„Komisija šiandien (trečiadienį – BNS) priėmė sprendimą – komisija ponui Gustui netaikys išimties dėl ribojimo įsidarbinti centre. Tai reiškia, kad jam turi būti taikomas reikalavimas vienerius metus „atvėsti“, – BNS sakė VTEK atstovė spaudai Eglė Ivanauskaitė.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas BNS patvirtino, kad E. Gustas nebus skiriamas į šias pareigas. Tačiau jis kol kas negalėjo pasakyti, kokie bus tolesni žingsniai dėl centro vadovo konkurso.

„Kadangi konkursas jau seniai pasibaigęs, dabar reikia išsiaiškinti – teisininkai turės pateikti išvadą, kaip daryti – ar mes turime antrą kandidatą patvirtinti, ar vis dėlto konkurso rezultatai nebegalioja, Negaliu šiandien pasakyti, koks bus kitas veiksmas“, – BNS sakė K. Navickas.

Vėliau ketvirtadienį jis BNS sakė, kad užimti centro vadovo postą galės antrasis atrankoje likęs pretendentas. Jo pavardės K. Navickas sakė kol kas negalintis atskleisti. 

Pasak E. Ivanauskaitės, komisija išanalizavo E. Gusto priimtus sprendimus jam einant viceministro pareigas ir nustatė, kad šių metų spalį jis pirmininkavo ministerijos Strateginio planavimo komiteto posėdžiui ir pasirašė jo protokolą, kuriuo nutarta skirti centrui papildomai 58 tūkst. eurų.

„Komisijos narių nuomone, tokias aukštas pareigas ėję asmenys neturėtų įsidarbinti į pavaldžius juridinius asmenis, nes tai prieštarautų Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo paskirčiai ir sukurtų neskaidrumo regimybę“, – teigė E. Ivanauskaitė.

Į komisiją kreipėsi pats E. Gustas – jis prašė pateikti nuomonę, ar jis gali būti skiriamas į šias pareigas nepažeisdamas įstatymo.

Gruodžio pradžioje komisija jau buvo išreiškusi nuomonę, kad E. Gustas dėl tos pačios priežasties  privalo vienerius metus „atvėsti“ ir negali įsidarbinti centre.

Tuomet komisijos nuomonės paprašė buvęs ministras Andrius Palionis. Į VTEK jis kreipėsi po to, kai komisija lapkričio pradžioje nepradėjo tyrimo dėl E. Gusto ir rekomendavo jam prieš priimant sprendimą dėl įsidarbinimo įvertinti, ar nėra teisinių kliūčių užimti šias pareigas. 

Į VTEK spalio pabaigoje kreipėsi ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys Andrius Vyšniauskas, prašydamas ištirti, ar E. Gustui neturi būti taikomas vienerių metų „atšalimo“ laikotarpis. 

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras vadovo neturi jau kelerius metus.

Paskirtasis žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako, kad E. Gustas negalės užimti posto, jei paaiškės, kad centras buvo jam pavaldus. 

„Jeigu paaiškėtų, kad ponas Gustas laimėjo konkursą įstaigoje, kuri buvo jo kaip viceministro pavaldume, tokiu atveju jis tos pozicijos negalėtų užimti“, – BNS sakė K. Navickas.

VTEK atstovė spaudai Eglė Ivanauskaitė BNS pranešė, jog praėjusią savaitę komisija išreiškė nuomonę, kad E. Gustui būtų taikomas reikalavimas vienerius metus „atvėsti“. nes šių metų spalį jis pasirašė ministerijos Strateginio planavimo komiteto posėdžio protokolą – jo pagrindu centrui buvo skirta lėšų.

„Atsižvelgiant į tai komisija mano, kad E. Gustui būtų taikomi apribojimai įsidarbinti“, – BNS sakė E. Ivanauskaitė.

Komisijos nuomonės, ar dėl atranką laimėjęs E. Gustas galėtų būti skiriamas centro generaliniu direktoriumi nepažeidžiant reikalavimo vienerius metus „atvėsti“, papraė ministras A. Palionis. Į VTEK jis kreipėsi po to, kai komisija lapkričio pradžioje nepradėjo tyrimo dėl E. Gusto ir rekomendavo jam prieš priimant sprendimą dėl įsidarbinimo įvertinti, ar nėra teisinių kliūčių užimti šias pareigas. 

Atsižvelgiant į tai komisija mano, kad E. Gustui būtų taikomi apribojimai įsidarbinti.

