Vyriausybės spaudos tarnyba BNS pranešė, kad komisija neįžvelgė būsimo sandorio grėsmių ir rizikų.

„Komisija gavo Lietuvos automobilių kelių direkcijos pranešimą dėl ketinamo sudaryti sandorio su „Proit“ dėl elektroninės kelių rinkliavos informacinės sistemos kūrimo ir diegimo paslaugų įsigijimo ir rizikų, grėsmių dėl šios sistemos diegimo neidentifikavo“, – BNS pranešė Vyriausybė.

Tačiau, pasak jos, atsižvelgiant į sistemos jautrumą sandorio šalys turės užtikrinti, kad kuriant ir diegiant sistemą nebūtų naudojama įranga, technologijos ir paslaugos iš grėsmę Lietuvai keliančių valstybių.

LAKD vadovas Marius Švaikauskas anksčiau BNS teigė, kad sutartį su „Proit“ planuojama pasirašyti iki sausio pabaigos, o sistemą įdiegti per 14 mėnesių nuo jos pasirašymo – iki 2025 metų kovo pabaigos.

Atsižvelgiant į sistemos jautrumą sandorio šalys turės užtikrinti, kad kuriant ir diegiant sistemą nebūtų naudojama įranga, technologijos ir paslaugos iš grėsmę Lietuvai keliančių valstybių.

 

„Proit“ vadovas Justinas Brokorius BNS nekomentavo komisijos sprendimo ir kada sutartis bus pasirašyta.

Kauno įmonė anksčiau yra laimėjusi dešimtis įvairios vertės valstybinių konkursų. Informacinių sistemų kūrimo, diegimo, priežiūros, konsultacijų ir kitas paslaugas teikianti bendrovė 2022 metais gavo 6,1 mln. eurų pajamų, arba 13 proc. daugiau nei 2021 metais (5,4 mln. eurų), ji uždirbo 340,7 tūkst. eurų grynojo pelno – 4,9 karto daugiau (70 tūkst. eurų), rodo Registrų centro duomenys.

Lietuvos apeliacinis teismas pernai gruodį patvirtino, kad LAKD įmonę „Proit“ pasirinko teisėtai. Jos teisėtumą ginčijo  konkurse taip pat dalyvavusi Čekijos įmonė „TollNet“.

Dėl šio teisinio ginčo LAKD pernai rudenį paprašė iki 2025 metų liepos atidėti e. tollingo diegimą. Vyriausybė tokį prašymą palaikė, tačiau Seimas gruodį leido sistemos veiklos pradžią atidėti tik iki 2025-ųjų sausio.

Anksčiau buvo planuota, kad nauja sistema pradės veikti nuo 2023 metų pradžios, tačiau 2022-ųjų pabaigoje Seimas jos diegimą atidėjo iki 2024 metų liepos. 

2021 metais paskelbus preliminarios 40 mln. eurų vertės sistemos kūrimo konkursą jo laimėtoja iš pradžių išrinkta „TollNet“, o „Proit“ užėmė antrą vietą, Kelių direkcijai neskyrus balų už patirtį vykdant panašias sutartis ir įmonei šį sprendimą apskundus teismai LAKD įpareigojo konkurso dalyvių pasiūlymus vertinti iš naujo. Tuomet laimėtoja buvo paskelbta „Proit“.

Šiuo metu taikant vinječių (pagal nuvažiuotą laiką) apmokestinimo sistemą, per metus surenkama apie 50 mln. eurų. Įdiegus e. tollingo sistemą, planuojama surinkti per 110 mln. eurų.

„Elektroniniu būdu iki antros valandos vakcinai registravosi 16 tūkst. šalies gyventojų“, – pirmadienį spaudos konferencijoje pranešė sveikatos apsaugos ministro patarėja Asta Riukienė.

Jos teigimu, sistema sutrikusi buvo tarp 8 ir 10 val. ryto, priežastys – pašalintos.

„Registracija be sutrikimų veikia nuo 10 valandos. Trikdžiai kilo dėl duomenų pralaidumo srautų, kuriems buvo taikyti tam tikri filtrai. Trumpai tariant, susidarė kamštis – lygiai toks pats kaip ir gatvėje, vedančioje į greitkelį“, – sakė ministro patarėja.

