„Paysera“ duomenimis, šiuo periodu pirkinių krepšelis sudarė 63 Eur, kas yra šiek tiek daugiau nei 2022 m. tuo pačiu laikotarpiu užfiksuotas 61 Eur vidurkis. Kai pirkėjai už pirkinius mokėdavo ne iškart, o rinkdavosi išperkamąją nuoma arba „Pirk dabar, mokėk vėliau“ (BNPL) atsiskaitymo būdą, pirkinių krepšelio vertė smarkiai išaugdavo – vidutinė pirkinio suma į kreditą siekė 460 Eur.

„Pažvelgus į prekybos duomenis, matyti, kad atmetus Juodojo penktadienio savaitgalį, daugiausiai pinigų internete buvo išleista trečiąją gruodžio savaitę – 24 mln. eurų. Tą pačią savaitę buvo pasiektas ir 2023 m. gruodžio rekordas – gruodžio 11 d. bendra pirkinių suma gruodžio dienos vidurkį viršijo 52 proc.”, – teigia „Paysera“ generalinis direktorius Marijus Plančiūnas.

M. Plančiūno teigimu, intensyvus kalėdinės prekybos tempas nuslopo tik paskutinę dieną prieš Kalėdas.

„Kūčių dieną, kai daugelis buvo pasirūpinę dovanomis artimiesiems ir sau, pirkimų apimtys, skaičiuojant eurais, tapo 61 proc. mažesnės, palyginti su prieškalėdinio laikotarpio dienos vidurkiu", – priduria jis.

Nuo Juodojo penktadienio iki Kūčių dienos bendrovės aptarnaujamose internetinėse prekybos vietose pirkėjai iš viso apmokėjo per 1,6 milijono pirkinių krepšelių, o tai 19 proc. viršijo ankstesnių 30 dienų pirkimų apimtis internete.

Panašių teiginių apie puikų gyvenimą girdėjome ir tais laikais, kai „prie Nemuno kitas išaušo jau rytas“. Tai skambėjo iš valdžios tribūnų. Ir dabar skamba iš valdžios. Tačiau nėra ko lyginti – gyvename daug geriau ne prie ruso, tik yra amžina bėda: niekada nebus taip, kad geriau gyvens visi ir niekas nebambės. Nebent gyventume visi vienodai durnai kaip š… Korėjoje.

Viskas gana paprasta: pagerėjusio gyvenimo ypatumus geriau pažinsi gyvendamas arčiau euro puodo zonos. Tą zoną reikia plėsti ir tai įmanoma tik per mokesčius paskirstant gerovę. Finansų ministrė Gintarė Skaistė ateinančių metų biudžete yra žadėjusį sąžinės dedamąją. Maždaug paskaičiuota, kad sąžinės sėkla papildomai duos apie 70 mln. eurų derliaus. Labai mažai, kad kas nors pasikeistų medinių dubenėlių zonose. Tačiau tai tik sėkla. Jei ji bus subrandinta ir patręšta, gal galėsime skaičiuoti milijardus? Tačiau dar reikia, kad Seimas patvirtintų mokesčių reformą. Yra nuogąstavimų, kad sąžinės sėklą galbūt turinti reforma bus atmesta, o tuomet, kaip perspėja Prezidentas Gitanas Nausėda, šalis prarastų milijonus eurų ES paramos.

Panašius teiginius apie puikų gyvenimą girdėjome ir tais laikais, kai „prie Nemuno kitas išaušo jau rytas.“

Tačiau dėl praradimo nukentės ne euro puodo zonoje pūpsanti sostinė, bet medinių dubenėlių zonos, mat, kaip sako liaudies išmintis, jei įkišai rankelę į euro puodą ir nieko nesugraibei, tai panagėse vis tiek bus tiek aukso dulkių ir galėsi gyventi taip gerai, kaip niekada anksčiau. Tačiau medinių dubenėlių zonoms tai negalioja.