VTEK atstovė taip pat pranešė, kad komisija dar nesvarstė paties E. Gusto prašymo pateikti nuomonę, ar jis gali būti skiriamas į šias pareigas nepažeisdamas įstatymo.

„Pagal šiemet įsigaliojusį naują reglamentavimą asmenys gali kreiptis į VTEK dėl išimčių taikymo. Komisija turi surinkti duomenis apie konkrečią situaciją, įvertinti juos ir tada spręsti, ar toje situacijoje būtų taikomas apribojimas, ar ne. Jeigu mes gausime papildomų dokumentų, susijusių su tais sprendimais, turėsime juos įvertinti“, – aiškino E. Ivanauskaitė.  

Kadenciją baigiančio ministro atstovas Rosvaldas Gorbačiovas sako, jog A. Palionis nepriims sprendimo, nes laukiama VTEK atsakymo dėl E. Gusto kreipimosi.

„Todėl ministras nepriims jokio sprendimo ir panašu, kad tą sprendimą reikės priimti naujam ministrui“, – BNS sakė R. Gorbačiovas. 

Į VTEK spalio pabaigoje kreipėsi Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys Andrius Vyšniauskas, prašydamas ištirti, ar E. Gustui neturi būti taikomas vienerių metų „atšalimo“  laikotarpis. 

Anot jo, įstatymas aiškiai sako, kad valstybės politikas negali vienerius metus tapti jam pavaldžios įstaigos vadovu.

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras vadovo neturi jau kelerius metus.   

Tačiau komisija neatmeta galimybės pradėti tyrimą, jei E. Gustas įsidarbins centre ir bus įžvelgta, kad jis galėjo pažeisti Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą.

Todėl komisija ketvirtadienį rekomendavo E. Gustui prieš priimant sprendimą dėl įsidarbinimo  įvertinti, ar nėra teisinių kliūčių jam užimti šias pareigas, rašoma E. Gustui, ministrui Andriui Palioniui ir Seimo konservatoriams skirtame rašte. 

Pasak VTEK, tyrimas nepradėtas, nes E. Gustas dar nepradėjo eiti pareigų, dėl kurių jam gali kilti interesų konfliktas. 

Su E. Gustu BNS susisiekti kol kas nepavyko. 

Žemės ūkio ministro atstovas Rosvaldas Gorbačiovas BNS sakė, kad E. Gustas dar nėra paskirtas į naujas pareigas.  

Į naują Seimą išrinktas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys Andrius Vyšniauskas spalio pabaigoje komisijos paprašė ištirti, ar E. Gustui neturi būti taikomas vienerių metų „atšalimo laikotarpis“. 

Anot jo, įstatymas aiškiai sako, kad valstybės politikas negali vienerius metus tapti jam pavaldžios įstaigos vadovu.

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras vadovo neturi jau kelerius metus.  

Į naują Seimą išrinktas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys Andrius Vyšniauskas ketvirtadienį Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos paprašė ištirti, ar E. Gustui neturi būti taikomas vienerių metų „atšalimo laikotarpis“. 

„Matome, kad nueinanti valdžia visomis išgalėmis stengiasi savo politikus, kurie rinkimų nelaimėjo, sukišti į šiltas pavaldžių įstaigų institucijas. Ypač tokių paskyrimų regime ne kur kitur, kaip Žemės ūkio ministerijoje“, – pranešime sakė politikas.

Anot jo, Viešųjų̨ ir privačių̨ interesų derinimo įstatymas aiškiai sako, kad valstybės politikas negali vienerius metus tapti jam pavaldžios įstaigos vadovu.

A. Vyšniauskas BNS sakė iš savų šaltinių turintis žinių, kad konkurse dalyvavo septyni pretendentai, o E. Gustas jį laimėjo ir šiuo metu yra tikrinamas tarnybų. Apie tai, remdamasis neįvardintais šaltiniais, pranešė ir portalas delfi.lt.

„Ministerija bandys atsakyti, kad E. Gustas šitos įstaigos nekuravo, nes viceministrai kuruoja konkrečias įstaigas, bet tas kuravimas yra nelabai formalus – taip, ministras paveda, bet klausimas yra toks, ar tu, kaip viceministras, nenusišalinai nuo klausimų, nepriėmei sprendimų, kurie buvo susiję su ta agentūra. Aš nuoširdžiai manau, kad tai yra neįmanoma“, – sakė A. Vyšniauskas.

Matome, kad nueinanti valdžia visomis išgalėmis stengiasi savo politikus, kurie rinkimų nelaimėjo, sukišti į šiltas pavaldžių įstaigų institucijas.

