Tiesa, šįkart būtų siūloma lengvatinį 9 proc. PVM tarifą taikyti trejus metus – 2024–2026 m.

Įstatymo projektą registruotų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija, kuri šią savaitę Seime susitiko su Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija (LVRA).

Pasak frakcijos seniūnės Aušrinės Norkienės, LVŽS parlamentarai artimiausiu metu susitiks tarpusavyje ir aptars, ar siūlyti pratęsti lengvatą.

„Mes (pasiūlymo – ELTA) dar ir neturime, tiesiog patys apie tai turime padiskutuoti“, – Eltai sakė A. Norkienė.

Politikės teigimu, pati LVRA susitikime „jokių pasiūlymų nepaliko“, tačiau pasidalino duomenimis, jog „tikrai didelė dalis“ įmonių galiojant lengvatai grįžo iš „šešėlio“, o verslas yra gyvybingas.

„Lengvata davė ir tokį efektą, kai įmonės grąžino ne tik savo skolas, atidėtus per pandemiją mokesčius, bet – kaip jie patys sako – įsisuko visas ratas: į įmones atėjo daugiau darbuotojų, jie ir ukrainiečius įdarbina, ir nekvalifikuotą darbo jėgą. Yra daug visokių dedamųjų“, – kalbėjo A. Norkienė.

LVRA prezidentės Evaldos Šiškauskienės teigimu, asociacija norėtų, jog 9 proc. PVM lengvata maitinimo įstaigoms galiotų dar iki 2026 m. pabaigos.

„Teikiame 3 metams, iki 2026 m. Iki 2026 m. būtent yra išdėlioti mokesčiai per kovidą, kurie buvo atidėti. (...) Tada visi išsimokėtų savo skolas, tada galbūt būtų mažiau bankrotų ir kažkokia logika. Visi iš anksto pasiplanuotų, pasidėliotų“, – Eltai teigė LVRA vadovė.

Pasak jos, parlamentas lengvatą turėtų pratęsti dar šiemet, siekiant išvengti paslaugų brangimo. Nuo kitų metų minimaliam mėnesiniam atlygiui kylant iki 924 eurų, asociacijos vadovė sako, kad, sektoriui pritaikius standartinį PVM, kainos galėtų augti 22 proc.

„Po naujų metų 10 proc. auga minimali mėnesinė alga, tada 12 proc. pakils PVM. Tai 22 proc. augs ir kainos“, – sakė E. Šiškauskienė.

Be to, dar pabrėžė ji, nors panaikinus lengvatą padidės biudžeto pajamos, sektoriuje padaugės bankrotų, dalis skaidriai pradėjusių dirbti maitinimo įstaigų vėl grįš į šešėlį.

„Neskaičiuojama kiek įmonių užsidarys, kiek bankrotų, kiek pašalpų mokės ir kiek pelno nueis į šešėlį“, – teigė E. Šiškauskienė.

„Dabar ištraukėme apie 25 proc. verslo iš šešėlio, kaip ir buvo planas. Dabar vėl viskas grįžta į seną vagą“, – dar akcentavo ji.

ELTA primena, kad šioje rudens Seimo sesijoje jau siūlyta mažesnį PVM restoranų, kavinių ir panašių maitinimo įstaigų teikiamoms maitinimo paslaugoms taikyti neterminuotai. Toks Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos pasiūlymas pirmajame sesijos posėdyje rugsėjį atmestas po pateikimo.

Šiuo metu PVM lengvata maitinimo įstaigoms numatoma iki 2023 metų pabaigos, ji pritaikyta pandemijos metu, kaip laikina pagalbos priemonė dėl įvesto karantino nukentėjusiam verslui.

Tuo metu kai kurie prekybininkai sako nusivylę, nes klientų tomis dienomis buvo kur kas mažiau.

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė sako, kad renginys pateisino lūkesčius, tai užtikrino Lietuvos žinomumą daugeliui metų į priekį.

„Tiek viešbučiai, tiek restoranai, visas mūsų sektorius žiūri į kaip neeilinį reiškinį ir susitikimą, kuris Lietuvai daug metų į priekį žinomumą užtikrino“, – BNS sakė E. Šiškauskienė.

Paklausta apie ekonominę naudą, ji teigia, kad viešbučiai jos neskaičiavo.

„Politikams atrodo, kad viešbučiai ir restoranai užsidirbo penkiems metams į priekį. Ne, buvo ir dienos prieš atvykstant svečiams tuščios, ir išvykus, bet ne apie tai kalba. Visi džiaugiasi, kad gerai pavyko aptarnauti, viskas vyko sklandžiai, sugebėjo suvaldyti ir tiekimą, ir patalynių keitimą, viskas aukščiausiame lygyje“, – teigė asociacijos prezidentė.

Tikrai visi neskaičiavo pinigų, norėjo pasirodyti iš geriausios pusės, kad svečiai išvyktų su aukščiausia nuomone apie Lietuvą.

„Tikrai visi neskaičiavo pinigų, norėjo pasirodyti iš geriausios pusės, kad svečiai išvyktų su aukščiausia nuomone apie Lietuvą, panašu, taip ir įvyko, tai visi patenkinti“, – pridūrė ji.

Pasak E. Šiškauskienės, nors viešbučiai ir buvo užimti, ne visos jų paslaugos buvo reikalingos: „Pavyzdžiui, SPA niekas nesinaudojo, restoranais nesinaudojo, nes išvažiuodavo žmonės dirbti, grįždavo vėlai vakare, o ryte tik papusryčiaudavo“.

Vienos didžiausių Lietuvoje restoranų ir kavinių grupių „Amber Food“, valdančios restoranus „Charlie pizza“, „Katpėdėlė“, „La crepe“ ir kitus, savininkas ir vadovas Gediminas Balnis sako, kad apyvarta tomis dienomis sumažėjo apie 30 proc., arba 200 tūkst. eurų, palyginti su įprastomis savaitėmis.

