Kyjivas pranešė, kad rusų dronai smogė pietiniams Mykolajivo ir Odesos regionams, abiem šalims tęsiant naktines oro atakas prieš už fronto linijos esančius energetikos objektus.

„Priešas vėl užpuolė Odesos regioną atakos dronais, – ankstyvą pirmadienį „Telegram“ žinutėje pranešė srities gubernatorius Olehas Kiperis. – Sugadinta energetikos infrastruktūra ir kai kuriose Odesos (miesto) dalyse netiekiama elektra.“

Pietiniame Mykolajivo mieste po Rusijos atakos buvo sužeista apie 11 žmonių, interviu nacionalinei televizijai sakė Ukrainos kariuomenės atstovė spaudai Natalija Humeniuk.

Rusijoje po Ukrainos dronų atakų bangos pietiniame Rostovo regione esančioje elektrinėje kilo gaisras, pranešė vietos gubernatorius.

Išjungti du Novočerkasko elektrinės – vienos didžiausių pietvakarių Rusijoje – blokai, „Telegram“ žinutėje pranešė gubernatorius Vasilijus Golubevas.

„Transformatorinėje pastotėje kilo gaisras (...), kuris buvo greitai užgesintas, – teigė jis. – Du elektrinės blokai buvo laikinai sustabdyti.“

Rostovo regiono, besiribojančio su Ukraina, sostinėje yra įsikūrusi Rusijos karinės vadovybės būstinė puolimui Ukrainoje.

„Nukentėjusiųjų nebuvo. Gaisro priežastys tiriamos“, – nurodė V. Golubevas.

Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad virš Rostovo srities numušė 11 Ukrainos dronų.

„Vienintelė elektrinė Gazos Ruože nustojo veikti 14 valandą“ (vietos ir Lietuvos laiku), teigė institucijos vadovas Jalalas Ismailas (Džalalas Ismailas), anksčiau įspėjęs apie kuro stygių.

Izraelis įvedė „visišką Gazos Ruožo apsiaustį“ ir toliau bombarduoja „Hamas“ taikinius po to, kai šeštadienio rytą šios grupuotės kovotojai surengė žiaurų išpuolį prieš Izraelį.

„Nusprendėme nutraukti vandens, elektros ir degalų tiekimą, o dabar jų vietinė elektrinė sutriko ir Gazoje nėra elektros“, – pareiškė Izraelio energetikos ministras Israelis Katzas (Izraelis Kacas).

„Mes ir toliau griežtinsime apsiaustį, kol „Hamas“ grėsmė Izraeliui ir pasauliui bus pašalinta“, – nurodė jis.

„Hamas“ šeštadienį netikėtai užpuolė Izraelį, įsiverždama į jo teritoriją ir vykdydama raketų atakas. Izraelis surengė atsakomuosius smūgius Gazos Ruožui. Izraelyje žuvo apie 1,2 tūkst. žmonių, o Gazos Ruožo pareigūnai skelbia apie 1 tūkst. 55 žuvusius palestiniečius.

„Hamas“ buvo įsitraukusi į keletą karų su Izraeliu nuo Gazos Ruožo perėmimo 2007-aisiais. Grupuotę teroristine yra pripažinęs Izraelis, Jungtinės Valstijos, Europos Sąjunga, Jungtinė Karalystė bei kai kurios kitos valstybės.

„Hamas“ remia Iranas, finansuodamas ginklų įsigijimą, juos pats tiekdamas ir suteikdamas karinius apmokymus. „Hamas“ politinis biuras veikia Katare, čia įsikūrę kai kurie jų lyderiai.

Gazos Ruožui Izraelis su Egipto pagalba nuo 2007 metų taiko blokadą – apribojo prekių įvežimą į šią teritoriją ir jų išvežimą iš jos vandeniu, jūra ar oru bei pačių palestiniečių galimybes palikti šią teritoriją, išskyrus kelias dešimtis tūkstančių darbininkų.

Sulauks iki spalio

Įprastame standartinių daugiabučių rajone gyvenanti šeima nusprendė pasinaudoti Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) gyventojams teikiama parama ir savo bute naudoti nutolusios saulės elektrinės (NSE) pagaminamą elektros energiją.

Įsigyti NSE nebuvo taip paprasta, nes pastaruoju metu Lietuvoje fiksuojamas jų bumas: pasiūla nespėja tenkinti paklausos.

Po netrumpo paieškų laikotarpio kauniečių šeima nusprendė įsigyti Jurbarko rajono laukuose numatytos pastatyti NSE dalį.

Minėtą elektrinę statanti bendrovė „Evacon“ darbus planuoja užbaigti iki šių metų spalio.

Visi terminai nurodyti kauniečių šeimai atsiųstoje sutartyje, kurią pasirašė NSE pardavėjui atstovaujančios bendrovės „Ignitis“ privačių klientų tarnybos direktorius Andrius Kavaliauskas.

