Parodymuose apie galimus susitarimus dėl palankių sprendimų bylose minimos teisėjų pavardės

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 20 d. nutartimi, su kuria susipažino ELTA, nusprendė tenkinti prokurorų prašymą ir patvirtino nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą buvusio advokato Drąsučio Zagrecko atžvilgiu. Nutartyje nurodoma, kad šis asmuo bendradarbiavo su teisėsauga, padėjo išaiškinti „organizuotų grupių padarytas nusikalstamas veikas“. Dokumente fiksuoti D. Zagrecko pasakojimai apie susitikimus su teisėjais, kitais asmenimis. Nurodoma, kad susitikimų metu esą tartasi dėl kyšių davimo, siekiant D. Zagrecko ginamųjų asmenų bylose palankių sprendimų priėmimo.

Teismo nutartyje minimi ir du Apeliacinio teismo teisėjai, tai yra L. Šiukšta ir A. Bielskis (2023 m. gruodį išėjo į pensiją), kurie vadinamojoje „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje praėjusių metų lapkritį priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.

„2013 m. (…) susitikimų, vykusių Lietuvos apeliacinio teismo patalpose, (…) metu D. Zagrecas, veikdamas nuteistojo (…) interesais, tiesiogiai susitarė ir davė valstybės tarnautojui – Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui (…) , o jis tiesiogiai susitarė priimti ir priėmė 2000 eurų kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tai yra už tai, kad būdamas Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, baudžiamojoje byloje (...) teisėjų kolegijos pranešėju paskirtų Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėją Liną Šiukštą“, – nurodoma dokumente.

Teismo nutartyje taip pat minimas Apeliacinio teismo teisėjas A. Bielskis, kuris buvo „MG Baltic“ bylą nagrinėjusios teisėjų kolegijos pirmininkas.

„2013–2014 metais (…) susitikimo, vykusio Lietuvos apeliacinio teismo patalpose, (…) metu D. Zagreckas, vykdydamas susitarimą (…), tiesiogiai pasiūlė ir susitarė duoti valstybės tarnautojui – Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjui Albinui Bielskiui, o A. Bielskis tiesiogiai susitarė priimti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį – 10 000 eurų – už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tai yra, kad A. Bielskis teisėjų kolegijoje kartu su teisėjais (...), nagrinėdamas (...) apeliacinį skundą baudžiamojoje byloje (...) dėl Panevėžio apygardos teismo (...) nuosprendžio, kuriuo A. Z. buvo išteisintas, (...) paliks pirmos instancijos teismo sprendimą“, – dėstoma dokumente.

Apeliaciniam teismui nagrinėjant „MG Baltic“ politinės korupcijos bylą, 2022 m. A. Bielskį bandyta nušalinti nuo bylos nagrinėjimo. Tąkart buvusio „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio advokatas Giedrius Danėlius paskelbė turintis žinių, kad teisėjas kaip specialusis liudytojas buvo apklaustas vadinamojoje teisėjų korupcijos byloje. Vis dėlto A. Bielskis nebuvo nušalintas.

Specialiojo liudytojo statusas asmeniui suteikiamas, kai jis apklausiamas apie savo veiksmus, bet pagrindo įtarimams pateikti nepakanka.

Vadinamasis teisėjų korupcijos skandalas kilo 2019 m., kai teisėsauga pranešė atliekanti tyrimą dėl teisėjų ir advokatų galimų susitarimų, siekiant daryti įtaką sprendimų priėmimui tam tikrose bylose. Tąkart pranešta, jog už parankius teisėjų sprendimus buvo žadėti ir mokėti kyšiai, jų sumos svyruoja nuo 1 iki 100 tūkst. eurų, o bendra kyšių suma esą gali siekti 400 tūkst. eurų. Šiuo metu vadinamoji teisėjų korupcijos byla nagrinėjama Kauno apygardos teisme, joje kaltinimai pateikti įvairaus rango buvusiems teisėjams, kurie skandalo pradžioje neteko pareigų.

Klausimą dėl skandale minėtų teisėjų pažeidžiamumo žada kelti LAT

Vadinamojoje „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje nuteisti ir šiuo metu laisvės atėmimo bausmę Kauno kalėjime atliekantys buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis E. Masiulis ir Seimo narys V. Gapšys Eltai pasakojo, kad su Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, kurioje minimi teisėjai A. Bielskis ir L. Šiukšta, susipažino jau po Apeliacinio teismo sprendimo.

Nuteistieji teigia, kad, žvelgiant į minėtą teismo nutartį, akivaizdu, kad teisėjai L. Šiukšta ir A. Bielskis figūravo teisėjų korupcijos skandale. Ši aplinkybė, E. Masiulio, leidžia abejoti „MG Baltic“ byloje apkaltinamąjį sprendimą priėmusių minėtų teisėjų nešališkumu.

Teisėjas negalėjo tos bylos („MG Baltic“ – ELTA) nešališkai nagrinėti, nes ji jautė virš savęs giljotiną. Kai tu jauti giljotiną, tai tu galvą nori patraukti.

„Pagrindinis argumentas yra tas, kad šitoje teisėjų kolegijoje – taip jau atsitiko, nežinau, ar viską galima nurašyti atsitiktinumams – iš trijų teisėjų netgi du, tai yra kolegijos pirmininkas A. Bielskis, kuris, beje, po nuosprendžio paskelbimo kitą dieną išėjo į pensiją, ir L. Šiukšta figūravo kitoje byloje, tai yra garsiojoje teisėjų korupcijos byloje“, – Eltai Kauno kalėjime pasakojo E. Masiulis.

„Jeigu mes norime pasiekti ir įvykdyti teisingumą „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje, kodėl reikia paskirti tokius teisėjus ir sukelti tam tikras prielaidas visokiems įtarinėjimams?“, – kėlė klausimą nuteistasis.

