-
Velykos – pagal Mažosios Lietuvos tradicijas
Paskaitų ciklas
„Bent du kovo pabaigos vakarus kviečiame niekur neskubėti, prisėsti, užsiplikyti arbatos ir pasiklausyti, kokios buvo ir tebėra šios šventės tradicijos Mažojoje Lietuvoje“, – intrigavo Etnokultūros centro darbuotojai. Paskaitų cikle etnologai pasidalys savo žiniomis.
Kiekvienas margučio ženklelis neša savo žinią: linkiu tau sveikatos, laimės, skalsos...
Raktiniai paskaitų žodžiai – dovanos ir sveikata – šių dienų svarbiausios aktualijos kiekvienam, nes be dovanų nepraeina nė viena šventė, o sveikata – didžiausias kiekvieno turtas. Klausiate, o kuo tai susiję su šv. Velykomis? Ogi tuo, kad nuo senų senovės lietuvininkai žinojo, kokius veiksmus reikia atlikti šios šventės metu, kad visus metus būtų sveiki ir gražūs. Pastebėtina ir tai, kad nuo pirmųjų Mažosios Lietuvos Velykų šventės aprašų iki pat šių dienų pagrindinis šventės simbolis yra kiaušinis ir su juo susiję apeiginiai veiksmai. Taigi apie visa tai ir dar daugiau bus galima išgirsti virtualių paskaitų cikle „Gavėnios dienoraščiai: kaip pasiruošti Velykoms“: kovo 25 d. 18 val. – „Velykinio kiaušinio kampai ir plokštumos: ko mes dar nežinojome?“, kovo 29 d. 18 val. – „Velykos ir sveikata. Ką žinojo mūsų senoliai?“
Nuotolinės paskaitos vyks Klaipėdos etnokultūros centro „Facebook“ socialinėje paskyroje arba „YouTube“ platformoje.
Margučių paroda
Nuo šiandien visą mėnesį uostamiesčio Meno kiemo dirbtuvių vitrinoje (Daržų g. 10) galima apžiūrėti Klaipėdos etnokultūros centro parengtą pirmąją tradicinių amatų meistrės Astos Grušelionienės margučių parodą.
Joje eksponuojama daugiau nei aštuonios dešimtys margučių. Tai senais tradiciniais raštais vaškuoti žąsų ir vištų kiaušiniai. Autorė drąsiai derina margučių spalvas, įkvėpimo semdamasi iš gamtos. Meistrei raštus dažniausiai pasufleruoja pati kiaušinio forma. Astai gražiausi senieji margučių raštai, kurių ji ieško muziejuose, o persipiešusi komponuoja ant savo margučių.
„Taškelis, brūkšnelis, du taškeliai, penki brūkšneliai – nesibaigiantis šokis ant kiaušinio lukšto. Taip gimsta paukščio pėdelės, saulutės, žalčiukai, rūtelės sūkuriukai, ir paprastas vištos, anties ar žąsies kiaušinis tampa margučiu. O kiekvienas ženklelis neša savo žinią: linkiu tau sveikatos, laimės, skalsos...“ – vardijo A.Grušelionienė.
Visus savo margučius Asta išdalija, padovanoja, džiaugdamasi, kad jie nedulka lentynose ar dėžutėse. Dauguma jų skirti vaikams ir atlieka slaptą misiją: gundo paimti į rankas kiaušinuką, susikaupti ir pradėti nesibaigiantį vaško taškelių ir brūkšnelių šokį, taip tęsiant šimtmečius skaičiuojančią velykinių kiaušinių marginimo tradiciją.
Susitikimas su meistre
Kovo 30 d. 18 val. Klaipėdos etnokultūros centras surengs nuotolinį susitikimą su garsiausia Mažosios Lietuvos regiono margučių margintoja, tradicinių amatų meistre, šilutiške tautodailininke Angele Rauktiene.
Susitikimo metu ji pasakos apie tradicinius margučių marginimo būdus, demonstruos marginimą vašku, supažindins su marginimo būdu, būdingu Mažosios Lietuvos regionui.
