Europa, kurioje iki šiol užregistruota mažiausiai 2 001 995 koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejų ir 173 133 užsikrėtusių žmonių mirtys, yra labiausiai pandemijos paveiktas žemynas.

Pasaulyje nustatyti iš viso 5 244 616 COVID-19 atvejai ir mirė 339 011 užsikrėtusiųjų.

Tarp Europos valstybių daugiausiai užsikrėtimo atvejų nustatyta Rusijoje (335 882, taip pat 3 388 mirtys. Šioje šalyje nuo gegužės pradžios daugumą dienų buvo skelbiama apie maždaug po 10 000 naujai užregistruotų COVID-19 atvejų.

Taip pat smarkiai nukentėjo Britanija (257 154 užsikrėtimo atvejai ir 36 675 mirtys), Ispanija (234 824 atvejai ir 28 628 mirtys), Italija (229 327 atvejai ir 32,735 mirtys) ir Prancūzija (182 219 atvejai ir 28 289 mirtys).

Ši statistika, paremta duomenimis, AFP gautais iš nacionalinių institucijų, ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) skelbiama informacija, tikriausiai atspindi tik dalį tikrojo užsikrėtimo koronavirusu atvejų skaičiaus, nes daugelyje šalių testai atliekami tik žmonėms, kuriems pasireiškia sunkūs simptomai.

Įstatymo projektas numato, kad nuo 2021 metų sausio darbuotojai iš ES šalių, taip pat Islandijos, Lichtenšteino, Norvegijos ir Šveicarijos nebeturės laisvos prieigos prie Jungtinės Karalystės darbo rinkos.

Didžioji Britanija sausio 31 dieną po 47 narystės metų paliko ES. Iki šių metų pabaigos dar vyksta pereinamasis laikotarpis, kurio metu šalis lieka ES vidaus rinkoje ir Muitų sąjungoje. Iki tol galioja ir ES taisyklės.

Kokie kriterijai darbo jėgos judėjimui iš Europos į Didžiąją Britaniją galios nuo 2021 metų sausio 1-osios, įstatymo projekte nepatikslinama. Tačiau premjero Boriso Johnsono vyriausybė jau vasarį pristatė taškų sistemą, kuri suteikia pranašumą aukštos kvalifikacijos darbuotojams. Vidaus reikalų sekretorė Priti Patel sakė, kad nauja imigracijos sistema bus „tvirtesnė, sąžiningesnė ir paprastesnė“. Ji esą suvaidins „labai svarbų vaidmenį“ gydant šalies ekonomiką nuo koronaviruso pandemijos padarinių.

Nors daugiau LGBTI žmonių jaučia galintys atvirai kalbėti apie savo tapatybę, 43 proc. apklaustųjų jautė, kad per 12 mėnesių iki 2019-aisiais atliktos apklausos buvo diskriminuojami.

Šis skaičius yra 6 punktais didesnis palyginti su 2012 metais FRA atliktu panašiu tyrimu. Skirtumas yra dar didesnis translyčių respondentų grupėje, kur 60 proc. apklaustųjų jautėsi diskriminuojami 2019 metais. 2012-iaisiais taip manė 43 proc. translyčių respondentų.

Per didžiausią tokio pobūdžio tyrimą FRA apklausė 140 tūkst. LGBTI asmenų 27 ES valstybėse, taip pat Didžiojoje Britanijoje, Serbijoje ir Šiaurės Makedonijoje.

Pirmą kartą tarp apklaustųjų buvo interseksualų ir 15–17 metų asmenų.

Vienoje įsikūrusi agentūra nurodo, kad diskriminacija padidėja, kai žiniasklaida, politikai ir kitos viešos figūros perduoda neigiamų pranešimų apie LGBTI žmones.

Kaip sakė ES lygybės komisarė Helena Dalli (Helena Dali), „kelia nerimą“ tai, kad „neseniai ES matėme prieš LGBTI nukreiptų incidentų, tokių kaip išpuoliai prieš paradus, „nuo LGBTI ideologijos laisvos zonos“ deklaracijų priėmimas, baudos už LGBTI palankias reklamas ir kita“.