E. Masiulis atkreipė dėmesį į tai, kad ir teisėjų korupcijos, ir „MG Baltic“ byloje procesinių tyrimo veiksmų vienu iš koordinatoriumi buvo tas pas Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnas Jurijus Skuder.

„Vilniaus miesto apylinkės nutartimi D. Zagreckas buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, o Specialiųjų tyrimų tarnyba kartu su prokurorais vykdė tam tikrus tolimesnius veiksmus. Teisėjo A. Bielskio atveju jis buvo pakviestas į STT pas pareigūną Jurijų Skuder, A. Bielskiui suteiktas specialaus liudytojo statusas, jis buvo apklaustas. Po tos apklausos buvo kreiptasi į bylą kuruojantį prokurorą, prašant panaikinti A. Bielskiui specialaus liudytojo statusą, paliekant jį paprastu liudytoju“, – dėstė E. Masiulis.

Anot jo, A. Bielskio figūravimas teisėjų korupcijos byloje kelia abejonių dėl teisėjo pažeidžiamumo, galimybių nešališkai priimti sprendimą „MG Baltic“ byloje. E. Masiulis neslėpė, kad šioje situacijoje, žinant, kad minėtam teisėjui baudžiamoji byla nebuvo iškelta, jam įtarimai pareikšti nebuvo, gali kilti svarstymų apie tam tikrus susitarimus su teisėsauga, kuri siekė apkaltinamojo nuosprendžio „MG Baltic“ byloje.

„Galėjo būti, kad tuo metu (tiriant teisėjų korupcijos bylą – ELTA) jam (A. Bielskiui – ELTA) nebuvo kažkokios konkrečios sąlygos iškeltos. „Tu tiesiog jautiesi skoloje ir mes tave kažkurioje mums reikalingoje situacijoje panaudosime“. (...)

Kaip bebūtų, klausimas, ar žmogus pasąmonė – kalbu apie A. Bielskį – praėjus visoms toms istorijos, nebuvo paveikta, ar jis gali objektyviai atsiriboti nuo sprendimo mūsų atžvilgiu? Tarkime, nėra jokių prašymų iš prokurorų, bet ar pasąmonėje žmogus tikrai gali objektyviai viską įvertinti ir priimti sprendimą? Ar žmogus negalvoja, kad „jeigu aš išteisinčiau tuos žmones teisme, gal STT man gali vėl iškelti klausimų?“, – svarstymais dalijosi E. Masiulis.

Jis teigė, kad teisėjo A. Bielskio nenusišalinimas, nagrinėjant „MG Baltic“ bylą Apeliaciniame teisme, esą gali suponuoti, jog minėtoje byloje buvo pažeista teisiamųjų teisė į nešališką teismą. E. Masiulis tvirtino šį argumentą pasitelksiantis Lietuvos Aukščiausiajame Teisme (LAT), kuris „MG Baltic“ politinės korupcijos bylą ketina pradėti nagrinėti kitą savaitę.

Analogiškus argumentus kasaciniame teisme žada ir „MG Baltic“ byloje nuteistas V. Gapšys. Jo įsitikinimu, tiek teisėjas L. Šiukšta, tiek ir A. Bielskis, kurie minimi teisėjų korupcijos bylos kontekste, turėjo būti nušalinti nuo „MG Baltic“ bylos nagrinėjimo.  

„Šitie du teisėjai veikia šitame kontekste, tyrėjas yra tas pats ir toje byloje, ir mūsų byloje. STT vadovas (Žydrūnas Bartkus – ELTA) dar prieš pirmos instancijos teismo nuosprendį („MG Baltic“ byloje – ELTA) pareiškė, kad čia yra klausimas ne apie tai, ar juos reikia nuteisti, ar ne, bet apie tai, kaip stipriai juos reikia nuteisti.

Šitam teisėjui (A. Bielskiui – ELTA) nepradedamas ikiteisminis tyrimas, nepradedama net drausminė byla. Jis žino, kad specialaus liudytojo statusas jam gali būti pakeistas į įtariamojo statusą. Ir teisėjas nagrinėja mūsų bylą, kur STT akivaizdžiai rodo savo suinteresuotumą bylą išspręsti ne bet kokiu būdu, o skiriant pačias griežčiausias bausmes. Prašoma A. Bielskio nušalinimo ir teisėjų kolegija jo nenušalino. Ar tokia kolegija turėjo teisę nagrinėti šią bylą? Tokių klausimai tikrai bus keliami“, – Eltai Kauno kalėjime kalbėjo V. Gapšys.

Nuteistojo manymu, anksčiau STT specialiuoju liudytoju apklaustas teisėjas byloje, kurioje minėtos tarnybos surinktų duomenų pagrindu pareikšti kaltinimai žmonės, nešališku būti negali.

„Teisėjas negalėjo tos bylos („MG Baltic“ – ELTA) nešališkai nagrinėti, nes ji jautė virš savęs giljotiną. Kai tu jauti giljotiną, tai tu galvą nori patraukti“, – aiškino V. Gapšys.

„Manau, vien jau šito turėtų pakakti, kad kasacinis teismas panaikintų Apeliacinio teismo nuosprendį ir bent jau grąžintų bylą nagrinėti apeliacinės instancijos teismui iš naujo“, – pridūrė nuteistasis.

Teisėjas pripažino buvęs apklaustas, bet neigia galimus susitarimus

2022 m. rugsėjį vadinamąją „MG Baltic“ politinės korupcijos bylą nagrinėjęs Apeliacinio teismo teisėjas A. Bielskis viešai pripažino STT buvęs apklaustas kaip specialusis liudytojas teisėjų korupcijos byloje.

