„Pirmąkart istorijoje Azerbaidžano gamtinės dujos tiesioginiu vamzdynu pasiekė Europos rinką“, – pažymima pranešime.

„Prieš septynerius metus galutinį investicinį sprendimą kartu su partneriais priėmę įgyvendinome šį, tuomet skeptiškai vertintą projektą, o su Europos bendroves pasirašėme ilgalaikes dujų tiekimo sutartis. Dabar dujos iš Azerbaidžano 3,5 tūkst. kilometrų ilgio vamzdynu pasiekė Europą“, – pabrėžė SOCAR vadovas Rovnagas Abdulajevas.

Vadinamąjį „Pietinį dujų koridorių“ sudaro du dujotiekiai – „Transanatolijos“ (TANAP) ir „Transadrijos“ (TAP). Jais gamtinės dujos iš Azerbaidžanui priklausančio milžiniško „Shah Deniz“ telkinio, kuriame jų glūdi apie 1,2 trln. kubinių metrų, per Sakartvelą ir Turkiją bus tiekiamos Bulgarijai, Graikijai, Albanijai, Italijai.

TANAP dujotiekis baigtas tiesti 2019-ųjų liepą, o TAP – praėjusį mėnesį.

TANAP metinį palaidumą nuo pradinio 16 mlrd. kubų (6 mlrd. kubų skirta Turkijai, 10 mlrd. – Europai) etapais planuojama didinti iki 31 mlrd. kubinių metrų, o TAP – nuo 10 mlrd. iki 20 mlrd. kubų.

Europos automobilių pardavimai rugsėjį pirmą kartą per šiuos metus augo, daugiausia Vokietijoje ir Italijoje, rodo Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) duomenys.

Rugsėjį ES naujų automobilių užregistruota 933 987, tai yra 3,1 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Kovą automobilių pardavimai smuko 55,1 proc., o balandį – net 76,3 proc., daugelyje Europos šalių įvedus griežtą karantiną dėl koronaviruso pandemijos.

Tiesa, atsigavimas tik sąlyginis, o visa naujų automobilių rinka vis dar yra patyrusį didelį nuosmukį.

Italijoje rugsėjį, palyginti su praėjusių metų rugsėju, naujų automobilių užregistruota 9,5 proc. daugiau, o Vokietijoje – 8,4 proc. daugiau. Tuo tarpu Prancūzijoje fiksuotas 3 proc., o Ispanijoje – net 13,5 proc.

Iš viso 2020 m. iki rugsėjo naujų automobilių užregistruota 29 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

ACEA prognozuoja, kad 2020 m. naujų automobilių rinkos susitraukimas sieks 25 proc. Metų pradžioje asociacija prognozavo, kad rinka smuks tik 2 proc., tačiau prognozes pakoregavo koronaviruso pandemija.

 Nors tarp gamintojų netyla diskusijos, ar sertifikatai iš tikrųjų liudija kokybinę pažangą, ar visgi tai tėra brangi įvaizdžio detalė, vis dažniau sutariama: be jų europinės rinkos neužkariausi. Kas trukdo sertifikuoti lietuviškus gaminius?

Didžioji dalis Lietuvos gamintojų vis dar išdidžiai puikuojasi vadinamosiomis „gamintojo deklaracijomis“. Tokiuose dokumentuose kokybės standartų laikymąsi liudija ne nepriklausomi vertintojai, bet pats gamintojas. Tačiau išorinio legitimumo neturinčios „vidinės” Lietuvos gamintojų deklaracijos mažai tepadeda skinantis kelius bendrojoje ES rinkoje, prie kurios Lietuva prisijungė 2004 metais. Beldžiantis į vakarų rinkas ir dalyvaujant konkursuose, dažniausiai privalu turėti kito „kalibro” dokumentus - tarptautiniu mastu pripažįstamus sertifikatus, patvirtinančius gaminių atitiktį europiniams standartams.

