Tai bus jau septintasis pašto ženklas, skirtas šiuolaikiniam lietuvių menui. Pirmasis pašto ženklas šia tema pasirodė dar 2015 m. – jį papuošė garsaus Lietuvos dizainerio Juozo Statkevičiaus kurta spiralinė suknelė. Lietuvių menui dedikuotose pašto ženkluose taip pat jau buvo įamžintos ir kitos sritys – fotografija, grafika, kinas, teatras ir skulptūra.

Kiekvienais metais Lietuvos paštas į apyvartą išleidžia apie 20–25 naujus pašto mokos ženklus. Skaičiuojama, kad per metus šalyje parduodama apie 1,5 mln. vienetų pašto ženklų – nemaža dalis jų nugula ne tik ant siunčiamų laiškų, bet ir filatelistų kolekcijose.

Pašto ženklo nominalas – 1,2 euro, tiražas – 17 tūkst. vienetų. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu išleidimo dieną vyks Druskininkų pašte, adresu M. K. Čiurlionio gatvė 111.

Naujajame pašto ženkle bus vaizduojama Druskininkų panorama.

Tai – jau antras Lietuvos kurortams dedikuotas pašto ženklas. Pirmasis, skirtas Palangai, buvo išleistas 2021-ųjų kovą.

Anot Lietuvos pašto, Druskininkai – seniausias ir didžiausias ištisus metus veikiantis Lietuvos balneologijos, purvo ir klimato terapijos kurortas.

Oficialia Druskininkų, kaip kurorto, įkūrimo data laikomi 1794 metai. Tuomet Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis dekretu suteikė Druskininkams gydomosios vietovės statusą.

Visų 13 tiltų, jungiančių Neries krantus, sostinėje statybos ir gyvavimo istorija pristatoma per atvirlaiškius ir asmenines H. Kebeikio nuotraukas.

„Šalies tiltų praeitis yra visos Lietuvos istorijos dalis, todėl šios srities tyrinėjimai itin prasmingi. Vilniaus arterijos Neries krantus juosiantys tiltai turi ilgą istoriją, siekiančią ir legendomis apipintus viduramžius, ir nūdienos laikus.

Tiltas – tai žmogaus kūrinys, skirtas jungti žmones ir bendruomenę, todėl kviečiu vilniečius ir sostinės svečius nuodugniau susipažinti su Vilniaus tiltais. Jie atspindi ne tik inžinerinius ir konstrukcinius ypatumus, bet ir istorinius Vilniaus istorijos raidos etapus“, – pažymi kolekcininkas, parodos autorius H. Kebeikis.

Iš viso H. Kebeikis turi sukaupęs daugiau kaip 7 tūkst. atvirlaiškių ir nuotraukų kolekciją su žymiausių pasaulio tiltų atvaizdais. „Džiaugiuosi, kad glaudžiai su Lietuvos paštu bendradarbiaujanti filatelistų bendruomenė turi galimybę pasidalinti su visuomene savo turimais turtais. Viliuosi, kad per kelis dešimtmečius surinkta ir plačiajai visuomenei pristatoma Vilniaus tiltų ikonografija prisidės ne tik prie jaunųjų specialistų švietimo, bet ir naujosios Lietuvos tiltų istorijos sklaidos“, – teigia H. Kebeikis, daugiau nei dešimtmetį išleistos monografijos „Žvilgsnis į Lietuvos tiltus“ autorius.

H. Kebeikis primena, kad Vilniuje yra 13 tiltų per Nerį ir daugiau kaip 20 tiltų per mažesnes upes – Vilnią, Veržuvą, Baltupį bei kitas. Jis atkreipia dėmesį, kad pirmas akmeninis tiltas per Nerį buvo pastatytas 1536 m. toje vietoje, kur dabar yra Žaliasis tiltas. Jį pastatė tuometis Vilniaus pilininkas Ulrichas Hozijus. Už naudojimąsi tiltu buvo imamas mokestis, jo dydis priklausė nuo arklių skaičiaus ir vežamų prekių kiekio. Tam, kad būtų garantuojamos pajamos, buvo uždrausta keltis per Nerį kitokiais būdais. Nemokamai tiltu naudotis galėjo tik bajorai ir dvasininkai, o žydams buvo leista į kitoje Neries pusėje esančias kapines perplukdyti numirėlius valtimis. O vienas iš seniausiai statytų ir iki šių dienų išlikusių statinių yra Žvėryno tiltas – jis pastatytas 1906 m. Daugiau istorijų apie Vilniaus tiltus bus galima sužinoti visą rugsėjį Vilniaus centriniame pašte veikiančioje H. Kebeikio ikonografijos parodoje.

