkos tvarkymo talkose, 25 proc. boikotavo prekes dėl moralinių ar politinių motyvų, 25 proc. dalyvavo vietos bendruomenės veikloje, 22 proc. pasirašė peticijas internetu.

Pilietinės visuomenės instituto duomenimis, tik 24 proc. gyventojų teigia turintys pasiruošę vandens ir maisto atsargų 72 valandoms, 42 proc. atsakė tokių atsargų neturi.

41 proc. gyventojų teigia neturintys ar nežinantys pakankamai greitai pasiekiamos vietos, kur galima būtų gana saugiai slėptis karinės agresijos ar kitos ekstremalios situacijos atveju, 10 proc. nurodė žinantys kolektyvinę slėptuvę ar priedangą, 38 proc. teigė neturintys saugios vietos evakuotis pavojaus atveju.

28 proc. respondentų yra su šeima aptarę veiksmų planą, ką daryti iškilus ekstremaliai situacijai, 14 proc. tokį planą aptarė darbovietėje. 9 proc. apklausos dalyvių nurodė tiksliai žinantys, koks vaidmuo karo grėsmės atveju jiems numatytas valstybės gynimo planuose, tačiau beveik 70 proc. norėtų žinoti savo vaidmenį, 46 proc. – dalyvauti mokymuose ar pratybose, skirtose pasirengimui ekstremaliosioms situacijoms.

Ž. Gedvilos/BNS nuotr.

Kaip Pilietinės visuomenės instituto trečiadienį surengtoje diskusijoje sakė Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas, pilietiniame pasipriešinime pagrindinį vaidmenį turi ne finansai, o „žmonių nusiteikimas, valia, patriotizmas, daug kitų dalykų, kurie yra svarbūs – tai yra variklis į sėkmę“.

„Kai pamačiau 70 proc. žmonių, kurie žingeidūs, nori įsitraukti, nori sužinoti, yra pasiruošę prisidėti, tai mane labai nudžiugino ir tai turbūt didžiausias pozityvas šios mūsų diskusijos. Lietuva nėra ta valstybė, kuri sprendžia problemą užversdama karučiu eurų, tai daug labiau žmonių įsitraukimo, nusiteikimo, patriotizmo, mūsų istorijos, daug kitų dalykų, kur turime pagrindą būti stiprūs (…), ir esame pakankamai pajėgūs atremti bet kokią grėsmę“, – teigė V. Vitkauskas.

Lietuva nėra ta valstybė, kuri sprendžia problemą užversdama karučiu eurų, tai daug labiau žmonių įsitraukimo, nusiteikimo, patriotizmo, mūsų istorijos, daug kitų dalykų.

Per ketvirtadalį visuomenininkų gintų šalį ginklu

Atskira reprezentatyvia Lietuvos mokytojų apklausa 2023 metų pabaigoje įvertintas mokytojų pilietinės galios indeksas, kurio vidutinė reikšmė yra 51,6 balo iš 100 galimų. 48 proc. apklaustų mokytojų imtųsi organizuoti veiksmus, jei šalyje kiltų vietinės reikšmės problema šalyje.

27 proc. tyrime dalyvavusių visuomeninių organizacijų narių teigia, kad gintų šalį ginklu, jei ji būtų užpulta, 55 proc. teigia, kad gintų šalį kitais būdais.

Kaip nurodė Pilietinės visuomenės institutas, PGI tyrimai grįsti reprezentatyviomis Lietuvos visuomenės apklausomis, kurias praėjusių metų pabaigoje atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“, tiesioginiame interviu apklausęs 1042 nuo 18 iki 75 metų amžiaus Lietuvos gyventojus ir 409 Lietuvos mokytojus.

Praėjusių metų PGI tyrimą finansavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Lietuvos pilietinės galios indeksą pagal mokslininkų Rūtos Žiliukaitės, Mindaugo Degučio ir Ainės Ramonaitės parengtą metodiką Pilietinės visuomenės institutas matuoja nuo 2007 metų.

Pirmąkart skelbtas indeksas siekė 33,9 balo.

Šis indeksas parodo, kaip kinta visuomenės domėjimasis viešaisiais reikalais, pilietinis dalyvavimas bei jo potencialas, gyventojų požiūris į turimas pilietines galias bei socialinės aplinkos palankumo pilietinei veiklai vertinimas.

