Kaip pranešė Klaipėdos etnokultūros centras, birželio 23–26 dienomis vyksiančiame festivalyje bus pristatytos septynios užsienio ir dvi Lietuvos tradicinės vertybės, įrašytos į UNESCO reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą, o taip pat dar 12 Lietuvos tradicinių vertybių, įtrauktų į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.

Pagrindiniai festivalio renginiai vyks Danės skvere prie paminklo „Arka“.

Festivalyje dalyvaus lietuviai, svečiai iš Graikijos, Sakartvelo, Ukrainos, Čekijos bei Zimbabvės.

Ketvirtadienį festivalio renginiai apsijungs su Joninėmis: po muzikinės programos, kurioje pasirodymus surengs tradicinio folkloro ansambliai bei kitos grupės, šventę vainikuos fakyrų pasirodymas. Organizatoriai kvies dalyvauti etnopramogose, žaidimuose, žolynų pynimuose.

Anot organizatorių, tarptautinis nematerialaus kultūros paveldo festivalis „Lauksnos“ unikalumu išsiskiria iš bendro Lietuvoje organizuojamų tarptautinių folkloro festivalių konteksto.

Jis reprezentuoja UNESCO saugomus tradicinės kultūros elementus – įvairių tautų tradicinės žodinės, muzikinės kultūros, liaudies meno šedevrus. „Lauksnoms“ suteiktas Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos patronažas.

Trečią kartą Klaipėdoje vyksiantis tarptautinis festivalis „Lauksnos“ skelbia žinią, jog kiekviena tradicija turi savo unikalų veidą.

Pernai ir užpernai dėl koronaviruso pandemijos į rugsėjį perkeltas renginys šiemet grįžo į savo tradicinį laiką – birželio vidurį.

Šiemetinės „Kultūros nakties“ šūkis – „Šviesa visada laimi“.

Festivalio programoje – apie 90 muzikos, teatro, vizualiųjų ir tarpdisciplininių menų, kino, šokio ir edukaciniai renginių.

Anot organizatorių, naktyje kultūros šviesos beieškantiems vilniečiams ir miesto svečiams nušvis ne tik miesto centre esančios kultūrinės institucijos, bet ir kelios miesto bažnyčios ir jų požemiai, Pūčkorių piliakalnis, istorinis kelias iš Viršuliškių į Senąjį Vilnių, Apeliacinis ir Konstitucinis teismai, prokuratūra ir daug kitų.

Kaip ir kasmet, festivalis siūlys įvairių muzikos žanrų koncertus, šiuolaikinio ir klasikinio meno parodas, edukacines ekskursijas, spektaklius.

Katedros aikštėje lauks dviračių paradas už Ukrainos laisvę. Renginio organizatoriai jo dalyvius pirmiausia pakvies į Užupio meno inkubatoriaus kiemą, kur vyks dviračių puošimo dirbtuvės su „VeloMagia“, o saulei besileidžiant – į 16 km maratoną sostinės gatvėmis kartu su Ukrainos vaikais ir Bangerland DJ muzika. Renginio metu vyks įdomiausio dviračio konkursas.

Rotušės aikštėje žinomi Lietuvos autoriai scena dalysis su karo alinamos Ukrainos menininkais.

Simono Daukanto aikštėje bus atidaryta skulptoriaus ir keramiko Giedriaus Mazūro instaliacija „BLUE YELLOW“. Tai kaleidoskopo principu senuose bidonuose sumontuoti veidrodžiai, kuriuose tarsi taikinyje atsispindi besikeičiančios Ukrainos vėliavos spalvos.

Visi „Kultūros nakties“ renginiai yra nemokami.

Pagrindiniai festivalio veiksmai vyks uostamiesčio Danės skvere, prie paminklo „Arka“. Festivalyje dalyvaus lietuviai, svečiai iš Graikijos, Sakartvelo, Ukrainos, Čekijos ir Zimbabvės, kurie birželio 23 d. 18 val. prisistatys festivalio atidarymo koncerte.

„Sumainys žiedus“

Žavu, kad birželio 23 d. 19 val. „Lauksnos“ ir Joninės „sumainys žiedus“ ir pakvies švęsti drauge trumpiausią metų naktį. Koks gi Joninių vakaras be gyvo garso, įdomaus vaizdo, ugnies ir žalumynų?! Todėl vakare koncertuos „Kamanių Šilelis“, skambės projekto „DOVIS“ (Larionas Dyakovas, Michailas Kolodeznyj, „Kuršių ainiai“) folkloro interpretacijos. Taip pat pasirodys tradicinio folkloro ansambliai „Ratilio“, „Alka“, „Alkiukai“, „Kuršių ainiai“, „Senoliai“. „Lauksnų“ Joninių vakarą bus galimybė dalyvauti įvairiose edukacijose – pradedant etnopramogomis, žaidimais vaikams ir baigiant žolynų pynimu. Šventę vainikuos efektingas „Ugnies šokio“ fakyrų pasirodymas.