Renginio dalyviai prie išmaniųjų ekranų, pasirūpinę priemonėmis, galės savo namuose praktiškai pritaikyti suteiktas žinias ir patarimus. Priemonių sąrašas bus atsiųstas užsiregistravusiesiems.
Susitikimas vyks „Zoom“ platformoje. Renginys – nemokamas, tačiau būtina išankstinė registracija https://cutt.ly/rlL7E31. Dalyvių skaičius ribotas.
Marginiuotas pavasaris
Klaipėdos etnokultūros centras jauniesiems klaipėdiečiams paskelbė konkursą „Marginiuotas pavasaris“.
„Mokate austi, žiesti ar lipdyti, drožinėti, pinti, karpyti, siuvinėti, o gal kitą amatą? Tradicinių rankdarbių išmokote iš senelių? Krašto tautodailininkų? Mokytojų? O gal mokėtės patys? Puiku!“ – Klaipėdos etnokultūros centras visus 7–19 metų darbštuolius kviečia dalyvauti jaunųjų klaipėdiečių liaudies meno parodoje-konkurse „Marginiuotas pavasaris“.
Tereikia nufotografuoti vieną geriausiai pavykusį savo darbelį (jis gali būti sukurtas 2020–2021 m.) ir nuotrauką su užpildyta dalyvio anketa iki balandžio 5 d. atsiųsti e. paštu i.armoniene@etnocentras.lt. Vienas dalyvis konkursui gali pateikti tik vieną nuotrauką. Nuotraukos pavadinime turi būti nurodytas autoriaus vardas, pavardė ir amžius.
Trijose amžiaus grupėse bus išrinkti I–III vietų laimėtojai, visi dalyviai gaus elektroninius padėkos raštus, laureatai – diplomus ir atminimo dovanas.
Dalyvių darbų nuotraukos bus publikuojamos ir nugalėtojai paskelbti balandžio 11 d. 11 val. Klaipėdos etnokultūros centro „Facebook“ paskyroje @etnocentras.lt. Konkurso nuostatai ir dalyvio anketa skelbiami tinklalapyje www.etnocentras.lt.
-
Klaipėdos etnokultūros centre – Kalėdų laukimo nuotaika
Ramių dainų vakaras
Klaipėdos etnokultūros centras šio penktadienio vakarą 18 val. buria į adventinio ir kalėdinio laikotarpio dainų vakaro tiesioginę transliaciją. Etnokultūros centre svečiuosis gerai žinomų sostinės folkloro grupių „Rana“ ir „Ugniavija“ atlikėjai – šeimyninis duetas Austėja Agnietė ir Skomantas Čepuliai. Koncertas nemokamas. Tiesioginė transliacija vyks Klaipėdos etnokultūros centro „Facebook” paskyroje: https://www.facebook.com/etnocentras.lt/posts/3027183554048627.
A.A.Čepulienė – profesionali psichologė, etnoterapijos užsiėmimų sumanytoja ir įgyvendintoja (etnoterapija ‒ kultūros išmintimi paremtas sveikimas, terapija, veikianti per gilesnį savo psichikos pažinimą, susitikimą su kolektyvine pasąmone, išorinį kultūros palikimą integruojant į vidinį savo pasaulį).
Senamiestyje – Kalėdų sekretas. / EKC archyvo nuotr.
S.Čepulis – iš didelės muzikuojančios folklorinės šeimos, nuo vaikystės apsuptas tradicinių dainų, šokių, instrumentinės muzikos melodijų. Jis dalyvauja gerai žinomos vyrų grupės ,,Ugniavijas” veikloje.
Vaikystės svajonių sekretas, sudėliotas iš prabėgusio laiko ir namų atminties trupinių, netikėtai atgijo jaukiame fachverko namelyje Klaipėdos senamiestyje.
