Pasak Darbo partijos keliamo kandidato Andriaus Mazuronio, EVT posėdžiuose dalyvaujant prezidentui, šis gali neturėti pakankamai žinių kai kuriais, Vyriausybės prerogatyvoje esančiais, klausimais.

„Aš būčiau šalininkas to, kad prezidentas turėtų vykti ten, kur nacionalinio saugumo, gynybos, užsienio politikos arba teisingumo klausimai. (...) Man ši situacija atrodo šiek tiek keista“, – debatuose kalbėjo A. Mazuronis.

Savo oponentui pritarė ir Laisvės partijos kandidatas Dainius Žalimas. Anot jo, Konstitucijoje apibrėžiamos šalies vadovo galios numato jo sprendimus užsienio politikos ir gynybos srityse.

„Pagal Konstituciją priklauso, kad prezidentas yra atsakingas už pagrindinius sprendimus užsienio politikos srityje, gynyboje. Ta formulė tokia, kad didžiojoje daugumoje tarybų turėtų atstovauti ministras pirmininkas, nes akivaizdu, kad nei energetika, nei žemės ūkis prezidento kompetencijai nepriklauso“, – kalbėjo D. Žalimas.

Tuo metu Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatas Giedrimas Jeglinskas mano, kad susitarti būtų galima ir dabar. Jis pabrėžia, kad prezidentas turi kurti gerą bendravimo kultūrą.

„Jeigu nekalbadieniai vyksta tarp prezidento ir premjerės, tai labai sunku rasti kažkokį tai kompromisą ir siųsti kažkurį į EVT. Prezidentas turi sukurti bendravimo ir komunikavimo kultūrą ir sugebėti tai padaryti“, – dėstė G. Jeglinskas.

Savo ruožtu savarankiški kandidatai Eduardas Vaitkus ir Ignas Vėgėlė laikėsi tos pačios pozicijos, kad į EVT turėtų vykti šalies vadovas, ne premjeras.

„Prezidentas turėtų vykdyti šią politiką, ką ir darė iki šiol. Tai būtų labai aiškus tęstinumas“, – kalbėjo I. Vėgėlė.

ELTA primena, kad diskusijos dėl atstovavimo EVT tęsiasi jau nuo šio Seimo kadencijos pradžios. Dabartine tvarka nepatenkinti konservatoriai ragino sudaryti galimybę Lietuvą šiame europiniame formate atstovauti ir Vyriausybės vadovui, priklausomai nuo ES viršūnių aptarinėjamų temų. Tačiau prezidentas šias iniciatyvas pavadino netoleruotinomis ir nepriimtinomis.

Šį klausimą išspręsti buvo pasiūlyta priimant atstovavimą EVT reglamentuojantį įstatymą. Visgi, vėliau nuo šios iniciatyvos valdantieji atsitraukė.

Prezidento rinkimai Lietuvoje vyks gegužės 12 d.

Kaip penktadienį pranešė Prezidentūra, atvykstantys lyderiai kartu su prezidentu Gitanu Nausėda dalyvaus diskusijoje apie naujo Europos Sąjungos (ES) politinio ciklo, kuris prasidės po birželį vyksiančių Europos Parlamento rinkimų, prioritetus.

Jau anksčiau skelbta, kad į Lietuvą atvyks Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte (Markas Riutė), be jo Vilniuje lankysis Švedijos, Čekijos ir Bulgarijos ministrai pirmininkai.

Lyderių diskusijos apie naują ES politinį ciklą šiemet taip pat numatytos Varšuvoje, Romoje ir Bukarešte.

Apie tai G. Landsbergis kalbėjo sekmadienį vykusioje Miuncheno saugumo konferencijoje. Ministras tvirtino, kad narystės ES siekiančių valstybių neturėtų gąsdinti institucijų reformos, kurių nepasiekus jos taptų kliūtimi narystei.

G. Landsbergio įsitikinimu, nėra būtina keisti priėmimo į ES tvarkos, nes, anot jo, Lisabonos sutarties dokumentai ir taip suteikia ES plėtros galimybę, tad užtektų tik pakoreguoti minimus dokumentus.

