Po daugybės metų savanoriškumo principu pagrįsto bendradarbiavimo su pramonės atstovais mobiliųjų telefonų kroviklių modelių skaičius per pastarąjį dešimtmetį sumažėjo nuo 30 iki 3, tačiau tai nepadėjo rasti visapusiško sprendimo. Dabar Europos Komisija imasi teisėkūros, siekdama nustatyti visų atitinkamų įtaisų universalųjį įkrovimo sprendimą.

„Elektronikos atliekos yra vienas sparčiausiai augančių atliekų srautų pasaulyje. Technologinės naujovės ir kylantis pragyvenimo lygis skatina vartotojus pirkti vis naujesnę įrangą. Deja, bet smulkūs elektroniniai prietaisai vis tik dar neretai patenka į buitinių atliekų konteinerius ir dėl jose esančių kenksmingų medžiagų bei baterijų tampa dideliu taršos šaltiniu aplinkai. Europos Komisijos sprendimas įteisinti universalų įkroviklį elektroniniams prietaisams neabejotinai sumažins atliekų kiekį, tačiau itin svarbu skirti ypatingą dėmesį ir gyventojų švietimui apie tinkamą atliekų rūšiavimą“, – komentuodamas EK sprendimą sako Aplinkos apsaugos instituto vadovas Alfredas Skinulis.

Europos Komisijos pateiktame pasiūlyme dėl Radijo įrenginių direktyvos peržiūros numatoma, kad suderintas elektroninių įtaisų krovimo prievadas USB-C bus universalusis prievadas. Tai leis vartotojams savo įtaisus įkrauti su tuo pačiu USB-C krovikliu, nepriklausomai nuo įtaiso prekės ženklo. Be to, suderinta greitojo įkrovimo technologija padės užtikrinti, kad skirtingi gamintojai nepagrįstai neapribotų įkrovimo spartos ir kad įkrovimo sparta būtų vienoda naudojant bet kokį įtaisui tinkamą kroviklį. Vartotojai galės įsigyti naują elektroninį įtaisą be naujo kroviklio. Tai leis apriboti be reikalo įsigyjamų ar nenaudojamų kroviklių skaičių. Manoma, kad sumažinus naujų kroviklių gamybos ir šalinimo mastą, elektroninių atliekų kiekis per metus sumažėtų beveik tūkstančiu tonų.

Gamintojai turės suteikti tinkamą informaciją apie įkrovimo charakteristikas, įskaitant informaciją apie įtaisui reikalingą galią ir tai, ar jis palaiko greitą įkrovimą. Taip vartotojams bus lengviau matyti, ar jų turimi krovikliai atitinka jų naujojo įtaiso reikalavimus, arba tai jiems padės pasirinkti tinkamą kroviklį. Tai, kartu su kitomis priemonėmis, padės vartotojams sumažinti naujų įsigytų kroviklių skaičių ir sutaupyti 250 mln. eurų per metus, nes nebereiks pirkti nereikalingų kroviklių, pažymima EK atstovybės Lietuvoje skelbiamame pranešime.

Radijo įrenginių direktyvos peržiūra yra susijusi su platesnio masto Europos Komisijos veiksmais, kuriais sprendžiama gaminių, visų pirma elektronikos įtaisų ES rinkoje, tvarumo problema. Jai daug dėmesio bus skiriama būsimame pasiūlyme dėl tvarių gaminių.

Ketvirtadienio pasiūlymą dėl Radijo įrenginių direktyvos peržiūros turės priimti Europos Parlamentas ir ES Taryba pagal įprastą teisėkūros procedūrą. 24 mėnesių pereinamasis laikotarpis, skaičiuojamas nuo priėmimo datos pramonės atstovams, suteiks pakankamai laiko prisitaikyti prieš pradedant taikyti šią direktyvą.

Tam, kad universalusis kroviklis veiktų, reikalingas visiškas sąveikumas abiejose kabelio pusėse, t. y. elektroninio įtaiso ir išorinio maitinimo šaltinio sąveikumas. Įtaiso sąveikumas, kuris yra gerokai didesnė problema, bus užtikrintas šiuo teikiamu pasiūlymu. Išorinio maitinimo šaltinio sąveikumo klausimas bus sprendžiamas peržiūrint Europos Komisijos ekologinio projektavimo reglamentą. Ši peržiūra bus pradėta jau šiais metais, kad jos įsigaliojimas sutaptų su šiandien teikiamo pasiūlymo įsigaliojimo data.

Prognozės – milijonai tonų atliekų

Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos, Gamintojų ir importuotojų asociacijos vadovės Astos Pakštaitės-Marcinkienės pastebėjimu, būtent elektros ir elektroninės įrangos (EEĮ) kaip buitinių atliekų srautas šiandien pasauliniu mastu yra didžiausias, o vartojimas dramatiškai auga.

„Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, 2019 m. pasaulyje išmestas rekordinis kiekis elektronikos atliekų – beveik 54 mln. tonų, o tai net 21 proc. daugiau nei prieš penkerius metus. Ir perspektyvos – nedžiuginančios. Prognozuojama, kad 2030 m. pasaulyje susidarys jau apie 74 mln. tonų elektronikos atliekų. Tad neišvengiamai turime su tuo tvarkytis“, – sako pašnekovė.

Vienas svarbiausių siekių, užtikrinančių darnų žiedinės ekonomikos funkcionavimą, – tvarūs gaminiai, kurie turėtų būti tinkami kuo ilgiau naudoti, nesunkiai pataisomi sugedus, taip pat kurių gamybai būtų naudojama kuo daugiau perdirbtųjų medžiagų, o pasibaigus gyvavimo ciklui gaminiai būtų lengvai išmontuojami, perdirbami.

Pasak A. Pakštaitės-Marcinkienės, šia linkme kreipiami ir Europos Komisijos (EK) reikalavimai. Pavyzdžiui, nuo 2019 m. buitinės elektronikos gamintojai, priklausomai nuo įrangos tipo, atitinkamam laikotarpiui turi užtikrinti ir atsarginių dalių tiekimą. Taip pat jau ne pirmus metus Europos bendrijos narėms galioja buityje naudojamos EEĮ surinkimo ir perdirbimui užduotys.

Reikalavimų kartelė kyla aukštyn

„Mūsų šalyje turi būti sutvarkyta ir perdirbta 65 proc. visos į vidaus rinką pateiktos buitinės EEĮ. Lietuva šį rodiklį sėkmingai pasiekia, dažniausiai net su šiokiu tokiu perviršiumi“, – teigia pašnekovė.

Be to, privaloma surinkti ir perdirbti ne mažiau kaip 45 proc. visų į rinką per metus patekusių nešiojamųjų baterijų bei akumuliatorių pagal svorį. Šias užduotis 2025 m. EK siūlo didinti iki 65, o 2030 m. – net iki 70 proc.

„Šiandien infrastruktūra Lietuvoje išplėtota pakankamai gerai – įvairiuose prekybos tinkluose galima rasti smulkiosios elektronikos surinkimo talpas, elektronikos įrangą galima pristatyti į savivaldybių didelių gabaritų aikšteles ar išsikviesti atliekų tvarkytoją turint labai stambią techniką. Su partneriais esame sukūrę portalą atliekos.lt, kur gyventojai gali rasti visą informaciją, kur kokioje savivaldybėje galima atiduoti vienokias ar kitokias atliekas“, – komentavo ekspertė.

Vis dėlto, pasak pašnekovės, siekdami didesnio EEĮ surinkimo ir perdirbimo, turėtume galvoti ne tik apie tokios įrangos priėmimo vietų didinimą, bet ir visuomenės švietimą bei priemones, kurios tiek vartotoją, tiek gamintoją skatintų keisti įsigalėjusius įpročius.

Nuo remonto iki kokybės

Kaip pripažino A. Pakštaitė-Marcinkienė, Žaliąjį kursą pasirinkusios Europos bendrijos, sykiu ir Lietuvos, dar laukia nemažai spręstinų klausimų.

Viena opių šiandienos problemų – tai, jog nepaisant galimybės sutaisyti elektroninę įrangą, šis pasirinkimas vartotojui vis dar nėra itin patrauklus. „Atsarginės dalys brangios, todėl dažnas vartotojas labiau linkęs ne tvarkyti sugedusį daiktą, o pirkti naują“, – pripažino ekspertė.

Prancūzija jau ėmėsi konkrečių žingsnių, kad elektroninė buitinė technika būtų remontuojama, o ne išmetama – nuo šių metų pradžios šalyje įdiegtas remonto indeksas: elektronikos ir prietaisų parduotuvėse ant kai kurių prekių gyventojai mato naujas etiketes, kurios rodo, kaip lengvai galėtų būti suremontuotas gaminys.

„Tai yra pirmas tokio pobūdžio indeksas visame pasaulyje, ir prancūzai ragina Europą sekti jų iniciatyva. Remonto indeksu siekiama ne tik ilginti gaminio tarnavimo laiką, skatinant rinktis lengviau pataisomus gaminius ir taip mažinant atliekų poveikį aplinkai, bet ir sukurti konkurenciją tarp pačių gamintojų. Kol kas šis indeksas taikomas daliai įrangos, tačiau ateityje sąrašą planuojama vis labiau plėsti. Be to, nuo 2024 m. ketinama įdiegti ir gaminio patvarumo indeksą, kuris nurodytų, kaip ilgai daiktas apskritai gali tarnauti. Tad tai tikrai sveikintinos ir sektinos iniciatyvos“, – sako A. Pakštaitė-Marcinkienė.

Idėjos – per asmeninį pavyzdį

Socialinės iniciatyvos „Kūrybos kampas 360°“ steigėjo Giedriaus Bučo teigimu, daug ko galėtume pasimokyti ir iš suomių, kuriems tvarus vartojimas jau tapo gyvenimo būdu.

