Apie tai komentavo maisto ekspertė, „Assorti“ asortimento vadovė Guoda Azguridienė. 

– Mokesčiais reguliuoti sveikatingumą, lyg plaktuku taisyti laikrodį.  

– Kas tuomet turi reguliuoti? 

– Viešumas, daug aiškios, kokybiškos, rekomendacinės informacijos, specialistai laidose. Galime matyti, kad gamintojai deda daug mažiau cukraus ir daro tai savanoriškai, todėl, kad klientai pripranta, noriai ir mielai perka tokius gaminius. Tai vyksta ir geruoju, nebūtina taikyti nelanksčius metodus. 

– Jeigu yra žmonių, kurie šito nesupranta ir kasdien išgeria po du litrus kokio nors saldaus gėrimo, kaip tvarkytis su jais? Jie sukels visuomenei daug problemų, reikės juos gydyti.  

– Mes kalbame ne apie uždraudimą, o apie papildomus mokesčius. Jeigu tas produktas pabrangs, asmuo tiesiog daugiau už tai mokės. Jeigu žmogui skanu ir jis nesupranta, kodėl turi daryti, ką nors kitaip, vis tiek pirks tą produktą. Jeigu kalbame apie limonadus, įvairius saldintus dalykus, daugiausia jų išgeria paaugliai. Tai yra tas kontingentas, kuris turbūt mažiausiai sureaguos į kainos pokytį. Tėvai tiesiog turės duoti daugiau kišenpinigių. Noriu pastebėti esminį dalyką, kuris ne kiekvienam ateina į galvą. Žmonės mėgsta saldžius gėrimus, jeigu atsiras mokestis pridėtam cukrui, tai greičiausia saldins saldikliais. Gamintojui ne „tas pats“. Jeigu mokestis bus uždėtas cukrui, jį atskirai reikės deklaruoti, raportuoti, skaičiuoti. Tai labai didelė našta ir papildomi biurokratiniai kaštai. Niekas nenorės pakliūti į tą karuselę, o mokesčių surinks mažai. Tai – labai neefektyvus mokestis. Žmonės dar labiau nieko nespės, ypač maisto srityje. Jau dabar yra tiek reikalavimų, kad jų neįmanoma visų įgyvendinti. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Galbūt šis mokestis yra taikomas ne tiems paaugliams, kurie geria per daug saldžių gėrimų, o prekybininkams, kurie siūlo ir parduoda šiuos spalvotus ir skanius gėrimus tiems, kuriems nereikėtų jų parduoti? 

– Prekybininkai parduoda tai, ką perka pirkėjai, nebent tas dalykas yra uždraustas ar apribotas tam tikromis valandomis, amžiaus grupėmis. Prekybininkas tik vykdo, jis yra tarpininkas. Gamintojas siūlo, jeigu nedraudžiama, pirkėjai perka. Jeigu bus papildomi kaštai, prekybininkai pakels šių gėrimų kainas. Man saldiklių klausimas nėra aiškus todėl, kad formaliai saldikliai nesiskaito cukrus. Kas iš jų yra sveikiau, dietologai neatsako iki šiol. 

– Yra ryšys tarp cukraus suvartojimo ir visų, pavadinkime, europiečių sveikatos bėdų. Nutukimo, diabeto didėjimo tarp jaunų žmonių ir vaikų. Ar čia yra prekybininkų atsakomybės šioje bėdoje? 

– Žiūrėkime ekonomiškai. Prekybininkas turi atsakomybę nemeluoti, viską daryti sąžiningai, pagal įstatymą, o perka žmonės. Kiekvieno pirkėjo poreikiai skiriasi. Prekybininkai nėra dietologai.

– Ką Estijos arba kitos šalies politikai turėtų daryti, kad apsaugotų jaunimą nuo ligų, kurias sukelia cukrus? 

– Pradžioje tegul apsaugo nuo rūkymo.  

Jis buvo perrinktas 64 balsais prieš 28, penki balsalapiai buvo negaliojantys.

L. Hussaras buvo vienintelis kandidatas į 101 vietos Rygikogo pirmininkus.

Vėliau vyko parlamento vicepirmininkų rinkimai. Po balsavimo paaiškėjo, kad L. Hussaro pavaduotojais liks Toomas Kivimagi (Tomas Kivimegis) iš centro dešinės Reformų partijos ir Centro partijos lyderis Juri Ratas (Jūris Ratas). Pastarasis nuo 2016 iki 2021 metų buvo Estijos premjeras, o po to buvo parlamento pirmininku.

