Kaip pranešė Kroatijos policijos pareigūnai, apvirtus autobusui žuvo vienas žmogus ir keli sužeisti. Nelaimė įvyko šeštadienį prieš pat vidurnaktį.

„Avarija įvyko, kai 58-erių Albanijos pilietis, vairuodamas autobusą su albaniškais registracijos numeriais, dėl kol kas nenustatytos priežasties pasuko į dešinę ir apvirto“, – situaciją komentavo Kroatijos policijos atstovė Maja Brozicevic.

Kai autobusas sudužo, jame buvo devyni žmonės ir vairuotojas.

„Avarijos metu autobuse buvo dešimt žmonių, iš kurių vienas žuvo vietoje. Kiti keleiviai buvo nuvežti į ligoninę, kur jiems teikiama medicininė pagalba“, – teigė policijos atstovė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Pareigūnai neatmeta tikimybės, kad avarija galėjo įvykti dėl sudėtingų oro sąlygų, mat savaitgalis Kroatijoje buvo gana lietingas, kai kur snigo. Manoma, kad stiprus vėjas ir sniegas sunkino eismą keliuose.

Vis dėlto Austrijoje eismo sąlygų orai neapsunkino. Tad greitkelyje apvirtusio autobuso avarijos aplinkybės ugniagesiams – mįslė.

„Paskutiniame posūkyje autobusas nuvažiavo nuo kelio, kelis kartus vertėsi ir užvirto ant dirbtuvių pastato“, – sakė ugniagesių vadas Geraldas Petteris.

Kol kas žinoma, kad žuvo autobusu keliavęs 31 metų vyras. Likę keleiviai nuvežti į ligoninę.

Tolesnius tyrimus vykdys Vokietijos policijos pareigūnai.

„Iš viso autobuse buvo 32 žmonės. Trys žmonės buvo išgelbėti hidrauline gelbėjimo įranga, deja, vienas žmogus žuvo. Likusieji buvo sužeisti, kai kurie iš jų – sunkiai“, – sakė ugniagesių vadas.

Apie masines avarijas ir žūtis pranešama Bulgarijoje, Vengrijoje, Jungtinėje Karalystėje.

"Man svarbiausia, kad būtų pilnas projekto finansavimas ir iš visų pusių būtų žiūrima į priekį. (...) Šalys bendrą tikslą mato, bet skirtingais keliais, todėl įgyvendinimo modelis yra sudėtingesnis", – BNS sakė I. Degutis, ketvirtadienį "RB Rail" vadovo poste laikinai pakeitęs atsistatydinusią Baibą Rubesą.

Anot jo, daug laiko ir diskusijų reikalauja bendro įmonės biudžeto parengimas, kadangi Latvija ir Estija savo dalį turi tvirtinti kartu su nacionaliniais biudžetais – šios šalys bendroje įmonėje dalyvauja per ministerijų įmones. Tuo metu Lietuva savo indėlį skiria per antrinę "Lietuvos geležinkelių" bendrovę "Rail Baltica statyba".

"Matome, kad "Lietuvos geležinkelių" ir ministerijų yra pilnas noras įgyvendinti "Rail Baltica" projektą. Iš kitos pusės projekto įgyvendinimo struktūra yra sudėtinga, nėra lengvų klausimų, nes "Lietuvos geležinkeliai"de facto yra mūsų akcininkai, o Latvijoje ir Estijoje yra įmonės po ministerijomis, ten finansuojama iš valstybių biudžetų. Dėl to valdymo modelis yra sudėtingas", – kalbėjo I. Degutis.

Anot jo, artimiausi jo darbai yra išlaikyti darbuotojų motyvaciją po B. Rubesos pasitraukimo bei tęsti jau pradėtus ir rengti naujus konkursus.

