Teisėja Rūta Poniškaitytė-Liatukė penktadienį paskelbė, kad LRT etikos kontrolierė viršijo savo įgaliojimus, įpareigodama žurnalistą pašalinti įrašą.

„Šių įgaliojimų, sprendžiant žurnalisto etikos pažeidimus, etikos kontrolierė neturėjo. Tačiau atsitiko tokia situacija, kad etikos kontrolierė šiuos įgaliojimus viršijant, ir tarybos nutarimu patvirtinus, kad toks sprendimas yra tinkamas, pastarasis sprendimas tapo privalomas, kadangi pagal LRT vidaus aktus, tarybos nutarimai yra privalomi. Etikos kontrolierei viršijus savo įgaliojimus ir LRT tarybos nutarimui tapus tokiam sprendimui privalomam, toks procedūrinis pažeidimas –laikomas esminiu“, – sakė teisėja.

Pasak jos, asmuo turi teisę kritikuoti valdžią.

„Bet kuris asmuo turi teisę viešai kritikuoti valstybės pareigūną. Žurnalistas ir pasinaudojo teise viešai kritikuoti valstybės pareigūną“, – per posėdį sakė teisėja R. Poniškaitytė-Liatukė.

V. Savukynui iš atsakovės, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos, priteista 6,4 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų.

„Šiais sprendimais buvo sukurti neigiami padariniai ieškovui, visuomenės akyse jis buvo pripažintas etikos teisės normų pažeidėju, todėl jis turėjo teisę teisminiu būdu šalinti jam sukeltus neigiamus padarinius“, – teigė teisėja.

Vilniaus miesto apylinkės teismas nėra galutinis ir gali būti skundžiamas.

ELTA primena, kad 2023 m. gegužę LRT etikos kontrolierė D. E. Andrikienė pripažino, kad žurnalistas V. Savukynas, savo „Facebook“ paskyroje paskelbęs įrašą, kuriame kritikavo teisingumo ministrę Eweliną Dobrowolską, pažeidė LRT etikos kodeksą ir pasiūlė visuomeniniam transliuotojui skirti nuobaudą.

V. Savukynas 2022 m. rugsėjį „Facebook“ paskelbė tokio turinio įrašą: „Teisingumo ministrė iškėlė drausminę bylą Ignui Vėgėlei dėl to, kad jis kėlė klausimus. Jie gali patikti, gali nepatikti, tačiau tokią teisę garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija. Manau, kad tai yra vienas iš baisiausių žingsnių, kuriuo pasikėsinta į laisvę. Kaip ir V. Putino ruzzijoje nepatinkančius žmones siekiama užčiaupti. Nemanau, kad šiai ministrei yra vieta Vyriausybėje“.

Kaip pranešė ministerija, tikimasi, kad pirmą kartą Lietuvos vaistininkystės istorijoje priimtas dokumentas prisidės prie profesinių standartų diegimo veikloje, aiškiai nusakys vaistininkų ir pacientų tarpusavio santykius, padės spręsti kasdieninėje veikloje kylančias dilemas.

Jame, be kitų nuostatų, minima, jog vaistininkas „vienodai etiškai, profesionaliai, pagarbiai ir geranoriškai konsultuoja visus pacientus ar jų globėjus, nepriklausomai nuo jų amžiaus, tautybės, religijos, rasės, lyties, išsilavinimo, turtinės padėties, priklausymo mažumų grupėms ir kitų skirtumų“.

Taip pat numatyta, kad vaistininkas, teikdamas farmacinę paslaugą, „visada veikia kaip savarankiškas sveikatinimo specialistas, atsiribojantis nuo trečiųjų šalių interesų“, o vaistininko asmeniniai įsitikinimai neturi pakenkti pacientui.

SAM nuotr. 

Jame numatytas įsipareigojimas sąžiningai ir etiškai elgtis su kolegomis, girdint pacientui neaptarinėti sveikatos priežiūros specialisto sprendimų, numatyta, kad vaistininkas turi teisę teikti pasiūlymus teisės aktų pakeitimams, susijusiems su vaistininkų veiklos reguliavimo bei profesinės ateities klausimais.

Kodekse pabrėžiama, jog „atsižvelgiant į šiai profesijai tenkančią atsakomybę ir kvalifikacinius reikalavimus, vaistininkas turi teisę į saugias darbo sąlygas, orų atlyginimą bei sudarytas palankias galimybes savo kvalifikacijai kelti“.

Taip pat numatyta išlyga, jog vaistininkas gali neišduoti prašomų vaistų ar prekių, jeigu įžvelgia grėsmę paciento sveikatai ar pavojų gyvybei.

