-
Suabejojo, ar su Europos sveikatos draudimo kortele gaus medicinos pagalbą užsienyje 5
Įtikinėja pirkti papildomą
„Per atostogas ruošiamės pakeliauti – aplankyti Prancūziją, Italiją. Vyksime su kelionių organizatoriumi. Buvome nusiteikę vežtis tik ESDK – juk keliausime po ES, kur ši kortelė galioja. Tačiau kelionių organizatorius vis įtikinėja, kad reikia pirkti ir papildomą sveikatos draudimą. Kelionių organizatoriaus darbuotoja pateikė pavyzdį, esą, jei gausime saulės smūgį, arba, pavyzdžiui, ištiks apendicito priepuolis, turint ESDK mums nebus teikiama nemokama medicinos pagalba“, – pokalbį su kelionių organizatoriaus atstove prisiminė kaunietė Daiva.
Ji teigė anksčiau į užsienį keliaudavusi tik su ligonių kasų išduodama ESDK, tačiau, pasak jos, niekada užsienio medikų pagalbos neprireikė. Šįkart moteris suabejojo ir dėl vyro ligos. „Vyras serga antrojo tipo cukriniu diabetu. Ar, paūmėjus ligai, pagalba, turint ESDK, kitose ES valstybėse jam būtų teikiama nemokamai?“ – svarstė moteris.
Tik būtinoji pagalba
Pasitaiko atvejų, kai apdraustieji išvyksta į kelionę be ESDK. Tokiu atveju galima savarankiškai susiformuoti sertifikatus, laikinai pakeičiančius ESDK.
VLK primena, kad Europos sveikatos draudimo kortelė (ESDK) yra dokumentas, patvirtinantis privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) apdrausto asmens teisę gauti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų apmokamas būtinosios medicinos pagalbos paslaugas laikino buvimo ES, Europos ekonominės erdvės (EEE) šalyse (Islandijoje, Norvegijoje, Lichtenšteine), taip pat Šveicarijoje ir Jungtinėje Karalystėje metu, tačiau negarantuoja planinės sveikatos priežiūros.
„Pasitaiko atvejų, kai apdraustieji išvyksta į kelionę be ESDK. Jeigu tokiu atveju PSD draustam asmeniui skubiai prireikia kreiptis dėl būtinosios medicinos pagalbos į ES šalies gydymo įstaigą, galima savarankiškai susiformuoti sau ir (ar) nepilnamečiams savo šeimos nariams sertifikatus, laikinai pakeičiančius ESDK“, – teigė Valstybinės ligonių kasos (VLK) Tarptautinių reikalų skyriaus patarėja Neringa Šafranavičienė.
Išvykus į kelionę be ESDK, reikėtų prisijungti prie VLK elektroninių paslaugų portalo ligoniukasa.lrv.lt ir į savo telefoną ar kitą mobilųjį įrenginį atsisiųsti ESDK pakeičiantį sertifikatą. Jei nėra galimybės prisijungti ir savarankiškai suformuoti sertifikato bei atsisiųsti jo į savo mobilųjį telefoną ar kitą įrenginį, reikia kreiptis į šalies, kurioje asmuo vieši, vietos valstybinio sveikatos draudimą įstaigą. Ši įstaiga kreipsis į teritorinę ligonių kasą pagal asmens gyvenamąją vietą Lietuvoje su prašymu atsiųsti ESDK pakeičiantį sertifikatą.
Staiga susirgus
VLK atstovai pabrėžia, kad su ESDK teikiama tik būtinoji medicinos pagalba. Tai yra pagalba, teikiama staiga susirgus, paūmėjus lėtinei ligai, patyrus traumą, patekus į eismo įvykį, kitais panašiais atvejais. Kokia konkrečiai pagalba turi būti suteikta, sprendžia gydantis gydytojas.