Trejus metus "RBRail" vadovavusi ir netikėtai, likus mėnesiui iki kadencijos pabaigos, pasitraukusi B. Rubesa pareiškė, kadprojektui kyla didelė rizika dėl bendros įmonės Stebėtojų tarybos bei projekto naudos gavėjų elgesio ir sprendimų.

Anot jos, dabartinė įmonės struktūra kelia nerimą, kad tiek "RBRail", tiek ir "RailBaltica" "tampa konkrečiai "Lietuvos geležinkelių" verslodalimi".

"RB Rail" Stebėtojų tarybos pirmininko pavaduotojas Karolis Sankovskis BNS atmetė B. Rubesos kritiką ir jos kaltinimus pavadino interpretacijomis.

5,8 mlrd. eurų vertės "Rail Baltica" projektą numatoma įgyvendinti iki 2025 metų pabaigos

Pasak „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktoriaus Artūro Juodeikio, priežastys, dėl kurių vairuotojams prireikia pagalbos kelyje, Lietuvoje ir užsienyje nesiskiria, tačiau, kai kelionė nutrūksta toli nuo namų, vairuotojai patiria kur kas daugiau streso.

„Nemalonus nutikimas kelyje, sugriauti planai, o dar ir nepažįstama aplinka, kalbos barjeras - tokia situacija daugelį išmuša iš vėžių. Todėl prieš išvyką savo automobiliu į užsienį reikia pasiruošti - atlikti išsamią automobilio apžiūrą, ypač variklio, važiuoklės, kitų sistemų. Tai rekomenduojama daryti ne kelionės išvakarėse, o iš anksto, kad prireikus dar būtų laiko remonto darbams. Be to, automobilio apžiūra reikėtų pasirūpinti, nepaisant to, ar vykstama kelių dienų išvykai į kaimyninę valstybę, ar keliaujant į tolimesnes šalis“, - pataria A. Juodeikis.

Nemalonus nutikimas kelyje, sugriauti planai, o dar ir nepažįstama aplinka, kalbos barjeras - tokia situacija daugelį išmuša iš vėžių.

Eksperto teigimu, prieš vykstant į užsienį nuosava mašina, taip pat labai svarbu iš anksto išsiaiškinti, kur reikėtų kreiptis pagalbos, jeigu vis dėlto kiltų gedimų, užsirašyti svarbiausius kontaktus, nes numeris, kuriuo riektų skambinti iš užsienio, gali skirtis nuo to, kuriuo reikia kreiptis esant Lietuvoje. Taip pat verta pasidomėti, ar, pavyzdžiui, turimas kasko draudimas užtikrina techninę pagalbą už Lietuvos ribų ir kokiomis sąlygomis ji teikiama.

„Lietuvos draudimo“ statistika rodo, kad daugiausia po užsienį keliaujantiems vairuotojams techninės pagalbos prireikia palyginti netoli nuo Lietuvos - Lenkijoje, Vokietijoje, Latvijoje. Tačiau, lietuviams nuosavu automobiliu vis drąsiau vykstant į tolimesnes keliones, techninės pagalbos iškvietimų fiksuojama ir Prancūzijoje, Italijoje ar Ispanijoje.

„Jeigu automobilio techninė pagalba priklauso ir už Lietuvos ribų, apie įvykį ar gedimus užsienio keliuose pirmiausia būtina pranešti savo draudikui Lietuvoje paskambinus nurodytu numeriu. Jo atstovai nurodys, kokių tolesnių veiksmų reikia imtis arba susisieks su savo partneriais, teikiančiais techninę pagalbą konkrečioje užsienio šalyje“, - sako A. Juodeikis.

„Lietuvos draudimo“ kasko draudimas užtikrina techninę pagalbą ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Bendrovė dirba su Europos techninės pagalbos tinklu „ARC Europe“.

Pernai „Lietuvos draudimo“ klientai techninę pagalbą Europos keliuose kvietė 540 kartų. Įvykių pasitaikė pačių įvairiausių - nuo ištuštėjusio degalų bako iki eismo įvykių, nuo variklio gedimų iki pamestų automobilio raktelių.