Tai verta išvysti

Ar žinote, kad žodis „lauksna“ prūsų kalba reiškia žvaigždę, dangaus šviesulį? Festivalio rengėjai mano, kad įvairių pasaulio tautų saugomos, skleidžiamos ir perduodamos tradicijos šviečia kaip lauksnos. O kiekviena tradicija turi veidą. Veidą, kurį sukūrė žmogus su savo autentiška išmintimi, jo pasaulio suvokimas. Tai veidas, kurį verta išvysti.

Tarptautinis nematerialaus kultūros paveldo festivalis „Lauksnos“ unikalumu išsiskiria iš bendro Lietuvoje organizuojamų tarptautinių folkloro festivalių konteksto. Jis reprezentuoja UNESCO saugomus tradicinės kultūros elementus – įvairių tautų tradicinės žodinės, muzikinės kultūros, liaudies meno šedevrus. „Lauksnoms“ suteiktas Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos patronažas.

21 – tiek tradicinių vertybių iš Lietuvos ir užsienio bus pristatyta festivalyje „Lauksnos“.

Nuo sodų iki imtynių

Kiekvieną festivalio dieną nuo 11 val. iki vėlaus vakaro Danės skvere (prie „Arkos“) veiks „Amatų miestelis“, kuris džiugins tradicijas tęsiančių Lietuvos meistrų dirbiniais. Bus galima stebėti jų drožimo, kalimo, pjovimo, rišimo, audimo, siuvinėjimo procesus. O koks festivalis be kulinarinio paveldo meistrų?! Birželio 23 ir 24 d. nuo 11 iki 13 val. ir nuo 15 iki 17 val. Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g. 10) vyks edukacijos šeimai – šiaudinių sodų dirbtuvės. Festivalio dienomis taip pat bus galimybė savo rankomis pasigaminti eglutės dekoracijų iš pūstų stiklo karoliukų. Jų gamybos paslaptis atskleis meistrai iš Čekijos. Kas dieną vyks ir unikalių lietuvių tradicijų pristatymai. Bus pristatytos Mažosios Lietuvos delmonų, lietuvininkų dainavimo tradicijos, kryždirbystės ir jos simbolikos Lietuvoje, muzikavimo cimbolais tradicijos Ignalinos ir Švenčionių kraštuose, pintinių juostų, vilnietiškų verbų tradicijos ir dar daug kitokių šviesulių. Pagrečiui šventės metu bus galima susipažinti ir su iš užsienio atvykusių svečių tradicijomis – gruzinų polifoniniu dainavimu, čidaoba ir chridoli imtynėmis Sakartvele, lietuvišką ritinį pristatys Plungės rajono ritinio sporto klubas „Plateliai“, o meną kurti ir groti tradiciniu pirštais skambinamu muzikos instrumentu mbira / sansi demonstruos svečiai iš Zimbabvė. Ne kiekviename kultūros festivalyje tarpusavyje sudera sportas ir muzika, o juk derinys nekasdieniškas, patrauklus ir vertas dėmesio.

Didieji koncertai

Birželio 24 d. 16 val. planuojamas jaukus koncertas, kurio metu bus įteikta „Aukso paukštė“ šios nominacijos laureatams – Klaipėdos miesto savivaldybės Etnokultūros centro vaikų folkloro ansambliui „Alkiukai“. O birželio 25 d. 18 val. laukia didysis festivalio koncertas „Tradicijos veidas“, kuriame festivalio svečiai galės kiek detaliau pristatyti savas tradicijas. Koncertą bus tiesiogiai transliuojamas internetu – @etnocentras.lt, @onLithuania. 20.30 val. festivalis persikels į Laikrodžių muziejaus kiemelį (Liepų g. 12), kur susitelks į magišką sutartinių rato skambesį su ansambliais „Ratilio“, „Labingis“, „Trys keturiose“, „Siulingėla“ (Vilnius), „Sasutalas“ (Kaunas), „Saulala“, „Siaudela“, „Žemyna“ (Biržai).

Kinas ir parodos

Mieliau vaizdą stebintiems ekrane organizatoriai paruošė vaizdo medžiagos apie nematerialaus paveldo tradicijas, kurių nėra galimybės gyvai pristatyti festivalio metu. Birželio 26 d. 11 val. bus pristatytas dokumentinių filmų ciklas „Nykstantys Klaipėdos krašto kaimai“ (režisierė dr. Dalia Kiseliūnaitė). Festivalio metu ir po jo veiks net trys publikos dėmesio vertos parodos: „Sakralumo jungtys. Kalviškoji kryždirbystė ir šiaudiniai sodai“ (Etnokultūros centro salėje (Daržų g. 10) IV–VII 11–18 val.), „Delmonų siuvinėjimo tradicija“ (Meno kieme, Delmonų galerijoje (Daržų g. 10) IV–VII 11–18 val.), Margaritos Macijauskienės „Lietuviškas sodas pasitinka ir palydi“ (Klaipėdos miesto autobusų stotyje (Butkų Juzės g. 9) kasdien 05.15–21 val.).

Šiemet trečią kartą Klaipėdoje vyksiantis tarptautinis festivalis „Lauksnos“ visiems skelbia gerą žinią, kad kiekviena tradicija turi savo unikalų veidą, į kurį kviečiama pažvelgti iš arčiau.

Esant blogam orui, galimi nežymūs programos pakeitimai. Visi renginiai – nemokami.

