Artėjančio debiuto proga su Lietuvą užsienyje garsinančia jauna dirigente – pokalbis apie jos patirtis su genialiojo kompozitoriaus operomis ir šio teatrinio sezono darbus.

– Koks jūsų santykis su W. A. Mozarto muzika? Ar galėtumėte save pavadinti šio kompozitoriaus kūrybos gerbėja?

– Mozarto genijus mums, muzikantams, pateikia nemažai namų darbų. Jo muzika palyginus paprastomis priemonėmis pasakoja apie įvairialypę žmogaus prigimtį: nuo giliausios psichologijos iki vulgarių kanonų.

Manau, visiems prisiekusiems W. A. Mozarto gerbėjams, o ypač to dar nežinantiems, vertėtų paskaityti kompozitoriaus laiškus. Juose puikiai atsiskleidžia jo žmogiškumas, humoro jausmas, to meto visuomenės ypatybės.

– Jūsų debiutu Klagenfurto teatre Austrijoje tapo „Pagrobimas iš Seralio“. Kurias dar W. A. Mozarto operas jau teko „pačiupinėti“? Ar tarp jų buvo „Figaro vedybos“?

– Pirmąja mano diriguota opera dar studijuojant Leipcige tapo W. A. Mozarto „Užburtoji fleita“. Ir vėliau būtent šis kūrinys dažnai mane lydėjo – esu dirigavusi šešis skirtingus „Užburtosios fleitos“ pastatymus! Klagenfurte šalia debiutinio „Pagrobimo iš Seralio“ taip pat dirigavau šio kompozitoriaus šedevro – „Don Žuano“ – naują pastatymą. O „Figaro vedybos“ Vilniuje man bus pirmosios.

– Dažnai būtent „Figaro vedybos“ laikomos W. A. Mozarto operinės kūrybos viršūne. Ar sutiktumėte su tokiu požiūriu ir kodėl?

– Visos vėlyvesnės šio kompozitoriaus operos savaip yra jo operinės kūrybos viršūnės, nenorėčiau nė vienos išskirti. Kiekvieną kartą mano mylimiausia W. A. Mozarto opera yra ta, prie kurios tuo metu dirbu. Taigi spalį tai bus „Figaro vedybos“!

– Kokios klaidos, jūsų manymu, dažniausiai daromos teatruose interpretuojant W. A. Mozarto kūrinius?

– Muzika yra labai galinga jėga. Mano nuomone, didžiausia klaida mėginti šią jėgą nugalėti ar nuneigti.

Taip pat vėl grįžčiau prie W. A. Mozarto įvairiapusiškumo. Nežinau, kodėl įsivyravusi nuomonė, kad W. A. Mozarto muzika tik grakšti, švelni ir elegantiška. Iš tiesų ji turi ir nemažai „pipiriukų“: akiplėšiškumo, protesto, disonansų, dramos, humoro ir dar daug įvairiausių komponentų.

– Kadangi LNOBT laukiame jūsų debiuto, gal galėtumėte papasakoti, kokias asociacijas nuo pat vaikystės jums kėlė šis teatras? Kokie pirmieji jame matyti spektakliai? Kurie pastatymai jame įsiminė?

– Vilnius – mano gimtasis miestas ir diriguoti Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre yra viena mano svajonių. Dar besimokydama Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje, dažnai lankydavausi LNOBT. Nors nepamenu, kokie buvo pirmieji vaikiški spektakliai, tačiau prisimenu jau paauglystėje matytus pastatymus: „Pikų dama“, „Rigoletas“, „Žydė“. Taip pat labai gerai prisimenu, kaip su draugėmis per pertrauką skanaudavome karštą šokoladą. Nors ką čia galima pamiršti – ši tradicija vis dar gyva!

– Kokie darbai ir kur šį sezoną jūsų laukia prieš ir po „Figaro vedybų“?