Pasak A. Juodeikio, dalis techninės pagalbos paslaugų gali būti suteikiamos iš karto, pavyzdžiui, kasko draudimą turintiems „Lietuvos draudimo” klientams užsienyje yra užtikrinamas nemokamas degalų atvežimas, taip pat tokios paslaugos, kaip rato keitimas, automobilio užvedimas išsikrovus akumuliatoriui, avarinis durų atrakinimas arba pagalba užklimpus.

Kartais automobilis yra vežamas ir iki vietos autoserviso nedideliems remonto darbams, kad žmonės galėtų toliau tęsti kelionę. Svarbu žinoti, kad remonto darbai jau nebėra techninė pagalba ir jos išlaidas turi padengti pats vairuotojas. Tiesa, priklausomai nuo techninės pagalbos sąlygų, kol vyksta remonto darbai, gali būti suteikiama nemokama nakvynė, taksi paslaugos, kai kuriais atvejais - ir pakaitinis automobilis.

Vis tik, „Lietuvos draudimo“ duomenimis, pernai beveik kas antram užsienyje techninę pagalbą kvietusiam klientui prireikė automobilio transportavimo paslaugų - vadinasi, savo transporto priemone jie kelionės tęsti nebegalėjo. Po didelių eismo įvykių nesaugi vairuoti mašina arba dėl gedimų, kurių remontas užsienyje kainuotų labai brangiai, transporto priemonė iš užsienio yra gabenama į Lietuvą. Priklausomai nuo šalies, iš kurios vežamas automobilis, tai gali trukti iki 20 dienų. Tokiu atveju automobilis nuvežamas į kliento nurodytą vietą Lietuvoje, o dėl jo remonto jau tenka spręsti pačiam automobilio savininkui.

„Lietuvos draudimas“ skaičiuoja, kad vidutiniškai už Lietuvos ribų klientams suteiktų techninės pagalbos paslaugų vertė siekia apie 300 eurų, bet pasitaiko ir žalų, siekiančių tūkstantį ir daugiau eurų.

Pavogtų automobilių skaičius Vokietijoje 2014 metais sumažėjo 4,8 proc. iki 17,895 tūkst., rodo Vokietijos draudimo įmonių asociacijos (GDV) duomenys.

Tai reiškia, kad kas pusvalandį šalyje nuvaromas vienas automobilis.

Draudikų duomenimis, vagys vis dažniau renkasi brangesnius automobilius, nes bendra išmokų nukentėjusiesiems dėl automobilio vagystės suma pernai sudarė apie 262 mln. eurų ir beveik sutapo su 2013 metų suma.

Dažniausiai Vokietijoje vagiami „Land Rover“ ir „Audi“ markių automobiliai. Tarp vagių taip pat „populiarūs“ „Volkswagen“, BMW ir „Mercedes-Benz“ automobiliai.

Pavojingiausia turėti „Range Rover 3.0 TD“ – pernai pavogta 150 šio modelio automobilių (koeficientas 57,4 vienam tūkstančiui automobilių). Tuo tarpu „Opel“ savininkai gal būti ramūs – per metus pavogta iš viso 500 šios markės automobilių (koeficientas 0,1), t. y. 20 proc. mažiau negu 2013 metais.

Automobilių vagysčių „sostinės titulą“ pernai išsaugojo Berlynas – čia pernai pavogta 3,1 tūkst. automobilių (koeficientas 3,5). Mažiausiai automobilių vagims patinka Bavarija – čia pavogta maždaug 800 automobilių (koeficientas 0,1).

Austrijai nusprendus pradėti tikrinti sunkvežimius prie sienos su Vengrija po to, kai vienoje mašinoje buvo rastas 71 negyvas migrantas, pagrindiniame kelyje tarp Budapešto ir Vienos susidarė 25 km ilgio automobilių spūstis.