Nors abu atlikėjai gimę ir augę Vilniuje, jų širdis labiausiai kutena jautrių, skambių dzūkiškų melodijų vinguriavimas: „Mums patinka ne tik melodijos – ypač domina dainų tekstai ir simbolinis jų interpretavimas.“
Svečiai atliks adventines ir kalėdines dainas. „Šios dainos – mūsų pačios mėgstamiausios dėl savo ramumo, lėtumo, ilgumo ir jaukumo. Jas bedainuojant širdis ir protas nurimsta ir užsipildo židinio jaukumo šiluma, net kai už lango audros ir pūgos“, – tvirtino Austėja.
Senamiestyje – Kalėdų sekretas. / EKC archyvo nuotr.
Šis koncertas-pasidainavimai yra vienas iš projekto „Etnoreidas“ renginių. „Etnoreidas“ – įvairių etnokultūrinių renginių ciklas, pristatantis autentiško ir modernaus folkloro projektus, įdomius naujus atlikėjus, kūrybiškas idėjas, iniciatyvas ar kitas etnoraiškas. Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Mokys karpyti snaiges
Gruodžio 15 d. 18 val. Klaipėdos etnokultūros centras ir mažus, ir didelius kviečia į nuotolinį snaigių karpymo užsiėmimą visai šeimai su karpymo meistre klaipėdiete Kristina Stase Mažukaitiene. Renginys mokamas – 2,90 Eur, vyks per „Zoom“ platformą. Registracija – iki gruodžio 13 d. nuorodoje https://cutt.ly/ThgeMjz. Vietų skaičius ribotas.
Iki mūsų dienų atėjusi ir viena dažniausių kalėdinio laikotarpio popierinė puošmena namų aplinkoje, ugdymo įstaigose, biuruose – iš balto popieriaus karpyta snaigė. Gamtoje susidarančios snaigės – ledo kristaliukai – yra šešiabriaunės, šešiakampės, visos skirtingų raštų. Būtent šešiakampę snaigę mokysis karpyti edukacinio renginio dalyviai. Iškarpytomis snaigėmis galima papuošti langus, eglutę ar pušies šaką šventėms, karpinys gali tapti nuostabia servetėle, stalo serviravimo puošmena.
Senamiestyje – Kalėdų sekretas. / EKC archyvo nuotr.
Tautodailininkė K.S.Mažukaitienė gyvena ir kuria Klaipėdoje. Medikės profesiją turinti moteris karpiniuose randa atgaivą, ypač mėgsta karpyti snaiges. Tūkstančiai jų jau pasklido po visą pasaulį – snaigės mielai perkamos, dovanojamos. 1989 m. Kristinos karpytos snaigės pateko į Pasaulio popieriaus karpinių parodą, surengtą Vilniuje. Kasmet ji rengia savo karpinių parodas įvairiuose Lietuvos kampeliuose, veda edukacinius užsiėmimus vaikams ir suaugusiesiems. 2013 m. K.S.Mažukaitienė išleido knygą „Snaigių fantazija“, kurioje publikuojami autorės darbai ir praktiniai patarimai norintiesiems išmokti snaigių karpymo meno.
Už lango – šventinė paslaptis
Prisimenate vaikystės žaidimą sekretą – po stiklo šuke sukurtą paslaptį, skirtą pamatyti tik tam, kuo pasitikite, o pasisekus – ir tam, kas ją netikėtai atras? Ar norėtumėte atrasti paslaptį, žvilgtelėti pro užuolaidomis neužtrauktą langą, rakto skylutę, netikėtai išgirsti į vaikystę nukeliančią melodiją?..
Stebuklingu advento laikotarpiu Klaipėdos etnokultūros centras atveria duris į šventinę paslaptį – Kalėdų sekretą. Vaikystės svajonių sekretas, sudėliotas iš prabėgusio laiko ir namų atminties trupinių, netikėtai atgijo Klaipėdos senamiestyje, jaukiame fachverko namelyje (Bažnyčių g. 4). Šiame spalvingame, už durų stiklo besislepiančiame kambarėlyje atidus praeivio žvilgsnis nukryps į šventinio laukimo ženklus. Tai jaukus, dar nebaigtas močiutės mezginys, garuojantis vasarą rinktų žemuogių arbatos puodelis, medaus skonis, saldžiausia uogienė, rankdarbis brangiausiam žmogui, pusnis išbraidę veltiniai, džiūstančios pirštinės, ilgai laukta dovana, žvakučių šviesa, stiklo žaisliukas ant eglutės, varpelių skambėjimas, šeimos relikvijų skrynelė, stebuklingos nakties burtai, senelio Kalėdos pėdsakai, jausmas, kad nepamiršo...