Pasak jos, aktyviausiai žmonės registravosi tarp 11 ir 12 valandos.

A. Riukienė taip pat teigė, kad Karštoji linija 1808 darbą pirmadienį pradėjo nuo 8 val. ir per šį laiką į ją skambinta maždaug 2 tūkst. kartų. Linijos darbuotojai atsiliepė maždaug į 65 proc. skambučių.

„Didžioji dalis dalis visų Karštosios linijos skambučių buvo nukreipti registruotis elektroniniu būdu. Nefiksuoti karštosios linijos sutrikimai ir gyventojai, kurie prisiskambino, buvo aptarnauti“, – kalbėjo.

Vis dėlto ministro patarėja pabrėžė, kad linija veikia tik dvylika valandų – nuo 8 ryto iki 20 vakaro, o registracija internetu veikia visą parą.

„Dėl to kur kas greitesnis kelias registruotis yra internetu“, – kalbėjo ji.

Savo ruožtu Kauno greitosios medicinos stoties, koordinuojančios Karštosios linijos darbą, vadovas Nerijus Mikelionis sakė, kad nuo antradienio linijoje esamiems 120 darbuotojų talkins dar apie 100 žmonių iš privačių skambučių centrų, su kuriais Karštoji linija yra sudariusi sutartis.

„Dalis skambučių jiems bus deleguoti, – kalbėjo N. Mikelionis.

Be to, nuo kitos savaitės Karštosios linijos pajėgas papildys ir dar 120 savivaldybių deleguotų darbuotojų. Vis dėlto N. Mikelionis ragino žmones registruotis internetu.

Rezervinė registracijos sistema – liepą

Šiuo metu prie registracijos sistemos yra prisijungusios visos šalies savivaldybės, tačiau dvi iš jų – Kalvarijos ir Rietavo – kol kas dėl techninių nesklandumų nepateikia skiepijimo laikų.

„Jos abi bus prijungtos pilnai ir skelbs laikus vakcinacijai“, – sakė A. Riukienė.

Ministro patarėja taip pat teigė, kad jei registravimosi sistema vėl strigtų, trumpuoju laikotarpiu „reikėtų pereiti prie registracijos rankiniu būdu“.

Pasak jos, liepą turėtų būti parengta rezervinė sistema, kuri veiktų per Išankstinę pacientų registracijos sistemą.

Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerė Jurgita Grebenkovienė teigė, kad „birželio pradžioje, jei viskas vyks sklandžiai, bent viena vakcinos doze būsime paskiepiję virš milijono gyventojų“.

Anot jos, dėl šios priežasties kol kas nėra svarstoma ilginti intervalo, kada suleidžiama antra „Pfizer-BioNTech“ vakcinos dozė.

„Gali ateiti tas laikas, kai vėl grįšime prie šio klausimo ir jį iš naujo persvarstysime“, – kalbėjo ji.

Kanclerės teigimu, galimam šio klausimo grąžinimui į darbotvarkę prielaidas sudaro šiuo metu atliekami tyrimai, analizuojantys tokio skiepijimo naudą.

Šalyje šią savaitę visuotinai bus skiepijami vyresni nei 45 metų asmenys. Kai kuriose savivaldybėse šios amžiaus grupės gyventojai pradėti skiepyti jau anksčiau.

Norėdamas registruotis skiepui nuo COVID-19, gyventojas turės patvirtinti savo tapatybę per Elektroninius valdžios vartus.

Kilus daugiau klausimų dėl registracijos, ministerija pataria pažiūrėti vaizdo įrašuose, esančiuose svetainėje koronastop.lt. Ji taip pat primena, kad, nesant galimybės užsiregistruoti elektroniniu būdu, tą padaryti galima ir telefonu 1808.

Kaip pranešė „Sodra“, tai turėtų būti padaryta norint užtikrinti socialines garantijas.

„Sodra“ rengiasi įmokų ir pensijų socialinio draudimo pokyčiams, dėl to gyventojai metų pradžioje negalės prisijungti prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui (EGAS), o draudėjai - pateikti socialinio draudimo pranešimų per asmeninę „Sodros“ paskyrą draudėjui (EDAS).

Atnaujinus sistemas, dar gali pasitaikyti laikinų sutrikimų.

