Sveikindamas ES tarpinstitucinį susitarimą G. Landsbergis pabrėžė, kad ES tapo stipresnė sutarus dėl „gyvybiškai svarbios priemonės siekiant atgrasyti nuo ekonominio bauginimo ir ginti ES interesus“.

„ES turės instrumentą, leidžiantį sustabdyti diktatorius, kurie ES atžvilgiu taiko neoficialias sankcijas. Lietuva, pasipriešinusi Kinijos specialiajai prekybos operacijai, paspartino ES teisėkūros procesą“, – Užsienio reikalų ministerijos pranešime cituojamas G. Landsbergis.

Pasak URM, antradienį paskelbta, kad po 11 valandų trukusių tarpinstitucinių Europos Parlamento, ES Tarybos ir Europos Komisijos derybų pasiektas politinis susitarimas dėl Europos Sąjungos ir jos valstybių narių apsaugos nuo trečiųjų šalių ekonominės prievartos.

2021 metų gruodžio mėn. Europos Komisija pasiūlė sukurti naują priemonę, skirtą kovai su trečiųjų šalių ekonominiu spaudimu. Pasak URM, šis pasiūlymas pateiktas tuo laiku, kai Kinijos ekonominė prievarta prieš Lietuvos eksportuotojus pasiekė maksimumą.

„Lietuvos patirtis tapo gyvu pavyzdžiu visoms ES šalims diskutuojant apie naujo teisės akto reikalingumą“, – skelbiama pranešime.

Anot URM, teisės aktas suteikia ES galimybę reaguoti į trečiųjų šalių ekonominę prievartą ir tuo pirmiausiai siekiama atgrasyti trečiąsias šalis nuo ekonominės prievartos arba nutraukti tokią prievartą, jei ji jau pradėta. ES taip pat turės teisę taikyti atsakomąsias priemones, kai nėra kito būdo kovoti su ekonominiu bauginimu.

Pranešime skelbiama, kad antradienį pasiektas preliminarus tarpinstitucinis susitarimas leis ES teisės aktų leidėjams per artimiausius mėnesius baigti teisėkūros procesą, o Europos Parlamentas ir Taryba turės formaliai patvirtinti naująjį reglamentą, kad jis įsigaliotų.

Lietuvos ir Kinijos santykiams pašlijo, kai 2021 metais Vilnius leido Taipėjui atidaryti Taivaniečių atstovybę Lietuvos sostinėje. Šis žingsnis sukėlė Pekino nepasitenkinimą  – jis apribojo santykius su Vilniumi ir blokavo Lietuvos eksportą bei importą. Dėl to Europos Sąjunga praėjusių metų pradžioje kreipėsi į Pasaulio prekybos organizaciją.

Šią idėją remia Europos Sąjunga.

Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui yra išdavęs orderį dėl karo nusikaltimų, tačiau jis neturi jurisdikcijos Rusijai, nes ji nėra TBT narė.

JAV valstybės departamento atstovas antradienį pareiškė, kad Vašingtonas remia specialiojo tribunolo, kuris būtų įsteigtas dėl agresijos nusikaltimo, susijusio su 2022-ųjų vasarį Rusijos pradėta invazija į kaimyninę šalį, idėją.

„Numatome, kad toks teismas turėtų didelę tarptautinę paramą, ypač iš mūsų partnerių Europoje, ir geriausiai būtų įsikūręs kitoje Europos šalyje“, – sakė jis.

Taryba antradienį pritarė nuostatoms dėl dujų iš Rusijos ir Baltarusijos importo draudimo – tai leis ES narėms laikinai apriboti bet kurio atskiro tinklo naudotojo išankstines paraiškas dėl pajėgumų įleidimo taškuose ir SGD terminaluose tiekimui iš Rusijos ir Baltarusijos, panešė Energetikos ministerija. 

„ES svarbu siekti, kad energija būtų importuojama tik iš patikimų energijos tiekėjų trečiosiose šalyse“, – pranešime sakė  A. Zananavičius.

Nuostatos įtrauktos bendru Lietuvos, Estijos, Latvijos, Suomijos, Lenkijos siūlymu, kurį parėmė ir Europos Komisija.

