Dauguma – hibridai

Svarbiausi Lietuvos automobilių rinkimai skaičiuoja jau 26-erių metų istoriją. Mėnesį truksiančiame konkurse bus testuojami įvairiausi automobilių aspektai – pradedant važiuokle ir varikliu, baigiant saugos sistemomis, dizainu, komfortu ir t. t. Galiausiai lemiamą žodį tars dešimties automobilių žurnalistų komisija, tačiau savo balsą turės ir kitų sričių ekspertai, paprasti automobilių gerbėjai.

Iš 27-ių į konkursą užregistruotų modelių dešimt yra gryni elektromobiliai. Dar trys – iš tinklo įkraunami hibridiniai modeliai ir vienas – įprastas hibridas. Dar dvylika automobilių turi benzininius vidaus degimo variklius. Vis dėlto net ir juos galima pavadinti hibridiniais, kadangi dauguma yra vadinamieji švelnieji hibridai (MHEV angl.). Tik vienas konkurso modelis yra varomas dyzelinu.

Dvylika automobilių turi benzininius vidaus degimo variklius, bet dauguma jų yra vadinamieji švelnieji hibridai.

Dar viena tendencija – SUV kėbulą turinčių automobilių dominavimas. Didesnę prošvaisą ir visureigiškas kėbulo apdailas turinčių modelių konkurse bus daugiau nei pusė. Vis dėlto miesto visureigių populiarumas toli gražu nereiškia, kad sulig šia mada didės ir visų varančiųjų ratų pavaros poreikis. Iš konkursinių SUV visais ratais varomi yra tik aštuoni modeliai.

Naujovių netrūks

Visi konkurse dalyvaujantys automobiliai gali pretenduoti ne į vieną titulą. Tam, kad būtų išrinkti apdovanojimo verti modeliai, kasmet konkurso komisija pasitelkia konsultantus ir įvairiausių sričių profesionalus.

Pavyzdžiui, šiemet bus išrinktas Metų automobilis įmonei, o atrasti labiausiai titulo vertą dalyvį padės banko „Swedbank“ ekspertai. Jie išdalys balus į apdovanojimą pretenduojantiems modeliams remdamiesi jų išlaikymo išlaidomis automobilį įsigyjant išperkamosios nuomos būdu, anglies dvideginio tarša, eksploatacijos išlaidomis, tenkančiais iki 120 tūkst. km ridos, ir kitais rodikliais.

Dar viena naujovė – „Metų 4 x 4“ nominacija. Į šios nugalėtojus pretenduoti gali visi modeliai, turintys keturių varančiųjų ratų pavarą. Padedami bekelės eksperto, keliautojo ir žurnalisto Audriaus Sutkaus, komisijos nariai įsitikins, kaip šie automobiliai elgiasi specialioje bandymų platformoje, ir galės objektyviai įvertinti visų varančiųjų ratų sistemų veikimą.

Laurai – „Mercedes“

Renkant sportiškiausią modelį žodį tars automobilių sporto atstovai, už šeimai skirtą geriausią modelį balsuos šeimos, saugiausi automobiliai bus renkami pasitelkiant specialią bandymų įrangą, galinčią labai tiksliai ir objektyviai pamatuoti reikiamus parametrus.

„Nebuvo nė vienų metų, kai būtume abejoję, ar reikia konkursą organizuoti, ar pajėgsime. Per daugiau nei dvidešimtmetį šis konkursas tapo geriausia vieta pristatyti naujienas, pademonstruoti naujausias technologijas ir objektyviai įvertinti kiekvieną Lietuvoje pristatytą naują automobilį“, – pasakojo konkursą organizuojančio Lietuvos žurnalistų autoklubo (LŽA) prezidentas Valdas Valiukevičius.

Konkurso nugalėtojai paaiškės iškilmingame renginio finale lapkričio 25-ąją. Pernai pagrindinį titulą po itin įtemptos kovos nuskynė „Mercedes-Benz“ C klasės modelis.

Problemos dėl baterijų

Nuolat augant kuro ir parkavimo kainoms, didėjant apribojimų tradiciniu kuru varomam transportui, lietuviai vis dažniau dairosi į elektromobilius. Tačiau nauji tokio tipo automobiliai gerokai brangesni nei benzininiai ar dyzeliniai. Nors elektra taip pat kainuoja, įvairių skaičiavimų duomenimis, elektrinių automobilių vairuotojai kurui gali sutaupyti iki 1 tūkst. eurų per metus.