Sistemą atnaujins ir trejus metus prižiūrės jos diegėjas – bendrovė Nacionalinis švietimo centras, vienintelė dalyvavusi konkurse. Pasak savivaldybės atstovų, konkurso terminai buvo atidėti net kelis kartus, tačiau daugiau dalyvių neatsirado.

Kaip BNS sakė Vilniaus savivaldybės E.miesto departamento direktorius Jonas Pidkovas, paslaugas sudarys trijų sistemų - darželių, mokyklų ir neformalaus ugdymo priežiūra, taip pat bus įdiegtos papildomos funkcijos, atsižvelgiant į tėvų prašymus, pasikeitusią gyvenamosios vietos deklaravimo tvarką.

„Bus įdiegta elektroninio sąskaitų apmokėjimo už ugdymo paslaugas sistema, pažymos iš sveikatos priežiūros įstaigų Švietimo įstaigoms bus perduotos elektroniniu būdu, kad tėveliams nereikėtų jų kaskart pristatinėti į ugdymo įstaigas. Taip pat bus diegiamos papildomos funkcijos, kurios padės sistemos tėvams ar globėjams, švietimo įstaigų darbuotojams, mokiniams, darbuotojams pildant prašymus, tvarkant duomenis ar administruojant sistemą“, – sakė J. Pidkovas.

Jis patikino, kad šie atnaujinimai netrukdys tėvams teikiant prašymus į ugdymo įstaigas ir tvarkant duomenis.

2015-ųjų sausį dėl didžiulio prašymų į darželius antplūdžio užstrigus sistemai registracija buvo atšaukta ir pakartota po kelių mėnesių, tuomet problemos pasikartojo. J. Pidkovas patikino, kad problemos neliko tarybai panaikinus pirmenybę pirmiau registruotiems prašymams.

Mokesčių specialistai visoms įmonėms, asociacijoms, bendrijoms ir kt. atvykus į VMI padės el. būdu užpildyti ir pateikti deklaracijas, teiks visokeriopą pagalbą bei konsultuos. Be to, supaprastinta ir palengvinta sutarčių dėl EDS naudojimo sudarymo procedūra - nuo šiol įmonių vadovams, norintiems teikti deklaracijas ar suteikti atstovavimo įmonei teises kitiems asmenims, nereikės atvykti į AVMI. Jie tai galės padaryti savo darbo vietoje, namuose, prisijungę prie asmeninės EDS.

„Iki šiol popierines deklaracijas dar teikia beveik 12 tūkst. juridinių asmenų. VMI visiems šiems mokesčių mokėtojams išsiuntė pranešimus apie naujai įsigaliojančią tvarką. Su popierinėmis deklaracijomis užsukusiems mokesčių mokėtojams specialistai pagelbės - tampant EDS vartotoju, konsultuos, kaip užpildyti ir pateikti deklaracijas el. būdu. Bus teikiama visapusiška pagalba – esant poreikiui, VMI papildomai apmokys mokesčių mokėtojus pildyti deklaracijas internetu, apskričių valstybinės mokesčių inspekcijos visoje šalyje padės kilus sunkumams“ – sako VMI prie FM Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė – Šnirienė, pažymėdama, kad norint tapti registruotu EDS naudotoju, reikia su mokesčių administratoriumi sudaryti sutartį ir tam nebūtina atvykti į apskrities VMI, paprasčiau tai padaryti elektroniniu būdu.

VMI primena, kad galimybe mokesčius deklaruoti elektroniniu būdu šiuo metu naudojasi daugiau nei 95 proc. Lietuvos juridinių asmenų. Nuo spalio 1 d. prie elektroninio deklaravimo pereis ir ta nedidelė dalis mokėtojų, kurie vis dar atidėliojo tokį žingsnį. Pvz., įsigaliojus naujajai tvarkai elektronines deklaracijas teiks beveik 4 tūkst. Vilniaus, per 2 tūkst. Kauno ir beveik 2 tūkst. Klaipėdos apskričių juridinių asmenų.