– 2019–2020 m. sezonas pilnas operos ir ilgai lauktų projektų. Sezoną pradėjau Leipcigo operoje, kur dirigavau naują Gaetano Donizetti operos „Meilės eliksyras“ pastatymą, režisuotą žymaus tenoro Rolando Villazono. Orkestrinėje manęs laukė puikus, mano itin mylimas „Gewandhaus“ orkestras.

Taip pat laukia nauji pastatymai Antverpene (Antonino Dvoržako „Undinė“) ir Kopenhagoje (šiuolaikinio danų kompozitoriaus Poulo Ruderso opera „Tarnaitės pasakojimas“). Dar suplanuoti koncertiniai debiutai su Švedijos radijo simfoniniu bei Paryžiaus kameriniu orkestrais ir, žinoma, sugrįžimas į Lietuvos nacionalinės filharmonijos sceną.

G. Šlekytės diriguojami operos „Figaro vedybos“ spektakliai Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre rodomi spalio 10, 11 ir 12 dienomis. Grafo Almavivos partiją juose atliks Laimonas Pautienius ir Eugenijus Chrebtovas, Figaro – Liudas Mikalauskas.

Nepakeičiami autoritetai

Zalcburge esantis Mozarto vardu pavadintas universitetas įkurtas prieš du šimtus metų, pagerbiant šiame mieste gimusį vieną garsiausių pasaulio kompozitorių. Šiandien tai viena labiausiai gerbiamų muzikos švietimo institucijų, kurioje savo patirtimi ir žiniomis dalijasi muzikos pasaulio korifėjai.

Pasak Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Muzikos akademijos Dainavimo katedros vedėjo prof. Tomo Ladigos, Mozarteumas yra Austrijos mieste, kuris savo dydžiu vos prilygsta Klaipėdai, tačiau iki šiol yra vienas reikšmingiausių muzikų rengimo centrų pasaulyje.

"Pasiektas mokslo aukštumas ženklina Nobelio premija, o meno srityje, ypač muzikos, ją atstoja dalyvavimas Zalcburgo muzikos festivalyje arba Niujorko "Metropolitan opera". Šiandien svorio centrai persikėlė iš Milano "La Scalos" į Londoną, Niujorką. Tačiau Zalcburgas vis dar yra tarp lyderių, kuris jau daugelį dešimtmečių susirenka pačius geriausius muzikos žinovus", – pasakoja vienas bendradarbiavimo iniciatorių VDU profesorius T.Ladiga.

Abipusė nauda

Kaune operą rengiantiems studentams talkina penki dėstytojai iš Austrijos ir režisierius Michaelas Woodwoodas iš Didžiosios Britanijos. Iš Mozarteumo atvyksta muzikos eruditai profesoriai ekspertai: dirigentas profesorius emeritas Josefas Wallnigas, pianistas Wolfgangas Niessneris, vokalo pedagogė, pianistė Gaiva Bandzinaitė, profesorius dr. Michaelas Malkiewiczius ir vokalo pedagogas profesorius Andreas Macco.

Bendradarbiavimo idėja gimė praėjusį vasarį, kai G.Bandzinaitė ir M.Malkiewiczius vedė meistriškumo kursus Vytauto Didžiojo universitete.

"Pastebėjome, kad lietuvių studentai gražiabalsiai, mokomi teisingai dainuoti, muzikalūs, imlūs, ir daugelis domisi studijomis užsienyje. Labai aukštai vertinu VDU dainavimo pedagogų darbą – tiek dėmesio dainavimo studentams Mozarteume, ko gero, neskiriama. Žinodami, kaip sunku įstoti į aukštąsias mokyklas svetur – skiriasi vertinimo kriterijai, skoniai, išsilavinimo pobūdis – pasiūlėme dalį Mozarteume dėstomų subtilybių atvežti į Kauną", – paaiškina G.Bandzinaitė.