Ne paslaptis, kad įsigijus naudotą įprastą automobilį vėliau neretai tenka pakloti nemenkas sumas variklio, kuro ar kitų sistemų remontui. Naudoti elektriniai automobiliai dėl mažesnio judančių dalių skaičiaus dažnai būna geresnės būklės nei jų pusbroliai su vidaus degimo varikliais. Pagrindinis naudotų elektromobilių trūkumas slepiasi baterijoje, kuriai senstant mažėja viena įkrova nuvažiuojamas atstumas. Tad renkantis naudotą elektromobilį turime susitaikyti su tuo, kad jį teks įkrauti gerokai dažniau nei naują. Vis dėlto elektromobilių rinkoje technologijos sparčiai tobulėja ir nauji modeliai gali vienu įkrovimu nuriedėti vis daugiau.

Pasak mūsų kalbintų patikros platformos „CarVertical“ ekspertų, laikui bėgant savo savybes praranda tiek benzinu varomų automobilių akumuliatoriai, tiek elektromobilių baterijos. Baterijas stipriai veikia dideli temperatūros pokyčiai, nuolatiniai įkrovimai ir didelė rida.

Iškrauti nepatartina

Naudoto elektromobilio, atkeliavusio iš pietinės Ispanijos dalies, baterijos būklė gali būti prastesnė nei importuoto iš Nyderlandų ar Vokietijos.

Dauguma gamintojų baterijoms suteikia 8 metų arba 160 tūkst. kilometrų garantiją. Kai automobilis peržengia šią ribą, jo baterija gali veikti ne taip efektyviai kaip naujos transporto priemonės. Tyrimai rodo, kad baterijos ilgaamžiškumas gerokai priklauso ir nuo klimato, kuriuo važinėjama didžiąją metų dalį.

Elektromobiliuose naudojamoms ličio jonų baterijoms nepalankus ne šaltas, o karštas oras. Pavyzdžiui, naudotame elektromobilyje, atkeliavusiame iš pietinės Ispanijos dalies, baterijos būklė gali būti prastesnė nei importuoto iš Nyderlandų ar Vokietijos. Ką daryti, kad esant aukštai oro temperatūrai baterija būtų tausojama? Specialistai tokiu atveju pataria važinėti lėčiau, vengti staigaus greitėjimo, ypač jei senesnis automobilis neturi baterijų aušinimo sistemų. Taip pat rekomenduojama karštu oru nepalikti visiškai įkrauto automobilio.

Toli gražu ne visi vairuotojai atkreipia dėmesį, atrodytų, į tokį mažai reikšmingą aspektą kaip baterijos krovimo įpročiai. Iš tiesų, tai turi didelę įtaką baterijos ilgaamžiškumui. Specialistai atkreipia dėmesį į dažnai daromą klaidą – norą įkrauti iki maksimalios žymos. Jų nuomone, dėl aukštos įtampos poveikio bateriją krauti iki pat 100 proc. patartina tik jei iš anksto žinote, kad jūsų kelionės metu tikrai ilgai nebus tinkamų stotelių ir turite nuvažiuoti kuo toliau. Taip pat nepatartina ir iškrauti baterijos iki 0 proc. Geriau nuolat laikyti įkrovos procentą tarp 20 ir 80 proc.

Atskleidžia trūkumus

Rūpinantis baterijos ilgaamžiškumu nederėtų ir pernelyg dažnai pasikliauti sparčiojo įkrovimo stotelėmis. Žinoma, jos smarkiai gelbėja vairuotojui skubant ir gali bateriją įkrauti iki pusės talpos greičiau nei per pusvalandį. Vis dėlto dažnos tokios didelės apkrovos trumpina baterijos gyvavimo laiką.

Dėl visų išvardytų aplinkybių prieš perkant naudotą elektromobilį ekspertai pataria atidžiai peržiūrėti baterijos būklės ataskaitą. Mat seną bateriją pakeisti nauja kainuos ne vieną tūkstantį eurų, todėl svarbu įsitikinti, kad ji nėra visiškai susidėvėjusi.

Trūkumas: senesnį dyzelinį ar benzininį automobilį galima rinktis iš tūkstančių skirtingų modelių, o naudotų elektromobilių pasiūla yra ribota / Andriaus Ufarto / BNS nuotr.