Už T. Kivimagi balsavo 48 parlamentarai, o už J. Ratas – 27.

Estijos parlamento pirmininkas ir jo pavaduotojai renkami vienų metų kadencijai.

Be to, šiemet JAV skyrė Estijai 47,3 mln. dolerių (43,7 mln. eurų) pagal užsienio kariuomenių finansavimo (FMF) programą, sakė atstovai.

„JAV parama reikšmingai padėjo Estijai, Latvijai ir Lietuvai greitai vykdyti kelis karinės infrastruktūros ir pajėgumų plėtojimo projektus. Gera naujiena ta, kad parama šiek tiek didesnė nei pernai. Tai siunčia aiškų signalą, kad JAV, didžiausia sąjungininkė NATO, yra įsipareigojusi dėl mūsų regiono saugumo ir stabilumo“, – sakė estų gynybos ministras Hanno Pevkuras (Hanas Pevkuras).

Per 2020-aisiais pradėtą Baltijos saugumo iniciatyvą (BSI) JAV Gynybos departamentas remia trijų Baltijos valstybių gynybos pajėgumų ir suderinamumo plėtojimą. Pernai pagal BSI Baltijos šalims buvo skirta 225 mln. dolerių, 2022-aisiais – 169 mln. dolerių.

Estijai šiemet teksianti finansavimo dalis bus nustatyta iki rudens.

Naujausiame pagalbos pakete – 155 mm kalibro sviediniai, žymintys papildomą Estijos indėlį į Europos Sąjungos iniciatyvą nusiųsti Ukrainai milijoną sviedinių. Estijos įnašo papildymą iš dalies finansuoja Danija. Tikslūs kiekiai saugumo sumetimais neatskleidžiami.

Pakete taip pat yra prieštankinių ginklų, sprogmenų, įvairios amunicijos, dujokaukių, snaiperių įrangos, mažesnio kalibro amunicijos ir kitų dalykų.

„Pagalbos paketą sudarėme siekdami maksimaliai padidinti jos naudingumą Ukrainai, nepakenkiant Estijos gynybos pajėgų koviniam pasirengimui“, – sakė H. Pevkuras.

„Iš gynybos ministro Umerovo gauta mūšio lauko apžvalga patvirtino mūsų paketo būtinybę, tačiau taip pat aiškiai nurodė, kad artėjant vasarai Ukrainai pirmiausia reikia amunicijos, visų įmanomų oro gynybos elementų, taip pat atsarginių dalių mašinoms ir elektroninio karo prietaisams“, – kalbėjo Estijos gynybos ministras.

Anksčiau Estija dovanojo Ukrainai, pavyzdžiui, prieštankinių raketų „Javelin“, haubicų, artilerijos šaudmenų, prieštankinių minų, prieštankinių granatsvaidžių, minosvaidžių, transporto priemonių, ryšių įrangos, lauko ligoninių.

Estija investuoja į gynybą daugiau nei 3,2 proc. bendrojo vidaus produkto, antradienį Berlyne sakė K. Kallas. Šalys partnerės turėtų daryti tą patį arba rizikuoja savo silpnumu išprovokuoti Rusiją.

„Jei jie manys, kad gali laimėti, jie žengs žingsnį, – sakė K. Kallas. – Jei supras, kad esame pakankamai stiprūs, jie nežengs žingsnio prieš NATO. Štai kodėl drauge turime imtis šių kolektyvinių pastangų“.

Pasak Estijos premjerės, sunku paaiškinti žmonėms, turintiems daug geresnius kaimynus nei Estija, kodėl tokios išlaidos reikalingos. Šiuo metu žmonės ne itin jaučia, kad to reikia, bet paskui gali būti per vėlu, perspėjo K. Kallas.

Į klausimą apie raginimus sustabdyti karą Ukrainoje Estijos premjerė atsakė: „Smurto kupiname pasaulyje pacifizmas, paprastai tariant, būtų savižudybė“.

Notoje teigiama, kad Estija neketina toleruoti Rusijos veiksmų, nukreiptų prieš jos nepriklausomybę ir suverenitetą.

Ministerija pareiškė, kad Rusijos specialiųjų tarnybų koordinuojamos hibridinės operacijos prieš Estijos saugumą turi būti nutrauktos.