Daugiau informacijos apie tai, kaip tapti registruotu EDS vartotoju, apie kvalifikuoto elektroninio parašo reikalavimus bei apie galimus elektroninių deklaracijų pateikimo būdus galima rasti EDS interneto svetainės www.deklaravimas.vmi.lt bendrojoje dalyje, dažniausiai užduodamų klausimų (D.U.K.) ir „Apie EDS -> Bendroji informacija“ skiltyse, taip pat konsultuotis Mokesčių informacijos centro trumpuoju telefonu 1882.

„Bendros sistemos sukūrimas yra didelis pasiekimas siekiant efektyviau apsaugoti vartotojų teises. Jei anksčiau pilietis turėjo atskirai ieškoti informacijos ir kontaktų, kur jis galėtų pateikti tam tikro pobūdžio prašymą ar skundą, dabar viską jis galės tvarkyti viename elektroniniame portale", - sako teisingumo ministras Juozas Bernatonis.

Didžiausias sistemos privalumas yra tai, kad ji aprėps daugelį valstybės ir savivaldybių institucijų, įgyvendinančių funkcijas ir vartotojų teisų apsaugos srityje. Be to, elektroninė sistema taupys vartotojų laiką, leis patogiai ir greitai surasti visą reikiamą informaciją, pateikti dokumentus.

Prašymus ir skundus dėl savo teisių pažeidimų pateikę vartotojai taip pat galės sistemoje stebėti jų nagrinėjimo būseną, gauti atsakymus, pateikti pasiteiravimus dėl vartotojų teisių, susipažinti su visapusiška informacija apie vartotojų teisių gynimo būdus.

„Manau, kad ne vienas nuskriaustas pilietis yra pasiklydęs institucijų ir informacijos gausos labirintuose ir numojęs ranka į savo, kaip vartotojo, teises. Dabar toks žmogus ieškodamas teisybės sugaiš kur kas mažiau laiko, be to nuolat galės stebėti ginčo nagrinėjimo proceso eigą, paprastai susirašinėti su jo situaciją nagrinėjančia institucija", -  pažymi J. Bernatonis.

Vyriausybei patvirtinus tvarkos aprašą, prie sistemos prisijungs ir per ją teikiamus vartotojų prašymus ir skundus priimti bei nagrinėti privalės šios institucijos: Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos, Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos, Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos saugios laivybos administracija, Civilinės aviacijos administracija, Lietuvos metrologijos inspekcija, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir valstybės ir savivaldybių institucijos, įgyvendinančios savo funkcijas vartotojų teisių apsaugos srityje.

Sistemai pradėjus veikti visu pajėgumu, per ją bus  galima spręsti visų pagrindinių vartojimų sričių problemas. Šiuo metu vadotojai jau gali pateikti elektroninius prašymus bei skundus Valstybinei vartotojų teisių tarnybai, o prie sistemos prisijungti gali per Elektroninių valdžios vartų portalą (naudodamiesi mobiliuoju elektroniniu parašu, elektroniniu parašu ir elektroninės bankininkystės paslaugomis).

Sistemą apskritai išjungė

Paslaugos užsakovei Klaipėdos savivaldybei vienas po kito plaukia Nacionalinio švietimo centro atliktų darbų ir paslaugų aktai.

Verslininkai veikiausiai mintyse jau skaičiuoja būsimas įplaukas iš biudžeto, tačiau dienraščiui pasidomėjus, kaip realiai veikia ši modernizuota sistema, paaiškėjo absurdiškų faktų.

Pavyzdžiui, "Vyturio" pagrindinėje mokykloje mokinių įėjimo registravimo sistemą pedagogai nusprendė apskritai išjungti.

"Atsibodo. Pažaidėme, ir užteks. Ji veikia, bet neveikia", – išpyškino direktoriaus pavaduotoja Vilija Balsienė.

Trina "n" raides

Mokykloje diegiama elektroninio dienyno sistema, kuri turi aprėpti vaikų registravimą, bibliotekos ir net valgyklos informaciją, šios mokymo įstaigos bendruomenei kelia tik juoką.

"Norint užsiregistruoti prie išorinių durų, būtinai reikia jas uždaryti ir vėl atidaryti. Registracijos pultelis nesuveikia vos pridėjus kortelę. Būtinai reikia uždaryti duris. Jei taip ir toliau bus, vaikai turės prie durų registruotis nuo 6 val. ryto. Kol keli šimtai jų praeis durų sistemą, kiek laiko bus sugaišta?" – retoriškai apie kompiuterizacijos "stebuklą" klausė direktoriaus pavaduotoja.