Pasak specialistų, du identiški to paties modelio naudoti elektromobiliai, pagaminti tais pačiais metais, gali būti labai skirtingos būklės. Tai lemia vairavimo stilius, rida ir kiti dalykai. Užslėptus trūkumus galima pastebėti patikrinus „CarVertical“ ar kitose panašiose platformose. Įvedus automobilio VIN numerį į duomenų bazę, galima sužinoti, ar automobilis nebuvo patekęs į avariją, įsitikinti, ar jis nepavogtas, ar nesuklastota rida, ir peržiūrėti registracijos istoriją.

Stabdo vangi plėtra

Galvojant apie elektromobilio įsigijimą, derėtų įvertinti ir vietinę įkrovimo stotelių situaciją. Nuosavų namų savininkams tai mažiau aktualu, nes jie bateriją gali įkrauti savo garaže ar kieme. Daugiabučių gyventojų pasirinkimas daug labiau ribotas.

Didžiojoje Lietuvos dalyje įkrovimo infrastruktūra nepakankamai išvystyta, todėl stotelės paieškos gali tapti tikru galvos skausmu. Ją radus reikia įvertinti laiko sąnaudas. Pavyzdžiui, prisipilti baką benzino galime bet kurioje degalinėje ir tam sugaištame tik keletą minučių. Įkrauti elektromobilį gali trukti net pusę dienos. Vairuotojai, gyvenantys ar dirbantys toli nuo stotelių, kaskart švaistys daug laiko, kol įkraus bateriją. Nors rinkoje jau siūlomi nešiojamieji krovikliai, jie bateriją įkrauna tik iki tam tikro lygio, todėl nėra veiksminga alternatyva.

Tiesa, tam tikri žingsniai stotelių plėtros srityje atliekami. Neseniai Susisiekimo ministerija pristatė viešosios elektromobilių įkrovimo infrastruktūros žemėlapį. Pagal Alternatyviųjų degalų įstatyme numatytą prieigų plėtrą iki 2025 m. Lietuvoje planuojama įrengti 1,2 tūkst., o iki 2030 m. – 6 tūkst. viešųjų ir pusiau viešų prieigų. Šiuo metu šalyje įrengta apie 600 viešųjų prieigų.

Reikia ir lėtesnių

Vietoje nestovi ir privatus verslas. Šiuo metu didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir pagrindiniuose šalies keliuose yra orientuojamasi į greito įkrovimo stoteles. Vis dėlto artimiausiais metais greito įkrovimo ir vidutinio galingumo stotelių santykis pasikeis, nes prognozuojamas didelis paslaugos poreikis šalia miestų gyvenamųjų rajonų.

Greito įkrovimo stotelės – nuo 50 kW galingumo, vidutinę, maždaug 50 kWh talpos bateriją gali įkrauti per valandą. Vidutinės – 11 arba 22 kW galingumo stotelės, transporto priemones krauna gerokai ilgiau. Tačiau kasdien didžiulio įkrovos greičio prireikia retai.

„Nors, palyginti su praėjusiais metais, įkrovimo infrastruktūros plėtra nėra milžiniška, šalyje atsirado keliolika naujų greitųjų stotelių ir tikrai daug vidutinio galingumo. Ši situacija iki 2023 m. pabaigos akivaizdžiai pagerės,“ – žadėjo „Ignitis“ e. mobilumo produkto vystymo vadovas Andrius Šeršniovas.

Pasak jo, greito įkrovimo stotelės reikalingesnės užmiesčio keliuose ir miestuose, kai automobilį reikia greitai įkrauti ilgesnei kelionei ar kai nėra galimybės naudoti lėto įkrovimo.

„Lėtas įkrovimas dažniausiai naudojamas prie biuro, namų ar kitų objektų, kur automobiliai paliekami ilgesniam laikui. Pavyzdžiui, lankant muziejus ar pažintinius takus, baseinus ar pan. Taip pat matome itin didelį tokių stotelių poreikį prie daugiabučių namų“, – vardijo A.Šeršniovas.

Patarimai pirkėjams

Techninė priežiūra. Prieš perkant naudotą elektromobilį, visada verta pasidomėti, ar svarbiausius jo remonto darbus atlikdavo autorizuoti meistrai. Toli gražu ne visi mechanikai turi specifinių elektromobilių remonto žinių, o rasti patikimą meistrą nėra taip paprasta. Todėl ekspertai pataria automobilį remontuoti tik oficialiose gamintojų atstovybėse, kurios naudoja originalias detales ir suteikia darbų garantiją.

