-
Po E. Ostapenko mirties – staigmena jo gerbėjams 1
„Kad ir kaip Eugenijus laukė šios dainos, nes tikėjo jos milijoniniu populiarumu ir, kad ji taps dar vienu super mega vasaros hitu, gaila, jis jau jos populiarumo nebematys niekada. Lai būna lengva jam žemelė... O mes tuo metu nepamirškime jo dainų. Galiu pažadėti, kad jis tikrai norėjo kažką palikti po savęs, o ypač norėjo, jog po jo mirties dainos nenutiltų jūsų grotuvuose, mašinose, vakarėliuose bei „Pravalfestuose“. Šią dainą maestro įdainavo duetu su „Pravalturo“ direktoriumi V. Mikaičiu“, – skelbiama dainos „Verdame bulvytę“ aprašyme.
Šia informacija pasidalinta ir mirusio atlikėjo „Facebook“ paskyroje.
Nuo vakar dienos daina „Verdame bulvytę“ „YouTube“ perklausyta bemaž 5 tūkst. kartų.
Primename, kad atlikėjas išėjo iš gyvenimo eidamas 45-uosius, gimtadienį jis būtų šventęs rudenį – lapkričio 24-ąją.
Medicinos terminais kalbant, garsus klaipėdietis turėjo daug gretutinių ligų, organizmui šio krūvio buvo per daug.
Pastaruoju metu E.Ostapenko gyveno su mama.
-
E. Ostapenko mama prakalbo apie sūnaus sveikatos problemas – beda pirštu ir į karantiną 24
„Viskas įvyko dėl širdies nepakankamumo, kaip ir sakiau iš pradžių, taip ir pasitvirtino“, – kalbėjo Liubovė.
Pasak pašnekovės, pastaruoju metu Eugenijaus sveikata pablogėjusi nebuvo, o mirtis ištiko staiga. „Buvo viskas taip pat, kaip visada. Tą patį vakarą ir naktį irgi viskas buvo gerai. Žiūrėjo su manim televizorių, nieko net negalvojo... Nuėjo į virtuvę, buvo išsiviręs kitą maistą, bet sako: noriu koldūnų. Tai išsivirė koldūnų. Paskui pasišildė pienuko su medumi. Nuėjo į savo kambarį ir viskas. Už penkių minučių viskas įvyko“, – skausmo dėl netekties neslėpė dainininko mama.
Turėjo sveikatos problemų
Paskutiniu metu dėl karantino visiškai nebuvo judesio, neišeidavo iš namų.
„Jis turėjo net invalidumą, buvo labai aukštas kraujo spaudimas. Labai daug metų viskas buvo... Gerdavo vaistukus kaip priklausydavo – daktarė išrašydavo. Ką sakydavo gydytojai, tą darė. Sirgo cukriniu diabetu, matyt ir jis paveikė“, – apie sūnaus sveikatą kalbėjo Liubovė.
Dainininko mamos teigimu, Eugenijaus sveikatai įtakos turėjo ir karantinas, mat vyras pastaruoju metu beveik neišeidavo iš namų. „Paskutiniu metu dėl karantino visiškai nebuvo judesio, neišeidavo iš namų. Judėjimo nebuvo. Kai prasidėjo karantinas nuo lapkričio, galima sakyti, beveik neišeidavo iš namų. Su tom kaukėm vaikščioti ir panašiai... Kur čia išeisi, žiema, jokio judesio, apribojimai visur. Štai ir paveikė viskas, aš taip manau“, – portalo žurnalistams teigė moteris.
Laidotuvėse – svarbūs akcentai
Praėjusią savaitę uostamiestyje vyko atsisveikinimas su dainininku. Šv. Juozapo Darbininko bažnyčios didžiojoje salėje šalia Eugenijaus karsto buvo pastatytas ir dviratis. Būtent atlikėjo daina „Dviratukas“ ir buvo vienas iš labiausiai klausytojų ir gerbėjų pamėgtų kūrinių.