„Visi galvojo, kad bus gerai, tačiau mes iš karto įsivaizdavome, kad bus gerai nebent 4-5 žvaigždučių viešbučiams ir juose esantiems restoranams, taip pat toms vietoms, kurios labiau orientuotos į naktinį gyvenimą, dėl to, kad tie apribojimai labiausiai buvo ryte ir per pietus. Kitas dalykas, nėra šiaip užsieniečių, o ką reiškia suvažiavę 5 tūkst. NATO (žmonių – BNS), kai turistų būdavo tiek pat arba dar daugiau. Tarkime, pusėje viešbučio NATO delegacija, tai kitoje pusėje nebuvo galima užsisakyti svečiams, visas viešbutis jau būdavo rezervuotas“, – BNS pasakojo G. Balnis.

„Tarkime, pusryčių iš viso nebuvo. Pavyzdžiui, „Sugamour“ – pusryčių restoranas, tai nebuvo iš viso pusryčių. Pietūs irgi labai silpnai senamiestyje. Visi restoranai apyvartas rinkdavo nuo pietų“, – pridūrė jis.

Anot G. Balnio, savaitgalis prieš NATO susitikimą buvo silpniausias šią vasarą, nes buvo mažiau turistų.

Šokolado gamintojai „AJ šokoladas“ Vilniaus senamiestyje turi dvi parduotuvėles. Įmonės vadovas pasakojo, kad viršūnių susitikimo metu tikėjosi daugiau klientų nei įprastai, tačiau jų buvo bent 50 proc. mažiau. Visgi jis sako suprantantis, kad NATO susitikimas – darbinis, todėl nuostolio labai nesureikšmina.

„Buvo, kaip per blogiausius laikus, kaip per žiemos sezoną, beveik iš viso klientų nebuvo. Patyrėme šiek tiek ir nuostolio. Galvojome, kad bus antplūdis, pasiruošėme visai savaitei, suvežėme produktus mūsų, pildėme visus šaldytuvus. Šiek tiek nusivylimas. Bet yra kaip yra, vis tiek summit'as yra svarbiau nei mūsų kelių dienų minusas, tai nieko tokio“, – BNS sakė Julius Jauniškis.

„Darbinis vizitas, žmonės, kurie suvažiavo, tikriausiai ne apie šokoladą galvojo. Tik tiek, kad senamiestis uždarytas, tai ir iš vietinių, lietuvių atėjo mažiau“, – pridūrė jis.

Kelias suvenyrų parduotuves Vilniaus senamiestyje valdančios įmonės „Gintraka“ vadovas Robertas Fedorovičius taip pat sakė, kad dėl ribojimų pirkėjų srautai buvo ypač sumažėję.

„Nuvylė, nes turistų nebuvo visiškai. Delegacijos po senamiestį nevaikšto, turistų nebuvo, viešbučiai užimti. Kas liečia verslą, tai nukentėjome ir gan stipriai“, – BNS sakė R. Fedorovičius.

„Sūrio „Džiugas“ namai“, esantys Vilniaus senamiestyje, BNS komentavo, kad susitikimo dienomis apyvarta buvo 35 proc. mažesnė nei įprastai, 10 proc. krito apyvarta  ir kitose „Džiugo“ parduotuvėse. Visgi prekės ženklą valdančios įmonės „Čia Market“ vadovas Aurelijus Vaitiekus pastebėjo, kad Valdovų rūmuose iškilmingos vakarienės metu užsienio svečiai buvo vaišinami sūriais „Džiugas“ ir „Dobilas“.

NATO viršūnių susitikimas Vilniuje vyko liepos 11–12 dienomis.

Ekonomikos ir inovacijų viceministras sutinka, kad statistika gali būti netiksli ir teigia, jog ateityje svečiai iš užsienio bus skaičiuojami kiek kitaip.

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė sako, jog į bendrą statistiką įskaičiuojami karo pabėgėliai ir NATO kariškiai sudaro apgaulingą įspūdį, jog turizmas šalyje atsigauna.

„Dėl turizmo srautų ir statistikos yra ne tik ukrainiečiai, bet ir NATO priskaičiuota, dėl ko visi labai džiaugiasi, kad iš Amerikos turistų skaičius auga, tai čia ne turistai ir tie skaičiai yra apgaulingi, kad yra augimas“, – Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje trečiadienį teigė E. Šiškauskienė.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos duomenimis, turizmas šalyje atsigauna ir šių metų liepą jau pasiekė 98 proc. prieš pandemiją buvusio lygio: vietinis turizmas 2019 metus lenkė 38 proc., atvykstamasis siekė 56 proc. ikipandeminio srauto.

Ministerija planuoja, kad turistų srautai iki 2025 metų vėl pasieks ikipandeminius, o statistika liudija, jog šis tikslas bus pasiektas greičiau.

Tačiau Lietuvos turizmo rūmų prezidentė Žydrė Gavelienė sako, jog vietos turizmas neatsigauna – tai rodo naujausi, bet  ministerijos neįtraukti Statistikos departamento duomenys.

„Rugpjūčio mėnesio duomenis Statistikos departamentas jau paskelbė ir tai yra minus 50 procentų nuo 2019 metų, tai sugrįžimo nėra“, – komitete sakė ji.

Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius taip pat mano, kad galbūt reikėtų statistiką koreguoti ukrainiečius priskiriant kitai užsieniečių kategorijai.

„Gal reiktų patikslinti statistikoje, kurioje skaičiai gražūs, kad ten ne turistai, bet gal karo pabėgėliai. Turistai – ukrainiečiai? Kažkaip neišeina, gal reikėtų įvesti naują sąvoką“, – sakė K. Starkevičius.

Tuo metu ekonomikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis sako, kad į statistiką įtraukti tik tie Ukrainos piliečiai, kurie Lietuvoje apsistojo viešbučiuose ar kitose apgyvendinimo įstaigose.

