Iš viso Liverpulio arenoje gerbėjai galės stebėti devynis koncertus – nuo pusfinalio generalinių repeticijų iki gegužės 13 d. vyksiančio didžiojo „Eurovizijos“ finalo.

Kaip praneša konkurso organizatoriai, bilietai į „Eurovizijos“ dainų konkurso finalinį koncertą buvo išparduoti per 36 minutes, į kitus koncertus – maždaug per valandą.

Organizatoriai tviteryje skelbė, kad bilietų paklausa buvo „itin didelė“.

Kaip praneša užsienio žiniasklaida, prisijungę prie internetinės eilės, pirkėjai buvo informuoti, kad prieš juos stovi daugiau nei 2 tūkst. žmonių, tačiau tikrasis skaičius greičiausiai buvo kur kas didesnis.

Tie, kuriems pasisekė įsigyti bilietą, gali susidurti su kita kliūtimi – Liverpulyje nebus kur apsistoti. Skelbiama, kad Liverpulyje tai savaitei, kai vyks „Eurovizija“, visos gyvenamos vietos buvo rezervuotos beveik iš karto po to, kai buvo paskelbta, kad šiame mieste vyks „Eurovizija“.

– Kaip manote, ar M. Linkytės daina yra gera?

– Manau, kad taip, kodėl gi ne. Ypač gera ji tapo finale. Po išsakytos kritikos, kuri, manau, buvo pagrįsta. Pati Monika paskui ir socialiniuose tinkluose klausė gerbėjų nuomonės, ką reikėtų patobulinti.

– Drąsu klausti ne kolegų atlikėjų, o savo auditorijos, žiūrovų nuomonės, kokią dainą jie norėtų girdėti. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Iš vienos pusės, kartais skaityti komentarus internete gali būti blogas sprendimas, nes ten gali rasti ne kokių pastabų. Tačiau šiuo atveju tai pasiteisino – Monika išgirdo, ko nori žmonės. O jie norėjo daugiau „čiūto-tūto“, daugiau autentikos, lietuviškumo. Mat pirmuose etapuose ta daina labiau priminė tokią paprastą, eurovozinę, švedišką baladę su lietuviškumo cinkeliu. Galiausiai tai virto pusiau modernia daina, pusiau sutartine. Manau, iki gegužės ją reikėtų dar nugludinti, bet molis yra geras.

– Dabar visi jaučiasi šios dainos kūrėjais. Galima sakyti gavosi tipinė, nacionalinė daina?

– Galima ir taip sakyti. Prisipažinsiu, aš ir pats Monikai rašiau keletą pasiūlymų. Ir atsižvelgė, manau.

– Lietuvoje visi žino, kaip žaisti krepšinį, o dabar – ir ko reikia „Eurovizijai“?

– Na, taip. Jei turime pirmą religiją, antrą – krepšinį, tai, manau, „Eurovizija“ dabar yra trečioji religija  Lietuvoje (šypsosi).

– Bet yra kita problema, nebent M. Linkytė laimėtų, – pusė Lietuvos galvos, kad kita daina yra daug geresnė nei Monikos.

– Kai yra toks artimas finalas, kaip buvo šiemet, kai viskas taškas į tašką, balsas į balsą – tik 150 balsų persvara buvo tarp Monikos ir Rūtos Mur, kuri nugalėjo žiūrovų balsavime. Tad, suprantama, kad visada bus daug nepatenkintų žmonių. Labai lengva buvo, kai 2021 metais grupė „The Roop“ surinko virš 70 tūkst. balsų, gal dešimt kartų aplenkė varžovą. Tada nėra piktų, nes visi mato, kad čia daugmaž viskas okey, viskas aišku. O kai yra 50 prieš 50, čia kaip su kokiu „Brexitu“, kur pusė šalies skilo…

– Norite pasakyti, kad dabar šalyje įvyko susiskaldymas tarp Monikos ir Rūtos gerbėjų, kaip Jungtinėje Karalystėje dėl „Brexito“?

– Na, gal ne visai toks stiprus, bet susiskaldymas išties yra didžiulis. Iš kitos pusės pagalvokite, jeigu būtų laimėjusi Rūta, tas pats vyktų su Monikos gerbėjais, kurie praktiškai tiek pats balsų surinko. Ir jie tada būtų pikti bei nepatenkinti. Tad, sakyčiau, kad reikėtų labiau susitaikyti, jog yra kaip yra. „Eurovizijoje“ vis tiek reikia palaikyti mūsų atlikėją. Be abejo, galima pareikšti, kad, pavyzdžiui, man ta daina nepatinka, tačiau nereikėtų kurti sąmokslo teorijų, kad taisyklės buvo pakeistos paskutinę minutę vos ne tam, kad Monika laimėtų. Iš vienos pusė šis susiskaldymas šiek tiek gąsdina, iš kitos pusė – žavu, nes, vadinasi, žmonėms rūpi.

Galima pareikšti, kad, pavyzdžiui, man ta daina nepatinka, tačiau nereikėtų kurti sąmokslo teorijų.

– Kaip manote, kokia ateitis laukia šios Monikos dainos „Eurovizijoje“?

– Na, kol kas mes žinome 17 dainų iš 37. Tai – šiek tiek mažiau nei pusė. Ir bent kol kas pagal apžvalgininkų vertinimus, pagal užsienio gerbėjų balsavimus, Lietuva yra maždaug per viduriuką, šiek tiek – į geresniąją pusę. Monika svyruoja kažkur tarp 7–8 vietos. Taigi vertinimai nėra blogi. Nors visada esu optimistas, tačiau, manau, kad tai nėra ta daina, kur laimės „Euroviziją“.

– Ar dėl to nesidaro liūdna?