Šį kodeksą pasirašė Lietuvos farmacininkų sąjunga ir Lietuvos vaistininkų sąjunga. Kodeksą, be šių sąjungų, taip pat rengė Vilniaus universiteto ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto atstovai, o procesą inicijavo ir koordinavo Vaistinių darbuotojų profesinė sąjunga.

„Vaistininkai pademonstravo lyderystę, parengę ir sutarę dėl profesinių standartų savo veikloje, – teigė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. – Tai neabejotinai prisidės prie profesijos prestižo auginimo, nes tik stipri profesinė bendruomenė sugeba sutarti dėl veiklos taisyklių ir jų laikytis.“

Siunčiamas aiškus signalas, kad sveikatos sektoriaus profesinės bendruomenės pasiekė brandą.

„Siunčiamas aiškus signalas, kad sveikatos sektoriaus profesinės bendruomenės pasiekė brandą – tik keliant reikalavimus sau, galima ugdyti ir kitus“, – sakė ministras.

Lietuvos farmacininkų sąjungos prezidentės Onos Ragažinskienės vertinimu, „pasirašytas dokumentas garantuoja vaistininkui savarankišką profesionalią veiklą be jokio trečiųjų šalių įsikišimo ar reikalavimų, skatina teisingą ir racionalų vaistų vartojimą bei užtikrina aplinkos taršos mažinimą ir poveikio klimatui neutralumą.“

Pasak Vaistinių darbuotojų profesinės sąjungos komiteto narės Vaivos Bražinskienės, nors Farmacijos įstatymas įpareigoja vaistininkus laikytis profesinės etikos principų, iki šiol nebuvo bendro visai farmacininkų bendruomenei dokumento, o atskiros organizacijos turėjo savo etikos kodeksus.

Lietuvos vaistininkų sąjungos pirmininkės Liubovės Kavaliauskienės teigimu, vaistininkas yra „kaip paskutinis saugumo barjeras pacientui gaunant vaistą“, todėl sutarimas dėl vienodų vaistininko profesinės dorovės principų bei elgesio normų yra ypač svarbus tiek visuomenei, tiek patiems farmacininkams.

Lietuviai įsitikinę, kad nuomonės formuotojai turi didžiulę įtaką jaunimui, kurie gali aklai pasitikėti reklama. Tačiau ne visos reklamos būna teisingos ar atitinkančios realybę. Žmonės teigia, kad, prieš imantis reklaminių užsakymų, nuomonės formuotojai turėtų labiau pasigilinti, patikrinti reklamuojamus dalykus.

Plačiau apie nuomonės formuotojus ir Etikos kodekso reikalingumą pokalbis su agentūros „Influenceriai.lt“ vadove Laura Aleksandraviče.

Visas LNK turinys – vaizdo įraše:

– Kaip vertiname Lietuvos nuomonės formuotojų foną?

– Skaičiuojame daugiau nei 12 tūkst. nuomonės formuotojų Lietuvoje. Kalbame ir apie labai mažos apimties nuomonės formuotojus. Didesnių yra apie 150, kurie turi per 100 tūkst. sekėjų. Jų elgesys labai skirtingas. Kiekvieno žmogaus asmeninė etika ir moralė labai skiriasi. Kadangi nėra vienos reguliuojančios institucijos arba kokio Elgesio kodekso, kartais sunku nustatyti, ar nuomonės formuotojas pasielgė etiškai, ar ne. Šis klausimas buvo aktualus praeitais metais, kai prasidėjo karas. Tada jie labai solidarizavosi, bent savaitei ar dviem sustabdė reklamą. Tai buvo daroma jų pačių, kaip žmonių. Nebuvo institucijų, kurios sakyti, kad derėtų sustabdyti reklamas.

– Pagal ką Lietuvos nuomonės formuotojai renkasi reklamuojamas prekes?

– Yra ir draudžiamos reklamos, kurios galioja ir nuomonės formuotojams, – alkoholio, tabako reklama, lošimai, sveikatos priežiūros paslaugų, medicinos priemonių, tačiau viešojoje erdvėje nuomonės formuotojai vis dar aktyviai reklamuoja grožio injekcijas, lašelines, grožio klinikas. Tai pagal mūsų reklamos įstatymą yra draudžiama. Norėtųsi institucijų priežiūros.

– Ar yra numatyta atsakomybė už tokius veiksmus? Matome, kad situacija viešojoje erdvėje nesikeičia.

