1987 metais gimęs vyras nurodė, kad šeštadienį į jo „Facebook“ paskyrą parašė vartotoja, kuri pasiteiravo dėl parduodamų daiktų.

Po kurio laiko vyras į savo el. paštą gavo nuorodą, kurią atidarius ir suvedus banko kortelės duomenis, nuo jo banko sąskaitos buvo nuskaityta 17,8 tūkst. eurų.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo ir neteisėto elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimo.

Peržvelgus feisbuke randamas dienraščio vardu pavadintas paskyras, verta atkreipti dėmesį, kad viena jų buvo ką tik sukurta.

Šiais metais sukurtoje paskyroje nėra nė vieno įrašo, nesidalinta jokia kita dienraščio informacija.

Kita paskyra, atrodanti labai panašiai, kaip ir tikroji dienraščio „Klaipėda“ paskyra, feisbuke vis tiek gali būti atpažįstama kaip fiktyvi, nes joje pažymėta, kad paskyros autorius gyvena Rytų Prancūzijos komunoje Maconge, kurioje registruota 145 gyventojai.

Skaitytojai turėtų atkreipti dėmesį, kad tikroji dienraščio paskyra turi 85 tūkst. stebėtojų, iki šiol fiksuota 75 tūkst. patiktukų. Kitos paskyros tokiais skaičiais net iš toli negali pasigirti.

Oficialioje paskyroje dalijamasi autentiškomis dienraščio publikacijomis.

Oficialioji paskyra yra sukurta 2008 metų rugsėjo 1 d. Nurodoma net puslapio ID informacija, lankytojams pateikiamas ir oficialus portalo elektroninis paštas.

Sukčiai, kurdami fiktyvią feisbuko paskyrą, veikiausiai nepagalvojo ir dienraščio pavadinimą parašė su klaidomis – be kabučių, kurios pavadinime yra būtinos.

Sukčiai siuntinėja programėle „Messenger“ pranešimus apie nebūtas loterijas ir konkursus.

Juose pranešama, kad skaitytojas esą laimėjo dovaną, ir prašo žemiau esančiame laukelyje suvesti banko kreditinės kortelės numerį.

Dienraštis „Klaipėda“ jokių kortelių ar kitų bankininkystės duomenų neprašo ir tokių žinučių nesiuntinėja.

Todėl internautai neturėtų atsakinėti į tokias žinutes, juolab jokiu būdu neturėtų spausti jokių nuorodų.

„Jei nepatvirtinsite per 24 val., laikysime Jus žlugusiu“, – taip į potencialias aukas kreipiasi aferistai.

Dienraštis „Klaipėda“ perspėja, kad konkursų ir žaidimų neorganizuoja, tad tokių pranešimų nesiuntinėja.

Skaitytojų prašoma atidžiai patikrinti feisbuko nuorodas, nepatingėti pasidomėti paskyrų istorija, patikrinti kontaktus ir kitą informaciją.

Kaip pranešė Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, apie 18.22 val. Jurbarko policija gavo 52-ejų moters  pranešimą apie tai, kad antradienį, apie 17 val. socialiniame tinkle „Facebook“ ji įdėjo skelbimą, jog parduoda striukę.

Su ja susisiekė tariama pirkėja, kuri prašė prekę išsiųsti DPD kurjeriu, atsiuntė aktyvią nuorodą, kurią paspaudus nuo moters sąskaitos buvo nuskaičiuoti pinigai.

Patirta 1900 eurų turtinė žala. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.

Turi 102 tūkst. sekėjų

„Tikrasis „Reidas TV“ puslapis feisbuke gyvuoja nuo 2010 metų. Tai yra paskyra, kurioje diskutuojama apie kultūrą keliuose, gatvėse ir kiemuose vairuojant, einant, šliaužiant“, – taip G. Vaičekauskas internete pristatė savo paskyrą.

„Reidas TV“ šiuo metu turi 102 tūkst. sekėjų.

Tačiau feisbuke paskyrų su žodžiu „reidas“ itin daug.

„Mūsų turinys yra nemokamas. Bet kažkas pamatė tokius srautus ir nutarė pasinaudoti svetimu įdirbiu. Kažkokie jaunuoliai susikūrė paskyrą su labai panašių spalvų logotipu, ir žmonės tiesiog ėmė painioti šias skirtingas paskyras“, – pasakojo G. Vaičekauskas.