Jis, be to, pabrėžė, kad Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras vadovo neturi jau kelerius metus.  

Žemės ūkio ministro atstovas Rosvaldas Gorbačiovas BNS sakė konkurso laimėtojo pavardės negalintis atskleisti, kol vyksta patikra ir jis nepatvirtintas į postą.

„Kai bus oficialiai paskirtas, tik tada informuosime visuomenę, kas yra laimėtojas. Laimėtojas pageidavo, kad jo asmens duomenys nebūtų viešinami, kol jis bus paskirtas į pareigas“, – teigė R. Gorbačiovas. 

„Tai, kas kalbama viešoje erdvėje, aš negaliu nei patvirtinti, nei paneigti“, – sakė jis.

Su E. Gustu BNS susisiekti ketvirtadienį nepavyko.

VTEK atstovė spaudi Eglė Ivanauskaitė sakė, kad A. Vyšniausko prašymą komisija, tikėtina, nagrinės posėdyje kitą savaitę. 

„Komandą tikrina struktūros (...). Vienas jau yra atsakymas dėl viceministro Evaldo Gusto jau yra patvirtintas“, – BNS sakė A. Palionis.

Pasak ministro, E. Gustas darbą pradės nuo rugsėjo 2 dienos ir daugiausia kuruos tarptautinius reikalus.

„Kaip bebūtų – laukia naujas finansinis laikotarpis, tai esame susitarę, kad jis kuruos tarptautinį ir Europos skyrių (...). Jis turi patirties šioje srityje ir kaip buvęs ministras jis praktinių įgūdžių turi labai daug“, – tvirtino A. Palionis.

E. Gustas 2013-2016 metais dirbo ūkio ministru Algirdo Butkevičiaus Vyriausybėje, nuo 2018-ųjų liepos jis dirbo viceministru buvusio žemės ūkio ministro Giedriaus Surplio komandoje.

Lietuvos socialdemokratų darbo partijos deleguotas A. Palionis ministro poste dirba nuo praėjusios savaitės, jis pakeitė po koalicijos derybų posto netekusį G. Surplį.

Portalo teigimu, „socialdarbiečiui“ E. Gustui galbūt darę įtaką žmonės palaikė tiesioginius ryšius su „Toksiką“ stačiusia Italijos bendrove „Hafner Srl“. Šiuo metu teisme nagrinėjamoje byloje kaltinimai pateikti „Hafner Srl“ vadovui Heinrichui Hafneriui ir buvusiam „Toksikos“ vadovui Virginijui Daubarui. Pasak portalo, H. Hafneriui byloje talkina buvęs E. Gusto visuomeninis patarėjas, advokatas Kęstutis Virbickas.

E. Gustas tikino apie tai išgirdęs tik iš žurnalistų ir teigė vertinantis neigiamai. Jo teigimu, jokio spaudimo iš italų jis nejutęs.

BNS primena, kad 2016 metais, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) baigė tyrimą ir perdavė teismui bylą dėl 25,2 mln. eurų vertės pavojingų atliekų deginimo įrenginio statybos „Toksikoje“ šalia Šiaulių, Aukštrakių kaime, ir dviem asmenims bei Italijos bendrovei pareiškė įtarimus dėl didelės vertės sukčiavimo.

Tyrimo metu nustatyta, kad Italijos bendrovės vadovas projekto pirkimo komisijai pateikė melagingus duomenis apie jos kvalifikaciją, pajėgumus ir patirtį statyti tokį įrenginį Lietuvoje. Siekiant laimėti konkursą, buvo apgaulingai nurodyta, kad italai Vokietijoje yra sėkmingai pastatę tris tokius įrenginius.

Pasak FNTT, paaiškėjo, kad buvęs „Toksikos“ vadovas V. Daubaras sudarė sąlygas, jog Italijos bendrovė laimėtų konkursą.

Ūkio ministerijos valdomos „Toksikos“ užsakymu gamyklą 2013 metais pastatė „Hafner Srl“ ir Lietuvos „Senovė“. Projektui skirta 15,2 mln. eurų ES paramos.

S. Skvernelis: nieko negirdėjau

Premjeras Saulius Skvernelis teigia nežinantis, koks galėjo būti žemės ūkio viceministro Evaldo Gusto vaidmuo, už europinius pinigus statant galingesnę nei numatyta pavojingų atliekų deginimo gamyklą „Toksika“. Premjeras sako, jog E. Gustas buvo patikrintas teisėsaugos, skiriant jį į naujas pareigas, ir teigia nematantis problemos.