Austrijoje dirbanti muzikė neslepia, kad Mozarteumo atstovams ir patiems buvo įdomu patikrinti dėstymo efektyvumą kitoje terpėje – todėl į VDU dalytis savo žiniomis atvyksta ne vienas, o net penki svečiai iš Zalcburgo.

Parankus kūrinys

Anot G.Banzdinaitės, nuspręsta studentams pasiūlyti "Figaro vedybas", kadangi ši garsi W.A.Mocarto opera turi daug veikėjų, galimybių studentams individualiai atskleisti atskiras partijas pasitelkiant muzikines, stilistines priemones.

"Manau, tai galėtų pažadinti sąmoningumą, dėmesį detalėms, jų atlikimo kokybei ir kartu padėtų VDU studentams konkuruoti su kolegomis tarptautinėje rinkoje – pavyzdžiui, konkursuose, perklausose", – teigia Mozarteumo pedagogė.

Man ir pačiam, jau ne pirmą dešimtmetį dirbančiam muzikui, labai įdomu – čia tikra muzikos filosofija. Tarytum restauratorius atkasa apatinį sluoksnį ir tau tyliai sako – čia yra tikras W.A.Mozartas.

Prof. T.Ladiga pažymėjo, kad "Figaro vedybos" yra itališka opera, o VDU studentai turi galimybę mokytis italų kalbos (kaip ir apie 30 kitų kalbų), kuri yra palankesnė dainuoti nei, pavyzdžiui, vokiečių.

Mozarteume jau dvidešimt metų dirbanti G.Bandzinaitė pastebėjo nemažai skirtumų tarp savo darbovietės ir VDU Muzikos akademijos studentų – pirmiausia todėl, kad Lietuvoje labiausiai vertinamas balsas, arba vadinamoji medžiaga, o Austrijoje visuma: muzikalumas, kalba, raiška, charizma ir t.t.

"Operos projekte dalyvauja puikūs besiskleidžiantys dainininkai, žavios asmenybės. Kauniečiai man atrodo nepaprastai smalsūs, balsingi, lankstūs, pozityvūs. Daug kas dainuoja labai natūraliai. Nors, lyginant su vilniečiais, jie dar neįsisąmonino, kaip kūrinį išmokti padeda "YouTube". Linkėčiau jiems greičiau mokytis, leistis į stilistines subtilybes (pavyzdžiui, W.A.Mocarto rečitatyvus!), drąsiau imtis XX a. muzikos, užsienio kalbų – juk tokie gražūs balsai, geras vokalinis paruošimas", – gerų žodžių negaili G.Bandzinaitė.

W.A.Mozarto kūriniai yra visame pasaulyje pripažinti sunkiausia disciplina, kurios išmokti norintieji kasmet per stojamuosius egzaminus šimtais šturmuoja Mozarteumą Zalcburge –  kiekvienos perklausos reikalavimuose yra bent vienas garsiojo kompozitoriaus kūrinys. Pasak G.Bandzinaitės, Mozarteume siūlomas platus spektras disciplinų, kurios leidžia priartėti prie XVIII a. muzikos stilistikos, istorinio atlikimo.

Kitos lygos patirtis

VDU Dainavimo katedros vedėjas prof. T.Ladiga tikina, kad ryšys su Mozarteumu itin reikšmingas rengiant muzikantus Lietuvoje – jo žodžiais tariant, skirtumas tarp mūsų šalies ir Mozarteumo lygio yra tarsi tarp LKL ir NBA krepšinio pasaulyje.

"Man ir pačiam, jau ne pirmą dešimtmetį dirbančiam muzikui, labai įdomu – čia tikra muzikos filosofija. Tarytum restauratorius atkasa apatinį sluoksnį ir tau tyliai sako – čia yra tikras W.A.Mozartas", – apie bendradarbiavimą su austrų universitetu pasakoja muzikas.