Nevyriausybininkai tvirtina, kad Baltarusijos kurstomą migracijos srautą šiuo metu pakeitė savarankiškos grupės, pačios atradusios šį kelią.

Vis dėlto Lietuvos pareigūnai atkerta, kad atsisakyti apgręžimo politikos neleidžia įtempta geopolitinė situacija regione bei žvalgybinė informacija, jog neteisėtos migracijos srautai pavasarį vėl gali ūgtelėti.

Srautai sumenko dešimtimis kartų

Lietuvos pareigūnai į šalį neteisėtai bandančių patekti užsieniečių neįleidžia beveik pustrečių metų, kilus migrantų antplūdžiui iš Baltarusijos. Vakarai dėl to kaltina Minsko režimą.

Per šį laikotarpį Lietuvos pasieniečiai migrantus apgręžė beveik 22 tūkst. kartų. Kai kurie užsieniečiai ne po kartą bandė neteisėtai kirsti sieną.

Vis tik per pusantro šių metų mėnesio Lietuvos pasieniečiai apgręžė vos kelias dešimtis migrantų. Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) teigimu, dauguma iš jų į Lietuvos teritoriją nė nebuvo įžengę – pasienyje pamatę pareigūnus patys sugrįžo atgal į Baltarusijos gilumą.

Per šį laikotarpį apgręžtųjų skaičius yra keliolika kartų mažesnis nei praėjusiais ir užpraėjusiais metais, kai tokių užsieniečių buvo atitinkamai 322 ir 231.

VSAT vadas Rustamas Liubajevas sako, kad „nereikėtų atsipalaiduoti“ ir atsisakyti migrantų apgręžimo politikos.

„Tikėtina, kad pavasarį tie srautai gali vėl padidėti. Mes tokią tendenciją matome jau daug metų. Ir ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje, – kalbėjo pasieniečių vadas. – Tai daugiau būtų tokia žvalgybinė, kriminalinė žvalgybinė informacija, analitinė. Ne tik mūsų, bet ir Europos Sąjungos, mūsų regiono analitikų.“

Jis pabrėžė, kad Rusijos ir Baltarusijos politikų retorika rodo, kad šios kaimyninės šalys „neatsisakė savo ketinimų ir toliau destabilizuoti situaciją ir hibridinėmis priemonėmis paveikti Europos Sąjungą“.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teigia taip pat nematanti galimybių atšaukti migrantams taikomų ribojimų dėl „režimų nenuspėjamumo“.

„Šiuo metu vertinant visą kontekstą, visą situaciją turime tęsti (apgręžimo politiką – BNS). Turime būti maksimaliai pasirengę tiek instrumentalizuotos migracijos srautų padidėjimams, tiek kitoms provokacijoms“, – BNS kalbėjo ministrė.

Nemato teisinių argumentų tęsti apgręžimą

Pagal pernai priimtą įstatymą, Lietuvoje užsieniečiai gali būti apgręžiami esant paskelbtai nepaprastajai padėčiai ar valstybės lygio ekstremaliajai situacijai. Pastarąją dar 2021 metais yra įvedusi Vyriausybė.

Ji taip pat yra numačiusi ir šešis kriterijus, kada ekstremali situacija gali būti skelbiama. Jie iš esmės susiję su ypač dideliu migrantų srautu pasienyje, apgyvendinimo vietose, pateikiamų prieglobsčio prašymų skaičiumi.

Nevyriausybininkai atkreipia dėmesį, jog šiuo metu apgręžimas gali būti pateisinamas tik pagal vieną kriterijų, teigiantį, jog yra pakankamai pagrindo manyti, kad Lietuvos sienos kirtimas neleistinose vietose „dirbtinai organizuojamas, skatinamas ar leidžiamas dalyvaujant kaimyninėms valstybėms“.

Pasak migrantams padedančios organizacijos „Sienos grupė“ vadovo Mantauto Šulskaus, tai rodo, jog „argumentų tęsti apgręžimų politiką šiuo metu praktiškai nėra“.