Informaciją apie padėtį keliuose skelbiantis Vengrijos portalas „Utinform“ pranešė apie spūstį, susidariusią pirmadienį prie Hedešhalomo sienos perėjos, ir nurodė, kad per Vengrijos ir Austrijos sienos perėjų pralaidumas yra sumažėjęs.

Abi šalys priklauso Europos Sąjungos Šengeno zonai, prie kurios vidinių sienų transporto priemonės įprastomis aplinkybėmis retai tikrinami.

Austrijos policija, nurodė, kad 71 migrantas tikriausiai užduso sunkvežimyje su Vengrijos registracijos numeriais, kuris praeitą savaitę buvo rastas paliktas Austrijoje prie greitkelio Budapeštas–Viena.

Dėl to incidento buvo suimti penki įtariami žmonių kontrabandininkai, o Vengrija taip pat suintensyvino šias pastangas, Europą krečiant didžiausiai nuo Antrojo pasaulinio karo migracijos krizei.

Belgijoje nuo kitų metų balandžio 1 d. įvedama palydovų palaikoma kelių mokesčių sistema sunkiajam transportui, kurio leistina masė siekia 3,5 tonų ir daugiau. Registracija naujai rinkliavai pradedama nuo šių metų spalio 1 d.

Nauja kelių mokesčių sistema apims greitkelius, svarbiausių miestų aplinkkelius ir kai kuriuos svarbius pagrindinius dabar veikiančio Belgijos eurovinjetės tinklo kelius. Įvedama kelių mokesčių sistema pakeis šiuo metu Belgijoje galiojančią eurovinjetę.

Kol kas nėra patvirtintų rinkliavos tarifų. Šiai dienai žinoma, kad jie priklausys nuo transporto priemonės leistinojo bendro svorio, krovininio automobilio EURO klasės ir kelių kategorijos. Anot „DKV Euro Service Baltikum“ vadovo Artūro Michejenko, tikėtina, kad mokant už Belgijos kelius Lietuvos vežėjų patiriamos išlaidos ženkliai didės.

Kelių mokestis bus mokamas naudojantis On Boards Unit įrenginiu. „Kaip ir kiekvieną kartą, taip ir šįkart skatiname vežėjus registracijos klausimo neatidėlioti. Tuo tikslu registracijos procesams skiriamas ypatingas dėmesys. Stengsimės, kad jis būtų kuo paprastesnis“, – kalba A. Michejenko.

Technologijų bendrovė „Siemens“ Švedijoje įrengs dviejų kilometrų greitkelio ruožą, skirtą elektriniams hibridiniams sunkvežimiams. E-greitkelio projektas „Elväg-Gävle“ bus įgyvendinamas Gavleborgo rajone, esančiame į šiaurę nuo Stokholmo, ir taps pirmuoju tokio pobūdžio projektu visoje Europoje. Tai dar vienas Švedijos žingsnis pastaruoju metu,  atspindintis šalies siekį iki 2030 metų užtikrinti transporto sektoriaus nepriklausomybę nuo iškastinio kuro.

Planuojama, kad e-greitkelio įrengimo darbai prasidės dar šiemet, o specialiai šiai sistemai pritaikyti „Scania“ sunkvežimiai pradės važinėti nuo 2016 m. vasario. Dvejus metus truksiančių testavimo darbų metu bus siekiama išsiaiškinti, ar „Siemens“ sukurta sistema yra tinkama komerciniam panaudojimui.

„E-greitkelio projektas neabejotinai vaidina svarbų vaidmenį plečiant tvaraus krovininio transporto galimybes. E-greitkelio sistema yra du kartus efektyvesnė nei įprastai sunkvežimiuose naudojami vidaus degimo varikliai, todėl sunaudojama perpus mažiau energijos, o į aplinką išskiriama mažiau anglies dioksido“, – teigia „Siemens“ e-greitkelio projekto vadovas Andersas Bylundas.