„Man buvo labai įdomu, kodėl pakankamai pasiturimai gyvenantys suomiai prikelia daiktus antram gyvenimui. Besigilindamas supratau, kad tai jau yra tam tikras požiūris, gyvenimo būdas, poreikis būtent ne pakeisti seną daiktą nauju, ne išmesti, o suteikti jam kitą gyvenimą, o tai reiškia – neeikvoti gamtos resursų“, – įspūdžiais dalijasi pašnekovas.

Antrinį dizainą Lietuvoje ėmęsis populiarinti G. Bučas pripažįsta, jog pastaraisiais metais gerokai pakito ir mūsų šalies gyventojų sąmoningumas, vis dėlto švietimo darnaus vartojimo klausimais mums dar labai stinga.

„Kai pats pradėjau domėtis globaliomis pasaulio problemomis, labai aiškiai susidėliojo vaizdas, kaip gyvens mūsų ateities kartos. Ryškiausiai šį vaizdą, žinoma, mačiau per savo vaikus, anūkus, kuriems teks gyventi užterštoje aplinkoje su išeikvotais gamtos resursais. Man pasidarė labai graudu ir tuomet aš paklausiau savęs, ar galiu ką nors pakeisti ar padaryti, kad tai imtų keistis. Ėmiausi neformalaus švietimo, tada, kaip konkretus pavyzdys, įsikūrė ir dirbtuvėlės, nes jei skleidi kažkokią idėją, turi tai daryti per savo asmeninį pavyzdį: nuo antrinio dizaino, rūšiavimo iki alternatyvų vienkartiniams dalykams paieškų“, – kalba tvaraus vartojimo šalininkas.

Pirkti tiek, kiek neišvengiama

G. Bučas įsitikinęs, kad paveikesnė aplinkosaugos idėjų skleidimo forma – ne protestai, mitingai, o aplinkos švarinimo iniciatyvos, įtraukiančios ir vietos gyventojus, paskaitos, diskusijos mokymo įstaigose, įmonėse ar bendruomenių sueigose.

„Nesu kardinalių ar kraštutinių priemonių šalininkas. Kad ir vadinamasis zero waste gyvenimo būdas – prieš gerus penkerius metus man tai taip pat buvo kaip etalonas, tačiau supratau, kad tokia tiesioginė nuostata „gyvenimas be atliekų“ nėra įgyvendinama iš principo. Mano pasirinkimas – minimalistinis gyvenimo būdas, tai yra pirkti tik tiek, kiek neišvengiama, apsvarsčius ir kitas alternatyvas: galbūt tai gali būti panaudotas ar kažkieno dovanojamas daiktas, galbūt kažką dar galima patvarkyti, net ir tą patį drabužį – pataisyti, persiūti ir pan.“, – mintimis dalijasi visuomenininkas.

Ypač daug antrinio daiktų panaudojimo galimybių G. Bučas mato interjero kūrime.

„Jei žmogus įjungtų savo fantaziją, skirtų šiek tiek laiko, sukurti unikalius, vienetinius dalykus būtų galima tik investuojant savo laiką ir gal kažkiek medžiagų, priemonių. Mano laukas – būtent tokių daiktų, kaip kėdė, stalas, šviestuvas ar pan. prikėlimas antram gyvenimui. Tai, ką žmonės tiesiog išmeta, labai dažnai galima sutvarkius panaudoti dar kartą. Žinoma, atnaujinti daiktą – brangiau nei nupirkti naują. Turi arba pats investuoti savo laiką ir energiją, arba samdyti meistrą. Tie patys suomiai sako: jei asmeniškai negaliu kažko padaryti dėl ekologijos, neturiu tam sąlygų, galiu bent jau nupirkti atnaujintą daiktą ir tai yra mano indėlis į ekologiją. Šią idėją ne tik paremiu pinigais, bet ir džiaugiuosi, turėdamas tokį daiktą“, – aiškina pašnekovas.

Teks spręsti ir vertybinius klausimus

Kaip pripažįsta tvaraus vartojimo šalininkas, iš visų antrinių žaliavų naujų daiktų nepasigaminsime, juolab nepramoniniu būdu.

„O ir ne to turėtume siekti. Turime kurti kokybiškus, ilgalaikius daiktus, kurie nepasiduotų mados įtakai. Rinktis medžiagas, kurios būtų tvarios, ekologiškos ir nekenktų žmogaus sveikatai, aplinkai. O jau galiausiai pagal žiedinės ekonomikos principus žiūrėti, kas bus su tuo daiktu, kaip jį sutvarkyti, perdirbti ar utilizuoti. Vis dėlto svarbiausias siekis – mažinti besaikį daiktų naudojimą iš esmės, nes tai sukuria aibę problemų“, – pabrėžia G. Bučas.

Pasak jo, JT organizacija įvardija, jog visos pagrindinės pasaulinės problemos – demografinės, ekonominės, socialinės bei ekologinės – atsirado būtent dėl perteklinio vartojimo, netolygaus resursų paskirstymo ir pan.