„Tai ta dalis, kuri apsistojo viešbučiuose ar kitose apgyvendinimo įstaigose, jie ten išleidžia lėšas. Ne visi tiesiogiai atvykę ukrainiečiai yra pabėgėliai, kai kurie atvykstantys tam tikram laikotarpiui ir grįžtantys, yra tikrai įvairių žmonių“, – Seimo komitete sakė V. Jurgutis.

Jis sutinka, kad atvykstamojo turizmo statistika gali būti netiksli ir sako, kad padėtį pataisytų elektroninės turistų registracijos sistema e.turistas.

„Rengiamės tiek teisiniam, tiek techniniam sutvarkymui, kad turėtume tikslesnę ir geresnę statistiką, nes tai, ką turime dabar Lietuvoje, neatspindi 21-ojo amžiaus poreikio. Mes dėl to su e.turistu dirbame, kad kuo greičiau galėtume turėti tikrus duomenis“, – sakė V. Jurgutis.

Rugsėjo pabaigoje Lietuvos turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“ paskelbė sistemos kūrimo ir įdiegimo tarptautinį konkursą, tam numatoma 200 tūkst. eurų. E.turistas turėtų pradėti veikti po 14 mėnesių nuo sutarties pasirašymo.

Pasak Ž. Gavelienės, rinkų, iš kurių į Lietuvą pritraukiami nauji turistai, mažėja, todėl neaišku, kaip jų skaičius augs.

„Nieko naujo, sumažėjo tik rinkų skaičius, o kaip atsigaus Lietuva, neaišku“, – viceministrui replikavo Ž. Gavelienė.

Tuo metu V. Jurgutis sako, kad rinkų, iš kurių į Lietuvą pritraukiama naujų turistų, nemažėja: „Rinkų nesumažėjo, jų padidėjo, jeigu kalbame apie prioritetines rinkas“.

Ž. Gavelienės manymu, atvykstamajam turizmui gaivinti kitąmet reikėtų papildomų 8 mln. eurų rinkodarai ir dar 2 mln. eurų pagalbos  verslui.

Anot V. Jurgučio, šalies turizmo rinkodarai kitais metais gali būti skirta dukart didesnė suma nei šiemet, tačiau jos viceministras dar neįvardijo, laukiama 2023 metų biudžeto priėmimo.

„Pavyko sutarti dėl didėjančio Lietuvos turizmo finansavimo, Seimas dar turės priimti sprendimus dėl biudžeto, bet  preliminariai esame sutarę, kad finansavimas didės iš esmės daugiau nei dvigubai“, – teigė V. Jurgutis.

Statistikos departamento teigimu, praėjusiais metais Lietuvą aplankė 947 tūkst. turistų. Iš užsienio atvykęs turistas savo viešnagės Lietuvoje metu vidutiniškai išleido 390 eurų, o po šalį keliaujantys vietiniai vidutiniškai per kelionę išleido po 88 eurus.

2019 metais turistų skaičius Lietuvoje siekė beveik 2,9 mln., 2020 metais – 936 tūkst. Jų išlaidos 2019 metais siekė 978 mln. eurų, o 2021 metais - tik 370 mln. eurų.

Jos teigimu, bankrotų bus dar daugiau, jeigu Vyriausybė panaikins PVM lengvatą.

E. Šiškauskienės teigimu, nelikus lengvatinio PVM tarifo verslas užsidarys masiškai.

„Per pirmąjį pusmetį jau 81 bankrotas maitinimo įstaigose, tai „Creditinfo“ skaičiai, kai per praėjusius dvejus metus iš viso buvo 67 bankrotai. Tada dar energijos kainos nebuvo tokios didelės, o dabar dirbama į minusą, sąnaudos viršija pajamas. Verslas užsidarinės masiškai, ir tai ne grasinimas“, – BNS pirmadienį sakė E. Šiškauskienė, šiuo metu dirbanti viešbučio valdymo įmonėje. 

„Ir viešbučiai galvoja apie užsidarymą, Palanga žiemą praktiškai visa užsidaro, ir Vilniuje viešbučiai svarsto“, – pridūrė ji.

Pasak E. Šiškauskienės, protestu norima atkreipti Vyriausybės dėmesį į viešbučių ir restoranų padėtį – anot jos, šis verslas yra ant bedugnės krašto, apyvartinių lėšų poreikis tik auga dėl didinamo minimalaus atlyginimo, augančių energetinių kaštų ir kitų priežasčių.

„Darbo užmokestis kyla, prisidės PVM, atidėtų mokesčių – milijonai ir dar energija smogė. Tokiomis sąlygomis neįmanoma smulkiajam verslui išsilaikyti“, – teigė E. Šiškauskienė.

Asociacijos duomenimis, komunaliniai mokesčiai viešojo maitinimo sektoriui per dvejus metus didėjo 2,3 karto, žaliavos – 51 proc., o darbo užmokestis – 25 proc. Be to, restoranai patyrė šoką ir dėl per 8 pastaruosius mėnesius 7–8 kartus išaugusių komunalinių sąskaitų.

Valdžios institucijos prieš priimant sprendimus neįsigilino į situaciją, neturi svarių argumentų PVM lengvatos naikinimui, sako asociacijos vadovė.

„Nežinoma, kiek biudžetui tai kainuos, dabar yra visiška manipuliacija skaičiais. Skelbiant, kad 24 proc. didėja įmonių  pelningumas, paimti tik pelningiausi restoranai, subsidijos ir prastovos įskaičiuotos į pelną, nepaimtas visas sektorius, nors daug restoranų negavo jokių subsidijų. Skaičius – 120 milijonų – biudžeto netekimai dėl lengvatos (PVM – BNS), paimtas prieš pusantrų metų, naujo nėra, dėl šešėlio tyrimo nėra“, – kalbėjo E. Šiškauskienė. 

Ji taip pat teigė, kad Vyriausybė klaidingai vertina dabartinę situaciją, kuri nėra gera, o maitinimo įstaigoms prireiks bent poros metų visiškai atsigauti po koronaviruso pandemijos.