– Nesikeičia. Aktyviausiai stebi Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, pastebėję nusižengimą, aktyviai siunčia pranešimus. Kitos tarnybos ne tokios aktyvios. Situacija tokia – įstatymas yra, bet jo ne visada laikomasi ir nėra aktyvios priežiūros.

Norėtųsi turėti ne tik reklamos žymėjimo reikalavimus, bet ir platesnį Etikos kodeksą, galbūt net rekomendacijų pavidalu, kas tinkama, etiška, o kas ne.

– Ar, jūsų manymu, Etikos kodeksas būtų reikalingas Lietuvoje?

– Taip. Jau buvo džiugu, kai 2019 m. Valstybinė vartotojų teisių ir apsaugos tarnyba išleido reklamos žymėjimo gaires socialiniuose tinkluose. Šiandien žymėdami reklamą esame 80 proc. neblogoje situacijoje, kai prekių ženklai tinkamai žymi reklamą ir nuomonių formuotojai tinkamai tai daro. Tačiau yra kitų klausimų. Kai kurie produktai žalingi reklamuoti arba vaikų, nepilnamečių naudojimas reklamai. Norėtųsi turėti ne tik reklamos žymėjimo reikalavimus, bet ir platesnį Etikos kodeksą, galbūt net rekomendacijų pavidalu, kas tinkama, etiška, o kas ne. Susipažinus su Prancūzijos būsimu Etikos kodeksu, jaučiu, jis gali tapti pagrindu visos ES reguliavimui. Tai neišvengiamai ateis ir į Lietuvą.

Bendri siekiai

Memorandumo idėja keleivių vežėjams kilo per koronaviruso pandemijos, karantino įkarštį, kai įmonėms teko sustabdyti ar gerokai susiaurinti veiklą. "Ėmėme galvoti – kaip gyvensime po pandemijos, ką darysime, kad susigrąžintume turėtus keleivius, kaip sieksime, jog kuo daugiau žmonių naudotųsi viešuoju transportu? Pamažu dėstėme mintis, ateities vizijas ir planus, kol susidėliojome prioritetus", – sako LKVA prezidentas Gintaras Nakutis.

Dokumentas išreiškia keleivių vežėjų vertybes, bendrus siekius ir tikslus. Svarbiausi jų – socialiai atsakingų viešojo susisiekimo paslaugų diegimas, plačios apimties susisiekimo tinklo išlaikymas ir kokybiškų viešojo susisiekimo paslaugų plėtra, taip pat – informacijos, skatinančios visuomenę naudotis viešuoju transportu, sklaida.

Tai ypač aktualu dabar, po pandemijos, kai net 91 proc. kelionių vyksta nuosavu automobiliu. Kelionių viešuoju transportu dalis pas mus mažiausia ES.

Žaliasis kursas

LKVA priklauso tiek miesto, priemiesčio ar tarpmiestiniais autobusais, tiek traukiniais vežančios bendrovės. Jos nariai žada siekti suvienyti ir kitomis transporto rūšimis keleivius vežančias įmones, tik tada atsiras galimybė siūlyti keleiviams patogiausias keliones, integruoti į bendrą tinklą įvairių – kelių, geležinkelių ir vandens – transporto rūšių. Tam būtini inovatyvūs sprendiniai. "Keleivis neturėtų rūpintis, kur ir kaip persėsti iš vienos transporto priemonės į kitą, visoms transporto rūšims turėtų galioti bendras kelionės bilietas. Sąžininga konkurencija – taip pat vienas svarbiausių mūsų veiklos principų", – teigė G.Nakutis.

Esminis memorandumo tikslas – pasiekti, kad kuo daugiau žmonių paliktų nuosavus automobilius namuose ir persėstų į viešąjį transportą. "Tai ypač aktualu dabar, po pandemijos, kai net 91 proc. kelionių vyksta nuosavu automobiliu. Kelionių viešuoju transportu dalis pas mus mažiausia ES, o Lietuvoje nuo į orą išmetamų kietųjų dalelių miršta daugiausia žmonių tarp išsivysčiusių valstybių. Sieksime, kad situacija keistųsi iš esmės", – kalba LKVA prezidentas.

Keleivių vežėjai žada siekti Žaliojo kurso tikslų ir rinktis ekologiškas, aplinką tausojančias transporto priemones. Ne mažiau svarbu, kad jos būtų pritaikytos individualių poreikių turintiems žmonėms – LKVA pasirašė Susisiekimo ministerijos inicijuotą Memorandumą dėl transporto priemonių ir transporto fizinės ir informacinės infrastruktūros pritaikymo individualių poreikių turintiems žmonėms.