Pasak pašnekovo, įžūlumo viršūnė buvo pasiekta, kai veikėjai internete ėmė vogti svetimas autorines vaizdo medžiagas. O užklausus, kodėl taip daro, dar ir ėmė meluoti arba iš viso nutilo.

Pretenzijos dėl autorystės

Priekaištus klonuotai paskyrai ėmė reikšti net ir vieno Gargždų portalo autoriai, klausdami, kodėl be leidimo buvo paimta autorinė medžiaga apie eismo kuriozus prie naujai atidarytos parduotuvės.

„Iš pradžių gargždiškiai kreipėsi į mane, manydami, kad tai aš vagiu. Paaiškinau, kad niekada to nebuvo ir nebus. Mano paskyroje viešinamos tik autorinės medžiagos, kurias atsiunčia patys autoriai. Tada gargždiškių portalas kreipėsi į kitus veikėjus, dirbančius panašiu, kaip mano, pavadinimu. O jie dar ėmė aiškinti, kad medžiagą iš Gargždų turėjo seniai, prieš savaitę. Na, nejuokinga, nes visi žino, kada buvo atidaryta nauja parduotuvė Gargžduose. Prieš jokią savaitę tokios medžiagos net negalėjo būti“, – patikino G. Vaičekauskas.

Praėjusį savaitgalį G. Vaičekauskas pastebėjo, kad iš jo paskyros buvo paimta medžiaga ir ja pasidalinta kitoje paskyroje.

„Aš raštu kreipiausi į juos ir paklausiau, kodėl toliau jie vagia? Matau, kad žinutę perskaitė, bet į ją neatsakė. Aš nežinau, kaip su tokiais žmonėmis bendrauti“, – piktinosi G. Vaičekauskas.

Rekordas – milijonas peržiūrų

Laidos „Reidas“, transliuotos „Balticum“ televizijoje, pavadinimą sugalvojo G. Vaičekausko žmona Giedrė Vaičekauskienė.

„Laida pasirodė 2002 m. kovo 4 d. 2004-aisiais man sukako 40 metų ir aš šioje laidoje dar dirbau 16 metų. „Reidas“ tapo žinomas. Per tą laiką atsirado daugybė paskyrų, kuriose vartojamas žodis „reidas“. Per tą laiką tik vienintelis žmogus kreipėsi į mane, klausdamas, ar nieko nenutiks, jei jis savo kaimo grupės pavadinime vartos žodį „reidas“. Aš jam atsakiau – be abejo, gali, nes tai gražus žodis“, – pasakojo G. Vaičekauskas.

Jei nėra sutikimo, toks informacijos viešinimas laikomas neteisėtu.

Jis akcentavo, kad svetimo turinio negalima vogti ir nederėtų naudotis pavadinimų panašumu.

„Reidas TV“ yra pelnęs žmonių pasitikėjimą, savo šaltinių manęs niekas nepriverstų išduoti, net teismas. O klonuotos paskyros tokį pasitikėjimą menkina. Taip pat svarbu, kad paskyra „Reidas TV“ nemoko, kaip „neįpūsti“ į alkoholio matuoklį ar išvengti policijos patikrinimo. Ši paskyra moko, kaip negerti, o išgėrus nevairuoti“, – akcentavo G. Vaičekauskas.

Policijos pareigūnai dažnai kreipiasi į G. Vaičekauską, ieškodami duomenų apie pažeidėjus.

„Paskyroje žmonės diskutuoja, ir tai labai gerai. Taip auga vairavimo kultūra, o tai ir yra pagrindinė šios paskyros užduotis. Aš pinigų neimu, reklamos nededu. Aš neraginu pažeidinėti taisyklių. Aš nepranešinėju, kur stovi policija. Tačiau visi padorūs portalai visada nurodo, kieno medžiaga pasinaudojo“, – patikino G. Vaičekauskas.

Šios paskyros rekordas – per milijoną peržiūrų sulaukusi istorija apie veikėją, važinėjusį „Opel Omega“ automobiliu su užrašu „Terminator“.

„Tas veikėjas norėjo dirbti policijoje ar „Aro“ rinktinėje, tačiau po to kilo skandalas dėl policijos kieme padegtų automobilių“, – prisiminė pašnekovas.

Genovaitė Rimeikytė-Svist. Asmeninio archyvo nuotr.