„Aš buvau apklaustas kaip specialusis liudytojas vadinamojoje teisėjų korupcijos byloje, tokiu statusu, manau, nepagrįstai ir skubotai. Man vėliau pateikti atsakymai tai patvirtina“, – sakė A. Bielskis po to, kai teismas nutarė nenušalinti jo nuo „MG Baltic“ bylos nagrinėjimo. 

Teisėjas neigė svarstymus apie galimus jo susitarimus su teisėsauga.

„Nei su Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovais, nei su advokatais nesu sudaręs sandorių, neturiu jokio suinteresuotumo nagrinėti bylą šališkai, neturiu pagrindo nusišalinti nuo šios bylos“, – pareiškė A. Bielskis.

ELTA primena, kad praėjusių metų lapkričio 22 dieną Apeliacinis teismas pripažino kaltais visus anksčiau „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje išteisintus asmenis. Teismas dėl korupcinių nusikaltimų kaltais pripažino buvusį koncerno „MG Baltic“ (dabar – „MG Grupė“) viceprezidentą Raimondą Kurlianskį, buvusį Liberalų sąjūdžio lyderį E. Masiulį, jiems atitinkamai skirtos 6 ir pusšeštų metų laisvės atėmimo bausmės.

Darbo partijos atstovui, Seimo nariui V. Gapšiui teismas skyrė 4 su puse metų nelaisvės, o eksparlamentarams Šarūnui Gustainiui ir Gintarui Steponavičiui teismo sprendimu skirtos piniginės baudos.

Teismas taip pat kaltais dėl nusikalstamų veikų pripažino ir anksčiau išteisintus juridinius asmenis byloje – „MG Grupę“, Liberalų sąjūdį ir Darbo partiją. Juridiniams asmenims skirtos piniginės baudos.

LAT kitą savaitę, balandžio 10 d., ketina pradėti nagrinėti šioje byloje gautus kasacinius skundus, kurių iš viso yra 12. Daugelis nuteistųjų byloje siekia išteisinimo.

2016 m. gegužę įtarimų dėl paimto kyšio sulaukęs E. Masiulis žurnalistams žadėjo atskleisti tikrąsias rezonansą sukėlusio sulaikymo detales.

„Patikėkit manimi, kai ateis laikas, aš tiek daug jums papasakosiu, kad tikrai Lietuvoje bus įdomu gyventi daug kam“, – tuo metu teigė Liberalų sąjūdžio pirmininkas.

Tačiau po aštuonių metų ir įkalinimo įstaigoje praleistų beveik keturių mėnesiu E. Masiulis santūresnis.

„Kaip ir Anušauskas iš ministrų išeidamas, taip ir aš tuo metu, matyt, per daug skambiai pasakiau“, – išskirtiniame interviu Eltai teigė Kauno kalėjime laisvės atėmimo bausmę atliekantis politikas.

E. Masiulio teigimu, šiuos žodžius ištarti paskatino įtarimas, kad už visko stovi aukščiausi šalies pareigūnai – prezidentė Dalia Grybauskaitė ir premjeras Algirdas Butkevičius.

„Pirmiausiai, aš kalbėjau, kad visame šiame procese yra ir pirmieji asmenys – tuometiniai valstybės vadovai“, – teigė E. Masiulis.

Panašu, kad politikas ir dabar įsitikinęs, jog nemažą vaidmenį šioje istorijoje turėjo tuo metu šaliai vadovavusi D. Grybauskaitė.

„Buvo prezidentės visokie raginimai man, prašymai dėl koncerno. Buvo daug laiškų, susirašinėjimų, kurie buvo iš bylos išvalyti“, – Kauno kalėjime kalbėjo E. Masiulis.

„Kaip uoliai teisėsaugos pareigūnai tyrimo metu ieškodavo visokių laiškų, kur koks nors Utenos kelias paminėtas, ir kaip uoliai buvo išimti visi laiškai iš „tulpių pašto“, kuriame buvo minimas „MG Baltic“ koncernas ar įvardintas Dapkus“, – detalizavo jis.

Pusšeštų metų laisvės atėmimo bausme nuteistas E. Masiulis prisiminė ir pokalbį su tuometiniu premjeru A. Butkevičiumi. Šis, tvirtino nuteistasis, dar iki teisėsaugos veiksmų jam skambinęs ir perspėjęs dėl viešai išsakytos kritikos.

„Paskambino į pavakarę, pakankamai piktas ir susinervinęs, ir sako: žiūrėk, tu čia kritikuoji, bet mes su prezidente kalbėjome ir ji minėjo, kad patikrins tavo žmonos sąskaitas užsienyje. Nors nebuvo jokių sąskaitų. Aš iš to skambučio supratau, kad jis turi kažkokią informaciją, kad tarnybos jau vykdo kažkokį tyrimą. Visi tie dalykai susidėjo ir, matyt, dėl to pasakiau tuos skambius žodžius“, – sakė E. Masiulis.

ELTA primena, kad pernai lapkritį Apeliacinis teismas vadinamojoje „MG Baltic“ byloje pripažino buvusį parlamentarą ir Liberalų sąjūdžio lyderį Eligijų Masiulį kaltu dėl kyšininkavimo, prekybos poveikiu ir neteisėto praturtėjimui. Politikui skirta pusšeštų metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmę politikas atlieka Kauno kalėjime, įsikūrusiame Technikos gatvėje.

E. Masiulis ir jo advokatas yra apskundę Apeliacinio teismo nuosprendį Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Taip pat teismo prašyta stabdyti apkaltinamojo sprendimo vykdymą, tačiau toks kreipimasis buvo atmestas.

2022 m. balandį Vilniaus apygardos teismas E. Masiulį bei kitus „MG Baltic“ byloje figūravusius asmenis buvo išteisinęs.

Antradienį advokatas Ruslanas Boiko pateikė kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT), jis prašo sustabdyti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos pernai lapkričio 22 dienos nuosprendžio vykdymą ir nuosprendžio dalies dėl daiktinių įrodymų sunaikinimo vykdymą, BNS pranešė teismas.

