Anot jo, 2024-iesiems programai numatyti 543 mln. eurų – tiek pat, kiek ir pernai bei 2021-aisiais, o šių lėšų pakanka tik tęsti jau pradėtiems darbams bei įgyvendinti daliai strateginių projektų, pavyzdžiui, „Via Baltica“ automagistralės 40 kilometrų atkarpos nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos statyboms.

„Tačiau norint maksimaliai sparčiai tvarkyti prastos būklės tiltus ir viadukus bei pradėti Utenos plento rekonstrukciją, papildomai 2024 metais KPPP biudžete reikia mažiausiai 150 mln. eurų“, – komentare BNS nurodė M. Skuodis.

„Naujus darbus, pavyzdžiui, prastėjančios būklės automagistralės A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda atskirų atkarpų remontą bei kitus būtiniausius darbus, būtų galima  išvysti tik su bent 340 mln. ar papildomomis investicijomis į kelius“, – tvirtino jis.

M. Skuodis apie kelių finansavimą antradienį ketina kalbėtis pasitarime dėl biudžeto su premjere Ingrida Šimonyte, su Liberalų sąjūdžio frakcija Seime.

Ministras pabrėžia, kad trečdalis lėšų atitektų savivaldybių keliams.

Valstybinės reikšmės kelių tinklas Lietuvoje didžiausias iš Baltijos valstybių – daugiau kaip 21 tūkst. kilometrų. Už likusius kelius atsakingos savivaldybės.

Ministerijos duomenimis, biudžeto bazinės investicijos, neskaičiuojant Europos Sąjungos, karinio mobilumo ir kitų lėšų, į valstybinių kelių tinklo būklę bei plėtrą ir kitoms kelių srities reikmėms 2023 metais sieks 364 mln. eurų.

Norint pasivyti kokybinius kelių rodiklius, reikia arba keisti finansavimo modelį, arba valstybei prisiimti didesnius įsipareigojimus.

Tuo metu Lenkijoje, pasak ministerijos, kur valstybė atsakinga už 18 tūkst. kilometrų kelių, šiųmetinės investicijos valstybinių kelių tinklo būklei užtikrinti bei plėtrai sudaro apie 3,4 mlrd. eurų.

M. Skuodis pabrėžia, kad vidutiniškai kas ketvirtas iš dešimties valstybinių kelių neatitinka nustatytų kokybės normų. Anot ministro, ši situacija susiklostė dėl daugelį metų neskirto pakankamo finansavimo, o reikšmingiau neinvestavus į kelių priežiūrą ir plėtrą kitąmet, jų tvarkymo kaštai išaugs ateityje.

Ministras tvirtina, kad norint užtikrinti kokybišką tinklą, būtina keisti esamą „minimalų finansavimo modelį“.

„Stebuklų nėra. Norint pasivyti kokybinius kelių rodiklius, reikia arba keisti finansavimo modelį, arba valstybei prisiimti didesnius įsipareigojimus – šiuo metu keliams valstybė skiria apie 62 proc. akcizo įplaukų į biudžetą už realizuotus degalus ir suskystintas dujas“, – teigia M. Skuodis.

Praėjusių metų pabaigoje dirbtinio intelekto įrankis „ChatGPT“ atkreipė dėmesį pademonstravęs gebėjimą kurti esė, eilėraščius ir pokalbius iš trumpiausių užuominų. Ši technologija paskatino Rusiją sukurti savąją.

Dokumente nurodoma, kad V. Putinas įpareigojo vyriausybę imtis priemonių dirbtinio intelekto moksliniams tyrimams remti ir kasmet tam skirti finansavimą iš valstybės biudžeto.

Priduriama, kad šie tyrimai turėtų apimti mašininio mokymosi algoritmų optimizavimą, taip pat didelių kalbos modelių, pavyzdžiui, tokių kaip „OpenAI“ modelis „ChatGPT“, kūrimą.

Be to, V. Putinas paragino valstybines įmones sparčiau diegti dirbtinį intelektą ir nurodė vyriausybei remti superkompiuterių kūrimą, suteikiant paskatas Rusijos gamintojams.