Unikalus renginys Kaune

Kaune ir Kauno rajone „ConTempo“ vyksta nuo 2019 metų. Festivalio organizatoriai teigia, jog panašių renginių Europoje – ne vienas, tačiau „ConTempo“ išsiskiria savo lokacija bei gebėjimu kasmet transformuotis ir keistis.

„Festivalis pradėtas dėl to, kad mieste buvo jaučiamas tam tikras kultūrinės įvairovės trūkumas, taip pat reaguojant ir į didžiulę erdvių problematiką. Tačiau visus trūkumus pavertėme privalumais ir neturėdami pakankamai pritaikytų erdvių, festivalio metu jas patys susikuriame arba pritaikome spektaklius netradicinėms erdvėms. Net ir miesto ar rajono gyventojai įprastą aplinką pamato visai kitomis akimis. Tai teikia abipusį džiaugsmą. O šių metų programoje turime ne vieną projektą, kuris nustebins net ir tuos, kurie miestą žino skersai-išilgai“, – teigia festivalio vadovė Gintarė Masteikaitė.

Pats pavadinimas „ConTempo“ kilo iš sutrumpintų žodžių „laikinas“ (temporary) ir „šiuolaikinis“ (contemporary) junginio. O atlikėjų judėjimo greitis – tempo – šių metų festivalyje bus itin įvairus.

Išskirtinis dėmesys scenos menams

Festivalyje susipins teatras, šokis, cirkas ir instaliacijos. Programoje – nauji žadą atimantys kūriniai ir žiūrovų jau pamėgti, sugrįžtantys atlikėjai. Kiekvienas reginys suteiks neišdildomą patirtį, o pasirodymus lydės susitikimai su kūrėjais. Įžanginiai renginiai vyks jau liepos 14–17 dienomis, o pagrindinė festivalio programa nusidrieks rugpjūčio 1–21 dienomis. Šių metų „ConTempo“ atidarys Chloé Moglia, pernai metais stebinusios ir minias pritraukusios atlikėjos, pasirodymas su trupe. „Galiu drąsiai teigti, kad visa programa verta kiekvieno žiūrovo dėmesio“, – džiaugiasi G. Masteikaitė. Suprasdama, jog visų pasirodymų visi lankytojai išvysti nesuspės, prodiuserė atkreipia dėmesį į ryškiausius: „rekomenduoju nepraleisti pernai metais Šeškinę sudrebinusios, o dabar į Eigulius persikeliančios, šokio ekskursijos „Einu pirkti pieno“ („Be kompanijos“), oficialiai festivalį atidarysiančios, pernai Kauno miesto dangų raižiusios, Chloé Moglia su kompanija ir jų išskirtinės instaliacijos „Spiralė“. Taip pat prancūzų šiuolaikinio cirko žvaigždės Boris Gibé kūrinių, olandų garso menininkų „Strijbos en Van Rijswijk“ operos „Signal prie Kauno marių“. Unikali ir kitokį žvilgsnį į tą patį kraštovaizdį sukurianti opera „Signal prie Kauno marių“ įtrauks supančios aplinkos išgyvenimui mažai pažįstamoje Kauno marių regiono dalyje. Soprano dainininkių gyvai atliekamas pasirodymas skambės net kelis kartus, besileidžiant saulei.

„Kemel Photography“ nuotr.

O prancūzas Boris Gibé atveš net kelis kūrinius. Sugrįždamas su visame pasaulyje išgarsėjusiu „L‘Absalu“ ir jam specialiai pastatytu, dvylikos metrų aukščio, teatru, kūrėjas parengė ir naują, dar nerodytą pasirodymą. Jo premjera festivalio metu įvyks Kaune. Ne gana to, dar viena patirtis, kurią B. Gibé ruošia žiūrovams – „Vėtrungė“ – įsikurs Neryje Santakos parke. Aktualiomis temomis kalbės Dries Verhoeven (Nyderlandai), kūrybines idėjas pristatys Ivo Dimchev (Bulgarija), Euripides Laskarides (Graikija), Alessandro Sciarroni (Italija) bei daugelis kitų atlikėjų. Pasirodymai įsikurs ne tik Kauno miesto erdvėse, tačiau bus pristatyti ir Kauno rajone. Tam rengiama atskira programos dalis, įtrauksianti aštuoniolika miestelių.

Glaudi partnerystė

Šių metų festivalio „ConTempo“ programoje įtraukti ir partneryste grįsti projektai. Tai dviejų Europos kultūros sostinių vystomas „Tribune // Dance Your Self!“, kuris sujungia šokėjus iš Ešo (Liuksemburgo) ir Kauno. Tarptautiniuose duetuose dirbdami šiuolaikinio šokio kūrėjai kvies į autorinės kūrybos vakarus bei dirbtuves. Taip pat statomas naujasis spektaklis „Mikado“, kuris bendrai kūrybai sujungė italų ir Lietuvos menininkus. Pastarasis į žmogaus ir ryšių tyrinėjimus įtraukdamas Šeiko šokio teatrą, trupę „Nuepiko“ ir Vittoria de Ferrari Sapetto. Kauno menininkų namuose net kelioms dienoms įsikurs ir susikurti naują tapatybę kvies Euripides Laskaridis. Kauno dramos teatras pristatys ko-produkciją „Babelio bokštas“. O italų choreografas Pietro Marullo bei Lietuvos muzikos ir teatro akademijos šokio ir judesio katedra, Kauno rajone pristatys kūrinį „Wreck“, kviečiantį sukurti naują realybę.