„Ir karas sektoriui smogė labiau nei kitiems, nelabai matome atsigavimo dar kokius metus ar du. O Vyriausybė, toks jausmas, jog nieko neįvyko, viskas gerai. Visi pamatė vasarą porą mėnesių Vilniaus gatvėje prisikimšusias lankytojų kavines, bet tie gėrimukus pasistatę žmonės nėra sumažinto PVM išdava, nes už alkoholį tai mokamas 21 procentas“, – BNS sakė E. Šiškauskienė.

„Paprastas paskaičiavimas: ar jiems turėtų mokėti Užimtumo tarnyba, ar verslas pats gali išsilaikyti“, – sakė E. Šiškauskienė.

Vyriausybei neketinant nuo kitų metų pratęsti lengvatinio 9 proc. PVM tarifo maitinimo paslaugoms bei dar svarstant dėl lengvatos viešbučiams pratęsimo, asociacija antradienį Vilniuje rengia protesto akciją, kuri vyks Vinco Kudirkos aikštėje, šalia Vyriausybės rūmų, joje ruošiasi dalyvauti restoranų verslo darbuotojai iš visos Lietuvos, išvakarėse pranešė LVRA.

Asociacija skelbia, kad Lietuvoje šiuo metu veikia daugiau nei 7 tūkst. restoranų ir kavinių, juose dirba daugiau nei 37 tūkst. žmonių, o viešbučiuose – dar 14 tūkst.

Nors, anot jo, buvo akivaizdu, kad gyvenama itin aukštų kainų aplinkoje, įmonės nesitikėjo, kad sąnaudos išaugs taip reikšmingai.

„Iš vienos nedidelės įmonės Rokiškio rajone, turinčios 100 darbuotojų, gavau laišką, kuriame sako, kad neįsivaizduoja, kaip mes galime dirbti. Kalbėjausi su kita gamybine įmone. Per pusantrų metų sąskaita padidėjo keturis kartus“, – trečiadienį „Delfi“ televizijai pasakojo A. Romanovskis.

Būtent į augančias sąnaudas už energetinius išteklius dėmesį ragina atkreipti ir Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė. Nors klientų srautai iš dalies grįžo į prieškovidinį lygį, įmonių išlaidos, pasak jos, išaugo kur kas reikšmingiau, nei pajamos.

Iššūkiai yra tiek dideli, kad mes savo nariams, daliai įmonių rekomenduosime  pristabdyti gamybą.

„Pasikalbėjome su asociacijos nariais, tai sąnaudos pakilę nuo 290 iki 350 proc. Vien šildymas ir elektra, nekalbant apie dujas ir atidėtus mokesčius, kurių yra apie 60 mln. Juos irgi reikės sumokėti. Kaip bus žiemą, aš neįsivaizduoju“, – tikino E. Šiškauskienė.

Tuo metu Lietuvos pramoninkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad jo atstovaujamo sektoriaus įmonių išlaidos už energetinius išteklius išaugo dar daugiau.

„Iš savo paties įmonių grupės galiu pasakyti, kad kaina pakilo 5 kartus per pusę metų. Daugelio pramonės įmonių sutartys su daugeliu tiekėjų, deja, buvo nutrauktos išmokėjus kompensaciją. Apie 60 proc. Lietuvos pramonės šiandien dienai gyvena biržinėje kainoje“, – pabrėžė jis.

Elektros kainoms kopiant į piką pramonės įmonėms rekomenduos pristabdyti gamybą

Pramonininkų atstovas tvirtina, kad tuo laikotarpiu, kai elektros kaina biržoje pasieks aukščiausią tašką, šio sektoriaus įmonėms bus pasiūlyta nevykdyti darbų, taip siekiant sumažinti dalį sąnaudų.

„Iššūkiai yra tiek dideli, kad mes savo nariams, daliai įmonių rekomenduosime tais momentais, kai yra numatoma aukščiausia elektros kaina, pristabdyti gamybą. Tai nereiškia, kad išjungti iš viso, bet tiesiog pereiti į laukimo režimą, kai įrengimai nedirba pilnu pajėgumu, o laisvąja eiga. Išlaukti momento. Tuo pat metu darbuotojai galėtų atsipūsti, pailsėti. Tai finansiškai labiau apsimoka, negu tuo metu dirbti“, – aiškino V. Janulevičius.

Būtent sustoti galinti gamyba, anot Verslo konfederacijos vadovo A. Romanovskio, yra pagrindinė priežastis, dėl kurios Vyriausybei reikėtų pradėti taikyti verslui skirtas elektros kainos dalies kompensacijas. Jis pabrėžia, kad apie ilgalaikius planus ir sprendimus, kaip padidinti šalyje pagaminamos elektros kiekį, yra galima. Tačiau susiklosčiusį šoką reikia spręsti čia ir dabar, kadangi verslas išaugusią sąnaudų dalį paprasčiausiai sieks perkelti į galutinio produkto kainą.

„Verslo lūkestis yra paprastas, kad politikai dabar mobilizuotųsi ir galvotų, kaip tai išspręsti. Jeigu reikia, mestų ir finansinius instrumentus žalai kompensuoti. Pavyzdžiui, jeigu gyventojai žino, kad jie gaus kompensaciją šešis mėnesius, tai prieš priimant įstatymą buvo kalba, jog bus kompensaciniai mechanizmai ir verslui. Bet to jau nebėra“, – akcentavo A. Romanovskis.

ELTA primena, kad antradienį energetikos ministras Dainius Kreivys kreipėsi į VERT, prašydamas ištirti, ar regioninėje elektros energijos prekybos biržoje nėra atmetami Lietuvos elektros energijos gamintojų kainos pasiūlymai, kurių kaina yra žymiai mažesnė nei galutinė susiformavusi elektros kaina biržoje, antradienį pranešė Energetikos ministerija.

Ministras taip pat prašo reguliuotojo įvertinti, ar pats algoritmas, kuriuo remiantis skaičiuojama elektros energijos kaina biržoje, nėra dar viena aukštų energijos kainų priežastis.