Prof. T.Ladigos teigimu, dalijimasis patirtimi su muzikos pedagogais užsienyje yra svarbus ir todėl, kad šiandien muzikanto darbas yra kupinas naujų iššūkių, rizikos ir nežinomybės – studentams reikia suteikti kuo tvirtesnius pagrindus sėkmingai muziko karjerai. Vis dėlto neretai tai reiškia, kad gali tekti aukoti pramogas, pomėgius, asmeninį gyvenimą.

"Tų, kurie renkasi dainininko specialybę, klausiame: ar tikrai turėsi kantrybės? Jei esi talentingas, turi gražų balsą, tau reikės sunkiai dirbti, mokytis, kažkiek aukoti ir asmeninį gyvenimą. Tam ryžtasi ne visi – per 30 metų vertybės yra šiek tiek pasikeitusios, bet vis dar yra idealistų, tokių, kokie buvome mes. Kad ir kaip būtų, dainininkų gyvenimas nepalieka už borto", – samprotauja profesorius.

VDU studentų ir Mozarteumo dėstytojų operos "Figaro vedybos" premjera įvyks kovo 23–24 d. Kaune.

Vienas populiariausių bosų baritonų pasaulyje lietuvis Kostas Smoriginas vasario 11 ir 12 d. dainuos pagrindinį vaidmenį Wolfgango Amadeus Mozarto operoje „Figaro vedybos“ Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre.

Pats solistas klasikinės muzikos duomenų bazės „Bachtrack“ pateiktą informaciją, kad jis yra vienas iš trijų daugiausiai 2014 metais dainavusių bosų baritonų pasaulyje, vadina tiesiog statistika. Tačiau akivaizdu, kad ir kokios būtų priežastys, skatinančios operos teatrus rinktis vieną ar kitą solistą, vienas iš pagrindinių kriterijų yra dainininko profesinis pajėgumas.

Tad laukiant Kosto Smorigino pasirodymo „Figaro vedybose“ LNOBT – keletas klausimų solistui.

– Ką dabar veikiate? Koks yra jūsų gyvenimas už Lietuvos ribų?

– Gyvenimas labai intensyvus – gana daug pasikeitimų ir naujų darbų. Esu be galo laimingas, šiuo metu praleidęs šiek tiek laiko namuose, ruošdamas naujas partijas. Iš karto po „Figaro vedybų“ Vilniuje išskrendu į San Franciską. Tiesa, ten dainuosiu ne naują partiją, o Eskamilją, kurio yra sudainuota tikrai labai daug. Tačiau po to rengsiuosi naujam pastatymui „La Monnaie“ operos teatre Briuselyje – Sergejaus Rachmaninovo operai „Aleko“. Aleko partija labai įdomi, apie ją daug metų svajota.

Dainuoju ne tik operas, atlieku nemažai oratorinių kūrinių. Antai ką tik grįžau iš Bostono, kur dainavau Rachmaninovo „Varpus“, netrukus pirmą kartą dainuosiu Ludwigo van Beethoveno Devintąją simfoniją „BBC Proms“ festivalyje Londone.

Yra daug naujų minčių repertuaro pasikeitimo link, po truputį pradedu „judinti“ ir dainuoti tokius vaidmenis, kaip Enrikas „Liučijoje di Lamermur“. Galbūt ateity imsiuosi Giuseppe’s Verdi muzikos – ateina laikas gyvenime, kada tu jau esi pasiruošęs daryti kai ką daugiau, nei iki šiol. 

– Kaip jaučiatės sugrįždamas į „Figaro vedybas“, kurio premjerą šiame teatre dainavote prieš penkis metus?

– Beje, spektaklio premjera įvyko taip pat vasarį – 6 dieną. Šiomis dienomis kaip tik peržiūrėjau įrašą. Aplankė keistas jausmas, lyg tam tikras etapas, prasidėjęs mano kūrybiniame kelyje prieš penkis metus, sulig dabartiniais spektakliais pasibaigia. O toliau – naujas etapas, kuris, tikiuosi, atneš naujų vaisių, naujų vaidmenų, naujų potyrių. Puikus jausmas.

