Plačiau apie situaciją kalbėjo „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

– Sumažintos Lietuvos ūkio augimo prognozės. Ką jos reiškia ir kokia ateitis laukia Lietuvos?

– Priežastis labai techninė ir cikliška. Lietuvos ekonomikoje dominuoja tie sektoriai, kurie yra priklausomi nuo palūkanų ir pasaulio ekonomikos ciklo. Išankstiniai rodikliai rodo, kad euro zonos ekonomikos ciklas pasiekė dugną ir po truputį stabilizuojasi. Svarbiausia, kad jis stabilizuojasi tuose sektoriuose, kurie yra labai reikalingi Lietuvai. Atsargų lygis euro zonos pramonėje dabar yra mažiausias per maždaug aštuonis-devynis mėnesius. Tai reiškia, kad jau dabar Lietuvos gamintojai turėtų gauti šiek tiek daugiau normalių užsakymų iš Vakarų Europos šalių. Šie metai Lietuvos ekonomikai bus geri todėl, kad Europos centrinis bankas po truputį mažins palūkanas, dėl to, kad stabilizavosi euro zonos ekonominė situacija. Nuo to laimės sektoriai, kurie dominuoja Lietuvos ekonomikoje. Tai – pramonė ir transportas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše: 

– Lietuvoje buvo viena didžiausių infliacijų visoje euro zonoje. Dabar tai jau praeitis, bet gali būti kita dalis – defliacija. Kam ji bus gera, kam bloga?

– Šiuo atveju, defliacija – gera naujiena. Paprastai kalbant, defliacija – labai blogas aspektas, nes mažėjant kainoms žmonės neperka prekių ir paslaugų, tikisi, kad kainos mažės. Taip užsisuka ekonomikos krizė. Turint omeny, kad beveik dvejus metus iš eilės buvo labai aukšta infliacija, manau, kad tam tikras kainų pakritimas – labai sveikas. Čia labiau ne defliacija, o kainų grįžimas į adekvatų lygį, ties kuriuo gyventojai nemažintų vartojimo, o jį didintų. Kitas momentas, didelės defliacijos neprognozuočiau. Prekių segmente kainos gali šiek tiek pakristi. Tai jau vyksta, bet paslaugų segmente, defliacijos nebus. Šiais metais prognozuojama, kad vidutinis atlyginimas Lietuvoje išaugs 7 proc. Todėl tikėtis, kad paslaugų kainos kris – visiškai nerealu.

– Tai reiškia, kad tie žmonės, kurie uždirba pakankamai neblogus atlyginimus, turės dar daugiau? Ar ką reiškia ta defliacija?

– Visų pirma, jau dabar Europos komisijos apklausos rodo, kad Lietuvos gyventojo nuomonė apie savo finansų perspektyvas – geriausia per 200 mėnesių. Paskutinį kartą Lietuvos gyventojai taip pozityviai žiūrėjo tik 2007 metų vasarą. Jau dabar matosi infliacijos sulėtėjimo poveikis gyventojų finansams ir perkamajai galiai. Mes matome, kad šiais metais infliacija Lietuvoje sieks 1,7 proc. Atlyginimai šoks 7 proc. Reiškia, kad šiais metais matysime gyventojų perkamosios galios atsigavimą.

– Pastarieji dveji metai nebuvo lengvi visai Europos sąjungai. Yra daug šešėlių dėl geopolitinių krizių, karo Ukrainoje, įvykių Raudonojoje jūroje, įtampos Artimuosiuose Rytuose. 400 proc. pabrangęs įvairių prekių gabenimas iš Azijos į Europą. Kiek šitas faktas turės įtakos Europos ekonomikai?

– Teoriškai žiūrint, tai – labai rizikingas aspektas. Skaičiai rodo, kad konteinerių transportavimo kaina iš Šanchajaus iki Roterdamo tikrai turi poveikį. Praktikoj šitą aspektą nurašyčiau. Dėl to, kad esant tokiai ekonominei situacijai, kokia yra šiuo metu, o ji – sudėtinga, manau, kad gamintojai ir prekybininkai turi labai mažai laisvės perkelti didesnius transportavimo kaštus ant vartotojų pečių. Vartojimas Europoje pakankamai stipriai krenta, todėl nebūčiau linkęs panikuot dėl šito aspekto.

– Tai reiškia, kad Europa užsisakinės mažiau prekių iš Azijos, stengsis ieškoti iš kur kitur jų atsivežti? Ar patys gamintojai, patys užsakovai mokės tą didesnę sumą, kuri jau dabar yra keturis kartus didesnė?