H. A. Kebeikis (g. 1939) – buvęs kelių statybos inžinierius, aktyvus visuomenininkas. Kolekcionuoti pašto ženklus, atvirlaiškius ir kitus filatelinius gaminius pradėjo studijų metais. Filatelisto kolekcijose dominuoja kosmonautikos ir tiltų – tiek Lietuvos, tiek pasaulio – tematikos pašto ženklai ir atvirlaiškiai. Tarptautinėse filatelijos parodose H. Kebeikis iš viso yra pelnęs per 80 apdovanojimų.

„Vasara – rožių žydėjimo metas, todėl juokaujame, kad Vilniaus centriniame pašte išsiskleidė prasmingi filateliniai gėlių žiedai. Išraiškinga ekspozicija ne tik supažindins lankytojus su filatelinės produkcijos subtilybėmis, bet ir sugriaus vyraujančius stereotipus, kad kolekcininkų lobynuose saugomi vien tik pašto ženklai“, – įsitikinusi Lietuvos pašto Korporatyvinių reikalų departamento vadovė Rasa Kruopaitė-Lalienė.

Filatelinėje parodoje J. Načiūnas pristato dvi kolekcijas „Rožės - neženklinių vokų iliustracija“ bei „Rožės meninių telegramų iliustracijose“, kuriose per 300 eksponatų iš viso pasaulio. Filatelisto J. Načiūno kolekcijoje savo vietą atrado tiek naudoti, tiek ir niekada paštu neišsiųsti iliustruoti vokai iš Amerikos, Australijos, Afrikos bei kitų pasaulio šalių. Parodoje lankytojai galės apžiūrėti ir itin retą, istorija spėjusia tapti - telegraminių blankų kolekciją.

„Gėlės įvairiose šalyse gana dažnai vaizduojamos filatelinėje produkcijoje. Rožių motyvai populiarūs ne tik pašto ženklų leidyboje bet ir vokų iliustracijose. Todėl šioje parodoje noriu pakviesti lankytojus iš arčiau susipažinti su įvairesniais filatelijos gaminiais“, – teigia J. Načiūnas.

Kolekcionavimu J. Načiūnas susižavėjo dar besimokydamas mokykloje, kuomet klasės draugas padovanojo pirmąjį pašto ženklą, o profesionaliai filatelija domėtis pradėjo nuo 1970 metų. Inžinieriaus mechaniko specialybę turintį filatelistą nuo mažens domina sporto tematika, tačiau pasak filatelisto, gėlių motyvai jo kolekcijose įneša paslapties ir žavesio.

„Pasitikdami kalendorinę vasarą džiaugiamės sostinės gyventojams ir svečiams galėdami pristatyti saulėtą ir egzotišką filatelijos parodą. Pašto ženkluose tarsi metraštyje fiksuojami svarbiausi istorijos įvykiai, reikšmingiausi šalies mokslo ir kultūros pasiekimai. Visą birželio mėnesį Vilniaus centriniame pašte gyvuosianti Ispanijos ir Lotynų Amerikos dvasia kvies susipažinti su istoriniu bei kultūriniu palikimu, grafiškai atvaizduotu pašto ženkluose“, – teigė Lietuvos pašto Korporatyvinių reikalų departamento vadovė Rasa Kruopaitė-Lalienė.