Priminė atsakomybę

Advokatų kontoros „Lexgate“ advokato padėjėja Genovaitė Rimeikytė-Svist priminė, kad Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo nuostatos galioja ir feisbuke.

„Visų pirma, reikia atkreipti dėmesį, ar socialinių tinklų paskyra yra vieša. Tačiau visi turėtų žinoti, kad norint kopijuoti ir skelbti kito asmens paskelbtą informaciją reikia gauti to asmens sutikimą. Autoriaus teises saugo Civilinis kodeksas ir Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas“, – paaiškino teisininkė.

Teisės aktuose numatyta, kad asmuo, skelbiantis kito asmens paviešintą informaciją, turi užtikrinti informacijos teisėtumą.

„Tai reiškia, kad joks kitas asmuo negali skelbti informacijos be autoriaus sutikimo. Jei nėra sutikimo, toks informacijos viešinimas laikomas neteisėtu. Tai įtvirtinta Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 15 straipsnyje“, – tikino teisininkė.

Kaip pranešė teismas, šių metų liepą, D. M. iš savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyros, komentuodamas informacinį straipsnį, parašė komentarą, kurstantį prieš kitus žmones dėl jų tautybės.

Teismas nustatė, jog savo komentaru, nukreiptu prieš ukrainiečius ir žydus, asmuo viešai kurstė smurtauti ir fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl tautybės.

D. M.  savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino ir gailėjosi, taip pat teigė, jog buvo išprovokuotas kitų straipsnį komentavusių asmenų diskusijos.

Asmeniui sutikus su prokuroro siūloma bausme, antradienį Kauno apylinkės teismas baudžiamuoju įsakymu D. M. pripažino kaltu dėl kurstymo prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę.

Kadangi asmuo pripažino savo kaltę ir dėl jos gailėjosi, jam paskirta 2550 eurų dydžio bauda sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė 1700 eurų dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti per metus nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Viename iš feisbuko skelbimų pastebėta informacija apie dovanojamą lapę.

Atlikus tyrimą nustatyta, kad asmuo Varėnos rajone, teisėtu būdu savo sodybos kieme sugavo lapę. Per patikrinimą paaiškėjo, kad asmuo lapę jau buvo paleidęs į laisvę, nes pilietiški gyventojai socialiniame tinkle įspėjo, kad skelbimo turinys yra neteisėtas.

Anot departamento, laukinis gyvūnas negali būti auginamas ar perduodamas auginti kitiems, todėl už šį pažeidimą asmeniui gresia nuo 30 iki 300 eurų bauda.

Aplinkosaugininkai nustatė dar vieną neteisėtos prekybos atvejį feisbuko skelbime, kuriame asmuo siūlė padovanoti auginimui arba kailiams usūrinį šunį.

Paaiškėjo, kad asmens sodybos kieme šunys pagavo usūrinį šunį. Laukinis gyvūnas buvo uždarytas ir laikomas narve.

Usūrinis šuo yra įtrauktas į Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą ir šio gyvūno laikymas, auginimas, veisimas, dauginimas, mainymas, įvežimas, perkėlimas, prekyba ar kitoks jo naudojimas neturint leidimo yra draudžiamas.

Usūrinis šuo buvo paimtas ir perduotas gyvūnų globos namams, bendrovei „Nuaras“. Už neteisėtą prekybą asmeniui gresia bauda nuo 200 iki 400 eurų. 

Sutikti socialinių tinklų vartotojai teigė, kad nelabai atkreipė dėmesio ir, jei jaustų nerimą dėl savo duomenų, tiesiog nesinaudotų feisbuku. Žmonės pažymi, kad nepublikuoja daug asmeninės informacijos, dėl kurios bijotų.

Ar užtenka parašyti pranešimą apie draudimą naudoti asmeninę informaciją ir tikėtis teigiamo atsako, pokalbis su MRU Viešojo valdymo ir verslo fakulteto dekanu Dariumi Štiliumi.

– Ar užtenka parašyti draudžiantį pranešimą ir tikėtis, kad duomenys bus apsaugoti?

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kalbame apie pasirinkimą, kurį feisbukas įdiegė, t. y. susimokėk arba sutik su asmeninių duomenų tvarkymu rinkodaros tikslais. Labai gerai, kad diskutuojame, bet, feisbuke parašius įrašą, tai lieka tik nuomone.