– Alternatyvų Azijos prekėms – labai mažai. Yra nusistovėjusios vertės grandinės, kurias taip akimirksniu pakeisti – pakankamai sudėtinga. Manau, kad rinka vis dar tikisi, kad tas konfliktas stabilizuosis ir sumažės. Nebūčiau tikras, kad dabar Europos gamintojai ir prekybininkai pradės akimirksniu ieškoti kažkokių alternatyvių tiekimo kanalų. Bet įmonės Europoje bijos kelti kainas, kas reiškia, kad, tikėtina, euro zonos pramonėje ir prekybos segmente pelno maržos nukris. Galutinių produktų kainos neturėtų kilti.

Įmonės Europoje bijos kelti kainas, kas reiškia, kad tikėtinai euro zonos pramonėje ir prekybos segmente pelno maržos nukris

– Karas Ukrainoje. Kiek jis gali turėti įtakos tolesnei Europos stagnacijai?

– Karo fronte situacija – daugiau mažiau stabili. Jeigu ji tokia išliks, manau, kad didelio poveikio matyti neturėtume. Poveikis būtų tik tuo atveju, jeigu mes matytume kažkokį dar vieną milžinišką pasislinkimą į kurią nors pusę. Pirmiausia, tai galėtų paveikti Europos verslo ir vartotojų lūkesčius. Tikėtina, kad pagrindinis aspektas, kuris gali paveikti euro zonos ekonomiką – Europos centrinio banko sprendimai dėl palūkanų. Čia yra ir gerų, ir blogų naujienų. Gera naujiena ta, jog visi išankstiniai indikatoriai rodo, kad infliacija euro zonoje ir toliau labai stipriai lėtės. Bloga – Europos centrinis bankas fokusuojasi ne į infliacijos, bet į darbo užmokesčio rodiklius. Problema, kad atlyginimų rodikliai pasigamina labai vėlai, todėl Europos centrinis bankas, svarstydamas apie galimą palūkanų mažinimą balandį, neturės pakankamai daug duomenų, kad galėtų imtis to sprendimo jau pavasarį.

Vis dėlto, pasak Gedimino Šimkaus, ilgainiui infliacija šalyje ECB siektiną vidurkį turėtų pasiekti.

„Kalbant apie Lietuvą mes turime savo specifiką – esame konverguojanti ekonomika, įvairiomis prasmėmis besivejanti euro zonos ir Europos Sąjungos vidutinius lygius“, – žurnalistams penktadienį sakė G. Šimkus. 

„Euro zonoje infliacijai esant dviem procentams, Lietuvoje ta infliacija dėl konvergencijos būtų šiek tiek didesnė ir po truputį ilgainiui ji turėtų konverguoti į tuos du procentus“, – kalbėjo LB valdybos pirmininkas.

G. Šimkus, pabrėžė, kad keisti ECB nustatyto 2 proc. infliacijos vidutiniu laikotarpiu tikslo nereikėtų.

„Manau, kad blogiausia, kas dabar galėtų būti, tai kalbėti apie infliacijos tikslo pakeitimą. Lietuvių tautosakoje turime labai gražų pasakymą, kad niekas arklių vidury brastos nekeičia“, – teigė G. Šimkus.

„Manau, kad yra visos priežastys, kodėl mes turime visiškai nesiblaškyti ir matyti labai aiškiai, kad mūsų mandatas yra aiškus ir apibrėžtas – dviejų procentų (euro zonos – BNS) infliacija vidutiniu laikotarpiu“, – pridūrė centrinio banko vadovas. 

Palūkanų didinimo pabaiga artėja

ECB ketvirtadienį aštuntą kartą iš eilės padidinus bazines palūkanas euro zonoje – šįkart 25 baziniais punktais – G. Šimkus pakartojo, kad toks pat sprendimas turėtų būti priimtas ir liepą.

„Nepaisant tam tikro šiek tiek mažesnio ekonomikos aktyvumo, spaudimas kainoms ir kainų augimas yra didelis. Net jeigu dabar matome infliacijos augimo tempų lėtėjimą, žvelgiant į vidutinį laikotarpį infliacija negrįžta į siekiamą lygį – yra arti jo (...) ir grynosios infliacijos įverčiai artimiausiems laikotarpiams – šiems ir kitiems metams – taip pat buvo peržiūrėti aukštyn“, – teigė G. Šimkus.