– Ne, tai yra natūralu. Lietuva jau 23 kartą dalyvaus „Eurovizijoje“ ir nė karto nėra laimėjusi, tai tiesiog gali įžvelgti, numatyti  tam tikrus dalykus. Vis dėlto „Euroviziją“ laimi viena daina ir ji turi labai smarkiai išsiskirti. Pernai irgi buvo aišku, kad nelaimėsime, bet tai nereiškia, kad daina nieko verta, kad ji bloga. Manau, kad į tą saugų viduriuką šiemet mes tikrai galime taikyti.

– Pralaimėtojų niekas neprisimena. Tai, koks tuomet atlikėjams tikslas dalyvauti šiame dainų konkurse, jeigu neturi ambicijos laimėti?

– Nesakau, kad Monika neturi ambicijų laimėti. Tačiau „Eurovizija“ tuo pačiu yra milžiniška platforma, kur atlikėjas gali pasirodyti, pristatyti savo kūrybą. Ir, manau, Monika tą gali labai gražiai šiemet padaryti. Londone studijuodama muziką, ji pristatė savo baigiamąjį darbą per lietuviškus motyvus. Ir tai labai sužavėjo jos darbą vertinusią komisiją. Tai plečiant tą istoriją, galima tęsti. Pavyzdžiui, aš asmeniškai esu labai patenkintas, nes visada norėjau daugiau lietuviškumo „Eurovizijoje“.

„Pritrenkta, – taip savo būseną portalui lrt.lt apibūdino atlikėja, anglų kalba paraginusi visą Lietuvą. – „Let‘s čiūto tūto!“

Su atlikėju Vaidu Baumila 2015 metais ji laimėjo šalies atranką ir gavo teisę atstovauti šaliai tų pačių metų  „Eurovizijoje“ Vienoje. Ten duetas su daina „This Time“ („Šįkart“) pateko į finalą, kuriame užėmė 18-ą vietą.

„Manau, kad dabar esu stipresnė“, – svarstė M. Linkytė ir patikino, kad Liverpulyje savo rezultatą tikisi pagerinti.

„Džiaugiuosi, kad išmokau normaliai kalbėti angliškai, bus lengviau dalyti interviu. Labai noriu mėgautis. Man atrodo, kad 23-ejų metų Monikėlė labai visko bijojo – scenos, muzikos, pati savęs, o dabar jaučiuosi vis labiau ir labiau savo ašyje, taigi norisi tiesiog pasimėgauti. O kadangi turiu tokį užnugarį, bus žiauriai linksma“, – neabejojo 2023-iųjų Lietuvos atstove išrinkta atlikėja.

Dėl kelialapio į šiemet vyksiantį tarptautinį dainų konkursą taip pat varžėsi dar devyni  Lietuvos atlikėjai ir grupės: Mario Junes, Moon Bee, Justė Kraujelytė, Paulina Paukštaitytė, Beatrich, Rūta Mur, „Il Senso“, Petunija ir Gabrielius Vagelis.

Lietuvos atstovė šių metų „Eurovizijos“ dainų konkurse Liverpulyje pasirodys antro pusfinalio antroje dalyje gegužės 11-ąją. Jame Lietuva varžysis dėl galimybės patekti į konkurso finalą gegužės 13 dieną.

Tai bus antras kartas, kai M. Linkytė dalyvaus „Eurovizijos“ dainų konkurse – su atlikėju Vaidu Baumila 2015 metais ji laimėjo šalies atranką ir gavo teisę atstovauti šaliai tų pačių metų  „Eurovizijoje“ Vienoje. Ten duetas su daina „This Time“ („Šįkart“) pateko į finalą, kuriame užėmė 18-ą vietą.

Dėl kelialapio į tarptautinį dainų konkursą taip pat varžėsi dar devyni  Lietuvos atlikėjai ir grupės: Mario Junes, Moon Bee, Justė Kraujelytė, Paulina Paukštaitytė, Beatrich, Rūta Mur, „Il Senso“, Petunija ir Gabrielius Vagelis.

Lietuvos atstovas šių metų „Eurovizijos“ dainų konkurse Liverpulyje pasirodys antro pusfinalio antroje dalyje gegužės 11-ąją. Jame Lietuva varžysis dėl galimybės patekti į konkurso finalą gegužės 13 dieną.

Stop kadras.

Pernai Italijoje, Turine Lietuvos atstovė Monika Liu su daina „Sentimentai“ pateko į finalą ir užėmė 14 vietą.

Stop kadras.

Stop kadras.

„Eurovizijos“ konkurse, kuris vyks gegužės 9-13 dienomis, susirungs atlikėjai iš 37 šalių. Nors 2022 metais didžiojoje „Eurovizijoje“ nugalėjo Ukrainos atstovai, grupė „Kalush Orchestra“, atlikusi dainą „Stefania“, dėl šalyje vykstančio karo konkursas vyksta Liverpulyje. 

„Eurovizijos“ dainų konkursas rengiamas kasmet nuo 1956 metų. Lietuva šiame konkurse debiutavo 1994 metais. Geriausias pasirodymas – šešta vieta.

Atrankos finale kovoja Mario Junes, Moon Bee, Justė Kraujelytė, Paulina Paukštaitytė, Beatrich, Rūta Mur, „Il Senso“, Petunija, Gabrielius Vagelis ir Monika Linkytė.

Tiesioginėje finalo transliacijoje netrūks ir svečių. Pasirodys ir lietuvius sveikins šių metų Ukrainos atstovai „Eurovizijoje“ grupė „Tvorchi“. Antrą kartą atrankose svečiuosis ir savo 2019 m. pergalę konkurse Nyderlandams atnešusį kūrinį „Arcade“ atliks Duncan Laurence.