– O pats Figaro vaidmuo, koks jis atrodo dabar – tiek vokaliai, tiek vaidybos požiūriu?

– Vokaliniu požiūriu iš tikrųjų turiu trupučiuką sugrįžti į tai, ką esu daręs anksčiau. Figaras yra gana žemam balsui parašyta partija, tad šiuo metu man tai yra lengvas iššūkis. Bet šį vaidmenį labai mėgstu, per tuos metus teko ne kartą jį dainuoti, apskritai esu dainavęs nemažai Mozarto operų. Sugrįžtu turėdamas jau kiek kitą supratimą apie vaidmenį, dainavimą, kitas požiūris į tekstą, nei kad buvo prieš penkerius metus. Gyvename, mokomės ir keičiamės.

– Pagal „Bachtrack“ esate trečias daugiausiai pasaulyje dainuojantis bosas baritonas. Ką taip dažnai dainavote ir kur?

– Iš tiesų pernai buvo daug spektaklių, kartais tekdavo dainuoti net po penkiolika vieno pastatymo spektaklių, pavyzdžiui, vasarą Santa Fė (JAV) operos festivalyje. Bet tai yra tik statistika. Nemėgstu, kai žmonės sako: „jūs esate minimas tarp tokių garsių vardų“. Juk dažnai tarp mūsų nėra nieko bendra – mus suveda tik statistika. Tačiau ji, be abejo, parodo, kad aš esu užimtas ir daug dainuoju. Ir tai yra gerai.

– Dainuojate daugelyje pasaulio scenų. Į kurias grįžtate mieliausiai?

– Sunku atsakyti, nes kad ir kur važiuočiau, visur atrandu ką nors nauja, kas man yra priimtina, atrodo savita. Labai mėgstu dainuoti Prancūzijoje. Man patinka ši šalis – kultūra, virtuvė, atmosfera, pavyzdžiui, Provanso Ekso (Aix-en-Provence) festivalyje – tai puiki vasarą vykstanti operos šventė. Begalinį įspūdį paliko Santa Fė festivalis, į kurį grįšiu 2016-ųjų vasarą, vyksime kartu su visa šeima. Pernai ten esu dainavęs „Karmen“, beje, Eskamilją iš viso dainavau berods 148 kartus.

– Turbūt Eskamiljas ir yra jūsų dažniausiai atliekamas vaidmuo?

– Taip, iš tiesų. Žinoma, yra didelis pavojus tapti vieno vaidmens atlikėju, iš pradžių trupučiuką to bijojau, nes nenorėjau, kad mane tapatintų tik su Eskamiljo vaidmeniu. Dabar žiūriu į tai ramiai – turbūt gyvenime turi būti tam tikri etapai, tačiau jei pats studijuoji naujus dalykus, augi, ilgainiui esi pasiruošęs pereiti ir prie kitų vaidmenų.
Be to, kiekvienas pastatymas ir net išėjimas į sceną yra skirtingas. Manau neatsiras nei vieno solisto, kuris pasakytų, kad Eskamilją lengva dainuoti. Tai labai sudėtinga partija, kurios tesitūra nėra itin patogi balsui, kaip ir tekstas nėra labai patogus, bet man taip gyvenime susiklostė, kad aš Eskamilją daug dainavau ir dar dainuosiu. Jau suplanuota, kad šį vaidmenį kursiu 2017 m. Bregenco festivalyje (Austrija), 2018 m. – Londono „Covent Garden“ operoje. Sakykime, šiuo metu tai yra mano „arkliukas“. 

– Sakote, kad ruošiatės kitam etapui. Ką tai reiškia, rengiate naujus vaidmenis?