Tačiau jos pareiškime konkrečiai neminima Lenkija, kurioje tokių incidentų buvo.

Ataskaitoje Malta ir Airija pateikiamos kaip vietų, kuriose respondentai jaučia nuo 2012-ųjų padidėjusią toleranciją, pavyzdžiai.

Vengia laikytis už rankų

Tačiau šeši iš dešimties respondentų „dažnai ar visuomet vengia viešumoje laikytis už rankų su tos pačios lyties partneriais“. Skirtingose žemyno vietose skaičiai yra nevienodi, pradedant daugiau kaip 80 proc. Lenkijoje iki mažiau nei 40 proc. Liuksemburge.

Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad 11 proc. respondentų pranešė per penkerius metus iki apklausos patyrę fizinį ar seksualinį užpuolimą. Translyčių ir interseksualų grupėje šis procentas buvo didesnis.

Kalbant apie ekonominę situacija, trečdalis LGBTI žmonių sako, kad jiems sunku sudurti galą su galu. Translyčių ir interseksualų padėtis, vėlgi, yra sunkesnė: maždaug pusė jų sako patiriantys ekonominių sunkumų.

FRA direktorius Michaelas O'Flaherty (Maiklas O'Flahertis) sakė, kad LGBTI žmonių sunkumai dėl darbo ir sveikatos apsaugos kilus COVID-19 pandemijai „gali padidėti“.

Esama ir padrąsinančių ženklų. 48 proc. 15–17 metų respondentų sakė, kad mokykloje juos visada ar dažnai kas nors paremia ar gina jų teises.

Ši tendencija iš dalies aiškinama faktu, kad jaunesni respondentai buvo daug labiau linkę nurodyti, kad LGBTI klausimai buvo aptarinėjami jiems esant mokykloje.

FRA mato būtinybę šalims „kurti nulinės tolerancijos smurtui prieš LGBTI bendruomenę ir jos puldinėjimui kultūrą“, taip pat rengti policiją identifikuoti ir tirti neapykantos nusikaltimus.

Kaip nurodoma pranešime, „būtina išsaugoti priemones prie išorinių sienų, kad sumažėtų ligos plitimo dėl kelionių į Europos Sąjungą rizika“, o atverti sienas „nebūtinoms“ kelionėms vertėtų po to, kai bus sušvelninti suvaržymai Bendrijos viduje.

Kai kurios ES šalys jau pradeda atverti sienas dvišaliais susitarimais, atsižvelgdamos į COVID-19 atvejų skaičius. Nuo gegužės 15-osios atidaryti sienas ketina Baltijos šalys.

Pasaulyje užregistruoti mažiausiai 4 001 437 COVID-19 atvejai, įskaitant 277 127 mirties atvejus.

Dėl šalyje įvesto karantino Europos egzaminas šiemet pirmą kartą vyks tik internetu. Egzaminą bus galima laikyti svetainėje egzaminas.eu, kur dalyviams per ne daugiau nei 10 minučių reikės atsakyti į dešimt klausimų, pasirenkant vieną iš siūlomų atsakymų variantų.

Šiais metais išskirtinis dėmesys skiriamas Europos žaliojo kurso ir skaitmeninės Europos temoms.

Gegužės 19 dieną vyks antrasis Europos egzamino etapas, į jį pateks po geriausią dalyvį iš kiekvienos mokyklos, organizacijos ir geriausiai egzaminą išsprendę individualūs dalyviai. Į trečiąjį finalo etapą patekę dalyviai varžysis dėl laimėtojo titulo ir įvairių prizų.

Šis renginys paprastai pritraukia daugiau kaip 20 tūkst. dalyvių.

Iki 8 val. 50 min. Grinvičo (11 val. 50 min. Lietuvos) laiku paskelbti duomenys rodo, kad Europoje, smarkiausiai COVID-19 pandemijos paveiktame žemyne, nuo protrūkio pradžios buvo užregistruoti 1 506 853 užsikrėtimo atvejai, o 140 260 pacientų mirė.

Pasaulyje iki šiol buvo nustatyti 3 350 224 COVID-19 atvejai, iš jų 238 334 buvo mirtini.