Pasak parodos autoriaus A. Dugno, pašto ženklų kolekcionavimas – tai ne tik kitų šalių istorijos, kultūros, meno, gamtos pažinimas. „Filatelija – tai menas, kuris tave moko ir drauge labai gerai atpalaiduoja. Kolekcionuodamas pašto ženklus ne tik įgyji išskirtinių žinių, bet ir susipažįsti su įvairiausiais kitų šalių žmonėmis“, – įsitikinęs filatelistas.

Parodoje eksponuojami per daugiau kaip 50 metų kolekcininko sukaupti Lotynų Amerikos kultūrą reprezentuojantys pašto ženklai. Daugiausia eksponatų iš Venesuelos, kurioje autorius praleido didžiumą savo gyvenimo, tačiau asmeninėje kolekcijoje svarbią vietą užima ir lietuviški pašto ženklai, kuriuos nuo 1961 metų pavyko aptikti pietinėse šalyse.

Autorius įsitikinęs, kad tokios parodos prisideda prie filatelijos tradicijų puoselėjimo ir yra prasmingos siekiant Lietuvos jaunimą sudominti lavinančiu ir smagų laiko praleidimą garantuojančiu pomėgiu. „Negali nesutikti su Ispanijos pašto tvirtinimu, jog geriausi vaistai nuo šiuolaikinio streso ir nerimo yra filatelija“, – pažymi parodos autorius.

A. Dugnas yra lietuvių išeivis, didžiąją gyvenimo dalį praleidęs Venesueloje. Prieš gerą dešimtmetį su šeima į Lietuvą grįžęs A. Dugnas tautiečius moko ispanų ir italų kalbų.

Pašto ženklų paroda „Espal“ Vilniaus centriniame pašte lankytojų lauks iki birželio 26 dienos.

„Visais laikais Lietuva ir lietuviai aktyviai dalyvavo įvairiose kosminėse programose, jų pasiekimai ir laimėjimai buvo įamžinti pašto ženkluose ir suvenyriniuose vokuose, specialiuose spauduose. Šia paroda siekiau parodyti, kad mūsų tautiečiai nuo seniausių laiškų žvalgėsi į dangų, visuomet buvo priekinėse kosmosą tyrinėjančiųjų gretose ir stengėsi kuo aukščiau pakilti į neaprėpiamas dangaus platybes“, – sako filatelistas H. Kebeikis.

Jis pašto ženklus ir vokus, kuriuose įamžinti visatos tyrinėjimai, kolekcionuoja nuo jaunystės. H. Kebeikis pripažįsta, kad šį pomėgį inspiravo legendinio SSRS kosmonauto Jurijaus Gagarino skrydis į kosmosą. Šiam istoriniam įvykiui – pirmajam sėkmingam žmogaus skrydžiui į kosmosą – pažymėti balandžio 12-ąją pasaulyje yra minima Aviacijos ir kosmonautikos diena.

Filatelisto H. Kebeikio pristatomoje į dangų žvelgusių lietuvių galerijoje – LDK bajoras, artilerijos inžinierius ir raketų išradėjas Kazimieras Simonavičius, aviacijos Lietuvoje pradininkas Aleksandras Emanuelis Jonas Griškevičius, lėktuvų konstruktorius lakūnas Antanas Gustaitis, sklandytojas Bronius Oškinis, kosmonautai Aleksejus Jelisejevas (Kuraitis), Rimantas Antanas Stankevičius, Karolis Josephas Bobko ir kiti lietuvių kilmės mokslininkai ir inžinieriai, kurie buvo ar yra įtraukti į NASA ir kitas kosmines misijas.

„Rinkdamas eksponatus turėjau galimybę asmeniškai susipažinti su lietuvių kilmės kosmonautais – tris kartus į kosmosą kilusiu A. Jelisejevu bei JAV astronautu K. Bobko, kuris ir dabar tebedirba kosmoso tyrimų srityje. Man itin brangūs tragiškai žuvusio lakūno bandytojo R. A. Stankevičiaus rašyti laiškai“, – pasakojo H. Kebeikis.