Nesant galimybės stabdyti nuosprendžio vykdymą, advokatas prašo pripažinti šią bylą antro (aukštesniojo) lygio greičiau nagrinėtina byla.

LAT skelbia, kad kasacinio skundo priėmimo ir nuosprendžių vykdymo sustabdymo klausimai bus sprendžiami įstatymo nustatyta tvarka.

E. Masiulis daugiau nei du mėnesius atlieka laisvės atėmimo bausmę Kauno kalėjime, jis nuteistas kalėti pusšeštų metų už korupcinius nusikaltimus.

Pats E. Masiulis nuosprendį LAT apskundė dar pernai, tuomet irgi prašė stabdyti nuosprendžio vykdymą. Teismas jo skundą priėmė, tačiau netenkino prašymo sustabdyti nuosprendžio vykdymą.

Prašo bylą nagrinėti iš naujo

E. Masiulio advokato R. Boiko kasaciniame skunde rašoma, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai jo ginamojo atžvilgiu atlikti neteisėtai, prašoma panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

E. Masiulis nuo 2000 iki 2016 metų buvo Seimo narys, 2008–2012 metų kadencijoje ėjo susisiekimo ministro pareigas, 2008–2016 metais vadovavo Liberalų sąjūdžiui.

Bylos duomenimis, kyšiai politikams buvo perduodami ir grynaisiais, ir kaip parama viešosioms įstaigoms, papirkimu palaikytas net kvietimas į televizijos laidą. Apeliacinis teismas kyšiu E. Masiuliui pripažino ir visuomenėje garsiai nuskambėjusį degtinės butelį bei butelio dėžutę su joje buvusiais pinigais.

Tuometis Apeliacinio teismo teisėjas Albinas Bielskis, priešingai nei žemesnės instancijos teismas, nustatė priežastinį ryšį tarp buvusio koncerno viceprezidento Raimondo Kurlianskio E. Masiuliui pateiktų „korupcinio pobūdžio prašymų“ ir už tai perduoto kyšio.

Vilniaus apygardos teismas užpernai kaltinamuosius buvo išteisinęs.

Bylos duomenimis, iš viso per kratas 2016 metų gegužę pas tuometinį Liberalų sąjūdžio lyderį E. Masiulį rasta 242,4 tūkst. eurų, 130 Jungtinės Karalystės svarų sterlingų ir 1,6 tūkst. JAV dolerių. Visi šie pinigai konfiskuoti ir perduoti valstybei.

Apeliacinis teismas konstatavo, kad E. Masiulio ir buvusios sutuoktinės teisėtai gaunamų pajamų nepakako pagrįsti šiems rastiems pinigams.

Puikiai suprantu, kad Lietuvoje viską sprendžia teismai ir jeigu teismas nusprendė, kad „MG Baltic“ bylos herojai turi pagyventi kalėjime, vadinasi, taip jau turi būti. Vis dėlto mane stebina dalies žmonių bei dalies žiniasklaidos veikėjų piktdžiuga dėl teismo nuosprendžio.

E. Masiulio politinė karjera yra visiškai sužlugdyta. Kol vyko procesas, mirė jo tėvas, iširo šeima, o Liberalų partija iš esmės yra vis dar gyva tik todėl, kad daliai Lietuvos žmonių reikia būtent liberalioms jėgoms atstovaujančios partijos ir jie neturi už ką daugiau balsuoti.

Žmonės, kuriems nepatinka E. Masiulis ir į jį panašūs, gavo ko norėjo, tad aš noriu paklausti, kiek, atsiprašant, galima kone tenkintis prie politinių lavonų, kartojant nuvalkiotus pokštus apie liberalų alkoholio dėžutę? Taip, Andriau Tapinai, tai skirta jums.

Man taip pat nesuvokiama dar kai kas. Jeigu jau E. Masiulis su „MG Baltic“ padarė tokį baisų nusikaltimą ir jeigu Lietuvoje yra tokie aukšti moralės standartai politikams, kodėl niekas nekelia skandalų dėl įtarimų socialdemokratui Mindaugui Sinkevičiui? Kur visi tie moralizuotuojai, šventeivos, linčiavę E. Masiulį?

„Čia ne tas pats. M. Sinkevičius nieko nepadarė blogo. Visi taip daro. Čia konservatoriai išpūtė prieš rinkimus šitą reikalą“, – jau girdžiu atsakymą.

O E. Masiulio dėžutės skandalas nebuvo išpūstas? Jis nebuvo iškeltas lyg tyčia, likus keliems mėnesiams iki rinkimų?

Puikiai atsimenu, kiek daug buvo žiniasklaidoje kalbama apie „Draugystės“ viešbutį ir „Alitos“ privatizavimą, keistus pasakojimus, susijusius su Socialdemokratų partija, tačiau tokio skalijimo, koks kilo „liberalų dėžutės“ atveju, tada nebuvo. Viskas kažkaip natūraliai tyliai nuslopo, ir dabar socialdemokratai bene kas mėnesį mėgaujasi vis kylančiais reitingais.

Taip pat prisimenu, kas buvo kalbama, kai paaiškėjo, kad Rolandas Paksas šiurkščiai pažeidė Konstituciją.

„Šliaužiantis perversmas. Jie – amerikonai, žydai, konservatoriai. Jie nori nuversti „tautos valia“ išrinktą prezidentą“, – štai kas buvo kriuksima užstalėse per giminių susitikimus ir internete.

O kaip Darbo partijos juodosios buhalterijos byla? Gryniausias farsas. Kažką nuteisė, bet ir paleido tuo pat metu. Kai kas nusifilmavo su antrankiais, bet kalėjime taip ir neatsidūrė. Visiems buvo baisiai smagu, nes pats Viktor jau savaime linksmų plaučių žmogelis ir personažas, kuriam nė „Dviračio šou“ parodijos nereikia.