D. Kreivys viešėdamas Darbo partijos frakcijos posėdyje Seime, teigė, kad antradienis buvo „baisiausia diena Lietuvos elektros energetikos istorijoje“, kadangi vidutinė elektros kaina „Nord Pool“ biržoje trečiadienį siekia 823 eurų už megavatvalandę.

Trečiadienį Lietuvos valstybinė energetikos įmonė „Ignitis gamyba“ pranešė, kad jos valdomas Kombinuoto ciklo blokas (KCB) trečiadieniui teikė net 24 skirtingus pasiūlymus, kurių kainos buvo gerokai mažesnės negu susiformavusios „Nord Pool“ biržos elektros kainos, tačiau pigesni pasiūlymai buvo atmesti pritaikius vadinamąjį „paradoksalų atmetimą“.

Įmonės teigimu, dėl to ženkliai pigesnę elektros energijos gamybą siūlantys įrenginiai nelaimi aukcionų ir neturi galimybės gaminti elektros energijos, taip sumažinant didmeninę elektros energijos kainą.

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija tokios Pakruojo dvaro iniciatyvos nepalaiko, nes nemato poreikio.

Pasak  Pakruojo dvaro valdytojo Giedriaus Klimkevičiaus, vykstant karui verslas turi parodyti Rusijos turistams, kad jie Lietuvoje – nepageidaujami.

„Jie (rusai – BNS) yra sutepti krauju, todėl norime pasiųsti žinią, kad Lietuvoje ar bent jau Pakruojo dvare nėra laukiami“, – trečiadienį LRT radijui sakė G. Klimkevičius.

Verslininko iniciatyvos visą Lietuvos apgyvendinimo ir restoranų sektorių paskelbti zona be rusų turistų nepalaiko viešbučių ir restoranų asociacija.

„Vakar asociacijos valdyba svarstė šį klausimą, tačiau nutarė nepalaikyti tokios iniciatyvos, nes tam nėra poreikio – į Lietuvą šiuo metu atvyksta tik pavieniai turistai iš Rusijos“, – sakė Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė.

„Asmeniškai palaikau Giedriaus (Klimkevičiaus – BNS) iniciatyvą, tačiau apsispręsti priimti ar nepriimti rusų turėtų būti kiekvieno verslininko sprendimas“, – pridūrė ji.

Pakruojo dvaras paskelbė, jog nuo rugpjūčio 12 dienos nebepriims Rusijos pilietybę turinčių lankytojų, ir ragino tokius apribojimus kultūros, turistiniuose objektuose taikyti visiems Lietuvos viešbučiams, restoranams, valstybinėms ir privačioms organizacijoms.

„Siūlysime maitinimui, renginiams, kultūros renginiams pratęsti šiuo metu galiojančią PVM lengvatą vieneriems metams, o viešbučiams, įvertinant tai, kad dalis viešbučių klientų yra užsieniečiai, tai yra vertinama, kaip eksportas, išlaikyti 9 proc. lengvatą mes siūlysime kaip nuolatinę“, – po susitikimo žurnalistams sakė V. Jurgutis.

Viceministras pažymi, kad šie verslai vis dar iki galo neatsigavo nuo neigiamų pandemijos padarinių, todėl per šį laikotarpį taikytus lengvatinius tarifus būtina išlaikyti ir toliau.

„Ministerijos specialistų parengtos analizės rodo, kad nors pardavimų skaičiai grįžta į priešpandeminį lygmenį, išlaidų struktūra, kaštai, nuo darbuotojų darbo užmokesčio iki komunalinių kaštų yra ženkliai išaugę. Todėl verslo situacija dar nėra tokia, kad jiems būtų lengva. Norime, kad jie galėtų visiškai atsistatyti“, – aiškino jis.

Tuo metu viešbučiai, pasak viceministro, apskritai gali būti traktuojami kaip iš dalies eksporto paslaugą teikiantis verslas.

„Eksportui PVM nėra taikomas. Kadangi apie pusė apgyvendinimo įstaigų klientų yra užsienio gyventojai ir tikimės, kad atsigaunant po pandemijos tų užsienio turistų srautai grįš, todėl logiška, kad lengvatinis PVM nėra tiek lengvatinis, kiek vidurkinis PVM tarp užsienio svečių ir Lietuvos svečių“, – tikino V. Jurgutis.

Prasidėjus pandemijai 2020 m. maitinimo įstaigų apyvarta Lietuvoje krito 22 proc. Palyginimui – vidutinė visų verslų apyvarta krito tik 1 proc., pažymi ministerija. Lengvatinis PVM tarifas buvo įvestas antrą 2021 m. pusmetį. Bendra įmonių finansinė situacija 2021 m. pabaigoje buvo blogesnė nei prieš pandemiją, nes pajamos tik buvo atsistačiusios, tačiau išlaidos buvo 8,2 proc. didesnės.

Lengvatos panaikinimas kitais metais dar labiau padidintų paslaugų kainas. 20 iš 27 ES šalių taiko lengvatinį PVM tarifą maitinimo paslaugoms, atkreipia dėmesį Ekonomikos ministerija.

Švelnėjant pandemijos ribojimams, 2021 m. apgyvendinimo įstaigų apyvarta augo 14 proc., tačiau tesiekė tik 63 proc. 2019 m. lygio.

Dėl lengvatos viešbučiams, EIM skaičiavimu, valstybės biudžetas per metus netenka apie 15 mln. eurų.

E. Šiškauskienė: nepratęsus PVM lengvatos restoranams, kainos šiemet augtų maždaug penktadaliu

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė tvirtina, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūloma pratęsti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata šiam sektoriui yra itin svarbi.

Ji pažymi, kad maitinimo sektorius po pandemijos iki galo dar neatsigavo, kadangi didžioji augančių pajamų dalis skiriama didėjančiam darbo užmokesčiui, kylančioms žaliavų ar patalpų nuomos kainoms padengti.