„LB iš tiesų siūlo apvalinti galutinę pirkinių krepšelio sumą. Mes ir toliau turėsime 1 ir 2 euro centus, kaip teisinę atsiskaitymo priemonę, nes tokios galios, kaip siūlyti atsisakyti šių monetų, LB neturi. Mes tiesiog stebime grynųjų pinigų cirkuliaciją Lietuvoje nuo euro įvedimo ir matome, kad 1 ir 2 euro centai iš jos beveik negrįžta, grįžta tik apie 30 proc. Mes norime mažinti tą poveikį aplinkai per apvalinimą pirkinių arba paslaugų krepšelio sumą, tokiu būdu daryti tą grynųjų pinigų cirkuliacijos ciklą efektyvesnį ir siekti patogumo“, – aiškino LB valdybos pirmininko pavaduotoja Asta Kuniyoshi.

– Tačiau visuomenė pagrįstai baiminasi, kad kainos pakils ir apvalinimas bus ne pirkėjų naudai. Ta baimė yra šiek tiek pagrįsta euro įvedimo patirtimi, kai nebuvo sukontroliuota, kad kainos nekiltų. Kaip jūs dabar įtikinsite visuomenę, kad reikia apvalinti tas kainas?

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Tada situacija buvo truputį kita. Buvo keičiama kiekvienos prekės kaina, t. y. kiekvieną prekę ar kiekvieną paslaugą, absoliučiai viską, ką turėjome išreikštą litais, išreiškėme eurais. Dabar kiekvienos prekės kaina išliks tokia, kokia buvo, tiesiog pirkėjas, susirinkęs pirkinių krepšelį, priėjęs prie kasos, jeigu jis mokės grynaisiais pinigais, tik tuomet jo galutinė prekių krepšelių suma bus apvalinama.

– Suprantu, ką sakote, bet noriu grįžti prie euro įvedimo. Ten taip pat buvo apvalinama ir buvo tarsi sakoma, kad bus vartotojo naudai. Ar dabar jūs esate tikra, kad pardavėjai nepasinaudos proga ir etikečių kainų nepradės keisti nuo nelyginio skaičiaus į lyginį?

– To turėtų nevykti, nes jau šešios euro zonos valstybės narės yra įgyvendinusios galutinės prekių krepšelio kainos apvalinimą ir tokių dalykų nepastebima. Nesitikima, kad tai vyks ir Lietuvoje. Iš tiesų, konkurencija yra didelė ir kainų didinti nė vienas prekybininkas nenusiteikęs. [...] šia iniciatyva nėra absoliučiai jokio siūlymo apvalinti kiekvieną kainą, yra siūlymas apvalinti galutinį pirkinių krepšelį. Mūsų nuomone ir remiantis jau šešių euro zonos valstybių, įgyvendinusių šią iniciatyvą, patirtimi, to tiesiog negalėtų įvykti.

Galutinė prekių krepšelių suma bus apvalinama.

– Kokios tos šešios euro zonos valstybės ir kokios yra jų patirtys?

– Patirtys yra tokios, kad tokiu būdu sumažėja apyvartoje esančių 1 ir 2 euro centų monetų. Jų neatsisakoma, jos vis dar yra. Tos valstybės yra tokios – Suomija, Nyderlandai, Belgija, Airija, Italija. Metų senumo patirtis yra apvalinimas, įdiegtas Slovakijoje, kuri yra gana panašaus išsivystymo lygio kaip Lietuva. Mes kalbėjomės tiek su savo kolegomis Centriniame banke, tiek su vartotojų apsaugos organizacijomis Slovakijoje. Kadangi buvo labai gerai pasiruošta tą iniciatyvą įgyvendinti, visi suprato, kodėl tai daroma, tai jokių nepatogumų, nesusipratimų nepastebima. Mes irgi turime nusimatę, kad, jeigu ta iniciatyva bus įgyvendinta nuo 2025 metų gegužės 1 d., mes tikrai turėsime laiko išaiškinti visuomenei šitos iniciatyvos naudą ir suprasime, kodėl tai darome.

Kviečia balsuoti

Banknotus ketinama pakeisti vienu iš septynių ECB neseniai pristatytų dizaino variantų, kurie apima gamtos vaizdus, pavyzdžiui, paukščius ir upes, ir Europos ateities, jos vertybių ir bendros Senojo žemyno tapatybės simbolius.

ECB atveria duris diskusijoms didžiajai euro zonos visuomenei per konsultacijas, kurios vyks iki rugpjūčio pabaigos. Visi euro zonos piliečiai galės dalyvauti apklausoje, kuri rengiama ECB svetainėje.