Paklausta, ar tai jos mintis buvo šiuo akcentu pagerbti dainininko atminimą, Liubovė teigė, kad dviratį šalia karsto pastatė Eugenijaus gerbėja. „Ji atvažiavo su daina „Dviratukas“ į salę. Gerbėja – klaipėdietė, pažino Eugenijų, atvažiavo pagerbti jį ir pastatė šį dviratuką. O mikrofonas – jo darbas. Dainininkas juk – kaip be mikrofono“, – apie svarbius akcentus portalo žurnalistams pasakojo Liubovė.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Primename, kad apie dainininko mirtį pranešta trečiadienio rytą. Balandžio 14-ąją Eugenijaus mama Liubovė portalo žurnalistams papasakojo, kas įvyko lemtingąją naktį. „Eugenijus atėjo į mano kambarį apie trečią nakties. Atsisėdo į fotelį, kaip mes buvome pratę, bet netrukus pasiskundė, kad jam peršti gerklę. Pasakiau, kad sučiulptų tabletę. Gal po valandėlės jis paliko, sakė pasišildys pieno su medumi. Apie ketvirtą nuėjau pažiūrėti į jo kambarį, jis jau jautėsi blogai, sakė, kad dūsta ir paprašė kviesti greitąją pagalbą. Medikai atvyko labai greitai, du ekipažai gaivino. Bet buvo jau per vėlu. Gal tris valandas buvau suakmenėjusi, gal nė nesupratau iki galo, kas atsitiko, tik vėliau prapliupau raudoti. Dabar, kai galiu kalbėti, man darosi lengviau. Su manimi dukra“, – trečiadienį apie skaudžią netektį pasakojo Liubovė.
Mamai sūnus buvo didelis gyvenimo ramstis. „Mes kartu dviese gyvenome. Prieš penkerius metus neliko jo tėčio, likom dviese“, – sunkiai tramdydama ašaras pasakojo moteris.
Sūnaus netekusi Liubovė Eugenijų mini tik gerais žodžiais. „Labai geras, išauklėtas žmogus, nepiktybiškas. Mes labai gerai bendravome su juo. Labai geras vaikas... Mano vaikas“, – liūdesio neslėpė anapilin išėjusio dainininko mama.
Liubovė atviravo dalyvaudavusi visuose sūnaus koncertuose, žinojo, kad jis ruošiasi įrašyti dvi dainas, kurios būtų tapusios populiarios ir žinomos. „Taip viskas netikėtai... Turėjo kitą savaitę dainas įrašinėti. Jis turėjo projektų, visur buvo darbas. Kiekvieną dieną turėjo darbo. Turėjo labai daug reikalų, ruošėsi koncertams. Turėjo daug darbų visokiausių. Pats viską tvarkė, viską darė“, – sūnaus aktyvų gyvenimo būdą prisiminė mama. Nors karantinas ir pristabdė dainininko veiklą, tačiau, kaip teigė jo mama, Eugenijaus vasara jau buvo suplanuota. „Dabar nedainuodavo, kadangi karantinas. Tačiau daug koncertų buvo suplanuota iki rugsėjo mėnesio kiekvieną savaitgalį“, – apie Eugenijaus planus kalbėjo moteris.
-
Uostamiestyje atsisveikinama su E. Ostapenko: prie karsto pastatytas dviratukas 17
Atsisveikinimas su atlikėju vyksta Šv. Juozapo Darbininko bažnyčios didžiojoje salėje.
Kaip anksčiau portalo žurnalistams teigė Eugenijaus mama, šermenų metu dainininko atminimas bus pagerbtas klausant jo dainų.
Į paskutinę kelionę Eugenijus bus palydimas šeštadienį 14 val. Dainininkas amžinojo poilsio atguls Klaipėdos rajone, Lėbartų kapinėse.
Eugenijaus mamos teigimu, laukiami visi, kurie jautrią akimirką nori būti kartu – draugai, kolegos, gerbėjai. „Taip, visi be apribojimų“, – portalo žurnalistams sakė moteris.
Šalia Eugenijaus karsto pastatytas ir dviratis. Būtent atlikėjo daina „Dviratukas“ ir buvo vienas iš labiausiai klausytojų ir gerbėjų pamėgtų kūrinių.
Mama lemtingą naktį buvo šalia
Primename, kad apie dainininko mirtį pranešta trečiadienio rytą. Balandžio 14-ąją Eugenijaus mama Liubovė portalo žurnalistams papasakojo, kas įvyko lemtingąją naktį.