Prezidentas ne pirmą kartą siekia vadinamojo technologinio suverenumo, kadangi dėl Maskvos plataus masto invazijos į Ukrainą Vakarų sankcijos užkerta kelią Rusijai gauti kompiuterių detalių, tokių kaip puslaidininkiai.

Balandį Rusijos bankininkystės bendrovė „Sber“ paskelbė paleidžianti savo pokalbių dirbtinio intelekto programėlę „Gigachat“, bet kol kas tik bandomuoju režimu.

„ChatGPT“ sėkmė paskatino kitas technologijų bendroves ir rizikos kapitalo investuotojus skubiai kurti savo pokalbių robotus. Taip pat investuotojai skiria finansavimą įvairiems dirbtinio intelekto projektams.

Paskolos bus teikiamos 20-čiai metų su fiksuotomis 3 proc. metų palūkanomis.

Jos valdomo daugiabučių modernizavimo fondo lėšas sudarys 192 mln. eurų Europos Sąjungos fondų bei papildomai pritrauktos investicijos, kuriomis bus finansuojami Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) patvirtinti projektai, pranešė „Invega“.

„Esame pasiruošę finansuoti visus APVA patvirtintus projektus, kurie atitiks privalomus reikalavimus ir sąlygas“, – pranešime sako „Invegai“ pavaldžios Viešųjų investicijų plėtros agentūros būsto investicijų skyriaus vadovė Žaneta Maskaliovienė.

Agentūros Pastatų energinio taupumo departamento direktorė Gintarė Burbienė sako, jog per paskutinį kvietimą APVA gavo paraiškų finansuoti 445 mln. eurų vertės projektų ir nors ši suma smarkiai viršijo numatytą pinigų sumą, nutarta finansuoti visus 477 projektus. Su jų administratoriais sutartis ketinama pasirašyti rugsėjį.

„Paskelbus kvietimą projektų administratoriai, pasirašę valstybės paramos sutartis, galės kreiptis į „Invegą“ dėl lengvatinės paskolos suteikimo ir esant teigiamam sprendimui pasirašyti paskolos sutartį“, – pranešime sako G. Burbienė.

Daugiabučių modernizavimo fondas nuo veiklos pradžios 2015 metais pasirašė 996 paskolos sutartis, kurių vertė – 427,3 mln. eurų, rangovams iš jo jau išmokėta beveik 396 mln. eurų.

Jie atrinkti konkurso būdu, trečiadienį Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje Vilniuje juos pasveikino premjerė Ingrida Šimonytė ir ministras Gintautas Jakštas.

Anot ministerijos, premjerė, besikreipdama į susirinkusiuosius pažymėjo, jog užsienio universitetuose bus galimybių pažinti skirtingas kultūras, įvarius žmones, o tai praturtins studijas.

„Žmonės, kurie išvyksta mokytis, studijuoti, keliauti, kartais – ir gyventi, į Lietuvą parsiveža tai, ko mums vis dar trūksta, tai, ko mums vis dar reikia daugiau – atvirumo, gebėjimo priimti kitą, neteisti, suprasti, kad nė vienas kitas žmogus nėra blogesnis už tave ir tu nesi geresnis už nė vieną kitą žmogų“, – kalbėjo I. Šimonytė.

„Sugerkite į save viską, ką pamatysite bei išmoksite, kuo daugiau viso to mums parvežkite ir kurkite Lietuvą, kuri bus geresnė mums visiems“, – sakė ji.

Savo ruožtu G. Jakštas džiaugėsi, kad konkursas kasmet pritraukia nemažą skaičių ambicingų ir talentingų jaunų žmonių, kurie savo užsidegimu bei sistemingu darbu skinasi kelią į pačias prestižiškiausias aukštąsias mokyklas.