Dėl to, kad neveikia sistema, mokytojai yra priversti ranka elektroninėje sistemoje trinti "n" raides.

"Vaikas atėjo, bet sistema jo neregistravo. Sėdi ir trini "n" raideles. Penki vaikai užsiregistravo, o 20 "n" raide pažymėti. Juk tiek papildomo darbo mokytojui", – tvirtino V.Balsienė.

Klausimas, jei mokykloje neveikia įėjimo registracija, ar turi mokykla visas kitas žadėtas moderniąsias technologines sistemas, mokytojai tik sukėlė juoką.

"Mes jau pačioje pradžioje "pasikabinome". Apie tolimesnius dalykus net nesvajojame. Kada bus sutvarkyta, nežinome. Na, tikimės, kad iki rugsėjo 1-osios pajudės reikalai", – vylėsi direktoriaus pavaduotoja.

Naudoja savo dienyną

Gedminų progimnazijos direktorius Aurelijus Liaudanskas tikino, kad šioje mokykloje veikia tik vaikų įėjimo registravimo sistema.

"Tačiau nėra jokio ryšio tarp diegiamos sistemos ir mūsų turimo elektroninio dienyno. Mes naudojame "Tamo dienyną". O naujai diegiama sistema yra "pririšta" prie "Mano dienyno" sistemos, kuri dar tik diegiama. Norint normaliai dirbti reikia perkelti turimus duomenis į naujai diegiamą sistemą, bet negalime, nes sistemos tarpusavyje "nesusikalba", – situaciją aiškino mokyklos direktorius.

A.Liaudanskas tikino, kad mokyklos vadovybei niekas neaiškino, kada galima tikėtis visiško sistemos įdiegimo.

Terminas – gegužės 20-oji

Mokyklų skaitmeninimo proceso projektą kuruojanti Klaipėdos savivaldybės Informavimo ir elektroninių paslaugų skyriaus vedėja Vilija Venckutė-Palaitienė prisiminė, kad sutartis su viešąjį konkursą laimėjusia įmone buvo pasirašyta 2015 m. liepos 20 d.

Klaipėdos savivaldybės skelbtą konkursą mokyklų skaitmeninimui 245 799 eurų sumai laimėjo įmonė Nacionalinis švietimo centras.

Trimis etapais iki 2017 m. rangovas įsipareigojo įrengti kompiuterizuotas sistemas 31-oje mokykloje.

Pirmuoju etapu apsiimta modernizuoti 11 mokyklų ir 17 sporto ir viešųjų įstaigų.

Antrajame bus imtasi 10 mokyklų ir 14-os sporto ir viešųjų įstaigų sistemų pertvarkymo.

O trečiajame etape liks elektroninio dienyno sistemą įdiegti dešimtyje mokyklų ir šešiose sporto įstaigose.

"Turime tokį teikėją ir turime su juo dirbti. Be priekaištų teikėjui, yra mūsų pačių minusų. Visą eilę duomenų turėjo pateikti pačios mokyklos – vaikų fotografijos, tam tikri duomenys, valgyklų valgiaraščiai, bibliotekų informacija. Ne visos mokyklos stropiai vykdė prašymus. Kadangi vėlavo duomenų pateikimas, teko nukelti pirmojo etapo baigimo terminą", – kalbėjo V. Venckutė-Palaitienė.

Pirmasis etapas turėjo baigtis gegužės 20-ąją.

"Šiuo metu aš dar derinu priėmimo aktus. Juk už juos reikės mokėti pinigus. Esame sumokėję tik 49 tūkst. eurų avansą už konkrečius įrenginius. O šiuo metu užtrukome geras porą savaičių, kol su paslaugos teikėju derinome tam tikrus duomenis. Su mokyklomis buvome sutarę, kad per gegužės mėnesį testuosime sistemas – reikia įsitikinti, ar viskas sklandžiai veikia. Bet iki rugsėjo 1-osios turėjo būti baigtas ir antrasis etapas. Jis turi vykti paraleliai pirmajam. Papildomai, be 11-os pirmojo etapo mokyklų, iki rugsėjo sistema turi pradėti veikti dar 10-yje ugdymo įstaigų", – aiškino V. Venckutė-Palaitienė.