Einant senamiesčio gatvelių labirintais, verta pasukti ten, kur sklinda tyli muzika. Nuojauta neapgaus. Beliks tik pažvelgti pro langą ir paslaptis atsivers. Ieškoti Kalėdų sekreto klaipėdiečiai kviečiami iki gruodžio 30 d. 10–20 val.
-
Klaipėdos etnokultūros centras buria į giedojimų vakarą ir pynimo mokymus 1
Advento laikas trunka keturias savaites iki Kalėdų. Tai santūrus laukimo, rimties, dvasinio apsivalymo, susikaupimo ir apmąstymų metas, laukiant Kristaus atėjimo. Tos keturios savaitės lietuvių liaudies tradicijoje pažymėtos turiningu laukimu, viltimi ir prasmingais papročiais. Turtinga ir liaudiškojo pamaldumo skrynia. Tad, pravėrę tą lobių skrynią, renginio dalyviai bandys priminti, atrasti advento prasmę ir tradicijas. Giesmėmis džiugins Klaipėdos Marijos Taikos karalienės parapijos liaudiškojo giedojimo kolektyvo atstovai, vadovaujami V.Budreckio, vakarą ves ir apie adventą pasakos kun. doc. dr. Saulius Stumbra. Renginys vyks nuotoliniu būdu. Tiesioginę renginio transliaciją bus galima stebėti per Etnokultūros centro „Facebook” paskyrą @etnocentras.lt gruodžio 8 d. 18 val.
Šiaudinės puošmenos / EKC archyvo nuotr.
Gruodžio 9 d. 18 val. Klaipėdos miesto savivaldybės Etnokultūros centras kviečia į renginį „Šiaudinės puošmenos. Nuotoliniai meistriškumo mokymai pynėjams“. Renginys skirtas jau pramokusiems pinti, norintiems patobulėti, pasimokyti rečiau pinamų tradicinių šiaudinių rankdarbių. Tradicinių amatų meistrė, sertifikuotų tautinio paveldo produktų tradicinė amatininkė, tautodailininkė Jurgita Kaščiukaitė-Kutkienė pamokys, kaip pasigaminti du šiaudinius dirbinius – pintą meduolį ir saulę.
Šiaudinės puošmenos. / EKC archyvo nuotr.
Šie rankdarbiai gali tapti unikaliomis puošmenomis, padabinsiančiomis kalėdinę eglutę namuose ar biure. Bus pinama iš tikrų šiaudų, visomis priemonėmis turi pasirūpinti patys dalyviai (priemonių sąrašas bus išsiųstas užsiregistravusiems). Renginys – mokamas (5,80 Eur) ir vyks nuotoliniu būdu per „Zoom“ platformą. Registracija vyksta iki gruodžio 6 d. Registracijos nuoroda: https://cutt.ly/Shab4oS.
-
Klaipėdoje pristatys D. Kiseliūnaitės elektroninę knygą 2
Klaipėdos krašto vietovardžiams skirtoje knygoje supažindinama su moksliniais kaimų vardų ir vandenvardžių kilmės aiškinimais, pateikiamos įžvalgos apie regioninę vardų formų specifiką, samprotavimai apie normines vardų formas, abejotinus ir klaidingus rekonstrukcijos ir vartosenos atvejus.
Tyrimo medžiagą sudaro esami ir buvę buvusios Klaipėdos apskrities gyvenamųjų vietų vardai ir vandenvardžiai.
Renginio dalyviai kviečiami susipažinti su knygos idėja, techninėmis jos naudojimo galimybėmis, užduoti rūpimus klausimus.
Renginys nemokamas.
Registracijos nuoroda: shorturl.at/fjuwF.