Blokui pirmininkaujanti Ispanija pranešė, kad ES ambasadoriai posėdyje pritarė naujoms priemonėms Be kita ko, į juodąjį sąrašą bus įtraukta daugiau Baltarusijos pareigūnų. Jiems bus įvestas kelionių draudimas ir įšaldytas jų turtas, esantis Bendrijoje.

Keli Europos diplomatai naujienų agentūrai AFP sakė, kad naujomis sankcijomis daugiausia siekiama apriboti dvejopo naudojimo įrangos, kuri gali būti naudojama mūšio lauke, naudojimą ir sustabdyti aviacijos dalių išvežimą į Baltarusiją.

Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka yra artimiausias Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas ir leido, kad jo šalies teritorija būtų naudojamasi kaip Maskvos puolimo Ukrainoje placdarmu.

ES jau yra paskelbusi kelis sankcijų paketus Minskui dėl A. Lukašenkos režimo represijų prieš opoziciją nuo 2020-ųjų ir karo Ukrainoje.

Jos apima Baltarusijos vadovo ir jo šeimos narių įtraukimą į juodąjį sąrašą.

Nuo metų pradžios ES valstybės ginčijosi dėl sankcijų Baltarusijai sugriežtinimo, siekdamos suderinti jas su Rusijai taikomomis priemonėmis.

Šį žingsnį stabdė nesutarimai dėl kai kurių šalių raginimų išbraukti trąšų gamintojus iš juodojo sąrašo, kilus nerimui dėl pasaulinio aprūpinimo maistu saugumo.

Pareigūnai skundžiasi, kad, nesugriežtinus sankcijų Baltarusijai, lieka didelė spraga ES baudžiamosiose priemonėse prieš Maskvą, nes į Rusiją iš kaimyninės šalies gali būti nukreipiamos sankcionuotos prekės.

Vienas diplomatas sakė, kad trečiadienį pasiektas susitarimas dėl sankcijų, kurios bus oficialiai patvirtintos artimiausiomis dienomis, yra pirmas žingsnis ir kad vėliau šiais metais gali būti daugiau diskutuojama dėl tolesnių priemonių Baltarusijos atžvilgiu.

„Parama palankiomis sąlygomis bus teikiama vadovaujantis pasirašytais tarpusavio supratimo memorandumais, kuriuose išdėstyti konkretūs įsipareigojimai dėl reformų įgyvendinimo“, – pareiškė EK pirmininko pavaduotojas Valdis Dombrovskis.

Tokius tarpusavio susitarimo memorandumus EK jau suderino su Albanija, Sakartvelu, Jordanija, Kosovu, Moldova, Juodkalnija, Šiaurės Makedonija ir Ukraina. Derybos tęsiamos su likusiomis dviem valstybėmis – Bosnija ir Hercogovina, Tunisu.

Išmokos pagal šias programas priklausys nuo išankstinių politinių sąlygų vykdymo, įskaitant demokratijos, žmogaus teisių ir teisinės valstybės principų laikymosi.

Kiekviena paramos gavėja turi savo politinių sąlygų rinkinį.

Didžiausia šio paramos paketo išmokų dalis atiteks Ukrainai – 1,2 mlrd. eurų.

Sprendimą suteikti makrofinansinę pagalbą dešimčiai partnerių COVID-19 pandemijos sąlygomis inicijavo EK balandžio 22-ąją, o Europos Parlamentas ir ES Taryba jam pritarė gegužės 25 dieną.

„Man didžiulė garbė būti čia. Per savo pirmąjį vizitą į šalį, esančią už ES zonos ribų, turiu jums pasakyti, jog mes suprantame jūsų nusivylimą, nes esu įsitikinęs, kad mūsų ateitis bus bendra. Ir ta ateitis – Europos Sąjunga. Esama keblumų, kuriuos turime įveikti, bet į juos reikia žiūrėti neprarandant optimizmo, kuris mums padės suvaldyti situaciją. Dabartinė padėtis – tik nedidelis užgaišimas, Šiaurės Makedonija labai domimasi. Derybų procesas turi prasidėti“, – pareiškė D. Sassolis, kreipdamasis į Šiaurės Makedonijos piliečius šalies susirinkime.

Išvakarėse per spaudos konferenciją su šalies ministru pirmininku Zoranu Zajevu EP pirmininkas pabrėžė, jog Prancūzijos, Danijos ir Nyderlandų atstovai nepasakė „ne“ derybų dėl Šiaurės Makedonijos ir Albanijos stojimo į ES pradžiai, jie tik laikinai atidėjo šio klausimo svarstymą.