A. Zananavičius taip pat sakė teigiamai vertinantis sprendimą atidėti išsamesnių vandenilio rinkos taisyklių taikymą iki 2035 metų pabaigos, kol ši rinka bus pakankamai brandi.

„Buvo atsižvelgta į specifinę Lietuvos ir kitų Baltijos šalių padėtį ir dėl regioninių ypatumų bei riboto rinkos dydžio leista iki 2030 metų pabaigos nesilaikyti reikalavimo dėl teisinio dujų ir vandenilio operatorių veiklos rūšių atskyrimo“, – sakė A. Zananavičius.

Pasak jo, svarbu siekti dujų rinkos dekarbonizavimo kartu suteikiant pakankamai laiko ir lankstumo ES valstybėms pasirengti energetikos sektoriaus virsmui.

ES energetikos ministrai taip pat sutarė, kad savanoriškas dujų poreikio sumažinimas 15 proc. būtų išlaikytas iki 2024 metų kovo. Taip siekiama išvengti galimų dujų tiekimo rizikų, tinkamai pasiruošti kitai žiemai ir pildyti gamtinių dujų saugyklas.

Įvyko ir pirmieji ministrų politiniai debatai dėl pasiūlymo peržiūrėti ES elektros energijos rinkos modelį.

Kitas Tarybos posėdis vyks birželio 19 dieną Liuksemburge.

Už vidaus rinką atsakingas Europos Komisijos narys Thierry Bretonas (Tjeri Bretonas) kartu su Lenkijos ministru pirmininku Mateuszu Morawiecki (Mateušu Moraveckiu) ir gynybos ministru Mariuszu Blaszczaku (Marjušu Blaščaku) apsilankė bendrovės „Dezamet“ šaudmenų gamykloje Naujosios Dembos mieste Lenkijos pietryčiuose.

Vizitas buvo surengtas praėjus kelioms dienoms po to, kai Briuselis paskelbė apie programą, pagal kurią artilerijos šaudmenis Ukrainai tiekiančioms šalims bus skiriamos kompensacijos iš 1 mlrd. eurų fondo. Pagal šią programą taip pat siekiama išleisti tokią pat sumą gamybos vienuolikoje šalių, kurios turi tokių gamybos pajėgumų, didinimui.

T. Bretonas pareiškė, kad ES, atsižvelgdama į konfliktą, kuris, kaip manoma, gali užsitęsti, yra „pasiryžusi“ skubiai daryti tai, ko reikia. Jis taip pat paragino kitas ES šalis kuo skubiau perduoti šaudmenis Ukrainai.

M. Morawiecki pažymėjo, jog šaudmenys yra tai, ko Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms reikia skubiausiai.

Anot jo, Ukrainos pajėgos per dieną sunaudoja iki 6 tūkst. artilerijos sviedinių, o Rusijos pajėgos – 50 tūkst. įvairių rūšių šaudmenų.

Pareigūnai taip pat pareiškė, kad Europai reikia skubiai didinti šaudmenų gamybą, ir paragino ES valstybes nares perduoti turimas atsargas Ukrainai.

Paspartinta procedūra buvo patvirtinta šios savaitės pradžioje vykusiame užsienio reikalų ir gynybos ministrų susitikime, o ketvirtadienį Briuselyje Europos Vadovų Taryboje (EVT) susirinkę 27 šalių narių lyderiai suteikė jai politinį palaiminimą.

„Atsižvelgdama į visų šalių narių saugumo ir gynybos interesus Europos Vadovų Taryba sveikina susitarimą... tiekti šaudmenų „žemė–žemė“ ir artilerijos sviedinių Ukrainai, ir, jei bus paprašyta, raketų“, – sakoma viršūnių susitikimo išvadose.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau vaizdo ryšiu padėkojo lyderiams už šią iniciatyvą.

Kalbėdamas iš traukinio, kuriuo važiavo prie fronto linijų, V. Zelenskis sakė: „Svarbu ne tik mėnesiai ir savaitės, bet ir dienos. Kuo greičiau veiksime drauge, tuo daugiau gyvybių išgelbėsime.“

„Tačiau, brangūs kolegos, ar nemanote, kad mūsų bendrų pastangų naujų sėkmių yra mažiau nei naujo delsimo? Deja, taip yra. Ir Kremlius tai mato. Tai dar labiau atitolina mus nuo taikos“, – sakė jis.