„Lisabonos sutartis suteikia mums galimybę plėstis, yra tam tikri dokumentai. Gali būti, kad reikės dokumentus šiek tiek pakoreguoti, patikslinti, tačiau tai neturėtų tapti didelę kliūtimi. Mes galime ir turėtume plėstis“, – konferencijoje kalbėjo Lietuvos užsienio reikalų ministras.

Europos Vadovų Taryba (EVT) pernai nutarta pradėti narystės ES derybas su Ukraina ir Moldova, minėtoms valstybės suteiktas kandidatės į ES statutas.

Juos Seimo nariai prašo įtraukti ateityje sudarinėjant prezidento delegacijas.

Pagal Seimo statutą, už dalyvavimą EVT posėdžiuose Europos reikalų arba Užsienio reikalų komiteto posėdžiuose atsiskaito ministras pirmininkas, ministras arba kiti Vyriausybės atstovai. Ataskaitos taip pat gali būti pateiktos Seimo posėdyje.

Vasario pradžioje į EVT prezidentas vyko be užsienio reikalų viceministro Simono Šatūno. Tuomet Europos reikalų komiteto pirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė teigė, kad toks Prezidentūros elgesys yra akibrokštas ir teigė, kad iki šiol užsienio reikalų viceministrai, atsakingi už europinius reikalus, važiuodavo į EVT susitikimus.

Trečiadienį po posėdžio ji teigė, kad komiteto nariai išklausė Prezidentūros atstovų ataskaitos iš EVT susitikimo.

„Išklausėme to, ką turi pasakyti Prezidentūros atstovai. Mano vertinimu, tai yra ne statutinis pokalbis, o toks labiau bičiuliškas pokalbis“, – žurnalistams Seime sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Anot jos, komiteto nariai susipažino ir su Lietuvos nuolatinės atstovybės Briuselyje raštu pateikta riboto naudojimo EVT susitikimo ataskaita.

„Paprastai mes fiksuojame, kad išklausyta informacija. Tai išklausyta, bet girdėjau tiek iš pozicijos, tiek iš opozicijos narių nusiteikimą dėl delegacijos formavimo, kad nėra normalu, kad Vyriausybės atstovo delegacijoje nėra“, – teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

„Mes negalime daryti įtakos teisine prasme Prezidentūros, bet tikrai kelis sykius ir aš pakartojau, nebuvo prieštaraujančių, kad prašome Prezidentūros nestumti mūsų į keistą bendravimo būdą, kai mes nebe žinia ką mandatuojame ir iš ko išklausome informacijos. (...) Mes kaip komitetas negalime įpareigoti Prezidentūros“, – pridūrė ji.

Kitas EVT susitikimas numatomas kovo mėnesį.

„Tikiuosi, kad bus atsižvelgta į šias diskusijas ir Vyriausybės deleguotas atstovas prezidento delegacijoje bus. (...) Tikiuosi, kad tai nėra kažkokie asmeniškumai prieš konkretų viceministrą“, – sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

S. Šatūnas žurnalistams šią situaciją komentuoti atsisakė.

Prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė antradienį „Žinių radijui“ sakė, kad S. Šatūnas nebuvo pakviestas į delegaciją, nes jame buvo aptariami „ne jo lygio klausimai“. A. Skaisgirytė taip pat pažymėjo, kad ataskaitą iš susitikimo rengia Lietuvos nuolatinė atstovybė Briuselyje.

Klausimą, kas Lietuvai turėtų atstovauti EVT, valdantieji konservatoriai ėmė kelti dar laimėję Seimo rinkimus prieš kelerius metus. Dalis konservatorių atstovų parlamente rengia įstatymo pataisas, kurios apibrėžtų, kada į EVT vyksta šalies vadovas, o kada – premjeras.

Konservatoriai sako, kad per Europos Sąjungos šalių lyderių susitikimus kartais svarstomi klausimai, susiję su Vyriausybės, ne prezidento kompetencija.

Šios iniciatyvos kritikai teigia, kad konservatoriai taiko dvigubus standartus, nes jų remiamai prezidentei Daliai Grybauskaitei patys užleido vietą EVT ir niekada iki šiol nekėlė šio klausimo.