Atsirado dvejonių

Vis dėlto perskaitę keturiolikos puslapių apimties sutartį kauniečiai suabejojo sandorio perspektyvomis.

Dvejonių sukėlė sutartyje esantis priedas „Saulės elektrinės dalies nuomos sutartis“ ir skyriai, nustatantys teises, pareigas ir nuosavybės teisės realizavimą.

„Kai rezervavome nutolusią saulės elektrinę, gavome preliminarią pirkimo–pardavimo sutartį. Dabar elektrinės statytojas gavo statybos leidimą, tad pagal sutartį, turime sumokėti 30 proc. avanso. Tačiau gavome ne tik įrenginio pirkimo–pardavimo sutartį, bet ir saulės elektrinės dalies nuomos sutartį“, – pasakojo „Kauno dienos“ dienos pašnekovė.

Elektrinę ketinančiai įsigyti šeimai kilo klausimų: kodėl preliminarioje sutartyje nebuvo kalbama apie nuomą, o dabar šį sąvoka atsirado?

„Kaip yra iš tikrųjų – ar mes įsigyjame dalį elektrinės, ar išsinuomojame? Kam apskritai reikia abiejų sutarčių – ir pirkimo, ir nuomos. Koks tarp jų skirtumas?“ – abejonių priežastis įvardijo kaunietė.

Kaip yra iš tikrųjų – ar mes įsigyjame dalį elektrinės, ar išsinuomojame? Kam apskritai reikia abiejų sutarčių – ir pirkimo, ir nuomos.

Kas mokės už gedimus?

Ji pabrėžė, kad, rezervuojant elektrinės dalį, buvo sakoma, jog vystytojas viskuo pasirūpins visą elektrinės gyvavimo laikotarpį (30 metų).

„Kitaip tariant, jei kas sugenda, – ne pirkėjų reikalas. Dabar gautose pirkimo–pardavimo ir nuomos sutartyse yra tarsi skirtingi punktai. Štai pirkimo–pardavimo sutartyje, 5.3 6.1.4 ir 6.1.7 punktuose, nurodoma, kad pirkėjas įsipareigoja apmokėti į paslaugų kainą neįskaičiuotus mokesčius, apmokėti gedimus ir pan. pagal pardavėjo pateiktą sąskaitą. Tačiau nuomos sutartyje – 7 punkte – jau rašoma, kad visos saulės elektrinės išlaikymo išlaidos lieka nuomotojui, kitaip tariant, jau ne pirkėjo reikalas. Todėl kyla klausimas: jei vis dėlto po garantinio laiko suges moduliai, keitikliai ar kitos dalys, ar pirkėjams reikės mokėti, ar šias išlaidas dengs vystytojai?“ – dvejonėmis dėl sutarties dalijosi pašnekovė.

Jį atkreipė dėmesį į dar vieną, jos tvirtinimu, sutartyje atsiradusį neaiškumą.

„Nuomos sutartyje nurodoma, kad mes turime nuomos sutartį įregistruoti viešajame registre. Kas bus, jei neįregistruosime? Kodėl to negali padaryti „Ignitis“, o perkeliama pirkėjams“, – svarstė būsimoji NSE naudotoja.

Ar neprašaps parama?

Abejonių apniktiems kauniečiams didžiausių abejonių sukėlė klausimas, ar nuomos sutartis nepradangins planuojamos finansinės paramos.

„Juk APVA skirta paraiška buvo nutolusios saulės elektrinės daliai įsigyti. Jei dabar pasirašome nuomos sutartį, ar neprarasime paramos? Juk teisiškai tada pagal sutartį nuomojamės, o ne įsigyjame“, – pabrėžė sprendimą dėl sutarties priimti turinti kaunietė.

Abejones dėl prieštaravimo tarp nuomos ir įsigijimo „Kauno dienai“ pakomentavusi finansinę paramą gyventojams skiriančios APVA komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Cijūnėlienė pabrėžė, kad atsinaujinančiąją energiją naudojančio fizinio asmens statusas, norint gauti paramą, yra lemiamas.

„Pagal teisės aktus parama gali būti skirta fiziniams asmenims, kurie iš vystytojo įsigyja atsinaujinančiųjų išteklių energiją naudojančias technologijas, skirtas elektros energijos gamybai namų ūkio reikmėms. Fizinis asmuo turi tapti atsinaujinančiųjų išteklių energiją naudojančios technologijos, esančios elektrinių parke (saulės elektrinėje) bendraturčiu ir kartu su išlaidų kompensavimo prašymu turi pateikti įrangos įsigijimą pagrindžiančių ir perėmimo fizinio asmens nuosavybėn (įrangos perdavimo–priėmimo aktas) įrodančių dokumentų kopijas.

Jeigu saulės elektrinės dalis saulės elektrinių parke būtų nuomojama, parama nebūtų skiriama“, – atkreipė dėmesį specialistė.