Talinas taip pat planuoja aptarti šį klausimą su partneriais ir sąjungininkais. Ministerija pridūrė, kad Estija yra pasirengusi imtis papildomų priemonių visuomenei ir jos vertybėms apsaugoti.

Užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna (Margusas Cahkna) antradienį pareiškė, kad Rusijos ambasada savo veikla neteisėtai kišosi į Estijos vidaus reikalus.

Jo teigimu, Rusijos ambasada kišosi į teisingumo vykdymą, kai įgijo vienos baudžiamosios bylos dokumentus ir prisidėjo prie jų paskelbimo Rusijos socialiniuose tinkluose.

„Mes netoleruojame ir nepripažįstame kišimosi į Estijos vidaus reikalus ir į tokią situaciją reaguosime greitai ir konkrečiai. Išsiųsdami diplomatą parodome, kad Estija savo teritorijoje neleidžia jokios užsienio valstybės organizuotos veiklos“, – sakė M. Tsahkna.

Praėjusiais metais Estija ir Rusija pažemino tarpusavio diplomatinių santykių lygį ir nurodė savo ambasadoriams palikti ambasadas.

„Po išsiuntimo Rusijos ambasadoje Taline liks šeši diplomatai“, – naujienų agentūrai AFP sakė Estijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Brita Kikas.

Šis žingsnis žymi svarbų abiejų šalių bendradarbiavimo sveikatos priežiūros srityje pokytį. Latvija tapo jau 11-ąja šalimi, su kuria Estija keičiasi tokiais duomenimis.

Latvijoje viešintiems estams tai reiškia, kad vietos vaistinėse galima įsigyti receptinių vaistų pagal estišką elektroninį receptą. Pateikus vaistininkui asmens tapatybės kortelę arba pasą, šis pagal asmens kodą gali matyti e. receptus.

Be to, prireikus medikai turi galimybę susipažinti su asmens sveikatos įrašais – informacijos apie pacientą santrauka, svarbiausi medicininiai duomenys, – kad prireikus galėtų suteikti pacientams geriausią įmanomą gydymą skubios pagalbos atveju.

Tokias pačias galimybes Estijoje turi ir Latvijos piliečiai.

„Nors Estija ir Suomija buvo pirmosios Europos Sąjungos šalys, kurios jau 2019 metais pradėjo keistis skaitmeniniais receptais tarpvalstybiniu mastu, dabar, prisijungus Latvijai, džiaugsmas dar didesnis. Laisvas paslaugų judėjimas yra vienas pagrindinių Europos Sąjungos principų: kad jis veiktų, būtinas ir tarpvalstybinis duomenų judėjimas“, – sakė Estijos socialinių reikalų ministerijos generalinio sekretoriaus pavaduotoja inovacijoms Nele Labi (Nelė Labi).

„Galimybė gauti receptinius vaistus kitoje šalyje esančioje vaistinėje arba, prireikus, pasidalyti savo sveikatos duomenimis su kitoje šalyje esančiu gydytoju yra ne tik patogumas – tai taip pat saugumo ir bendrumo dalis“, – pridūrė ji.

„Džiaugiuosi, kad, be Suomijos, mums pavyko užmegzti ryšius su pietiniais kaimynais“, – sakė Estijos sveikatos ir gerovės informacinių sistemų centro (TEHIK) direktorius Margusas Armas.

„Statistika rodo, kad tarpvalstybinio skaitmeninio recepto paslauga labiausiai naudojama kaimyninėse šalyse, ir mes ilgai laukėme, kol prie jos prisijungs Latvija. Pirmiausia tai gera žinia pasienyje esančių Valgos ir Valkos gyventojams, tačiau ši naujiena aktuali ir platesne prasme, turint omenyje netrukus prasidėsiantį turizmo sezoną. ES valstybių narių keitimasis sveikatos duomenimis labai supaprastina keliones, nes žmonėms nebereikia rūpintis savo sveikatos duomenimis ir receptinių vaistų prieinamumu“, – kalbėjo jis.

Iki šiol prie tarpvalstybinio keitimosi duomenimis projekto prisijungė 25 Europos šalys, kurios, atsižvelgdamos į nacionalines galimybes, teikia e. receptų ir sveikatos duomenų suvestinių paslaugas.

Be Latvijos, visapusiškai duomenimis su Estija keičiasi Ispanija, Kroatija, Graikija ir Portugalija. Paslaugos iš dalies atviros Nyderlandams, Liuksemburgui, Maltai, Lenkijai, Prancūzijai, Suomijai ir Čekijai. Artimiausiu metu tikimasi Lietuvos ir Kipro prisijungimo, taip pat paslaugų plėtros su Čekija ir Suomija.