Ką noriu tuo pasakyti? Kad Lietuvoje yra taikomi dvigubi standartai, grįsti asmeninėmis, vulgariomis simpatijomis ir antipatijomis.

E. Masiulis, kaip ir a. a. Leonidas Donskis arba V. Grubliauskas, daliai Lietuvos žmonių yra svetimas iš esmės, nes pernelyg išsilavinęs, pernelyg orus, pernelyg protingas, pernelyg tolerantiškas, pernelyg atitolęs nuo vulgarios kasdienybės, o M. Sinkevičius, kaip ir A. M. Brazauskas, V. Uspaskich ar R. Paksas – „savi, paprasti, žmogiški“.

Pirmuosius būtina sunaikinti už menkiausią suklupimą, kitiems galima viską atleisti.

Pakartosiu. Kaip teismas nusprendė, taip ir turi būti. Dalis žmonių ir žurnalistų gavo tai, ko norėjo, tačiau tas tąsymasis turi baigtis.

P. S. Norėčiau paklausti miesto valdžios, kodėl vis dar nenuimta lentelė nuo buvusio Venclovų namo Vilties gatvėje ir kodėl nepakeisti gatvių pavadinimai? Valstybės tarnautojai tiesiog tingi ar laukia naujos raudonai žalios valdžios, kad parodytų savo tikrąją politinę poziciją?

Lietuvos kalėjimų tarnyba pirmadienį pranešė, kad Kauno kalėjimo viršininko sprendimu nuteistieji V. Gapšys ir E. Masiulis paskirti į kalėjimą Technikos gatvėje, kur iki šių metų pradžios veikė Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorius-pataisos namai, R. Kurlianskis – į padalinį A. Mickevičiaus gatvėje, kuris veikia buvusiame Kauno tardymo izoliatoriuje.

Lietuvos apeliacinis teismas juos visus pripažino kaltais politinės korupcijos byloje ir skyrė realias laisvės atėmimo bausmes.

R. Kurlianskis nuteistas šešerių metų laisvės atėmimu, E. Masiulis – penkerių metų ir šešių mėnesių, V. Gapšys – puspenktų metų.

Apeliacinis teismas paskelbė, kad koncerną „MG Baltic“, veikusį per R. Kurlianskį, ir E. Masiulį, buvusius parlamentarus Šarūną Gustainį, Gintarą Steponavičių, atstovavusius Liberalų sąjūdžiui, bei V. Gapšį, atstovavusį Darbo partijai, siejo įprastines politikos ir verslo bendravimo ribas peržengiantys, t. y. korupciniai, ryšiai.

Vilniaus apygardos teismas kaltinamuosius šioje byloje pernai buvo išteisinęs.

„Šiandien Lietuvos Aukščiausiajame Teisme gautas Eligijaus Masiulio skundas, kuriuo teikiami trys alternatyvūs prašymai: panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos išteisinamąjį nuosprendį arba panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmos instancijos teismo nuosprendį su pakeitimais“, – pranešė LAT.

Pasak teismo, taip pat prašoma konstatuoti, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo atliekami neteisėtai arba panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

E. Masiulio kasaciniame skunde taip pat prašoma stabdyti šį apeliacinės instancijos nuosprendžio vykdymą iki byla bus išnagrinėta LAT.

Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, kasacinis skundas bus perduotas nagrinėti trijų teisėjų atrankos kolegijai. Atrankos etape patikrinama, ar kasacinis skundas arba prašymas atitinka įstatymo nustatytas priėmimo nagrinėti sąlygas ir pagrindus. Kasacinių skundų atrankos metu byla nėra sprendžiama iš esmės. Atranka vyksta rašytinio proceso forma.

Kaip skelbė LAT, Atrankos kolegija, priėmusi kasacinį skundą nagrinėti, ta pačia nutartimi, esant savarankiškam prašymui, išsprendžia ir bausmės vykdymo stabdymo klausimą, iki byla bus išspręsta kasacinės instancijos teisme.

Bausmės vykdymo stabdymo klausimas yra nagrinėjamas kartu su kasacinio skundo priėmimo klausimu.

„Tik nusprendus priimti skundą svarstoma, ar tikslinga ir ar yra pagrindas stabdyti bausmės vykdymą. Paprastai bausmės vykdymas stabdomas išimtiniais atvejais. Skundų (ne)priėmimo klausimas išsprendžiamas per 1–3 savaites“, – teigia LAT.

Nuosprendį yra apskundę ir kartu su E. Masiuliu taip pat kalėti nuteistas buvęs koncerno „MG Baltic“ (dabar „MG Grupė“) viceprezidentas Raimondas Kurlianskis ir toje pat byloje kalėti puspenktų metų nuteistas Seimo narys Vytautas Gapšys. Visi trys nuteistieji prašo stabdyti nuosprendžio vykdymą.

Apeliacinis teismas praeitą savaitę pakeitė pirmos instancijos teismo sprendimą ir nuteisė visus kaltinamuosius koncerno „MG Grupė“ (anksčiau vadinosi „MG Baltic“) politinės korupcijos byloje.

Tik nusprendus priimti skundą svarstoma, ar tikslinga ir ar yra pagrindas stabdyti bausmės vykdymą.

Teismas buvusio „MG Grupės“ viceprezidento R. Kurlianskio kyšiu E. Masiuliui pripažino visuomenėje garsiai nuskambėjusį degtinės butelį bei butelio dėžutę su joje buvusiais pinigais.

E. Masiulis penktadienį prisistatė į Klaipėdos apskrities Vyriausiąjį policijos komisariatą, iš ten kartu taip pat su kalėti nuteistu Raimondu Kurlianskiu ir Seimo nariu Vytautu Gapšiu netrukus buvo pervežti į Kauno kalėjimą.