Stabdžiai. Kai neakceleruojate, elektromobilis naudoja regeneracinį stabdymą. Jei jus dominančio elektromobilio stabdžių sistema susidėvėjusi, tai gali signalizuoti, kad jis buvo ganėtinai intensyviai naudojamas, todėl reikėtų jo techninę būklę atidžiai patikrinti.

Ženklai: jei elektromobilio stabdžių sistema susidėvėjusi, gali būti, kad buvo eksploatuojamas labai intensyviai / D. Grinbergo nuotr.

Programinė įranga. Elektromobiliai, kaip ir visos sistemos, nuolat sulaukia programinės įrangos atnaujinimų. Gamintojai ištaiso klaidas ir įveda naujas funkcijas, kurios lemia sklandų veikimą. Dauguma žmonių mėgsta atnaujinimą atidėti vėlesniam laikui, tad rinkoje pasitaiko elektromobilių su sena programinės įrangos versija. Tai gali reikšti, kad savininkas netinkamai rūpinosi automobiliu ir ateityje gali turėtio problemų.

Ribotas pasirinkimas. Dyzelinį ar benzininį automobilį galima rinktis iš tūkstančių skirtingų modelių. Elektromobilių rinkoje situacija visiškai kitokia. Nors koncernai sparčiai investuoja į jų gamybą, o naujų modelių skaičius nuolat auga, naudotų elektromobilių rinkoje pasiūla yra ribota. Rasti 5–10 metų visureigį ar vienatūrį gali būti nelengva užduotis.

„Volkswagen“ komercinio transporto prekės ženklo inicijuota įmonių apklausa trijose Baltijos valstybėse atskleidė, kaip elektrinius automobilius vertina verslininkai ir kokius jų privalumus bei trūkumus įžvelgia.

Vertinant rezultatus Lietuvoje, paaiškėjo, kad daugiau nei pusė apklaustųjų (61 proc.) yra bent kartą vairavę elektromobilį. Tie, kurie turėjo elektromobilio vairavimo patirties, įžvelgė daugiau tokio tipo automobilių privalumų nei tie, kurie nėra vairavę ar važiavę elektriniu automobiliu. Kaip pagrindinius privalumus vairavusieji įvardijo taršos mažinimą, ekonominį naudingumą, malonumą riedant tyloje bei įmonės prestižo gerinimo veiksnį.

Trečdalis (31,4 proc.) apklaustų verslo atstovų teigė svarstantys apie elektrinių automobilių įsigijimą savo įmonėse, o penktadalis (19,6 proc.) jau integravo elektromobilius į savo autoparkus. 39,2 proc. apklaustųjų kol kas nesvarstė apie elektrinių automobilių įsigijimą, o 9,8 proc. teigė, kad nėra suinteresuoti elektromobilių naudojimu versle ir tokiomis naujovėmis nesidomi.

Atlikti tyrimai kitose Baltijos šalyse – Estijoje ir Latvijoje – atskleidė panašią elektrinių automobilių eksploatavimo tendenciją. Estijoje daugiau nei pusė (58 proc.) įmonių jau naudoja arba planuoja pirkti elektromobilius, Latvijoje 48 proc. kompanijų taip pat pozityviai žiūri į elektrinį komercinį transportą.

Gamintojų nuotr.

Apžvelgiant elektromobilių įkrovimo stotelių situaciją Lietuvoje, daugiau nei pusė (55 proc.) apklaustųjų pastebi įkrovimo stotelių trūkumą, tačiau teigia, kad jų skaičius nuolatos auga. Kiti respondentai mano, kad prieinamumas yra menkas arba išvis nepakankamas.

Latvijoje situacija vertinama kiek geriau – tik 4 iš 10 respondentų mano, kad įkrovimo stotelių nėra pakankamai. Estijos verslo atstovai, tikinantys, kad įkrovimo stotelių užtenka, kaip didžiausias problemas išskiria nepatogias įkrovimo stotelių vietas, per tolimą atstumą nuo vienos iki kitos stotelės bei didelį jų užimtumą.

Kaip pagrindinę motyvacinę priemonę, kuri paskatintų Lietuvos įmones įtraukti elektromobilius į transporto parkus, verslo atstovai įvardijo didesnį įkrovimo stotelių skaičių, trumpesnį įkrovimo laiką bei valstybės lengvatas tokių transporto priemonių įsigijimui. Net 67 proc. apklaustųjų teigė, kad valstybės kompensacijos paskatintų rinktis elektra, o ne dyzeliu ar benzinu varomus automobilius.