„Šiandien gyvename daiktų kulto laikais, net nebesusimąstydami, ar mums išties jų tiek reikia. Ir, kaip bebūtų keista, esame daiktų vergai, tačiau daiktai nėra vertinami. Žmonės sako, juk pigu, suges ar nebetiks – išmesiu. Tad čia jau turime spręsti ir tam tikrus vertybinius klausimus“, – pripažįsta pašnekovas.

Kaip nurodoma EGIO pranešime, vien Kauno atliekų tvarkymo centras praeitais metais surinko 139,5 tonos nenaudojamos elektros ir elektroninės įrangos atliekų, kai 2016 ir 2015 metais buvo surinkta atitinkamai 137,5 ir 98,5 tonos.

„2015 metais pradėjo veikti 5 naujos didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės - padidėjus jų žinomumui, išaugo ir atliekų kiekis. Kita vertus, elektroninės įrangos (šaldytuvų, viryklių, skalbimo mašinų, televizorių, indaplovių, lygintuvų, virdulių ir pan.) atliekų srauto augimui įtakos turi didelė šios įrangos pasiūla ir gyventojų galimybės seną įrangą pakeisti nauja“, - pranešime cituojama Kauno regiono atliekų tvarkymo centro ekologė Jurgita Baziliauskienė.

Anot pranešimo, pastebima, kad miesto gyventojai dažniausiai pristato pilnos komplektacijos seną elektronikos įrangą, kai kaimo vietovių gyventojai vis dar linkę įrangą išardyti ir kai kurias jos detales priduoti patys.

„Reikėtų nepamiršti, kad elektros ir elektroninės įrangos atliekų negalima ne tik mesti į buitinių atliekų konteinerius, bet ir patiems ardyti dėl jose esančių pavojingų medžiagų. Elektros ir elektroninės įrangos atliekas gali surinkti ir perdirbti tik tokią teisę turintys atliekų tvarkytojai“, - pranešime kalba EGIO vadovė Veronika Masalienė.

Šiuo metu Lietuvoje veikia 10 regioninių atliekų tvarkymo centrų, kuriuos įsteigė miestų ir rajonų savivaldybės. Centrai rūpinasi atliekų sutvarkymu nuo surinkimo iš konteinerių iki visiško atliekų sutvarkymo (perdirbimo). Gyventojai elektroninės įrangos, kaip ir baterijų bei akumuliatorių bei kitas atliekas taip pat gali pristatyti į savivaldybių įsteigtas didelių gabaritų atliekų aikšteles (jų Lietuvoje yra arti 100). Aikštelių ir kitų atliekų priėmimo vietų adresus galima rasti interneto svetainėje www.atliekos.lt.

Vien EGIO šiuo metu visoje Lietuvoje yra įrengusi 152 specializuotas elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo vietas bei organizuoja atliekų surinkimą iš beveik 1,1 tūkst. šios įrangos platinimo vietų visoje šalyje. Gyventojams atliekų pridavimas minėtose vietose nekainuoja, o už kai kurios nebenaudojamos buitinės technikos atvežimą į antrinių žaliavų surinkėjų ir perdirbėjų supirktuves gali būti mokamas atlygis.

2017 metais beveik tūkstantis EGIO narių vidaus rinkoje pardavė 7,2 tūkst. tonų buitinės elektronikos įrangos, o surinko ir perdirbo beveik 4 tūkst. tonų jos atliekų.

EGIO primena, kad nerūšiuojant į aplinką (vandenį, gruntą ar atmosferą) patekusios atliekos gali užteršti ją pavojingomis toksiškomis medžiagomis (gyvsidabriu, švinu, kadmiu, chromu) ir pridaryti daug žalos gamtai. Perdirbant atliekas gaunamos antrinės žaliavos, kurios ne tik neteršia aplinkos ir nekenkia žmonių sveikatai, bet ir leidžia sumažinti įvairių naujų gaminių savikainą bei saugo gamtos išteklius.

Rugsėjį naują sezoną švietimo įstaigose pradeda aplinkosaugos projektas „Mes rūšiuojam“, kuriame praėjusiais mokslo metais aktyviai dalyvavo net 1,4 tūkst. šalies mokyklų.

Susumavus gegužės viduryje startavusio ir visą vasarą vykusio aplinkosaugos projekto „Mes rūšiuojam. Vasara“ rezultatus paaiškėjo, kad po visą Lietuvą išsibarsčiusios bendruomenės surinko 50 tonų elektros ir elektroninės įrangos bei 350 kilogramų nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekų. Daugiausiai atliekų viename iš projekto etapų surinkusioms bendruomenėms (Molėtų rajono Arnionių bendruomenei, Kauno rajono Čekiškių ir Mažeikių rajono Balėnų kaimo bendruomenėms) buvo suorganizuota aplinkosauginė šventė. „Mes rūšiuojam. Vasara“ dalyviams iš viso bus išdalinta projekto partnerių prizų už 3,5 tūkst. eurų.

