Kaip portalui kauno.diena.lt teigė Kauno policijos atstovė, šeštadienio rytą gautas elektroninis laiškas, kad Kauno policijos komisariate padėtas sprogmuo.
Kadangi tikslaus komisariato grasintojas nenurodė, teko tikrinti visus.
„Kad būtų išvengta sprogimų, reikalaujama pervesti pinigų“, – sakė Kauno policijos atstovė.
Policijos pareigūnai patikrino patalpas, bet nieko įtartino nerado.
To paties turinio laiškų šeštadienį sulaukė ir Vilniaus komisariatai.
Kauno apskrities policija surinko medžiagą dėl melagingo pranešimo apie visuomenei gresiantį pavojų.
Primename, kad šią savaitę kone kasdien įvairios šalies įstaigos gavo grasinančių laiškų apie padėtus sprogmenis, vyko evakuacijos. Laimei, nė vienas grasinimas nepasitvirtino.
Melagingi pranešimai: kas gresia?
Pastarosiomis dienomis vis sulaukiama pranešimų apie neva užminuotus oro uostus, mokyklas ar kitas įstaigas. Kas nutinka pranešėjams ir ar lengva juos surasti? Apie tai LNK kalbėjosi su Viešosios policijos valdybos viršininku Mindaugu Akelaičiu.
– Kodėl pastaruoju metu sulaukiate nemažai tokių pranešimų? Galbūt pastebėjote tendenciją, kodėl taip vyksta?
– Porą pastarųjų dienų matome pranešimų skaičiaus išaugimą, kas nėra labai įprasta, tačiau pranešimų pasitaiko nuolatos. Kai kada jie būna apie keletą objektų, kartais kelias dienas iš eilės būna apie vieną kitą objektą. Priežastys būna labai įvairios. Policija dėl tokių atvejų dažniausiai pradeda ikiteisminius tyrimus. 2021 m. tokių ikiteisminių tyrimų buvo penkiolika, 2022 m. – jau 29. Yra tam tikras augimas. Visada dedame maksimalias pastangas, kad identifikuotume asmenis, kurie padarė nusikalstamas veikas ir pranešė apie visuomenei gresiantį didelį pavojų.
– Anksčiau buvo labiau girdima apie anoniminius skambučius telefonu, dabar – apie elektroninius laiškus. Ar žmonės keičia savo braižą?
– Taip, nusikalstamas veikas darantys žmonės dažniausiai darosi išmanesni, informacinės technologijos tampa prieinamesnės visiems ir visur. Natūralu, kad pranešti apie tokį nusižengimą galima ir elektroniniu paštu. Juo labiau kad dauguma institucijų, įstaigų labai aktyviai viešina savo elektroninio pašto adresus, o nusikaltėliai tuo naudojasi.
– Kiek policija yra pažengusi atsekant tokius žmones?
– Policija išaiškina nuo trečdalio iki pusės tokių padarytų nusikaltimų per metus, priklausomai nuo metų.
Žala gali būti tikriausiai ir tūkstančiais, ir dešimtimis tūkstančių skaičiuojama.
– Kokia yra atsakomybė už melagingą pranešimą?
– Jeigu kalbame apie sprogimo grėsmę, tai yra numatyta Baudžiamajame kodekse. Priklausomai nuo konkrečių įvykio aplinkybių, maksimali bausmė už tokį iškvietimą gali būti ir metai, ir dveji, ir treji. Priklauso nuo to, kokiam objektui bus įgarsinta tariama grėsmė ir t. t. Žinoma, policija dažnai skaičiuoja išlaidas ir pateikia kaip civilinį ieškinį tiems, kurie buvo identifikuoti kaip nusikalstamą veiką padarę asmenys. Lygiai tokią pačią teisę turi ir įmonės. Įsivaizduokite, jeigu evakuotas būtų koks nors prekybos centras. Būtų paskaičiuota žala ir įmonė pateiktų civilinį ieškinį, jie, manau, turėtų normalius šansus gauti teismo sprendimą, kuriuo nusikaltėlis būtų įpareigotas atlyginti padarytą žalą.
– Kokia būna kaina už tokį policijos darbą?
– Policijos kaina gali būti labai įvairi. Jeigu įsivaizduotume vieną iš didžiųjų prekybos centrų, vadinasi, ir policijos pareigūnų turėtų būti sutelkta žymiai daugiau, ir darbo laiko būtų sugaišta žymiai daugiau. Jeigu kalbėtume apie labai nedidelį objektą, tikėtina, kad ir žala būtų mažesnė. Žala gali būti tikriausiai ir tūkstančiais, ir dešimtimis tūkstančių skaičiuojama.