Balsuoti už labiausiai patikusią atrankos dainą žiūrovai ir klausytojai galės skambindami tik iš mobiliojo telefono numerio arba siųsdami trumpąsias žinutes numeriu 1669 (vieno skambučio ar žinutės kaina – 0,60 euro). Iš vieno mobiliojo telefono numerio per vakarą bus galima atiduoti daugiausia penkis balsus. Žiūrovų balsavimo rezultatai taip pat bus skelbiami tik laidos pabaigoje.

Belaukiant žiūrovų ir komisijos balsavimo rezultatų, į sceną atlikti net dviejų dainų žengs 2022 m. Lietuvos atstovė Monika Liu. Viso jos pasirodymo metu LRT kvies telefonais balsuoti jau ne už kandidatus į „Euroviziją“, o skambinti numeriu 1482 (auka 5 eurai) ir prisidėti prie akcijos „Radarom!“.

Būtent tuo metu – nuo pirmosios iki paskutinės Monikos Liu atliekamos natos – iš telefono skambučių surinktą sumą (iki 100 tūkst. eurų) įmonė „Baldai1“ dvigubins.

Ir šiais metais asociacija LATGA dainos nugalėtojos autoriui skirs 5 tūkst. eurų dydžio piniginį prizą.

„Eurovizijos“ konkurse, kuris vyks gegužės 9–13 dienomis, susirungs atlikėjai iš 37 šalių. Nors 2022 m. didžiojoje „Eurovizijoje“ nugalėjo Ukrainos atstovai, dėl šalyje vykstančio karo gegužę per atrankas išrinktas Lietuvos atstovas vyks į Jungtinę Karalystę, Liverpulį.

Atrankos finale kovos Mario Junes, Moon Bee, Justė Kraujelytė, Paulina Paukštaitytė, Beatrich, Rūta Mur, „Il Senso“, Petunija, Gabrielius Vagelis ir Monika Linkytė.

Tiesioginėje finalo transliacijoje netrūks ir svečių. Pasirodys ir lietuvius sveikins šių metų Ukrainos atstovai „Eurovizijoje“ grupė „Tvorchi“. Antrą kartą atrankose svečiuosis ir savo 2019 m. pergalę konkurse Nyderlandams atnešusį kūrinį „Arcade“ atliks Duncan Laurence.

Belaukiant žiūrovų ir komisijos balsavimo rezultatų, į sceną atlikti net dviejų dainų žengs 2022 m. Lietuvos atstovė Monika Liu. Viso jos pasirodymo metu LRT kvies telefonais balsuoti jau ne už kandidatus į „Euroviziją“, o skambinti numeriu 1482 (auka 5 eurai) ir prisidėti prie akcijos „Radarom!“.

Būtent tuo metu – nuo pirmosios iki paskutinės Monikos Liu atliekamos natos – iš telefono skambučių surinktą sumą (iki 100 tūkst. eurų) įmonė „Baldai1“ dvigubins.

„Eurovizijos“ atrankų finale dalyvių pasirodymus komentuos ir vertins LRT populiariosios muzikos vyriausiasis redaktorius Ramūnas Zilnys, atlikėja Monika Liu, Asociacijos LATGA tarybos pirmininkė, dainininkė Raminta Naujalytė-Bjelle, dainų autorė ir atlikėja Ieva Narkutė, kompozitorius ir muzikos prodiuseris Vytautas Bikus, kompozitorius Jievaras Jasinskis, „The Roop“ lyderis Vaidotas Valiukevičius, kompozitorius ir daininkas Stanislavas Stavickis-Stano bei radijo laidų vedėja Gerūta Griniūtė.

Balsuoti už labiausiai patikusią atrankos dainą žiūrovai ir klausytojai galės skambindami tik iš mobiliojo telefono numerio arba siųsdami trumpąsias žinutes numeriu 1669 (vieno skambučio ar žinutės kaina – 0,60 euro). Iš vieno mobiliojo telefono numerio per vakarą bus galima atiduoti daugiausia 5 balsus. Žiūrovų balsavimo rezultatai taip pat bus skelbiami tik laidos pabaigoje.

Ir šiais metais asociacija LATGA dainos nugalėtojos autoriui skirs 5 tūkst. eurų dydžio piniginį prizą.

„Eurovizijos“ konkurse, kuris vyks gegužės 9–13 dienomis, susirungs atlikėjai iš 37 šalių. Nors 2022 m. didžiojoje „Eurovizijoje“ nugalėjo Ukrainos atstovai, dėl šalyje vykstančio karo gegužę per atrankas išrinktas Lietuvos atstovas vyks į Jungtinę Karalystę, Liverpulį.

„Pabandom iš naujo!“ finalas – šį šeštadienį, 21 val., per LRT televiziją.

Vasario 4-ąją sėkmė šypsojosi Gabrieliui Vageliui, Rūtai Mur, II Senso, Justei Kraujelytei ir Petunijai.

Iš viso atrankos scenoje šeštadienio vakarą komisijos ir žiūrovų simpatijas bandė pelnyti dešimt dalyvių.

Jų pasirodymus komentavo ir vertino Ieva Narkutė, Vytautas Bikus, Ramūnas Zilnys, Stanislavas Stavickis-Stano ir  Leonas Somovas.

Žiūrovai komisijos vertinimus pamatė tik laidos pabaigoje. Šie vertinimai ir gerbėjų skirti balsai buvo susumuoti.

Atrankos finalas, kuriame varžysis dešimt dalyvių, kovosiančių dėl kelialapio į didžiąją „Euroviziją“ Jungtinėje Karalystėje, Liverpulyje, vyks vasario 18 dieną.

Ar naujas vedėjų tandemas – Giedrius Masalskis ir N. A. Khotseng – sukurs naujas prielaidas lietuvių sėkmei šiame konkurse, sužinosime gegužę Liverpulyje.