Ne vienerius metus rengiamo aplinkosauginio projekto „Mes rūšiuojam. Vasara“ metu renkamos buityje naudojamos elektros ir elektroninės įrangos bei nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekos. Projekto organizatoriai siekia užtikrinti, kad gyventojai atliekas galėtų priduoti kiek įmanoma patogiau, arčiau namų ir tokiu būdu plėsti šių atliekų surinkimo tinklą.

„Visuomenės narių, kuriems svarbu, kad atliekos neužterštų aplinkos, būtų perdirbtos ar panaudotos dar kartą kasmet daugėja. Atliekas renka ne tik bendruomenės – „Mes rūšiuojam“ visus metus vyksta įmonėse ir autoservisuose, o kartu su naujais mokslo metais prasideda ir Lietuvos švietimo įstaigose“, – sako Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA), Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos (EGIO) vadovas Alfredas Skinulis.

Mokyklos už išrūšiuotas ir priduotas atliekas gauna taškus, kuriuos gali iškeisti į įvairius prizus – kino bilietus, ekskursijas, keliones, karines pramogas gamtoje, sporto prekes ir pan. Piešinių konkurso aplinkosaugos tema dalyviai turės galimybę laimėti „Molten“ krepšinio kamuolius.

2016-2017 mokslo metais šiame projekte aktyviai dalyvavo 1,4 tūkst. Lietuvos švietimo įstaigų, kuriose nuo pat aplinkosaugos projekto „Mes rūšiuojam“ pradžios (2012 metų rudens) iš viso buvo surinkta daugiau kaip 1,5 tūkst. tonų elektronikos ir 59 tonos nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekų. Projektą organizuoja GIA ir EGIO, o jo metu surinktas atliekas tvarko bendrovė „Atliekų tvarkymo centras“.

Elektros ir elektroninės įrangos bei baterijos atliekų negalima šalinti į buitinėms atliekoms skirtus konteinerius. Patekusios į aplinką (vandenį, gruntą, atmosferą), atliekos gali užteršti ją pavojingomis toksiškomis medžiagomis (gyvsidabriu, švinu, kadmiu, chromu) ir pridaryti daug žalos gamtai, pakenkti žmonių sveikatai. Perdirbant atliekas gaunamos antrinės žaliavos, kurios ne tik neteršia aplinkos ir nekenkia žmonių sveikatai, bet ir leidžia sumažinti įvairių naujų gaminių savikainą.

Aplinkos apsaugos agentūros negalutiniais duomenimis, 2016 metais į Lietuvos rinką pateko 29,6 tūkst. tonų buitinės elektros ir elektroninės įrangos – beveik 2 proc. daugiau nei 2015-aisiais. Įspūdingai augo buityje naudojamų kompiuterių ir televizorių kiekis: gamintojai ir importuotojai pernai pardavimui Lietuvoje patiekė 529 tonas kompiuterių, arba 61 proc. daugiau nei 2015 metais ir 1,67 tūkst. tonų televizorių (26 proc. daugiau).

„Ekspertų vertinimu, vis dar nemažai elektronikos gaminių yra šešėlyje, o gamintojai ir importuotojai kasmet į vidaus rinką įveža mažiausiai 40 tūkst. tonų elektronikos įrangos. Tai reiškia, kad net įgyvendinus elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo ir perdirbimo užduotis mažiausiai dvi dešimtys tūkstančių tonų šių atliekų lieka nesutvarkytos“, – komentuoja Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos (EGIO) vadovas Alfredas Skinulis.

Pagal Europos Sąjungos teisės aktus ir Aplinkos ministerijos patvirtintas užduotis, Lietuvoje 2017 metais, palyginti su 2016-aisiais, užduotis buitinės elektros ir elektroninės įrangos atliekoms surinkti bei perdirbti padidėjo 5 procentais. Priklausomai nuo įrangos kategorijos užduotis išaugo nuo 40 proc. iki 55 proc. visų vidaus rinkai patiektos įrangos pagal svorį. Pavyzdžiui, kompiuterių monitorių ir televizorių atliekų surinkimo ir perdirbimo kiekis padidėjo iki 50 proc. visų vidaus rinkai patiektos įrangos pagal svorį, elektroninių žaislų, laisvalaikio ir sporto prietaisų – iki 40 proc., o stambių namų apyvokos prietaisų su šaldymo įranga ar be jos – iki 55 procentų.

EGIO nariai (gamintojai ir importuotojai) 2016 metais Lietuvos rinkai patiekė daugiau kaip 9 tūkst. tonų buityje ir 1,4 tūkst. tonų ne buityje naudojamos elektros ir elektroninės įrangos. EGIO sukurtoje elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo sistemoje pernai buvo sutvarkyta (perdirbta) beveik 4 tūkst. tonų šių atliekų.