„Instrumentalizuotos migracijos argumentas – vienintelis vis dar naudojamas apgręžimų politikai pateisinti – Sienos grupės manymu yra labai silpnas. Aiškiai instrumentalizuotą migraciją, stebėtą 2021 metais, pastaruoju metu pakeitė ganėtinai savarankiškų grupių, pačių atradusių šį migracijos kelią, judėjimas“, – BNS sakė nevyriausybininkas.

„Tiek ties Latvijos, tiek ties Lenkijos sienomis su Baltarusija, sienos kirtimų skaičiai irgi jau kuris laikas yra arti nulio“, – pridūrė jis.

Nesant parlamentinei tokių ribojimų peržiūrai ir kontrolei, demokratinėje valstybėje kyla rimta grėsmė dėl neproporcingų konstitucinių žmogaus teisių ribojimų ir pažeidimų.

„Sisteminė klaida“

„Sienos grupės“ teisininkė Emilija Švobaitė akcentuoja, kad žmogaus laisves ir teises pagal Konstituciją gali apriboti tik Seimas, paskelbęs nepaprastąją padėtį.

„Tačiau ekstremaliąją situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio neribotam laikui gali paskelbti Vyriausybė. Tai aktuali problema ne tik sprendžiant nereguliarios migracijos klausimą, tačiau apskritai vertinant teisės viršenybę ir valdžių padalijimo principą šalyje“, – BNS nurodė ji.

Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas, Laisvės frakcijos atstovas Tomas Vytautas Raskevičius taip pat teigia, kad migrantų teisės turėtų būti apribotos Seimo skelbiama nepaprastąja padėtimi. Vis tik jis pabrėžia, kad ribojimai bent jau kol kas turėtų išlikti dėl priešiškos Baltarusijos ir Rusijos politikos.

„Manau, kad sisteminė klaida buvo padaryta tada, kai į instrumentalizuotos migracijos reiškinį buvo pasirinkta reaguoti ne nepaprastosios padėties, o ekstremaliosios situacijos teisiniu režimu. Ekstremaliąją situaciją skelbia Vyriausybė, o nepaprastąją padėtį – Seimas, reguliariai peržiūrint tokio teisinio režimo išlaikymo prielaidas“, – BNS teigė parlamentaras.

„Nemanau, kad tokie ribojimai šiandieniniame geopolitiniame kontekste gali būti atšaukti, tačiau nesant parlamentinei tokių ribojimų peržiūrai ir kontrolei, demokratinėje valstybėje kyla rimta grėsmė dėl neproporcingų konstitucinių žmogaus teisių ribojimų ir pažeidimų“, – pridūrė jis.

Apgręžimus kritikuoja ir tarptautinės nevyriausybinės organizacijos, teigdamos, jog taip vykdomi tarptautinei teisei prieštaraujantys migrantų išstūmimai. Vis tik Lietuvos pareigūnai tvirtina, kad alternatyvų tam nėra, nes valstybė turi būti pasiruošusi apsaugoti sieną.

Savivaldybės užsakymu bendrovė „Ekspertika“ sausio pabaigoje atliko bendrabučio, esančio Nemuno g. 14, dalinę ekspertizę. Ekspertų vertinimu, pastato atraminės konstrukcijos nepažeistos, avarinės būklės požymių neužfiksuota, tad jame gyventi nepavojinga.

Pastatų priežiūros specialistai konstatavo, kad sprogimo metu išgriautos pertvaros nėra laikančios konstrukcijos, todėl esami pažeidimai nesumažino pastato mechaninio atsparumo ir pastovumo. Šios pertvaros gali būti atstatomos paprasto remonto metu.

Statinio būklei pagerinti ekspertai rekomenduoja išgriautas pertvaras tarp butų ir koridoriaus, ir tarp butų atstatyti iš keraminių plytų mūro. Tarpus tarp sieninės plokštės ir perdangos išvalyti nuo nuotrupų. Sieninei plokštei pilnai nesugrįžus į pradinę projektinę padėtį, plokštės vidurinę dalį inkaruoti prie įdėtinių detalių, įrengtų atstatomoje mūrinėje pertvaroje ar kitu pasirinktu būdu.

Panevėžio miesto savivaldybė praneša, kad Socialinių reikalų skyriaus darbuotojai bendravo su nuo sprogimo nukentėjusių butų gyventojais, informavo juos apie galimybę kreiptis dėl piniginės socialinės paramos.