„Kalbant apie infliacijos lūkesčius, jie didžiąja dalimi yra arti pinigų politikos tikslo – dviejų procentų infliacijos vidutiniu laikotarpiu. Tačiau svarbu išlaikyti, kad jie būtų užinkaruoti. Taip pat matome, kad jie nedaug, bet truputį atitolsta nuo dviejų procentų“, – kalbėjo LB valdybos pirmininkas.

Jis negalėjo pasakyti, ar palūkanų normas ECB didins ir rugsėjį. 

„Tai, kas bus rugsėjo mėnesį, luktelėkime. Turėkime omenyje, kad bus dar ne vienas infliacijos skaičius, kita vertus, rugsėjį mes vėl turėsime naują prognozių raundą, atnaujintus skaičius“, – sakė G. Šimkus.

Pasak LB vadovo, euro zona yra „arčiau palūkanų normų didinimo pabaigos negu anksčiau“, tačiau jis teigė nemanantis, kad artimiausiu metu ECB galėtų jas mažinti.

„Užsitęsus ilgam infliaciniam spaudimui, nematyčiau, kodėl dabar turėtų taip staigiai būti grįžtama prie (palūkanų normų– BNS) mažinimo“, – sakė G. Šimkus. 

„Manau, kad nepabaigus palūkanų didinimo ciklo, kalbėti apie mažinimą iš pinigų politikos formuotojo perspektyvos nėra labai prasmingas dalykas“, – kalbėjo LB vadovas.

Lietuvos ekonomika pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, smuko 3,7 proc., kai visoje ES vidutiniškai augo 1,2 proc., o tik euro zonoje – 1,3 procento.

Lietuvos BVP per ketvirtį smuko 3 proc., vidutiniškai visoje ES ji augo 0,2 proc., o tik euro zonoje – 0,1 procento.

Latvijoje BVP per metus augo 0,3 proc., o per ketvirtį – 0,5 procento. Estija naujausių duomenų kol kas nepateikė.

Iš eksportuotų prekių labiausiai – 22,7 proc. – per mėnesį atpigo elektra. Plaušiena, popierius ir kartonas atpigo 12,9 proc., pagrindiniai chemikalai, trąšos ir azoto junginiai, pirminių formų plastikai ir sintetinis kaučiukas – 7,7 proc., bet pabrango pesticidai ir kiti agrochemijos produktai – 12,5 proc., žemės ūkio vienmečiai augalai – 5,7, konstrukciniai metaliniai gaminiai – 4,8 proc.

Iš importuotų prekių labiausiai – 38,2 proc. – atpigo gamtinės dujos. Elektra pigo 16,2 proc., vienmečiai augalai – 3,1, bet pabrango žuvys ir kiti žuvininkystės produktai – 8,6 proc., pesticidai ir kiti agrochemijos produktai – 4,8 proc., žemės ūkio daugiamečiai augalai – 3,2 proc.

Iš euro zonos importuotų prekių kainos per metus padidėjo 4,8 proc., ne iš euro zonos – sumažėjo 6,9 proc., o per mėnesį –  sumažėjo atitinkamai 0,5 proc. ir 5,5 proc. 

– Kaip atrodytų tie skaitmeniniai eurai?

– Matome, kad skaitmenizuojantis ekonomikai, visuomenei patogiau yra skaitmeninės atsiskaitymo priemonės. Ir tie naujieji skaitmeniniai eurai atrodytų kaip, pavyzdžiui, aplikacija arba kortelė, su kuria galima būtų atsiskaityti skaitmeninėje erdvėje įvairiais gyvenimo atvejais.

– Kuo skaitmeniniai eurai skirtųsi nuo dabar turimos mokėjimo kortelės?

–  Dažnas nesusimąsto, iš kur atsiranda tie skaitmeniniai eurai mūsų banko kortelėse. Šiuo metu jie yra taip pat elektroniniai pinigai, bet juos kuria privatūs bankai. Jie sukurti privačiose institucijose. Ką šiuo metu tiria „Eurosistema“, tai yra skaitmeninis euras, kuris būtų išleistas Centrinio Banko. Būtent Centrinis Bankas būtų ta institucija, kuri garantuotų tos skaitmeninės valiutos vertę ir stabilumą.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kaip tokiais skaitmeniniais eurais būtų galima atsiskaityti? Vienas iš būdų – programėle telefone, o kaip dar?

– Taip pat ir banko kortele, ir visais kitais mums įprastais būdais, kuriuos naudojame šiandien. Nekursime kažkokio naujo atsiskaitymo instrumento, nes mums svarbu, kad būtų patogu žmonėms.

– O kuo skaitmeniniai pinigai bus patogesni už dabar įprastus?