„ES ir Lietuvos teisės aktai numato kiekybines užduotis sutvarkyti tik buityje naudojamą elektroniką, tačiau atliekų tvarkytojai organizuoja bei tvarko ir ne buityje naudojamą elektros ir elektroninę įrangą, dalis jos taip pat sugrįžta pas gamintojus perdirbimui“, – sako elektronikos atliekas tvarkančios bendrovės „Atliekų tvarkymo centras“ direktoriaus pavaduotojas Audrius Puškorius.

EGIO elektronikos atliekų surinkimą organizuoja beveik 4,5 tūkst. vietų visoje Lietuvoje ir tokių vietų skaičius kasmet didėja. Organizacija yra įsteigusi 133 vietas elektros ir elektroninės įrangos atliekoms priimti, atliekų surinkimą organizuoja 750 šalies bendruomenių ir organizacijų. 1,4 tūkst. Lietuvos mokslo ir švietimo įstaigų dalyvauja aplinkosaugos projekte „Mes rūšiuojam“, kurio metu renkamos ne tik elektros ir elektroninės įrangos, bet ir kitos buitinės technikos, nešiojamų baterijų ir akumuliatorių, automobilių atliekos.

Nerūšiuojamos buitinės technikos ar elektronikos atliekos nukeliauja į buitinių atliekų konteinerį arba metamos bet kur ir tokiu būdu teršiama gamta, kyla pavojus žmonių sveikatai. Gyventojai į buitinių atliekų konteinerius dažniausiai meta smulkius prietaisus (telefonus, elektrinius virdulius, plaukų džiovintuvus, virtuvės kombainus ir kitą įrangą), nors juose esančias įvairias medžiagas (plastiką, metalą) galima panaudoti pakartotiniam perdirbimui. Stambūs buities prietaisai neretai paliekami nuošalesnėje vietoje arba tiesiog sandėliuojami garažuose, kitose buitinėse patalpose.

Beveik tūkstantį narių vienijanti Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacija (EGIO) skaičiuoja, kad buitinės elektronikos technikos atliekų surinkimas ir perdirbimas šiais metais išaugs mažiausiai dešimtadaliu – dėl to teks įrengti daugiau šių atliekų surinkimo vietų. Griežtėjantys reikalavimai kels atliekų tvarkymo kainą.

EGIO nariai – elektronikos gamintojai ir importuotojai – pernai vidaus rinkai pateikė apie 9 tūkst. tonų buityje naudojamos elektronikos technikos. Pagal organizacijos narių įsipareigojimus EGIO per 2016 metus surinko ir perdirbo apie 4 tūkst. tonų elektros ir elektronikos prietaisų atliekų.

„Aplinkos apsaugos reikalavimai kasmet griežtėja. Šiais metais turime surinkti ir perdirbti virš 4,5 tūkst. tonų buitinės elektronikos prietaisų atliekų, arba mažiausiai 10 proc. daugiau nei 2016 metais“, – sako Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) ir EGIO vadovas Alfredas Skinulis.

2017 metais Lietuvoje užduotis buitinės elektronikos atliekoms surinkti ir perdirbti didėja 5 proc., palyginti su praėjusiais metais. Kompiuterių monitorių ir televizorių atliekų surinkimo ir perdirbimo kiekis išauga iki 50 proc. (pernai buvo 45 proc.) visų susidariusių atliekų, elektroninių žaislų, laisvalaikio ir sporto prietaisų – iki 40 proc. (buvo 35 proc.), o stambių namų apyvokos prietaisų su šaldymo įranga ar be jos atliekų – iki 55 proc. (buvo 50 proc.). Po 5 procentinius punktus ūgteli ir kitų buitinės elektronikos atliekų surinkimo ir perdirbimo užduotys.

Pagal Europos Sąjungos (ES) direktyvą, buityje naudojamos elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo lygis valstybėje ES narėje didėja kasmet. Nuo 2019 metų minimalus atliekų surinkimo lygis valstybėje ES narėje kiekvienais metais turės būti 85 proc. susidariusių elektronikos ir elektroninės įrangos atliekų pagal svorį.

Augant atliekų surinkimo užduotims, EGIO planuoja gerokai padidinti surenkamų atliekų priėmimo vietų skaičių ir tokiu būdu skatinti gyventojus daugiau rūšiuoti atliekas.

„Planuojame per šiuos metus priėmimo vietų buitinės elektronikos atliekoms skaičių padidinti apie 30 proc. – tai leis gyventojams kur kas patogiau priduoti nebenaudojamus prietaisus. Kaip ir kasmet, aktyviai vykdysime visuomenės informavimo ir švietimo kampaniją, kaip ir kur rūšiuoti buitinės technikos ir elektronikos atliekas“, – sako A. Skinulis.

Šiuo metu EGIO visoje Lietuvoje yra įrengusi 112 elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo vietų, o skaičiuojant vietas kartu su importuotojais ir gamintojais jų šalyje yra daugiau kaip tūkstantis. Gyventojams atliekų pridavimas šiose vietose nieko nekainuoja, o už nebenaudojamų šaldytuvų, viryklių, skalbyklių ir kitos technikos atvežimą į antrinių žaliavų surinkėjų ir perdirbėjų supirktuves mokamas atlygis.