G. Masalskis: esu senas renginių vilkas, tad nauja scenos partnerė man ne naujiena

„Esu tokio amžiaus ir brandos, kai galiu sau leisti rinktis laidas ar projektus, kurie man iš tiesų įdomūs“, – šypsosi daugiau nei 30 metų pramogų pasaulyje dirbantis G. Masalskis. Nacionalinė „Eurovizijos“ atranka „Pabandom iš naujo!“, kurią jis veda jau ketvirtus metus, – viena iš Giedriaus favoričių.

Dosjė: esu LRT Radijo departamento vadovas, televizijos renginių vedėjas. Kodėl mėgstu būtent šią laidą? Nes į ją suvažiuoja daug jaunų, talentingų žmonių. Tai tarsi kažko naujo, šviežio, įdomaus koncentratas. Man gera būti tų žmonių apsuptyje.

D. Umbraso / LRT nuotr. 

Ausinukai: muzikos klausausi gana retai – neturiu tam laiko. Dažniausiai įsijungiu vieną iš trijų LRT radijo stočių. Jei keliauju, mėgstu iš anksto parsisiųsti vieną ar kitą tinklalaidę apie mokslą, istoriją ar sveikatą.

Debiutas: kalbant apie Nombeko Augustę, manau, kad mano scenos partnerė pasirodė tiesiog puikiai. Toks jausmas, kad ji ėjo į sceną visiškai nestresuodama. Aš? Jau seniai nesijaudinu. Daugiau nei 30 metų vedu įvairius renginius, tad dažnai mano partneriai scenoje būna  žmonės, su kuriais dar nesu dirbęs. Jau spėjau prie to priprasti (šypsosi). Aišku, visada būna keletas, prie kurių prisiderinti yra sunkiau, bet su daugeliu dirbti poroje sekasi puikiai.

Favoritai: tikrai negalėčiau pasakyti, kas iš šių metų dalyvių mano favoritai. Buvo laikas, kai sirgau už grupę „The Roop“, kurios kūrinys buvo tikrai labai geras. Šįkart dar noriu palaukti, kol išgirsiu visus 30 lietuvių atlikėjų.

Ar kada nors laimėsime? Manau, galėtume tai padaryti, jei tik atsisakytume beprasmio rimtumo, o vietoj jo būtų daugiau kokybės.

Geriausi: kas iš lietuvių atstovų paliko didžiausią įspūdį tarptautinėje „Eurovizijoje“? Turbūt „LT United“. Jei gerai pamenu, tąkart Atėnuose Lietuvos atstovai užėmė šeštą vietą, ir iki šiol tai geriausias Lietuvos pasirodymas. Galiausiai žmonės suprato, kad nebūtina kažkaip labai įsitempti ir perdėm sureikšminti „Eurovizijos“. „LT United“ pasirodymas buvo tiesiog kokybiškas ir linksmas, žiūrovai jį prarijo vienu ypu. Tai linksmas, spalvingas, triukšmingas konkursas, kuriame demonstruoti mūsų, lietuvių, rimtumą galbūt nėra didelės prasmės?

Identitetas: „Eurovizija“ – ne tik triukšmingas šou, bet ir puiki proga pristatyti save kaip šalį, padainuoti sava kalba, įpinti savo nacionalinės muzikos ar net kostiumų detalių. Jei saikingai ir skoningai – kodėl gi ne.

Klausimas: na, taip, nors visi esame puikūs krepšinio ekspertai, bet su „Eurovizija“ vis prašauname. Arba pažiūrime į ją per rimtai, arba nukrypstame į kažkokias tralialiuškas ir niekaip negalime įtikti plačiųjų masių skoniui. Kita vertus, stebint šio konkurso laimėtojus, prognozuoti sunku: jie tokie skirtingi... Nuo „Lordi“ su lateksinėmis monstrų kaukėmis iki Izraelio atlikėjos Nettos ir jos dainos-pokšto „Toy“. Ar kada nors laimėsime? Manau, galėtume tai padaryti, jei tik atsisakytume to beprasmio rimtumo, o vietoj jo būtų daugiau kokybės.

D. Umbraso / LRT nuotr. 

Tradicija: „Eurovizija“ jau seniai lietuviams tapo ne vien tik konkursu. Ilgą laiką ir mes su draugais turėjome tokią smagią tradiciją – susirinkę  kartu žiūrėdavome tarptautinės „Eurovizijos“ finalą, sirgdavome už savus. Simboliškai susimesdavome po kelis eurus priziniam fondui, kurį laimėdavo tas, kieno spėjimai būdavo arčiausiai tiesos. Sykį, žinokite, ir man pasisekė.

Nuomonė: skandalingas, prieštaringai vertinamas, politizuotas – tai  dažni epitetai kalbant apie šį dainų konkursą. Kadangi pats esu dar ir Europos transliuotojų sąjungos (EBU) narys, tikrai sakau, kad jokios politikos čia nėra. Labiau veikia tas gerasis tautų kaimynystės principas: „O, balsuokim už latvius! Juk braliukai!“. Tačiau kai broliai latviai neskiria balsų lietuviams, be galo supykstame. Aš į visas tas simpatijas ir antipatijas žiūriu daugiau kaip į žaidybinį elementą, o ne kaip į kažkokį politinį susidorojimą ar tautų aiškinimąsi (juokiasi).

Dienoraštis: jau seniai neskirstau savo gyvenimo į metus, mėnesius, savaites, nes ne visada paklaustas galiu atsakyti, kuri savaitės diena yra šiandien. Tačiau turėdamas laisvą minutę trumpai parašau apie tai, ką dabar jaučiu, kaip jaučiuosi savo profesinėje srityje, kaip mano vaikai ir pan. Ką tai duoda? Įdomu būna pasiskaityti, kur atsidūriau, tarkim, po metų ar dvejų. Įvetinti, ar tai, kur dabar esu, mane tenkina. Ar aš keičiuosi, ar ne. Dažnai žmonės sako, kad nori būti kažkuo, bet nieko dėl to nedaro. Šis mano rašymas primena: jei nori kažką keisti gyvenime – pradėk jau dabar, o ne tiesiog norėk. Ar storas albumas? Pakankamai. Yra net dešimties ar dvidešimties metų senumo įrašų. Randu visokių gyvenimo momentų – liūdnų ir džiaugsmingų. Toks dienoraštis padeda veikti – nestovėti vietoje!

