– Tai kokie padariniai? Nes vėtros Lietuvoje siaučia jau ne vieną dieną.

– Po sekmadienio dienos, kai buvo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas išsiuntęs perspėjimo pranešimą visiems Lietuvos gyventojams, suskaičiavome rezultatus ir per parą buvo šiek tiek daugiau negu 80 įvykių, tų įvykių vėliau daugėjo. Yra įprastas mūsų veiksmas, kai mes perspėjam gyventojus, turim informaciją apie gresiantį pavojų t. y stiprų vėją. Neretai vėjas pridaro tos žalos, kurią mes atvykę į tuos įvykius ir pamatome – laužo medžius, laužo elektros linijas, dingsta elektra. Tai yra tie laikini nepatogumai, kuriems gyventojas, gavęs pranešimą, galėtų pasiruošti prevenciškai.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Galima sakyti, kad tai yra viena pirmųjų vėtrų šiais metais ir vėtrų sezonas dar tik prasideda. Ką reikėtų žinoti gyventojams, kaip jiems pasiruošti? Kokie būtų jūsų patarimai?

– Pirmas dalykas, aišku, klimato kaita, tie besikeičiantys orai ir neįprastu mums metu kylančios bei dažnėjančios vėtros, ką signalizuoja ir klimatologai, tampa mūsų kasdienybe. Todėl tie įgūdžiai gaunant tokius perspėjimo pranešimus, stebint konkrečiam Lietuvos regione… Nes kartais vakarų Lietuvoje esantis stiprus vėjas sukelia juoką rytų Lietuvos gyventojui, nes čia tokio vėjo nėra. Tai stebėti hidrometeorologijos tarnybos pranešimus ir gavus bent menkiausią užuominą apie tai, kad vėjas bus pavojingas, bent jau 15-17 m/s, kai jo gūsiai jau gali pakelti tam tikrus lengvus daiktus. Tai tuos lengvus daiktus mūsų aplinkoj, jeigu įmanoma, paslėpti, susitvarkyti, užsidaryti balkonus. Dažnai stiprus vėjas sukelia ir elektros nebuvimą, todėl turėti namie ar bent ant keletos namų elektros generatorių yra labai pravartu. Nes dingus elektrai, ar dėl audros, ar dėl kitos priežasties, jūs niekada neliksit be elektros energijos. Ir pagrindinis patarimas, kai jus užpustė, kai jus užvirto, nepravažiuojat, neturit galimybės į parduotuvę nuvažiuot ar dar kažkas, visada turėkit atsargų bent 72 val.

– Ant jūsų stalo netrūksta tų priemonių ir atsargų, kurias gyventojai ir turėtų turėti.

– Tai yra įprasti daiktai, kuriuos mes visada rekomenduojame turėti bet kokių ekstremalių situacijų atveju. Maisto, vandens atsargų turėkite bent trims paroms. Įsivaizduokime tą situaciją, kai užpustė ir jūs gyvenate vienkiemyje. Jūs turėsite visada vandens, maisto, nereikės važiuoti į parduotuvę ir nuo to jūs ir jūsų šeimos nariai bus stipresni ir atsparesni štai tokioms gręsiančioms ekstremalioms situacijoms.

– Jūs esate telekomunikacininkai, tarpininkai tarp siuntėjo ir gavėjo. Gal jūs sustabdote tą žinutę?

– Iš tiesų gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema veikia taip, kad tarnybos naudojasi tokiu mobiliosios transliacijos (angl. – cell broadcasting) serveriu, per kurį siunčia pranešimą gyventojams. Tie pranešimai skiriasi nuo paprastų SMS žinučių, jie siunčiami tiesiai per ryšio bokštus. Galite pastebėti, kad jį gaunate ne kaip paprastą SMS, o tiesiai ekrane jis jums įsižiebia ir praneša kažkokią svarbią žinią. Tarnybos pačios nusprendžia, kokiai teritorijai yra aktuali ta žinia, atrenka ryšio bokštus ir per juos transliuoja pranešimą. Reiškia, kad gaus tie telefonai, kurie tuo metu toje teritorijoje yra arba tie telefonai, kurie jungiasi prie tų bokštų.

– Tai, jei aš gerai suprantu, metų pradžioje čia buvo gaisras Viršuliškių mikrorajone ir jeigu aš esu tame rajone, nors ir jame negyvenu, aš tą pranešimą gaučiau?

– Taip. Priklausys nuo to, kokias stotis atrinks tarnybos, kokį perimetrą jos apibrėš. Tai gali gauti žmonės, kurie tuo metu yra toje teritorijoje. Pavyzdžiui, žmogus, kuris gyvena šitame rajone, bet dirba visai kitame mieste arba kitame Vilniaus gale, to pranešio negaus. Tie pranešimai yra siunčiami pakartotinai, keletą kartų per dieną, tai, jeigu grįš ir jo telefonas prisijungs prie atitinkamų stočių, tą pranešimą jis gaus. Ir miesto svečiai gauna pranešimus ar atvykę iš užsienio, jeigu yra nusistatę savo telefono nustatymuose, kad tokius pranešimus nori gauti.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Jeigu mes išvykstame į užsienį, ar taip pat galime gauti pranešimus? Nes tai taip pat yra labai aktualu.

