„Kaip niekada anksčiau esame vieningi ir ištikimi savo pažadui remti Ukrainą tiek, kiek reikės“, – sakoma Europos Vadovų Tarybos, Europos Komisijos ir Europos Parlamento vadovų pareiškime.

„Europos Sąjunga ir toliau teiks tvirtą ir neabejotiną politinę, karinę, finansinę, ekonominę, diplomatinę ir humanitarinę paramą, kad padėtų Ukrainai apsiginti, apsaugoti savo žmones, miestus ir ypatingos svarbos infrastruktūrą, atkurti teritorinį vientisumą, susigrąžinti tūkstančius deportuotų vaikų ir užbaigti karą“, – teigė jie.

Diplomatai sakė, kad iš pradžių pareiškimas turėjo būti paskelbtas 27 ES šalių vardu, tačiau Vengrija – artimiausia Rusijos sąjungininkė bloke – atsiribojo nuo pareiškimo.

Antrosios metinės šeštadienį minimos tuo metu, kai nepakankamai ginkluotiems Ukrainos kariams sunkiai sekasi išlaikyti fronto liniją ir kyla abejonių dėl būsimos Jungtinių Valstijų paramos.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis, ES Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) ir Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola (Roberta Mecola) pažadėjo, kad „mes ir toliau tenkinsime neatidėliotinus Ukrainos karinius ir gynybos poreikius, įskaitant skubiai reikalingų šaudmenų ir raketų tiekimą“.

„Rusija ir jos vadovai mokės vis didesnę kainą už savo veiksmus“, – pabrėžė jie.

„Kartu su partneriais esame paskelbę precedento neturinčių sankcijų Rusijai ir prie karo prisidėjusiems asmenims ir toliau esame pasirengę didinti spaudimą Rusijai, kad apribotume jos galimybes kariauti.“

ES penktadienį oficialiai įvedė naują sankcijų Maskvai paketą – jau 13-ąjį nuo 2022 metų vasarį pradėtos invazijos.

Tačiau Rusijos ekonomika pademonstravo netikėtą atsparumą Vakarų ekonominiam spaudimui, o Kremlius nerodo jokių ženklų, kad keistų kursą dėl karo.

Dar kartą parodydamas paramą, Briuselis pranešė, kad U. von der Leyen šeštadienį atvyks į Kyjivą paminėti karo pradžios metinių.

„Balsavimą įjunginėti kiekvieną kartą nėra efektyvus kelias“, – žurnalistams ketvirtadienį Briuselyje sakė šalies vadovas.

Taip jis kalbėjo Europos lyderiams renkantis į neeilinį Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdį, kuriame tikimasi patvirtinti 50 mlrd. eurų vertės Europos Sąjungos (ES) paramą Kyjivui. Praėjusių metų pabaigoje šį sprendimą Budapeštas blokavo.

Lyderiams pritarus, parama Ukrainai ateinantiems ketveriems turėtų susidėti iš 17 mlrd. eurų dotacijų ir 33 mlrd. eurų paskolų. Kyjivui šių pinigų reikia, kad palaikytų karo draskomą ekonomiką.

Kritikai jau kurį laiką kaltina Vengrijos premjerą Viktorą Orbaną, kad jis laiko paramą Ukrainai įkaite, siekdamas priversti Briuselį atblokuoti milijardus ES lėšų, įšaldytų vykstant ginčui dėl teisinės valstybės principo jo šalyje.

Budapeštas pastaruoju metu teigia esąs pasiryžęs pritarti Ukrainai skirtam ketverių metų paramos paketui, kuris yra platesnės bloko biudžeto pertvarkos dalis, tačiau su sąlyga, kad kasmet bus balsuojama dėl finansavimo pratęsimo.

„Jei šitos peržiūros metu mes apsikeičiame nuomonėmis apie tai, kaip sėkmingai įgyvendinama parama, kokia yra aktuali arba faktinė Ukrainos situacija tuo konkrečiu laiko momentu, viskas yra tvarkoje, bet jeigu mes kiekvienais metais grįžtame prie balsavimo proceso, kur vėl susiduriame su tuo pačiu veto, tai yra kelias į niekur“, – sakė G. Nausėda.