Pusšimtis: taip, jau peržengiau šią amžiaus ribą. Bet metai man nieko nereiškia. Gerokai anksčiau supratau, kad noriu daugiau laiko skirti pokalbiams su sūnumis, sau pačiam, savo mintims, apmąstymams. Jau gerokai anksčiau suvokiau, kad brangiausia, ką turime gyvenime, yra laikas. Todėl jau kokius penkerius metus labai kritiškai vertinu, ar tikrai darau tai, ką iš tiesų noriu daryti.

Mygtukas: kokį talentą norėčiau turėti? Prieš keletą metų sakiau, kad norėčiau išmokti sustabdyti laiką. Šiandien turbūt irgi atsakyčiau taip pat. Stabdyčiau jį tuomet, kai užsimanyčiau poilsio. Būtų gerai turėti tokį mygtuką, kurį paspaudęs gautum poilsio pauzę – savaitei, mėnesiui. Nes kartais jaučiuosi kaip dideliu greičiu važiuojantis traukinys, iš kurio nei išlipsi, nei jį sustabdysi.

Mintys: ar norėčiau girdėti kitų žmonių mintis? Na, kaip renginių vedėjui gal būtų neprošal, bet nenorėčiau. Kita vertus, ar dėl to, kad esu intavertas, ar dėl kažkokių vaikystės patirčių, aš labai dažnai nuskenuoju žmonių mintis, t. y. nujaučiu, kaip jie jaučiasi, apie ką jie mąsto. Kartais tai padeda. Bet ne visada. Geriau nusiteikti filosofiškai ir leisti žmonėms turėti savo minčių. Net ir tokių, kurios man nepatinka. Esu gana brandus, kad galėčiau suprasti – šiandien žmogus jaučiasi taip, o ne kitaip. Nepriklausomai nuo to, ar man tai patinka.

Vaikai: mano sūnums dabar aštuoniolika ir dvidešimt. Vienas – dar mokinys, o kitas – studentas užsienio universitete. Iš tiesų jaučiu, kad vaikai jau užaugo, ir nelabai jiems mūsų, tėvų, reikia. Tačiau stengiuosi pats inicijuoti telefono skambučius, susitikimus. Man jų labai trūksta. Tačiau puikiai suprantu ir tai, kad jie – suaugę žmonės, turintys savo gyvenimus. Kai pasidaro labai ilgu, prisimenu save dvidešimtmetį. Tuomet ir man tėvų reikėjo ne per daugiausia (juokiasi).

Laisvalaikis: tobula būtų visiškai apie nieką negalvoti. Ramiai ir tyliai būti toli nuo žmonių. Arba bendrauti su savo artimaisiais. Be skubos. Gaminant kokį nors gardų patiekalą. Pasižiūrint filmą. Kalbantis.

Linkėjimas: „Pabandom iš naujo!“ dalyviams palinkėsiu to, ką jie galbūt ir taip turi, t. y. išsaugoti savo optimizmą ir norą pasirodyti idealiai, o svarbiausia – nebūti labai rimtiems ir pažiūrėti į šį konkursą su humoru. Juk „Eurovizija“ – dar ir sėkmės dalykas!

N. A. Khotseng: nuo mažumės esu kovotoja, tad frazė „Pabandom iš naujo!“ man labai tinka

Nombeko Augustė – Lietuvos dainininkė, televizijos projektų dalyvė – šįmet debiutuoja kaip nacionalinės „Eurovizijos“ atrankos „Pabandom iš naujo!“ vedėja. Ja tapti buvo viena iš karščiausių merginos svajonių. Ji įsitikinusi, kad pirmas blynas nauju amplua neprisvilo, bet kritikos sau tikrai rastų.

 N. A. Khotseng asmeninio archyvo nuotr. 

Vizitinė: esu atlikėja, dainininkė, dainų kūrėja ir žmogus, tiesiog mėgstantis pasilinksminti. Gyvenu aktyvų, dinamišką gyvenimą ir šįmet debiutuoju kaip „Pabandom iš naujo!“ vedėja. Anksčiau esu vedusi keletą renginių anglų kalba, bet lietuviškai dar neteko. Taigi, toks naujas smagus amplua.

„Eurovizijos“ atrankoje dalyvavau 2020 m. Ko trūko iki pergalės? Aš neturėjau tikslo laimėti.

Debiutas: po filmavimo supratau, kodėl TV laidų vedėjai tiek daug dirba tobulindami balso intonacijas. Esu gana ekspresyvus žmogus, bet peržvelgusi, kaip vedu šią laidą, matau, kad ekspresyvumo, mano dinamikos galėtų būti ir mažiau. Baimės? Prieš kameras tikrai nejaučiu, gal tik šiek tiek dėl naujo konteksto.

Komentarai: nesiruošiu jų skaityti. Jau seniai palieku kritiką žmonėms, kurie prie to dirba. Kaip atrodysiu scenoje, rūpinasi stilistų komanda. Už tai, ką ir kaip kalbu, atsakingi laidos režisieriai, scenaristai. Žadu reaguoti tik į konstruktyvią profesionalų kritiką.