Daugelis, apsilankę Paberžėje, atrado jį būtent čia: galbūt ant Liaudės upės kranto, galbūt mažoje, bet labai jaukioje ir Tėvo Stanislovo išpuoselėtoje bažnytėlėje, o gal po kokiu medžiu, tik dėl jam žinomų priežasčių, tapusiu labai artimu ramybės draugu.

Festivaliu rūpinasi visi

Ramybės, kurios mums visiems dabar reikia kaip oro, kad galėtume toliau pilnavertiškai gyventi, nes, anot Tėvo Stanislovo, „dažniausiai mes suklumpame ir nebeištveriame po pačiu sunkiausiu kryžiumi, po triukšmu ir sujudimu. Nuo bado pabėgame, o po triukšmu sukniumbame“.

Kaip sako daugelio švelniai vadintas Tėvelis, „kaip būtų gera, jei pagaliau suprastume, jog vienas iš pozityviausių ir naudingiausių darbų yra ne kalba, o tylėjimas, ne atsikirtimas, bet „nurijimas žodžio“, ne pastaba, o tylus pakentimas“.

Ilgametis Paberžės bažnytėlės šeimininkas, mokėjo nuraminti žmones, įkvėpti juos surasti savyje jėgų suklupus pakilti, o nuleidus pavargusias rankas jas pailsinti ir vėl kibti į darbus. Darbas jam buvo gyvenimo esmė ir prasmė: „Jeigu atsakymas – „Poilsis!“, reiškia uždavinys turi skambėti taip: „Darbas!“

Darbas ir pagalba vienas kitam čia, Paberžėje, tarsi įaugęs kiekvienam į kraują. Tai liudija ir kasmet rengiamo Tarptautinio Paberžės muzikos festivalio meno vadovas Liudas Mikalauskas. Jo teigimu, artėjant vasarai jau niekam nebekyla klausimas „ar vyks?“, bet klausiama „kada vyks?“ festivalis ir „kuo galiu padėti, kad viskas būtų gerai?“.

„Vos tik prasideda šiltesni orai, seniūnija jau rūpinasi, kada reikia pradėti šienauti, pagelbėti organizuojant transportą kėdžių atvežimui, nes čia suvažiuos visi Kėdainiai, Lietuva... Festivalį organizuoti padeda ir Paberžės 1863 metų sukilimo muziejus, Kultūros centras, dekanatas, savivaldybė – sakyčiau, šio renginio organizavimas jau yra nebe vieno labdaros ir paramos fondo „Viltis-Vikonda“ atsakomybė, jungiasi visi, kiek gali. Tarptautinis Paberžės muzikos festivalis tapo kaip viena didelė šeimos šventė, kuri yra svarbi visiems, – šypsosi L. Mikalauskas.

Ypatingi prisiminimai

Dar kone prieš šimtmetį rašytuose Tėvo Stanislovo pamoksluose galime įžvelgti nūdienos aktualijas, kurios tik patvirtina, kad žmogus amžių amžius ieškojo ir tebeieško tų pačių gyvenimiškų dalykų: „Vienas mąstytojas kartą papasakojo savo nuomonę apie rojų: „Rojus bus tada, kada mes išrasime būdą sustabdyti visą beprasmį triukšmą, rėkavimus, barnius.“ Iš tiesų kaip dažnai mes, giliai susimąstę, irgi tvirtiname, jog mums visko užtenka, o trūksta tik ramybės. Ne vienas žmogus sutiktų grįžti į vyžas ir nagines, bet kad nereikėtų nuolat ir nuolat kęsti sujudimų ir neramumų.“

Organizatorių nuotr.

Tas Žmogus ne tik galėjo, bet ir padarė daug už tai nieko neprašydamas mainais. Jis tik norėjo, kad visiems net gyvenimo viltį praradusiems žmonėms būtų gera kvėpuoti šioje žemėje. Užtekdavo tiesiog pabūti šalia Jo, kad pasaulis, rodos, vėl nušvistų kitomis spalvomis, įgautų naujas formas ar tiesiog pasisuktų kitu kampu.

Jau birželio 26-ąją, minint Tėvo Stanislovo mirimo metines, Paberžės bažnytėlės šventoriuje koncertuosiančio kolektyvo „Niko“ (Naujų Idėjų kamerinio orkestro) įkūrėjas ir meno vadovas, kompozitorius, dirigentas Gediminas Gelgotas pasakoja, kad ir jo dar paauglystėje įvykęs vienas vienintelis susitikimas su dvasininku paliko ypatingus prisiminimus: „Buvau M. K. Čiurlionio mokyklos Vilniuje dešimtokas ar vienuoliktokas, kuomet su drauge pianiste mokyklos buvome „išsiųsti“ koncertuoti Tėvui Stanislovui. Menkai atsimenu visas to aplinkybes, bet įstrigo pats susitikimas su dvasininku. Pamenu, jis mus kalbino, o net kažką atsakyti buvo sunku, nes atrodo, pamažu visą kūną pradėjo veikti kažkokios be galo malonios, šiltos jo bangos. Tai buvo tikras, visam laikui giliai atmintin įsirėžęs pojūtis.“

Visi nori atvykti į Paberžę

Po dvejų pandemijos metų į įprastas vėžias grįžtančio Tarptautinio Paberžės muzikos festivalio meno vadovas sako, kad žiūrovų dėka šį sudėtingą laikotarpį išgyventi nebuvo sudėtinga.