Neramu: „Ignitis“ pasiūlyta sutartis kauniečių šeimai sukėlė abejonių. Justinos Lasauskaitės nuotr.

Tikina: viskas gerai

„Kauno dienai“ pateiktuose bendrovės „Ignitis“ komentaruose tvirtinama, kad vartotojams dėl NSE siūloma pasirašyti sutartis yra tinkama APVA paramai gauti.

„Sutartyje nurodome sąlygas, kad įsigyjamas įrenginys (t. y. kilnojamasis turtas, kaip moduliai ir inverteriai) klientui priklauso nuosavybės teise, t. y. įsigyjama saulės elektrinės kilnojama dalis nuosavybės teise, o nuoma apima įrenginio vietos saulės elektrinėje dalį, nes saulės elektrinė yra nekilnojamasis turtas, konstrukcijos“, – paaiškino bendrovės „Ignitis“ ryšių su visuomene projektų vadovė Laura Beganskienė.

Ji pabrėžė, jog sutartyje aiškiai įtvirtinta, kad sutartimi pardavėjas įsipareigoja perduoti pirkėjui nuosavybės teise įrenginį, suteikti sutartyje numatytas paslaugas, o pirkėjas įsipareigoja priimti įrenginį ir sumokėti pardavėjui už įrenginį ir paslaugas sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis.

„Taigi pirkėjas įsigyja saulės parko dalį – kilnojamą įrenginį. Sutarties bendrosios dalies 2.2. punkte įtvirtinta, kad sutartimi pardavėjas suteikia pirkėjui nuomos teise valdyti ir naudotis saulės elektrinės dalimi, proporcinga pirkėjo įsigyjamo įrenginio daliai (galiai) saulės elektrinėje. Šiuo tikslu pirkėjas ir pardavėjas sudaro saulės elektrinės dalies nuomos sutartį Patvirtiname, kad APVA parama finansuojama už įsigytą įrenginį. Tad esama sutartis yra tinkama APVA paramai gauti“, – dėstoma bendrovės „Ignitis“ atstovės paaiškinimuose.

Gali būti rinkliavų

– Koks bus saulės elektrinę planuojančios naudoti šeimos statusas – ar dalį elektrinės jie bus įsigiję, ar išsinuomoję, jei gavo tiek pirkimo–pardavimo, tiek nuomos sutartį (vienas dokumentas)? –  bendrovės „Ignitis“ atstovės „Kauno diena“ paprašė patikslinti kai kurias aplinkybes.

– Nuomos sutartis yra pridedama kaip priedas prie sutarties, todėl nuomos sutartyje šalys nurodomos identiškai kaip sutartyje, kad išliktų sutarties ir jos priedų vientisumas. Papildomai paaiškiname, kad vystytojas, siekdamas visapusiškos kliento (pirkėjo) apsaugos naudotis tiek nuosavybes teise įsigyta įranga, tiek žemės sklypu, ant kurio įrengtas saulės parkas, į teikiamų paslaugų apimtį įtraukė ir nuomą. Sutartyje vystytojas įsipareigoja, kad žemės sklypas bus naudojamas išskirtinai saulės parko veiklai, t. y. elektros energijos gamybai sutartyje numatytu laikotarpiu. Sutarties galiojimo laikotarpiu vystytojas negali utilizuoti saulės parko ir pakeisti žemės sklypo paskirtį. Tai numatoma sutarties bendrosios dalies 5.2 punkte: „Tuo atveju, jei Saulės elektrinė stovi žemės sklype, kurį Nuomotojas valdo žemės nuomos teisės pagrindu, žemės nuomos sutartyje turi būti numatyta, kad žemės sklypo savininkas žino ir sutinka, kad žemės sklypo nuomininkas (Saulės elektrinės nuomotojas) visam Saulės elektrinės gyvavimo terminui suteiktų Saulės elektrinės nuomininkams neatlygintiną teisę naudotis ta žemės sklypo dalimi, kuri būtina Saulės elektrinės daliai naudoti pagal paskirtį.“

Pažymime, kad papildomi mokesčiai dėl nuomos sutarties, pridedamos prie sutarties klientams, nebus skaičiuojami, nes pagal nuomos sutarties 7 punktą sutarties šalys susitaria, kad nuomininkas neprisideda prie saulės elektrinės dalies išlaikymo jokia forma, įskaitant, bet neapsiribojant, nemoka teisės aktuose numatytų mokesčių už savo saulės elektrinės dalį. Aiškumo dėlei šalys susitaria, kad visos saulės elektrinės išlaikymo išlaidos ir mokėtini mokesčiai lieka nuomotojui, išskyrus išlaidas ir / ar mokesčius, numatytus sutartyje.