Muzika: augau su mama, o ji mėgo klausytis užsienio estrados – grupių ABBA, „The Beatles“, „Boney M“. Su šiomis legendinėmis grupėmis aš užaugau. Be to, mama labai mėgo šokti salsą, tad namuose nuolat skambėdavo Pietų Amerikos ritmai. Močiutė mane įpratino prie kitokios – liaudies muzikos. Ji yra dainavusi ansamblyje, jos brolis, muzikantas, nuolat pasirodydavo laidose „Duokim garo!“. Žodžiu, lietuviškas folkloras man irgi yra įaugęs į kraują.

Kūryba: sulaukusi 20-ies pati ėmiau rašyti dainas lietuviškai. Kodėl tik tada? Man atrodo, maždaug tuo metu lietuviškos muzikos rinka smarkiai išsiplėtė, dainų kokybė pagerėjo.

Duetas: kaip susipažinome su Jessica Shy? Oi, jau seniai ir labai painiai. Mano buvęs vakinas Niko Barisas gal prieš ketverius metus sumanė prisijungti prie įrašų kompanijos „OpenPlay“. Tuomet kartu su juo važiavome į muzikos rašymo stovyklą, kurioje dalyvavo ir Džesika. Tiesa, tada su ja dar mažai bendravome. Buvau tik pradedanti kūrėja, parašiusi vos keletą dainų. Norėjau semtis iš jos patirties. Taip ėmėme kurti dainas drauge. Tik jų nėra daug, gal koks dešimt. Dvi jau išleistos, o viena gražiai skambėjo koncertuose.

N. A. Khotseng asmeninio archyvo nuotr. 

Įprotis: kadangi muzika mane lydi nuolat, įsėdusi į automobilį klausausi tylos. Duše labai mėgstu būti su ausinėmis. Ko klausausi? Aštuntojo–dešimtojo dešimtmečių muzikos arba technomuzikos. Ir tėvų muzika patinka (juokiasi).

Bandymas: pati „Eurovizijos“ atrankoje dalyvavau 2020 m. Ko trūko iki pergalės? Aš neturėjau tikslo laimėti. Labiau – pristatyti savo kūrybą. Buvau parašiusi naują dainą, kurią aranžavo mano buvęs vaikinas. Įdomu buvo, kaip žmonės ją įvertins. Apie pasisekimą net negalvojau, veikiau norėjau priminti apie savo egzistavimą muzikos pasaulyje.

Favoritai: esu linkusi jų neatskleisti. Norisi palaikyti visus dalyvius vienodai. Tikrai yra, kas labiau patinka, bet palieku viską, kai ramiai atsisėsiu prie televizoriaus, nes filmavimų metu esu įnikusi į savo kaip vedėjos amplua ir scenarijų. Mėgstu žiūrėti didžiosios „Eurovizijos“ finalus draugų kompanijoje. Pernai kaip tik taip ir darėme. Virė karštos emocijos. Iš lietuvių kol kas didžiausią įspūdį man paliko Monika Liu.

Receptas: daina turi būti maloni ausiai. Kažkoks jos motyvas privalo išlikti galvoje. Manau, didžioji sėkmė slypi visumoje. Nei balsas, nei pasirodymas kaip atskiri vienetai laimėti negali. Viskas turi būti aukšto lygio ir geros kokybės. Režisūra, scenografija, balsas ir būtinai – gera daina.

Politika: ar „Eurovizija“ – politizuotas konkursas? Mano galva, visiškai normalu, kad pernai šį konkursą laimėjo Ukraina. Aš už tai, kad šią šalį palaikytume visais įmanomais būdais.

Pabandom iš naujo: mėgstu bandyti, kol pavyksta. Niekada gyvenime nesustoju. Ir nesvarbu, kiek tai tęsis, – dieną ar metus. Galiausiai pavykti privalo! Su tokiomis mintimis mane augino. Kaip kovotoją. Todėl frazė „Pabandom iš naujo“ man buvo aktuali visais laikais.

Svajonės: didžiausia mano gyvenimo svajonė – jaustis laimingai. Kad tokia būčiau, turiu ir mažesnių svajonių. Dauguma jų susijusios su scena, muzika. Dar – pagalba sunkiau gyvenantiems žmonėms. Ateityje norėčiau prisijungti prie kažkokių gražių socialinių iniciatyvų. Svajoju kada nors apkeliauti pasaulį, susipažinti su įvairiomis kultūromis. Vis dėlto pati karščiausia svajonė – didelė žmonių minia, dainuojanti mano dainas koncerte. Kažkas panašaus į legendinės grupės „Queen“ pasirodymą „Live Aid“ 1985-aisiais. Po tokio įvykio turbūt galėčiau ramia širdimi baigti muzikinę karjerą ir judėti prie kitų tikslų.

Kasdienybė: rašau dainas, sportuoju. Pradėjau rimčiau žaisti biliardą, nusipirkau tam reikalingų priemonių. Neseniai buvau pirmoje lauko teniso pamokoje. Nežmoniškai patiko. Žadu būtinai pratęsti. Dar susitinku su draugais, lankau močiutę. Daviau sau naujametį pažadą, kad su močiute (jai 80 metų, bet yra labai aktyvi) bent kartą per mėnesį nuvyksime į abiem naują aplinką, leisime daugiau laiko kartu.

Amžius: man 24-eri. Nenorėčiau nei atsukti laiko atgal, nei jo paspartinti. Dabar pats geriausias laikas. Pati jaunystė. Tačiau ne ta kvailoka, kurią irgi išgyvenau. Brandesnė. Linksmumo ir nuotykių nepraradau, bet proto įgijau. Pati jaučiu, kad priimu geresnius, išmintingesnius sprendimus. Su nekantrumu laukiu, ką atneš ateitis.

Dienoraštis: raštu nieko nerašau. Nepasiteisino. Supratau, kad norus ir planus geriau įvardyti sau garsiai. Tada paprasčiau ir greičiau viskas vyksta. Žodžiu, rašau tik garsinį dienoraštį (juokiasi).