„Siekiant aiškesnio reguliavimo, aš manau, kad pribrendo laikas aiškiau apibrėžti Europos Sąjungos reikalų koordinavimą: kas atstovauja, kas ataskaitas duoda ir t.t., kaip mes traktuojame Europos Sąjungos klausimus“, – Eltai teigė Seimo konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

„Jeigu yra svarstomas biudžetas, kuris tiesiogiai daro įtaką kiekvienos valstybės narės gyvenimui, ar tai tikrai yra užsienio politikos klausimas? Man atrodo, kad tikrai ne“, – pridūrė ji, pažymėdama, kad dažniausiai EVT yra sprendžiami su ES kasdienybe susiję klausimai.

Todėl R. Morkūnaitė-Mikulėnienė neslepia, kad šių rengiamų pataisų tikslas būtų sudaryti galimybę EVT Lietuvai atstovauti ir premjerui.

„Vis tik europinė praktika rodo, kad tik trys šalys be Lietuvos dėl savo konstitucinės sąrangos Europos Vadovų Taryboje yra atstovaujamos prezidento – visur yra vykdomosios valdžios atstovai, nes tuos sprendimus jie turi įgyvendinti savo valstybėje. Tai būtų tiesioginis aiškesnis ryšys. Ir, aš manau, ateities kadencijų politikams tai būtų daugiau aiškumo“, – sakė politikė.

R. Morkūnaitė-Mikulėnienė mano, kad šios pataisos atsiras Seimo pavasario sesijos darbotvarkėje.

„Svarstome, ieškome formuluočių ir, aš manau, kad tie patikslinimai turėtų atsirasti. Visiems nuo to būtų suprantamiau, aiškiau ir toje pačioje Europos Sąjungoje dviprasmybių nekiltų“, – pabrėžė konservatorė.

Politikė neslėpė, kad šias pataisas paskatino pastarąją savaitę įvykusi situacija, kai, jos teigimu, Prezidentūra sulaužė reglamentais grįstą tvarką, kai į EVT išlydėjo prezidentą Gitaną Nausėdą be užsienio reikalų viceministro Simono Šatūno. Anot R. Morkūnaitės-Mikulėnienės, tai yra netipinis šalies vadovo veiksmas, kuris iš svarbių Lietuvai sprendimų eliminuoja Vyriausybę bei Seimą.

ELTA primena, kad diskusijos dėl atstovavimo EVT tęsiasi jau nuo kadencijos pradžios. Dabartine tvarka nepatenkinti konservatoriai ragino sudaryti galimybę Lietuvą šiame europiniame formate atstovauti ir Vyriausybės vadovui, priklausomai nuo ES viršūnių aptarinėjamų temų. Tačiau prezidentas šias iniciatyvas pavadino netoleruotinomis ir nepriimtinomis.

Šį klausimą išspręsti buvo pasiūlyta priimant atstovavimą EVT reglamentuojantį įstatymą. Visgi vėliau nuo šios iniciatyvos valdantieji atsitraukė.

„Aš esu santūrus žmogus, bet, man atrodo, kad visos linijos jau yra peržengtos. Nežinau, ko tokiais veiksmais yra siekiama“, – Eltai teigė ERK pirmininkė.

Pasak jos, užsienio reikalų viceministras, atsižvelgiant į Lietuvos atstovavimo Europos Vadovų Taryboje praktiką, turėjo vykti kartu su prezidento delegacija.

„Juk labai aiškiai yra parašyta, kas rengia ir derina pozicijas. Tai yra Vyriausybė“, – teigė konservatoriams priklausanti politikė.

ERK pirmininkės teigimu, neįprasti ir nekonstituciški Prezidentūros sprendimai suformavo neapibrėžtą situaciją, kai jos vadovaujamame komitete nebus galimybės, laikantis reglamentų, išklausyti ataskaitos dėl EVT vykusio posėdžio. 