Rems iniciatyvas

Pasak bendrovės "Kauno autobusai" generalinio direktoriaus Mindaugo Grigelio, memorandumas sujungia tiek keleivių, tiek vežėjų, tiek visuomenės interesus: "Nėra kito varianto sumažinti į aplinką išmetamo CO2 kiekį – tik siekti, kad kuo daugiau žmonių iš nuosavų automobilių persėstų į viešąjį transportą. Mes, vežėjai, suprantame, kad turime teikti keleiviams koordinuotų, paprastų paslaugų, tik tada visuomenė naudosis viešuoju transportu. Tikimės, kad valdžios institucijų atstovai prisidės prie mūsų iniciatyvų ir tiek infrastruktūrą, tiek įstatyminę bazę pritaikys viešojo transporto sistemos plėtros linkme."

M.Grigelio teigimu, memorandumas sujungia tiek keleivių, tiek vežėjų, tiek visuomenės interesus. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

"LTG Link" korporatyvinės veiklos vadovas Gediminas Šečkus teigė, kad bendrovė ne vienus metus diegia pažangius sprendimus, skatinančius visuomenę rinktis patogų ir tvarų transportą: "Jau dabar įgyvendiname modernios bilietų pardavimo sistemos diegimą, pradėjome naujų, netaršių elektrinių traukinių pirkimą, nuolat kuriame kelionių patirtį gerinančius sprendimus. Prisijungdami prie memorandumo norime dar kartą įtvirtinti įsipareigojimą siekti ateities transporto vizijos."

Pirmieji memorandumo pasirašė LKVA priklausančių įmonių vadovai, bet prie jo skatinami prisijungti ne tik keleivių vežėjai. "Prisijungimo deklaraciją gali pasirašyti kiekviena organizacija, kuriai artimi mūsų prioritetai ir tikslai – visos keleivių vežimo paslaugas teikiančios, jas administruojančios bei prižiūrinčios įmonės, įstaigos ir organizacijos, taip pat asociacijos, vienijančios keleivių vežėjus. Sutelkę bendras pastangas, lengviau galėsime pasiekti užsibrėžtų tikslų", – pabrėžė G.Nakutis.

Nacionalinė teismų administracija pranešė, kad drausmės byla teisėjai apsvarsčius Klaipėdos apylinkės teismo pirmininko Svajūno Bliudsukio teikimą ir nustačius, jog teisėjos elgesyje yra Teisėjo etikos kodekso pažeidimo požymių.

„Teikime įvardintos aplinkybės buvo susijusios su drausmės ir etikos normų pažeidimu. Komisija susirinko į posėdį ir įžvelgė galimų pažeidimų“, – BNS penktadienį sakė TEDK pirmininkas Aurelijus Gutauskas.

Jis akcentavo, kad drausmės byla iškelta dėl teisingumo ir nešališkumo, padorumo, pavyzdingumo, solidarumo principų pažeidimo.

Bylos medžiaga kol kas nedetalizuojama.

Teismų administracija pranešė, kad motyvas bus surašytas ir paskelbtas per 30 dienų po komisijos posėdžio, o drausmės byla bus perduota nagrinėti Teisėjų garbės teismui.

R. Augustė BNS sakė, kad ši byla galėjo būti iškelta dėl to, kad ji apskundė vieną kolegą.

„Atėjo kolega ir pasakė, kad aš turiu nusišalinti nuo bylos. Pasakiau, kad aš turiu teisę pagalvoti ir parašiau tarnybinį, kad man darė spaudimą byloje priimti procesinį sprendimą“, – teigė teisėja.

2017 metais teisėjai R. Augustei jau buvo iškelta drausmės byla dėl bylinėjimosi su savivaldybe, jai atsisakius mokėti rinkliavą už komunalinių atliekų išvežimą.

Anot A. Gutausko, tada teisėjai buvo skirtas įspėjimas.

Naujasis etikos kodeksas įsigalios rugsėjo 1 dieną, jį rengiant buvo apibendrinta daugiau nei 50 valstybių geroji praktika, skelbia Advokatūra.

„Siunčiame aiškią žinią visuomenei: advokatų profesinės etikos standartai skaidrėja ir dar labiau griežtėja, todėl advokatų paslaugų profesionalumas ir kokybė ir toliau augs“, – sakė Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė.

Naujuoju etikos kodeksu iš esmės praplėstas jo galiojimas – iki šiol etikos kodekso principai buvo taikomi tik praktikuojantiems advokatams ir advokatų padėjėjams, o naujojo kodekso reikalavimų turės laikytis ir Lietuvos advokatūros sprendimu advokatais pripažinti asmenys bei Lietuvoje profesinę veiklą laikinai arba nuolat vykdantys užsienio valstybių teisininkai.