ELTA primena, kad sausio 21 dieną Panevėžyje, kaip teigia policija, sprogus dujų balionui, nukentėjo 1964 m. gimimo asmuo, jis buvo išvežtas į ligoninę. Taip pat buvo suniokoti du butai.

Dėl šio sprogimo sausio 22 dieną pastate paskelbta ekstremali situacija. Pirminiais duomenimis, sprogimas įvyko dėl galimai netvarkingo dujų baliono.

„Šilutės rajono savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centras paskelbė ekstremaliąją situaciją dėl labai didelio vandens lygio savivaldybėje. Šilutės rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos vadovas Darius Endzelis paskirtas operacijų vadovu“, – feisbuke penktadienį pranešė Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis.

BNS anksčiau penktadienį jis nurodė, kad potvynis kai kuriose savivaldybės teritorijose prasidėjo gruodį ir neatslūgo. Anot jo, polderių sistema įjungta, siurbliai pumpuoja vandenį, bet pastaruoju metu Nemuno žemupyje stebimas staigus vandens šuolis.

„Dviejose vietose peržengta kritinė riba, kitose upėse keliais centimetrais šiąnakt nukrito, bet pagal mūsų patirtį pakilimas bus rytoj ir sekmadienį, iš Šiaurės Lietuvos į žemupį atplaukus vandeniui. Kadangi Atmatos upė ir marios užšalusios, jeigu ledai skils ir susidarys sangrūdos, sulaikys vandenį ir lygis dar labiau pakils“, – kalbėjo V. Laurinaitis.

Jis taip pat informavo, kad popietę šaukiama ekstremalių operacijų valdymo komisija, bus kalbama apie pasiruošimą nenumatytiems atvejams, svarstoma skelbti ekstremalią situaciją.

„Šiandien Šilutės savivaldybėje turėtume paskelbti ekstremalią situaciją (...). Paskelbus ekstremalią situaciją, galima taikyti kitas gelbėjimo priemones, įvedamas budėjimo režimas, aktyvuojama Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, gyventojams sudaromos specialios finansavimo galimybės. Lengviau valdyti situaciją“, – paaiškino V. Laurinaitis.

Lengviau valdyti situaciją.

LHMT: sangrūdų grėsmė – reali

Pasak Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LMHT) Hidrologinių stebėjimų skyriaus vedėjo Juozo Šimkaus, tikimybė, jog Nemuno žemupyje susidarys sangrūdos ir vandens lygis dar kils, yra reali, įvertinus ir situaciją Kuršių mariose.

„Kuršių marios yra užšalusios, ledų iš Nemuno nepriims – tai didina tikimybę, kad upėje susidarys sangrūdos. Bet Minijoje, Akmenoje, Danėje vanduo po truputį pradės kristi“, – BNS sakė J. Šimkus.

Pasak jo, remiantis orų prognozėmis, artimiausiomis dienomis šiek tiek atšals, bus stebimos neigiamos temperatūros, kurios pristabdys kilimą. Tarnybos duomenimis, Vakarų Lietuvos upėse lygis stabilizavosi ir kai kur pradeda kristi.

„Bet iš aukštupio dar yra pritekėjimo, tarkime, Nemune ties Smalininkais buvo susidariusi ledo danga, dabar ledai pajudėjo“, – nurodė hidrologinių stebėjimų skyriaus vedėjas.

Kretingoje vanduo slūgsta, Klaipėdos rajone situacija stabili

Dėl pakilusio vandens Minijoje trečiadienį patvino Kartenos miestelio kapinės. Vis dėlto, Kretingos rajono savivaldybės meras Antanas Kalnius BNS sakė, kad ryto duomenimis fiksuojamas vandens lygio kritimas ir stichinio lygio nei Minija, nei Akmena prie Kretingos nėra pasiekusios.

Dėl to ekstremalios situacijos skelbti čia neplanuojama.

„Bet situaciją stebime, gauname informaciją iš agentūrų, duomenis ryte, per pietus ir vakare. Jei ketvirtadienio vakarą lygis buvo arti stichinės ribos, šįryt yra kritimas keliais centimetrais. Kadangi ryte buvo šaltukas, geresnė diena, kritulių nenusimato, tikimės, kad lygis Kretingos rajone kris“, – kalbėjo A. Kalnius.