– Nemažai šalių turi tokią sistemą. Pavyzdžiui, lietuvis, išvykęs į Havajus, tikrai gaus pranešimą apie artėjantį uraganą, nes toje vietoje jungsis prie vietinių stočių.

– Jeigu nėra ryšio, ar mes gausime tokį pranešimą?

– Šitų pranešimų siuntimas veikia ir per 2G technologiją, kuri veikia beveik visur. Gali būt ryšys silpnesnis, bet tą pranešimą turėtumėte gauti. Negausite, jeigu esate nusistatęs lėktuvo režimą arba kaip nors apribojęs savo ryšį.

Negausite, jeigu esate nusistatęs lėktuvo režimą arba kaip nors apribojęs savo ryšį.

– Aš savaitgalį gavau pranešimą, kad sustiprės vėjo gūsiai. Reiškia, mano telefone viskas veikia gerai. Gal kai kurie jau naudoja telefonus ne vieną dešimtmetį, bet tokio pranešimo dar nėra sulaukę. Ką reikėtų daryti? Ar jie čia patys ir yra kaltininkai?

– Iš tikrųjų verta pasitikrinti savo nustatymus, nes ypač naujesniuose telefonuose yra daug tų pranešimų lygių. Tikrai verta visas tas varneles pažymėti, kad viską norite gauti, taip pat ir testinius pranešimus. Operatorius duoda kelią tiems pranešimams. Mes duodame kelią ir matome, kad mašinos važiuoja arba nevažiuoja, pranešimai praeina arba nepraeina.

– Gal „Stop“ ženklą pastato žmonės?

– Tas „Stop“ ženklas dažnai būna pačiame telefone. Ir, vėlgi, pačios tarnybos sprendžia, kokiai teritorijai ši naujiena aktuali.

Mūsų visų strateginis tikslas ir uždavinys – pasirūpinti savo krašto saugumu. Visi suvokiame, kad žmogaus gyvybė, jo saugumas yra didžiausia pamatinė vertybė. Turime sudaryti veiksmų planą ir veikti išvien“, – kalbėjo meras Valerijus Makūnas.

Vicemeras Paulius Visockas susirinkusiems verslo atstovams pristatė pranešimą apie krizių valdymą ir civilinę saugą. Jis papasakojo apie praktinius gyventojų, savivaldybės ir ūkio subjektų veiksmus ir sąveiką įgyvendinant savivaldybės ir valstybės būtinuosius nurodymus ekstremalių situacijų metu.

P. Visockas teigė: savivaldybei padėtų tai, kad verslo atstovai dalyvautų ekstremalių situacijų operacijų centro veikloje, prisidėtų įrengiant slėptuves, kolektyvinės apsaugos statinius, priedangas. Vicemero teigimu, savivaldybei ypač svarbu būtų su įmonėmis pasirašyti bendradarbiavimo sutartis dėl pagalbos ekstremalios situacijos ar karo metu.

Paulius Visockas / Asmeninio archyvo nuotr.

Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos vykdomoji direktorė Reda Stankevičienė akcentavo, kad pramonininkams labai rūpi, kaip yra pasiruošta galimoms sudėtingoms situacijoms, ir siūlo dvišalės darbo grupės ribose kurti pogrupius, kurie dirbtų rengiant konkrečių temų planus, užtikrinant pajėgumų ir išteklių planavimą.

Savivaldybei padėtų tai, kad verslo atstovai dalyvautų ekstremalių situacijų operacijų centro veikloje, prisidėtų įrengiant slėptuves, kolektyvinės apsaugos statinius, priedangas.

„Mūsų asociacija vienija dideles visuomenės auditorijas – nuo švietimo įstaigų iki gamyklų. Jei galėtume teikti gaires regiono mastu, kaip ruoštis, ką turėti, ką žinoti, tai būtų svarbus pirmas žingsnis einant link pasirengimo vienoms ar kitoms situacijoms“, – teigė R. Stankevičienė.

Susitikime dalyvavę verslo atstovai pasidalijo, kaip jų įmonės, susidarius sudėtingai padėčiai, galėtų pagelbėti, kokiais resursais ir ištekliais galėtų prisidėti.

Pasitarimo pabaigoje buvo pasidžiaugta abipuse savivaldybės ir asociacijos iniciatyva, ryžtu veikti čia ir dabar, neatidėliojant klausimų ir laukiant vien tik nacionalinių sprendimų. Bendradarbiavimas civilinės saugos srityje bus tęsiamas ir toliau sudarant darbo grupes konkrečioms situacijoms spręsti. Atlikus tam tikrus namų darbus, bus ruošiama bendradarbiavimo sutartis.

Per retai vykstančios arba neorganizuojamos evakuacinės pratybos, neatpažįstami evakuaciniai ženklai ir per menkos žinios, kaip elgtis išgirdus evakuacinį signalą, – problemos, kurias, anot ekspertų, būtina spręsti, norint užtikrinti, kad ne tik kilus gaisrui, bet ir nutikus kitam ekstremaliam įvykiui šimtai žmonių pastatuose gebėtų racionaliai reaguoti ir efektyviai evakuotis.