„Eugenijus atėjo į mano kambarį apie trečią nakties. Atsisėdo į fotelį, kaip mes buvome pratę, bet netrukus pasiskundė, kad jam peršti gerklę. Pasakiau, kad sučiulptų tabletę. Gal po valandėlės jis paliko, sakė pasišildys pieno su medumi. Apie ketvirtą nuėjau pažiūrėti į jo kambarį, jis jau jautėsi blogai, sakė, kad dūsta ir paprašė kviesti greitąją pagalbą. Medikai atvyko labai greitai, du ekipažai gaivino. Bet buvo jau per vėlu. Gal tris valandas buvau suakmenėjusi, gal nė nesupratau iki galo, kas atsitiko, tik vėliau prapliupau raudoti. Dabar, kai galiu kalbėti, man darosi lengviau. Su manimi dukra“, – trečiadienį apie skaudžią netektį pasakojo Liubovė.
Mamai sūnus buvo didelis gyvenimo ramstis. „Mes kartu dviese gyvenome. Prieš penkerius metus neliko jo tėčio, likom dviese“, – sunkiai tramdydama ašaras pasakojo moteris.
Sūnaus netekusi Liubovė Eugenijų mini tik gerais žodžiais. „Labai geras, išauklėtas žmogus, nepiktybiškas. Mes labai gerai bendravome su juo. Labai geras vaikas... Mano vaikas“, – liūdesio neslėpė anapilin išėjusio dainininko mama.
Turėjo daug planų
Mama atviravo dalyvaudavusi visuose sūnaus koncertuose, žinojo, kad jis ruošiasi įrašyti dvi dainas, kurios būtų tapusios populiarios ir žinomos. „Taip viskas netikėtai... Turėjo kitą savaitę dainas įrašinėti. Jis turėjo projektų, visur buvo darbas. Kiekvieną dieną turėjo darbo. Turėjo labai daug reikalų, ruošėsi koncertams. Turėjo daug darbų visokiausių. Pats viską tvarkė, viską darė“, – sūnaus aktyvų gyvenimo būdą prisiminė mama.
Nors karantinas ir pristabdė dainininko veiklą, tačiau, kaip teigė jo mama, Eugenijaus vasara jau buvo suplanuota. „Dabar nedainuodavo, kadangi karantinas. Tačiau daug koncertų buvo suplanuota iki rugsėjo mėnesio kiekvieną savaitgalį“, – apie Eugenijaus planus kalbėjo moteris.
-
Paskelbta, kada ir kur bus galima atsisveikinti su anapilin iškeliavusiu E. Ostapenko 3
Norintieji išreikšti pagarbą E. Ostapenko tai padaryti galės penktadienį nuo 14 val. Šv. Juozapo Darbininko bažnyčios didžiojoje salėje.
„Mes turime pačią didžiausią salę – 200 vietų. Ten galima vienas nuo kito toliau atsisėsti“, – apie saugų atsisveikinimą pandemijos fone kalbėjo Liubovė.
Pasak Eugenijaus mamos, šermenų metu dainininko atminimas bus pagerbtas klausant jo dainų.
Į paskutinę kelionę Eugenijus bus palydimas šeštadienį 14 val. Dainininkas amžinojo poilsio atguls Klaipėdos rajone, Lėbartų kapinėse. „Ten seneliai mano, tėvai palaidoti. Prie jų – Lėbartuose“, – pridūrė Liubovė.
Eugenijaus mamos teigimu, laukiami visi, kurie jautrią akimirką nori būti kartu – draugai, kolegos, gerbėjai. „Taip, visi be apribojimų“, – portalo žurnalistams sakė moteris.
Mama lemtingą naktį buvo šalia
Primename, kad apie dainininko mirtį pranešta trečiadienio rytą. Balandžio 14-ąją Eugenijaus mama Liubovė portalo žurnalistams papasakojo, kas įvyko lemtingąją naktį.
„Eugenijus atėjo į mano kambarį apie trečią nakties. Atsisėdo į fotelį, kaip mes buvome pratę, bet netrukus pasiskundė, kad jam peršti gerklę. Pasakiau, kad sučiulptų tabletę. Gal po valandėlės jis paliko, sakė pasišildys pieno su medumi. Apie ketvirtą nuėjau pažiūrėti į jo kambarį, jis jau jautėsi blogai, sakė, kad dūsta ir paprašė kviesti greitąją pagalbą. Medikai atvyko labai greitai, du ekipažai gaivino. Bet buvo jau per vėlu. Gal tris valandas buvau suakmenėjusi, gal nė nesupratau iki galo, kas atsitiko, tik vėliau prapliupau raudoti. Dabar, kai galiu kalbėti, man darosi lengviau. Su manimi dukra“, – trečiadienį apie skaudžią netektį pasakojo Liubovė.