Nuo šių metų vasario 15 d. pradeda galioti ir griežtesni reikalavimai dėl elektronikos atliekų tvarkymo ir informavimo.

„Dėl naujos tvarkos išauga atliekų tvarkymo sąnaudos, jos turės įtakos atliekų tvarkymo kainai“, – teigia bendrovės „Atliekų tvarkymo centras“ direktoriaus pavaduotojas Audrius Puškorius.

Elektros ir elektroninės įrangos atliekų negalima šalinti į buitinėms atliekoms skirtus konteinerius. Patekusios į aplinką (vandenį, gruntą, atmosferą), atliekos gali užteršti ją pavojingomis toksiškomis medžiagomis (gyvsidabriu, švinu, kadmiu, chromu) ir pridaryti daug žalos gamtai. Perdirbant atliekas gaunamos antrinės žaliavos, kurios ne tik neteršia aplinkos ir nekenkia žmonių sveikatai, bet ir leidžia sumažinti įvairių naujų gaminių savikainą.

Aplinkosaugininkų sprendimu, už ne vienus metus nevykdomas elektronikos atliekų tvarkymo užduotis jai gresia licencijų panaikinimas, rašo "Verslo žinios".

EPA niekaip nepavyksta ištrūkti iš nemalonumų ir bylinėjimosi rato, į kurį ji įsisuko dėl to, kad pastaruosius keletą metų neįvykdo elektronikos atliekų tvarkymo užduočių. Pasak Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus Roberto Martecko, yra reali grėsmė, kad EPA praras licenciją.

"Už 2015 metų užduočių nevykdymą šį rugsėjį mūsų agentūra sustabdė EPA licencijų galiojimą. Asociacijai nurodyta iki šių metų gruodžio 31 dienos surinkti papildomą atliekų kiekį už 2015 metus Jei EPA šio nurodymo neįvykdys, jų licencija apskritai bus panaikinta", teigė R.Marteckas.

Gamintojai ir importuotojai paneigė Aplinkos apsaugos agentūros prognozes

Šiandien viešojoje erdvėje pasirodė Aplinkos apsaugos agentūros pasisakymai, prognozuojantys Elektronikos platintojų asociacijos (EPA), atstovaujančios tokias įmones kaip „Electrolux“, „Bosch“, „Siemens“, „Miele“, „Whirlpool“ ir kt., veiklos pabaigą. Asociacijos vadovas teigia, kad tokie pasisakymai atitrūkę nuo realybės ir klaidina verslo bendruomenę bei visuomenę. Teisme jau priimti EPA palankūs sprendimai, stabdantys į licencijos atėmimą nukreiptus Aplinkos apsaugos agentūros veiksmus.

Aplinkos apsaugos agentūra rugsėjo mėn. sustabdė asociacijos licencijų galiojimą, tuo tarpu Vilniaus apygardos administracinis teismas šį sprendimą sustabdė, kol Vilniaus apygardos administracinis teismas neišspręs klausimo, ar pažeidimai ir baudos, dėl kurių buvo sustabdytos licencijos, apskritai, buvo teisėtos.

Aplinkos apsaugos agentūra savo viešumoje teigia, kad licencijas EPA ketinama naikinti dėl elektronikos atliekų sutvarkymo užduočių neįgyvendinimo. „Mus stebina tokie pasisakymai, kadangi nei vienas Aplinkos apsaugos agentūros fiksuotas pažeidimas nėra susijęs su šių užduočių vykdymu. Metai iš metų asociacijos ataskaitos tvirtinamos, užduočių įgyvendinimas Aplinkos apsaugos agentūrai nekliūva. Problemos kyla dėl to, kad agentūra po metų ar dvejų pasikelia metines ataskaitas, kurias jau pati būna patvirtinusi, ir fiksuoja pažeidimus dėl informavimo apie elektronikos atliekų surinkimo vietas. Galiu pateikti iškalbingą pavyzdį: buvo fiksuotas pažeidimas, kad pirmą metų ketvirtį visuomenės neinformavome apie vietas, kurios buvo įrengtos antrą metų ketvirtį. Užfiksavusi tokio pobūdžio pažeidimus Aplinkos apsaugos agentūra pasielgė kūrybiškai ir už 2014 m. bei 2015 m. skyrė „baudas“ – per trumpą laiką finansuoti papildomus ir išties nemažus elektronikos atliekų kiekius“, – teigia Elektronikos platintojų asociacijos direktorius Linas Ivanauskas.