–  Ko gero, čia turėtume lyginti su atsiskaitymu grynaisiais pinigais, kuriais tikrai ne visur šiandien galima susimokėti. Pavyzdžiui, elektroninėje prekyboje mes grynaisiais to padaryti negalime. O skaitmeninis euras tai leis. Panagrinėjome tokią inovatyvią savybę – galimybę atsiskaityti nesant interneto ryšiui. Pavyzdžiui, net lėktuvo režimu ar vaikštant kažkur kalnuose būtų galima atsiskaityti elektroniniu būdu, jei turėsite savo telefoną ar kortelę. Šiuo metu to nėra

Panagrinėjome tokią inovatyvią savybę – galimybę atsiskaityti nesant interneto ryšiui. Pavyzdžiui, net lėktuvo režimu ar vaikštant kažkur kalnuose.

 

– O ar reikės įsigyti prekybininkams naujos, papildomos įrangos? 

– Dar tik nagrinėjame, bet tikimės, kad visa ši infrastruktūra, kuri yra dabar, išliks ta pati.

– Ar tai įvyktų visos Europos Sąjungos (ES) mastu, ar šalys turės pasirinkimą? Gal ne visos norės tų skaitmeninių eurų?

– Skaitmeninis auras turėtų būti prieinamas visoje euro zonoje. Tai reiškia, kad visos šalys, kurios šiuo metu turi eurą, turėtų suteikti galimybę atsiskaityti ir skaitmeniniais eurais. Na, o ateityje būtų numatoma galimybė atsiskaityti ir už euro zonos ribų.

– Ar teiravotės gyventojų, ką jie mano apie šią skaitmeninių eurų idėją?

– Darėme apklausą. Daugelis teigė, kad jiems įdomu išbandyti naują atsiskaitymo priemonę. Žinoma, yra ir įvairių nuogąstavimų, bet kol kas vyrauja pozityvus požiūris.

– Ar yra lūkestis atsikratyti tų grynųjų pinigų?

– Tai nėra susiję su grynųjų pinigų atsikratymu. Mes esame įsipareigoję ir visuomet leisime tuos grynuosius pinigus. Skaitmeniniai eurai būtų tik papildoma, alternatyvi atsiskaitymo priemonė.

Per mėnesį – vasarį, palyginti su sausiu – eksportuotų prekių kainos sumažėjo 1,7 proc., importuotų – padidėjo 0,8 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Iš eksportuotų prekių per mėnesį labiausiai – 17,1 proc. – atpigo betono, cemento ir gipso gaminiai, bet pabrango elektra – 11,3 proc., konstrukciniai metaliniai gaminiai – 8,3, farmaciniai preparatai – 8,1 proc. Iš importuotų prekių labiausiai – 15,8 proc. – pabrango elektra, bet atpigo pieno gaminiai – 12,1 procento.

Per mėnesį iš euro zonos importuotų prekių kainos padidėjo 0,9 proc., ne iš euro zonos – 0,7 proc., per metus – atitinkamai kainos augo 9 proc. ir 5,9 procento.

Pasak jos, Bulgarija turėjo paskelbti apie savo pasirengimą įsivesti eurą nuo ateinančių metų vasario 13-ąją Euro grupės posėdyje, tačiau negalėjo to padaryti, nes ji pavėlavo priimti reikiamus teisės aktus bei neatitiko infliacijos kriterijų.

Euro grupė sutarė, kad Bulgarijos pasirengimas bus iš naujo įvertintas šią vasarą, jei bus įvykdyti visi įsipareigojimai.

„Kita vertus, nauja tikslinė įstojimo [į euro zoną] data gali būti 2025 metų sausio 1-oji“, – sakė A. Velkova.

Bulgarija įsipareigojo priimti keletą įstatymų, kol bus euro zonos „laukiamajame“, įskaitant dėl fizinių asmenų bankroto, kovos su pinigų plovimu įstatymo pakeitimų ir su Europos žaliąja korta susieto draudimo kodekso.

Visus šiuos įstatymų projektus parengė ir parlamentui pateikė laikinoji vyriausybė, tačiau parlamentas buvo paleistas prieš juos priimant.

Po kelių nesėkmingų rinkimų ir nesėkmingų bandymų suformuoti vyriausybę Bulgarijoje užsitęsė politinė krizė – šalyje balandžio pradžioje numatyti penkti penkti visuotiniai rinkimai per pastaruosius dvejus metus.