Daina turi būti maloni ausiai. Kažkoks jos motyvas privalo išlikti galvoje. Manau, didžioji sėkmė slypi visumoje.

Talentas: norėčiau mokėti gerai prodiusuoti muziką. Girdėti kitų žmonių mintis? Ne, nenorėčiau. Mes ir taip per dažnai kišame nosis į kitų žmonių reikalus. Stengiuosi rūpintis savimi, o savo nuomonę išsakyti tik tuomet, jei kažkas susidomi mano mintimis.

Įkvėpimas: nėra konkrečios aplinkos, kuri mane įkvėptų. Gal labiau priklauso nuo psichologinės būsenos? Tiesa, jei nustoju skaityti knygas ar domėtis, kas naujo atsirado muzikos rinkoje, išsyk pasidaro sunkiau rašyti dainas. Šiuo metu esu parašiusi jų gal 200. Pagrindinis leitmotyvas, aišku, meilė. Kartais bandau aplenkti šitą temą, deja… Nors minimaliai, bet ji vis tiek išlenda. Rašau lietuvių kalba, angliškai esu parašiusi gal tik kokius penkis kūrinius.

D. Umbraso/ LRT nuotr. 

Kelionės: tobula būtų keliauti į kokią tolimą šiltą šalį. Labai mėgstu šilumą. Kitais metais planuoju nuvykti į tėčio gimtinę – Pietų Afrikos Respubliką (PAR). Turiu ten gyvenantį brolį, su kuriuo palaikome draugiškus santykius. Smagu būtų su juo susitikti, susipažinti su visai kitokia kultūra.

Hobiai: mėgstu viską, kas azartiška ir aktyvu. Nuo snieglenčių, pačiūžų, riedučių iki biliardo, stalo teniso, boulingo.

Linkėjimas: šių metų nacionalinės „Eurovizijos“ dalyviams linkiu kiek įmanoma labiau atsipalaiduoti ir pasilinksminti. Kad jiems pavyktų perduoti savo turimą energiją žiūrovams, nes būtent jausmas anapus ekranų labiausiai ir imponuoja. Dar palinkėčiau neskaityti piktų komentarų, o verčiau pasikliauti konstruktyvia komisijos ir savo komandos kritika. Taip pat įsiklausyti, ką sako nuojauta. Stiprybės, ramybės ir atsipalaidavimo visiems!

„Pabandom iš naujo“ – šeštadienį 21 val. per LRT Televiziją.

Atlikėjai pavyko antrus metus iš eilės įtikinti komisiją, kad jos daina „If You Ever Miss Me“ (vert. į liet. k. „Jei manęs ilgėsies“) verta šio konkurso scenos.

Įsiklausius į V. Faith dainos žodžius – vos sulaikai ašaras: dainos herojė siunčia žinelę iš ten, kur jau niekas negrįžta. Ji sako savo mylimam žmogui: „Jei manęs ilgėsiesi, pažvelk į Dangų… “. Nors pati Viktorija tikina, kad tai daina apie meilę, kuri nugali viską, tačiau šių dienų kontekste, kai aplink tiek netekčių, pati daina įgauna dar gilesnę prasmę.

– Kada ir kokiomis aplinkybėmis išvykai į Londoną?

– Atvykau 2009 metais, man jau buvo 22-eji. Niekada neplanavau ir nesvajojau gyventi užsienyje, man atrodė, kad geriau nei Lietuvoje niekur būti negali ir labai kritikuodavau išvykusiuosius. Mano aplinkybės paprastos: mano tėvams trūko pinigų, mama pirma sugalvojo važiuoti, bet po trijų savaičių paskambino: nei pinigų, nei darbo. Teko gelbėti.

– Kokia tau tuomet pasirodė Jungtinės Karalystės sostinė? Ar išsyk priėmė, ar reikėjo pakovoti už savo vietą po saule?

–Įsimylėjau iš karto, bet man Londono centrą pavyko pamatyti tik praėjus pusei metų po atvažiavimo: nebuvo kada turistauti – reikėjo galvoti apie žemiškus dalykus, tokius kaip pinigai. Pirmus šešerius septynerius metus Londone gyvenau kaip tikra emigrantė – rajone kur gyveno daug lietuvių, nuomojomės kambarį kartu su kitais.

Na, o dėl savo vietos po saule reikėjo kovoti visada – ir augant Lietuvoje, ir gyvenant užsienyje. Anglai labai konservatyvūs ir priimti naujovių nelabai nori, todėl man prireikė laiko, kad suprasčiau jų mąstymą, susipažinčiau su kultūra. Aš tik vėliau supratau, kad man iš tikrųjų trukdė daug gilesni procesai: pavyzdžiui, savęs neįvertinimas. Dabar žinau, kad kovoti dėl vietos po saule nereikėjo ir nereikia, kad aš esu žmogus ir jau turiu vietą gyvenime. Na, o kalbant apie karjerą, svarbu žinoti savo pačios misiją, individualumą ir išskirtinumą.

D. Ubraso / LRT nuotr.

– Studijavai Londono muzikos akademijoje. Kokie prisiminimai likę iš to laikotarpio?

– Man muzikos akademija siejasi su sunkiu darbu: reikėjo išmokti ne tik dainuoti, prisiminti visus muzikos pagrindus. Juk pradėjau palyginti vėlai. Teko įsitikinti, kad ir anglų kalbos lygis atvykus buvo lygus nuliui, tad turėjau stengtis, dirbti, mokytis, kad galėčiau jaustis ir bendrauti laisvai.

– Kaip nutiko, kad gyvendama Anglijoje, išvykai į JAV?

– Man reikėjo pokyčių, naujų patirčių. 2016-ieji, kai išvykau į Los Andželą, man buvo kažkas tokio! Jei trumpai: įstojau į akademiją, kur iš arti susipažinau su aktoriniu menu, ir ši patirtis man buvo tik į naudą.