Klaipėdos rajono vicemero Vytauto Butkaus teigimu, specialių priemonių nėra ruošiama.

„Priekulės seniūnijoje iki šiol turime ekstremalią situaciją, paskelbtą nuo lapkričio mėnesio. Mūsų tarnybos pasiruošusios smėlio maišus, techniką, bet vandens lygis nėra toks kritinis, kaip buvo lapkritį ir gruodį“, – nurodė V. Butkus.

Vicemeras pažymi, kad tarnybos budi, stebi situaciją, seniūnija praneša, kur reikia pataisyti kelio sankasas ar atkreipti dėmesį, bet situacija, pasak jo, nepalyginamai geresnė nei buvo praėjusių metų pabaigoje.

Tauragėje – ekstremali situacija dėl nuošliaužos

Tauragėje ekstremali situacija dėl nuošliaužos paskelbta ketvirtadienio vakarą, Meilės alėjoje prie Jūros upės kranto nuslinkus daliai šlaito. Įlūžo ir šlaito viršuje buvęs pėsčiųjų takas.

Tauragės rajono savivaldybės meras Dovydo Kaminskas ketvirtadienį žiniasklaidai sakė, kad ekstremalių situacijų komisija priėmė sprendimą atkasti viršutinį sluoksnį takelio, kur anksčiau buvo atsivėrusi nuošliauža. Norima išsiaiškinti, ar ten yra lietaus nuotekų vamzdis, kuris nepažymėtas savivaldybės turimuose brėžiniuose.

Pasak J. Šimkaus, istoriškai nustatyta, kad upei pasiekus stichiniu įvardijamą vandens lygį, pradedama daryti žala infrastruktūrai, žmonių turtui. Aiškiausias pavyzdys – pasiekus stichinį lygį semiamas kelias Šilutė-Rusnė. Kai vanduo pakyla tiek, kad nepravažiuoja sunkioji technika, apsemiamos sodybos, skelbiamas katastrofinis vandens lygis. Kiekvienai upei šie rodikliai yra skirtingi.

LHMT duomenimis, penktadienio dieną žymesnių kritulių nenumatoma. Kai kur galimas plikledis, vėjas bus besikeičiančios krypties, 5–10 m/s. Temperatūra sieks nuo 1 laipsnio šalčio iki 3 laipsnių šilumos.

Šeštadienio naktį daug kur pasnigs, intensyviau – pietvakariniuose rajonuose, dieną vietomis numatomi silpni krituliai, gali formuotis plikledis. Vėjas naktį bus pietryčių, pietų, 7–12 m/s, dieną – besikeičiančios krypties, 5–10 m/s. Temperatūra naktį sieks 1–6, kai kur – iki 10 laipsnių šalčio, dieną bus nuo 2 laipsnių šalčio iki 3 šilumos, pajūryje – iki 4 laipsnių šilumos.

„Situaciją nuolat stebime. Matėme poreikį susirinkti antrą kartą ekstremaliųjų situacijų centrui, pasidaryti posėdį ir nusprendėme teikti merui pasiūlymą skelbti ekstremalią situaciją. Pagal punktą (...) kai yra grėsmė turtui ir gyvybei. Gyvybei nėra grėsmės, bet turtui tikrai yra“, – LRT radijui penktadienį sakė D. Dirginčius.

Anot jo, šiuo metu situacija gerėja.

„Sunku nuspėti padarinius, bet dabar situacija geresnė, kritulių nematome iš tikrųjų. Nuo vakar naujų jokių nuošliaužų nesusidarė“, – teigė mero pavaduotojas.

Apie Meilės alėjoje prie Jūros upės kranto nuslinkusią didelę dalį šlaito rajono meras Dovydas Kaminskas pranešė trečiadienį, ketvirtadienį savivaldybės atstovai BNS informavo, jog įlūžo ir šlaito viršuje buvęs pėsčiųjų takas. Dėl nuošliaužos sušauktas ekstremalių situacijų komisijos posėdis.