„Viceministras praeina, patikėkite, labai griežtą patikrų filtrą, tai jeigu pretenzijų ir abejonių niekas neišsakė, jis buvo paskirtas viceministru, ir tą padarė žemės ūkio ministras. Tai jei kažkokios istorijos domina, reikėtų viceministro ar ministro paklausti. Tikrai negirdėjau tos istorijos“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė premjeras, komentuodamas portalo lrt.lt tyrimą.

„Jeigu būtų nustatyti pažeidimai (...), tai, be abejo, reikėtų žiūrėti, kas blogai ar projektą padarė, ar padarė darbus, kurie negali būti finansuojami, ir tada bus vertinimas. Aišku, net ir tūkstantis eurų yra didelė našta, bet tada tikrai man reikėtų specialiai gilintis. Negirdėjau, kad čia kažkokia problema“, – pridūrė S. Skvernelis.

G. Surplys nemato problemos

Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys teigia neturintis jokios informacijos apie žiniasklaidoje minimą galimą viceministro Evaldo Gusto vaidmenį, statant galingesnę nei numatyta pavojingų atliekų deginimo gamyklą „Toksika“. Pasak G. Surplio, jis nėra gavęs ir specialiųjų tarnybų perspėjimų dėl E. Gusto. 

„Aš su juo kalbėjausi, jis man papasakojo šitą savo istoriją ir man ji atrodo įtikinama. O visa kita – yra atitinkamos tarnybos, kurios užsiima tais tyrimais. Mano žiniomis, tie tyrimai yra padaryti, nieko neteisėto nerasta. Visi viceministrai ir visi ministro patarėjai privaloma tvarka turi pasitikrinti Specialiųjų tyrimų tarnyboje (STT). Iš STT aš jokių signalų dėl E. Gusto nebuvau gavęs“, – BNS sakė G. Surplys.

Žiniasklaidai skelbiant, kad E. Gustas, būdamas ūkio ministru, galbūt patyrė neteisėtą poveikį, G. Surplys sako, kad jo žiniomis, E. Gustas tik protarpiais dalyvavo gamyklos statybos procese ir galbūt padėjo išvengti europinės paramos grąžinimo.

„Tai labai sena istorija, E. Gustas „Toksikos“ klausimų sprendime dalyvavo labai fragmentiškai, „Toksika“ jau veikė, kai jis buvo ministras. Jo sprendimai, jo parašai, mano žiniomis, yra tik ant veiklos pratęsimo (...) – arba mes stabdome projektą ir grąžiname Europos Sąjungos paramą, tai yra 13 mln. eurų, arba jį tęsiame, teisminius ginčus sprendžiame teisme, kas dabar ir vyksta. Na, ir šiuo metu, kiek esu informuotas, maksimali piniginė grėsmė, sankcija Lietuvai yra 25 proc. nuo tų 13 mln. eurų (tektų grąžinti tokią sumą – BNS)“, – kalbėjo ministras.

Ministras pridūrė nematantis problemų dėl E. Gusto: „Pagal tą informaciją, kurią šiuo metu turiu, tikrai ne“.

Žemės ūkio ministerija pranešė, kad E. Gustas pirmadienį tapo ketvirtuoju viceministru ministro Giedriaus Surplio komandoje.

E. Gustas bus atsakingas už klausimus, susijusius su žemėtvarka, įstaigų darbo optimizavimą bei Žemės ūkio ministerijos perkėlimą į Kauną.

„E. Gustas valstybės tarnyboje dirba daug metų, tad gerai žino, kaip veikia valstybinės įstaigos ar įmonės. Manau, kad jis tikrai ras kelią ir sprendimus dėl efektyvesnio ir rezultatyvesnio jų darbo“, – pranešime spaudai sakė G. Surplys.

Žemės ūkio ministerijos atstovė Božena Zaborovska-Zdanovič BNS teigė, kad pastaruosius pusantrų metų E. Gustas dirbo Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacijos generalinio sekretoriaus Talebo Rifai specialiuoju patarėju.

59-erių E. Gustas Algirdo Butkevičiaus vadovautoje socialdemokratų Vyriausybėje dirbo ūkio ministru, iki tol yra dirbęs vidaus reikalų viceministru, Vidaus reikalų ministerijos kancleriu.