Vienas iš jų – Arkadijus Babčenka. Jis Rusijoje pripažintas užsienio agentu ir įtrauktas į teroristų ir ekstremistų sąrašą. Prieš kelerius metus vyras gavo prieglobstį Estijoje. Dabar Arkadijus padeda kariaujančiai Ukrainai ir nerimauja dėl savo saugumo.

„Ypač susirūpinau prieš maždaug pusantro mėnesio, kai mūsų organizacijai SAB UA buvo atsiųstas laiškas su grasinimais mano dukters adresu – „mes ją pagrobsime, išžaginsime, nužudysime“ ir pan. Vėliau gavome dar vieną laišką “, – sakė A. Babčenka.

Kaip pažymi ERR, išpuolis prieš L. Volkovą privertė daugelį Rusijos politinių emigrantų susimąstyti apie savo saugumą.

„Kai dėl užpuolimo Lietuvoje, tai, žinoma, mūsų didžiojo kaimyno tikslas buvo įbauginti žmones. Taip gali nutikti bet kur, tačiau Estijoje nėra priežasčių nerimauti. Jei žmogus būgštauja ar įtaria, kad jam gresia pavojus, jis visada gali kreiptis į policiją, kuri padės rasti geriausią būdą apsisaugoti“, – pakomentavo situaciją Vidaus reikalų ministerijos vicekancleris vidaus saugumui Joosepas Kaasikas.

Kaip tik taip ir pasielgė A. Babčenka, rašo ERR.

„Pateikiau pareiškimą internetiniam konstebliui. Jis atsakė, kad tai ne jų reikalas, ir pasiūlė parašyti pareiškimą policijai. Nusiunčiau pareiškimą policijai. Man atsiuntė maždaug tokį atsirašinėjimo pavyzdį – „baudžiamosios bylos iškėlimas smarkiai pažeidžia žmogaus teises“. Girdi, „atsiknisk, bylos nebus“, - skundėsi Rusijos opozicijos aktyvistas.

Jei žmogus būgštauja ar įtaria, kad jam gresia pavojus, jis visada gali kreiptis į policiją, kuri padės rasti geriausią būdą apsisaugoti.

Pasak Estijos pareigūnų, policijos atsisakymo kelti baudžiamąją bylą priežastis buvo suformuluota kitaip: „... turi būti pagrindo būgštauti, kad grasinimas bus įvykdytas. Šiuo atveju pareiškėjas nenurodė nė vienos aplinkybės ar fakto, kurie leistų rimtai vertinti galimybę, kad grasinimas bus įvykdytas“.

„Jeigu jo netenkina gautas atsakymas, jis, žinoma, turi galimybę dar kartą kreiptis ir pateikti papildomų paaiškinimų. Esu įsitikinęs, kad policija vėl svarstys šį atvejį, ypač turint omenyje tai, kas įvyko Lietuvoje. Mes kiekvieną atvejį vertiname individualiai. Aš dabar nežinau šio konkretaus atvejo aplinkybių, bet esu tikras, kad policija įvertino tuo metu egzistavusias rizikas ir priėmė tokį sprendimą. Galbūt šiandien šios rizikos pasikeitė. Todėl reikėtų dar kartą kreiptis ir išdėstyti savo reikalą“, – paaiškino J. Kaasikas.

Dar prieš karą Arkadijus svarstė galimybę įsigyti ginklą savigynai. Tačiau Estijos ginklų įstatymo pakeitimai jam atėmė šią galimybę.

„Jei Estijos valstybė mano, kad visa tai yra nesąmonė ir net nereikia atlikti tyrimo, norėčiau turėti galimybę apsiginti. Aš suprantu, kiek čia yra tokių „miegančių“ agentų, kiek čia yra Putino ir Rusijos agresijos rėmėjų, todėl norėčiau tam tikrų išimčių“, – pareiškė A. Babčenka.

Kaip pranešė ELTA, antradienio vakarą Vilniaus pakraštyje kol kas nenustatytas asmuo užpuolė ir sužeidė kalėjime mirusio Aleksejaus Navalno bendražygį 43 metų Leonidą Volkovą.