„Buvusių karantinų nelabai ir pajutome – festivaliai visuomet vykdavo vasarą arba rudens pradžioje. Prisiminus priešpandeminį laikotarpį, koncertus organizuodavome Paberžės bažnyčios viduje, bet pasikeitus aplinkybėms, buvome priversti juos perkelti į šventorių. Tačiau tai išėjo tik į gera – kaskart susirinkdavo vis daugiau žmonių, žiūrovų ratas labai išsiplėtė. Dabar net ir norėdami nebegalėtume sutalpinti visų norinčių į jaukią, bet mažą bažnytėlę, – teigiamais pastarųjų metų festivalio pasikeitimais džiaugiasi jo meno vadovas.

Taip, gal koncertai, vykę bažnyčios viduje, būdavo ypatingi, bet vietos jau per mažai. Be to, visi norintys gali bet kuriuo metu užeiti į bažnytėlę, pasimelsti, ramiai pabūti su savo mintimis.“

Šiais metais L. Mikalauskas naujovių nežada, bet ketina išlaikyti tą pačią, jau daugelio pamėgtą ilgametę festivalio koncepciją.

„Pamenu, kaip prieš dvylika metų mes vykdavome į Paberžę, o Regina Galvanauskienė, prižiūrinti Tėvo Stanislovo puoselėtą bažnytėlę ir jos aplinką, sako „Liudai, gal padarom ką nors? Taip norisi, kad kultūra čia sugrįžtų... Kai Tėvas Stanislovas buvo neseniai palikęs mus, įvyko kultūrinė pertrauka ir Regina labai norėjo, kad vėl ji suklestėtų. Taip prasidėjo šis renginių ciklas, kuris apjungė visus bendriems, geriems darbams.

Be Paberžės tokios vietos daugiau niekur nėra. Man teko apvažiuoti visą kraštą, bet nieko panašaus visoje Lietuvoje nemačiau“, – mintimis dalijasi festivalio meno vadovas ir džiaugiasi, kad ne tik festivalio rengimas, bet ir atlikėjų ar dvasininkų kvietimas į renginių ciklą nuolat vyksta sklandžiai: „Į Paberžę labai daug kas nori atvažiuoti. Kiekvieną festivalį mišias aukoja vyskupas arba arkivyskupas.

Organizatorių nuotr.

Šiemet paskambinau Panevėžio vyskupui, kad pakviesčiau aukoti Šv. mišias, klausiau, ar norėtų atvažiuoti į Paberžę. Sakė „žinoma, kad norėčiau. Žinau viską, kas ten vyksta. Labai noriu“. Taigi, netgi vyskupams paskambinus nereikia aiškinti ir įkalbinėti, kad atvyktų aukoti mišių. Visi sako, kad tik susiderintume datą ir su didžiausiu malonumu atvažiuosime.“.

Norisi groti saviems

Apie paskutinį birželio sekmadienį koncertuosiantį kolektyvą „Niko“ festivalio meno vadovas atsiliepia labai šiltai.

„Daugiau užsienyje nei Lietuvoje koncertuojantis kolektyvas yra gerai žinomas klasikine muzika besidominčiai publikai. Labai džiaugiuosi, kad man pavyko juos pakviesti atvažiuoti į Paberžę, nes jie labai retai kada sutinka koncertuoti regione. Tai – didelių koncertinių salių kolektyvas. Bet paskambinau jų vadybininkei po labai gražaus koncerto kažkuriame regione ir ji su dideliu džiaugsmu priėmė mūsų kvietimą koncertuoti Paberžėje. Sakė, kad „mes norime žmonių meilės, ne filharmoninės aplinkos, aplankyti įvairiausias įdomias vietas“. Manau, žmonėms jis turėtų padaryti nepaprastą įspūdį“, – nekantriai laukdamas būsimo koncerto sako L. Mikalauskas.

Po dvidešimties metų pertraukos į Paberžę sugrįšiantis G. Gelgotas teigia taip pat labai laukiantis šio bei kitų koncertų šalies regionuose: „Jau kelerius metu „Niko“ muzikantams pasakoju, kad noriu koncertinio turo po mažus Lietuvos miestelius ir kaimus, bažnytėles ir koplytėles. Ir kad tai vyktų vasarą. Tiesiog todėl, kad laikas nuo laiko tenka tokiose vietose groti, ir visada tai būna puikiausios emocijos, nes žmonės mūsų atvykimu ten taip moka džiaugtis – pasitinka vaišėmis, išlydi gražiais žodžiais ir šypsenomis. Norisi groti saviems... O kur dar ir nematytas Lietuvos grožis, kuris atsiskleidžia po ją važinėjant... Panašu, norai pildosi – be Paberžės šį rugpjūtį grosime dar net penkiuose Lietuvos miesteliuose, ir tikiuosi ateity bus dar ir dar daugiau!“

Organizatorių nuotr.