„Už privalomuoju sveikatos draudimu apdraustam pacientui suteiktą būtinosios medicinos pagalbą sumoka paslaugas teikiančios valstybės ligonių kasa, o priemokas ar mokesčius pacientas moka pats.
Tad, jei, viešint užsienyje, ištiks saulės smūgis, apendicito priepuolis ar paūmės cukrinis diabetas ir gydytojas nuspręs, kad pacientas negali laukti, kol grįš namo ir galės kreiptis į savo šeimos gydytoją, o jam yra reikalinga būtinoji pagalba, ji jam bus suteikta nacionalinei sveikatos sistemai priklausančioje įstaigoje. Jei tos šalies pacientams už minėtas paslaugas reikia primokėti, vadinasi, priemokas teks susimokėti ir atvykusiems iš Lietuvos“, – teigė N.Šafranavičienė.
Ji pabrėžė skirtumą: ES šalies gydymo įstaigai nepateikus ESDK ar ją pakeičiančio sertifikato už gydymą (net jeigu tai yra būtinoji medicinos pagalba) tektų susimokėti savo lėšomis visą gydymo kainą (ne tik paciento priemokas).
„Pagalbą teikiantis gydytojas turi atsižvelgti į numatomą asmens lankymosi šalyje narėje trukmę, nes, vadovaujantis ES teisės aktais, pacientui turi būti suteikta tokio masto pagalba, kad nereikėtų dėl medicininių priežasčių anksčiau laiko grįžti į šalį, kurioje yra apdraustas sveikatos draudimu. Paslaugos asmenims, sergantiems lėtinėmis ligomis, teikiamos tik išimties atvejais, kai pacientui būtina nuolatinė priežiūra (pvz., dializės paslaugos), – aiškino VLK atstovė. – Jei asmuo žino, kad kelionėje reikės dializės paslaugos arba deguonies terapijos, jis tuo turėtų pasirūpinti prieš išvykdamas iš savo šalies. Likus 2–3 savaitėms iki kelionės, jis turėtų kreiptis į šalies, į kurią vyksta, atsakingą sveikatos draudimo instituciją ar gydymo įstaigą ir susitarti dėl reikalingo gydymo. Būtinai reikėtų išsiaiškinti, ar ta gydymo įstaiga priima pacientus su ESDK ar jį pakeičiančiu sertifikatu ir kokius dokumentus (išrašus iš medicininių dokumentų, išverstus į atitinkamos šalies kalbą, tyrimų rezultatus ir pan.) privalo turėti kreipdamasis dėl dializės arba deguonies terapijos paslaugų.“
Jei sudarę sutartis
ESDK ir ją pakeičiantį sertifikatą priima tik valstybių nacionalinėms sveikatos sistemoms priklausančios gydymo įstaigos, sudariusios sutartis su ligonių kasomis ar valstybinį sveikatos draudimą įgyvendinančiomis įstaigomis. Tačiau N.Šafranavičienė pabrėžė, kad nacionalinei sveikatos sistemai gali priklausyti ir privačios gydymo įstaigos, todėl kreipiantis į Europos šalies gydymo įstaigą visada būtina pasidomėti, ar ji priima pacientus, turinčius ESDK.
VLK atstovų pasiteiravome, ar, jų manymu, vykstant į užsienį verta papildomai apsidrausti privačių draudimo bendrovių siūlomu sveikatos draudimu.
„Privačios draudimo bendrovės siūlo įvairiausius kelionės draudimų variantus, todėl, ar draustis privačiu kelionės (sveikatos) draudimu, reikia nuspręsti pačiam žmogui. Apsidrausti kelionės (sveikatos) draudimu pirmiausia reikėtų vykstant į tas šalis, kuriose negalioja ESDK. Kita vertus, yra paslaugų, kurių nekompensuoja ESDK. Pavyzdžiui, ESDK neužtikrina transportavimo išlaidų kompensavimo, jei dėl nelaimingo atsitikimo ar ligos užsienyje tektų vykti namo“, – teigė VLK atstovė.