– Jei po garantinio laiko suges moduliai, keitikliai ar kitos dalys, ar pirkėjams reikės mokėti, ar šias išlaidas dengs vystytojai?

– Nuomos sutartyje rašoma tik apie dalį santykio tarp pirkėjo ir pardavėjo, t. y. apie santykį, nurodomą nuomos sutartyje, todėl nuomos sutarties 7 punkte yra pasakyta, kad visos saulės elektrinės išlaikymo išlaidos lieka nuomotojui, kitaip tariant, tiek, kiek tai susiję su saulės elektrinės, o ne įrenginio išlaikymu, atsako nuomotojas (vystytojas), o įrenginio išlaikymo išlaidos, susijusios su mokesčiais ar rinkliavomis (kurios gali būti nustatytos ateityje), atiteks pirkėjui. – Pogarantiniu laikotarpiu gedimo išlaidų šio parko klientams dengti nereikės.

– „Kauno dienos“ pašnekovai pabrėžė, jog nuomos sutartyje nurodoma, kad nuomos sutartį reikia įregistruoti viešajame registre. Kodėl to negali padaryti „Ignitis“, o perkeliama pirkėjams?

– Rekomenduojame nuomos sutartį registruoti Valstybės įmonės Registrų centro viešajame registre, siekiant apsaugoti klientų interesus, naudojantis savo įrenginiu saulės parke pagal sutartį. Tai pirmoji tokio pobūdžio sutartis, siekiant skaidrumo, sutartis rekomenduojame registruoti patiems, Registrų centro įkainis yra 8,19 euro.

Rekordinis augimas

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) atstovė Dalia Malinauskienė, komentuodama sutartyje galbūt atsiradusias dviprasmybes, pabrėžė, kad viskas turi būti maksimaliai skaidru.

„Visais atvejais, vartotojams sudarant tiek preliminarią, tiek pagrindinę sutartį, turi būti teikiama išsami, aiški ir teisinga informacija apie paslaugą“, – akcentavo VVTAT atstovė.

Panašaus pobūdžio sutarčių pastaraisiais mėnesiais sudaroma tūkstančiai, tačiau ne visos yra standartinės, todėl jas pasirašantys turi būti atidūs ir reiklūs.

Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) „Kauno dieną“ yra informavusi, kad 2020 m. buvo gautos 2 573 paraiškos saulės elektrinėms iš saulės parkų įsigyti, 2021 m. – 2 467.

Praėjusiais metais paraiškų skaičius rekordiškai padidėjo. Pavyzdžiui, vien per praėjusią liepą buvo gauta net 12 tūkst. paraiškų.

Ketvirtadienį Lietuvos apeliacinis teismas paskelbė sprendimą civilinėje byloje pagal ieškovų Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ir valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės, trečiųjų asmenų apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gegužės 27 d. sprendimo, kuriuo Elektrinės 2014 m. rugpjūčio 11 d. vykdytas radioaktyviosiomis medžiagomis užteršto vario metalo laužo aukcionas pripažintas negaliojančiu.

Lietuvos apeliacinis teismas pripažino negaliojančiais sutartį, kurią po įvykusio radioaktyviosiomis medžiagomis užteršto vario metalo laužo aukciono sudarė Elektrinė ir atsakovė Vokietijos bendrovė „Sypra GmbH“, ir vėlesnius papildomus susitarimus bei nusprendė taikyti vienašalę restituciją – iš atsakovės Elektrinei priteisė 89 237,51 Eur.

Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad aukciono laimėtojas buvo išrinktas pažeidžiant imperatyvias Konkurencijos įstatymo nuostatas, kadangi aukciono dalyvės UAB „Norvesta“ ir Vokietijos bendrovė „Sypra GmbH“, dalyvaudamos aukcione, buvo sudariusios konkurencijos teisės draudžiamą susitarimą dėl kainos nustatymo. Be to, Vokietijos bendrovei „Sypra GmbH“ laimėjus aukcioną, buvo neleistinai pakoreguotos turto perleidimo sąlygos, nes laimėtojai buvo suteikta galimybė, negavus atitinkamų leidimų išvežti radioaktyviosiomis medžiagomis užterštą metalo laužą, pasiūlyti alternatyvų sutarties vykdymo būdą ir išvalyti aukcione įgytą radioaktyviosiomis medžiagomis užterštą metalo laužą Elektrinės patalpose.

Apeliacinės instancijos teismas sutiko su apygardos teismu, kad Elektrinės ir atsakovės sudaryta sutartis ir papildomi susitarimai prieštarauja imperatyvioms Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nuostatoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei, tačiau apygardos teismo priimtas sprendimas išsaugoti šiuos sandorius ir netaikyti restitucijos yra nepagrįstas, nes neįrodyta, kad būtent toks sprendimas geriausiai užtikrins viešąjį interesą.