Neeilinis kolektyvas ir ypatinga muzika

Kaip sako L. Mikalauskas, tai nėra tas kolektyvas, kuris atsisėda ant kėdžių ir groja iš natų.

„Niko“ yra tas kolektyvas, kuris eina į žmogų. Jie muziką parodo ne tik skambesiu, bet ir kūno kalba, emocijomis, šūksniais... Tai yra toks kolektyvas, kuris nedainuojantis, bet reikia pastatyti mikrofonus dainavimui“, – juokiasi L. Mikalauskas.

„Taip, viskas yra ir labai daug kartų repetuojama, iki detalių gludinama, o būnant scenoje – dar ir siekis perduoti klausytojui kuo daugiau emocijų...“, – tarsi atliepdamas aukščiau pasakytus festivalio organizatoriaus žodžius sako G. Gelgotas.

Tiesa, L. Mikalauskas pažymi, kad organizuojant šį ypatingo kolektyvo pasirodymą, susidurta ir su tam tikrais iššūkiais: „Iššūkis yra įgarsinti šį kolektyvą ir mes jo ėmėmės jau gerokai anksčiau, kad jį įgyvendintume. Bet, kaip ir visada, manau, viskas įvyks sklandžiai, galėsime mėgautis ne tik jaukia Paberžės aplinka, bet ir puikia muzika“.

„Niko“ buvimas scenoje ir atliekama muzika mintis nukelia kažkur kitur, pamiršti apie buvimą čia ir dabar. Ši grupė ir jos atliekami kūriniai puikiai derės su Paberžės aplinka bei joje tvyrančia ypatinga aura. Juolab, kad neeilinėse vietose koncertuojanti grupė turi patirties atlikti kūrinius gilią, ryškią istoriją, atmosferą, dvasią turinčiose pasaulio vietose. Pavyzdžiui, neseniai tai buvo paramos koncertas Italijoje, Sicilijoje teatro griuvėsiuose, Prancūzijos pietuose, nuostabiajame Provanse...

„Esame profesionalus kolektyvas, tai reiškia, kad iš esmės grojame ten, kur turime groti, pagal iš anksto suderinamą grafiką. Nesakyčiau, kad renkamės vietas. Bet tikrai taip, džiaugiamės, kad nuolat esam kviečiami groti gražiausiose salėse, ypatingose vietose, – tai mus pačius labai įkvepia!“, – sako grupės įkūrėjas ir atskleidžia, kad be visų aplankytų vietų „Niko“ turi ir vieną, labiausiai numylėtą: „Taip gavosi, kad mūsų kolektyvas išvystė ypatingus jausmus Los Angeles miestui Kalifornijoje. Iki pandemijos ten būdavome beveik kasmet. Nuostabi gamta, nuostabi atmosfera.. Tikimės ir vėl sugrįžti – tai turbūt mylimiausia „Niko“ vieta!“

Prieš šešiolika metų neeilinį styginių kolektyvą įkūręs G. Gelgotas prisimena, jog pirmasis „Niko“ koncertas suskambėjo vienoje iš sostinės bažnyčių.

„Studijuodamas kompoziciją LMTA parašiau kūrinį styginiams, norėjau, kad jis būtų atliktas. Sukviečiau muzikantus, – tai ir buvo pirmasis „Niko“ koncertas, vykęs Šv. Jonų bažnyčioje, Vilniuje. O po poros pirmųjų veikimo metų jau ir išsigrynino dabartinis kolektyvo modelis – tai maždaug septynių muzikantų, grojančių styginiais instrumentais, grupė, scenoje akademinę muziką atliekanti šios muzikos atlikimui kiek nebūdingu braižu – be natų, įtraukiant balsą, judesį“, – trumpai grupę pristato  G. Gelgotas kviesdamas visus birželio 26-ąją atvykti į Paberžę trumpai apibūdina būsimą programą: „Atliksime savo repertuaro kūrinius, kuriuos pastaraisiais mėnesiais grojome Estijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Sicilijoje, Prancūzijoje, Graikijoje, Latvijoje, Norvegijoje ir ši programa visur buvo sutikta audringomis ovacijomis. Tai ir mano paties muzika, ir keletas klasikos šedevrų rekompozicijų. Labai džiaugiuosi, kad tai išgirs ir Paberžės festivalio klausytojai!“

Tad linksmai šurmuliuojanti Palanga festivalio svečiams siūlo veiklų, neabejotinai sudominsiančių bet kokio amžiaus festivalio svečius.

Pirmoji pasinerti į šventines linksmybes šiandien pakvietė Gradiali pieva, įsikūrusi Birutės parke. Čia, gamtos apsuptyje, jau nuo ryto vyksta edukaciniai bei sveikatinimo užsiėmimai. Skirtukų gamyba, kvėpavimo ar pusiausvyros mankšta, masažai ir kiti užsiėmimai tapo startas į festivalio „Myliu Palangą“ linksmybes.