Vokiečiai nežaidžia

Žvelgiant iš pirkėjo perspektyvos, tarptautinių sertifikatų turėjimas byloja pastovią gaminių kokybę. Tokie sertifikatai įprastai apima ne tik gaminį, bet ir pačią gamyklą, kurioje yra gaminami. Sertifikavimo taisyklės numato, kad gamintojas gali būti tikrinamas ir inspektuojamas nepriklausomų užsienio laboratorijų be išankstinio perspėjimo. Todėl rizikuoti gaminių kokybe tampa neįmanoma.

Galimybes gauti sertifikatus riboja reikalavimas, kad absoliučiai visi gaminio komponentai būtų atskirai sertifikuoti.

Prekybos ES rinkoje požiūriu, europinio ar pasaulinio lygio standartus įrodantys sertifikatai tampa gyvybiškai būtina produktų pardavimo sąlyga. Pavyzdžiui, elektrotechnikos srityje pagrindinis ES šalyse reikalaujamas dokumentas yra ENEC sertifikatas (angl. the European Norms Electical Certification).

Kaip teigia Tomas Pukas, „Ecolight” šviestuvus su šviesos diodais gaminančios įmonės „Elektros taupymo sprendimai” vadovas, investicija į ENEC yra brangi, tačiau atsiperkanti: „Seno kirpimo gamintojai Lietuvoje dažnai pajuokia sertifikatų madą, tačiau juokas gali baigtis ašaromis - pavyzdžiui, be ENEC dokumento su rimčiausiais klientais Vokietijoje net pokalbio negalėdavome pradėti”.

ENEC sertifikatas yra pagrindinis aukštos kokybės elektrotechnikos gaminių sertifikatas Europos Sąjungoje, liudijantis, kad produktas yra visiškai saugus naudoti, o visos techninės charakteristikos yra ištestuotos ir patvirtintos nepriklausomos laboratorijos. Linksmakalnyje įsikūrusi įmonė „Elektros taupymo sprendimai” yra pirmoji Lietuvoje šviestuvų gamintoja, kuriai šį rudenį pavyko gauti šį prestižinį dokumentą. Bendrovė yra oficiali olandų technologijų giganto „Philips” partnerė.

Lietuviškos sertifikavimo kančios

Jei tarptautinių sertifikatų turėjimas atveria verslui plačias tarptautines galimybes, kyla klausimas, kas trukdo Lietuvos įmonėms sklandžiai įgyvendinti sertifikavimo procesą. T. Pukas visų pirma išskiria investicijų veiksnį: „Galimybes gauti sertifikatus riboja reikalavimas, kad absoliučiai visi gaminio komponentai būtų atskirai sertifikuoti”, - teigė specialistas: „Daugelį verslininkų atbaido galutinė šio ilgo proceso kaina”.

Kalbant apie pramoninę gamybą, vieno produkto sertifikavimas įprastai kainuoja apie 10 tūkst. eurų. Jei gaminį sudaro trys komponentai, būtina sertifikuoti visus tris sudedamuosius elementus. Tuomet sertifikavimo kaina išauga iki 30000 eurų arba dar didesnių sumų priklausomai nuo gaminio komponentų kiekio.

Kitas svarbus aspektas, stabdantis lietuviškų produktų sertifikavimą, yra griežti reikalavimai produktų kokybei ir saugumui bei pačiai gamyklai, kurioje užgimsta sertifikuojami produktai. Gamykla privalo laikytis kokybės patikros procedūrų, turėti tam reikalingą specialią įrangą, saugoti įrašus apie gaminių patikrą, turi būti įsidiegusi bent jau ISO 9001 kokybės vadybos standartą ir išpildyti kitus specializuotus reikalavimus.

„Visai nesvarbu, ar tu gamini arbatą, ar metalo apdirbimo mašinas - svajonės apie vakarietišką eksportą netruks atsimušti į sertifikatų reikalaujančią Europos rinką”,- teigė „Ecolight” vadovas: „Kuo daugiau Lietuvos verslas kalbės apie sertifikavimą kaip apie perteklinį išlaidavimą, tuo mažiau šansų turėsime viliodami Europos pirkėjus”.