Centrinis Bankas taip pat kurs tikslines grupes, siekdamas užtikrinti, kad nuomonės iš visos euro zonos būtų atstovaujamos vienodai.

Vis dėlto visos šios konsultacijos prasidėjo ne itin sklandžiai: ECB pirmininkė Christine Lagarde per socialinį tinklą „Twitter“ buvo priversta raminti apklausos starto laukusius europiečius informuodama, kad dėl vėlavimo ir kitų problemų kaltos techninės kliūtys.

Nacionalinis neutralumas

„Siekdami užkirsti kelią padirbinėjmui ir sumažinti poveikį aplinkai, kuriame naują aukštųjų technologijų banknotų seriją, – tikina vykdomosios valdybos narys Fabio Panetta. – Esame įsipareigoję naudoti grynuosius pinigus ir užtikrinti, kad visada būtų galima pasirinkti galimybę atsiskaityti viešaisiais pinigais.“

Tačiau neaišku, ar ECB tikrai įsiklausys į visuomenės nuomonę dėl galutinio naujojo eurų dizaino. Banko valdančioji taryba sprendimą priims tik 2024 m.

Šešis iš septynių pasiūlymų parengė 2021 m. gruodžio mėnesį ECB paskirta ekspertų komanda, kuri juos atrinko iš viso 29 pasiūlytų dizaino variantų sąrašo. ECB valdančioji taryba nusprendė pridėti dar vieną variantą, pavadinta Europos kultūra, esą siekiant akcentuoti Europos tapatybę.

Svarbi užduotis – neįžeisti nacionalinio jautrumo pasirenkant temas ar asmenybes, kurios būtų susijusios su konkrečia šalimi. Dėl šios priežasties ir buvo pasirinkti gamtos motyvai.

Už naujųjų euro banknotų dizainą atsakingai grupei buvo pavesta sukurti kiekvieno pasiūlymo istoriją, nurodant priežastis, kodėl kiekviena iš jų yra verčiausia dėmesio.

Grupė turėjo žengti atsargiai, kad neįžeistų nacionalinio jautrumo pasirinkdama temas ar asmenybes, kurios būtų susijusios su konkrečia šalimi. Ekspertų aiškinimu, dėl šios priežasties ir buvo pasirinktos gamtos temos, tokios kaip paukščiai ar upės, nes jos abi simbolizuoja sienų nebuvimą ir tarpusavio ryšį tarp Europos šalių.

Iššūkis dizaineriams

Prieš du dešimtmečius vykusiame pirmajame ECB banknotų dizaino konkurse paukščių tema pralaimėjo nedideliu skirtumu. Nors dabar kupiūrose nėra nei vanagų, nei balandžių ženklų, tačiau ant 50 eurų banknoto yra vieta, skirta pelėdai – paukščiui, su kuriuo save yra sulyginusi ir pati Ch. Lagarde.

„Mano siekis yra būti pelėda, kuri dažnai asocijuojasi su trupučiu išminties“, – vienoje iš spaudos konferencijų kalbėjo pati Ch. Legarde.

Kitos atrinktos temos buvo rankų vaizdavimas, kuris turėtų asocijuotis su bendru Europos kūrimu, o Europos ateičiai atspindėti pasirinkti stilizuoti dar tik gimsiančių europiečių portretai.

Šios idėjos bus tikras iššūkis ECB dizaineriams. Pats Centrinis Bankas pripažino, kad atvaizduoti kai kurias labai abstrakčias temas yra gana sudėtinga užduotis.

ECB ekspertų grupė taip pat perspėjo, kad septintasis pasiūlymas, pavadinimu „Mūsų Europa, mes patys“, netgi gali virsti nesusipratimu, nes ji grindžiama bendros Europos kultūrinės tapatybės idėja. Tačiau Senajame žemyne egzistuoja galybė skirčių.

– Iš karto norisi pasiklausti, kai sulaukėte tokio pasiūlymo, ar tai buvo artima, ar buvo įdomu, netikėta prisidėti kuriant naujus euro banknotus?