Kaip BNS ketvirtadienį teigė D. Dirginčius, komisija priėmė sprendimą atkasti viršutinį sluoksnį takelio, kur anksčiau buvo atsivėrusi nuošliauža. Pasak jo, norima išsiaiškinti, ar ten yra lietaus nuotekų vamzdis, kuris nepažymėtas savivaldybės turimuose brėžiniuose. Šie darbai turėjo prasidėti ketvirtadienį. Anot jo, apatinė šlaito dalis dabar yra apsemta upės vandens, o viršutinė dalis aptverta.

D. Kaminsko teigimu, nuošliauža galėjo susidaryti dėl prieš maždaug aštuonerius metus atliktos šlaito rekonstrukcijos, per kurią galėjo būti pažeistas prieš tai darytas drenažas.

Pasak mero, prieš penkerius metus šlaitas jau griuvo, tik kitoje vietoje. Tuomet, anot D. Kaminsko, savivaldybė išleido apie 400 tūkst. eurų tyrimams ir sutvirtinimo darbams.

Apie Meilės alėjoje prie Jūros upės kranto nuslinkusią didelę dalį šlaito rajono meras Dovydas Kaminskas pranešė trečiadienį, ketvirtadienį savivaldybės atstovai BNS informavo, jog įlūžo ir šlaito viršuje buvęs pėsčiųjų takas. Dėl nuošliaužos sušauktas ekstremalių situacijų komisijos posėdis.

Kaip BNS teigė vicemeras Donatas Dirginčius, komisija priėmė sprendimą atkasti viršutinį sluoksnį takelio, kur anksčiau buvo atsivėrusi nuošliauža. Pasak jo, norima išsiaiškinti, ar ten yra lietaus nuotekų vamzdis, kuris nėra pažymėtas savivaldybės turimuose brėžiniuose. Šie darbai prasidės ketvirtadienį.

„Jei didžioji dalis kaltės yra to vamzdžio, tai jį sutvarkysime, nes jis gal įtrūkęs. Šalia matome tokį senos statybos betoninį inžinerinį statinį, kur rinkosi lietaus vanduo“, – pasakojo D. Dirginčius.

Jei didžioji dalis kaltės yra to vamzdžio, tai jį sutvarkysime, nes jis gal įtrūkęs.

Anot jo, kad apatinė šlaito dalis dabar yra apsemta upės vandens, o viršutinė dalis aptverta.

„Kai nušliaužė tas didelis žemės sluoksnis, tai viršuje esantis takelis tiesiog kabojo. Šiandien tas takelis įlūžo“, – sakė vicemeras.

Pasak jo, vis dėlto komisija nusprendė kol kas neskelbti ekstremalios situacijos. Šalia nuošliaužos yra gyvenamasis pastatas, tačiau jam pavojaus nėra. D. Dirginčiaus teigimu, pavojus gali kilti greta esančiam ūkiniam pastatui.

„Šalia yra ūkinis pastatas ir tvora. Tvora kol kas nėra pažeista. Šiandien važiuos specialistai informuoti gyventojų, jeigu reikės ir priešgaisrinės pagalbos tarnyba padės iškraustyti daiktus iš ūkinio pastato“, – kalbėjo D. Dirginčius.

Pasak jo, savivaldybė taip pat užsakys šlaito viršuje esančio takelio ekspertizę.

„Jis prieš dešimt metų pastatytas ir aiškinsimės, ar jis turėjo įtakos šitai nuošliaužai“, – sakė D. Dirginčius.

Vicemero teigimu, komisijos posėdyje su geologais aptartos ir kitos galimos nuošliaužos atsiradimo priežastys.

„Ten yra nestabilūs sluoksniai, (...) smėlis, po apačia – molis. Vyraujančios oro sąlygos, įšalas išeina, didelis kritulių kiekis, tai dėl to ir nuslenka“, – aiškino D. Dirginčius.

Anot jo, yra užsakyta šlaito ekspertizė, vasario 19 dieną turėtų būti pateiktos išvados.

„To tyrimo pagalba galima samdyti projektuotojus, ieškoti rangovų ir tvarkyti šlaitą“, – sakė vicemeras.

D. Kaminskas BNS trečiadienį teigė, kad nuošliauža galėjo atsirasti dėl prieš maždaug aštuonerius metus atliktos šlaito rekonstrukcijos, kurios metu galėjo būti pažeistas prieš tai darytas drenažas.