Tyrime dalyvavo daugiau nei 1000 įmonių atstovų, veikiančių skirtinguose sektoriuose. Apklausa buvo siekiama išsiaiškinti, kokia nuomonė apie elektromobilių naudojimą komercinėje veikloje vyrauja Baltijos šalyse. Taip pat respondentų buvo klausiama apie jų patirtį vairuojant elektra varomus automobilius, tokių transporto priemonių privalumus ir trūkumus, priežastis, kurios paskatintų įsigyti elektromobilius arba priešingai – kas atgraso nuo jų įsigijimo.

„Volkswagen“ komercinio transporto prekės ženklo inicijuota Lietuvos verslo įmonių internetinė apklausa vyko 2019 metais birželio – liepos mėnesiais. Didžioji dalis respondentų dirba logistikos (22 proc.), didmeninės ir mažmeninės prekybos (20 proc.), apskaitos ir finansų (14 proc.), pramonės (14 proc.) bei kituose verslo sektoriuose. Tyrime dalyvavusių įmonių atstovų amžius svyruoja nuo 22 iki 56 metų.

Taip pat pritarta siūlymui jau nuo kitų metų uždrausti senesniems nei 2005 m. gamybos dyzeliniams automobiliams važinėti mieste. Iki 2030-ųjų planuojama laipsniškai griežtinti draudimus, kol bus įvestas visiškas iškastiniu kuru varomų automobilių draudimas.

Pasak Amsterdamo savivaldybės tarybos narės Sharon Dijksma, dėl oro taršos miesto gyventojų gyvenimo trukmė yra sumažėjusi vieneriais metais, o pats efektyviausias būdas šią problemą išspręsti - skatinti gyventojus sėsti už aplinkos neteršiančių automobilių vairo.

„Tai yra dalykas, kurį miesto taryba gali tiesiogiai paveikti, todėl mano misija yra padaryti Amsterdamą pasaulio netaršaus mobilumo sostine“, - sakė Sh. Dijksma.

Tarybos narės teigimu, kad projektas baigtųsi sėkmingai, miestui iki 2025-ųjų reikės įrengti nuo 16 iki 23 tūkst. elektromobilių įkrovimo stotelių. Šiuo metu Amsterdame yra apie 3 tūkst. įkrovimo stotelių. Sh. Dijksma taip pat patikino, kad savivaldybė teiks paramą ir subsidijas vairuotojams, norintiems pereiti prie elektromobilių.

„Perėjimas prie aplinkos neteršiančio transporto pareikalaus visų indėlio: įmonių, gyventojų ir miesto svečių“, - teigė Sh. Dijksma.

Pasak Eindhoveno technologijos universiteto profesoriaus Maarteno Steinbucho, į Amsterdamo planą turėtų būti žiūrima kaip į ilgalaikį tikslą.

„Dar turime 11 metų“, - televizijai NOS sakė M. Steinbuchas.

Kaip skelbiama pranešime, daugiausia elektromobilių registruota trijuose didžiausiuose šalies miestuose ir jų rajonuose: Vilniuje – 567, Kaune – 146, o Klaipėdoje – 64.

Taip pat skelbiama, kad auga ir hibridinių lengvųjų automobilių populiarumas – jų registruota beveik 40 proc. daugiau nei užpernai.

„Regitros“ duomenimis penktadaliu išaugo ir pirmą kartą Lietuvoje registruojamų naujų automobilių skaičius.

Nepaisant to, vis dar egzistuoja didelis atotrūkis tarp naudotų ir naujų automobilių – pernai pirmą kartą įregistruotų automobilių buvo 84 proc., o naujų – 16 proc.

Skelbiama, kad lengvųjų automobilių parkas pamažu jaunėja – pernai vidutinis jų amžius siekė 14,4 metus.

Didžiausią lengvųjų automobilių parko dalį sudaro 11-15 metų amžiaus automobiliai, antroji didesnė grupė – nuo 16 iki 20 metų, o trečioji – nuo 6 iki 10 metų.

Lietuvos automobilių parke vis dar pirmauja benzininiai ir dyzeliniai automobiliai. Pastarieji sudaro apie 68 proc. viso lengvųjų automobilių parko.