Darbų nepriėmė

Mokinių elektroniniai pažymėjimai buvo gauti dar balandį.

"Kortelė yra patekimo į mokyklą raktas. Taip fiksuojama lankomumo sistema. Kortelėje bus informacija apie nemokamą maitinimą. O štai kalbant apie bibliotekų sistemas, mokykloms buvo keliamas reikalavimas, kad kiekviena knyga turėtų skaitmeninį kodą. Tačiau ne visos ugdymo įstaigos suskubo tai įgyvendinti", – pabrėžė V. Venckutė-Palaitienė.

Pati V. Venckutė-Palaitienė pripažino, kad ir ji turi tokią sistemos testavimo kortelę. Tačiau savivaldybės darbuotojai dar neišsiaiškino, kas tiksliai ir kokiose mokyklose stringa.

"Viena vertus, kol mes nesame priėmę atliktų darbų, sistema gali ir neveikti. Už darbus juk nesame sumokėję. Tačiau šiuo metu kaip tik šis procesas ir vyksta. Man asmeniškai kyla klausimų dėl tam tikrų dalykų paslaugos teikėjo pateiktuose dokumentuose", – aiškino V. Venckutė-Palaitienė.

Paprasčiau tariant, verslininkai siunčia atliktų darbų aktus, kurie netenkina paslaugos užsakovo.

"Esmė ta, kad atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktas yra pagrindas sąskaitai išrašyti", – akcentavo V. Venckutė-Palaitienė.

Bauda – 58 eurai

Viešumoje buvo minima, kad paslaugos teikėjų ir savivaldybės pasirašytoje sutartyje numatyta klausimų kelianti sankcija. Esą jei teikėjas nevykdytų sutarties, jis būtų baudžiamas vos 58 eurų bauda.

"Teisininkai tikina, kad numatyta 58 eurų bauda už vieną pradelstą dieną. Aš turėčiau kiekvieną dieną rašyti po protokolą. Kaip žmogus tokiu savo charakteriu aš galėčiau taškytis baudomis. Bet darbai vis tiek turės būti padaryti. Tad šiuo metu dar vyksta derybos su teikėju. Artimiausiu metu važiuosime per mokyklas ir tikrinsime, kas kur neveikia", – aiškino V. Venckutė-Palaitienė.

Elektroninio dienyno diegėjo Klaipėdoje Nacionalinio švietimo centro vadovas Giedrius Rakauskas į dienraščio užduotus klausimus tesugebėjo atsiųsti nuorodą – Viešųjų pirkimų sutarties punktą.

"Viešojo pirkimo sutartis galioja iki 2017 m. rugsėjo 1 d. Iki nurodyto termino visi projekte numatyti darbai bus įgyvendinti. Tiekėjas už nustatytus pažeidimus moka Perkančiajai organizacijai 200 Lt (dviejų šimtų litų) vertės baudą. Perkančioji organizacija apie nustatytus pažeidimus perspėja tiekėją (elektroniniu paštu/faksu) ir surašo pažeidimo aktą. Tiekėjo dalyvavimas surašant aktą neprivalomas, jeigu jis neatvyko sutartu laiku. Trūkumams ar pažeidimams pašalinti suteikiamas protingas terminas. Nepašalinus trūkumų ar pažeidimų per nustatytą terminą, pakartotinai surašomas aktas ir taikoma minėto dydžio bauda. Bauda išskaičiuojama iš tiekėjui mokėtinos sumos", – rašoma Nacionalinio švietimo centro atsakyme.

STT tyrimo šleifas

Nacionalinio švietimo centro vadovas G.Rakauskas yra buvęs anuomečio Vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio visuomeninis patarėjas.

Viešumoje buvo minima, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba G.Rakauskui buvo pateikusi įtarimus dėl galimų korupcinių viešųjų pirkimų Vidaus reikalų ministerijoje (VRM). G.Rakausko įmonės anuomet gaudavo milijoninius užsakymus iš VRM.

