Automobilių gamintojai masiškai pereina prie elektrinių ir hibridinių transporto priemonių gamybos, siekdami, kad vidutinės automobilių parko emisijos neviršytų Europos Sąjungos (ES) 95 g anglies dvideginio vienam kilometrui ribos, kurią viršijus bendrovėms grėstų didžiulės baudos.

Organizacijos „Bloomberg New Energy Finance“ atliktas tyrimas rodo, kad nuo 2026 m. tiek pat kainuos gaminti elektra varomus sedanus ir visureigius, kaip ir automobilius su vidaus degimo varikliais.

Tačiau mažesni automobiliai turės palaukti iki 2027 m., kad pasivytų modelius su vidaus degimo varikliais, teigiama tyrime, kuris atliktas Europos transporto ir aplinkos federacijos užsakymu.

Anot tyrimo, elektromobilių kaina nukris dėl to, kad atpigs baterijos ir gamyklose bus pilnai išnaudojamos tokiems automobiliams paskirtos gamybos linijos.

Organizacija taip pat teigė, kad elektromobiliai iki 2030 m. Europoje sudarys 50 proc., o iki 2035 m. – 85 proc. pardavimų.

Tačiau pardavimai iki 2035 m. gali pasiekti 100 proc., „jei įstatymų leidėjai padidins CO2 tikslus ir išplės kitas politikos priemones, skirtas paskatinti rinką, kaip spartesnį įsikrovimo vietų įkūrimą“.

„Jie visi (europiečiai – red.): sankcijos, sankcijos, mes įvesime sankcijas! Na, mes atsakysime. Kiek galima vaikščioti nuleidus galvą? Jei jie nori gabenti prekes per Viduržemio jūrą į Rytus – į Rusiją , Kinija, – tegul gabena“, – kalbėjo A. Lukašenka trečiadienį per susitikimą Minske su buvusiu Moldovos prezidentu Igoriu Dodonu.

Autoritarinį Baltarusijos vadovą cituoja jo spaudos tarnyba.

A. Lukašenka pareiškė įpareigojęs vyriausybę informuoti Europos valstybes apie Baltarusijos atsakomųjų sankcijų perspektyvas.

„Nurodžiau užsienio reikalų ministrui, ministrui pirmininkui, specialiosioms tarnyboms: pristatykite jiems realius faktus ir perspektyvas, jei bus imtasi sankcijų ginklo (...) europiečiams. Pabrėžiu: mes būsime priversti atsakyti, kad mūsų tautai nebūtų gėda dėl savo vadovų“, – akcentavo jis.

Anksčiau A. Lukašenka sakė, kad griežtesnių ES sankcijų atveju Baltarusijoje dirbantis Europos verslas turėtų problemų.

„Jei europiečiai nori problemų dėl šių sankcijų, jie jas gaus. Nieko kito nepasakysiu – laikas parodys. Pateikite informacijos apie didžiausius Europos projektus pas mus ir Baltarusijoje veikiančias jų įmones. Apžvelgsime jų veiklą“, – anksčiau šią savaitę sakė A. Lukašenka, išsikvietęs premjerą Romaną Golovčenką.

Baltarusijos vyriausybė praėjusį mėnesį, vykdydama prezidento kovo 30 dienos įsaką dėl atsakomųjų priemonių sankcijas Baltarusijai įvedusioms valstybėms, paskelbė embargą „Škoda Auto“, „Nivea“, „Beiersdorf“ produkcijai.

A. Lukašenka, Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas, per praėjusių metų rugpjūčio rinkimus pasiskelbė nugalėtoju ir vėliau buvo prisaikdintas šeštajai kadencijai, nors tą balsavimą kritikavo tarptautinė bendruomenė, o šalies opozicija laiko suklastotu. Valstybės institucijos jėga atsakė į po rinkimų prasidėjusias demonstracijas ir skyrė griežtas įkalinimo bausmes šimtams žmonių.

Po rinkimų Europos Sąjunga įvedė sankcijas virtinei Baltarusijos pareigūnų, o gruodžio mėnesį buvo įvestos ekonominės sankcijos virtinei valstybės valdomų įmonių. Iš viso nuo spalio mėnesio buvo įvesti trys ES sankcijų Minskui paketai. Žiniasklaida skelbė, jog ketvirtasis sankcijų paketas gali būti patvirtintas birželio mėnesį, tačiau tai gali įvykti ir anksčiau.

Praėjusį mėnesį JAV atšaukė nuo 2015-ųjų taikytą sankcijų didžiosioms Baltarusijos įmonėms moratoriumą.

Kaip rašoma, Aliaksandras Lukašenka pabrėžė, kad bandymo įbauginti Baltarusiją sankcijomis nereikėtų palikti be atsako. Europiečiai, pasak Baltarusijos prezidento, tai daro ypač uoliai.

„Aš nesiplėtosiu, o tiesiog pasakysiu, kad suprastumėte – jei europiečiai nori problemų dėl šių sankcijų, jie jų gaus“, – akcentavo A. Lukašenka.

Jis taip pat paprašė R. Golovčenkos pateikti informaciją apie stambiausias Europos įmones, kurios veikia Baltarusijoje, nes esą ketinama „pažiūrėti, kaip jos dirba“.

Portale delfi.lt rašoma, kad po susitikimo su A. Lukašenka žurnalistams pasiteiravus ministro pirmininko, kurioms užsienio bendrovėms gresia nukentėti dėl sankcijų, R. Golovčenka užsiminė, kad jei taip nutiktų, būtų pasakyta, tačiau esą neketinama veikti karštakošiškai.  Kalbėdamas apie šalis, turinčias verslo interesų Baltarusijoje, ministras pirmininkas paminėjo Lietuvą, Lenkiją, Latviją bei Ukrainą.