Pasak „Siemens“ atstovo, iki šiol pagrindinė kliūtis vystant elektrinį krovininį transportą buvo energijos kaupimui reikalingų įrenginių dydis ir svoris. Pavyzdžiui, 40 tonų sveriančiam ir tūkstančius kilometrų nuvažiuojančiam sunkvežimiui reikalingi akumuliatoriai svertų apie 20 tonų. Tačiau ši problema gali būti išspręsta energiją sunkvežimiams tiekiant per kontaktinius laidus kelionės metu.

Pagrindiniai naujosios e-greitkelio sistemos elementai – inovatyvus pantografas, įrengtas ant sunkvežimio stogo, ir hibridinės pavaros sistema. Pantografui automatiškai jungiantis su kontaktiniais laidais, įrengtais virš greitkelio, energija gali būti saugiai perduodama sunkvežimiui važiuojant iki 90 km/h greičiu. O keliuose, kur kontaktinio tinklo infrastruktūra neįrengta, transporto priemonė gali būti varoma dyzelinu, suslėgtomis gamtinėmis dujomis ar baterijomis.

„E-greitkelio koncepcijoje suderintos patikimos geležinkelių technologijos ir kelių transporto lankstumas. Hibridinė pavara leidžia sumažinti degalų sąnaudas ir išmetamų teršalų kiekį, o modernus pantografas užtikrina, kad e-greitkeliu važiuojantys sunkvežimiai dirba taip pat lanksčiai kaip ir įprasti krovininiai automobiliai“, – atkreipia dėmesį A. Bylundas.

Tarptautinio transporto forumo (ang. „International Transport Forum“) vertinimu, krovininio transporto sektorius išlieka labiausiai priklausomu nuo iškastinio kuro. Skaičiuojama, kad sunkvežimių išmetamas anglies dioksido kiekis išaugs nuo 1,1 gigatonų 2010 metais iki 4,5 gigatonų 2050 metais. Organizacijos teigimu, jei bus nesiimta teršalų mažinimo veiksmų, krovininis sausumos transportas išmetamųjų dujų kiekiu netrukus pralenks sausumos keleivinį transportą, todėl bendrovės raginamos ieškoti būdų, kaip pereiti nuo iškastinio kuro prie atsinaujinančios energijos šaltinių.

Europoje kasmet pavyktų išvengti 6500 mirčių, jei keliuose neliktų neblaivių vairuotojų. Viena iš efektyviausių priemonių, mažinančių galimybę neblaiviems sėsti už automobilio vairo, yra pažeidėjų reabilitacijos programos. Jos taikomos, siekiant pakeisti pažeidėjų elgesį ir išvengti pakartotinių pažeidimų. Programos dalyvių automobiliuose įmontuojami variklio užvedimą blokuojantys alkotesteriai, o vairuotojams paliekama galimybė laikinai turėti apribotas vairuotojo teises.

Kelios atliktos studijos jau parodė, kad reabilitacijos programos ir variklių paleidimą blokuojantys alkotesteriai yra efektyvi priemonė, mažinanti pakartotinius neblaivių vairuotojų pažeidimus. Suomija 2013 m. paskelbė ataskaitą apie variklių užvedimą blokuojančių alkotesterių ketverių metų naudojimo rezultatus. Tik 6 proc. vairuotojų, kurių automobiliuose buvo sumontuoti alkotesteriai, pakartotiniai padarė pažeidimus, palyginus su ankstesniais metais įprastais 30 proc., kai variklio užvedimą blokuojantys alkotesteriai dar nebuvo naudojami.  

Mariaus Anusausko, UAB „Alkotesteris“ direktoriaus teigimu, kaimyninėse valstybėse taikomos neblaivių vairuotojų reabilitacijos programos ir variklių užvedimą blokuojančių alkotesterių naudojimas ypač aktualus vairuotojams, kurių darbas tiesiogiai susijęs su vairavimu. Dalyvaudami reabilitacijos programose, jie išlieka darbo rinkoje, o vairuotojams, reabilitacijos laikotarpiu nepadariusiems naujų pažeidimų, grąžinamas visavertis vairuotojo pažymėjimas.