Pasak mero, prieš penkerius metus šlaitas jau griuvo, tik kitoje vietoje. Tuomet, anot D. Kaminsko, savivaldybė išleido apie 400 tūkst. eurų tyrimams ir sutvirtinimo darbams.

„Meilės alėjoje tai jau antra šlaito nuošliauža. Šį kartą prie Versmės gimnazijos. Situacija labai rimta, nugriuvo didelė šlaito dalis su ilgamečiais medžiais, o nučiuožęs gruntas net įtakojo Jūros upės vagą. Viršutinė tako dalis uždaryta, apatinė – nepraeinama“, – feisbuke trečiadienį rašė D. Kaminskas.

Jis pranešė, kad ketvirtadienį renkasi savivaldybės ekstremalių situacijų komisija, joje bus sprendžiama, kokių veiksmų bus imamasi.

D. Kaminskas BNS trečiadienį sakė, kad technikai sunku privažiuoti prie nuošliaužos, tačiau bus bandoma paviršinį vandenį nukreipti nuo šlaito, teritorija bus aptverta.

Gali būti, kad galėjo būti pažeistas prieš tai padarytas drenažas.

„Negalime dabar nieko padaryti ten“, – teigė Tauragės meras.

Jis sakė, kad prieš maždaug aštuonerius metus atlikta šlaito rekonstrukcija, įrengtas pasivaikščiojimo takas, o tai gali būti susiję su šlaito dalies griūtimi.

„Ten daryti ir kasimo darbai, ir betonavimas, ir trinkelės, ir apšvietimas, tokie kapitaliniai darbai atlikti“, – pasakojo D. Kaminskas.

„Gali būti, kad galėjo būti pažeistas prieš tai padarytas drenažas, atsirado svoris“, – pridūrė jis.

D. Kaminsko teigimu, greta nuošliaužos yra ūkinis pastatas ir gyvenamasis namas. Pasak jo, gyvenamajam namui pavojus dėl nuošliaužos nekyla, bet ketvirtadienį vyksiančiame komisijos posėdyje bus prašoma specialistų įvertinti galimą grėsmę ūkiniam pastatui, atlikti pėsčiųjų tako ekspertizę.

„Kažkoks senas vandens ar kitų komunalinių nuotekų betoninis rezervuaras atsivėrė, per jį sunkiasi vanduo, gali būti, kad ir jis artimiausiu metu grius, kai tokios oro sąlygos“, – sakė D. Kaminskas.

„Tikimės, kad ekspertai ir geologai galės pasiūlyti ir daugiau sprendimų“, – pridūrė jis.

Pasak mero, prieš penkerius metus šlaitas jau griuvo, tik kitoje vietoje. Tuomet, anot D. Kaminsko, savivaldybė išleido apie 400 tūkst. eurų tyrimams ir sutvirtinimo darbams.

Tai nuspręsta po antradienio vakarą įvykusio Vilniaus miesto savivaldybės Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro posėdžio.

Pasak savivaldybės, antradienį dėl Viršuliškių rajone esančiame daugiabutyje kilusio gaisro buvo evakuoti visų 30-ies butų gyventojai, 18 žmonių, tarp kurių du vaikai, laikinai apgyvendinti viešbutyje, likę gyventojai nusprendė apsistoti pas artimuosius.

Anot Vilniaus savivaldybės atstovo Gabrieliaus Grubinsko, įvykio metu iš viso užsiregistravo 57 daugiabučio gyventojai – į šį skaičių įtraukti tiek nuomojamų būtų nuomininkai, tiek į gaisro vietą atvykę, tačiau name nuolat negyvenantys butų savininkai – todėl, jo teigimu, evakuotų gyventojų sąrašas nėra tikslus.

Pasak savivaldybės, šiuo metu rastas vieno žuvusio žmogaus kūnas, tačiau prie jo negalima prieiti dėl nesaugių pastato konstrukcijų, penkiems nukentėjusiems suteikta medikų pagalba.

Trečiadienį savivaldybė planuoja suformuoti avarijos tyrimo komisiją, į kurią bus įtraukti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento bei kitų institucijų atstovai, nustatyti avarijos priežastis ir teikti rekomendacijas dėl tolesnio pastato naudojimo.