Tikimės, kad grįžę į tėvynę sėkmingai panaudosite studijų metu įgytas kompetencijas ir patirtį

„Jūsų ambicijos prisidėti prie įvairių sričių plėtros labai dera su Lietuvos vystymosi siekiais. Didžiuojamės, kad turime galimybę tiesiogiai prisidėti prie Lietuvos šviesiausių protų auginimo ir stiprinimo. Dar labiau džiugina tai, kad po studijų čia sugrįšite. Tikimės, kad grįžę į tėvynę sėkmingai panaudosite studijų metu įgytas kompetencijas ir patirtį, spręsite įdomius, Lietuvos pažangai aktualius iššūkius“, – kalbėjo ministras.

Baigę studijas jaunuoliai privalės grįžti į Lietuvą ir savo žinias pritaikyti tėvynėje – čia dirbti jie turės ne trumpiau kaip trejus metus.

Konkursas „Kitas 100“ organizuotas šeštą kartą. Jo laimėtojams stipendijos teikiamos padengti studijas universitetuose, patenkančiuose į geriausių pasaulio aukštųjų mokyklų dvidešimtuką.

Parama studijoms šiemet skiriama studentams, įstojusiems į Kembridžo, Oksfordo universitetus ir Londono imperatoriškąjį, Londono universiteto koledžus Jungtinėje Karalystėje, Jeilio, Čikagos, Pensilvanijos universitetus JAV ir kitas aukščiausias vietas reitinguose užimančias aukštąsias mokyklas.

Šiemet konkurse iš viso dalyvavo 58 studentai.

Atrinktiems pretendentams gali būti skiriama iki 41 tūkst. eurų vieniems studijų metams.

Į šį projektą iš viso investavo 610 investuotojų, reikalinga suma buvo surinkta per beveik 80 valandų. Du juridiniai ir vienas fizinis asmuo investavo po 100 tūkst. eurų, dar trys fiziniai asmenys – po 50 tūkstančių eurų. Investuotojai iš šio projekto uždirbs nuo 7 iki 10 proc. metinių palūkanų.

Projekto savininkas „Galery4A“ projekte įsigyja 280 kv.m. ploto patalpas, kuriose įrengs estetikos kliniką. Įrengus estetikos kliniką, projektas bus refinansuotas kitoje kredito įstaigoje ilgajam laikotarpiui. Investicijų saugumą užtikrina NT, kurio vertė viršija 1,5 mln. eurų, įkeitimas.

„Šio projekto išskirtinumas tas, kad kreiptasi dėl komercinės paskirties NT finansavimo. Didžiąją daugumą mūsų finansuojamų projektų sudaro gyvenamosios paskirties objektai – butai, namai, kotedžai. Esame finansavę darželio statybą Kauno rajone, šiemet žengėme į dar vieną sritį – komercinių projektų finansavimą. Estetikos klinika – ne pirmasis toks projektas, netrukus pranešime ir apie kitus panašius projektus. Tai dar vienas mūsų planuotos veiklos etapas, plečiant platformos veiklos lauką ir suteikiant naujų galimybių tiek investuotojams, tiek verslams kurtis arba plėstis“, – sakė „Profitus“ marketingo vadovė Monika Lenčickaitė.

SFP „Profitus“ įkurta 2018 m., iš viso jau sutelkta daugiau kaip 121 mln. eurų, finansuoti 995 projektai, platforma turi beveik 33 tūkstančius registruotų vartotojų. Jiems per 5 metus išmokėta beveik 7 mln. eurų palūkanų. Šiuo metu per „Profitus“ galima investuoti į nekilnojamąjį turtą Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Ispanijoje.

„Metaforiškai sakant, kalbėjome apie ūkį ir bites“, – atviravo A. Gelūnas.

Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Eglė Deltuvaitė papasakojo apie ketinimus Klaipėdos pašte įkurdinti mokslo ir technologijų erdvę. Pokalbio metu prieita nuomonės, kad laikrodžiai taip pat siejasi su šia sritimi, todėl sutarta ir ateityje numatyti bendrų veiklų.

Istorinis Laikrodžių muziejaus pastatas pastaruoju metu išgyvena laiką, kai imtasi tvarkyti jo apverktiną būklę. Suremontuotas stogas. Prie šio remonto prisidėjo ir miestas.