– Esi sukūrusi kelis trumpametražius filmus, o prieš trejus metus buvai užsibrėžusi du rimtus tikslus – sukurti miuziklą ir dramą. Tad kaip sekasi kūryba?

– Mano tikslas buvo tiesiog pradėti kurti filmus. Dabar, kai jau vienas iš išvardintų siekių jau beveik įgyvendintas, supratau, kad įdėjus dar šiek tiek darbo, galima padaryti kokybiškiau: vis tik nesinori padaryti bet kaip, todėl nutariau neskubėti. Manau, per dvejus metus jau bus galima parodyti mano pastarųjų metų kūrybos rezultatą.

– Kuo Anglijoje užsiimi tuo metu, kai neužsiimi kūryba?

– Kūryba yra mano gyvenimas: aš kuriu net jei metro važiuoju (šypsosi). Ačiū Dievui, po tiek metų darbo, galiu pasidžiaugti savo įdirbio rezultatais, ir jei nekuriu sau, tai padedu kitiems. Jau metai, kai dirbu įrašų studijoje – kai reikia dainos kokiam atlikėjui, mielai prisidedu savo idėjomis ir sukaupta patirtimi. Dar filmavimo aikštelėse būnu asistente – stebiu, kaip dirba pasaulinio lygio filmų kūrėjai, jei reikia, filmuojuosi ir masinėse scenose. Na, o asmeniniame gyvenime padedu mamai – prieš porą metų mudvi pradėjome nedidelį šeimos verslą.

– Kaip manai, ar kažkada grįši gyventi į Lietuvą?

– Trumpam, nes labai noriu nufilmuoti čia filmą.

Tavo muzikinis pseudonimas „Viktorija Faith“. Kodėl pasirinkai būtent tokį? Toks jausmas, kad jame užkoduota sėkmė: Viktorija nuo žodžio „Victory“ – pergalė, o „Faith“ išvertus iš anglų kalbos – tikėjimas. Tikėjimas pergale, taip?

– Taip, teisingai. Išties, jau keleri metai Faith yra mano oficiali pavardė. Manau, nieko nebūna be priežasties: mano prosenelės vardas buvo Viltis, močiutės Meilė, mama man davė pergalės vardą, o pati intuityviai pasivadinau Faith.

– Jau antrą kartą iš eilės dalyvauji nacionalinėje „Eurovizijos” atrankoje. Kodėl tau svarbus šis dalyvavimas? Ar tai darai dėl žinomumo, noro parodyti savo kūrybą?

Pas mus, Lietuvoje, „Eurovizijos“ konkursas – didelis įvykis: pamenu, nuo mažens visi rinkdavomės žiūrėti atrankas, aktyviai sekdavome naujienas ir palaikydavome savo favoritus. Kai parašiau dainą, kuri, mano nuomone, galėtų suskambėti „Eurovizijoje“, iš karto užpildžiau anketą ir man pavyko. Dabar į sceną lipu daug tvirčiau, nei praėjusiais metais: o dainuoju apie amžiną ir kiekvieną paliečiantį jausmą – meilę. Meilė nugalės viską, nes ji amžina. Štai tokia mano žinia.

Šį šeštadienį 21 val. per LRT V. Faith pasirodys 08-uoju numeriu.

Šeštadienio laidoje pasirodys: Aistė Pilvelytė, Joseph June, IL SENSO, W.I (Ieva Lapinskaitė), Multiks, Luknė, Gabrielius Vagelis, Alen Chicco, Rūta Mur, Justin 3 feat. Dj AugustYno, Baiba, Justa Rubežiūtė, NOY, Paulina Paukštaitytė ir Justė Kraujelytė.

Pirmojoje „Pabandom iš naujo!“ laidoje dalyvių pasirodymus komentuos ir vertins LRT populiariosios muzikos vyriausiasis redaktorius Ramūnas Zilnys, kompozitorius Leonas Somovas, dainininkės Giedrė Kilčiauskienė ir Ieva Narkutė.

Siekiant, kad komisijos vertinimai nedarytų įtakos žiūrovų balsavimui, žiūrovai komisijos balsus pamatys tik laidos pabaigoje. Komisija stebės pasirodymus ir juos vertins atskiroje patalpoje, o apibendrintus pastebėjimus pateiks tik per kelis laidos intarpus. Televizijos žiūrovų ir komisijos balsai bus skiriami lygiomis proporcijomis.

Iš atrankinių laidų į pusfinalį keliaus po 10 dalyvių. Kiekviename pusfinalyje pasirodys po 10 atlikėjų ir grupių, o į finalą, vyksiantį vasario 18 d., pateks ir dėl galimybės atstovauti Lietuvai didžiojoje „Eurovizijoje“ taip pat varžysis 10 pretendentų.

Balsuoti už labiausiai patikusią dainą žiūrovai galės skambindami iš mobiliojo telefono numerio arba siųsdami trumpąsias žinutes numeriu 1669 (vieno skambučio ar žinutės kaina – 0,60 euro). Iš vieno mobiliojo telefono numerio per vakarą bus galima atiduoti daugiausia 10 balsų. Žiūrovų balsavimo rezultatai taip pat bus skelbiami tik laidos pabaigoje. 

„Eurovizijos“ konkurse, kuris vyks gegužės 9–13 dienomis, susirungs atlikėjai iš 37 šalių. Nors 2022 m. didžiojoje „Eurovizijoje“ nugalėjo Ukrainos atstovai, dėl šalyje vykstančio karo gegužę per atrankas išrinktas Lietuvos atstovas vyks į Jungtinę Karalystę, Liverpulį.

„Pabandom iš naujo!“ – šį šeštadienį, 21 valandą, per LRT televiziją.