Tuo metu, kai G.Rakauskas ėjo Vilniaus savivaldybės Informacinių technologijų plėtros skyriaus vadovo pareigas, taip pat buvo pastebėta, jog IT paslaugų viešųjų paslaugų pirkimų konkursuose itin dažnai laimėdavo būtent jo įmonės (M.Velička. "STT traiško VRM milijonines korupcines schemas", Alfa.lt, 2015 01 14).

Žino, už ką atleido

Pasiteiravus, ar buvusio VRM ministro R.Palaičio žmona V. Venckutė-Palaitienė buvo pažįstama su šios įmonės vadovu anksčiau, Klaipėdos savivaldybės Informavimo ir elektroninių paslaugų skyriaus vedėja atsakė, kad šio asmens pavardė jai yra žinoma.

"Aš jį žinau iš matymo. Dėl projekto su juo niekada nebuvau susitikusi. Kadangi G.Rakauskas buvo mano vyro visuomeninis patarėjas, aš žinau priežastis, kodėl išsiskyrė mano vyro ir jo keliai. Kodėl tai įvyko, viešai papasakoti negaliu", – prisipažino V. Venckutė-Palaitienė.

Ji aiškino, kad nesekė G.Rakausko biografijos faktų ir nesidomėjo STT ikiteisminio tyrimo baigtimi.

"Negaliu vertinti vėliau iškilusių faktų. Kol teismas nėra priėmęs jokio sprendimo, sunku ką nors čia įvertinti", – kalbėjo V. Venckutė-Palaitienė.

G.Rakausko vadovaujama įmonė jau yra diegusi elektroninio mokinio pažymėjimus ir saugumo sistemas Vilniaus mokyklose.

Tą kartą abejonių kėlė suma, kuri nuo pradinio pasiūlymo 770 tūkst. litų (223 tūkst. eurų) vėliau kone padvigubėjo iki 2,5 mln. litų (724 tūkst. eurų).

Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovas spaudai Ruslanas Golubovas dienraščiui patvirtino, kad G.Rakauskui yra pareikšti įtarimai ikiteisminiame tyrime.

"Minimam asmeniui yra pareikšti įtarimai dėl prekybos poveikiu. Tai itin didelės apimties tyrimas", – vakar patvirtino R.Golubovas.

Lietuva turėtų skatinti medicinos duomenų keitimąsi elektroniniais kanalais bei elektroninius vaistų receptus, sako už bendrąją skaitmeninę rinką atsakingas Europos Komisijos (EK) pirmininko pavaduotojas Andrusas Ansipas.

„Kai kuriose srityse Lietuva atrodo tikrai gerai, net geriau nei Europos vidurkis. Tačiau kai kuriose srityse galėtų pasistengti. Aš kalbu apie elektroninės sveikatos apsaugos sritį, medicininių duomenų apsikeitimą internetu bei elektroninius receptus“, - ketvirtadienį po susitikimo su premjeru Algirdu Butkevičiumi žurnalistams sakė A.Ansipas.

Anot jo, ES duomenimis, 2013 metais Lietuvoje elektroninių būdu buvo išrašyta tik 0,45 proc. receptų.

A.Butkevičius sutiko, kad Lietuvoje reikia spręsti šias problemas: „Lietuva turi ženkliai pasistengti, palyginti su kitomis šalimis“.

Pasak jo, ES turi pašalinti kliūtis, užtikrinant teisingą ir konkurencingą elektroninės prekybos aplinką tarp ES šalių.

Seimui rugsėjo viduryje pateikti įstatymų pataisų projektai, reikalingi elektroninės sveikatos sistemos įdiegimui, kurios viena iš siūlomų naujovių - elektroniniai receptai.

Sveikatos apsaugos ministerija planuoja, kad birželį pradėta diegti e.sveikatos sistema realiai veikti pradės nuo lapkričio - tuomet gydymo įstaigos pradės vesti elektroninę paciento ligos istoriją, išduoti elektroninius receptus.

Projektas įgyvendinamas ES ir Lietuvos biudžeto lėšomis, jo vertė - per 28 mln. eurų.

Lietuvos gydymo įstaigose iki metų pabaigos ketinama baigti diegti daugiau nei dešimtmetį rengtą e.sveikatos sistemą, kuri leis nuotoliniu būdu patikrinti paciento ligos istoriją, išrašyti elektroninius receptus ir keistis informacija gydymo įstaigoms.