„Atrodo, kad baigėsi pandemija ir šviesa tunelio gale matėsi. Tačiau karas savo įtaką padarė. Nėra užsienio turistų ir, be abejo, labai kilo sąnaudos. Visi mato, kad apyvartos gerėja, restoranai atsigauna, bet niekas nežiūri į sąnaudų eilutę“, – penktadienį po susitikimo su Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovais žurnalistams teigė E. Šiškauskienė.

Pasak restoranų verslo atstovės, šis sektorius vis dar susiduria su sunkumais, kadangi iš užsienio atvykstančių klientų skaičius taip ir negrįžo į priešpandeminį lygį.

„Didžioji masė užsienio turistų taip ir nebeatvyko. Užsienio turistų skaičiaus kritimą matome apie 70 proc. Vakariečiai įsivaizduoja, kad pas mus vyksta karas“, – aiškino ji.

Pasak E. Šiškauskienės, maitinimo paslaugų kainos šiemet veikiausiai ir taip augs bent 10 proc., o nepratęsus PVM lengvatos ir grąžinus 21 proc. tarifą, kainos per šiuos metus augtų net penktadaliu.

„Restoranų laukia galbūt neblogas sezonas. Vienintelis dalykas, gelbėjęs po pandemijos, buvo sumažintas PVM, kuris buvo duotas vyriausybės kaip subsidija, pagalba šiam, labiausiai nuo pandemijos nukentėjusiam, sektoriui. Galiu drąsiai pasakyti, kad išgelbėjo apie 80 proc. restoranų nuo bankrotų. Dabar situacija sudėtinga: visi mato tik į restoranus einančius srautus ir atrodo, kad viskas labai normaliai, tačiau taip nėra. Verslas desperatiškai kovoja su pandemijos padariniais, atidavinėja atidėtus mokesčius, kyla maisto produktų kainos, o vyšnia ant torto – energetikos kaštai, suvalgantys visus uždirbtus pelnus“, – kalbėjo Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė.

Dar nesibaigus pandemijai prasidėjo karas, neigiamai paveikęs turizmo sektorių, kuris tiesiogiai siejasi su restoranų veikla.

Yra be galo sudėtinga: darbuotojų stygius, pakilę atlyginimai, infliacija beveik 16 proc. Mes labai tikėjomės, kad padidės užsienio turistų srautai, bet jie nepadidės, nes turizmas Europoje, pagal pasaulinės organizacijos duomenis, planuoja atsigauti 2023 metais. Tai Baltijos šalių ir Rytų Europos prognozės yra labai liūdnos“, – sakė E. Šiškauskienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Prašo, kad bent vieneriems metams pratęstų PVM lengvatą restoranų verslams.

PVM lengvatos pratęsimas vieneriems metams būtų užtenkamas atsistoti ant kojų.

„Labai didelė pagalba būtų vieneriems metams pratęstas sumažintas PVM, nes tikrai niekas nesitikėjo karo. Jeigu būtų pandemija pasibaigus ir būtume grįžę į normalias vėžes, tai tikrai šito neprašytume. Premjerė aiškiai pasakė, kad dvejiems metams, tačiau karas smogė taip pat: mažėja turistų srautai, anuliacijos... praėję Vilniaus gatve pamatytumėte ištuštėjusias vitrinas ir išnuomojamas patalpas. Mums labai nesinori, kad verslas išeitų į šešėlį, nes daug kas neišgalės mokėti pakilusių atlyginimų ir visų susidariusių skolų. Kiek teko kalbėtis su visu sektoriumi, tai skaičiuos, ar išvis verta dirbti. PVM lengvatos pratęsimas vieneriems metams būtų užtenkamas atsistoti ant kojų, jeigu neatsirastų vėl kokia netikėta COVID-19 banga arba užsitęstų karas“, – kalbėjo E. Šiškauskienė.

Restoranų savininkai tikėjosi sugrįžti į įprastą ritmą ir išsimokėti susikaupusias skolas, tačiau situacija dar labiau komplikavosi.

„Mes matėm „Creditinfo“ duomenis, kad per ketvirtį užsidarė apie 16 proc. maitinimo įstaigų, bet čia buvo pandemijos metu. Dabar situacija dar labiau pakito, nes visi labai tikėjosi atsidaryti, normaliai dirbti ir atiduoti mokesčius, atidėtas paskolas, tačiau matom, kad taip nevyksta, o dar ir sąnaudos drastiškai pakilo. Atiduoti visus mokesčius ir suvaldyti situaciją yra labai sudėtinga“, – aiškino E. Šiškauskienė.

Patiekalų kainos esą kils 10–15 proc.

„Mes galvojom apie tai, bet žmones irgi gąsdina tie patys pakilę mokesčiai, ne tik verslui, bet visiems yra skaudi vieta. Kainas be abejo reikės kelti apie 10–15 proc., bet tuomet mažės vartojimas, nes žmonės nežino, kaip bus dėl karo, ir yra linkę taupyti“, – teigė Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė.

Tuo metu kaimo turizmo sodybų galimybes padėti pabėgėliams riboja jų veikla tik šiltuoju sezonu, nors ir jos jau pasiūlė priimti apie 400 žmonių.

Anot E. Šiškauskienės, asociacija su Vyriausybe pradėjo pokalbius dėl galimo pabėgėlių priėmimo, tačiau viešbučių savininkams kyla daug praktinių klausimų, į kuriuos kol kas nėra atsakymų.

„Pavyzdžiui, Vyriausybė siūlė padengti 10 eurų žmogui apgyvendinimą viešbutyje be PVM ir be pusryčių, klausimas, o kur tada tie žmonės maitintųsi. Ukrainiečiams duos maistui pašalpas, tai, tarkim, moteris su vaiku tris mėnesius gyvena viešbutyje ir nedirba restoranas, tai ką, jie pirks dujines plyteles ir kambariuose gaminsis? Teoriškai lyg viskas yra gerai, bet praktiškai kyla daug klausimų“, – BNS sakė E. Šiškauskienė.