Kalbos vaizdo įrašas buvo paskelbtas prezidento interneto svetainėje.

V. Zelenskis taip pat paprašė lyderių atsiųsti besiginančiai Ukrainai modernių lėktuvų ir tolimojo nuotolio raketų.

Šaudmenų trūkumas

Kadangi Ukrainai trūksta šaudmenų kovai su Rusija, Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas (Kaja Kalas) praėjusį mėnesį pirmą kartą pasiūlė idėją parengti bendrą pirkimo veiksmų planą, panašų į tą, kuris buvo parengtas koronaviruso pandemijos metu ir pagal kurį buvo perkamos vakcinos.

„Labai svarbu greitai siųsti šaudmenis į Ukrainą, nes tai galėtų pakeisti karo [eigą]", – atvykusi į viršūnių susitikimą sakė K. Kallas.

Pagal planą Europos gynybos agentūra (EGA) greta šaudmenų tiekimo Ukrainai rinks šalių narių prašymus dėl jų atsargų atkūrimo ir vadovaus paspartintai procedūrai dėl tiesioginių derybų su Europos šaudmenų tiekėjais.

Įvairiais vertinimais, praėjus daugiau kaip metams nuo karo pradžios, Ukraina kasdien paleidžia 6 000–7 000 artilerijos sviedinių, tai yra, maždaug trečdalį to, kiek sunaudoja Rusija.

Svarbu ne tik mėnesiai ir savaitės, bet ir dienos. Kuo greičiau veiksime drauge, tuo daugiau gyvybių išgelbėsime.

„ES remia Ukrainos nenuilstamą žygį už laisvę, – sakė EVT pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis). – Palaikysime Ukrainą tiek, kiek reikės.“

ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) anksčiau šią savaitę sakė, jog buvo pritarta jo pasiūlymui skirti 1 mlrd. eurų, kad valstybės narės būtų skatinamos tiekti artilerijos sviedinius iš savo atsargų.

Dar 1 mlrd. eurų būtų panaudotas naujiems užsakymams paspartinti ir paskatinti šalis bendradarbiauti vykdant šiuos pirkimus per EGA arba bent trijų valstybių grupėse.

Prisideda ne visi

Vengrija paskelbė, kad nedalyvaus tiekiant šaudmenis Ukrainai, motyvuodama savo įsipareigojimu siekti taikos, tačiau teigė, kad netrukdys tai daryti kitoms narėms ir neblokuos sandorio.

Praėjusį mėnesį Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas pareiškė, kad blokas iš dalies kaltas dėl to, kad tęsiasi Rusijos karas Ukrainoje, nes taiko sankcijas Maskvai ir tiekia Ukrainai pinigus bei ginklus, užuot siekęs derėtis su Maskva dėl taikos.

Bulgarijos prezidentas Rumenas Radevas taip pat atmetė galimybę tiekti artilerijos sviedinius, kol šalyje dirba laikinoji vyriausybė.

„Tai mūsų nepriklausomas sprendimas, – sakė jis. – Bulgarija rems Europos diplomatines pastangas atkurti taiką.“

Vadovai taip pat aptarė galimybę papildomais 3,5 mlrd. eurų papildyti Europos taikos priemonę – fondą, kuris naudojamas kompensacijoms šalims narėms, teikiančioms ginklus, šaudmenis ir karinę paramą Ukrainai, išmokėti.

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) ketvirtadienį pietavo drauge su ES lyderiais.

JT vadovas apibūdino niūrią pasaulio padėtį.

„Daugiau bado, daugiau skurdo, mažiau švietimo, mažiau sveikatos priežiūros paslaugų, – sakė jis. – Be to, aišku, kad mūsų tarptautinė finansų sistema netinkama dorotis su tokiu milžinišku iššūkiu.“

ES lyderiai taip pat aptarė kovą su klimato kaita, bloko konkurencingumą ir jo atsaką į 369 mlrd. dolerių (338,74 mlrd. eurų) vertės Jungtinių Valstijų infliacijos mažinimo įstatymą, migraciją.