„Nežinau, kokiomis priemonėmis Aplinkos apsaugos agentūra naudojasi, nuspėdama ateitį, kad EPA dar gali dirbti iki kovo vidurio, tačiau asociacija linkusi remtis įstatymais ir tiki teismine sistema, o apie jokias reikšmingas datas kovo mėnesį nežino. Pirma, jaučiamės užtikrintai savo galimybėmis įrodyti, kad pažeidimai butaforiniai. Antra, įstatymuose nėra numatyta, kad Aplinkos apsaugos agentūra kaip „bausmę“ už pažeidimus galėtų įpareigoti sutvarkyti didesnius elektronikos atliekų kiekius. Toks baudimo mechanizmas ne tik prieštarauja įstatymams, bet ir yra neįgyvendinamas dėl elektronikos atliekų rinkoje klestinčio bei nevaldomo šešėlio. Tai, kad tokių kiekių legalioje rinkoje nėra žino pati Aplinkos apsaugos agentūra, patvirtina ir kiti rinkos dalyviai“, – teigia L. Ivanauskas.

EPA namų dėžutės nuo šio penktadienio, spalio 28 dienos, pirmiausia bus nemokamai dalinamos didžiuosiuose „Senukų“ bei „Avitelos“ prekybos centruose visoje Lietuvoje – esant paklausai, namų dėžučių sklaidos tinklas plėsis. Asociacija pasirūpins ir EPA namų dėžučių priežiūra: užsiregistravus numeriu 869 555 111 namų dėžutėse sukauptos atliekos bus išvežtos nemokamai.

Nemokamos namų dėžutės – ilgametės strategijos, kaip pagerinti pavojingų atliekų tvarkymą, dalis. Aplinkos apsaugos specialistų nuomone, atliekų rūšiavimo įpročiai keičiasi tik esant abejoms sąlygoms: nuosekliai ugdant visuomenę ir sukuriant kuo geresnį surinkimo vietų tinklą.

„Plėsdami elektroninių atliekų surinkimo vietų tinklą, įsitikinome, kad yra tiesioginis ryšys tarp požiūrio į atliekų rūšiavimą ir fizinių galimybių rūšiuoti. Kadangi kartu su komunalinėmis atliekomis gyventojai vis dar išmeta ir galvaninius elementus, EPA namų ūkiams siūlo sprendimą. Svarbiausia, kad EPA namų dėžutėse surinkti elementai bus tinkamai sutvarkyti – priešingu atveju yra pavojus užteršti gamtą toksinėmis medžiagomis, sunkiaisiais metalais ir rūgštimis“, - sakė EPA direktorius Linas Ivanauskas.

Jau dabar galvaninius elementus galima atnešti į 6000 surinkimo taškų visoje Lietuvoje, o kitos elektroninės atliekos priimamos daugiau nei 100 surinkimo vietų. Gyventojai, turintys didelių gabaritų elektroninių atliekų (pvz., senų šaldytuvų, skalbimo mašinų), gali registruotis numeriu 869 555 111 ir EPA jas išveš nemokai.

Spalio-gruodžio mėnesiais vyksiančioje akcijoje 57 Lietuvoje dislokuotų Savanorių pajėgų kuopų kariai ir kitų kariuomenės padalinių atstovai savanoriškai rinks pavojingomis laikomas elektronines atliekas, kurias atiduos utilizuoti EEPA.

Pirmais metais EEPA ir KASP bendradarbiavimas pranoko lūkesčius: savanoriai surinko beveik 20 tonų elektronikos atliekų. Akcijos sėkmę įvertinę KASP vadovai sakė, kad tokio pobūdžio akcija galėtų tapti nuolatine tradicija.

„Pasirašyta bendradarbiavimo sutartis dar kartą įrodo, kad Krašto apsaugos savanorių pajėgos – sąmoningų piliečių sambūris. Įkvepia žinojimas, kad yra tiek daug žmonių, kasdien atsiliepiančių į kvietimą saugoti Lietuvą. KASP indėlis į Lietuvos ekologiją yra sektinas ir, tikiuosi, užkrečiantis pavyzdys“, - sakė L. Ivanauskas.

Pasak EEPA vadovo, tik sąmoninga visuomenė gali išsaugoti švarią ir sveiką aplinką: kiekvienas žmogus sprendžia, ar jis bus šiukšlintojas, ar tausotojas.

„Kariai savanoriai gerai supranta, kad Lietuvai reikalingas kiekvieno piliečio indėlis. Patriotizmas negerbiant aplinkos, iš kurios esi kilęs ir kurioje kuri savo ateitį, nėra nuoširdus“, - KASP ir EEPA bendradarbiavimo svarbą akcentavo ir plk. A. Jasinskas.

Aplinką saugoti pasirinkę gyventojai kviečiami galvaninius elementus mesti į specialius konteinerius – tokių surinkimo taškų visoje Lietuvoje yra 6000. Kitos elektroninės atliekos yra priimamos specialiose surinkimo vietose – jų EEPA yra įrengusi virš 150. Namų ūkiai ar įmonės, turinčios didelių gabaritų elektroninių atliekų (pvz., senų šaldytuvų, skalbimo mašinų), gali registruotis numeriu 869 555 111 ir EEPA tokias atliekas išveš nemokamai.