Didėjant nusivylimui Vengrijos vaidmeniu, vis dažniau pasigirsta raginimų aktyvuoti 7-ąjį Bendrijos sutarčių straipsnį ir atimti iš Budapešto balsavimo teisę.

Tam reikėtų visų kitų 26 vadovų sutarimo, tačiau kol kas apie tai viešai šalys narės vengia kalbėti.

„7-asis straipsnis rašo apie tai, kad šalis nepaiso teisės viršenybės principo, sukelia stabilumo problemą pačioje ES. Jei 7-asis straipsnis gali būti taikomas, o jis gali būti taikomas, tam jis ir yra įdiegtas, bet jis turi būti taikomas ne referuojant į kažkokius kitus dalykus, kurie nėra susiję su 7-uoju straipsniu, arba baudžiant Vengriją už tai, ko jame nėra“, – kalbėjo G. Nausėda.

„Mes tada pradedame elgtis su savo teisine baze, kaip norime. Šito neturėtų būti“, – pridūrė jis.

Valstybės vadovė socialiniuose tinkluose kalbėjo apie „labai svarbų įvykį Sakartvelui ir mūsų Europos šeimai“. Pasak S. Zurabišvili, Sakartvelas šalies kandidatės statusą įgijo „pelnytai“.

Dėl abiejų šių klausimų Europos Vadovų Taryba (EVT) turi sutarti vienbalsiai, tačiau jų priėmimui iki šiol priešinasi Vengrija.

Susitikimo išvakarėse Europos Komisija (EK) atblokavo 10 mlrd. eurų įšaldytą ES finansavimą Vengrijai, šiai įgyvendinus teismų reformą, kuria, anot EK, šalis pašalino teismų nepriklausomumo trūkumus. Vis dar užblokuotas liko apie 20 mlrd. eurų siekiantis finansavimas.

Kritikai sako, kad taip bandoma nupirkti Vengrijos palankumą, o patį V. Orbaną kaltina bandymu šantažuoti Briuselį, siekiant gauti milijardus eurų ES lėšų mainais už paramą svarbiems sprendimams.

Komisija atmeta tokius vertinimus ir tikina, kad lėšos atblokuotos, nes Vengrija įgyvendino savo įsipareigojimus.

Komisija dar vasarą pasiūlė peržiūrėti Bendrijos biudžetą, numatant ir naują finansinį instrumentą Kyjivui remti. Šios iš dotacijų ir paskolų sudarytos lėšos siekia apie 50 mlrd. eurų.

Briuselio koridoriuose svarstoma, kad nepavykus įtikinti Vengrijos dėl šio paramos paketo, likusios 26 Bendrijos narės galėtų sukurti atskirą paramos Ukrainai fondą.

Tuo metu dėl Ukrainos narystės derybų pradžios kyla daugiau iššūkių, nes tokiam sprendimui priimti būtinas vieningas balsavimas.

G. Nausėda sako, kad blokuodama Ukrainos narystės derybų pradžią Vengrija kenkia ir sau pačiai, mat taip Bendrijoje daugėja vienbalsio balsavimo skeptikų.

„Jei mes piktnaudžiausime šio principo panaudojimu, mes tikrai stovyklai skeptikų, kurie sako, kad reikia pereiti prie tiesiog balsavimo paprasta ar kvalifikuota dauguma, suteiksime papildomų argumentų“, – derybų išvakarėse žurnalistams sakė G. Nausėda.

„Mes to tikrai nenorime, manau, kad Vengrija, kaip pakankamai nedidelė valstybė, to tikrai neturėtų norėti“, – pridūrė jis.

Vengrija derybas dėl Ukrainos narystės pradžios vadina raudona linija. Anot V. Orbano, Ukraina yra viena labiausiai korumpuotų šalių pasaulyje, todėl nėra pasiruošusi tapti ES nare.