– Tiesiog ateina laikas, kai jauti, kad balso branda leidžia imtis muzikos, kuri iki tol atrodė perdėm sudėtinga arba tiesiog ne tau. Dabar nenoriu detalizuoti, galėsime apie tai pakalbėti po metų ar kelerių, kada jau bus galima konkrečiai pasakyti – man pavyko ar ne. Tačiau pagal tai, kiek dainavau, repetavau, studijavau, viskas turėtų klostytis gerai.

– Ar vis dar turite pagalbininkų, kurie jums padeda ruošti vaidmenis, prižiūrėti balsą?

– Be abejo. Dažnai tenka važiuoti į Londoną, dirbti su vokalo pedagogais „Covent Garden“ teatre, dirbu su skirtingais dirigentais. Vilniuje visuomet susitinku su prof. Vladimiru Prudnikovu, jis pakonsultuoja ne tik, kaip padainuoti arijas ar rengti vaidmenis, bet duoda ir paprastų dainavimo pratimų, nes tai yra bazė, supratimas apie vokalą. Galbūt tau pačiam atrodo, kad reikia vienaip dainuoti, bet grįžti ir tavo balsą sustyguoja taip, kad nemestum „kelio dėl takelio“. Man iš tiesų nėra tikslo mėtytis į skirtingas puses.

– Ar turite svajonių vaidmenį?

– Nėra svajonių vaidmens. Visi vaidmenys yra geri. O iš tolimesnių pamąstymų: galbūt po penkiolikos metų, gal greičiau, o gal vėliau, svajoju pradėti dainuoti Richardo Wagnerio operas. Tai absoliutūs muzikos lobiai, o ir jo operų mitologija, užkoduotos reikšmės mane labai traukia. Tikiuosi, kad ilgainiui pati balso emisija ir balso tembras pats tinkami šiai muzikai.

– Daug važinėjate po pasaulį. Ar šeima jus lydi?

– Jei tik susiklosto palanki galimybė, stengiamės vyki visi drauge. Jei kur nors skrendu mėnesiui, netikslinga vežtis  visos šeimos, nes ji yra didelė – daug vaikų, tarp jų ir visai mažų. Jiems kėlionė tikrai būtų sudėtinga. Tačiau jei darbas užtrunka tris ar keturis mėnesius, važiuojame drauge. Tiesa, praeitą vasarą Santa Fė festivalyje beveik keturis mėnesius turėjau būti pats vienas, nes žmona tuo metu laukėsi. Bet užtat turime labai gražią dukrytę. Tad manau, kad į ateinantį festivalį jau skrisime visi kartu.

Tarptautinę karjerą sėkmingai darantis operos solistas Kostas Smoriginas yra vienas iš trijų daugiausiai 2014 metais dainavusių bosų baritonų pasaulyje, teigia klasikinės muzikos duomenų bazė „Bachtrack“. Netrukus Kostą Smoriginą galima bus išvysti ir Vilniuje – vasario 11 ir 12 d. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre jis dainuos Wolfgango Amadeus Mozarto operoje „Figaro vedybos“.

K. Smoriginas atliks pagrindinį Figaro vaidmenį, kurį šiame teatre sukūrė dar 2010 metais rengiantis spektaklio premjerai. Tais pačiais metais Figaro vaidmeniu lietuvių solistas debiutavo JAV – dainavo Vašingtono nacionalinės operos pastatyme bei San Francisko operoje.

Po premjeros Vilniuje kritikė apie Kosto Smorigino Figarą rašė: „Solisto dainavimas ir vaidyba pranoko lūkesčius. Pagyrimų nusipelno jo vokalinė technika, dikcija, dainavimo kultūra ir natūrali vaidyba. Figaro muzikinę partiją K. Smoriginas parengė Londone, prižiūrimas patyrusių korepetitorių.“ (Živilė Ramoškaitė, „Bravissimo“ 2010 m. Nr.3–4)