Šiuo metu atsakovei yra perleista tik 157 tonos vario metalo laužo iš 2 tūkst. tonų, likusi dalis priklauso Elektrinei. Palikus galioti sutartį ir jos susitarimus, visas likęs dar neperduotas vario metalo laužas turėtų būti perleistas atsakovei, nesąžiningai laimėjusiai aukcioną, ir negalėtų būti parduotas paskelbus naują aukcioną, kuris būtų vykdomas nepažeidžiant imperatyvių teisės aktų nuostatų ir sąžiningos konkurencijos sąlygų.

Lietuvos apeliacinio teismo priimtas sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną, tačiau per tris mėnesius nuo įsiteisėjimo gali būti skundžiamas kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Elektrinėje mažai veiklos, mažai taršos

Iš Danės g. elektrinėje esančių 2 vandens šildymo ir 4 garo gamybos katilų pernai buvo naudojamas tik vienas. Nuo sausio iki liepos mėnesio šioje katilinėje šilumą šiaurinei Klaipėdos miesto daliai gaminantis katilas dirbo 540 valandų, arba maždaug 23 dienas, tad pagal TIPK leidimą leistini oro taršos kiekiai nepasiekti.

„Danės elektrinėje šilumos energijos gamybai naudojamos gamtinės dujos, kurios sudegdamos neišskiria kietųjų dalelių ir pasižymi itin mažais kitų taršių medžiagų išmetimais. O mazutas šilumos gamybai čia jau senokai nebenaudojamas, net nebeturime nei šio kuro, nei talpyklių jam saugoti“, – sakė „Klaipėdos energijos“ Gamybos ir aplinkosaugos skyriaus viršininkas Marius Petraitis.

Būtent tai patikros akte konstatavo ir aplinkosaugininkai: rezervinis kuras mazutas Danės g. elektrinėje nebenaudojamas, rezervuarai ir visa mazuto tiekimo infrastruktūra demontuota, o likęs konstrukcijų metalo laužas utilizuotas pagal teisės aktų reikalavimus.

Patikrinimo metu apžiūrėta ir įmonės teritorija. Aplinkosaugininkų vertinimu, ji tvarkinga, pažeidimų nenustatyta.

Rajoninė katilinė – be pastabų

Šilutės plente veikianti „Klaipėdos energijos“ rajoninė katilinė šiuo metu yra pagrindinis bendrovės gamybos padalinys. Jame veikia 2 garo ir net 7 vandens šildymo katilai, kurenami biokuru, gamtinėmis dujomis ir mazutu. Esant būtinybei kaip kuras čia gali būti naudojamos ir suskystintos dujos, kurios laikomas kaip rezervas, jei nutrūktų gamtinių dujų tiekimas.

Pagal TIPK leidimą rajoninėje katilinėje kasmet į aplinkos orą leidžiama išmesti virš 1 040 tonų teršalų, tačiau per atskaitinius metus ši katilinė išmetė vos daugiau nei trečdalį leistino kiekio – 372,7 tonos.

Tiek biokuro, tiek dujomis kūrenami katilai turi kondensacinius ekonomaizerius, kuriuose iš dūmų ir vandens garų išgaunama šiluma vėliau panaudojama gamybos procesuose. Dar viena bendrovės technologinė naujovė – absorbcinis šilumos siurblys. Jis ne tik išgauna iš dūmų likutinę šilumą, bet ir mažina vizualinę taršą: iš kamino išeinantis vėsesnis garas greičiau išsisklaido.

Patikrinę rajoninės katilinės įrangą bei teritoriją aplinkosaugininkai pretenzijų neturėjo – pažeidimų nenustatyta.

„Visose mūsų katilinėse veikia sertifikuota aplinkos apsaugos vadybos sistema, atitinkanti tarptautinius ISO standartus. Tai reiškia, kad šilumos gamybos, perdavimo ir šildymo bei karšto vandens sistemų priežiūroje bendrovės darbuotojai atidžiai kontroliuoja visus procesus. Aplinkosaugos institucijų patikrinimai tik patvirtino, kad mūsų sistema veikia be priekaištų“, – reziumavo „Klaipėdos energijos“ Gamybos ir aplinkosaugos skyriaus viršininkas M. Petraitis.

Klimato kaitos pinigai

Lietuvos jūrų muziejus yra paruošęs dokumentus įsirengti 99,9 kW instaliuotos galios saulės elektrinę. Ji per metus turėtų pagaminti ne mažiau kaip 92 741 kWh elektros energijos.

Šiuo metu yra paskelbtas konkursas atlikti saulės šviesos energijos fotovoltinės elektrinės projektavimo, įrangos įsigijimo, įrengimo, aptarnavimo ir priežiūros darbus.

Saulės elektrinei įsirengti planuojama panaudoti ES lėšas pagal klimato kaitos programą, taip pat paties muziejaus lėšas. Aplinkos ministerija dar 2020 m. liepą Lietuvos jūrų muziejaus saulės elektrinei įrengti numatė 75 tūkst. 68 eurus.