2014 metų pradžioje tuometinis ūkio ministras E. Gustas žadėjo konsoliduoti verslo priežiūros institucijas, tuomet jų skaičių siekta sumažinti nuo 68 iki 30–ies. Valstybės kontrolė šių metų kovo pabaigoje teigė, kad iki 2017 metų buvo konsoliduotos vos kelios įstaigos.

Žemės ūkio viceministrais jau dirba Ausma Miškinienė, Darius Liutikas ir Venantas Griciūnas

E.Gustas BNS šią savaitę sakė, kad dėl konkursų į šias pareigybes turėtų spręsti naujas sveikatos apsaugos ministras.

„Naujas vadovas turi pasirinkti“, – teigė jis.

VLK be nuolatinio vadovo dirba jau ne vienus metus. Laikini vadovai nuo 2014 metų skiriami dėl to, kad buvęs vadovas Algis Sasnauskas tuomet buvo teismo pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo ir nušalintas. A.Sasnauskas nepalankų teismo sprendimą skundė ir apeliaciniame teisme bylą pralaimėjo šių metų liepą, tuomet buvo atleistas.

A.Sasnauskas nuteistas dėl neskaidraus pirkimo. Jis norėjo sužinoti, ar jo kabinete nėra sumontuota pasiklausymo aparatūra – aptikti ir neutralizuoti slaptą pasiklausymo aparatūrą turėjo iš bendrovės „Gelsauga“ gauta įranga. Anot tyrėjų, A.Sasnauskas nusprendė organizuoti pirkimo procedūras taip, kad būtų sudarytos sąlygos nugalėtoju pripažinti būtent bendrovę „Gelsauga“.

Kol A.Sasnaukas buvo nušalintas, VLK laikinai vadovavo Gintaras Kacevičius, Aurimas Baliukevičius. Pastarasis VLK laikinai vadovauja ir šiuo metu.

Šių metų balandį įsteigtas Nacionalinio visuomenės sveikatos centras iki šiol dirba su laikinu direktoriumi – šias pareigas eina direktoriaus pavaduotojas Giedrius Nariūnas.

Pernykščiame reitinge Lietuva užėmė 20-ąją vietą iš 189 vertintų pasaulio valstybių.

Ūkio ministras Evaldas Gustas pabrėžia, kad sudarydamas reitingą Pasaulio bankas atliko tam tikrų rodiklių vertinimo metodikos pakeitimus, kurių pagrindu buvo perskaičiuotos visų šalių pozicijos.

„Skaičiuojant pagal atnaujintą metodologiją, Lietuva ir praėjusiais metais būtų užėmusi ne 20, o tą pačią – 21 poziciją“, – pranešime spaudai aiškina E.Gustas.

Ūkio ministerija skelbia, jog kaip ir pernai, geriausiai Lietuva įvertinta turto registravimo srityje – jai skirta 2-oji pozicija iš visų valstybių. 6-ąją vieta įvertinta ir Lietuvos sutarčių vykdymo sritis - dėl pailgėjusios sutarčių vykdymo trukmės šalis nuo pernai metų smuktelėjo per tris pozicijas.

Mokesčių mokėjimo srityje Lietuva pakilo iš 49 į 27 vietą.

Taip pat Lietuvos pozicijos pakilo statybų leidimų (iš 18 į 16 vietą) bei nemokumo (iš 70 į 66) indeksų srityse. Pastarajame pagerėjo vienas iš indeksų – susigrąžinimo procentas: (buvo 42,8 proc., dabar 45 proc.).

Prisijungimo prie elektros tinklų indekso srityje Lietuva nukrito 1 pozicija – į 55 vietą.

Labiausiai Lietuvos pozicijos reitinge nukrito verslo pradžios srityje – iš buvusios 8 vietos pernai į 29. E.Gustas tai aiškina pasikeitusia vertinimo metodika: pastaruosius trejus metus Pasaulio bankas vertino mažųjų bendrijų steigimo procedūras, šiemet - uždarųjų akcinių bendrovių.

„Mažųjų bendrijų steigimo procedūros paprastesnės, jų mažiau, šios bendrijos steigiamos per trumpesnį laiką, nereikia minimalaus įstatinio kapitalo. Uždarosios akcinės bendrovės įstatinis kapitalas yra 2,5 tūkst. eurų ir procedūros užima daugiau laiko“, – aiškina ūkio ministras.

Pasaulio banko verslo sąlygas vertinančiame tyrime „Doing business 2017“, kaip ir pernai, palankiausios verslui šalys lieka Naujoji Zelandija, Singapūras ir Danija - jos dalijasi pirmąsias tris vietas.