Kodekse taip pat aiškiau apibrėžiami, detaliau reglamentuojami ar praplečiami tokie svarbūs advokatų veiklos principai kaip sąžiningumas ir nepriekaištingas elgesys, kliento paslapties neatskleidimas, interesų konfliktas, lojalumas klientui ir kt.

Advokatai taip pat pritarė atnaujintam drausmės bylų nagrinėjimo aprašui – tai leis perpus greičiau nagrinėti gautus skundus.

Patvirtinus atnaujintą drausmės bylų nagrinėjimo aprašą, laikotarpis nuo skundo pateikimo iki jo išnagrinėjimo sutrumpėtų perpus – nuo 6-7 iki 3-4 mėnesių.

Pernai Advokatūra gavo 241 skundą, išnagrinėjo 294, iškėlė 36 drausmes bylas.

Buvęs Apeliacinio teismo pirmininkas Egidijus Žironas pažeidė Teisėjų etikos kodeksą, pirmadienį konstatavo Teisėjų garbės teismas.

„Teisėjas turėtų vengti net interesų konflikto regimybės ir taip sumažinti pavojų pakenkti teisėjų reputacijai bei vardui“, - teigiama Garbės teismo sprendime.

Tuo remiantis nutarta, kad E.Žironas turi atsakyti drausmine tvarka.

Garbės teismas nusprendė, kad šiuo atveju pakankama drausminė priemonė yra pats jo bylos svarstymas, BNS informavo Nacionalinėje teismų administracijoje.

Tuometinis Apeliacinio teismo vadovas taip pat kaltintas dėl neveikimo sprendžiant atsiskaitymo už vakarienę klausimą. Šioje dalyje byla nutraukta.

Byla E.Žironui Teisėjų garbės teisme buvo iškelta dėl sausį restorane Kaišiadoryse vykusios vakarienės pas vienu turtingiausių Kaišiadorių verslininkų įvardijamą Algimantą Radvilą. Dienraštis „Lietuvos rytas“ yra pranešęs, kad verslininkui priklausančiame pramogų centre teisininkai vaišinti įvairiais patiekalais, alkoholiniais gėrimais, jiems grojo muzikantai. Už vaišes teisėjai nemokėjo, tai esą padarė tuometinis Apeliacinio teismo kancleris Juozas Akstinas. Paviešinus šį įvykį kancleris pasitraukė iš pareigų. Jis tikina sąskaitos čekio neišsaugojęs.

Teisėjų tarybos sudaryta speciali komisija nustatė, kad vakarienę organizavo tuometinis Lietuvos apeliacinio teismo kancleris J.Akstinas su teismo pirmininko E.Žirono žinia ir pritarimu.

Birželį E.Žironas atleistas iš Apeliacinio teismo pirmininkų, pasibaigus jo kadencijai. Dabar jis eina šio teismo teisėjo pareigas.

Gydytojai turi būti nešališki pacientų atžvilgiu, neturėti su jais intymių santykių, neimti iš ligonių dovanų, nedirbti apsvaigus, susilaikyti nuo komentarų, galinčių pakenkti gydytojo profesijos įvaizdžiui ar kolegų reputacijai, teigiama naujajame Lietuvos gydytojų profesinės etikos kodekse.

Jį pirmadienį Vilniuje pasirašė sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė ir Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas Liutauras Labanauskas.

„Iš tiesų pasikeitė gydytojų ir pacientų tarpusavio santykiai. Mes pamatėme, kad iškyla daug konfliktinių situacijų ne dėl to, kad kažkas blogai ar gerai elgiasi, bet dėl to, kad tiesiog tapo neaišku, kaip vienoje ar kitoje situacijoje reikėtų elgtis – tiek gydytojui, tiek pacientui“, – sakė L.Labanauskas.

Kodekse numatyta, kad gydytojas „savo profesinėje veikloje yra nepriklausomas ir vengia bendradarbiavimo su komerciniais rėmėjais ar kitais subjektais, jeigu toks bendradarbiavimas ribotų gydytojo sprendimų nešališkumą ar keltų interesų konfliktą“.

Jis turi vadovautis sąžiningumo principu, nepriimti jokių tiesioginių ar netiesioginių dovanų.

„Siekdamas išlaikyti profesinius tarpusavio santykius, gydytojas vengia šališkumo ir intymaus ar seksualinio pobūdžio santykių su pacientais“, – rašoma dokumente.

Jame taip pat teigiama, kad gydytojas negali dirbti būdamas neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, taip pat jei dirbti visavertiškai neleidžia sveikatos būklė.