„Tokiais atvejais Komitete pirmiausiai žodis suteikiamas Vyriausybei. Taip įpareigoja statutas. Dabar Prezidentūros pasirinkimas stumia mus į antistatutinį ir antikonstitucinį veiksmą. Ko mes išklausysime? Kaip aš galiu paklausti Simono Šatūno apie tai, kas buvo kalbėta, jei jo paties nebuvo?“, – pasipiktinimo neslėpdama retoriškai klausė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Aš esu santūrus žmogus, bet, man atrodo, kad visos linijos jau yra peržengtos. Nežinau, ko tokiais veiksmais yra siekiama.

„Gaila, jei šiuo atveju vadovaujamasi asmeniškumais. Gaila, jei prezidentas ir jo komanda negerbia valstybės sąrangos. Juk Seimas, Vyriausybė dalyvauja ES politikos formavime ir tai numatyta pagal konstitucinę teisę bei prievolę“, – pridūrė ji.

ERK pirmininkės teigimu, susiklosčiusi situacija yra neįprasta ir veikiausiai analogų neturinti.

„Pagal pozicijų derinimo principą, mes vadovaujamės konstituciniu aktu bei Seimo statuto straipsniais. Tokiu atveju Vyriausybė mums pateikia pozicijas, kurias mes, jei reikia, papildome ir patvirtinamame arba nepatvirtiname. Tada jos yra įgarsinamos Lietuvos atstovų Europos vadovų taryboje. Iki šiol visada po vykusios EVT ataskaitą pristatydavo atsakingas viceministras, kuris atsakingas už ES klausimus. Ar tai buvo Pranckevičius, Karoblis, Neliupšienė. Dabar pareigas einantis Simonas Šatūnas nėra įtrauktas į delegaciją. Tad reikia užduoti klausimą, kokią ataskaitą gali duoti žmogus, kai jis pats nedalyvavo susitikimuose“, – stebėjosi parlamentarė.

Pasak jos, tokia situacija kaip reikiant papiktino ERK priklausančius politikus.

„Niekas nepasakė, kad tai yra normalu. Buvo net balsų netvirtinti pozicijų“, – teigė ji.

Anot R. Morkūnaitės-Mikulėnienės, nemažiau keista ir tai, kad trečiadienį vykusiame ERK narių susirinkime nebuvo įprastų Prezidentūros atstovų. Vietoje jų dalyvavo Prezidentūros darbuotoja, kuri negalėjo aiškiai atsakyti į parlamentarų keliamus klausimus.

„Mes jos paprašėme perduoti Prezidentūrai, kad tai nėra priimtina“, – pridūrė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Prezidentūra: S. Šatūnas rengiantis EVT susitikimui jau padarė, ką galėjo

Reaguodama į ERK narių reiškiamą pasipiktinimą Prezidentūra teigia, kad S. Šatūnas jau atliko savo darbą tiek, kiek galėjo, prisidėdamas prie pasirengimo EVT.

„Europos reikalų ministrai savo darbą atlieka ES Bendrųjų reikalų taryboje. Šios Tarybos darbo rezultatai atsispindi parengiant Europos Vadovų Tarybos susitikimus, taigi, viceministras Simonas Šatūnas rengiantis šiandienos neeiliniam Europos Vadovų Tarybos susitikimui jau padarė kiek ir ką galėjo“, – teigia Prezidento komunikacijos grupės atsakyme Eltai.

Prezidentūra taip pat akcentuoja, kad EVT „yra šalių vadovų susitikimo formatas, derybų salėje jie sėdi vieni, be ministrų ar kitų delegacijos narių“.

Svarsto grįžti prie Lietuvos atstovavimo EVT reglamentavimo klausimo

Apibendrindama situaciją R. Morkūnaitė-Mikulėnienė apgailestavo, kad Lietuvai svarbus dalyvavimo EVT klausimas tapo persmelktas asmeninių antipatijų.

„Gaila jei šiuo atveju vadovaujamasi asmeniškumais. Suaugę žmonės turėtų vadovauti sutartomis taisyklėmis“, – sakė konservatorė, neatmesdama galimybės, kad jau artimiausiu metu valdantieji galėtų pateikti prieš kelis metus žadėtą atstovavimo EVT reglamentavimo įstatymą.