– Viskas, ką jūs išvardinot, yra tiesa, viskas tinka. Aišku, visų pirma savęs klausiu – kodėl aš? Nes, atrodo, visi gali būti, tik ne aš. Toks kartais būna tas pirmas įspūdis. Bet darbas, kuris vyko devynis mėnesius, toks intensyvus darbas su kitais visais deleguotais nariais parodė, kad gal visai aš ten buvau savo vietoje, nes menininkas toks žmogus, kuris įneša tam tikrų įdomių dalykų, kartais iš šono galbūt atrodančius biurokratinių ar kažkokių technokratinių veiksmų.

– Dabartinė euro valiuta turi tiltus. Tai yra įsivaizduojami, nekonkretūs, jokiam miestui nepriskiriami objektai. Šių būsimų Europos banknotų temos yra septynios, kokias temas nešėtės, kas kūrėsi galvoje ir kokią temą pasiūlėte jūs?

– Mano tema yra paukščiai. Ji turi ir išplėstinį pavadinimą – paukščiai laisvi, atsparūs ir gražūs. Man, kaip menininkei, buvo labai svarbu kaip aš galiu tą temą konceptualizuoti. Ji tokia paprasta atrodo, toks artimas dalykas kiekvienam iš mūsų, nes paukštis mus lydi nuo vaikystės iki tol, kol iškeliaujam pas paukščius ir skraidom danguje, dėl to, kad kažkada Leonardas da Vinčis pasižiūrėjo į paukščio sparną ir kitus dalykus. Ir ši tema, mano požiūriu, yra labai universali ir jai negalioja jokie laiko limitai, politiniai sprendimai ar panašiai. Ji leidžia kalbėti apie klimato kaitą, ekologiją, žinias, mokslą. Galų gale, banknotai, kaip aš įsivaizduoju, kaip menininkė, kūrėja – ir su tokia vizija ėjau visą laiką, galvojau ne filosofiškai, o vizualiai – turėtų būti beprotiškai gražūs, spalvingi, turėtų daug faktūros. O ypač galvojant, pavyzdžiui, ką minėjau jau nuo pirmo susitikimo mūsų ekspertų grupėje, jie lengviau ar net humaniškiau cirkuliuotų tarp regos negalią turinčių žmonių. Ypač dabar, kai yra tiek daug naujų technologinių sprendimų, spaudos galimybių ir panašiai, jie galėtų būti beveik taktiliniai visu paviršium.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Šalia jūsų nuostabios temos – paukščiai – dar yra Europos kultūra, Europos vertybės, atspindėtos gamtoje, ateitis jūsų rankose, kartu statome Europą – tokia tema simbolizuoja kiekvieno atskiro žmogaus gyvenimą ir žmonių gyvenimą kartu Europoje, upės – gyvybės vandenys Europoje. Kiekvienas gali balsuoti, šita tema bus išrinkta iki 2024 m. Ir taip pat buvo svarbu, Europos centrinis bankas paminėjo, kad jų tikslas yra, jog šitie Europos banknotai būtų ir saugesni, ir tvaresni. Ar kurdami galvojote, kaip šitie banknotai turi dar padėti gamtai?

– Šitas klausimas išties buvo akcentuojamas ir apie tai galvojama, kalbama ir apie popierių, ir apie perdirbtus pluoštus, ir apie kitus dalykus, kurie kuo mažiau terštų gamtą. Kitas dalykas – galvojama apie skaitmeninį eurą, tuo pačiu skaitmeninio euro diegimą, bet tikrai yra komunikuojama, kad popierinis pinigas turi gyvuoti, nes per jį žmonės suvokia savo šaknis.

– Paskutinis klausimas – kaip menininkei. Kaip pačiai prisidėti galbūt prie Europos valiutos gimimo, koks jausmas?

– Labai labai įdomus. Ir aš suprantu, kad tai yra vieną kartą gyvenime nutinkantis stebuklas ar galimybė. Iš šono galbūt atrodo kaip stebuklas, bet, kaip ir visuose darbuose, kai patenki iš vidaus, prasiplečia viskas, sužinai begalę dalykų, apie kuriuos nesi niekada pagalvojęs ir nepagalvotum. Tai aš labai tikiuosi, kad žmonės netgi dabar, kol dar nepasikeitę eurai truputėlį gal stabtels akimirkai ir juos pačiupinės, pamąstys, kiek visa tai trunka.