Svarbiausi reikalavimai

PAGD Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Aurelijus Česūnas priminė, kad norint užtikrinti sėkmingą evakuaciją iš gausiai lankomų pastatų, galioja griežti reikalavimai, kurių privalu laikytis. Pavyzdžiui, evakuacijos keliuose draudžiama įrengti buitinių paslaugų ir nuomos punktus, prekybos vietas ir žaidimų automatus. Evakuacijos keliai, išėjimai, avariniai išėjimai turi būti laisvi, parengti žmonėms evakuoti bet kuriuo paros metu, draudžiama rakinti aukštų holų, bendrojo naudojimo koridorių ir evakuacinių laiptinių, avarinių išėjimų duris, liukus.

Koridoriuose, laiptinėse ir ant virš evakuacijos keliuose esančių durų privalo būti įrengti evakuacijos kryptį nurodantys ženklai, kurių bent vienas turi būti gerai matomas iš bet kurio evakuacijos kelio taško.

Kilnojamieji prekystaliai, konteineriai, kasos aparatai, technologiniai įrenginiai prekybos ir maitinimo paskirties pastatuose turi būti išdėstyti taip, kad netrukdytų evakuoti žmonių. Laikinas pirotechnikos priemonių prekybos vietas draudžiama įrengti arčiau kaip 5 m iki evakuacijos išėjimų, o dujų balionus statyti prie evakuacijos keliuose esančių durų, pastatų pagrindinių fasadų pusės ar įvažų.

42 proc. – tiek apklaustųjų nesivadovautų evakuacijos ženklais, esančiais viešoje vietoje.

Maždaug valandos trukmės evakuacijos pratybas ne rečiau kaip kartą per trejus metus privalo organizuoti įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai.

Žino ne visi

Kaip parodė 2022 m. bendrovės „Eaton“ inicijuotas ir „OMD Snapshot“ sistema atliktas tyrimas „Žmonių saugumas viešose vietose“, pasigirdus evakuacijos signalui, 42 proc. apklaustųjų nesivadovautų evakuacijos ženklais, esančiais viešoje vietoje – į juos ranka numotų 36 proc. vyrų ir 48 proc. moterų. Taip pat didesnė dalis moterų, ištikus avarinei situacijai, būtų̨ linkusios sekti paskui minią̨ (20 proc.). Tokį elgesį pasirinkusių vyrų būtų mažiau – tik 7 proc.

Nutikus ekstremaliai situacijai, visų pirma, privaloma remtis evakuacijos ženklais, parodančiais, kuria kryptimi reikia evakuotis iš pastato. Evakuacijos ženklai koridoriuose, laiptinėse ir ant virš evakuacijos keliuose esančių durų turi būti įrengti taip, kad būtų gerai matomi iš bet kurio evakuacijos kelio taško.

„Viešoje vietoje, nutikus nelaimei, pavyzdžiui, kilus gaisrui ar prireikus evakuotis dėl kitų priežasčių, kai kurie žmonės imtų panikuoti, blaškytis ir ieškoti išėjimo. Esant chaotiškam elgesiui susidaro spūstys, auga panika, o juk evakuacija, priešingai, turi būti rami, operatyvi ir užtikrinta“, – pabrėžė Edmondas Daukšas, „Eaton“ pardavimų vadovas Lietuvoje.

PAGD Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus vyriausiasis specialistas A. Česūnas priminė, kaip reikėtų saugiai evakuotis iš pastato gaisro ar kitų nelaimių atveju.

Išgirdus evakuacijos signalą pastate, reikėtų laikytis šių rekomendacijų: nepanikuokite. Svarbu išlaikyti ramybę ir neskubėti, kad nesukeltumėte chaoso. Pasinaudokite evakuacijos planu. Kiekviename pastate turėtų būti evakuacijos planas, su kuriuo reikėtų susipažinti įeinant į pastatą. Nesinaudokite liftais. Evakuacijos metu draudžiama naudotis liftais, privaloma naudotis tik laiptais. Eikite į nustatytą susirinkimo vietą. Tai padės patikrinti, ar visi išėjo iš pastato. Išklausykite perspėjimo sistemos pranešimą ir vadovaukitės juo. Daugelyje pastatų yra įdiegta pranešimo apie gaisrą sistema, kuri įsijungia kartu su perspėjimo signalu ir pateikia nurodymus, kaip elgtis konkrečioje situacijoje. Nepamirškite, kad pastatuose yra evakuaciniai išėjimai, virš kurių yra žalios spalvos ženklas. Mokykloje, parduotuvėje, kino teatre, restorane, viešbutyje ir kitose viešose vietose yra bent du išėjimai, įeidami į pastatą apsidairykite ir įsidėmėkite juos.

Sistemos tobulinamos

Pasak E. Daukšo, viešai lankomuose objektuose nesunkiai pritaikomi inovatyvūs evakuacijos sprendimai, kurie galėtų palengvinti juose besilankančių žmonių evakuaciją. Pagrindinis evakuacijos principas, nesvarbu, gaisro ar kitas pavojus, kad žmogus iš pastato saugiai evakuotųsi per kuo trumpesnį laiką.

„Naujos statybos ir renovuojamuose pastatuose populiarėja adaptyvios, nuotoliniu būdu valdomos, evakuacijos sistemos, reaguojančios į realias aplinkybes ir galinčios nuo pavojaus židinio nukreipti žmonių srautą ir pagreitinti evakuaciją iš jo. Adaptyvios sistemos šviestuvai gali keisti kryptį, vadinasi, pastate įsiplieskus gaisrui, įsižiebia tik tie avariniai šviestuvai, kurie yra priešingoje pusėje nei gaisro židinys“, – dėstė pašnekovas.