Penktadienio diskusijose daugiausia dėmesio bus skiriama ekonominei ir finansinei padėčiai.

„Šiandien pervedėme Ukrainai dar 1,5 mlrd. eurų. Mūsų parama padeda Ukrainai dirbti ginantis, o ES, remdama tokius siekius kaip efektyvus valdymas bei finansinis stabilumas, padeda Ukrainai tvirtai žengti ES link“, – tviteryje rašė EK vadovė.

Praėjusią savaitę apie būsimą 1,5 mlrd. eurų išmokėjimą Kijevui, „kaip neatidėliotiną paramą, skirtą padėti Ukrainai patenkinti neatidėliotinus poreikius“, paskelbė EK pirmininkės pavaduotojas Valdis Dombrovskis.

Pernai gruodį ES Taryba patvirtino sprendimą dėl makrofinansinės pagalbos Ukrainai 2023-aisiais – 18 mlrd. eurų su 10 metų lengvatiniu laikotarpiu. ES valstybės narės padengs didžiąją dalį išlaidų palūkanoms. Garantijos šiam skolinimuisi bus teikiamos iš ES biudžeto arba Sąjungos valstybių narių. Ukraina paskolas turės grąžinti per 35 metus nuo 2033-ųjų.

Sausio mėnesį EK pervedė Ukrainai pirmąją šio paketo dalį – 3 mlrd. eurų. Nuo kovo numatyta kas mėnesį išmokėti po 1,5 mlrd. eurų.

„Sveikiname Belgiją ir Slovėniją prisijungus prie šios kibernetinio saugumo iniciatyvos. Prasidėjus karui Ukrainoje priešiška kibernetinė veikla dar labiau išaugo. Tokiais laikais mūsų bendros pastangos mažinti didėjančias grėsmes yra labai svarbios. Todėl vertiname tai, kad vis daugiau ES valstybių narių skiria savo ekspertus šiam projektui“, – pranešime sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Todėl vertiname tai, kad vis daugiau ES valstybių narių skiria savo ekspertus šiam projektui.

Nuo 2018 metų veikiantis Lietuvos vadovaujamas ES Nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo (angl. PESCO) kibernetinių greitojo reagavimo pajėgų ir tarpusavio pagalbos kibernetinio saugumo srityje projektas – nuolatinis pajėgumas, kuris gali būti panaudotas tiek ES viduje, tiek remiant ES partnerius ir ES karines bendros saugumo ir gynybos politikos misijas ir operacijas.

Šiuo metu kibernetinio greitojo reagavimo komandą sudaro 8–12 nacionaliniu lygmeniu deleguotų kibernetinio saugumo ekspertų iš šešių ES valstybių narių – Kroatijos, Estijos, Lietuvos, Nyderlandų, Lenkijos ir Rumunijos.

Ši komanda gali būti naudojama kaip atsakas į kibernetinius incidentus ir krizes bei kaip prevencinė priemonė, pavyzdžiui, pažeidžiamumo vertinimui, rinkimų stebėjimui.

Prie pajėgumo prisijungus Belgijai ir Slovėnijai, dalyvių skaičius išaugo iki aštuonių.

Anot KAM, Lietuvos vadovaujamas kibernetinių greitojo reagavimo pajėgų ir tarpusavio pagalbos kibernetinio saugumo srityje projektas yra laikomas vienu iš sėkmingiausiai veikiančių ir didžiausią pažangą padariusių PESCO projektų.

2021-ųjų gegužę šis projektas pasiekė pilną operacinį pajėgumą.

„Niekada nesutiksime, kad karinė galybė, fantazuojanti apie imperiją, pervažiuotų savo tankais per tarptautinę sieną“, – sakė ji savo kalboje, pasakytoje praėjus daugiau nei metams nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios.

Ji pridūrė, kad 27 šalių blokas „niekada nesutiks su šia grėsme Europos saugumui ir mūsų tarptautinės bendruomenės pamatams“.