Reabilitacijos programų ir kitų inovatyvių alkotesterių panaudojimo metodų lyderiai – Suomija ir Skandinavijos šalys, į kurias dažnai lygiuojamės. Pateikiame trumpą apžvalga apie Europos valstybių pasiektą pažangą.

Švedija

Daugiau kaip 80.000 Švedijos vairuotojų savanoriškai naudoja automobilio užvedimą blokuojančius alkotesterius. Po keletos metų trukmės bandomojo laikotarpio, nuolat veikianti blokuojančių alkotesterių įrengimo pažeidėjams sistema Švedijoje veikia nuo 2012 metų. P

olicijos sulaikytas neblaivus vairuotojas praranda vairuotojo pažymėjimą mažiausiai 1 – 2 metams, tačiau jis gali kreiptis į gydytojus medicininiam patikrinimui ir pateikti paraišką dalyvauti pažeidėjų programoje. Šiuo atveju vairuotojui suteikiamas vairuotojo pažymėjimas su apribojimais.

Pažymėjimas galioja, jei pažeidėjo automobilyje sumontuotas automobilio užvedimą blokuojantis alkotesteris, o vairuotojas nuolat prižiūrimas medikų. Po 1 – 2 metų, vairuotojo prašymu, grąžinamas vairuotojo pažymėjimas be apribojimų, tačiau vairuotojas ir toliau yra stebimas medikų.

Olandija

Automobilių užvedimą blokuojančių alkotesterių naudojimo programa Olandijoje vykdoma nuo 2011 metų.

Olandijos Kelių eismo tarnyba (RDW) yra atsakinga už alkotesterių duomenų registrą, alkotesterių parinkimą, tiekėjų ir įrangos montuotojų patvirtinimą bei priežiūrą. Nors blokuojančių alkotesterių ir įrangos tiekėjai gali būti keli, RDW administruoja bendrą duomenų registrą.

Dviejų metų privaloma programa taikoma pažeidėjams, kurie sulaikomi vairuojantys neblaivūs (1.3 – 1.8 promilės), jauniems vairuotojams (1.0 – 1.8 promilės) ir pažeidėjams – recidyvistams.

Tiems vairuotojams, kurie ir toliau nesugeba atsikratyti alkoholio vartojimo, programa gali būti pratęsiama. Pažeidėjams taikoma privaloma paramos programa, kurios metu trijose sesijose pateikiama informacija apie alkoholio protinę ir fizinę žalą, patariama, kur kreiptis dėl gydymo, tačiau gydymas nėra privalomas.

Suomija

Nuo 2011 m. variklio užvedimą blokuojantys alkotesteriai Suomijoje privalomi mokykliniuose autobusuose ir medicinos automobiliuose. Taip pat apie 10.000 taksi automobilių ir autobusų turi įrengtus blokuojančius alkotesterius. Suomijos nacionalinė sumaniojo transporto strategija numato blokuojančių alkotesterių privalomą įrengimą viešajame transporte, maršrutiniuose autobusuose bei profesionalaus keleivių ir prekių pervežimo transporto priemonėse.

Pažeidėjų programa Suomijoje veikia nuo 2008 m. (buvo 3 metų bandomasis laikotarpis). Vairuotojas, kuriam atimtas vairuotojo pažymėjimas už vairavimą neblaiviam, gali gauti sąlyginį vairuotojo pažymėjimą 1 – 3 metų laikotarpiui. Tai savanoriškas pažeidėjo apsisprendimas. Tokią teisę pažeidėjui Suomijoje gali suteikti policija arba teismas.