Šiuo metu dažniausiai naudojamos statiškos evakuacijos sistemos, kurios, kilus pavojui, įjungia iškart visus pastate esančius nukreipiamuosius šviestuvus, todėl žmonės, nežinodami, kuris išėjimas – saugus, gali būti nukreipti ir į pavojingą zoną.

Adaptyviosios evakuacijos sistemos ypač aktualios didelio ploto, kelių aukštų pastatuose, kuriuose – daug skirtingų erdvių, koridorių ir laiptinių, ir iš kurių evakuotis ir sudėtingiau, ir prireikia daugiau laiko.

Į mokymus kviečiami ir Klaipėdos bendruomenių lyderiai, kiti jų nariai ir seniūnaičiai.

Mokymus ves Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Civilinės saugos skyriaus ir Klaipėdos savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus Civilinės saugos ir mobilizacijos poskyrio specialistai.

„Mokymai bus labiau teoriniai, jų metu dalyviai bus skatinami aktyviai dalyvauti diskusijose aktualiais klausimais. Preliminari mokymų ir diskusijų trukmė – apie 2 val. Šis mokymo seminarų ciklas yra Vidaus reikalų ministerijos informacinės kampanijos „Esame komanda. Turime planą“ dalis“, – paaiškino miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus Civilinės saugos ir mobilizacijos poskyrio vedėjo Žygintas Viršilas.

Jis taip pat pažymėjo, kad Klaipėdos savivaldybėje planuojama surengti po vieną tokį mokymų renginį, kurio metu būtų sukviečiami visi savivaldybės teritorijoje veikiantys vietos bendruomenių lyderiai.

Atsiradus poreikiui, mokymai galėtų būti organizuojami pakartotinai.

„Šių mokymų metu vietos bendruomenių lyderiai, jų nariai ir seniūnaičiai įgis praktinių ir aktualių žinių, kaip pasiruošti ir kaip elgtis skirtingų ekstremalių situacijų atveju. Bus aptarti gyventojų perspėjimo, slėptuvių, kolektyvinių apsaugos statinių ir priedangų, gyventojų evakavimo klausimai, šeimos planas, pristatytas išvykimo krepšys. Apmokyti vietos bendruomenių lyderiai galės skleisti žinią ir rengti mokymus savo bendruomenėms, taip didindami gyventojų informuotumą ir praktinį pasirengimą šiomis temomis“, – sakė pašnekovas.

„Tinkamas pasirengimas galimoms masinėms nelaimėms ir krizėms padeda greitai ir efektyviai į jas reaguoti. GMP tarnybos ir sveikatos priežiūros įstaigų vaidmuo tokiais atvejais yra kritiškai svarbus, nes per trumpą laiką ženkliai išaugę pacientų srautai gali paralyžiuoti sveikatos sistemą. Kad to neįvyktų, turime būti pasirengę suvaldyti didelius pacientų srautus, greitai reaguoti į besikeičiančią situaciją, efektyviai paskirstyti išteklius“, – sakė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) kanclerė Jurgita Grebenkovienė.

Šešiolika valandų trukusiuose mokymuose, kuriuos organizavo Ekstremalių sveikatai situacijų centras prie SAM (ESSC), dalyvavo keturiolika traumų klasterio gydymo įstaigų, GMP tarnybos vadovai, SAM ir ESSC vadovai ir darbuotojai. Jie buvo supažindinti su šiuolaikinėmis grėsmėmis ir buvo mokomi efektyviai valdyti ir koordinuoti medicinos pagalbos veiksmus įvykio vietoje ir ligoninėje, atlikti standartizuotas ir unifikuotas procedūras. Dalyviai taip pat stiprino vadovavimo, komunikacijos, situacijos ir saugumo vertinimo, rūšiavimo, greito ir racionalaus pacientų transportavimo į tinkamas gydymo įstaigas įgūdžius bei žinias.

„Tai buvo pirmas kartas, kai didžiųjų ligonių ir greitosios medicinos pagalbos tarnybos vadovai susirinko vienoje vietoje ir simuliavo situacijas vienoje erdvėje, – sako ESSC direktorė Audronė Sviklaitė. – Šie mokymai parengti pagal tarptautinius standartus, kurie atitinka ir NATO standartus. Tai reiškia, kad įvykus nelaimei arba ištikus krizei mes galėsime kalbėti viena kalba ir imtis bendrų veiksmų, tiek šalies viduje, tiek su užsienio partneriais.“

Mokymus ekstremaliųjų situacijų, krizių ir kitų teisinių režimų tema planuojama organizuoti ir ateityje. SAM ir ESSC rengia sisteminį mokymų bei jų koordinavimo modelį, kuris padės užtikrinti tiek tinkamą teisinį reglamentavimą, tiek pačių kompetencijų sisteminį valdymą, kurio iki šiol nebuvo. Iki 2029 m. planuojama apmokyti daugiau nei 6 tūkst. sveikatos priežiūros specialistų.

SAM ir sveikatos priežiūros įstaigos taip pat stiprina bendradarbiavimą su Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos kariuomene, siekdamos didinti sveikatos priežiūros įstaigų dalyvavimą bendruose mokymuose ir pratybose.

Sveikatos priežiūros įstaigos šiemet dalyvavo penkeriose SAM koordinuojamose pratybose, trejose iš jų – kartu su Lietuvos kariuomene. Šiemet ministerija planuoja dar trejas mobilizacines pratybas Alytaus, Šiaulių ir Vilniaus regionuose.