Naujasis EIB fondas „EU4U“ padės greitai padidinti paramą svarbiai Ukrainos infrastruktūros atkūrimui ir palaikyti šalies ekonomiką.

„Šis instrumentas leis Europos investicijų bankui toliau finansuoti skubius infrastruktūros atstatymo projektus ir remti Ukrainos ekonomikos atsparumą“, – pranešime sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

EIB prezidentas Werneris Hoyeris (Verneris Hojeris) teigė, kad šie įsipareigojimai padės Ukrainos ekonomikai ir jos pasipriešinimui Rusijos invazijai.

„Parama taip pat padės nutiesti kelią šalies narystei ES“, – pranešime sakė jis.

Ukrainos ministras pirmininkas Denisas Šmyhalis teigė, kad Ukrainai skubiai reikia tarptautinės paramos greitam atsigavimui, ypač energetikos, būsto, kritinės socialinės infrastruktūros ir privataus sektoriaus atstatymui.

Prie fondo prisidės Prancūzija (100 mln. eurų), Airija (7 mln. eurų), Italija (100 mln. eurų), Latvija (7 mln. eurų), Lietuva (10 mln. eurų), Liuksemburgas (1,3 mln. eurų), Lenkija (25 mln. eurų), Slovakija (5 mln. eurų), Ispanija (iki 70 mln. eurų), Nyderlandai (52 mln. eurų).

Be to, Belgija, Kroatija, Kipras, Danija, Estija ir Graikija patvirtino savo paramą ir ketinimą prisidėti prie fondo, tačiau konkrečios sumos dar bus nustatytos ateityje.

Išblaškė skambutis

Vida pasakoja, kad momentinės loterijos yra jos mėgstama pramoga ir būdas atsipalaiduoti po įtempto darbo. Bilietų ji įsigyja skirtingose prekybos vietose, o jau susidarius krūvelei – juos nutrina visus kartu.

Dėl tokio žaidimo būdo moteris nepamena, kurioje tiksliai parduotuvėje pirko loterijos „Super €“ bilietą. Tačiau puikiai prisimena, kuo baigėsi bandymas jį nutrinti.

„Tądien kaip tik ruošiausi kelionei pas sūnų į užsienį. Prisimenu, kad kraudamasi daiktus nusprendžiau padaryti pertrauką – pradėjau trinti bilietą. Bet kaip tik suskambo telefonas, užsikalbėjau. Ir prie bilieto nebegrįžau. Kitą dieną išvykau į Angliją“, – atviravo Vida.

Sugrįžtuvių siurprizas

Iš viešnagės svečioje šalyje kaunietė grįžo tik po mėnesio. Tuomet ėmėsi tvarkytis namus ir vėl atrado „Super €“ bilietą.

„Pabaigiau nutrinti, gerai įsižiūrėjau – ir nepatikėjau savo akimis. Iki šiol daugiausia buvau laimėjusi 100 Eur. Apie tokią sumą net nebuvau susimąsčiusi. Žinoma, nešiau dar į terminalą patikrinti“, – pasakojo 20 000 Eur laimėtoja.

Pinigai – į tris dalis

Pasiteiravus, ką planuoja veikti su laimėta penkiaženkle suma, Vida sako, kad dalins ją sūnums ir sau.

„Lietuvoje gyvenantis sūnus turi paskolą, nors šiek tiek prisidėsiu. Kitam sūnui – užsienyje – irgi pravers. O manęs laukia operacija, tai gydymui reikės pinigų“, – detalizavo kaunietė.

Vidai 20 000 Eur atnešusios momentinės loterijos „Super €“ bilietas kainuoja 2 eurus. Įsigyti šios loterijos bilietų galima visose prekybos vietose.

„Analizuojame galimybę (skaitmeniniu euru – BNS) atsiskaityti net ir nesant interneto ryšio. Tai galėtų būti naudinga savybė atsiskaitant kažkur traukiniuose ar keliaujant kalnuose“, – penktadienį Seimo Europos reikalų komitete sakė LB  Rinkos infrastruktūros departamento projekto vadovė Austėja Šostokaitė.

Pasak jos, nauja priemonė būtų naudinga ir prekybininkams – jie įgytų daugiau būdų priimti atsiskaitymus. 