Po sutarties pasirašymo su tiekėju saulės elektrinė turėtų būti įrengta per 6 mėnesius. Po to ta pati ją įrengusi organizacija šią elektrinę eksploatuotų mažiausiai trejus metus.

Sprendimas: į delfinariumą vykstantys lankytojai saulės elektrinės ant stogo net ir nematytų. (Vidmanto Matučio nuotr.)

Atliko stogo ekspertizę

Saulės elektrinę Lietuvos jūrų muziejus planuoja sumontuoti ant delfinariumo stogo. Iš viso ant stogo būtų išdėstyta per 300 saulės fotovoltinės elektrinės modulio plokščių.

Jos būtų suformuotos ant aliumininio rėmų, kad neapsunkintų delfinariumo pastato stogo.

Šių metų vasarį buvo atlikta delfinariumo pastato ekspertizė.

Pateiktos rekomendacijos, kur ir kaip galėtų būti montuojami saulės moduliai, kaip jie turėtų būti tvirtinami, prie delfinariumo stogo.

Planas: preliminari saulės modulių išdėstymo ant delfinariumo stogo schema. (Vidmanto Matučio nuotr.)

Nustatyta ir papildoma galima stogo konstrukcijų apkrova. Tai ypač svarbu, nes elektrinės moduliai būtų sumontuoti ir virš tos dalies, kur delfinariume susirenka žiūrovai.

Įvertinta ir tai, kiek stogo konstrukcija galėtų pasunkėti ir esant daug sniego bei staigiam atlydžiui, kai ant stogų susikaupęs sudrėkęs sniegas ypač pasunkėja.

Prieš 10-metį atsiradusi idėja

Delfinariumas yra palyginti naujas statinys, nors jis ir atidarytas 1994 m. Tačiau naudojantis ES parama jis buvo rekonstruotas ir nuo 2015 m. pradėjo veikti iš esmės atnaujintas. Pakeista ir jo stogo konstrukcija, kur sudėtos plieninės detalės ir klijuotos medienos sijos.

Programa: delfinų pasirodymui delfinariume reikalingas pašildytas vanduo. (Vidmanto Matučio nuotr.)

Apie tai, kad ant delfinariumo stogo galėtų būti sumontuota fotovoltinė saulės elektrinė mokslinėje spaudoje pradėta diskutuoti jau daugiau nei prieš dešimtmetį. Net buvo siūlymų šiame muziejuje įrengti demonstracinę saulės jėgainę, sujungtą su teritorijoje veikiančia vėjo jėgaine.

Planuota, kad turistų gausiai lankomoje teritorijoje labiau būtų pristatomi žaliosios vėjo ir saulės energetikos projektai. Tuomet dar nebuvo užsimenama apie saulės elektrinę ant delfinariumo stogo.

Jau prieš dešimtmetį buvo siūloma Lietuvos jūrų muziejaus teritorijoje įrengtos saulės jėgainės energiją panaudoti delfinariumo reikmėms.

Šia energija galėtų būti šildomas delfinariumo baseino ir delfinų gyvenamųjų patalpų vanduo. Energija būtų naudojama ir kitoms reikmėms.

2011 m. kelta idėja, jei konkursas vyks sėkmingai, Lietuvos jūrų muziejuje gali būti įgyvendinta 2022-aisiais.

Lankytojai turės progą išmėginti įvairias, tikrais incidentais paremtas avarijų situacijas, kurias galės valdyti kaip to meto operatoriai.

Muziejaus direktorius Mykolas Bistrickas sako, kad lankytojams tebėra įdomus autentiškas elektrinės valdymo pultas, tačiau įrenginys sudėtingas ir paprastai išaiškinti jo veikimą sunku. Todėl ir sumanytas simuliatorius.

„Ieškojome būdo, kaip jį paaiškinti paprastai ir suprantamai muziejaus lankytojui. Sugalvojome, kad efektyviausias būdas – su elektrinės valdymo principais susipažinti per patyrimą ir taip išsiaiškinti valdymo pulto veikimą, jo reikšmę – ne tik elektrinei, bet ir Vilniui ir Vilniaus istorijai, nes būtent iš muziejuje eksponuojamo autentiško pulto buvo valdoma ne tiek elektrinė, kiek elektros energijos tiekimas į Vilnių“, – BNS sakė M. Bistrickas.

Pasak jo, muziejus atspindi ne tik energetikos praeitį, bet ir nūdieną bei ateitį. Šiuo metu kaip tik įrengiama nauja ekspozicijų salė, kuri supažindins su energetiniais virsmais ir ciklais. „Virsmo salę“ numatoma įrengti kitų metų viduryje.

„Tai, kas yra šiandien, rytoj bus istorija, tai mes jau kuriame naują ekspozicinę salę, kurioje bus šnekama apie energetinius virsmus ir ciklus“, – sako direktorius.