Vidurdienį šventinė nuotaika pasklido J. Basanavičiaus gatvėje – čia lankytojus pakvietė Dizaino skveras, kuriame pristatomi Lietuvos ir užsienio šalių kūrėjai, menininkai ir dizaineriai. Originalūs drabužiai, rankinės, papuošalai ir dar daug kitų auksarankių sukurtų dirbinių netruko sulaukti populiarumo – vos atvėręs vartus, Dizaino skveras iš karto sulaukė didelio festivalio svečių susidomėjimo.

O Vytauto gatvėje šventės pradžią paskelbė (Ne)tradicinis kermošius „Palangos Juzė“. Čia siūloma įsigyti originalių dirbinių, suvenyrų, paskanauti kaimiško maisto, saldumynų ir kt.

Organizatorių nuotr.

Smagiai nusiteikus, apsipirkus bei pasirūpinus lauktuvėmis namuose likusiems artimiesiems bei bičiuliams, galima ir užkąsti, juo labiau kad nuo 13 val. gardūs kvapai ėmė sklandyti Nepriklausomybės aikštėje – čia įsikūrė gatvės maisto festivalis „Street food fest“, kuriame kviečiama pasimėgauti įvairių pasaulio virtuvių skoniais. Čia visą savaitgalį bus galima ne tik pasimėgauti nekasdieniais skoniais, bet ir klausysis jaukių akustinių koncertų bei sudalyvauti pokalbių popietėje su publikos mylimais veidais Martynu Starkumi ir Vytaru Radzevičiumi.

Įvairių veiklų siūloma ir daugiau, tačiau didžiausios linksmybės prasidės pavakare, kuomet 20.30 val. Jūratės ir Kastyčio skvere bus oficialiai paskelbta festivalio „Myliu Palangą“ pradžia. Atidarymo ceremoniją praturtins įspūdingas „Electric ladies“ bei beveik du dešimtmečius gyvuojantis profesionalių gatvės artistų „Dulce Compania“ (Vokietija) pasirodymas. Po jo linksmybių estafetę perims bei gerą nuotaiką susirinkusiesiems dovanos grupės „Saulės kliošas“ bei „Studija“, o vakarą vainikuos įspūdingas renginys – Vilniaus miesto meninė instaliacija „Vilniaus sapnas“.

Šeštadienį ir sekmadienį šventinė nuotaika taip pat sklandys visame mieste: J. Basanavičiaus gatvėse, Jūratės ir Kastyčio skvere, Nepriklausomybės aikštėje, Vytauto gatvėje, Birutės parke, paplūdimyje ir kt. Festivalio akcentu taps šeštadienį 23 val. Jūratės ir Kastyčio skvere vyksiantis Lino Adomaičio ir Palangos pučiamųjų orkestro koncertas, kuriam pasibaigus, vidurnaktį, nepamirštamų įspūdžių padovanos šventinis lazerių šou.

„Paukščių festivalio pavadinimas tik iš dalies tapatinamas su Kaišiadorių rajone įsikūrusiais paukštynais – pasakojo viena iš renginio sumanytojų Kaišiadorių turizmo ir informacijos centro (TVIC) vadovė Giedrė Streikauskaitė. – Kur kas didesnę įtaką pavadinimui ir koncepcijos išgryninimui turėjo tai, kad Kaišiadorių apylinkės pasižymi didele paukščių įvairove. Vien paslaptingųjų nakties skrajūnių pelėdų šiame krašte aptiktos penkios rūšys. Čia gyvena ereliai – Lietuvos „ambasadoriai“, kurių kelionės po pasaulį stebimos navigacija. Vien savo artimose apylinkėse per kelerius metus esu nufotografavusi daugiau nei 70 rūšių paukščių. Nemažai rajono žmonių augina įvairiausių veislių dekoratyvinius paukščius, kuriais pasigrožėti kviečiami ir turistai.“

Pasak Kaišiadorių TVIC vadovės, paukščių festivalis – visos dienos renginys, skirtas šeimoms, dovanojantis įdomias pažintis bei patirtis. Renginio tikslas – supažindinti visuomenę su paukščių įvairove ir aktualizuoti tai, kas susiję su paukščiais. Tad žodis „paukštis“ čia įgauna pačią plačiausią reikšmę ir yra svarbiausias.

Festivalyje nuo vidurdienio vyksiančioje parodoje bus galima pasigrožėti įvairiausiais paukščiais – mažais, dideliais, spalvotais, išdidžiais ir šilkiniais. Besidomintys laukinių paukščių pasauliu, ornitologų bus pakviesti į rytinę paukščių stebėjimo ekskursiją. Renginyje galėsite aplankyti gamtininko Mariaus Čepulio fotografijų parodą, kolekcininkų ir menininkų parodas paukščių tematika.

2019-ųjų Paukščių festivalis:

„Festivalio dalyvių lauks įdomios kūrybinės dirbtuvės, maisto edukacijos, žaidimai, susiję su paukščiais. Diskusijų palapinėje „Čiulba ulba“, lyg išskridę ir sugrįžę paukščiai, kalbėsis mūsų kraštiečiai, gyvenantys kitose šalyse, vietos gyventojai bei į mūsų Kaišiadorių kraštą persikėlę gyventi žmonės“, – sakė G. Streikauskaitė.