Dalyvavimas programoje neatleidžia nuo baudų už pažeidimą, dėl kurio pažeidėjui atimtas vairuotojo pažymėjimas. Be to, pažeidėjas turi kreiptis į medikus ir aptarti kvaišalų vartojimo pasekmes ir gydymo būdus. Vairuotojas turi kreiptis į paslaugos teikėjus ir savo automobilyje įrengti užvedimą blokuojantį alkotesterį, kuris blokuoja variklio užvedimą, jei alkotesterio parodymas viršija 0,2 promilės.

Vairuotojas neprivalo pirkti naujo blokuojančio alkotesterio, gali jį išsinuomoti už 110 – 160 EUR mėnesiui. Kas 60 dienų pažeidėjas privalo pristatyti savo transporto priemonę autorizuotam paslaugos tiekėjui, kuris iš alkotesterio perkelia alkotesterio parodymų duomenis.

Pasibaigus programos laikotarpiui, blokuojantis alkotesteris išmontuojamas, o vairuotojui grąžinamas jo ankstesnis vairuotojo pažymėjimas. 30 proc. vairuotojų pasibaigus programai ir toliau naudoja blokuojančius alkotesterius savo automobiliuose.

Prancūzija

Pažeidėjų reabilitacijos programos taikomos komerciniame transporte savanoriškai nuo 2014 metų. Variklio užvedimą blokuojantys alkotesteriai yra privalomi visuose mokykliniuose autobusuose. Įstatymas reikalauja, kad iki 2015 metų pabaigos Prancūzijoje visuose autobusuose būtų įrengti blokuojantys alkotesteriai.

Prancūzijoje neblaiviems vairuotojams skiriama bauda iki 4500 eurų, arba kalėjimo bausmė iki 2 metų. Papildomai atimama vairavimo teisė iki 3 metų, pažeidėjų automobiliuose 5 metų laikotarpiui įrengiamas variklio užvedimą blokuojantis alkotesteris arba taikoma 0,5 – 3 metų reabilitacijos programa, taip pat įrengiant automobilyje blokuojantį alkotesterį.

Prancūzijoje nuo 2012 m. liepos mėn. 1 d. transporto priemonių vairuotojai privalo turėti paruoštus naudojimui alkotesterius, atitinkančius Prancūzijos normas (NF Norme Française sertifikatas). Policijos pareigūnai gali reikalauti, kad transporto priemonės vairuotojas pateiktų alkotesterį kiekvieno patikrinimo metu, lygiai taip pat, kaip vairuotojo pažymėjimą ar automobilio registracijos dokumentus.

Tiesa, sankcijos ir baudos už vairavimą be alkotesterio kol kas nepatvirtintos ir netaikomos. Reikalavimas turėti alkotesterį nėra privalomas vairuojantiems dvirates ar trirates transporto priemones su varikliais iki 50 cm3, bei vairuotojams, kurių automobiliuose yra įmontuotas užvedimą blokuojantis alkotesteris.

Didžioji Britanija

Neblaivūs vairuotojai, sukėlę mirtimi pasibaigusią avariją Didžiojoje Britanijoje baudžiami iki 14 metų kalėjimo, neriboto dydžio bauda ir mažiausiai dvejiems metams netenka vairuotojo pažymėjimo. Vien tik už atsisakymą tikrintis alkotesteriu arba atlikti šlapimo ar kraujo testą, gresia 6 mėn. kalėjimo, neriboto dydžio bauda ar vairavimo teisių netekimas mažiausiai vieneriems metams.

Pažeidėjų reabilitacijos programos taikomos komerciniame transporte tada, kai to pageidauja patys pažeidėjai, netekę vairavimo teisių daugiau kaip 12 mėn. laikotarpiui. Programos dalyviams vairavimo teisių netekimo laikotarpis sutrumpinamas vienu ketvirtadaliu, o 16 val. kursai kainuoja iki 250 GBP.
Variklių užvedimą blokuojantys alkotesteriai naudojami visuomeniniame transporte.