Gydymo įstaigos taip pat organizuoja savarankiškus mokymus, skirtus stiprinti parengtį ekstremaliosioms situacijoms.

Klaidinga iliuzija

D. Gurevičiaus teigimu, dauguma žmonių kliaujasi apgaulinga iliuzija, kad nelaimės juos aplenks, o jei kas ir nutiktų, jie sugebės su tuo susidoroti. Vis dėlto realybė kita: nelaimės visada užklumpa netikėtai, pačiu netinkamiausiu metu, o kaip elgtis žino vienetai.

„Vien ugniagesiai gelbėtojai reaguoja į 20 tūkst. įvykių per metus, vidutiniškai – per 50 atvejų kasdien. Kiekviena nelaimė – nesvarbu, ar ji gamtinė, ar žmogaus sukelta, tiesiogiai su ja susidūrusiam yra skausminga, pavyzdžiui, gaisras ne tik suniokoja turtą, pridaro materialinių nuostolių, bet ir gali atimti namus, prieglobstį. Deja, nelaimei įvykus lieka tik apgailestauti, kad iš anksto nieko nepadarėte ir niekaip tam nesiruošėte“, – sako civilinės saugos ekspertas.

Nelaimei įvykus lieka tik apgailestauti, kad iš anksto nieko nepadarėte ir niekaip tam nesiruošėte.

Kad taip nenutiktų, pašnekovas turi pasiūlymą: jei savaitgalį nieko neplanuojate, vietoj triskart matyto filmo per televizorių aptarkite šeimos planą ir susikraukite išvykimo krepšį.

Šeimos planas

Kad ir kokia nelaimė ar ekstremalioji situacija nutiktų, scenarijus bus vienas iš trijų: slėptis (audros, sprogimų, oro pavojaus atvejais), laukti (dėl snygio, ligos protrūkio, branduolinės avarijos) arba evakuotis (kilus gaisrui, potvyniui, karui). Esminiai pasiruošimo elementai visais atvejais yra tie patys.

Pirmiausia reikėtų įsitikinti, kad apie nelaimę būsite įspėti laiku, tad suaktyvinkite perspėjimo pranešimus telefone, pasidomėkite, kur yra perspėjimo sirenos. Taip pat svarbu žinoti, kur galėsite pasislėpti, kaip ir kur evakuositės nelaimės atveju, kas jums galės padėti. Daugiau apie tai galite sužinoti Lietuvos pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms interneto svetainėje Lt72.lt.

Ekstremaliųjų situacijų metu laimi tie, kurie veikia kaip komanda ir turi aiškų veiksmų planą. 

„Ekstremaliųjų situacijų metu laimi tie, kurie veikia kaip komanda ir turi aiškų veiksmų planą. Todėl reikėtų iš anksto susitarti, kas sudarys jūsų komandą. Tai gali būti šeimos nariai, artimieji, gal net kaimynai – viskas priklauso nuo individualios situacijos. Tarpusavyje turėtumėte susitarti, kaip elgsitės skirtingais atvejais, kur susitiksite, jei būsite skirtingose vietose, kur slėpsitės ar evakuositės, kaip ten atvyksite, kas paims išvykimo krepšį, jei neturite, – apsikeiskitei kontaktine informacija. Tai ir bus jūsų šeimos planas“, – sako D. Gurevičius.

Išvykimo krepšys

Kaip šeimos planas, išvykimo krepšys kiekvienu atveju gali būti skirtingas. Svarbiausias išvykimo krepšio, paruošto išgyventi trims paroms, turinys yra:

– bent 12 l vandens asmeniui;

– greitai paruošiamas maistas, užkandžiai;

– kompaktiška turistinė viryklė su dujų balionėliu;

– higienos ir medicinos reikmenys;

– radijo imtuvas;

– žibintuvėlis;

– asmens dokumentai;

– keletas šimtų eurų grynaisiais;

– šilti drabužiai;

– miegmaišis, turistinis kilimėlis;

– cigaretės ir juvelyriniai dirbiniai esant būtinybei galėtų būti panaudoti mainams;

– kiti svarbūs išgyventi daiktai ir priemonės.

Išvykimo krepšio turinio turėtų užtekti visiems šeimos nariams išgyventi mažiausiai 72 val.

Ž. Gedvilos/ BNS nuotr. 

D. Gurevičius atkreipia dėmesį į tai, kad išvykimo krepšių gali būti ir ne vienas. „Išvykimo krepšys yra tik pavadinimas, tai neprivalo būti vienas didelis krepšys ar lagaminas. Kaip tik geriau daiktus paskirstyti mažesnėmis dalimis: dalį susidėti į kuprinę, dalį – į sportinį krepšį, lagaminą ar net dėžę. Svarbiausia, kad tuos daiktus turėtumėte vienoje vietoje ir galėtumėte juos greitai paimti. Juk daugumą šių daiktų galima rasti namuose, tereikia juos pasidėti, paskui prireikus susidėti“, – sako jis.

Žino, bet nedaro

Išvykimo krepšio turinys gali praversti ne tik prireikus evakuotis, bet ir, pavyzdžiui, kilus audrai, užpusčius ar dingus elektrai. Turėdami vandens ir maisto atsargų galėsite jaustis ramiau, nereikės rizikuoti ar gaišti laiko jų ieškant.