Siekdamas išlaikyti profesinį objektyvumą, jis privalo vengti diagnozuoti ligas, skirti gydymą ar išrašyti vaistus sau ar savo šeimos nariams bei artimiesiems, išskyrus skubius atvejus.

Be paciento sutikimo gydytojas procedūras gali atlikti tik būtinosios medicinos pagalbos teikimo atvejais, kai pacientas negali savo valios išreikšti pats.

Anot kodekso, gydytojas užjaučia pacientą ir dėmesingai išklauso paciento skundus.

„Gydytojas apie nepalankią prognozę pacientą informuoja taktiškai ir atsargiai. Tokios informacijos gydytojas gali nesuteikti, tik jei tokia informacija pakenktų paciento sveikatai ar sukeltų pavojų jo gyvybei arba kai pacientas atsisako šios informacijos“, – tvirtinama naujajame Etikos kodekse.

Tuo pačiu numatyta mediko teisė atsisakyti gydyti pacientą, jei tai prieštarauja jo profesinės etikos principams, jei pacientas nevykdo savo pareigų, tuo sukeldamas grėsmę savo ir kitų pacientų sveikatai ir gyvybei, arba trukdo jiems gauti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas.

Skiltyje, skirtoje santykiams su kolegomis, nustatyta, kad gydytojas susilaiko nuo komentarų, galinčių pakenkti gydytojo profesijos įvaizdžiui ar kolegų reputacijai, kai girdi pacientai, personalas ar visuomenė.

„Gydytojas viešai vertinti ar komentuoti kolegų darbą gali tik susipažinęs su medicinos praktikos dokumentais arba jeigu jam suteikti įgaliojimai vertinti konkretų klinikinį atvejį“, – rašoma kodekse.

Jame taip pat numatyta, kad vykdydamas savo profesines pareigas, lemiančias didesnę atsakomybę ir profesinę riziką, gydytojas turi teisę į teisingą profesinio darbo apmokėjimą, saugias darbo sąlygas ir valstybės garantiją nuolat tobulinti profesinę kvalifikaciją.

Naujasis kodeksas pakeis nuo 2004 metų galiojusį Lietuvos gydytojų sąjungos narių etikos kodeksą.

Lietuvos advokatūros netenkina prieš dešimtmetį priimtas Etikos kodeksas, todėl siūloma sudaryti darbo grupę naujos redakcijos Etikos kodeksui parengti. Posėdyje šį spendimą priėmę Advokatų tarybos nariai pakvietė kolegas įsitraukti į šią veiklą.

„Mes manome, kad turi būti daugiau įtraukta tų dalykų, kurie nėra aprašyti Advokatų etikos kodekse. Be to, yra labai didžiulė Advokatų garbės teismo jurisprudencija, kuri atsispindi tik pačiose bylose, bet nėra susisteminta. Naujasis kodeksas galėtų ir susisteminti, kas yra pasakyta Garbės teismo, ir kartu įrašytų advokatų etikos sąlygas, kurios iki šiol kodekse buvo labai trumpai ir asketiškai buvo apibrėžtos. Net ir patys bendrieji etikos reikalavimai, bendražmogiškieji principai, kurių, kaip ir kiekvienas žmogus, turi laikytis advokatas, mūsų kodekse iki šiol nebuvo, tai tas turėtų atsirasti“, - BNS sakė Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė.

Jis mano, jeigu jį kitais metais patvirtins Visuotinis advokatų susirinkimas, per kelerius metus galima pasiekti rezultatus, kuriuos įvertintų visuomenė.

„Advokatas turi būti etiškas ne tik eidamas pareigas, bet ir korektiškai elgtis visuomenėje, tai to dabar kodekse nėra įrašyta. Lojalumas klientui ir teisingumui įrašyti, bet šie principai nėra detalizuoti, o neretai detalėse būna visa esmė. Tai šiomis detalėmis norisi papildyti kodeksą“, - teigė I.Vėgėlė.

Jis sako, kad reikia galvoti ir apie įstatymų keitimą, kad advokato etika būtų įrašyta kaip sąlyga asmenį priimant į advokatus.

„Jeigu lyginti Advokatūros įstatymą, Teismų įstatymą, Prokuratūros įstatymą, Antstolių įstatymą, tai pamatysime, kad, kas susiję su etikos reikalavimais, Advokatūros yra patys mažiausi reikalavimai. Jeigu visų kitų reguliuojamų teisinių profesijų reikalavimai yra panašūs, tai Advokatūros po 2013 metų pataisų jie yra sumažinti. Etikos nėra kaip reikalavimo asmeniui tampant advokatu, tai tą reikia pasakyti. Kitose profesijose tas reikalavimas yra aiškus ir įtvirtintas“, - BNS sakė I.Vėgėlė.