Skirtinga konkurencinė aplinka

Po aukcionų paaiškėjo, kad Lietuvoje du vėjo jėgainių parkus, kurių bendra galia – iki 1 600 megavatų, statys energetikos monopolistas „Ignitis“.

Ar tai gerai, jei visa Lietuvos vėjo energetika atsidurs vienos bendrovės, kad ir su valstybės kapitalu, rankose? Greičiausiai ne, nes monopolistas, kur šalia valstybės kapitalo dar yra ir privačių savininkų, susijusių su valdžios sluoksniais, turi savų interesų.

Visai kitoks vėjo jėgainių statybos modelis yra planuojamas Estijoje. Panašu, kad čia bus daug vėjo jėgainių parkų statytojų ir tarp jų vyks konkurencija.

Iki šiol Estijoje bendrovės „Enefit Green“, „Saare Wind Energy“, „Tuuletraal“, „Utilitas Wind“ ir „Ignitis Renewables“ yra pradėjusios statybos leidimo Estijos vandenyse išdavimo procedūras.

Statybos leidimo paraiškas taip pat yra pateikusi kompanija „Sunly“, Švedijos atsinaujinančios energijos bendrovė „Eolus“ ir didžiausias atsinaujinančios energijos projektų finansuotojas „Copenhagen Infrastructure Partners/CI NMF“.

Be to, Estija ir Latvija kartu vysto vadinamąjį „Elwind“ vėjo jėgainių jūroje projektą.

Galbūt du Lietuvos „Ignitis“ vėjo jėgainių parkai bus didesni nei planuojami analogiški statiniai Estijoje ar Latvijoje.

Galima pastebėti, kad Estijoje vėjo jėgainių parkus rengiasi statyti ir tos užsienio kompanijos, kurios pretendavo tą daryti Lietuvoje. Jos to atsisakė, galbūt supratusios, kad su Lietuvos monopolininku „Ignitis“ varžytis beprasmiška.

Perspektyva: iki 2030 m. Lietuvos ir Estijos teritoriniuose vandenyse turėtų atsirasti didesni ar mažesni jūros parkai. / „Electronicproducts.com“ nuotr.

Jūros vėjas – privilegijuotiesiems

Pagrindinis klausimas, ar didesniuose „Ignitis“ vėjo jėgainių parkuose pagaminta elektros energija bus pigesnė? Elektros energijos kainą rinkoje iš dalies diktuoja ir pačios energijos kiekis joje. Jei bus elektros perteklius, jos kaina mažės.

Pastačius Baltijos jūroje du vėjo jėgainių parkus, jų galia prilygs tai galiai, kuri buvo Ignalinos atominėje elektrinėje. Ši elektrinė tenkindavo apie 70 proc. Lietuvos elektros energijos poreikio.

Galima svarstyti, kad į Baltijos jūrą tarsi bus perkeliama Ignalinos atominė elektrinė. Veikiant atominei elektrinei energija Lietuvoje buvo palyginti pigi. Ar tokia pat pigi ji bus ir pastačius vėjo jėgainių parkus?

Čia iškyla klausimų, kurie pirmiausia susiję su pajūrio zonoje planuojamomis statyti metanolio arba vandenilio gamyklomis. Šios gamyklos bus itin imlios pigiai elektros energijai. Jos kaip didelės elektros energijos naudotojos gaus sutartinių privilegijų.

Gali būti, kad joms bus tiekiama pigi elektros energija iš Baltijos jūros, kurią kažkam reikės kompensuoti. Kaip visada, įvairūs projektai ir jų išlaidos gali būti dengiami gyventojų sąskaita. Sunku tikėtis, kad Baltijos jūroje pastačius vėjo jėgainių parkus Lietuvos gyventojai sulauks pigesnės elektros energijos.

Sunku tikėtis, kad Baltijos jūroje pastačius vėjo jėgainių parkus Lietuvos gyventojai sulauks pigesnės elektros energijos.

Dar gali būti ir taip, kad jūroje statant vėjo jėgainių parkus tai bus daroma tarsi iš visų Lietuvos gyventojų sąskaitos, jau dabar išlaikant gana aukštas energetikos kainas. Kaip kitaip paaiškinti tai, kad dabar elektros energijos kaina rinkoje siekia 9–11 centų už kilovatvalandę, o galutinė kaina gyventojams gerokai peržengia 20 centų už kilovatvalandę ribą.

Ar jūrų parkai mažins kainas?