„Jie turėtų stipresnę galią su mokėjimo paslaugų teikėjais, nes tai būtų ir dar viena atsiskaitymo priemonė ir, tikimės, kad būtų pigesnė“, – kalbėjo  A. Šostokaitė.

Centrinio banko skaitmeninis euras būtų skirtas gyventojų ar verslo tarpusavio sandoriams, e. prekybai, mokesčių mokėjimu, įvairiems kitiems mokėjimams. Pasak A. Šostokaitės, centrinis bankas prie privačių duomenų prieigos neturėtų: „Neseks, kur kokie mokėjimai atliekami“. 

Finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas įsitikinęs, kad skaitmeninis euras skatintų inovacijas mokėjimo ir finansų srityje. Jo teigimu, tai „užtikrintų, kad centrinio banko pinigai ir sprendimai neatsiliktų nuo skaitmenėjančios ekonomikos bei finansų sektoriaus ir kintančių vartotojų preferencijų“.

„Laikomės linijos, kad skaitmeninis euras „turi potencialo skatinti inovacijas mokėjimų srityje ir finansų sistemoje ir platesnėje apimtyje – ekonomikoje. Tai dera ir su Lietuvos kaip fintech šalies strategine laikysena ir kryptimi“, – komitete teigė viceministras. 

A. Šostokaitės teigimu, dabar Europos Sąjungoje (ES) vyksta skaitmeninio euro įvedimo tiriamasis etapas, spalį Europos Komisija apsispręs, ar Bendrijai „pereiti į tokį stipresnį pasirengimo (įsivesti skaitmeninį eurą – BNS) etapą“. 

M. Liutvinskas prognozuoja, kad EK sprendimas dėl skaitmeninio euro ir monetų bei banknotų „statuso sulyginimo“ gali būti priimtas anksčiau – gegužės pabaigoje arba birželio pirmoje pusėje.

Centrinio banko skaitmeniniai pinigai jau veikia Kinijoje, Jamaikoje, Nigerijoje.

„Su esamomis politikos priemonėmis, deja, sudėtingai sekasi pasiekti nustatytus ŠESD mažinimo tikslus“, – pirmadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete teigė ministerijos Klimato politikos grupės atstovas Tomas Aukštinaitis.

„Jeigu palygintume su preliminariomis kvotomis, kurios nustatytos Lietuvai mažinti ŠESD iki 2030 metų, jas viršytume beveik 14 mln. tonų anglies dioksido“, – pridūrė jis. 

T. Aukštinaičio teigimu, ŠESD mažinimui didžiausią poveikį darytų didinami akcizai, jų lengvatų naikinimas ir anglies dioksido dedamoji.    

„Akcizai ir anglies dioksido dedamoji – bene viena efektyviausių priemonių, padedančių mažinti ŠESD. (...) Mažiau efektyvesnės priemonės yra elektromobilių naudojimo skatinimas, transporto priemonių pritaikymas naudoti atsinaujinančius energijos išteklius, viešojo transporto parko atnaujinimas, krovinių pervežimo srautų optimizavimas“, – teigė ministerijos atstovas.

Su esamomis politikos priemonėmis, deja, sudėtingai sekasi pasiekti nustatytus ŠESD mažinimo tikslus.

T. Aukštinaičio teigimu, be papildomų priemonių tikslų neįgyvendinimas Lietuvai, pagal apyvartinių taršos leidimų (ATL) kainas, kainuotų arti 700 mln. eurų. Pasak jo, Lietuvos poreikis įsigyti ATL atsirastų du kartus: pirmasis būtų 2027 metais, kada būtų vertinama Lietuvos pažanga, o antras – 2032 metais.  

„2027 metais susidurtume su 360 mln. eurų suma, kurią reikėtų surasti įsigyti trūkstamą ALT kiekį“, – sakė jis.   

Akcizų įstatymo pataisomis ketinama įvesti anglies dioksido dedamąją – akcizų tarifo dalis eurais, taikoma akcizais apmokestinamiems produktams. Pavyzdžiui, 1 tūkst. litrų benzino šis mokestis 2025 metais siektų 24 eurus ir kasmet didėtų po 24 eurus, kol 2030 metais pasiektų 144 eurus. 