U. von der Leyen paragino skirti „tvirtą karinę ir ekonominę paramą“ Ukrainai, taip pat pakartojo raginimus Rusijai „sumokėti už savo agresijos nusikaltimą“ po to, kai lapkritį pasiūlė įsteigti specializuotą teismą, kuris persekiotų rusų aukšto rango pareigūnus už tokius nusikaltimus.

Tarptautinės moters dienos išvakarėse U. von der Leyen taip pat gyrė Ukrainos kares, kurioms iki karo buvo uždrausta atlikti kovines užduotis, tačiau „joms tai nerūpėjo ir jos vis tiek pradėjo eiti į kariuomenę“.

„Tai ne tik karas Ukrainoje. Tai taip pat karas dėl žmogaus teisių, ir tai yra karas dėl moterų teisių“, – sakė ji, o jos žodžius palydėjo plojimai. EK pirmininkė taip pat paminėjo Jungtinių Tautų kaltinimus, kad „Rusija naudoja prievartą ir seksualinį smurtą kaip savo karinės strategijos Ukrainoje dalį“.

Ukrainietės kovoja, sakė U. von der Leyen, pažymėdama, kad nuo karo pradžios tarnaujančių kariuomenėje moterų skaičius padvigubėjo.

„Šios moterys taip pat sudaužė stiklines lubas tiesiai rusų įsibrovėliams virš galvų“, – pridūrė ji.

Anksčiau, lankydamiesi Kanados karinėje bazėje, U. von der Leyen ir Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau (Džastinas Triudo) pažadėjo tiekti generatorius Ukrainai, kuri ne kartą patyrė atakas prieš savo elektros tinklus.

J. Trudeau taip pat paskelbė, kad netrukus turėjusi baigtis Kanados misija Lenkijoje mokyti Ukrainos karo inžinierius pratęsiama iki spalio mėnesio, taip pat bus dislokuoti medicinos instruktoriai.

Po kelių dienų vizito Kanadoje U. von der Leyen vyks į Jungtines Valstijas, kur penktadienį ją priims JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas).

Per metus nedarbas Lietuvoje sumažėjo 0,2 punkto, o per mėnesį – augo 0,3 punkto ir sausį siekė 6,4 procento.

Sausį darbo neturėjo 97 tūkst. žmonių, iš jų 14 tūkst. buvo jaunimas iki 25 metų – pastarojo nedarbas per metus augo 1 punktu iki 13,7 procento.

Latvijoje nedarbas siekė 6,8 proc. – 0,4 punkto mažiau nei prieš metus, o per mėnesį nepakito. Estijoje – 5,2 proc., arba 0,5 punkto mažiau nei prieš metus ir 0,3 punkto mažiau nei prieš mėnesį.

ES nedarbas sausį vidutiniškai siekė 6,1 proc. – 0,2 punkto mažiau nei prieš metus, o per mėnesį nesikeitė. Euro zonoje jis siekė 6,7 proc., arba  0,2 proc. mažiau nei prieš metus, o per mėnesį nepasikeitė.

Preliminariais duomenimis, visoje ES darbo neturėjo 13,2 mln. žmonių.

Praėjusią savaitę M. Saakašvilis apkaltino valstybės paskirtus gydytojus atsisakant jį gydyti ir dalyvaujant jo „nužudymo“ sąmoksle.

Pirmadienį visos 27 ES narės koordinuotai įteikė oficialų diplomatinį demaršą Sakartvelo teisingumo ministrui, sakė ES ambasadorius Sakartvele Pawelas Herczynskis (Pavelas Herčynskis).

„Mes labai susirūpinę dėl pranešimų apie jo prastėjančią sveikatą“, – žurnalistams sakė jis.

55-erių provakarietiškas reformų šalininkas M. Saakašvilis buvo suimtas 2021 metais, praėjus kelioms dienoms po to, kai slapta grįžo į Kaukazo šalį iš užsienio.

Nuo praėjusių metų jis guli ligoninėje po to, kai 50 dienų atsisakė maisto. Bado streiką jis paskelbė protestuodamas prieš savo sulaikymą, kuris, anot teisių grupių, yra politiškai motyvuotas.

Advokatai ir gydytojai ne kartą išreiškė nerimą dėl blogėjančios jo sveikatos būklės.