Mamai sūnus buvo didelis gyvenimo ramstis. „Mes kartu dviese gyvenome. Prieš penkerius metus neliko jo tėčio, likom dviese“, – sunkiai tramdydama ašaras pasakojo moteris.
Sūnaus netekusi Liubovė Eugenijų mini tik gerais žodžiais. „Labai geras, išauklėtas žmogus, nepiktybiškas. Mes labai gerai bendravome su juo. Labai geras vaikas... Mano vaikas“, – liūdesio neslėpė anapilin išėjusio dainininko mama.
Turėjo daug planų
Mama atviravo dalyvaudavusi visuose sūnaus koncertuose, žinojo, kad jis ruošiasi įrašyti dvi dainas, kurios būtų tapusios populiarios ir žinomos. „Taip viskas netikėtai... Turėjo kitą savaitę dainas įrašinėti. Jis turėjo projektų, visur buvo darbas. Kiekvieną dieną turėjo darbo. Turėjo labai daug reikalų, ruošėsi koncertams. Turėjo daug darbų visokiausių. Pats viską tvarkė, viską darė“, – sūnaus aktyvų gyvenimo būdą prisiminė mama.
Nors karantinas ir pristabdė dainininko veiklą, tačiau, kaip teigė jo mama, Eugenijaus vasara jau buvo suplanuota. „Dabar nedainuodavo, kadangi karantinas. Tačiau daug koncertų buvo suplanuota iki rugsėjo mėnesio kiekvieną savaitgalį“, – apie Eugenijaus planus kalbėjo moteris.
-
Po E. Ostapenko mirties – jautrūs prisiminimai: visada būdavo pasitempęs kaip tikras inteligentas 25
Po E. Ostapenko mirties – jautrūs prisiminimai: visada būdavo pasitempęs kaip tikras inteligentas 25
Būtų šventęs 45-metį
Vakar nuo pat ryto Klaipėdoje sklido žinia – mirė klaipėdiečiams ir Lietuvos žmonėms gerai žinomas atlikėjas, dainų kūrėjas 44 metų Eugenijus Ostapenka.
Feisbuko žvaigždė, vakarėlių siela ir daugybės skambių istorijų dalyvis iškeliavo.
Ši netikėta naujiena sukrėtė net tuos, kurie nebuvo dideli jo gerbėjai. Atviras ir daugybę nuotykių patyręs klaipėdietis buvo toks, apie kurį kiekvienas jį pažinojęs turėdavo ką papasakoti.
Kaip teigė Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stoties vyriausiojo gydytojo pavaduotoja Nijolė Dambrauskienė, vyras buvo gaivinamas apie valandą.
Jis į būrelį ateidavo net pasikvėpinęs, visada išblizgintais batais, pasitempęs kaip tikras inteligentas.
Medikai labai stengėsi grąžinti jį į gyvenimą, bet visos pastangos buvo veltui.
Apie 5 val. ryto medikams teko konstatuoti: E.Ostapenka mirė. Beveik neabejojama, kad vyrą pakirto staiga sunegalavusi širdis.
Atlikėjas išėjo iš gyvenimo eidamas 45-uosius, gimtadienį jis būtų šventęs rudenį – lapkričio 24-ąją.
Medicinos terminais kalbant, garsus klaipėdietis turėjo daug gretutinių ligų, organizmui šio krūvio buvo per daug.
Pastaruoju metu E.Ostapenka gyveno su mama.
Norėjo pieno su medumi
Vakar popietę kalbinama atlikėjo mama pasakojo apie paskutines sūnaus gyvenimo akimirkas.
Kadangi pastaruoju metu abiem nereikėdavo niekur skubėti, iki vėlumos žiūrėdavo televizorių, mėgo dokumentikos laidas ir vaidybinius filmus. Taip buvo ir trečiadienio naktį.
„Eugenijus atėjo į mano kambarį apie trečią nakties. Atsisėdo į fotelį, kaip mes buvome pratę, bet netrukus pasiskundė, kad jam peršti gerklę. Pasakiau, kad sučiulptų tabletę. Gal po valandėlės jis išėjo, sakė, pasišildys pieno su medumi. Apie ketvirtą nuėjau pažiūrėti į jo kambarį, jis jau jautėsi blogai, sakė, kad dūsta, ir paprašė kviesti greitąją. Medikai atvyko labai greitai, du ekipažai gaivino. Bet buvo jau per vėlu“, – pasakojo Liubovė Ostapenko.