PSO Europos regiono direktoriaus Hanso Klugės teigimu, praėjo 462 dienos nuo tada, kai Europos regione buvo užregistruotas pirmasis COVID-19 atvejis.

Nuo tada COVID-19 diagnozuota 5,5 proc. Europos gyventojų, o šiuo metu 7 proc. gyventojų jau yra visiškai paskiepyta.

Pasak H. Klugės, praeitą savaitę Europoje pirmą kartą per du mėnesius užfiksuotas reikšmingas naujų COVID-19 atvejų sumažėjimas.

PSO į Europos regioną įtraukia daugiau nei 50 valstybių, įskaitant tokias šalis, kaip Turkija ir Rusija.

Iš viso Europos regione fiksuota 51,3 mln. COVID-19 atvejų, tačiau ekspertai teigia, kad tikrasis atvejų skaičius yra gerokai didesnis.

JAV maisto ir vaistų administracija ir Ligų kontrolės centrai nusprendė laikinai sustabdyti skiepijimą šia vakcina po pranešimų apie šešis retų kraujo krešulių susidarymo atvejus paskiepytiems pacientams Jungtinėse Valstijose.

„Mes priėmėme sprendimą prevenciškai atidėti savo vakcinos platinimą Europoje“, – pranešė „Johnson & Johnson“. Pranešime taip pat priduriama, kad bendrovė peržiūri minėtus atvejus su Europos sveikatos apsaugos pareigūnais.

„Mes artimai bendradarbiaujame su medicinos ekspertais ir sveikatos apsaugos pareigūnais ir tvirtai pasisakome už atvirą šios informacijos perdavimą sveikatos apsaugos profesionalams ir visuomenei“, – nurodė „Johnson & Johnson“.

JAV sveikatos apsaugos pareigūnai rekomendavo sustabdyti skiepijimą šia vakcina, „imantis perteklinių atsargos priemonių“, kol tiriamas ryšys tarp šių skiepų ir retų kraujo krešulių susidarymo.

Visi atvejai registruoti 18–48 metų moterims, praėjus 6–13 dienų po skiepo.

Panašūs krešulių susidarymo atvejai buvo registruoti po skiepijimo „AstraZeneca“ vakcina Europoje. Abi šios vakcinos sukurtos pasitelkus panašią adenoviruso vektoriaus technologiją.

Skiepijimo „Johnson & Johnson“ vakcina sustabdymas yra skaudus smūgis vienai sparčiausiai pasaulyje vykstančių JAV skiepijimo nuo koronaviruso kampanijai, per kurią vieną vakcinų dozę yra gavę 45 proc. suaugusiųjų šalies gyventojų.

Be to, vakcina vertinama dėl to, kad jos užtenka vienos dozės, ir dėl to, kad jos nereikia laikyti itin žemoje temperatūroje, skirtingai nei „Moderna“ ir „Pfizer-BioNTech“ vakcinų, todėl „Johnson & Johnson“ skiepų platinimas yra daug paprastesnis.

Šis žingsnis turėtų paspartinti Senajame žemyne stringančias gyventojų skiepijimo pastangas.

„Johnson & Johnson“ vakciną Europos vaistų agentūra EVA patvirtino kovo viduryje. Anksčiau buvo suteiktas leidimas Europos Sąjungoje platinti vakcinas nuo COVID-19, sukurtas bendrovių „Pfizer/BioNTech“, „Moderna“ ir „AstraZeneca“.

U. von der Leyen pateikė tokius skaičius per virtualų ES viršūnių susitikimą, surengtą praėjus dienai po to, kai EK sugriežtino vakcinų siuntimo už bloko ribų leidimų išdavimo tvarką.

Remiantis dviem žinutėmis socialiniame tinkle „Twitter“, blokas nuo gruodžio mėnesio eksportavo apie 77 mln. vakcinų dozių 33 šalims.

„Be to, būdama pagrindinė COVAX donorė, [ES] prisidėjo prie eksporto į mažas ir vidutines pajamas gaunančias šalis“, – „Twitter“ parašė U. von der Leyen, turėdama omenyje Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) remiamą vakcinų skirstymo iniciatyvą.

Vienas Bendrijos pareigūnas naujienų agentūrai AFP sakė, kad bendrą eksportą sudaro apie 21 mln. dozių, išsiųstų į Jungtinę Karalystę, kuri savo ruožtu nepristatė jokių preparatų Europos Sąjungai.

Paskelbti duomenys taip pat rodo, kiek, palyginimui, pristatyta vakcinų bloko teritorijoje.

Iki šios savaitės pabaigos 27 valstybėms narėms bus pristatyta 88 mln. vakcinų, suleista 62 mln. injekcijų, o 18,2 mln. žmonių – 4,1 proc. visų 450 mln. ES gyventojų – bus paskiepyti antrąja (galutine) doze.

Grafikai atspindi lėtą vakcinacijos kampaniją pradžią Europoje: pirmąjį ketvirtį maždaug 100 mln. dozių pristatė trys vakcinų gamintojai: „BioNTech/Pfizer“ (66 mln. dozių), „Moderna“ (10 mln.) ir „AstraZeneca“ (tik 30 mln. iš žadėtų 120 mln.).

„Likdama atvira, ES turi užtikrinti, kad europiečiai gautų sąžiningą vakcinų dalį“, – tviteryje parašė U. von der Leyen.