Tai, kas yra šiandien, rytoj bus istorija, tai mes jau kuriame naują ekspozicinę salę, kurioje bus šnekama apie energetinius virsmus ir ciklus.

M. Bistricko teigimu, domėjimąsi energetika paskatina įvairūs įvykiai – pradedant serialu apie Černobylio katastrofą ir baigiant valstybės valdomos „Ignitis grupės“ pirminiu viešuoju akcijų siūlymu (IPO).

„Dabartinė paroda apie branduolinę energetiką „Dalelių skilimas“, kurios dalis yra eksponuojama muziejuje, rodo, kad žmonių susidomėjimas jau yra, ir jis atsirado ne vien po minėto serialo, bet ir dėl pačios energetikos srities populiarinimo, dėl įvairiausių kitų priežasčių: netgi „Ignitis grupės“ IPO turbūt irgi paskatino žmonių domėjimąsi pačia energetika ar saulės energijos gamyba ir jos pirkimu“, – vardijo M. Bistrickas.

„Didėja tas susidomėjimas, gal ne tiek istorija, kiek dabartimi ir kas galėtų būti ateityje“, – pridūrė jis.

Muziejus skelbia, kad senosios elektrinės valdymo pulto simuliatorius sukurtas pagal autentiškas istorines detales, archyvuose atradus sovietmečiu užslaptintus dokumentus, kuriuose aprašoma avarijų eiga. Jis kurtas bendradarbiaujant su Vilniaus šilumos tinklų inžinieriais ir buvusiais elektrinės darbuotojais.

Projektas finansuojamas Lietuvos kultūros tarybos, o jam skirta apie 33,3 tūkst. eurų. Viso muziejaus atnaujinimui suplanuota apie 3,5 mln. eurų lėšų, iš kurių didžioji dalis – ES sąjungos parama.

„Pirminis įvertinimas, bendrai teritorija, Lietuvos jūrinės vėjo energetikos potencialas, kuris yra pakankamai lengvai ir gerai išnaudojamas – 3,4 GW. Kalbant apie 700 MW projektą, tai gali patenkinti apie ketvirtadalį Lietuvos elektros energijos poveikio. Tai būtų tikrai didelė privati investicija, daugiau nei 1 mlrd. eurų vertės.

Nuspręsta vystyti 700 MW, atsižvelgiant į tai, kad 2019 metais vidutinis Europoje įgyvendinamų projektų dydis buvo 560 MW, o čia kalbama apie aukcioną, kuris vyks dar 2023 metais. Kuo projektas didesnis, tuo 1 MWh kaina yra mažesnė“, – Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos posėdyje teigė viceministras.

Lietuvos energetikos agentūra atliks reikalingus tolimesnius tyrimus iki aukciono 2023 metais.

„Tie, kurie paprašys mažiausios finansinės paramos iš valstybės, tie ir gaus teisę tiek į paramą, tiek į vietą“, – pridūrė R. Kėvelaitis. Konkurso nugalėtojas gaus leidimą naudoti jūrinę teritoriją 41 metus.

„Tai galėtų sukurti apie 1300 darbo vietų. Vien su darbo mokesčiais susijusių įplaukų į biudžetą padidėjimas būtų beveik 9 mln. eurų“, – sakė viceministras.

Anot jo, tinkamą infrastruktūrą nutiesti turėtų elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“.

„Perdavimo sistemos operatorius turėtų parengti tinkamą infrastruktūrą, finansuojant ją iš tiek iš europinės paramos, jei jos nebūtų, galima finansuoti ir iš VIAP lėšų“, – sakė R. Kėvelaitis.

Lobistė Anastazija Peciukonė, atstovaujanti „Orsted Wind Power“ kompaniai, posėdyje teigė, kad leidimas vystytojams sutvarkyti ir elektros tinklų infrastruktūrą leistų sutaupyti lėšų.

„Kai turi ir kabelį, ir parką, tai leidžia optimizuoti visą projekto dizainą. Nebebūna diskusijų su jungties operatoriumi, kada prisijungti, ar tikrai bus paruošta. Jie gali kartu parko ir kabelio klausimą išspręsti kompleksiškai. Jeigu net ir statybos darbuose optimizuoti gręžimus, tie patys darbuotojai padaro visą darbą, būtų sunku įsivaizduoti, kodėl tai nesutaupytų lėšų“, – teigė ji.

Parlamentaras Algirdas Butkevičius teigė, kad jai infrastruktūros vystymas nebus atiduotas „Litgrid“, jūrinių vėjo elektrinių projekto vystymas gali užstrigti.