Dedamoji taip pat būtų taikoma žibalui, gazoliams, mazutui, angliavandeniliui (išskyrus gamtines dujas), akmens angliai, koksui, lignitui, šildymui skirtoms durpėms, o nebūtų taikoma šildymui skirtam kurui arba kai kuriais atvejais variklių degalams stacionarioje įrangoje ar naudojamoje statyboje ir kitais atvejais.

T. Aukštinaičio  teigimu, 2025 metais dėl anglies dioksido dedamosios įvedimo benzinas ir dyzelinas brangtų 2-3 centais, 2026 metais – maždaug po 5 centus, 2028 metais  – po 10 centų, o 2030 metais – 14-16 centų.

Anot jo, 2030-aisiais anglies dioksido dedamoji galėtų būti ir didesnė, jeigu Lietuvai tektų įsigyti daugiau ATL, nepavykus ŠESD kiekio sumažinti iki numatytos ribos statybų ir transporto sektoriuose. Tada benzinas ir dyzelinas brangtų 19-21 centu, jeigu ATL už toną anglies dioksido siektų 80 eurų.

Taršiausioms kuro rūšims – akmens angliai, koksui ir lignitui siūloma nustatyti didžiausias anglies dioksido dedamąsias.

„Šios kuro rūšys atspindi tiek didžiausią poveikį aplinkai per išskiriamą taršą, tiek klimato kaitos, tiek oro taršos atžvilgiu“, – tvirtino T. Aukštinaitis.

Iki šiol akcizais neapmokestintoms durpėms, skirtoms šildymui, akcizas įvedamas norint, kad jos netaptų alternatyva akmens angliai, koksui ar lignitui. 

Tuo pačiu įstatymu ketinama didinti akcizus ne tik taršiausio kuro rūšims, pavyzdžiui, anglims, atsisakant lengvatų iškastiniam kurui, bet ir daliai transporto kuro.

Šildymui skirtam dyzelinui, vadinamajam buitiniam krosnių kurui, akcizą siūloma didinti iki 140 eurų, paskui – iki 372 eurų už 1 tūkst. litrų. Šiuo metu jis yra 21,14 euro.

Dyzelino akcizą siūloma palaipsniui didinti 10 proc. nuo 372 iki 410 eurų už 1 tūkst. litrų, vėliau – iki 466 eurų (toks dabar yra akcizas bešviniam benzinui) bei iki 500 eurų, tuomet jis būtų 34 proc. didesnis nei dabar.

Akcizai nedidėtų benzinui iki 2025 metų ar dar vėliau, tuo tarpu dyzelinas palaipsniui būtų suvienodinamas su benzino akcizais tam, kad nebūtų ekonominės paskatos rinktis taršesnį dyzeliną.

Dyzelinui, skirtam naudoti žemės ūkio veikloje, akcizas liktų 60 eurų už 1 tūkst. litrų. Tačiau šio kuro žemdirbiai įsipilti bet kiek nebegalėtų –  numatomos „lubos“, kurios 2024-aisiais pasiektų 100 tūkst. litrų. 

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, jog pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo (RRF) planą Lietuvai buvo numatyta 2,2 mlrd. eurų subsidijų ir galimybė pasiskolinti apie 3 mlrd. eurų.

„Lietuva buvo pateikusi planą tik subsidinei daliai, dabar matome, kad skolinimasis brangs, turbūt yra prasmės pasinaudoti šia galimybe ir dėl kitų papildomų priežasčių teikiame „Naujos kartos Lietuva“ plano atnaujinimą“, – Vyriausybės pasitarime trečiadienį sakė G. Skaistė.

„Mūsų siūlymas – pasinaudoti šia galimybe, jeigu gauname 198 mln. eurų subsidijų per „RepowerEU“, taip pat pasinaudoti galimybe skolintis iki 1,8 mlrd. eurų ir bendroje sumoje atnaujinam plano priemones už 1,9 mlrd. eurų“ , – pridūrė G. Skaistė.

Anksčiau buvo planuota skolintis apie 1 mlrd. eurų, tačiau, pasak premjerės Ingridos Šimonytės, nutarta sumą padvigubinti, nors ir esama rizikos, ar Lietuvoje bus tokios vertės projektų.