Galutinė E. Masiuliui paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams 6 mėnesiams. Jam taip pat 5 metams atimta teisė būti išrinktam ar paskirtam į visas valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas bei konfiskuota daugiau nei 240 tūkst. eurų, pripažintų kaip kyšis.

E. Masiulis nuo 2000 iki 2016 metų buvo Seimo narys, 2008–2012 metų kadencijoje ėjo susisiekimo ministro pareigas, 2008–2016 metais vadovavo Liberalų sąjūdžiui.

Bylos duomenimis, kyšiai politikams buvo perduodami ir grynaisiais, ir kaip parama viešosioms įstaigoms, papirkimu palaikytas net kvietimas į televizijos laidą. Apeliacinis teismas kyšiu E. Masiuliui pripažino ir visuomenėje garsiai nuskambėjusį degtinės butelį bei butelio dėžutę su joje buvusiais pinigais.

Apeliacinio teismo teisėjas Albinas Bielskis, priešingai nei žemesnės instancijos teismas, nustatė priežastinį ryšį tarp susitikimų metu R. Kurlianskio E. Masiuliui pateiktų „korupcinio pobūdžio prašymų“ ir už tai perduoto kyšio.

Vilniaus apygardos teismas pernai kaltinamuosius išteisino.

Bylos duomenimis, iš viso per kratas 2016 metų gegužę pas tuometinį Liberalą sąjūdžio lyderį E. Masiulį rasta 242,4 tūkst. eurų, 130 Jungtinės Karalystės svarų sterlingų ir 1,6 tūkst. JAV dolerių. Visi šie pinigai iš E. Masiulio konfiskuoti ir perduoti valstybei.

Apeliacinis teismas konstatavo, kad E. Masiulio ir buvusios sutuoktinės teisėtai gaunamų pajamų nepakako pagrįsti šiems rastiems pinigams.

„Kasacinis skundas, be abejo, rašomas, bus pateiktas ir nuo gynėjo, ir mano ginamasis atskirai pateiks kasacinį skundą. Apeliacinio teismo sprendimas yra visiškai nepagrįstas ir neteisėtas, yra visi pagrindai stabdyti nuosprendžio vykdymą“, – BNS pirmadienį sakė R. Boiko.

Pasak jo, šiuo metu Kauno kalėjime esantis E. Masiulis savo kasacinį skundą turėtų pateikti šią savaitę.

E. Boiko sako manantis, kad „MG Grupės“ bylą išnagrinėjo šališkas teismas, tą bus bandoma įrodyti ir Aukščiausiajame Teisme. Per bylos nagrinėjimą Apeliaciniame teisme E. Boiko buvo pareiškęs nušalinimą visiems keturiems bylą nagrinėjusiems teisėjams. Teisėjams nenusišalinus, bylos nagrinėjimas buvo tęsiamas.

Tada kolegija paskelbė, kad nušalinimo klausimus reglamentuoja Baudžiamojo proceso kodeksas, konkrečius pagrindus numato, advokato R. Boiko teiginiai nepagrįsti, kad prokurorui reiškiamas palankumas, o advokatui – priešiškumas.

A. Boiko manymu, ši teisėjų kolegija savo elgesiu rodė palankumą prokurorui J. Lauciui, savo kalboje jis minėjo šią bylą tyrusios Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) darbuotojo Jurijaus Skuderio apklausą, esą STT teismui gali daryti tiesioginę ar netiesioginę įtaką. Taip pat gynėjas išsakė pastabas dėl jo manymu, netikslaus teismo posėdžių protokolo.

Apeliacinis teismas praeitą savaitę pakeitė pirmos instancijos teismo sprendimą ir nuteisė visus kaltinamuosius koncerno „MG Grupė“ (anksčiau vadinosi „MG Baltic“) politinės korupcijos byloje.

Teismas buvusio „MG Grupės“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio kyšiu E. Masiuliui pripažino visuomenėje garsiai nuskambėjusį degtinės butelį bei butelio dėžutę su joje buvusiais pinigais.

E. Masiulis penktadienį prisistatė į Klaipėdos apskrities Vyriausiąjį policijos komisariatą, iš ten kartu taip pat su kalėti nuteistu R. Kurlianskiu ir Seimo nariu Vytautu Gapšiu netrukus buvo pervežti į Kauno kalėjimą.

Apeliacinio teismo sprendimas yra visiškai nepagrįstas ir neteisėtas, yra visi pagrindai stabdyti nuosprendžio vykdymą.

Galutinė E. Masiuliui paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams 6 mėnesiams. Jam taip pat 5 metams atimta teisė būti išrinktam ar paskirtam į visas valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas bei konfiskuoti kaip kyšis gauti pinigai.

E. Masiulis nuo 2000 iki 2016 metų buvo Seimo narys, 2008–2012 metų kadencijoje ėjo susisiekimo ministro pareigas, 2008–2016 metais vadovavo Liberalų sąjūdžiui.

Bylos duomenimis, kyšiai politikams buvo perduodami ir grynaisiais, ir kaip parama viešosioms įstaigoms, papirkimu palaikytas net kvietimas į televizijos laidą. Apeliacinis teismas kyšiu E. Masiuliui pripažino ir visuomenėje garsiai nuskambėjusį degtinės butelį bei butelio dėžutę su joje buvusiais pinigais.

Apeliacinio teismo teisėjas Albinas Bielskis, priešingai nei žemesnės instancijos teismas, nustatė priežastinį ryšį tarp susitikimų metu R. Kurlianskio E. Masiuliui pateiktų „korupcinio pobūdžio prašymų“ ir už tai perduoto kyšio.