Gimtadienis: į savo vakarėlį 2008-aisiais Eugenijus pasikvietė atlikėją Romą Mačiulytę. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)
Mama atviravo dalyvaudavusi visuose sūnaus koncertuose, žinojo, kad jis ruošiasi įrašyti dvi dainas, kurios, jos teigimu, būtų tapusios populiarios ir žinomos.
Apibūdindama sūnų moteris tikino pati ne kartą jį pabarusi, bet Eugenijus niekada nėra pasakęs pikto žodžio, buvo mylintis ir pagarbus sūnus.
Džiaugėsi, kad nepražilo
Daugelis Lietuvos žmonių, išgirdę E.Ostapenkos pavardę, pirmiausia prisimindavo garsiąją jo dainą „Dviratukas“, o kai kurie net pravardžiavo ir patį atlikėją Dviratuku.
Iki paskutinių dienų vyras mėgavosi populiarumu, o kartais ir kentėdavo nuo nemandagių išpuolių ar užgaulių frazių.
Savo žinomumą E.Ostapenka kurstydavo įrašais socialiniuose tinkluose.
Kiekvienas net menkas jo įrašas susilaukdavo daugybės komentarų, tiesa, ne visada pritariančių ir taktiškų, bet vis tiek reiškusių dėmesį žinomam klaipėdiečiui.
Nepiktas, draugiškai atsakantis į geranorišką kalbinimą, kartais net pernelyg patiklus E.Ostapenka yra net fiziškai nukentėjęs vien todėl, kad nevengė žmonių, noriai bendravo.
Dar prieš kelias dienas pagirtas už gerą išvaizdą „Facebook“ paskyroje, jis atviravo atrodantis geriau už daugelį savo bendraamžių: nei praplikęs, nei pražilęs, nesusiraukšlėjęs, jaunos odos ir sveikų dantų.
Apie kamuojančias sveikatos problemas E.Ostapenka gerbėjams neužsiminė. Pasirodo, jų buvo nemažai.
Kilmingų šeimų palikuonis
„Ką tik gavau žinutę apie Eugenijaus mirtį. Graudu pasidarė. Aš atmetu, kai visuomenė iš jo šaiposi. Jis į būrelį ateidavo net pasikvėpinęs, visada išblizgintais batais, pasitempęs kaip tikras inteligentas, nepaisant itin jauno amžiaus. Ir nenuostabu. Eugenijus man pasakojo, kad jo mama, jei gerai pamenu, yra kunigaikščių Golycinų palikuonė, o tėvas – iš Dono kazokų. Tai – inteligentiška šeima. Vaikinas buvo labai kūrybingas. Jis ir pats vėliau dažnai prisimindavo, kad aš jo paklausiau, ar jis moka groti. Tąkart jis pamelavo mokąs skambinti gitara. O grįžęs namo iš tėvų pareikalavo pasamdyti jam gitaros mokytoją, mat bijojo, kad aš galiu paprašyti pagroti. Pats prisipažino, kad besimokydamas pajuto, kaip jam gimsta dainos“, – prisiminė Aleksas Bagdonavičius, pažinojęs atlikėją nuo jo paauglystės.
Aleksas Bagdonavičius / Vytauto Liaudanskio nuotr.
Į A.Bagdonavičiaus vadovaujamą literatų būrelį Eugenijus atėjo būdamas paauglys, jis tada mokėsi vyresnėse vidurinės mokyklos klasėse, buvo bene devintokas.
Besimokydamas mokykloje E.Ostapenka beveik nekalbėjo lietuviškai, eiles kūrė rusų kalba.
Pasak būrelio vadovo, jo eilėraščiai priminė balades, buvo labai tinkami pritaikyti dainoms, būtent todėl A.Bagdonavičius vaikino ir paklausė, ar groja gitara.
Apibūdindamas mokinio poeziją A.Bagdonavičius minėjo, kad tai buvo ne įmantrių formų, dainingi tekstai, silabinės toninės eilėdaros kūrinėliai.
Kalbėjo apie J.Kobzono mafiją
Baigęs vidurinę mokyklą E.Ostapenka išvažiavo į Maskvą studijuoti kino ir televizijos režisūros Maskvos valstybiniame kultūros universitete.