Po to, kai spalio 7 dieną „Hamas“ surengė netikėtą išpuolį prieš Izraelį, ES dėjo pastangas dėl vienybės ir įtakos Vidurio Rytus apėmusios krizės akivaizdoje.

Didėjantis kraujo praliejimas prikaustė Europos dėmesį tuo metu, kai vis dažniau abejojama, ar Vakarai sugebės toliau remti Ukrainą kovoje su Rusija.

27 šalių blokas jau seniai pasidalijęs į labiau palestiniečiams palankias nares, pavyzdžiui, Airiją ir Ispaniją, ir ištikimas Izraelio rėmėjas, įskaitant Vokietiją ir Austriją.

„Hamas“ išpuolis, per kurį, Izraelio teigimu, žuvo mažiausiai 1,4 tūkst. žmonių ir daugiau kaip 200 buvo paimti įkaitais, sulaukė plataus pasmerkimo.

Tačiau yra mažiau sutarimo dėl raginimo nutraukti Izraelio vykdomą atsakomąjį Gazos Ruožo bombardavimą, per kurį, „Hamas“ kontroliuojamos teritorijos sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, žuvo daugiau kaip 6,5 tūkst. žmonių.

Po kelias dienas trukusių derybų viršūnių susitikimo pareiškimo projekte raginama „užtikrinti nuolatinę, greitą, saugią ir netrukdomą humanitarinę pagalbą ir kad pagalba pasiektų tuos, kuriems jos reikia, taikant visas būtinas priemones, įskaitant humanitarinę pertrauką“.

Šis pareiškimas, kuris gali pasikeisti, kai lyderiai susitiks Briuselyje, nesutampa su Jungtinių Tautų reikalavimais nutraukti ugnį.

Vokietija, vengdama raginti visiškai sustabdyti veiksmus, kadangi tai galėtų surišti Izraelio rankas, išsakė raginimus dėl humanitarinių „langų“ arba „pertraukų“ daugiskaitos forma.

„Svarbios raidės, kableliai, kalba, ir būtent taip randami susitarimai“, – sakė vienas aukšto rango ES pareigūnas.

Šios paramos niekaip nepaveiks tai, kad nuo siaubingo spalio 7 dienos ryto su didžiausia užuojauta ir rūpesčiu žvelgiame į Izraelį ir Vidurio Rytus.

Tačiau kai kurių ES šalių diplomatai įspėja, kad delsimas rasti tinkamus žodžius didėjant žuvusiųjų skaičiui kenkia bloko reputacijai pasaulyje ir verčia jį blaškytis įvykių akivaizdoje.

Ukraina nustumta į šešėlį?

Smurto protrūkis Vidurio Rytuose sukėlė nuogąstavimų, kad Vakarai gali būti atitraukti nuo Rusijos karo Ukrainoje praėjus 20 mėnesių po invazijos pradžios.

Nauja krizė ištiko tuo metu, kai Jungtinių Valstijų Kongrese kyla klausimų dėl Vašingtono teikiamos karinės pagalbos tvarumo.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) antradienį pažadėjo, kad „šios paramos niekaip nepaveiks tai, kad nuo siaubingo spalio 7 dienos ryto su didžiausia užuojauta ir rūpesčiu žvelgiame į Izraelį ir Vidurio Rytus“.

Pagrindinė ES priemonė, kuria siekiama nuraminti Kyjivą, yra planas, kuris anksčiau buvo įvertintas 20 mlrd. eurų per ketverius metus, sukurti gynybos fondą Ukrainai, kuris būtų platesnių Vakarų saugumo įsipareigojimų dalis.

Diplomatai teigia, kad pažangą stabdo Vengrija, kuri yra artimiausia Rusijos sąjungininkė bloke, o lyderiai ketina pavesti bloko užsienio politikos vadovui gruodį informuoti apie padėtį šiuo klausimu.