Paklaustas, ar advokatų bendruomenė pasiruošusi pokyčiams etikos srityje, ar nebus sulaukta pasipriešinimo, I.Vėgėlė sakė, kad etikos kodeksas bus vienas iš lakmuso popierėlių, kuris parodys, kiek patys advokatai pasiruošę sąžiningai ir atvirai tvarkytis viduje. Advokatams turi galioti tokios pačios taisyklės, kaip prokurorams, antstoliams, notarams.

„Jeigu reikalavimus sumažinsim visoms grandims, tada žiūrėkim, ar viskas tvarkoje su teisingumo vykdymu. Jeigu sumažinam reikalavimus vienai profesijai, tada turi būti pateikti argumentai, kodėl būtent advokatams reikia sumažinti etikos reikalavimus“, - sako Advokatūros vadovas.

Buvęs Advokatų garbės teismo pirmininkas ir dabar Advokatūros drausmės komiteto pirmininko pareigas einantis Mindaugas Kukaitis sako, kad iš garbės teismo praktikos matyti, kad nepilnai atskleistas interesų konflikto vengimo principas.

„Ten, kur advokatas susiduria su problema, ar etiška jam atstovauti buvusį klientą ir kada tas kliento buvimas pasibaigia - ar nutraukus sutartį. Per garbės teismo praktiką atskleidėme - jeigu yra konfidencialios informacijos atskleidimo grėsmė, negali atstovauti niekada. Kada nėra konfidencialios informacijos paviešinimo, kada nėra netapatūs santykiai - jeigu advokatas atstovavo juridiniam asmeniui rengiant viešuosius pirkimus, jis galėtų stoti į ginčą prieš tą patį juridinį asmenį, jeigu ginčas yra darbo teisė, rangos sutartis, bet nei dėl viešo konkurso, kurį jis pats rengė. Dar kita sąlyga - turi būti praėję ne mažiau nei vieneri metai, kai nutrūko teisiniai santykiai su tokiu juridiniu asmeniu“, - BNS sakė M.Kukaitis.

Jis sako, kad aukščiau minėtas aiškinimas nėra Etikos kodekse įtvirtintas, todėl reiktų šią normą praplėsti.

„Interesų konfliktas vienas iš dažniausių pažeidimų“, - sakė buvęs Garbės teismo pirmininkas.

Jis pasakojo, kad buvo atvejų, kai advokatas atstovavo juridiniam asmeniui ir akcininkams. Akcininkai susipykus, advokatas stojo į konfliktą, nors anksčiau atstovavo visiems akcininkams. Buvo atvejų, kai advokatas atstovavo juridiniam asmeniui, paskui įmonei buvo iškelta bankroto byla. Kreditoriai samdė advokatą, kuris atstovavo juridiniam asmeniui, nes tas teisininkas esą daugiau žinojo, nors galbūt galėjo atskleisti konfidencialią informaciją, kuriam jam buvo patikėta anksčiau.

M.Kukaitis sako, kad reiktų labiau praplėsti ir nepriekaištingos reputacijos klausimą, reglamentuoti etiką kontoros viduje, apibrėžti sėkmės mokesčio klausimus.

Iš gyventojų dažniausiai gaunama skundų dėl interesų konflikto, nesuteiktos ir nekvalifikuotos pagalbos, honoraro dydžio. Notarai ir antstoliai turi nustatytus minimalius dydžius, o advokatams nustatyti maksimalūs įkainiai.

„Advokatas, dirbdamas individuliai, neturėdamas socialinių garantijų, jis prisiima darbų, kurių negali panešti ant savo pečių, per daug prisižada. Dar yra „senasis paveldas“, kurie prisižada, padaryti ko negali, ar pažada ne visai sąžiningus veiksmus, pažada bylos baigtį, ko advokatas negali“, - BNS sakė M.Kukaitis.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ir prokuratūra skelbia, kad pastarąsias savaites baudžiamasis persekiojimas buvo vykdomas mažiausiai trijų advokatų atžvilgiu.

Pirmadienį Kauno apylinkės teismas kaltu dėl prekybos poveikiu pripažino Kauno antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatą Vaclovą Kaminskį. Už padarytą nusikalstamą veiką advokatui skirta 17 tūkst. 940 litų bauda.