„Ta suma yra padidinta dvigubai, aišku, klausimas, ar turėsime projektų, ar neturėsime. Tą pamatysime, 2026 metai neužtruks ateiti ir kažkas, kas dabar labiau galbūt teoriniuose samprotavimuose plaukioja, turėtų labai greitai juos paversti arba realiais projektais, arba reikės pamiršti apie pinigus iš viso“, – pasitarime sakė I. Šimonytė.

Ta suma yra padidinta dvigubai, aišku, klausimas, ar turėsime projektų, ar neturėsime.

Anot Finansų ministerijos, būtinybė keisti planą iškilo, nes RRF dotacijų suma Lietuvai buvo sumažinta 125 mln. eurų. Siekiant nemažinti plano ambicijų ši suma bus kompensuota iš RRF paskolos ir papildomų „RePowerEU“ iniciatyvos ES lėšų – 193,7 mln. eurų.

Numatomas papildomas milijardas paskoloms verslui žalioms, inovatyvioms, skaitmeninėms technologijoms bei aukštos pridėtinės vertės produktų gamybai ir eksportui.

„Siūloma iki 1 mlrd. eurų Lietuvos pramonės žalinimui, aukštos pridėtinės vertės produktų gamybos plėtrai finansuoti per mūsų nacionalinės plėtros konsoliduotą įstaigą. (...) Siūloma 1 mlrd. eurų nukreipti paskolinėms priemonėms, reiškia, tiek dideli verslai, kurie turi potencialo plėstis ir generuoti aukštą pridėtinę vertę, galėtų pretenduoti į paskolas per šią priemonę“, – sakė G. Skaistė.

„Buvo atlikta apklausa, identifikuotas poreikis rinkoje, kad visgi yra rinkos nepakankamumas, ne visos įmonės gali pasinaudoti finansų sektoriaus siūlomomis paskolomis, todėl siūlome drauge su finansų sektoriumi suplanuoti tokias priemones, kurios padengtų tuos trūkumus, kurie dabar egzistuoja“, – sakė ministrė.

Anot jos, dar 84,7 mln. eurų numatyta daugiabučių pastatų renovacijai, beveik 700 mln. eurų – atsinaujinančios energetikos plėtrai Lietuvoje.

„Per šią priemonę bus galima įsigyti atsinaujinančios energetikos prietaisus, pirmiausia – saulės energetiką, tiek verslui, tiek gyventojams, tiek viešiesiems pastatams, savivaldai. Tokiu būdu užsitikrinsime, kad energetinis skurdas mažėtų“, – sakė G. Skaistė.

Dar 25 mln. eurų numatoma kibernetinio saugumo programai, 9 mln. eurų – netaršiam krovinių gabenimui vidaus vandenimis.

„Tai būtų krovinių gabenimui elektriniu stumiku barža Nemunu, tikimės, kad tai nuims taršų transportą nuo kitų kelių“, – sakė G. Skaistė.

Balandžio 11 dieną planas Komisijai būtų pateiktas neformaliai, o 28 dieną – oficialiai. Pasak G. Skaistės, tikimasi, kad liepos mėnesį planas galėtų būti patvirtintas.

G. Nausėda sveikina ministerijos siūlymą papildomai iš RRF skolintis 1 mlrd. eurų

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, jog Finansų ministerijos ketinimai papildomai skolintis iki 1 mlrd. eurų iš Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo fondo verslo investicijoms yra sveikintinas.

„Finansų ministerijos siūlymas numatyti papildomą iki 1 mlrd. eurų skolinimosi galimybę pažangiam gamybiniam į eksportą orientuotam verslui yra sveikintinas. Tai yra labai svarbi prielaida užtikrinant investicijų ir darbo vietų kūrimo tęstinumą mūsų šalyje“ – komentare BNS teigė prezidentas G. Nausėda.

Anot jo, prieš porą mėnesių su finansų ministre ir kitais Seimo bei Vyriausybės atstovais, verslo bendruomene jis diskutavo, kaip įveikti didžiausius ekonomikos iššūkius, o vienas esminių – blogėjančios kreditavimo sąlygos.

„Tada pabrėžiau, kad nepasinaudoti Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF fondo) paskoline dalimi, kuri užkamšytų finansavimo rinkoje spragas, būtų klaida“, – pridūrė jis.