Taip pat bus raginama įvesti naujas sankcijas Maskvai, įskaitant draudimą importuoti rusiškus deimantus, kai tik Didysis septynetas (G-7) susitars dėl jų atsekamumo būdo.

Be to, bus aptartas planas, kaip iš įšaldyto Rusijos turto gautas pajamas panaudoti paramai Ukrainai.

Diskusijose dėl Ukrainos bus aptariami tolesni šios šalies žingsniai siekiant įstoti į ES.

Lapkričio 8 dieną bloko vykdomoji institucija turi pateikti įvertinimą, ar pradėti oficialias stojimo derybas su Kyjivu.

Tada ES lyderiai iki metų pabaigos nuspręs, ar priimti kokias nors rekomendacijas.

Šalies vadovas Europos Vadovų Taryboje (EVT) taip pat aptars paramą Ukrainai, kalbėsis apie Bendrijos ekonomiką.

„Šalies vadovas EVT susitikime ragins Europos lyderius tęsti visokeriopą paramą Ukrainai, pradėti derybas dėl 11-to sankcijų Rusijai paketo, skirti dėmesio situacijai Moldovoje“, – nurodo Prezidentūra.

Lietuva ragins į naująjį paketą įtraukti branduolinę korporaciją „Rosatom“. Vis dėlto dalis šalių tam priešinasi, nes naudoja rusiškas technologijas.

Bendrijoje stringa ir planai sankcionuoti Baltarusiją – Lietuvai ir kitoms regiono šalims prašant daugiau ribojimų Minskui, dalis kitų Bendrijos narių siekia naujų išimčių, kurios nėra priimtinos Vilniui.

Be kita ko, reaguojant į Tarptautinio baudžiamojo teismo sprendimą išduoti Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui arešto orderį, G. Nausėda susitikime dar kartą turėtų iškelti specialaus tribunolo klausimą.

„Energetikos kainų prasme ir ypač vadinamosios kainų kepurės nustatymo požiūriu taip pat įrašyta po mūsų bendrų diskusijų ir derybų, kad energetikos ministrai turi sutarti iki labai konkrečios datos, gruodžio 19 dienos“, – po Europos Vadovų Tarybos posėdžio Briuselyje žurnalistams sakė jis.

„Tikiuosi, kad tai sukurs ministrams politinį stimulą tikrai pagaliau suderinti visas detales, kadangi jie, mano žiniomis, yra labai netoli to galutinio rezultato, bet labai svarbu, kad šitas rezultatas būtų pasiektas dar šiais metais“, – teigė G. Nausėda.

Jis atsisakė nurodyti, apie kokią viršutinę ribą šiuo metu diskutuojama, tačiau užsiminė, jog vis labiau artėjama prie sumos, kurios siekia Lietuva.

Dabar mes esame labai smarkiai link tos ribos, kurią siūlo Lietuva ir kitos panašiai mąstančios valstybės.

Energetikos ministras Dainius Kreivys lapkričio pabaigoje teigė, kad viršutinė dujų kainos riba turėtų būti žemesnė nei 200 eurų už megavatvalandę (MWh).

Praėjusią savaitę užsienio žiniasklaida pranešė, jog 12 Bendrijos šalių, tarp jų ir Lietuva, išplatino dokumentą, kad viršutinė dujų kainos riba būtų mažesnė nei šiuo metu diskutuojamas kompromisinis Čekijos pasiūlymas. Pasak dokumentą mačiusio leidinio „Politico“, šalys reikalauja, kad viršutinė dujų kainos riba būtų sumažinta iki 160 eurų už MWh, o skirtumas tarp dujų kainos TTF prekybos taške ir SGD referencinės kainos – iki 20 eurų.

„Mes nuosekliai (...) artėjame prie tų lubų, kurios būtų panašesnės arba labiau atlieptų mūsų poreikius. Taip, mūsų pozicija buvo kraštinė, Europos Komisijos pradinis pasiūlymas gal kai kam sukėlė šypseną, nes 275 eurai buvo pasiūlymas, kuris iš esmės nieko nereiškia. Dabar mes esame labai smarkiai link tos ribos, kurią siūlo Lietuva ir kitos panašiai mąstančios valstybės“, – sakė prezidentas.