„Viskam yra ribos“, – pridūrė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Diskusijos dėl atstovavimo EVT tęsiasi jau nuo kadencijos pradžios. Dabartine tvarka nepatenkinti konservatoriai ragino sudaryti galimybę Lietuvą šiame europiniame formate atstovauti ir Vyriausybės vadovui, priklausomai nuo ES viršūnių aptarinėjamų temų. Tačiau prezidentas šias iniciatyvas pavadino netoleruotinomis ir nepriimtinomis.

Šį klausimą išspręsti buvo pasiūlyta priimant atstovavimą EVT reglamentuojantį įstatymą. Visgi vėliau nuo šios iniciatyvos valdantieji atsitraukė.

Ginčai tarp G. Landsbergio ir prezidento tęsiasi jau nuo praėjusių metų

Pastaruoju metu tęsiasi Prezidentūros ir Vyriausybės tarpusavio kivirčai, prasidėję nesutarimais dėl ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje Eitvydo Bajarūno atšaukimo. URM sulaukus ambasados Londone darbuotojų skundų dėl diplomato elgesio, mobingu kaltinamas ambasadorius spalį buvo atšauktas konsultacijoms. Tačiau Daukanto aikštė ragino atlikti nepriklausomą tyrimą. Be to, pasak prezidento G. Nausėdos, ambasadoriaus atšaukimas konsultacijoms tėra „pusinis sprendimas“.

Vėliau įtampos persikėlė ir į debatus dėl naujojo diplomatinės atstovybės vadovo Varšuvoje paskyrimo. Institucijos nesutaria, kas kaltas, kas strategiškai svarbioje kaimyninėje valstybėje Lietuva vis dar neturi savo atstovo.

Situacija tarp Prezidentūros ir URM dar labiau paaštrėjo po to, kai šalyje lankėsi Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, tačiau ministras G. Landsbergis nebuvo pakviestas į šalių delegacijų susitikimą. Pats G. Nausėda teigė, jog jis nebuvo kviestas ne dėl asmeninių priežasčių.

Kaip praneša Prezidentūra, pagrindinė susitikimo tema – Europos Sąjungos (ES) 50 milijardų eurų paramos paketo Ukrainai svarstymas. Taip pat Europos vadovai susitikime aptars gynybos ir saugumo klausimus.

Be to, EVT išvakarėse G. Nausėda dalyvaus buvusio Europos Komisijos (EK) Pirmininko Jacques‘o Delors‘o pagerbimo ceremonijoje.

Pastarąjį kartą Europos vadovai į posėdį rinkosi gruodį. Tąkart nutarta pradėti derybas dėl Ukrainos ir Moldovos stojimo į Bendriją.

„Europos Vadovų Taryba (EVT) nusprendė pradėti stojimo derybas su Ukraina ir Moldova“, – įraše socialiniame tinkle „X“ pranešė EVT vadovas vadovas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis).

Europos Vadovų Taryba (EVT), atstovaujanti 27 ES šalims narėms, pranešė, kad priėmė Naujosios Zelandijos paktą, taip sudarydama sąlygas jo įsigaliojimui „tikriausiai 2024 m. pradžioje“, kai jį ratifikuos Velingtonas.

Šis susitarimas numato laipsniškai sumažinti muitus, taikomus ėrienos, jautienos, vyno ir vaisių, pavyzdžiui, kivių, importui iš Naujosios Zelandijos. Naudą pajustų ir Europos eksportas, įskaitant techniką, transporto priemones, šokoladą, vyną ir sausainius.

Dvišalės prekybos prekėmis ir paslaugomis apimtys šiuo metu vertos maždaug 9,1 mlrd. eurų, tačiau įsigaliojus naujajam susitarimui per dešimtmetį turėtų išaugti 30 proc.

Naujosios Zelandijos vyriausybė skaičiuoja, kad pagal susitarimą jautienos, ėrienos ir pieno produktų eksportas kasmet galėtų atnešti papildomus 365 mln. JAV dolerių (333,2 mln. eurų).

ES, kuri turi 450 mln. gyventojų, yra trečia pagal dydį Naujosios Zelandijos, turinčios 5 mln. gyventojų, eksporto rinka.