Antradienį Kauno apygardos teismui perduota baudžiamoji byla, kurioje prekyba poveikiu kaltinamas Kauno antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoroje dirbantis advokatas Eugenijus Senovaitis., kad E.Senovaitis iš savo ginamosios galimai reikalavo didesnio nei 50 tūkst. litų kyšio, žadėdamas paveikti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėją, kad pastarasis, priimdamas nuosprendį kaltinamiesiems skirtų su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.

Pasak STT, tyrimo metu gauti duomenys leidžia įtarti, kad šių metų gegužės 27 dieną minimas advokatas savo darbo kabinete priėmė 20 tūkst. litų - dalį galimai reikalauto kyšio.

Kauno apygardos teismui spalio 9 dieną perduota baudžiamoji byla, kurioje prokurorės papirkimu kaltinamas Alytuje dirbantis advokatas Kazys Dainotas Balzaris.

Tyrimo duomenimis, šių metų balandžio 2 dieną minimas advokatas atvyko į Alytaus apylinkės prokuratūrą ir be išankstinio įspėjimo užėjo pas prokurorę pasikalbėti apie vieno jo ginamojo bylą. Po šio pokalbio praėjus maždaug pusvalandžiui prokurorė savo darbo kabinete netikėtai aptiko voką su pinigais.

Tyrimo metu buvo nustatyta, kad atstovaudamas ginamąjį šis advokatas buvo gavęs apmokėjimą už jo teikiamas paslaugas, įsitikinta, kad atsižvelgiant į tos bylos aplinkybes prokurorės ketinimas palaikyti prašymą dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo buvęs visiškai teisėtas. Taip pat buvo gauti ir įrodymai, patvirtinę, kad vokas ir jame rasti 2000 litų tikrai yra pabuvoję šio advokato rankose.

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas siūlo, kad naują Valstybės tarnautojų elgesio kodeksos projektą rengtų nebe parlamentarai, o Vyriausybė.

„Tai yra Valstybės tarnautojų elgesio kodeksas, manome, kad jį turėtų rengti Vyriausybė, o Seimas tik priimtų. Nes jis liečia ne politikus, o valstybės tarnautojus. Mes siūlome Seimo valdybai kreiptis į Vyriausybę, kad ji pati sudarytų darbo grupę, jeigu reikia, gali kviesti mūsų komiteto biuro darbuotojų, ir ruoštų projektą. Kad ne politikai, o pati Vyriausybė tą padarytų“, - BNS sakė Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkė „darbietė“ Virginija Baltraitienė.

Praėjusios kadencijos Seime Valstybės tarnautojų etikos kodekso projektą rengė Seime sudaryta darbo grupė, bet jos pasiūlytas variantas nesulaukė parlamentarų palaikymo.

Seimo valdyba nutarė, kad reikia sudaryti naują darbo grupę, bet komitetas siūlo šį darbą perduoti Vyriausybei.

Valstybės tarnautojai etikos kodekso neturi ir nėra turėję.

„Manau, kad jo reikia, ypač valstybės tarnautojams, mat visur įstatymuose teigiama, kad jie turi elgtis nepriekaištingai. Manau, kodeksas padėtų aiškiai apibrėžti, kas tas nepriekaištingai yra. Dabar nepriekaištingumą visi skirtingai suprantame“, - BNS sakė V.Baltraitienė.

Anot jos, kodekse turėtų būti nustatyta, kad valstybės tarnautojas ne tik darbe privalo elgtis nepriekaištingai, bet ir po darbo.

„Visi kažkodėl įsivaizduoja, kad darbo metu turi elgtis nepriekaištingai, bet po darbo gali daryti, ką nori. Aš manau, kad valstybės tarnautojams turi būti tam tikri reikalavimai dėl elgesio ir po darbo, jeigu norime valstybės tarnybą pakelti į tam tikrą lygį“, - tvirtino Seimo komiteto vadovė.

Per pastaruosius vienuolika metų buvo parengti trys Tarnautojų elgesio kodekso projektai. Visiems jiems nepritarta, dokumentai grąžinti tobulinti.

Pastarąjį kartą tai nutiko 2012 metų spalį. Darbo grupės parengtame Tarnautojų etikos kodekso projekte įžvelgta neaiškumų, pasigesta griežtesnių apibrėžimų, kas yra nepriekaištinga reputacija, asmens vardo diskreditavimas ir pan. Vyriausybė šį projektą kritikavo ir dėl to, kad tarnautojo elgesį tiek tarnybos, tiek ne tarnybos metu siūlyta vertinti pagal tuos pačius kriterijus.

Tuomet siūlyta numatyti, kad valstybės tarnautojas, diskreditavęs valstybės tarnautojo ar institucijos vardą, galėtų būti atleistas iš pareigų.