Gaisro teritorija yra aptverta, pastatas saugomas, budi policija ir ugniagesiai. Pasak savivaldybės, pavojaus greta degančio daugiabučio esantiems kitiems pastatams, tarp jų – vaikų darželiui, nėra, tačiau teritorijoje mėtosi nemažai po gaisro likusių nuolaužų ir duženų, todėl gyventojų prašoma neleisti vaikams žaisti lauke kol nebus išvalyta teritorija.

Savivaldybė skelbia, kad nuo gaisro nukentėję gyventojai gali gauti tikslinę iki 7260 eurų dydžio pašalpą, kuomet vidutinės mėnesio pajamos vienam kartu gyvenančiam asmeniui neviršija 704 eurų, o jei asmuo gyvena vienas – kai neviršija 792 eurų.

Dėl gaisro netekusiems nuosavo būsto gyventojams taip pat ne eilės tvarka gali būti suteiktas socialinis būstas arba parama būstui išsinuomoti.

Kaip pranešė Bendrasis pagalbos centras, antradienį 11.16 val. Bendrajame pagalbos centre gautas pranešimas, kad Vilniuje, Viršuliškių gatvės 101 name, įvyko sprogimas ir atvira liepsna dega keli butai.

Pasak ugniagesių, apie 15.33 val. gaisras buvo lokalizuotas.

Dalyviai diskutuos apie civilinę gynybą, komendantūrų sistemą, medicinos sektorių, tarpinstitucinį bendradarbiavimą, pranešė organizatoriai.

„Šių dienų geopolitinėje arenoje susiduriame su vis didėjančiomis grėsmėmis ir neapibrėžtumu, kuris verčia mus susimąstyti ne tik apie bendrą nacionalinį saugumą, bet ir atskirų bendruomenių atsparumą, – pranešime cituojamas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas konservatorius Laurynas Kasčiūnas. – Ruošimasis galimoms krizinėms situacijoms ir karui yra būtinas veiksmas, užtikrinantis, kad, susidūrus su iššūkiais, visuomenė galėtų veikti koordinuotai, o žala gyventojų gyvybei ir infrastruktūrai būtų minimizuota.“

Pasak jo, įgyvendinant prevencines priemones, rengiant pilietinę visuomenę ir valstybės institucijas, didinamas bendruomenių pasiruošimas ir išlikimo galimybės bei demonstruojama vienybė ir ryžtas prieš potencialius agresorius.

Pasak vieno iš diskusijos iniciatorių, Kauno miesto tarybos opozicijos lyderio Pauliaus Lukševičiaus, „nė vienas planas karo metu neveikia 100 proc., tačiau yra labai blogai neturėti jokio plano.“

Renginys bus pradedamas Kauno miesto savivaldybės direktoriaus pranešimu „Kauno miesto savivaldybės pasirengimas ekstremaliosioms situacijoms ir karo metu“, po kurios seks diskusija.

Joje, be L. Kasčiūno, trumpus pranešimus skaitys Lietuvos šaulių sąjungos vadas Linas Idzelis, vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas ir Kauno klinikų direktorius medicinai ir slaugai, Skubios medicinos klinikos vadovas profesorius Kęstutis Stašaitis.

Renginyje taip pat dalyvaus krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus, kariuomenės atstovai, šiomis temomis besidomintys Kauno miesto gyventojai, tarybos nariai.

„Minija neslūgsta, vandens lygis prie Lankupių šliuzo jau pasiekė stichinį, Priekulės mieste vanduo veržiasi per pylimą, o kelias link Šilutės – nepravažiuojamas“, – feisbuke rašė rajono meras.

Pasak jo šliuzo nuspręsta neatidarinėti, nes tokiu atveju gali būti pralaužti žemiau esantys pylimai, be to, tai galėtų pakenkti Klaipėdos vandenų vandenvietei, iš kurios tiekiamas geriamas vanduo.

Pasak jo, norint bent šiek tiek sumažinti vandens spaudimą, praverta šliuzo šone esanti galerija, o situacija toliau atidžiai stebima.

Anksčiau šeštadienį meras rašė, jog kitose rajono vietovėse, kur taip pat buvo kilę problemų dėl vandens lygio situacija gerėja.

Upių vanduo dėl gausių liūčių keliose Vakarų Lietuvos savivaldybėse pastarosiomis dienomis pasiekė stichinį lygį, pranešta apie apsemtas gatves.