– Ką feisbukas daro su mūsų duomenimis? Kam renka ir ką su jais veikia?

– Yra duomenų, kurie reikalingi paslaugų teikimo tikslais, patys suprantame, kad, jei norime telekomunikacijų paslaugų sutarties, norime naudotis elektroninio ryšio paslaugomis, mums reikia atskleisti savo vardą ir pavardę. Vieni yra duomenys, kurie naudojami paskelbus įrašą ir jį pamatytų viešai draugai. Kiti duomenys yra tie, iš kurių feisbukas ir daro verslą – parduoda reklamą. Tam reikia suprofiliuoti vartotojus, kad būtų tikslesnė reklama. Apie tai ir kalbama – apie duomenis, kurie nebūtini paslaugų sutarčiai įvykdyti.

– Ar gali feisbukas reklamos tikslais naudoti mūsų įkeliamas nuotraukas, vaizdo įrašus? Ar jie įkelti tampa feisbuko dalimi?

– Kad feisbukas parduotų savo reklamą, jam reikia profiliuoti vartotojus – žinoti, ką jie mėgsta. Kuo jis tiksliau suprofiliuoja, tuo tikslesnė reklama ir reklamos paslaugos tampa brangiau apmokamos. Vienas iš būdų – panaudojant slapukų informaciją žinoti, ką vartotojas mėgsta.

Pajuokausiu: kad visiškai apsisaugotumėte, nenaudokite socialinių tinklų.

– Kaip apsaugoti savo duomenis?

– Pajuokausiu: kad visiškai apsisaugotumėte, nenaudokite socialinių tinklų. Yra tam tikri nustatymai, kuriuos leidžia pasirinkti pats paslaugų tiekėjas. Tačiau kalbame apie tai, kaip apsaugoti duomenis, kad jų nenaudotų rinkodaros tikslais ir neprofiliuotų. Kol kas yra tik du variantai – mokėk arba būsi profiliuotas.

– Kas būtų feisbukui, jei duomenys, su kuriais žmonės nesutiko, būtų paviešinti?

– Gali prarasti vartotojų dalį. Kai socialinis tinklas praranda dalį vartotojų, jo vertė smunka. Tam tikroje ES valstybėje gali būti konstatuota, kad sutikimai, kuriuos dabar renka feisbukas, yra neteisėti. Gali būti skiriama bauda.

– Kokiose valstybėse yra taip buvę? Kokio dydžio baudos?

– Airijoje bauda – 1,2 mlrd. eurų. Įrašų rašymas, siekiant apsaugoti savo privatumą, gerai diskusijai palaikyti, tačiau neturi įtakos teismine prasme. Visai kitokią įtaką gali turėti skundas, parašytas priežiūros institucijai, kad feisbukas privertė sutikti, nors nesijaučiate turėjęs laisvą pasirinkimą.

Kaip pranešė Tauragės apskrities policija, rugsėjo 2 dieną socialinio tinklo „Facebook“ viešoje grupėje buvo paskelbtas tekstas su necenzūriniais žodžiais, žeminantis policijos pareigūnę.

18-metė Tauragės miesto gyventoja savo veiksmais įžeidė ne tik policijos pareigūnų garbę ir orumą, bet ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Administracinių nusižengimų kodekso 508 straipsnyje (Statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimas).

Atminkite, kad socialiniai tinklapiai yra vieša erdvė, kurią mato visi žmonės ir už padarytus nusižengimus kitų asmenų atžvilgiu reikia atsakyti.

Už šį pažeidimą numatyta bauda nuo 90 iki 140 eurų. Kadangi minėta socialinių tinklų lankytoja pažeidimą padarė pirmą kartą, pritaikius administracinį nurodymą jai paskirta bauda – 45 eurai.

„Atminkite, kad socialiniai tinklapiai yra vieša erdvė, kurią mato visi žmonės ir už padarytus nusižengimus kitų asmenų atžvilgiu reikia atsakyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus“, – sako policija.

Ji teigia, kad Imuniteto valdybos pareigūnai imsis visų priemonių apginti ir apsaugoti kiekvieno pareigūno garbę ir orumą.

„Prieš skelbdami informaciją, kuri gali turėti įtakos kitiems, pagalvokite apie galimas pasekmes sau. Gerbkite tuos, kurie pirmieji atskubės Jums į pagalbą ištikus nelaimei“, – ragina Tauragės apskrities policija.