Šiais metais Anglijoje ir Velse įsigaliojo naujos taisyklės, papildžiusios jau anksčiau galiojusį draudimą vairuoti vartojus bet kokių narkotikų. Sukūrus naujus mobiliuosius narkotesterius, policija dabar gali tikrinti vairuotojus, juos sustabdžius tiesiog šalikelėje.

Vairuotojai baudžiami 5,000 svarų bauda, iki šešerių mėnesių kalėjimo bei draudimu vairuoti mažiausiai vienerius metus, jei prietaisu aptinkamas bent vienos iš aštuonerių ribojamų narkotinių medžiagų, įskaitant kanapes ir kokainą, bei aštuonerių receptinių vaistų ribojamų kiekių viršijimas.

Danija

Neblaivių vairuotojų programa Danijoje pradėta 2015 metais. Variklių užvedimą blokuojantys alkotesteriai naudojami prevencijos tikslais. Pavyzdžiui, tokie alkotesteriai įrengti visuose Kopenhagos uosto kranuose, didžiausių keleivių pervežimo kompanijų (pvz., Arriva) autobusuose.

Danijoje šiemet 1200 nubaustųjų už vairavimą apsvaigus nuo narkotikų jau pradėjo reabilitacijos kursus. Tai vienas iš privalomų reikalavimų nubaustiems asmenims norint atgauti vairavimo teises. Už 3 – 4 val. trukmės reabilitacijos kursus vairuotojai susimoka patys po 430 eurų. Danijos parlamento sprendimu, neblaivių vairuotojų reabilitacijos programa buvo išplėsta, ji dabar taikoma ir vairavusiems apsvaigus nuo narkotikų.

Europos ekonominės erdvės šalyse atlikta Lietuvoje registruotų automobilių techninė apžiūra nuo šių metų liepos bus pripažįstama ir mūsų Lietuvoje.

Seimas ketvirtadienį priėmė atitinkamas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisas:už balsavus 85 Seimo nariai.

Seimas taip pat nustatė, kad privalomąsias technines apžiūras atliekančios įmonės turės gauti specialius veiklos leidimus.

Austrijoje dviem traukiniams susidūrus kaktomuša trečiadienį, žuvo vienas mašinistų ir sužeisti 8 žmonės, tarp kurių du yra kritinės būklės, pranešė gelbėjimo tarnybos.

Nelaimė įvyko netoli Gracio miesto Austrijos pietuose, kai vienas mašinistų nesureagavo į stop signalą, sakė Helmutas Wittmannas (Helmutas Vitmanas), vietinio traukinių eismo operatorės „Steiermaerkische Landesbahnen“ pirmininkas.

„Šiandien mes netekome vieno mūsų kolegų“, – taip, anot naujienų agentūros „Austria Press Agency“ (APA), sakė jis.

Vienas mašinistų po susidūrimo liko įstrigęs savo kabinoje ir mirė vietoje „kovodamas už savo gyvybę“, nurodė Raudonojo Kryžiaus pareigūnai.

Kitas mašinistas kartu su 60-mete labai sunkiai sužeista moterimi sraigtasparniu nugabenti į ligoninę.

Regiono valdžia pradėjo tyrimą dėl netyčinės žmogžudystės, pažymi APA.

Dar šeši keleiviai patyrė įvairaus sunkumo sužeidimų per šią nelaimę, įvykusią netoli geležinkelio stoties Valdšteino kaime, už 30 kilometrų į šiaurę nuo Graco, apie 10 val. 20 min. vietos (11 val. 20 min. Lietuvos) laiku.

„Nuostoliai didžiuliai; manome, kad traukiniai šiame geležinkelio ruože važiavo vidutiniu greičiu. Vis dėlto spėjame, kad stabdyti mėginta“, – sakė naujienų agentūrai AFP ugniagesių brigados atstovas.