Smukus naftos kainoms ir atpigus importui bei padidėjus eksporto į Šiaurės Ameriką kainoms, Japonijoje pirmą kartą nuo 2012 metų birželio užfiksuotas užsienio prekybos perteklius.

Japonijos užsienio prekybos perteklius kovą siekė 229,3 mlrd. jenų (1,9 mlrd. JAV dolerių).

Eksportas praėjusį mėnesį padidėjo 8,5 proc., o importas - smuko 14,5 procento.

Dėl nusilpusios jenos eksporto į Šiaurės Ameriką vertė augo 22,1 proc., į Europos Sąjungą - 9,1 proc., į Kiniją - 3,9 procento.

Didelė dalis (77 proc.) didžiųjų Baltijos šalių įmonių įsitikinusios, kad regiono ekonomikos konkurencingumas, palyginti su kitomis Europos šalimis, iki 2020 metų toliau didės. SEB atliktos didelių įmonių finansų vadovų apklausos duomenimis, optimistiškiausiai šiuo atžvilgiu yra nusiteikusios Lietuvos įmonės (84 proc.), atitinkamai Latvijos ir Estijos – 73 ir 69 procentai.

„Tokios nuotaikos leidžia daryti prielaidą, kad stambus verslas Baltijos šalyse ketina daugiau investuoti į technologijas ir inovacijas, didinti darbo našumą ir taip prisitaikyti prie eksporto rinkose augančio konkurencingumo. Tam tikras lūžis Lietuvoje jau įvyko pernai, kai didelių įmonių investicijos padidėjo ketvirtadaliu, palyginti su 2012-aisiais. Vis tik didelių įmonių investicijų mastas dar nepasiekė prieškrizinio laikotarpio, kadangi kai kuriuos projektus įmonės buvo sustabdžiusios“, - sako SEB banko prezidento pavaduotojas ir Verslo bankininkystės tarnybos direktorius Aivaras Čičelis, .

Pasak jo, būtent inovacijų taikymas versle gali suteikti dar daugiau pranašumo Baltijos regionui konkuruojant su kitomis Vakarų įmonėmis, kadangi visa Europa junta tam tikrą riziką, susijusią su gana įtempta geopolitine situacija, emigracija ir didėjančiomis darbo sąnaudomis. „Analizuodami statistiką, matome, kad didelės įmonės vis daugiau domisi finansavimo galimybėmis, taip pat plėtrai planuoja skirti ir savo lėšų. Tai yra geras ženklas visai ekonomikai“, - sako A. Čičelis.

Apklausos duomenimis, Baltijos šalių didelių įmonių finansų vadovai taip pat gana teigiamai vertina visos Europos ekonomikos augimo perspektyvą. 74 proc. apklaustųjų Lietuvoje mano, kad iki 2020 metų Europos ekonomika laipsniškai augs ir stiprės. Šiai nuomonei pritaria 63 proc. Latvijos ir 61 proc. Estijos didžiųjų įmonių finansų vadovų.

„Be abejonės, ekonominė situacija ir politinė padėtis pasaulyje gana sparčiai kinta, verslas nuolat susiduria su tam tikra grėsme ir rizika. Vis dėlto matome, kad didelės įmonės jau tikisi, jog didžiausi ekonominiai iššūkiai liko praeityje. Ateinančių kelerių metų prognozės, SEB ekonomistų teigimu, žada nuosaikų augimą Europoje“, – sako A. Čičelis.

SEB Baltijos šalyse didžiausių Baltijos šalių įmonių finansų direktorių apklausą atliko 2014 metų vasario pabaigoje–kovo pradžioje. Apklausoje dalyvavo apie 200  Latvijos, Lietuvos ir Estijos įmonių. Jos metu finansų direktoriai pateikė savo įžvalgas apie verslo sąlygų kitimą per ateinančius šešerius metus, svarbiausius 2014 metų iššūkius, regiono konkurencingumą.