Šis susitarimas Europoje neišvengė kritikos.

Prancūzijos jautienos ir pieno produktų sektoriai yra išreiškę susirūpinimą dėl Naujosios Zelandijos produktų, atkeliaujančių iš žemių, kuriose naudojami ES draudžiami pesticidai ar herbicidai.

Tačiau Europos Komisija (EK) pabrėžia, kad visas ES rinką pasiekiantis maistas turi atitikti ES standartus, ir pažadėjo taikyti „tvirtą“ patikrų sistemą.

Naujosios Zelandijos prekybos susitarimo priėmimas smarkiai skiriasi nuo praėjusį mėnesį žlugusio didesnio masto susitarimo, dėl kurio ES šešerius metus derėjosi su Australija.

Šios derybos, kuriomis buvo siekiama išplėsti prekybą, šiuo metu vertą 56 mlrd. eurų, žlugo dėl su žemės ūkiu susijusių klausimų.

Briuselis deda pastangas sudaryti dar vieną, dar didesnį prekybos susitarimą su Pietų Amerikos bloku „Mercosur“, kur dvišalė prekyba šiuo metu siekia 98 mlrd. eurų.

Dėl šio susitarimo buvo sutarta 2019 m., tačiau jis įstrigo dėl ES nuogąstavimų, susijusių su miškų naikinimu ir konkurencija žemės ūkio srityje. Brazilija savo ruožtu susirūpinusi dėl viešųjų pirkimų atvėrimo Europos įmonėms.

ES ir keturios „Mercosur“ šalys sprendžia, ar joms pavyks užbaigti susitarimą iki kitos savaitės pabaigos.

Tačiau šešėlį meta Argentinoje įvykę rinkimai, per kuriuos prezidentu buvo išrinktas populistas Javieras Milei.

Kaip skelbiama, G. Nausėda dalyvavo spalio 26-27 dienomis vykusios EVT susitikimuose. Antrąją iš susitikimo dienų buvo numatyti ES šalių vadovų pokalbiai apie Bendrijos ekonomiką, Ukrainą ir migraciją.

Anot portalo delfi.lt,  „The Guardian“ žurnalistai skelbė, kad susitikimas oficialiai baigtas 14.18 val. Belgijos laiku, tačiau, kaip portalui nurodė kariuomenė, prezidentą G. Nausėdą ir jo delegaciją skraidinęs lėktuvas „Spartanas“ iš Briuselio pakilo 14.03 val., o Vilniuje nusileido 17.48 val. Lietuvos laiku.

Anot portalo, po poros valandų, 20 valandą vakaro, Kaune prasidėjo krepšinio klubų Kauno „Žalgirio“ ir „Valencia Basket“ varžybos, kurias „Žalgirio“ arenoje gyvai stebėjo ir prezidentas G. Nausėda su žmona Diana Nausėdiene.

Ar G. Nausėda skubėjo iš Briuselio tam, kad spėtų į krepšinio rungtynes Kaune? Į šį klausimą prezidento atstovas spaudai R. Jasiulionis neatsakė. Jis nurodė, kad prezidentas EVT kalbėjo apie klausimus, tarp kurių ir „dėl ES teisinių priemonių ir įrankių migracijos iššūkiams spręsti poreikio situacijai prie ES rytinių sienų reikalaujant ryžtingų veiksmų ES lygiu“. R. Jasiulionis  neatsakė, ar G. Nausėda EVT diskusijoje apie migraciją dalyvavo iki galo. Prezidento atstovas taip pat tiksliai nenurodė, kada G. Nausėda išvyko iš Briuselio.

„Išskrido po pietų, leidosi Vilniuje“, – atsakė R. Jasiulionis.

Anot G. Nausėdos atstovo, prezidento darbotvarkė atstovaujant Lietuvai sudaroma vadovaujantis valstybės interesais, siekiant konkrečių strateginių valstybės tikslų.

„Tarptautiniuose santykiuose prezidento dvišaliai ir daugiašaliai susitikimai planuojami siekiant įgyvendinti Lietuvos užsienio politikos prioritetus“, – atsakymuose paaiškino R. Jasiulionis.