Šiandien Kostą Smoriginą galima vadinti tikru Mozarto operų ekspertu. Mat jo sukurtų vaidmenų sąraše – net šeši Mozarto operų personažai. Mazetą operoje „Don Žuanas“ lietuvis dainavo legendinėje Milano „La Scala“ teatro scenoje bei Ekso Provanso festivalyje, garsaus rusų režisieriaus Dmitrijaus Černiakovo pastatyme diriguojant Marcui Minkowskiui. Bordo operos teatre solistas kūrė Leporelo vaidmenį, o patį Don Žuaną įkūnijo tolimojoje Čilėje, Santjago miesto operoje, bei Prancūzijoje, Tulūzos Kapitolijaus teatre.
Vašingtono nacionalinėje operoje K. Smoriginas dainavo ne tik Figarą, bet ir Papageną „Užburtojoje fleitoje“, Vilniuje solistas sukūrė Giuljelmo vaidmenį operoje „Visos jos tokios“.

Vis dėlto solisto pasirodymų statistiką bene labiausiai gerina jo dainuojamas Eskamiljas Georges’o Bizet operoje „Karmen“, kurį vien 2014 metais K. Smoriginas atliko Dresdeno „Semperoper“ scenoje, Karališkojoje operoje Londone, Velso nacionalinėje operoje Kardife ir garsiajame Santa Fė festivalyje (JAV). O taip pat šį vaidmenį yra įkūnijęs Zalcburgo bei Zalcburgo Velykų festivaliuose, operos atlikimas diriguojant Simonui Rattle’ui ir griežiant Berlyno filharmonijos orkestrui įrašytas ir išleistas EMI firmos. Eskamilją solistas taip pat dainavo Pekino nacionaliniame menų centre, Berlyno valstybinėje operoje ir kitur.

Po pasirodymų Vilniuje vasario 11 ir 12 d. LNOBT Kostas Smoriginas balandį dalyvaus Naujojo Orleano (JAV) „Figaro vedybų“ pastatyme, balandžio 29 d. vėl grįžta į LNOBT – šį kartą dainuoti Eugenijaus Onegino to paties pavadinimo Piotro Čaikovskio operoje, o birželį solisto laukia itin įdomus darbas – Aleko vaidmuo to paties pavadinimo retai statomoje Sergejaus Rachmaninovo operoje Briuselio „La Monnaie“ teatre.

Vasario 26 ir 27 d. į Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro sceną sugrįžtančios nerūpestingosios W. A. Mozarto „Figaro vedybos“ operos gerbėjams žada netikėtumų. Greta patyrusių bei šioje operoje jau kojas apšilusių jaunų solistų pirmą kartą du „Figaro vedybų“ vaidmenis atliks tenoras Mindaugas Jankauskas ir bosas Raimundas Juzuitis.

Muzikos mokytojo Bazilijaus vaidmenį kuriantis trisdešimt trejų Mindaugas Jankauskas turi ne tik tarptautinės patirties – keletą metų jis dainavo Vokietijos operos teatruose, bet yra sukūręs vaidmenų ir dramos teatre. Už debiutinius vaidmenis spektakliuose „Publika“ (rež. Gintaras Varnas) ir „Antigonė Sibire“ (rež. Jonas Jurašas) 2011 m. jis buvo nominuotas „Auksinio scenos kryžiaus“ apdovanojimui. 2012 m. Kauno dramos teatre taip pat sukūrė liftininko Džo vaidmenį spektaklyje „Balta drobulė“ pagal Antaną Škėmą.

LNOBT scenoje M. Jankauskas pirmą kartą pasirodė 2006 m. su Trikė vaidmeniu Piotro Čaikovskio operoje „Eugenijus Oneginas“. Solistas išsyk atkreipė dėmesį ne tik gražiu vokalu, bet ir organiška vaidyba, taikliai išgaunamais šmaikščiais vaidmens niuansais bei puikia dikcija.
Trikė vaidmenį M. Jankauskas kuria ir dabartiniame „Eugenijaus Onegino“ pastatyme, o vos prieš keletą dienų puikiai pasirodė Onutės Narbutaitės operos „Kornetas“ premjeroje. LNOBT M. Jankauskas taip pat dainuoja Doną Rikardą G. Verdi operoje „Ernanis“.