Pasak D. Gurevičiaus, veiksmų planavimas ir tinkamas pasiruošimas ne tik taupo laiką, bet ir suteikia saugumo jausmą. Ekstremaliųjų situacijų atveju tai ypač svarbu, nes padeda nusiraminti ir nuraminti kitus. Kuo daugiau pasiruošusių žmonių, tuo lengviau suvaldyti situaciją.

„Reikia suprasti, kad nesvarbu, kaip puikiai būtų pasiruošusios valstybinės institucijos, pirmosiomis valandomis būtinas visų susitelkimas. Didelės nelaimės atveju institucijos reaguoja pagal svarbą, taigi ne kiekvieną ta pagalba gali pasiekti iškart. Stiprūs esame tik visi kartu, padėdami vieni kitiems“, – teigia pašnekovas.

Šių metų įvykiai patvirtino, kad didelė dalis gyventojų žino, kaip pasiruošti ekstremalioms situacijoms, tačiau realių veiksmų imasi paskutinę akimirką. Pirmosiomis dienomis, kai Rusija užpuolė Ukrainą, žmonės suskubo pirkti ilgai galiojančių produktų, konservų, tuštino bankomatus, degalinėse formavosi eilės.

Naudinga išbandyti

D. Gurevičius teigia, kad žmonėms svarbu išsiugdyti įpročius: visada automobilyje turėti bent pusę bako degalų, namuose turėti vandens ir ilgai galiojančių maisto produktų atsargų, reguliariai tikrinti ir atnaujinti besibaigiančio galiojimo produktus.

Dar geriau savo pasiruošimą ir turimus daiktus išbandyti realybėje. „Dabar, ramybės metu, pasirengimo fazėje, galima išsibandyti daiktus žygyje ar iškyloje, imituojant tą situaciją. Galbūt paaiškės, kad dujinę viryklę turite, bet nepasiėmėte degtukų arba užmiršote juos įdėti į sandarų maišelį ir jie sudrėko? O gal vandens užteko tik vienam vakarui? Tokia išvyka padės pasiruošti geriau, o kartu gali būti smagi patirtis visai šeimai“, – sako D. Gurevičius.

Pasak Krašto apsaugos ministerijos, tikimasi, kad leidinys suteiks silpnaregių piliečių bendruomenei aktualios ir naudingos informacijos, ką daryti susidarius ekstremaliosioms situacijoms ar karo metu.

Leidinyje skaitytojai ras apie 30 išsamiai aprašytų konkrečių praktinių patarimų, kaip elgtis, ką konkrečiu atveju daryti ir priešingai – ko patartina vengti įvairių nelaimių ar karo atveju.

„Svarbus kiekvieno mūsų šalies gyventojo informuotumas, taip pat pasiryžimas įnešti savo indėlį bendram valstybės saugumo ir pilietinio atsparumo labui. Tik per kiekvieno iš mūsų saugumą bus užtikrinti visos visuomenės ir valstybės gyvybiniai interesai. Švietimas, domėjimasis, išmanymas yra kertiniai garantai, laiduojantys mūsų bendrą pasirengimą ir net galimų nepageidaujamų įvykių užkardymą“, – teigia krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Informaciją leidiniui parengė krašto apsaugos sistemos specialistai, bendradarbiaudami su Ugniagesių gelbėtojų mokyklos Civilinės saugos mokymo centro darbuotojais. Leidinį išleido Lietuvos aklųjų ir silpnaregių asociacija. Tai jau antras leidinys, kurį KAM bendradarbiaujant su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių asociacija išleido regėjimo negalią turintiems piliečiams. Pirmas leidinys, skirtas įtraukti ir neregiųjų bendruomenę į pilietinį pasipriešinimą – 2021 m. išleista „Pilietinio pasipriešinimo abėcėlė“.

Tai bus pirmasis leidinys parengtas ne tik regėjimo negalią turintiems žmonėms, bet ir pritaikytas kitoms žmonių su individualiais poreikiais grupėms.

„Ką turime žinoti apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ir karo metui: rimti patarimai linksmai“ bus parengtas lengvai suprantama kalba, kurią galės lengviau perskaityti sutrikusio intelekto asmenys. Taip pat leidinio tekstas bus įgarsintas, o šiuo metu jis verčiamas ir į lietuvių gestų kalbą.

Branduolinės avarijos grėsmė

Apie smūgį nereikia spręsti pagal ūgį – tai įrodo dozometras. Branduolinės avarijos nelaimės atveju tokiais prietaisais bus aprūpinta policija, ugniagesiai, medikai. Kuklus, bet naudingas įrankis skirtas radiacijai fiksuoti, apšvietos kiekiui nustatyti. Tai yra vienas iš pavyzdžių, kaip Radiacinės saugos centras ruošiasi scenarijui, kuris aktualus 20 km nuo Lietuvos sienos alsuojant Astravo atominei elektrinei.

„Daugiau ar mažiau, mes visą laiką esame pasiruošę ir žinome, kokios pasekmės prognozuojamai galėtų būti“, – sakė Ekspertizės ir apšvitos centro Stebėsenos skyriaus direktorius Julius Žiliukas.