Ikonografijos parodoje „Lietuviai žiūri į dangų“ eksponuojami pašto ženklai, vokai ir atvirlaiškiai, atkeliavę iš viso pasaulio. Visus filatelinius gaminius sieja bendra kosmonautikos tematika. Taip pat eksponuojamos nuotraukos, kuriose įamžintos filatelisto H. Kebeikio susitikimų su kosmonautais akimirkos.

H. A. Kebeikis (g. 1939) – buvęs kelių statybos inžinierius, aktyvus visuomenininkas. Kolekcionuoti pašto ženklus ir atvirlaiškius pradėjo studijų metais. Jį domina dvi temos: žmogaus skrydžiai į kosmosą ir pasaulio bei Lietuvos tiltai pašto ženkluose ir atvirukuose. Tarptautinėse filatelijos parodose H. Kebeikis iš viso yra pelnęs per 90 apdovanojimų – nuo bronzos iki aukso medalių.

Ant laiškų, antspauduotų Vilniuje, išlikę užrašai ВИЛЬНО, WILNA, WILNO, ВИЛЬНЮС, VILNIUS žymi ne tik sostinės, bet ir visos Lietuvos istoriją.

„Ši filatelinė paroda – tai žvilgsnis į permainingą Vilniaus miesto istoriją. Vilnietiškųjų pašto spaudų raida puikiai atspindi Vilniaus likimą, o drauge – ir visos šalies istoriją pastarųjų šimtmečių politiniuose verpetuose.

Valdžių ir politinių režimų kaitą liudija ant pašto korespondencijos likę spaudai, juose Vilniaus vardas antspauduotas ir rusiškai kirilica, ir vokiškai, ir lenkiškai“, – pažymi parodos autorius L. Mažylis.

Ekspoziciją pradeda XIX a. pašto spaudai su užrašu kirilica ВИЛЬНО ir trimis pirmosiomis mėnesio pavadinimo raidėmis, žyminčiomis pašto korespondencijos antspaudavimo datą. „Tai unifikuoti, visoje carinėje Rusijos imperijoje naudoti pašto spaudai. Vėliau jie keitėsi: vadovaujantis Pasaulinės pašto sąjungos trečiojo kongreso nutarimu, nuo 1890 metų įvesti naujo tipo spaudai: juose mėnuo įrašytas nebe raidėmis, o romėnišku skaičiumi, data – „kryžmai“. Dešimtmečiui praėjus atsirado dar vienas pokytis – antspaudavimo data pradėta rašyti tik arabiškais skaitmenimis“, – pasakojo kolekcininkas. Tąsyk ir Vilnius „pavirto“ ВИЛЬНА, nors daugelyje Vilniaus geležinkelio pašto stoties pašto vagonų spaudų iki pat Pirmojo pasaulinio karo išliko ВИЛЬНО.

Ekspozicijoje galima išvysti ir Pirmojo pasaulinio karo meto Vokietijos karo lauko paštų, lokalizuotų Vilniuje, taip pat kai kurių karinių dalinių pašto spaudų. Kaizerinės okupacijos laikotarpiu, kai 1916 m. atsirado civilinis Oberbefehlshaber Ost paštas, ant antspauduojamos pašto korespondencijos puikavosi vokiškas vietovardis WILNA.

„Lankytojai ekspozicijos stenduose išvys ir 1920-ųjų pašto spaudo pavyzdį – jame puikuojasi jau lietuviškas įrašas – VILNIUS. Vis dėlto didžiąją dalį tarpukario Lietuvos istorijos tarpsnio liudija lenkiški – su įrašu WILNO – antspaudai, žymintys priklausomybę ir vadinamajai Vidurio Lietuvai, ir Lenkijos valstybei“, – pasakojo L. Mažylis.

Jis pažymi, kad 1939–1940 metais ant Vilniuje antspauduotos pašto korespondencijos vėl atsirado lietuviškasis vietovardis – VILNIUS, o kai kurie antspaudai su šiuo lietuvišku įrašu pergyveno ir hitlerinę okupaciją. Tuo tarpu sovietmečiu pašto antspaudai turėjo būtinąjį rusišką įrašą ВИЛЬНЮС, o greta būdavo ir lietuviškai parašytas Vilniaus vietovardis. „9-ojo dešimtmečio pabaigoje rusifikacija buvo pasiekusi kulminaciją, todėl pašto spaudai darėsi vien tik rusiški. Atkūrus Nepriklausomybę į pašto spaudus vėl sugrįžo lietuviški įrašai“, – pasakojo filatelistas L. Mažylis.