Ispanijoje buvo nustatyta 215 216 užsikrėtimo atvejų ir 24 824 mirtys; Italijoje – 207 428 užsikrėtimo atvejai ir 28 236 mirtys, Jungtinėje Karalystėje – atitinkamai 177 454 ir 27 510), Prancūzijoje – 167 346 ir 24 594, o Vokietijoje – 161 703 ir 6 575. Bendras pandemijos aukų skaičių šiose penkiose Europos valstybėse yra didesnis kaip 150 000.

Vis dėlto šie duomenys, apibendrinti AFP pagal nacionalinių sveikatos apsaugos tarnybų ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) informaciją, veikiausiai atspindi tik dalį tikrojo užsikrėtusiųjų skaičiaus, nes daugelis šalių testus atlieka tik asmenims, kuriems pasireiškia sunkūs simptomai.

Didžiojoje Britanijoje ministras pirmininkas Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) po asmeninės kovos su koronaviruso infekcija COVID-19 grįžo į darbą, atrodydamas liesesnis ir ilgesniais šviesiais plaukais.

Per COVID-19 pandemiją visame pasaulyje mirė per 206 tūkst. žmonių, o užsikrėtimo atvejų jau užregistruota beveik 3 mln., rodo oficiali statistika. Skaudžiausiai pandemija smogė Jungtinėms Valstijoms.

Tačiau keturios Europoje labiausiai paveiktos šalys neseniai pranešė apie reikšmingą per parą užregistruojamų mirties atvejų skaičiaus sumažėjimą. Tai dar labiau sužadino viltis, kad protrūkių šiose šalyse pikai jau praėjo.

Italija ir Niujorkas išdėstė dalinio atsivėrimo planus, o Prancūzija ir Ispanija tokius planus turėtų paskelbti šią savaitę.

Šveicarijoje pirmadienį vėl dirbo parduotuvės, Norvegijoje į mokyklas sugrįžo pradinukai.

Vis dėlto B. Johnsonas perspėjo, kad jo šaliai dar per anksti švelninti prieš mėnesį paskelbtą karantiną.

Pirmą kartą po kelių savaičių pertraukos pasirodęs viešai, 55 metų ministras pirmininkas sakė negalintis leisti „išeikvoti visas Britanijos žmonių pastangas ir pasiaukojimą, taip pat rizikuoti sukelti antrą rimtą protrūkį“.

JK nuo koronaviruso jau mirė daugiau nei 20 tūkst. žmonių, o B. Johnsono ministrų kabinetas buvo vis labiau kritikuojamas dėl esą lėto pradinio atsako į pandemiją.

Kitur lyderiai ir ekspertai nesutaria, kaip gaivinti smarkiai nukentėjusias ekonomikas ir paleisti piliečius iš namų karantino neišprovokuojant naujų ligos bangų.

Ekonominėse prognozėse perspėjama dėl didžiausios recesijos per šimtmetį, krintant naftos kainoms.

Amerikoje, kur prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) sekmadienį nesurengė savo kasdienės spaudos konferencijos dėl koronaviruso, prieš tai pasiskundęs, kad jos nevertos jo laiko, valstijos skirtingu tempu atšaukia suvaržymus, panaikinusius milijonus darbo vietų.

Jungtinės Karalystės dujų skirstymo centre „National Balancing Point“ tūkstančio kubinių metrų dujų „spot“ kaina trečiadienį atitinka 42,27 JAV dolerio, o tiekimui kitą savaitę – jau tik 36,85 dolerio.

Rusijoje, kuri patenkina kiek daugiau nei trečdalį Europos gamtinių dujų poreikio, jos pigesnės tik pagrindiniuose gavybos regionuose, ir tai – net neįskaičiavus transportavimo išlaidų.

Pagrindinėje Europos prekybos gamtinėmis dujomis aikštelėje – Nyderlandų TTF – jų kaina neatidėtino tiekimo sąlygomis trečiadienį nukrito iki 66,8 JAV dolerio už tūkstantį kubų nuo 76 dolerių vidutinės praėjusią savaitę.