Net jeigu Baltarusija nepraneštų apie įvykusią nelaimę, Lietuvoje tai nepastebėta neliktų. Prie sienos padidintas oro stočių skaičius, radiacinė situacija stebima 24 val. per parą, septynias dienas per savaitę. Apšvita laboratorijoje tikrinama ir tiriant pokyčius chromosomose – toks prietaisais padėtų greičiau nustatyti spinduliuotės padarytą žalą.

„Bet koks pakitimas iš karto yra užfiksuojamas per keletą sekundžių. Mūsų ekspertai į savo mobilius telefonus gauna atitinkamus aliarmus, iš karto jungiasi prie sistemos ir gali pasižiūrėti, kas nutiko“, – aiškino J. Žiliukas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Pagrindinė mūsų žinutė yra tokia, kad pasirengimas ekstremalioms situacijoms turi būti tobulintinas.

Nelaimėms nepasiruošę

Vis dėlto nelaimėms pasiruošusi tikrai ne visa Lietuva. Tą konstatavo valstybės kontrolės atliktas auditas.

„Pagrindinė mūsų žinutė yra tokia, kad pasirengimas ekstremalioms situacijoms turi būti tobulintinas. Mūsų nustatyti trūkumai tai įrodo“, – teigė audito grupės vadovė Lina Nalivaikienė.

Nustatyta, kad ne visos šalies savivaldybės ir net atsakingos institucijos tinkamai pasirengusios didelės rizikos pavojams. Trūksta aiškumo apie pasiruošimą, veiksmų plano, bendradarbiavimo. Kritikos pažerta ir Vyriausybės suburtai Ekstremalių situacijų komisijai. Ekstremalių situacijų plane nesuplanuoti valdymo veiksmai, neįtrauktos tokios rizikos, kaip kibernetinės atakos, masiniai neramumai, teroristiniai išpuoliai, pavojus valstybės saugumui.

„Nustatėme, kad teikiami nekonkretūs, abstraktūs siūlymai, nenurodomos konkrečios institucijos, kam tie siūlymai yra skirti, nevykdoma stebėsena, kaip tie siūlymai įgyvendinami“, – vardijo L. Nalivaikienė.

P. Peleckio / BNS nuotr.

Vidaus reikalų ministerija neprieštarauja, kad taisytinų dalykų tikrai yra.

„Manyčiau, kad visada galima kalbėti ir apie geresnį pasiruošimą, bet tai susiję su įdirbiu, kas padaryta prieš tai“, – pripažino vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas.

Tad ministrės Agnės Bilotaitės vadovaujamą Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisiją planuojama keisti.

„Mes galvojame, ar išvis Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisija ateity išliks. Kol kas teisės aktų projektuose tai neįtvirtinta, galbūt per anksti kalbėti, bet tokių minčių yra“, – komentavo V. Dmitrijevas.

Kas dabar duos pinigų Nojaus arkos statybai, jei iš principo nežinia, ar tas potvynis bus?

Siūloma steigti naują vienetą – Krizių valdymo centrą, prie kurio veiklos prisidėtų ekspertų suburta komanda. Projektas Seimus bus įteiktas pavasario sesijoje.

Laukia pavojaus?

Taigi šiuo metu Lietuva vadovaujasi 2012 m. parengtu ekstremalių situacijų planų, kuriame, pavyzdžiui, nėra numatyta, kaip reikėtų elgtis, jei ekstremali situacija perauga į krizę.

„Mes nežinome, kas yra krizė. Jei tariant trumpai, mes žinome, kas yra valstybės lygio ekstremali situacija, mes žinome jos skelbimo procedūras, žinome, kaip ir kokius duomenis, vertinimus mes turime atlikti, kad tai patvirtintume. O dėl krizės tiesiog negalime komentuoti, kas tai yra. Greičiausiai tai galėtų komentuoti patys Vyriausybės kanceliarijos atstovai“, – šnekėjo Civilinės saugos skyriaus viršininkas Edgaras Geda.

Pastabų dėl ne itin veiksmingo pasiruošimo sulaukęs Priešgaisrinės apsaugos departamentas (PAGD) atkirto: trūksta civilinės apsaugos lyderės. Neretai institucijos kratosi atsakomybės.

„Tie klausimai spręstųsi tik turint didesnį aprūpinimą ir skiriant realaus didesnio dėmesio iš aukščiausio politinio lygmens“, – tikino E. Geda.

E. Ovčarenko / BNS nuotr.

Anot departamento, kitos Europos šalys nelaimei ruošiasi iš anksto. Lietuvoje laukiama pavojaus.

„Kas dabar duos pinigų Nojaus arkos statybai, jei iš principo nežinia, ar tas potvynis bus“, – rėžė E. Geda.

Išbandymų šaliai taptų ir kibernetinės atakos. Statistiškai kibernetinių incidentų Lietuvoje per dieną fiksuojama dešimtis. Anot eksperto Mariaus Pareščiaus, pakoreguoti kibernetinio saugumo įstatymai, padidintas biudžetas situaciją pagerino, bet spragų yra. Pavyzdžiui, mokymai žmonėms.

„Kai kurie lietuviai gyrėsi, kad mes esame trečia labiausiai apsisaugojusi šalis pagal tam tikras pačių susigalvotas statistikas. Ne, mes kol kas nesame trečia, bet manau, kad į penkiasdešimtuką jau papuolame“, – teigė M. Pareščius.