Filatelistas L. Mažylis yra VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto profesorius. Kolekcininkas domisi carinės Rusijos imperijos pašto plėtra mažosiose Lietuvos vietovėse bei tarpukario Lietuvos paštų veikla.

Tai Kauno filatelistų paroda, dalyvaujant ir dviem svečiams iš Vilniaus bei Šakių. 

Pasak organizatorių, eksponuojamos dvi gražios kolekcijos:  "Rožių pasaulyje" ir "Diureris". 

Šeštadienį paroda veiks nuo 10 val iki vėlaus vakaro. Sekmadienį veiks iki pietų.

Unikalioje H. Kebeikio kolekcijoje įamžinta vieno iš svarbiausių JAV ir pasaulio kosmonautikos įvykių – „Apollo“ skrydžių į Mėnulį programa.

„Dar vaikystėje užgimęs troškimas pažinti slėpiningą kosmosą, ko gero, tapo „liga“ visam gyvenimui. Visais laikais žmonės bandė įminti dangaus ir Visatos mįslę: nuo M. Koperniko ar G. Galilėjaus laikų iki pirmųjų į kosmosą paleistų raketų ir žmogaus palikto pėdsako Mėnulio dulkėse domėjimasis Visata neblėsta.

Gyvenau tokiame amžiuje, kai kosmonautikai ir Visatos tyrinėjimams buvo skiriamas ypatingas dėmesys. Išgyvenau šlovingus kosmoso pasiekimo laimėjimus, tokius kaip pirmojo žmogaus – legendinio SSRS kosmonauto Jurijaus Gagarino – skrydis į kosmosą ar garsioji „Apollo“ misija, kuri buvo vainikuota pirmuoju žmogaus išsilaipinimu Mėnulyje.

Įvairios šalys kosmoso tyrinėjimo veiklai ir pasiekimams įamžinti leido pašto ženklus, specialius spaudus, vokus ir atvirlaiškius. Pradėjęs rinkti dar jaunystėje, juos kolekcionuoju iki šiol“, – teigė filatelistas H. Kebeikis.

Filatelijos kolekcija „Žmonės Mėnulyje“, kurią sudaro pašto ženklai ir suvenyriniai vokai, surinkti ir iš atokiausių Žemės kampelių, atspindi NASA mokslininkų įgyvendintą „Apollo“ istoriją: nuo raketų sukūrimo iki paskutinio pilotuojamo skrydžio už Žemės orbitos ribų.

„Šiemet sukanka lygiai 55 metų nuo tos akimirkos, kai JAV prezidentas Johnas F. Kennedy pasiūlė Jungtinių Valstijų Kongresui įgyvendinti nacionalinę idėją – iki XX a. 7-ojo deš. pab. išlaipinti Mėnulyje žmogų. Šis sumanymas buvo įgyvendintas, o „Apollo“ programa į kosmonautikos istoriją įrašyta aukso raidėmis“, – pažymėjo H. Kebeikis.

Filatelinė paroda „Žmonės Mėnulyje“ yra eksponuota ne tik Lietuvoje, bet ir JAV, Italijoje, kaimyninėje Baltarusijoje. Tarptautinėse filatelijos parodose ji buvo apdovanota net 9 medaliais.

Henrikas Adolfas Kebeikis (g. 1939) – buvęs kelių statybos inžinierius, aktyvus visuomenininkas. Kolekcionuoti pašto ženklus ir atvirlaiškius pradėjo studijų metais. Jį domina dvi temos: žmogaus skrydžiai į kosmosą ir pasaulio bei Lietuvos tiltai pašto ženkluose ir atvirukuose. Tarptautinėse filatelijos parodose H. Kebeikis iš viso yra pelnęs per 80 apdovanojimų – nuo bronzos iki aukso medalių.