„Galvoju, kad galima dar vieną žingsnį šia linkme padaryti iki gruodžio 19 dienos ir tada fiksuoti sutarimą“, – pridūrė jis.

Antradienį vykusiame neeiliniame ES Transporto, telekomunikacijų ir energetikos tarybos posėdyje ministrams nepavyko sutarti dėl dujų kainų viršutinės ribos.

Posėdyje dalyvavęs Lietuvos energetikos ministras teigė, kad Europos Sąjungai pirmininkaujančios Čekijos pasiūlymas dėl viršutinės dujų kainų ribos nėra pakankamas.

Čekija pasiūlė nustatyti 220 eurų viršutinę ribą artimiausio mėnesio sandoriams Nyderlandų TTF prekybos taške, aktyvuojant ją tuo atveju, jei kito mėnesio dujų kaina šią ribą viršytų penkias dienas bei būtų 35 eurais didesnė nei SGD referencinė kaina.

Lapkričio pabaigoje Europos Komisija pasiūlė nustatyti 275 eurų už megavatvalandę (MWh) viršutinę dujų kainų ribą artimiausio mėnesio sandoriams, kuri būtų aktyvuota tik tuo atveju, jei kito mėnesio dujų kaina šią ribą viršytų dvi savaites bei per dviejų savaičių laikotarpį dešimt dienų iš eilės 58 eurais viršytų suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) referencinę kainą. 

Tokio statuso suteikimu prasideda ilgas šios neramios Balkanų valstybės kelias į ES.

Rusijos karas Ukrainoje atgaivino ES norą svarstyti galimybę įsileisti daugiau savo rytinių kaimynių po daugelį metų trukusios aklavietės.

Bosnija ir Hercegovina dabar tampa trečiąja šalimi po karo draskomos Ukrainos ir Moldovos, kuriai per pastaruosius šešis mėnesius buvo suteiktas kandidatės statusas.

ES nerimauja, kad kitos galybės, pavyzdžiui, Rusija ar Kinija, gali išplėsti savo įtaką Balkanuose, jei prie Bendrijos norinčioms prisijungti šalims bus užkirstas kelias tai padaryti.

ES lyderiai Bosnijos ir Hercegovinos kandidatės statusui pritarė Briuselyje vykstančiame aukščiausiojo lygio susitikime.

Šis žingsnis žengtas nepaisant ilgalaikio susirūpinimo dėl politinės padėties Bosnijoje – 3 mln. gyventojų turinčioje šalyje, kurią nuo prieš tris dešimtmečius vykusio niokojančio karo pabaigos slegia etniniai nesutarimai.

Ji tebėra padalyta į serbų darinį – Serbų Respubliką (Republika Srpska) – bei musulmonų-kroatų apgyvendintą Bosnijos ir Hercegovinos Federaciją. Abi dalis jungia silpna centrinė vyriausybė.

Ši Balkanų valstybė yra valdoma administracinės sistemos, sukurtos 1995 metų Deitono taikos susitarimu, kurio dėka 10-e dešimtmetyje pavyko užbaigti konfliktą. Tačiau iš esmės to neužteko sukurti stabilų pagrindą šalies politinei raidai.

Europos Komisija yra nustačiusi 14 prioritetinių reformų krypčių, kurias Bosnija privalo įgyvendinti, kad galėtų pereiti į kitą oficialių stojimo derybų pradžios etapą.

Bosnijos politikai tvirtino, kad atėjo metas šaliai suteikti kandidatės statusą.

Tačiau ES teigė, kad Serbų Respublika blokuoja valstybės institucijas ir praktiškai paralyžiuoja reformų procesą.

Be to, nerimą kelia šalies serbų lyderių raginimai užmegzti glaudesnius ryšius su Rusija, o jų darinio prezidentas nacionalistas Miloradas Dodikas pažadėjo stabdyti siekį prisijungti prie ES, jei tai reikštų didesnę valdžios centralizaciją.