Pirmuoju etapu prie šios sistemos iki lapkričio pradžios ketina prisijungti 176 valstybinės gydymo įstaigos, apie 4 tūkst. šalies vaistinių.

„Nuo šiandien visos gydymo įstaigos palaipsniui, iki rugpjūčio 31 dienos, turės pervesti visą turimą informaciją. Nuo lapkričio 2 dienos bus privalu pateikti elektroninius vaistų receptus, t.y. nebeliks tų skundų, kad receptai išrašyti neaiškiai, neperskaitomai, kaip ir nukreipimai, kurie taipogi bus paciento ligos istorijoje“, - Vilniaus klinikinėje ligoninėje pristatydama projektą sakė sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė.

Anot jos, antrasis etapas, kurio metu prie sistemos prisijungs likusios valstybinės gydymo įstaigos, bus pradėtas lapkričio 2-ąją.

„Jei viskas eis taip, kaip suplanuota, 2018-aisiais net ambulatorijos ar slaugytojos seniūnijose dirbs su šia sistema. Nors pesimistai sako, kad visiškai įvestos elektroninės sveikatos sistemos Europos Sąjungos valstybėse ir JAV nėra. Gal būsime pirmi, kurie išgarsinsime Lietuvą, nes ir Estija, ir Latvija yra susidomėjusi mūsų pasiekimais“, - sakė ministrė.

Ministrės patarėjas e.sveikatos projektui Arvydas Skorupskas tvirtino, kad iki lapkričio 2-osios prie sistemos bus prijungtos visos didžiausios šalies įstaigos, kurios apima du trečdalius Lietuvoje teikiamų gydymo paslaugų - tai bus pereinamasis laikotarpis, kuris leis priprasti prie sistemos medikams, farmacininkams ir pacientams.

Pasak jo, be paciento leidimo duomenys negalės būti perduodami kitoms įstaigoms - juos matys tik tie gydytojai, pas kuriuos pacientas registruosis bei duos sutikimą.

„Visi gydytojai, kurie Lietuvoje dirba pagal licenciją, jų yra per 12 tūkstančių, gali matyti jūsų informaciją, bet reikia išpildyti vieną sąlygą, kad jūs pats pareikštumėte norą pas tą gydytoją gydytis - pas jį užsiregistruotumėte, gydytumėtės jo palatoje (...). O kam reikia „užrakinti“ - yra socialiai jautrios ligos, kitos, kurių gal jūs nenorėtumėte atskleisti, kad ja sergate, jūs galite išreikšti savo valią ir be jūsų žinios jos niekas negalės pažiūrėti“, - sakė jis.

Patarėjas sakė, kad sistema leis elektroninėje erdvėje išrašyti receptus nebesilankant pas gydytoją, išrašyti siuntimus pas specialistus, šią informaciją pacientas galės pamatyti prisijungęs prie savo paskyros. Gydytojai, jei pacientas sutiks, taip pat galės matyti visą informaciją apie pacientams paskirtus vaistus, įrašus apie buvusius tyrimus, hospitalizaciją ir pan.

Anot jo, planuojama, jog prie sistemos privalomai turės prisijungti ir privačios gydymo įstaigos. Tam esą nėra numatyto termino, tačiau ministerija planuoja, kad visuotinai sistema bus įdiegta 2018-2019 metais.

A.Skarupskas patvirtino, kad iš šiuo metu sukauptų pacientų ligos istorijų į sistemą bus perkeliama bus tik labai svarbi informacija.

„Įrašai, kurie apima pastaruosius penkerius metus - tokios gydymo įstaigos, kaip Vilniaus miesto klinikinė ligoninė, Santariškių klinikos ir kitos, kurios turėjo sistemas, jos automatiškai perkels. Bet kitos perkels ne visus, tik svarbius duomenis paciento sveikatai šiuo metu. Tai reiškia, jei jūs sergate genetine liga, lėtine liga, kaip bronchinė astma, kraujo spaudimas ar kitos ligos - tie duomenys yra svarbūs, jie bus perkeliami palaipsniui“ - paaiškino ministerijos atstovas.

Projektas įgyvendinamas ES ir Lietuvos biudžeto lėšomis, sistema kainavo per 28 mln. eurų.