Pirmieji jo žingsniai Rusijos popscenoje buvo ryškūs ir įsimintini. Vaikinas dalyvavo paskutiniajame XX a. dešimtmetyje itin populiarioje Jurijaus Nikolajevo vedamoje jaunųjų atlikėjų laidoje „Ryto aušra“ („Utrenniaja zaria“) ir tapo jos laureatu.
1996–1997 m. Rusijos radijo stoties „Majak“ hitų parade dažnai aukščiausius reitingus pelnydavo jo melodingos dainos „Beriozovaja moja“, „List osennij letit“, „Mne byli suždeny“.
1997 m. E.Ostapenka tapo Tarptautinio muzikos festivalio „Jurmala-97“ laureatu, o dar po poros metų – Maskvos festivalio „Pesnia Rossiji“ laureatu. Tai buvo bene paskutinis jo laimėjimas didžiojoje scenoje.
„Jis man pasakojo, kad J.Kobzono mafija jam pasakė: jei sumokės 200 tūkst. dolerių, ir iš jo padarys žvaigždę, o priešingu atveju jis dings. Tais laikais tai buvo nežmoniškai dideli pinigai, apie tokią sumą Eugenijus negalėjo nė svajoti. Juk ir 100 dolerių buvo didelė suma“, – E.Ostapenkos žodžius prisiminė A.Bagdonavičius.
Išmoko puikiai lietuviškai
Grįžęs į Lietuvą Rusijoje pirmųjų šlovės spindulių paragavęs E.Ostapenka tikėjosi įsiterpti į mūsų šalies šou verslą, ėmė laisvai kalbėti ir dainuoti lietuviškai.
Pirmieji bandymai buvo sėkmingi, vaikinas greitai išgarsėjo dėl savo išskirtinės išvaizdos ir charizmos.
2004 m. jis išleido pirmąjį solinį albumą lietuvių kalba „Nakties princesė“, po trejų metų antrąjį – „Sulauk manęs“, o dar po metų patį garsiausią, trečiąjį – „Dviratukas“.
Lietuviai pamėgo E.Ostapenkos dainas, jos ypač dažnai skambėdavo pernakt vykstančiuose vakarėliuose, juolab kad ir pats E.Ostapenka mokėjo sukurti linksmo ir noriai su publika bendraujančio atlikėjo įvaizdį.
Jausdamas menkstantį populiarumą 2008 m. viename Klaipėdos naktinių klubų atlikėjas surengė savo gimtadienio šventę, kurioje netrūko vaišių ir dainų. Pakvietęs daug žurnalistų E.Ostapenka tikėjosi atgaivinti žinomumą.
Iki paskutinių dienų dainų autorius ir dainininkas teigdavo vis dar esąs geidžiamas, kviečiamas į vakarėlius koncertuoti ir gaunantis nemenkus honorarus.
Draugai jau pasiūlė paramą
E.Ostapenka neleido savęs pamiršti ir dėl asmeninio gyvenimo skandalų.
Viešoje erdvėje vis dažniau pasirodydavo žinios apie jo patirtas skriaudas ar konfliktus. Garsiai nuskambėjo jo meilės ir išsiskyrimo istorija su kur kas vyresne klaipėdiete.
Ne paslaptis, kad E.Ostapenka mėgo užstales, kurioje alkoholis liejosi laisvai, bet daugeliui klaipėdiečių jis vis dėlto asocijavosi su smagiomis dainomis ir linksmybėmis.
Sutikę šį įspūdingo stoto vyrą, daugybė klaipėdiečių šypsodavosi arba net ir užkalbindavo.
„Aš jį visada prisimenu, kaip gerą, protingą, padorų žmogų. Tokiu jį ir laikau. Pastaraisiais metais jis kartais man paskambindavo, išliedavo sielą. Pamenu, kalbėjome prieš jo tėvo mirtį. Labai gaila žmogaus, bet ką daryti, taip jau yra“, – atsiliepimais dalijosi A.Bagdonavičius.
„Labai nustebau, kai sūnaus vaikystės draugas atnešė man pinigų, nenorėjau imti, bet jis įtikino, kad tokia pagalba nori pareikšti savo pagarbą draugui. Dieną sužinojau, kad žinomas prodiuseris, gyvenantis užsienyje, taip pat pervedė į banko sąskaitą tam tikrą sumą. Sulaukiau daugybės skambučių ir užuojautos žodžių, jaučiu didžiulį palaikymą iš daugybės nepažįstamų žmonių“, – dalijosi emocijomis sūnaus netekusi L.Ostapenka.