Pasak jos, šiuo metu dalis viešbučių savininkų siūlo apgyvendinti pabėgėlius nemokamai, dalis norėtų gauti iš valstybės kompensacijas, ypač dėl išaugusių sąnaudų už šildymą.

„Vieni asociacijos nariai kambarius duoda nemokamai, kiti atidarytų savo viešbučius, bet reikia įsijungti šildymą ir paskui vien už jį mokėti 80 tūkst. eurų, kad kokius 10 kambarių duotų, tai kol kas labai įvairių nuomonių yra“, – sakė asociacijos vadovė.

Lietuvos kaimo turizmo asociacijos vadovės Agnės Vaitkuvienės teigimu, valdžia į ją kol kas dėl pabėgėlių apgyvendinimo nesikreipė, tačiau patys verslininkai jau yra savanoriškai pasisiūlę priimti apie 400 žmonių.

„Vyriausybės pozicija kol kas tokia, kad pirma (pabėgėliai – BNS) apgyvenami miestuose, kur patogiau išdėstytos parduotuvės ir ligoninės arčiau, o tada jau apgyvendins kaime. Todėl dabar daugiau per savivaldybes ir per vietos užimtumo tarnybas tos iniciatyvos eina“, – BNS sakė A. Vaitkuvienė.

„Patys esame paskelbę apklausą tarp asociacijos narių, kiek gali priimti, tai šios dienos duomenimis, yra 39 sodybos, kuriose nemokamai galėtų apgyvendinti apie 400 pabėgėlių visoje Lietuvoje“, – pridūrė ji. 

Anot E. Šiškauskienės, preliminariai vien tik šalies viešbučiuose galėtų būti apgyvendinta apie 8 tūkst. karo pabėgėlių, tačiau kol kas tokio poreikio nėra.

„Šiuo metu šalyje yra labai daug savanoriškų iniciatyvų apgyvendinti pabėgėlius, be to, jų srautas į Lietuvą yra santykinai menkas, todėl kol kas iš mūsų nėra poreikio. Esame savotiškas rezervas“, – BNS sakė asociacijos vadovė.

E. Šiškauskienės teigimu, viešbučiai norėtų ne tik apgyvendinti, bet ir įdarbinti pabėgėlius – dėl to asociacija kalbasi ir su Užimtumo tarnyba.

„Dabar daugiausia nuo karo bėga moterys su vaikais, taip, jos galėtų dirbti virtuvėje arba kambarinėmis, mes to labai norėtume, o viešbučiai suteiktų iš karto ir gyvenimą, ir darbą“, – sakė ji.

„Pavyzdžiui, „Kauno grūdai“ turi viešbutį, tai jie siūlosi ir apgyvendinti, ir darbą įmonėje“, – pridūrė E. Šiškauskienė.

Kaimo turizmo asociacijos vadovė taip pat teigia, kad pabėgėliai galėtų būti įdarbinti.

„Nemokamai apgyvendinami pabėgėliai bent jau laikinai gautų ir darbą sodyboje: teritorijos priežiūrą ar kitus kvalifikacijos nereikalaujančius darbus“, – BNS sakė A. Vaitkuvienė.

Anot jos, nemažai kaimo sodybų yra pritaikytos dirbti tik vasarą, nes neturi šildymo, todėl jos turi ribotas galimybes apgyvendinti žmones ilgiau.

Migracijos departamento duomenis, ketvirtadienio ryte buvo užregistruota kiek daugiau nei tūkstantis Lietuvą pasiekusių pabėgėlių iš Ukrainos.

Vyriausybė trečiadienį nusprendė iš rezervo skirti 3,94 mln. eurų nuo karo bėgantiems ukrainiečiams priimti: nevyriausybinių organizacijų mobilių komandų veiklai – 152 tūkst. eurų, maitinimui – 1,97 mln. eurų, higienos, kitiems žmonių reikmenims ir medikamentams – 880 tūkst. eurų, trijų dienų maisto daviniams – 275 tūkst. eurų.

Nors šiuo metu nėra daug įmonių, kuriose dėl sergančių darbuotojų strigtų darbas, tačiau situacija – nerami. Jie sako ypač pasigendantys sėkmingesnio bendradarbiavimo su valdžios institucijomis, bet tikisi jų pagalbos šioje sudėtingoje situacijoje. Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė pabrėžė, kad situacija darosi grėsminga bei siūlo leisti į Lietuvą įsivežti daugiau darbuotojų iš užsienio šalių.

„Dėl darbuotojų saviizoliacijoje kalbame ir su Užimtumo tarnyba, ir su Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), ir dėl migracijos su Užsienio reikalų ministerija (URM). Aš manau, kad mes vienareikšmiškai turime įsivežti darbuotojų. Kovidiniame kontekste dabar labai aiškiai matosi, kad gal ir nevisiškai būtina izoliacija visų šalia sirgusio asmens dirbusių darbuotojų, arba net sergančių asmenų ir t.t. Gana lanksčiai mes bendraujame su SAM, nes situacija tikrai darosi grėsminga“, – Eltai sakė E. Šiškauskienė.

Verslo atstovė tikina, kad dėl dabartinės pandemijos situacijos jau užsidarė keletas restoranų, o situacija ir toliau yra labai sudėtinga.

„Kalbėjome su vienu restoranų tinklu, tai iš tiesų jau keletas restoranų užsidarė, nes nebeliko darbuotojų. Kai yra tinklas, gali perskirstyti vienaip ar kitaip darbuotojus ir uždaryti porą restoranų, tačiau kitiems, kurie turi po vieną įmonę ar restoraną, jiems, be abejo, yra žymiai sudėtingiau. Viename viešbutyje susirgo du virėjai, tai praktiškai nebelieka kam dirbti. Situacija labai labai sudėtinga“, – pabrėžė Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė.

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis mato potencialią problemą dėl galimo darbuotojų trūkumo kylant COVID-19 atvejų skaičiui ir teigiamai vertina sprendimą trumpinti saviizoliacijos laikotarpį.