Lietuvos ekonomika per ketvirtį smuko 0,4 proc., o Švedijos – 0,6 procento. Vidutiniškai ES šalyse BVP per ketvirtį augo 1,8 proc., o euro zonoje – 1,9 proc., rodo Eurostato statistika.

Lietuvos BVP per metus smuko 1,7 proc., vidutiniškai visoje ES ekonomikos pokyčio nefiksuota, o tik euro zonoje – augo 0,1 procento.

Latvijoje BVP per metus augo 0,3 proc., o per ketvirtį – 0,1 procento. Estija naujausių duomenų kol kas nepateikė.

Lietuvos rinkoje kainos per metus augo 26,7 proc. (be rafinuotų naftos produktų – 27,1 proc.), ne Lietuvos rinkoje – 12,7 proc. (be rafinuotų naftos produktų – 5,5 proc.), skelbia Valstybės duomenų agentūra,

Euro zonos rinkoje kainos per metus padidėjo 20,3 proc., ne euro zonos rinkoje – 7,6 procento.

Per mėnesį – sausį, palyginti su gruodžiu – kainos padidėjo 1,3 proc. (be rafinuotų naftos produktų – 0,2 proc.)

Bendram kainų pokyčiui didžiausios įtakos turėjo rafinuotų naftos produktų kainų padidėjimas (6,8 proc.) bei chemikalų ir chemijos produktų gamybos kainų sumažėjimas (2,5 proc.).

Lietuvos rinkoje parduotos pramonės produkcijos kainos per mėnesį padidėjo 0,9 proc. (be rafinuotų naftos produktų – 0,5 proc.), ne Lietuvos rinkoje – 1,7 proc. (be rafinuotų naftos produktų – sumažėjo 0,2 proc.).

Euro zonos rinkoje kainos per mėnesį padidėjo 1,9 proc., ne euro zonos rinkoje – 1,5 procento.

„Šiais metais aš manau, kad yra labai  mažai tikėtinas scenarijus, kad sumažinsime palūkanų normas. Kitais metais, keičiantis situacijai – gali būti“, – žurnalistams penktadienį sakė Gediminas Šimkus.

Anot jo, palūkanų didinimo galima tikėtis ne tik kovo mėnesį, bet ir gegužę, tačiau koks jis bus, priklausys nuo ekonominių prognozių.

„Būtent tos prognozės kovo mėnesį bus labai svarbios. Nežinau, ar jos padės apsispręsti dėl palūkanų didinimo gegužę (...), bet formuos aiškesnį matymą, kiek galėtų būti didinamos palūkanų normos gegužę. Manau, kad kovo mėnesį tai nėra paskutinis didinimas“, – teigė G. Šimkus.

Šiais metais aš manau, kad yra labai  mažai tikėtinas scenarijus, kad sumažinsime palūkanų normas. Kitais metais, keičiantis situacijai – gali būti.

ECB ketvirtadienį visas tris pagrindines palūkanų normas padidino 50 bazinių punktų bei pranešė, jog ateityje laukia ne mažiau nei vienas toks pat žingsnis, o kitą kartą jos bus didinamos kovo mėnesį.

Pasak jo, naujausiu ECB sprendimu įžengta į ribojančią pinigų politiką, kuri slopins paklausą euro zonoje, o kartu ir infliaciją. 

„Su šiuo sprendimu įžengiama į ribojančios, kol kas labai švelniai ribojančios, pinigų politikos teritoriją. Jeigu anksčiau buvo sakoma, kad esame kažkur vidurio žemėse tarp skatinančios ir ribojančios pinigų politikos (...), tai galime pasakyti, kad dabar tai yra bent jau švelniai ribojanti pinigų politiką“, – sakė LB vadovas.

„Tai turi slopinantį poveikį euro zonos visuminei paklausai ir atitinkamai veiks ir veikia infliacijos lūkesčius“, – pridūrė jis. 

Ekonomistams pareiškus, kad ECB sprendimas gali sulėtinti Lietuvos ir Europos ekonomikos augimą, LB vadovas teigė, jog toks sulėtėjimas nereiškia krizės, nes pokyčius lemia daugybė ekonominių faktorių.

„Teoriškai didinama palūkanų norma turi slopinamą poveikį visuminei paklausai ir mažina ekonomikos aktyvumą. Bet tai nereiškia, kad tai savaime sukelia krizę“, – teigė G. Šimkus. 

„Lygiai taip pat ekonomikos augimą kerta ir įsigalėjusi infliacija, kuri kerta per perkamąją galią, paklausą, ekonominį aktyvumą ir tvarią raidą vidutiniu ir ilgu laikotarpiu“, – kalbėjo jis.