PAGD pasirengimą tobulinti planuoja birželį, vykdydamas valstybinio lygmens pratybas. Jų tikslas – įvertinti, kaip žmonės bus perspėti ir evakuoti grėsmės akivaizdoje.

Įstaigos duomenimis, įvertinus 2018–2020 metų pusšimtį savivaldybės lygio ir keturių valstybės lygio ekstremaliųjų situacijų paskelbimą, nustatyta, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimas dviem atvejais iš keturių neatitiko teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

Valstybės kontrolės teigimu, 2018-aisiais Vyriausybė nepaskelbė ekstremaliosios situacijos dėl afrikinio kiaulių maro židinių, nors ją buvo paskelbusios penkios savivaldybės, o 2020-ųjų vasarį buvo paskelbta ekstremalioji situacija dėl COVID-19 epidemijos plitimo, nors Civilinės saugos įstatyme nenumatyta galimybė skelbti ekstremaliąją situaciją dėl epidemijos plitimo.

„Priimant sprendimus dėl teisinių režimų ir jų metu taikomų apribojimų, padedančių suvaldyti grėsmes ir pavojus, turi būti laikomasi įstatymo viršenybės principo“, – rašoma audito ataskaitoje.

Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisijai yra pavesta vertinti institucijų pasirengimą ekstremalioms situacijoms ir imtis priemonių jam gerinti. Tačiau, anot Valstybės kontrolės, komisija „pakankamų priemonių nesiėmė“.

„2019 metų siūlymuose gerinti pasirengimą nenurodytos konkrečios institucijos, kurioms jie skirti, ir jų įgyvendinimo terminai. 2021 metais pasirengimo nevertino ir siūlymų nepateikė“, – teigiama dokumente.

Dešimtmetį nepaskirta atsakinga institucija

2010-aisiais Europos Komisija rekomendavo paskirti instituciją, atsakingą už Nacionalinės rizikos analizės atlikimo koordinavimą, tačiau Lietuvoje tokia institucija nėra paskirta.

Valstybės kontrolė nustatė, kad 2013 metais Nacionalinės rizikos analizės rengimą, o 2015 ir 2018 metais jos patikslinimą koordinavo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, nors ši funkcija jam teisės aktais nėra nustatyta.

Nenustačius kriterijų arba sąlygų nesudaromos galimybės tinkamai identifikuoti krizinę situaciją, ją konstatuoti ir pasirengti jos valdymui.

„Lietuvoje nėra šios analizės atlikimo metodikos, modelio ar metodų, kurie būtų pritaikyti šalies poreikiams ir valdymo struktūroms, kaip rekomenduoja Europos Komisija“, – nurodoma ataskaitoje.

„Nepaskyrus Nacionalinės rizikos analizės atlikimą koordinuojančio subjekto ir nesant jos atlikimo metodikos, modelio ar metodų, gali būti neidentifikuoti valstybės mastu visi didelės ir labai didelės rizikos pavojai ir tinkamai suplanuoti jiems valdymo veiksmai ir priemonės Valstybiniame ekstremaliųjų situacijų valdymo plane“, – teigiama joje.

Nelygios sąlygos

Audito metu taip pat konstatuota, kad nėra nustatytų aiškių kriterijų arba sąlygų, kuriomis remiantis būtų galima identifikuoti krizines situacijas.

„Vyriausybė planuoja parengti ir priimti Civilinės saugos įstatymo ir Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo pakeitimus, nustatančius pasirinkto bendro ekstremaliosios situacijos ir krizių valdymo modelio teisinį reglamentavimą. Nenustačius kriterijų arba sąlygų nesudaromos galimybės tinkamai identifikuoti krizinę situaciją, ją konstatuoti ir pasirengti jos valdymui“, – informuoja Valstybės kontrolė.

„Teisės aktuose nėra numatytas ekstremaliosios situacijos galiojimo įvertinimo procesas, tai yra, ar faktinė situacija atitinka šios situacijos paskelbimo sąlygas ir kriterijus. Neįvertinus jos tolesnio veikimo būtinumo grėsmėms suvaldyti ir padariniams šalinti, ji gali būti tęsiama nepagrįstai“, – priduria ji.

Įstaiga atkreipia dėmesį, kad teisės aktuose nustatyti ekstremaliųjų įvykių kriterijai ir jų vertinimo dydžiai ne visoms savivaldybėms sudaro sąlygas paskelbti ekstremaliąją situaciją.

Pavyzdžiui, ekstremalioji situacija dėl nuotekų šalinimo nutraukimo arba dėl elektros energijos tiekimo nutraukimo gali būti skelbiama, kai šių paslaugų teikimas nutraukiamas daugiau kaip 20 tūkst. gyventojų, nors 18 savivaldybių gyvena mažiau gyventojų.

„Nepaskelbus savivaldybėje ekstremaliosios situacijos, padariniams šalinti negalės pasitelkti jos valdymui reikalingų papildomų išteklių, priimti svarbius sprendimus dėl gyventojų apsaugos organizavimo“, – nurodoma ataskaitoje.

Valstybės kontrolė rekomenduoja patikslinti koordinuojančių institucijų atsakomybes, numatyti Valstybinio ekstremaliųjų situacijų valdymo plano atnaujinimo ir peržiūros procesus, reglamentuoti ekstremalios situacijos galiojimo įvertinimą, leidžiantį nustatyti, ar faktinė situacija vis dar atitinka paskelbimo sąlygas ir kriterijus.