Bosnija prisijungia prie kitų septynių šalių, turinčių kandidačių statusą: Turkijos, Šiaurės Makedonijos, Juodkalnijos, Serbijos, Albanijos, Moldovos ir Ukrainos.

Stojimo į Europos Sąjungą procesas gali užtrukti daugelį metų, nes kandidatės įgyvendina reformas, kurias Briuselis turi stropiai įvertinti.

Jis taip pat gali sustoti, kaip nutiko Turkijos stojimo atveju.

G. Nausėda Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdyje daugiausia kalbės apie naujų ribojimų Rusijai būtinybę.

„Mano nuomone, naujasis sankcijų paketas turi labai neblogų elementų, kurie buvo įtraukti Lietuvos iniciatyva“, – žurnalistams Briuselyje sakė šalies vadovas.

Bendrijos narės šiuo metu svarsto devintąjį sankcijų paketą, kuris apimtų kelis šimtus asmenų, tris bankus, režimo propagandą rodančius televizijos kanalus.

Mano nuomone, naujasis sankcijų paketas turi labai neblogų elementų, kurie buvo įtraukti Lietuvos iniciatyva.

Rusijai toliau rengiant smūgius Ukrainai, blokas taip pat svarsto uždrausti dronų variklių tiekimą Rusijai ir Iranui, kuris Kremliui yra patiekęs bepiločių orlaivių, naudojamų per Maskvos rengiamus puolimus.

Vis dėlto Bendrijoje noras įvesti naujas ir pratęsti esamas sankcijas blėsta, mat jų įtaka jaučiama ir pačioje Europoje.

Energetikos ministrams šią savaitę nepavyko sutarti dėl dujų kainų viršutinės ribos Nyderlandų TTF prekybos taške. Nors ministrai ketina rinktis į posėdį ir kitą savaitę, EVT taip pat planuojama aptarti šį klausimą.

Lapkričio pabaigoje Europos Komisija su tam tikromis sąlygomis pasiūlė nustatyti 275 eurų už megavatvalandę (MWh) viršutinę dujų kainų ribą. Tuo metu Bendrijai pirmininkaujanti Čekija, pasak energetikos ministro Dainiaus Kreivio, siūlo nustatyti žemesnę – 200 eurų – viršutinę ribą.

„Rusijos vadovybė davė įsakymą paversti pačią energetikos sistemą mūšio lauku. Pasekmės labai pavojingos... visiems mums Europoje“, – sakė V. Zelenskis, vaizdo ryšiu kreipdamasis į Europos Sąjungos Tarybą.

Rusijos raketoms ir dronams per savaitę sunaikinus daugiau kaip 30 proc. Ukrainos elektros stočių, visoje šalyje imamasi energijos taupymo priemonių.

„Rusija provokuoja naują ukrainiečių migracijos į ES šalis bangą“, – sakė V. Zelenskis.

Rusija provokuoja naują ukrainiečių migracijos į ES šalis bangą.

Jo teigimu, smogdama Ukrainos energetikos objektams Rusija siekia „sukurti kuo daugiau problemų Ukrainai dėl elektros ir šildymo šį rudenį ir žiemą“, kad „kuo daugiau ukrainiečių vyktų į jūsų šalis“.

Ukrainiečių lyderis paragino Europos šalis reaguojant į Rusijos atakas tiekti Kyjivo kariuomenei daugiau ir modernesnių oro gynybos sistemų, be to, paskelbti Maskvai daugiau ekonominių sankcijų, kad būtų apribotos jos galimybės finansuoti savo karą.

V. Zelenskis taip pat sakė, kad Ukrainos pasiūlymas jos teritorijoje prie Baltarusijos sienos vykdyti tarptautinę stebėjimo misiją „su kiekviena diena tampa vis aktualesnis“, ukrainiečių kariuomenei įspėjus dėl augančios rusų atakos iš Baltarusijos teritorijos grėsmės.