„Tokiuose projektuose valstybė turi suvaidinti labai didelį vaidmenį. Kai statėme SGD terminalą, buvome gavę 236 skundus per pusmetį (iš asmenų – ELTA), per kurių teritorijas turėjo eiti vamzdynai nuo terminalo į pagrindines trasas. Tada Vyriausybė priėmė sprendimą, kad tai yra valstybinės svarbos objektas ir teismas visus ginčus atmesdavo į šalį. Jeigu valstybė nevaidins šito pagrindinio vaidmens, tai su projekto įgyvendinimu įstrigsime 10-15 metų. Čia nėra jokia naujiena“, – sakė A. Butkevičius.

Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktorius Aistis Radavičius pritarė, kad atiduoti infrastruktūros vystymą vėjo jėgainių statytojui būtų rizikinga.

„Kai Lietuva daro pirmą tokį projektą, tai parodyti, kad operatorius prisiima atsakomybę, o ne atiduodama vystytojui į rankas, tai, manau, irgi labai aiškus signalas, kad valstybė yra nusiteikusi rimtai. Juolab matome pavojų, kurių gali kilti vystytojams su žemės servitutų gavimu dėl trasos tiekimo. Operatorius tai gali geriau atlikti“, – teigė A. Radavičius.

Vyriausybės nutarimu numatyta tiksli Baltijos jūros ekonominės zonos dalis, 15 ha jūros teritorijos, kurioje bus vykdoma tikslinga vėjo elektrinių plėtra iki 2030 metų. Šių elektrinių parko įrengtoji galia – 700 MW.

Tokios galios vėjo elektrinių parkas Baltijos jūroje galėtų pagaminti apie 2,5-3 TWh per metus – tai yra beveik ketvirtadalis dabartinio Lietuvos suvartojamo elektros energijos poreikio. Skaičiuojama, kad į tokio galingumo vėjo parkus bus pritraukta iki 1 mlrd. Eur privačių investicijų.

Numatyta, kad konkursai šių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai jūrinėje teritorijoje bus organizuojami 2023 metų vasario 1 dieną. Iki šio laikotarpio patvirtintas teritorijos planavimo ir aplinkosaugos procedūras – specialiojo plano, strateginio pasekmių aplinkai vertinimą ir poveikio aplinkai vertinimą – atliks Lietuvos energetikos agentūra.

Jūrinio vėjo plėtra Baltijos jūroje yra numatyta Nacionalinėje energetikos strategijoje ir Nacionaliniame Energetikos ir klimato srities veiksmų plane.

„Ankstus šeštadienio rytas. Link elektrinės viena po kitos lekia ugniagesių automobiliai. Gaisrą gesina ne tik elektrinės, bet mobilizuoti visi galintys iš aplinkinių rajonų: Pripetės, Černobylio, Poleskoje, Ivankovo. Į ligoninę jau pristatyti pirmieji radiacijos paveikti ugniagesiai. Pripetėje šioks toks neramumas jaučiamas, tačiau gyventojai nepanikuoja, gyvenimas teka įprasta vaga, vaikai žaidžia gatvėse, kažkas skuba į parduotuvę, kažkieno vestuvės miesto centre. Juk sovietinis reaktorius sprogti tiesiog negali. Tai žino visi. O jei ir sprogtų, tai valstybė viskuo pasirūpintų. Nėra ko nerimauti“, – tuometinę situaciją piešia Praeities žvalgas.

Jis atkreipia dėmesį, kad kai kurie dalykai niekad nesikeičia. „Padėtis kontroliuojama, netrukdykit dirbti profesionalams“, – apibūdina anuometinės valdžios viešai pateiktą informaciją Š. Jasiukevičius, pateikdamas pirmojo Sovietų Sąjungos energetikos ir elektrifikacijos viceministro raštą.

„26/04/1986

Skubus raportas

26/04/1986 1 valanda 21 minutė įvedant reaktorių po sustabdymo į planinio remonto režimą, įvyko sprogimas viršutinėje reaktoriaus dalyje.

Kaip praneša elektrinės direktorius, sprogimo metu sugriuvo stogas, reaktoriaus patalpos skydinės sienų konstrukcijos, buvo pažeistos pagalbinių patalpų sienos. Taip pat užsidegė stogo danga.

3 valandos 30 minučių gaisras buvo likviduotas. Elektrinės personalas vykdo reaktoriaus aušinimą.

Sveikatos apsaugos ministerijos aukščiausiosios valdybos nuomone, jokių specialiųjų priemonių, įskaitant gyventojų evakuaciją, imtis nereikia.

Hospitalizuoti 9 žmonės iš elektrinės personalo ir 25 ugniagesiai“.

Apie tai antradienį BNS informavo Kauno apskrities policijos atstovė Justina Kazragytė.

„Tai – svastika ir nacistinis užrašas. Pradėtas tyrimas dėl neapykantos kurstymo“, – sakė policijos atstovė.

Policijos duomenimis, juodos spalvos užrašai ir ženklai pastebėti pirmadienio rytą ant Raudondvario plente esančios elektros skydinės.