Tradiciniame Kiaušinių metimo čempionate „Pagauk nesudaužytą“ bus galima ne tik išmėginti jėgas, bet ir pagerinti 2019 metų rekordą – 36,15 metro – ir būti apdovanotais. Suplanuotas ir kliūčių ruožas.

Vyks ir šakočių kepimo čempionatas. Šakočiai bus kepami ant atviros ugnies. Kartu su istorinės virtuvės tyrinėtojais kepėjai pristatys kepinio ištakas, jo istoriją ir svarbą mūsų kultūroje. Čia taip pat bus galima laimėti vertingą prizą už skaniausią iškeptą šakotį!

O šalia šakočių bus galima pasimėgauti vieno iš žymiausių šalies kulinarų, šefo vikingo Vyliaus Blauzdavičiaus šventės metu ant ugnies iškeptais paukštienos gaminiais. „Gurmaniškame kampelyje“ ragausite įvairiausių skonių Kaišiadorių paukštyno keptų gaminių.

Skrydžio laisvės ir svaigaus aukščio mėgėjams – galimybė pakilti oro balionu ir iš aukštai pasižvalgyti po Kaišiadorių apylinkes, jeigu tik leis oro sąlygos.

Šventės erdvėse bus įvairiausių veiklų, užsiėmimų netrūks ir judresnių rungčių mėgėjams, ir siekiantiems įgyti žinių apie paukščius ramesnėje aplinkoje, ir mėgstantiems ragauti, pašokti ar pasiklausyti muzikos. Vakare – Monique, MemelBand, Aistės Smilgevičiūtės ir grupės „Skylė“ koncertas.

Festivalis iki pat vidurnakčio vyks Kaišiadorių miško parko estradoje.

Birželio 3–5 d. į Europos kultūros sostinę sugužės daugiau nei 80 ansamblių ir atlikėjų ne tik iš įvairių Lietuvos kampelių, bet ir iš Latvijos, Ukrainos, Italijos. Gražiausiomis savo regiono tradicijomis, papročiais ir istorija su kauniečiais dalysis apie 1 300 festivalio dalyvių. Tris dienas jie pristatinės savo krašto dainas, muziką, šokius, apeigas. Veiks įvairūs kryždirbystės, tautinio kostiumo, muzikavimo mokymai ir kūrybinės dirbtuvės, bus rengiami gatvės pasirodymai, vakaronės, tautodailininkų ir amatininkų mugė, vyks parodos.

Birželio 3 d. prie Kauno miesto savivaldybės iškilmingai suplevėsuos festivalio vėliava ir bus paskelbta apie festivalio pradžią. „Mėgstančius šokti kviečiame įsilieti į žaibišką sambūrį „Pasišokinėjimas“, o birželio 4 d. – pašėlti su gyva muzika Kauno miesto muziejuje tradicinių šokių vakaronėje „Net padurkai dulka…“ – kviečia organizatoriai.

Tiems, kas mėgsta autentiškų dainų, tradicinių instrumentų skambėjimą, parengta visa puokštė koncertų: nuo sutartinių iki romansų, nuo ragų iki kanklių ir linksmų kapelų. Ateikite ir klausykitės, kas arčiausiai sielos!

Tarp koncertų organizatoriai kviečia užsukti ir į mugę, kuri vyks šeštadienį Kauno pilies prieigose. „Pažadame, tuščiomis tikrai neišeisite. Jei ne puodynę, juostą ar skilandį suderėsite, tai įspūdžių glėbį būtinai išsinešite, nes čia daugiau nei 50 tautodailininkų ir amatininkų ne tik prekiaus savo darbais, bet ir demonstruos tradicinius amatus“, – skelbia festivalio organizatoriai. Šeštadienį prie pilies taip pat skambės užsienio svečių koncertas „Tai svetelių gražumas!“ ir didysis festivalio koncertas „Žalias žalias žolynėlis“.

Visi, besidomintys sūduvių tautiniu kostiumu, kviečiami į Kauno tautinės kultūros centrą, kur šeštadienį visą dieną vyks paskaitos-kūrybinės dirbtuvės „Kaip dabinasi sūduviai“. Čia bus galima pamatyti suvalkietiškų prijuosčių parodą. Taip pat lauks ne mažiau spalvinga paroda „Mažosios Lietuvos delmonai“. Maironio lietuvių literatūros muziejuje tapytojas ir poetas Gvidas Latakas pristatys savo autorinę parodą „Apie Salas“. Parodų ciklą papuoš virtuali ukrainiečių karpinių paroda „Дерево життя/Gyvybės medis“.

Sekmadienį, Tėvo dieną, po šv.Mišių Šv.Jurgio Kankinio bažnyčios kieme prasidės koncertas „Ant tėvelia dvara“, vėliau Arkivyskupijos konferencijų salėje vyks romansų popietė „Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj“ ir uždarymo koncertas „Jau saulelė vakarop“.

„Užsukite, sveteliai, kviečiame ir laukiame kiekvieno! Visi renginiai nemokami!“ – primena festivalio „Atataria lamzdžiai“ organizuojantis Kauno tautinės kultūros centras.