2006 m. Mindaugas Jankauskas dainavo Čikagos lietuvių operos (JAV) pastatytoje Vytauto Klovos operoje „Pilėnai“. 2008 m. dalyvavo Claudio Monteverdi madrigalinės operos „Tankredžio ir Klorindos dvikova“ pastatyme Vilniuje. Vokietijoje, Hamburge, Viktoro Ullmanno operoje „Atlantidos imperatorius“ kūrė Kareivio vaidmenį, jį dainavo ir Miunsterio operos teatre, kur 2011 m. taip pat pasirodė Johanno Strausso operetėje „Šikšnosparnis“, 2012 m. – Jacques’o Offenbacho „Plėšikuose“ ir Giano Carlo Menotti operoje „Gelbėkit, gelbėkit, ateiviai“.

Vienas iš Vokietijos kritikų M. Jankauską apibūdino kaip „vaidybiškai ir vokaliai stulbinantį“ atlikėją. Solistas tobulinosi meistriškumo kursuose pas garsius tenorus Peterį Schreierį, Francisco Araiza, dalyvavo festivaliuose „Auksinė kaukė“ (Maskva, Rusija), „Banchetto musicale“ (Vilnius), „Passages“ (Mecas, Prancūzija), „Theatre en May“ (Dižonas, Prancūzija), Šlėzvigo Holšteino muzikos festivalyje (Vokietija) ir kt.

Vasario 27 d. pirmą kartą Bartolą dainuos LNOBT solistas stažuotojas Raimundas Juzuitis. Šioje operoje nuo rudens jis jau dainuoja sodininką Antonijų, o dabar atėjo laikas didesniam intrigas rezgančio daktaro Bartolo vaidmeniui.

27 metų bosas Raimundas Juzuitis pernai baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos magistrantūrą. 2013 m. sukūrė Mefistofelio vaidmenį Baltijos kamerinio operos teatro Charles’o Gounod „Fausto“ pastatyme. 2010 m. laimėjo Didįjį prizą Klaipėdoje vykusiame jaunųjų talentų festivalyje konkurse, 2012 m. – antrąją vietą Tarptautiniame romansų atlikėjų konkurse „Lietuvos romansiada“ Kaune. Yra stažavęsis Štutgarte, Vokietijoje, o Suomijoje vykusiame projekte yra net parengęs Figaro vaidmenį operoje „Figaro vedybos“. 

R. Juzuitis drauge su mecosopranu Vilija Mikštaite ir sopranu Monika Sakalauskaite dalyvauja LNOBT operos stažuotojų progamoje. Tai nuo rudens veikianti nauja teatro programa, kurios tikslas – skatinti jaunų operos solistų ugdymą ir suteikti jiems galimybę dalyvauti LNOBT spektakliuose. Raimundas Juzuitis yra ir vienas iš naujausio LNOBT pastatymo, O. Narbutaitės operos „Kornetas“, solistų ansamblio: jis parengė Leidėjo ir Amžininko vaidmenį, nors sceninis solisto debiutas dar laukia ateity.
 
Wolfgango Amadeus Mozarto „Figaro vedybas“ taip pat dainuos Dainius Stumbras (Grafas Almaviva), Sigutė Stonytė (Grafienė), Joana Gedmintaitė (Siuzana), Egidijus Dauskurdis (Figaras), Viktoras Gerasimovas (26 d. ) ir Laura Zigmantaitė (27 d., Kerubinas), Julija Stupnianek (Marcelina), Tadas Girininkas (26 d., Bartolas), Dovilė Kazonaitė (Barbarina), Arvydas Markauskas (27 d., Antonijus) ir Jonas Valuckas (Don Kurcijus). Spektaklius diriguoja Martynas Staškus.