Daugiau informacijos apie ESDK ir jį pakeičiantį sertifikatą galima rasti čia.
-
Europos sveikatos draudimo kortelė: kas nėra apmokama? 1
TLK darbuotojai sulaukia kartais stebinančių gyventojų klausimų ir pageidavimų padengti jų kelionėse patirtas išlaidas. Pavyzdžiui, kai po kelionės grįžęs žmogus, ligonių kasoms pristato sąskaitą už maistą, kurį pirko restorane, nes atsisakė ligoninėje tiekiamo maisto. Analogiškų situacijų pasitaiko ir su apgyvendinimo paslaugomis: neretai gyventojai prašo TLK apmokėti sąskaitą už gyvenimą viešbučio apartamentuose, nes keliautojas pasirinko gydymo metu pagyventi ne įprastoje ligoninės palatoje, o geresnėmis sąlygomis – viešbutyje ar prabangesnėje mokamoje palatoje. Taip pat gana dažnai ligonių kasoms žmonės pateikia sąskaitas už nuvykimą į skubios pagalbos skyrių, pavyzdžiui, taksi automobiliu. Neretai klausiama ir dėl mirties atvejo bei repatriacijos.
„ESDK neužtikrina paciento mokamų paslaugų, maitinimo ir transportavimo išlaidų kompensavimo. Taip pat ji negarantuoja planinės sveikatos priežiūros paslaugų ir priemokų (mokesčių) apmokėjimo. Todėl rekomenduojama vykstant į kitas Europos Sąjungos (ES) šalis įsigyti ir papildomą sveikatos draudimą, apmokantį ir kitas paslaugas“, – pataria Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Tarptautinių reikalų skyriaus vedėja Lina Noreikienė.
Pasak specialistės, ESDK taip pat negarantuoja medicinos paslaugų išlaidų kompensavimo, jei jos buvo suteiktos valstybinei sveikatos sistemai nepriklausančioje gydymo įstaigoje. Kadangi sveikatos sistemoje dalyvauja tiek viešosios, tiek privačios gydymo įstaigos, atvykus į Europos šalies gydymo įstaigą visada reikėtų pasidomėti, ar ji priklauso nacionalinei sveikatos sistemai.
VLK duomenimis, pernai ligonių kasos išdavė 223 346 ESDK. Kiekvienais metais jų išduodama vis daugiau, taigi vis daugiau gyventojų vertina šios kortelės teikiamą naudą. Taip pat kasmet daugėja ir gaunamų sąskaitų už lietuviams suteiktas būtinosios medicinos pagalbos paslaugas Europos šalyse. 2017 m. ligonių kasos PSDF biudžeto lėšomis apmokėjo daugiau kaip 9,5 tūkst. tokių sąskaitų už beveik 9 mln. eurų. Daugiausia sąskaitų kaip ir kasmet, taip ir pernai buvo gauta ir apmokėta iš Vokietijos (4179 sąskaitos už 2,8 mln. eurų), Ispanijos (1101 sąskaita už 0,8 mln. eurų) bei Švedijos (675 sąskaitos už 1 mln. eurų).
Ligonių kasos primena, kad ESDK patvirtina apsidraudusių privalomuoju sveikatos draudimu žmonių teisę visose ES šalyse, Lichtenšteine, Islandijoje, Norvegijoje ir Šveicarijoje gauti būtinosios medicinos pagalbos paslaugas. Tai reiškia, kad viešnagės šiose valstybėse metu staiga susirgus, paūmėjus lėtinei ligai, gavus traumą, patekus į eismo įvykį ir panašiais atvejais jums suteiktų medicinos paslaugų išlaidas visiškai arba iš dalies apmokės ligonių kasos iš PSDF biudžeto lėšų.
Daugiau informacijos apie ESDK rasite čia.