„Mes visi rūpinamės šiuo procesu, ir aš tikiuosi, kad jis baigsis skaidriai ir teigiamai“, – pareiškė D. Sassolis, primindamas, kad ES plėtros klausimas 2020 metų gegužę vėl bus iškeltas Europos Vadovų Tarybos viršūnių susitikimo Zagrebe dalyviams.

Spalio 18 d. Europos Sąjungos šalių vadovams po ilgų diskusijų nepavyko išspręsti derybų dėl Albanijos ir Šiaurės Makedonijos stojimo į ES pradžios klausimo. Gautomis žiniomis, derybų startą užblokavo Prancūzija, prie kurios prisijungė ir Nyderlandai.

Šiaurės Makedonijos ministras pirmininkas Z. Zajevas šį Europos Sąjungos sprendimą pavadino istorine klaida ir pasiūlė surengti pirmalaikius šalies parlamento rinkimus, kad piliečiai galėtų patvirtinti savo pasitikėjimą vyriausybe ir jos kursu.

Panašią poziciją užėmė ir Albanijos ministras pirmininkas Edis Rama, kuris pareiškė, jog jo šalis toliau dės pastangas, kad būtų pradėtos derybos dėl stojimo į ES.

Kalbėdamas apie sprendimą pradėti su Turkija derybas dėl naujų skyrių, reikalingų šaliai formaliai artėjant prie narystės, S. Kurcas savo nepritarimą išreiškė interviu laikraščiui „Kurier“, kuris pasirodė sekmadienį.

„Turiu balso teisę šiuo klausimu (ES) užsienio reikalų ministrų taryboje, kuri spręs, ar bus atvertas naujas derybų su Turkija skyrius. Aš esu prieš“, – sakė Austrijos užsienio reikalų ministras.

Taryba sprendimus turi priimti vienbalsiai.

Tokią savo nuomonę S. Kurzas išsakė po to, kai Turkiją dėl jos vykdomo valymo po nepavykusio perversmo sukritikavo Austrijos kancleris Christianas Kernas (Kristianas Kernas) ir gynybos ministras Hansas Peteris Doskozilis (Hansas Pėteris Doskocilis).

Turkijos senam ir neseniai atgaivintam norui prisijungti prie Bendrijos taip pat kenkia šalies prezidento Recepo Tayyipo Erdogano (Redžepo Tajipo Erdohano) kalbos apie tai, jog po nepavykusio liepos15-osios perversmo šalyje gali būti atkurta mirties bausmė.

„Turime pripažinti tikrovę: derybos dėl narystės šiuo metu yra ne kas kita, o fikcija, – Austrijos žiniasklaidai sakė Ch. Kernas. – Žinome, kad Turkijos demokratijos standartai tolimi nuo pakankamų, kad jie pateisintų jos įstojimą.“

Visuomeninio transliuotojo ORF paklaustas, ar jis siekiąs sustabdyti ES derybas su Ankara, Ch. Kernas atsakė, kad ketina inicijuoti debatus šia tema per Europos Vadovų Tarybos susitikimą rugsėjo 16 dieną.

O Austrijos gynybos ministras H. P. Doskozilis palygino Turkiją su „diktatūra“ ir pridūrė, kad „tokiai valstybei nėra vietos Europos Sąjungoje“.

„Atėjo metas ...aiškiai pasakyti, kad ES derybos su Turkija turi būti sustabdytos ar nutrauktos“, – ketvirtadienį Austrijos spaudos agentūrai sakė ministras.

S. Kurcas interviu dienraščiui „Kurier“ taip pat sakė, kad Ch. Kernas pritaria jo nuomonei ir kad Austrijos kancleris pamėgins „įtikinti kitų šalių valstybių ir vyriausybių vadovus sustabdyti narystės derybas su Turkija“ rugsėjį vyksiančio viršūnių susitikimo metu.

Kovą Turkija ir ES pasirašė prieštaringai vertinamą sutartį, pagal kurią Ankara įsipareigojo priimti Graikijos grąžinamus sirus migrantus mainais į politines ir finansines paskatas. Turkijai buvo pažadėta nustatyti bevizį režimą, skirti milijardus eurų pagalbos ir paspartinti derybas dėl narystės Europos Sąjungoje.

Ch. Kernas sakė nemanantis, kad sutartis dėl pabėgėlių žlugs, jeigu bus nutrauktos derybos dėl narystės Bendrijoje.

„Ekonomikos atžvilgiu esame pranašesni. Turkija priklausoma nuo mūsų“, – pridūrė jis.