„Mes tokių signalų negavome, bet bendrai dėl skaičių yra akivaizdu, kad tai yra problema, nes natūraliai didelis atvejų skaičius, serga jaunesnio amžiaus žmonės, tai akivaizdu, kad gali nelikti kam dirbti. Nuotoliniame darbe, aišku, žmones pakeičia, bet ne visur. Bendrai atvejų kilimo skaičių galima įvardinti problema. Dėl to mes ir sakėme, kad saviizoliacijos sutrumpinimas ir tų visų apibrėžimų, kontakto su sergančiuoju sušvelninimas yra teigiamas dalykas“, – teigė Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis.

Bendravimas su valdžios institucijomis vertinamas nevienareikšmiškai

Kalbėdama apie bendradarbiavimą su valdžios institucijomis, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė kritikavo, kad šalyje yra įvestas galimybių paso reikalavimas, bet tuo pačiu išskyrė, kad yra sutarta su SAM ir Vyriausybe kalbėtis, jeigu dėl didelio sergamumo prekybos sektoriuje situacija taptų kritinė.

„Mums galimybių pasas yra netvarkoje, bet tai yra keturių mėnesių žinia, mes nekeičiame savo pozicijos, o dėl omikron ir didesnio sergamumo mes esame sutarę su SAM ir Vyriausybe, jeigu matytume, kad situacija darosi kritinė, informuoti juos ir tada gal svarstytų, kad ir prekybai reikia pritaikyti tą kitokią izoliacijos tvarką“, – tikino R. Vainienė.

E. Šiškauskienė dviprasmiškai vertino santykius su valdžios institucijomis. Viena vertus, ji teigiamai įvertino darbą su SAM bei Užimtumo tarnyba, tačiau tuo pačiu ji kritikavo bendradarbiavimą su Ekonomikos ir inovacijų bei Finansų ministerijomis.

„Su SAM turime labai gerą ryšį ir pradėjome dabar labai intensyvią komunikaciją ir su Užimtumo tarnyba. Mums labai nesiseka su pagalbos priemonėmis dėl energetinių kaštų, nes jau nuo spalio mėnesio turime Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pažadus, kad bus pagalba, bet vis Finansų ministerijos patvirtinimo nesulaukiame, ar bus skirti tie 3-4 milijonai eurų. Šioje situacijoje iš tiesų nejaučiame nei pagalbos, nei dialogo su Vyriausybe, nes nuo spalio mėnesio laukti ir nesulaukti atsakymo – tai iš tiesų kažkaip atrodo labai keistai“, – kritiškai vertino E. Šiškauskienė.

Ateities scenarijai migloti, iš valdžios prašoma veiksmų, o ne grasinimų

E. Šiškauskienė, nesulaukdama paramos iš Vyriausybės, planuoja kreiptis į Seimą dėl pagalbos viešbučių ir restoranų sektoriui.

„Mes dar kreipsimės į Seimą ir, be jokios abejonės, daug kas tiesiog užsidarinės, nes neįmanoma atlaikyti, ypač verslo viešbučiams, kurie miestuose ir taip neturi turistų, ir dabar ta situacija tokia, tai aš nežinau, kas dar gali išsilaikyti iki pavasario. Matysime pagal situaciją, nes visi tikisi, kažkaip kapstosi ir vis dar tikimės ir valdžios pagalbos“, – aiškino Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė.

„Pavyzdžiui, Rumunija, kuri nėra turtinga šalis, gruodžio mėnesį kiekvienam viešbučiui skyrė po 450 tūkstančių eurų dotaciją. Latviai iš karto sureagavo į energetinius kaštus ir 50 procentų apmoka kiekvieną mėnesį visiems elektros vartotojams. Labai tikimės kažkokių veiksmų iš savo valdžios, nes kol kas matome tik gąsdinimus, kad jau uždarys. Tas ypatingai žemyn muša pardavimus ir tų pačių viešbučių, ir restoranų, o labai norėtųsi matyti ne tik eilutę, kurioje būtų gąsdinimai, bet ir eilutę, kokia pagalba siūloma verslams. Jeigu jau uždarinės, tai tegul uždarinėja ir iš karto informuoja, kokia pagalba būtų, nes dabar tik vieni gąsdinimai ir dažniausiai nepamatuoti“, – pridūrė E. Šiškauskienė.

A. Romanovskio teigimu, dabar Vyriausybėje derinama pagalbos priemonė, skirta viešbučiams ir atvykstamajam turizmui, o iš principo šiuo momentu pagalbos priemonių nėra, nes faktiškai nėra ir ribojimų.

„Vienintelis dalykas, ką mes žinome, yra tas, kad dabar yra derinama priemonė, kuri bus skirta specifiškai viešbučiams ir atvykstamajam turizmui. Bus viena specifinė priemonė, bet iš principo pagalbos priemonių dabar nėra, nes faktiškai nėra jokių ribojimų. Nebėra veikiančio prastovų mechanizmo, subsidijos jau pasibaigusios, tai čia bus specifinė priemonė, kuri bus orientuota į tai, kad kai kurie sektoriai, ypatingai atvykstamojo turizmo, dėl skirtingos metodikos negavo tinkamos paramos anksčiau“, – teigė LVK prezidentas.

„Su atvykstamuoju turizmu buvo tokia problema, kad kada skaičiavo antrą paramos paketą, žiūrėjo jų apyvartas ir lygino su laikotarpiais, kada pas juos 2019-ais metais žiemą buvo žemos pajamos dėl specifikos. Dėl to jie nekvalifikavo pagal kriterijus, nors de facto jie nukentėjo. Aš suprantu, kad ministerija dabar į tai atsižvelgdama derina priemonę, kuri skirta bus ir atvykstamajam turizmui, ir viešbučiams, kurie irgi santykinai labiausiai nukentėjo, bet mažiausiai gavo tos paramos. Čia labai sektorinė, specifinė priemonė, ir daugiau kol kas negirdėjau. Yra tos bendros priemonės, t.y. paskolinės priemonės, kurias administruoja „Invega“ ir viskas“, – pridūrė A. Romanovskis.