Į vėjo jėgainių parkų statybą Lietuvos teritoriniuose vandenyse nemažai Lietuvos gyventojų žvelgia palyginti skeptiškai. Formuojasi ir tokia nuomonė, kad tie parkai susiję su atskirų dabartinės valdžios ministrų ir politikų asmeniniais ateities interesais.

Iškeliama ir tokia mintis, kad į itin pinigingus projektus Lietuvoje nuolat lenda tie patys asmenys. Tai, neva, ir lemia, kad projektų kainos išauga iki didžiulių aukštumų.

Lietuvos valdžia neaiškina žmonėms, jog vėjo jėgainių parkų statybos jūroje tikslas būtų sumažinti elektros energijos kainas. Gal tokio tikslo ir nėra – svarbiau atskiriems asmenims prisikišti kuo daugiau į asmenines kišenes?

Visai kitaip yra Estijoje. Klimato ministras Kristenas Michalas aiškiai deklaravo, kad vėjo jėgainių parkų statybos tikslas jūroje yra mažesnės elektros energijos kainos.

Energetikos ekspertai prognozavo, kad vidutinė elektros energijos gamybos kaina Estijoje, jei bus statomi ir pradės veikti vėjo jėgainių parkai, 2030 m. gali būti 6,5–7,2 cento už kilovatvalandę.

Tokia kaina siejama ir su didžiuliu 1 400 megavatų vėjo jėgainių parko statybos prie Saremo salos projektu.

Lietuvos politikai jokių perspektyvų nei dėl kainų, nei dėl vėjo jėgainių parkų įtakos energetikai nepristato. Girdime tik tai, kad vandenilio, kaip ateities energetikos kuro, gamyba apsimokėtų tuo atveju, jei elektros energijos kaina būtų iki 5 centų už kilovatvalandę. Pagal estų energetikos ekspertų vertinimą, tokia kaina būtų žemiau elektros energijos gamybos jūroje savikainos. Todėl savaime suprantama, kad ateityje kažkas turėtų padengti skirtumą. Nei Estija, nei Latvija kokių nors vandenilio gamybos didžiulių projektų ateityje neplanuoja. Juo labiau kad ši gamyba imli ne tik elektros energijai, bet ir gėlam vandeniui. Taip pat ji sukuria daug taršių cheminių medžiagų, kurias tektų kažkur laidoti. Tam netgi svarstoma kurti specialias cheminių atliekų saugyklas žemės gelmėse.

Estijos valstybinės informacinės sistemos departamento (RIA) atstovai pirmadienį sakė, kad šeštadienio ir sekmadienio atakos buvo nukreiptos prieš kelias dešimtis viešojo sektoriaus svetainių. Pagrindiniai taikiniai buvo Policijos ir sienų apsaugos departamentas, Mokesčių ir muitų departamentas ir Teisingumo ministerija.

Pasak atstovų, pastaraisiais metais RIA daugeliui svarbių viešojo sektoriaus svetainių įgyvendino technines atsakomąsias priemones. Prireikus pagalba teikiama ir privačiajam sektoriui, ypač kompanijoms, teikiančioms itin svarbias paslaugas.

„Dėl to DDoS atakos paprastai nepadaro matomo poveikio arba poveikis būna minimalus. Šį kartą RIA atsako į incidentus padalinys CERT-EE taip pat greitai reagavo ir sugebėjo sušvelninti atakų poveikį. Šeštadienį buvo atsiųsta beveik trys milijardai piktybiškų užklausų, kad jos užtvindytų Estijos interneto svetaines, bet tos svetainės, į kurias taikytasi labiausiai, patyrė tik trumpalaikius sutrikimus ar veikė lėčiau nei įprasta“, – sakoma pranešime.

RIA nurodo, kad didelės DDoS atakos prieš Estijos viešąjį sektorių ir privačias kompanijas rengiamos nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios prieš daugiau kaip dvejus metus.

Atsakomybę dažniausiai prisiimdavo prokremliškos programišių grupės, kaip ir praėjusį savaitgalį, sakė atstovai.

Šios atakos rengiamos bangomis ir dažnai būna susijusios su paramos Ukrainai veiksmais ir pareiškimais. Tokios atakos rengiamos ir prieš kitas šalis, viena vertus, siekiant parodyti Rusijos visuomenei, kad trikdomas gyvenimas Vakarų šalyse ir, kita vertus, bandant skleisti sumaištį ir nestabilumą Vakarų visuomenėse, sakoma RIA pranešime.