Teisėjas teigė, kad pirmos instancijos teismas byloje esančius įrodymus vertino fragmentiškai, selektyviai, nesiedamas jų į bendrą įvykių kontekstą, nepagrįstai neįvertindamas R. Kurlianskį bei E. Masiulį siejusių glaudžių tarpusavio santykių.

„Tai (...) lėmė nepagrįstų ir neteisingų apygardos teismo išvadų priėmimą“, – sakė A. Bielskis.

Vilniaus apygardos teismas pernai kaltinamuosius išteisino.

Bylos duomenimis, iš viso per kratas 2016 metų gegužę pas tuometinį Liberalą sąjūdžio lyderį E. Masiulį rasta 242,4 tūkst. eurų, 130 Jungtinės Karalystės svarų sterlingų ir 1,6 tūkst. JAV dolerių. Visi šie pinigai iš E. Masiulio konfiskuoti ir perduoti valstybei.

Apeliacinis teismas konstatavo, kad E. Masiulio ir buvusios sutuoktinės teisėtai gaunamų pajamų nepakako pagrįsti šiems rastiems pinigams.

Tai BNS patvirtino šaltinis teisėsaugoje.

Visi trys nuteistieji savo noru penktadienį prisistatė policijai po to, kai Lietuvos apeliacinis teismas šią savaitę pakeitė pirmos instancijos teismo sprendimą ir jiems skyrė realias laisvės atėmimo bausmes.

Buvusiam koncerno „MG Baltic“ (dabar „MG Grupė“) viceprezidentui R. Kurlianskiui skirtas laisvės atėmimas šešeriems metams ir daugiau nei 18,8 tūkst. eurų bauda, taip pat jam penkeriems metams atimta teisė eiti vadovaujamas pareigas viešajame ir privačiame sektoriuose, Visuomenės informavimo įstatyme numatytose visuomenės informavimo priemonėse.

Darbo partijos atstovas Seime V. Gapšys pripažintas kaltu dėl prekybos poveikiu ir kyšininkavimo, jam skirti ketveri metai ir šeši mėnesiai laisvės atėmimo, penkeriems metams atimta teisė būti išrinktam ar paskirtam į visas valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių, nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas, taip pat nuspręsta iš jo išieškoti 8 tūkst. eurų.

Buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis nuteistas kalėti pusšeštų metų, iš jo taip pat konfiskuoti 241,5 tūkst. eurų, pripažinti kyšiu.

Kalėjimų tarnyba anksčiau BNS nurodė, kad nuteistieji bus pristatyti į Kauno kalėjimą, vėliau, per 10 dienų, paskirstyti į konkrečias bausmės atlikimo vietas.

Pasak tarnybos, R. Kurlianskis atlikti bausmę gali būti paskirtas į Pravieniškių 1-ą, 2-ą, Alytaus, Marijampolės, Vilniaus kalėjimus.

Bylos duomenimis, kyšiai politikams buvo perduodami ir grynaisiais, ir kaip parama viešosioms įstaigoms, papirkimu palaikytas net kvietimas į televizijos laidą. Apeliacinis teismas kyšiu E. Masiuliui pripažino ir visuomenėje garsiai nuskambėjusį degtinės butelį bei butelio dėžutę su joje buvusiais pinigais.

E. Masiulis į komisariatą atvyko prieš 15 val. automobiliu. Jį palydėjo žmona.

„Esu informuotas, kad į Šiaulius dabar važiuoju“, – žurnalistams Klaipėdoje sakė E. Masiulis.

„Žmogiškąja prasme sunku, bet lengvas kelias ne mūsų kelias. Atlikinėdamas bausmę lauksiu Aukščiausiojo Teismo sprendimo ir manau, kad čia nėra pabaiga, o teismo sprendimas bus palankus“, – sakė jis.

Anot E. Masiulio, kasacinis skundas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT) dėl bausmės vykdymo stabdymo dar nėra paduotas.

„Supraskime, kad apimtys yra labai didžiulės. Vien tik Apeliacinio teismo sprendimas 700 su viršum puslapių. Natūralu, kad dabar advokatai nagrinėja, analizuoja, ruošia. Kai jau labai kokybiškai paruoš, tada ir paduos“, – tvirtino buvęs Seimo narys.

Paklaustas, ką pasiėmė, jis sakė turėjęs mažai laiko susiruošti, tad susirinko būtiniausius daiktus – rūbus, knygas – vešis ir Kristinos Sabaliauskaitės romaną „Petro imperatorė“.

Teismo sprendimo ir manau, kad čia nėra pabaiga, o teismo sprendimas bus palankus.

„Blogai, aišku, kad blogai. (...) Žmona, vaikai, išgyvena ir pergyvena“, – atsakė E. Masiulis, paklaustas, kaip reagavo šeima.

Apeliaciniam teismui trečiadienį pakeitus pirmos instancijos teismo sprendimą ir nuteisus visus kaltinamuosius koncerno „MG Grupė“ (anksčiau vadinosi „MG Baltic“) politinės korupcijos byloje, E. Masiuliui skirta pusšeštų metų laisvės atėmimo bausmė.

Buvusiam „MG Baltic“ viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui skirti šešeri metai laisvės atėmimo, Darbo partijos atstovui Vytautui Gapšiui – ketveri metai ir šeši mėnesiai laisvės atėmimo. Jiems taip pat skirtos tūkstantinės baudos.

„MG Grupei“, Liberalų sąjūdžiui ir Darbo partijai skirtos atitinkamai daugiau nei 1,1 mln., 377 tūkst. ir 301 tūkst. eurų baudos.

Buvusiems liberalams Šarūnui Gustainiui ir Gintarui Steponavičiui tai pat skirtos skirtos tūkstantinės baudos.

E. Masiulis 2008–2016 metais buvo Liberalų sąjūdžio pirmininkas, 2000–2016 metais – Seimo narys. 2008–2012 metais ėjo susisiekimo ministro pareigas. 

Kaip skelbė portalas lrt.lt, E. Masiulis, R. Kurlianskis ir V. Gapšys iš pradžių bus pristatyti į Kauno kalėjimą, esantį, o iš ten per 10 darbo dienų bus paskirti į konkrečias bausmės atlikimo vietas.

Konfiskuoti pinigai

Iš E. Masiulio konfiskuoti 241 tūkst. 490 eurų perduodami į valstybės biudžetą.

„Teismas išsiuntė raštą Specialiųjų tyrimų tarnybai, nes joje saugomi iš E. Masiulio konfiskuoti pinigai. Raštas išsiųstas dėl pinigų perdavimo“, – BNS penktadienį sakė Vilniaus apygardos teismo atstovė Lina Nemeikaitė.

„Gautas šiandien teismo sprendimas, su jais pareigūnai susisiekė, sutarta, kad jie atvyks į policijos įstaigą šiandien“, – BNS sakė R. Matonis.

„Taip, jie bus pristatyti į įkalinimo įstaigą. Manau, kad taip“, – pridūrė jis, paklaustas, ar tai įvyks dar penktadienį.

Anot R. Matonio, nuteistieji turėtų prisistatyti į teritorines policijos įstaigas pagal gyvenamąją vietą: E. Masiulis – Klaipėdoje, R. Kurlianskis ir V. Gapšys – Vilniuje.

Kalėjimų tarnybos atstovė Virginija Vervečkaitė BNS penktadienį informavo, kad nuteistieji iš pradžių bus pristatyti į Kauno kalėjimą.

Iš ten per 10 darbo dienų bus paskirti į konkrečias bausmės atlikimo vietas.

„E. Masiulis ir V. Gapšys – bus paskirti į Kauno kalėjimą (nes yra politikai), o R. Kurlianskis gali būti paskirtas į Pravieniškių 1-ą, 2-ą, Alytaus, Marijampolės, Vilniaus kalėjimus. Sprendimas dėl to dar nėra priimtas“, – BNS informavo Kalėjimų tarnybos atstovė.

Lietuvos apeliacinis teismas trečiadienį pakeitė pirmos instancijos teismo sprendimą ir nuteisė visus kaltinamuosius koncerno „MG Grupė“ (anksčiau vadinosi „MG Baltic“) politinės korupcijos byloje, daliai jų skirtos realios laisvės atėmimo bausmės.

„MG Grupei“, valdančiojoje daugumoje esančiam Liberalų sąjūdžiui ir opozicinei Darbo partijai skirtos atitinkamai daugiau nei 1,1 mln., beveik 377 tūkst. ir daugiau nei 301 tūkst. eurų baudos.

Buvusiam „MG Grupės“ viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui skirti šešeri metai laisvės atėmimo ir 25 tūkst. eurų bauda, buvusiam Liberalų sąjūdžio lyderiui Eligijui Masiuliui – pusšeštų metų laisvės atėmimo.

Darbo partijos atstovas Vytautas Gapšys taip pat pripažintas kaltu, jam skirti ketveri metai ir šeši mėnesiai laisvės atėmimo.

V. Gapšio advokatas Mindaugas Barkauskas penktadienį pateikė kasacinį skundą Aukščiausiajam Teismui, jis prašo visiško ginamojo išteisinimo ir atidėti Lietuvos apeliacinio teismo skirtos bausmės vykdymą, kol byla bus išnagrinėta LAT.

E. Masiulis ir V. Gapšys – bus paskirti į Kauno kalėjimą (nes yra politikai), o R. Kurlianskis gali būti paskirtas į Pravieniškių 1-ą, 2-ą, Alytaus, Marijampolės, Vilniaus kalėjimus.

E. Masiulio, R. Kurlianskio skundai – vėliau

Kitų nuteistųjų advokatai analogiškus skundus ir prašymus stabdyti bausmės vykdymą ketina pateikti vėliau, tačiau pripažįsta, kad ginamieji į įkalinimo įstaigą pateks dar prieš tai.

„Kasacinio skundo rašymas nėra kažkokios lenktynės, jis bus parengtas ir pristatytas. Natūralu, kad tam reikia laiko. Prašymas stabdyti nuosprendžio vykdymą teikiamas kartu su kasaciniu skundu. Bet kuriuo atveju vykdymas bus pradėtas nepriklausomai nuo to, kada mes skundą pateiksime“, – BNS penktadienį sakė vienas iš buvusio „MG Grupės“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio advokatų Simonas Slapšinskas.

Anot jo, Aukščiausiajame Teisme yra tam tikros procedūros – visų pirma bus sprendžiama dėl kasacinio skundo priėmimo, tuomet jis svarstomas.

„Tai užtruks, ne vieną, ir ne dvi, o gal ir kelias savaites, ir per tą laiką, aš manau, kad nuteistieji pradės atlikinėti laisvės atėmimo bausmes“, – kalbėjo advokatas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atstovė Rimantė Kraulišė BNS sakė, kad dėl skundų priėmimo Atrankos kolegija nusprendžia per 1–3 savaites nuo jų gavimo datos.

Be laisvės atėmimo R. Kurlianskiui yra skirta beveik 19 tūkst. eurų bauda. Pasak S. Slapšinsko, klientas ją jau sumokėjo į Valstybės mokesčių inspekcijos sąskaitą ketvirtadienį.

Buvusio Liberalų sąjūdžio lyderio E. Masiulio advokatas Ruslanas Boiko BNS taip pat patvirtino, kad sprendimas bus skundžiamas kartu su prašymu stabdyti bausmės vykdymą.

„Kada – dar negaliu pasakyti. Bet iš mūsų pusės – kuo greičiau, tuo geriau“, – teigė R. Boiko.

Ko konkrečiai prašys kasacinio teismo, advokatas dar negalėjo atsakyti.