Mūsų kišenės nėra tuščios, bet jos nėra gilios.

„Po bendruomenės sukeltos kaitrios diskusijos mes dar kartą kreipėmės į ministeriją ir gavome reikšmingų lėšų muziejaus stogui. Dabar iš ministerijos turime žinių, kad Laikrodžių muziejus patektų tarp 11 prioritetinių objektų tolesniam vystymui. Negaliu tiksliai pasakyti, ar tai bus ES, ar nacionalinio biudžeto pinigai. Laikrodžių muziejus yra tame sąraše. Šį rudenį, vėliausiai po Naujųjų, sužinosime, ar gauname reikšmingų lėšų Laikrodžių muziejaus pastato kapitaliniam sutvarkymui ir tam tikrų funkcijų išplėtimui. Drįstu galvoti, kad esame didelės Laikrodžių muziejaus transformacijos išvakarėse“, – naujienomis dalijosi A. Gelūnas.

Laikrodžių muziejaus komplekse tarp dviejų pastatų ketinama suformuoti parodų erdvei pritaikomą galeriją. Viskas priklausys, ar bus patvirtintas valstybės finansavimas. Pasak A. Gelūno, projektai Kultūros ministerijai jau pateikti.

Kadangi muziejaus pastatas nėra avarinės būklės, jam užtektų tvarkybos darbų, o naujoji galerija turėtų būti statoma nuo nulio. Apie šio projekto detales garsiai dar nekalbama. Dar nežinia, kaip į jį reaguos paveldosaugininkai.

Laikrodžių muziejaus komplekse tarp dviejų pastatų ketinama suformuoti parodų erdvei pritaikomą galeriją.

A. Gelūnas priminė, kad šis ES paramos etapas nėra skirtas Vilniaus objektams, Klaipėda atitinka keliamus reikalavimus šiai paramai gauti. Klaipėdos savivaldybės vadovai pažadėjo taip pat skirti šiems darbams pinigų.

„Klaipėdos paštas tikrai patenka į prioritetinių objektų sąrašą. Iš europinių pinigų bus plėtojami dar vienas ar du Klaipėdos objektai. Laikrodžių muziejaus pastato atnaujinimui neužtenka vidinių mūsų įstaigos lėšų, reikia injekcijų iš išorės. Tik valstybinis finansavimas gali tokias problemas išspręsti. Mūsų kišenės nėra tuščios, bet jos nėra gilios“, – sakė A. Gelūnas.

Jo teigimu, per pastaruosius 10 metų Nacionalinio muziejaus administracija septynis ar aštuonis kartus kreipėsi į ministeriją, bet finansavimo ar net reakcijos nesulaukta. Tačiau dabartinis kultūros ministras Simonas Kairys įsitikinęs, kad Laikrodžių muziejaus remontui būtina skirti lėšų.

Ministerijos pateikiamais Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) duomenimis, iš viso pirmąjį šių metų pusmetį gauta 20 tūkst. paraiškų finansuoti saulės elektrines – beveik dvigubai daugiau nei per visus 2022 metus, kai jų buvo 12 tūkstančių.

Pasak Energetikos ministerijos, išaugęs saulės elektrinių finansavimo poreikis kelia iššūkių paraiškas administruojančiai APVA, tačiau tikimasi, kad iki rugsėjo tam tikri vėlavimai bus panaikinti.

Ketvirtadienį LRT skelbė, kad užtrukus paraiškų vertinimui APVA nespėja gyventojams išmokėti kompensacijų už saulės elektrines.

Iki metų pabaigos planuojama paskelbti dar keletą kvietimų saulės elektrinėms įsirengti, taip pat įsigyti iš nutolusių saulės parkų. Tam planuojama skirti apie 50 mln. eurų.

Bendrovės ESO duomenimis, šiuo metu bendras gaminančių vartotojų skaičius (turinčių nuotolines saulės elektrines ir savo sklype ar ant stogo) jau virš  76 tūkst., o bendra galia –  779,6 megavatų (MW).

„Dabartinėje daugiametėje finansinėje programoje kariniam mobilumui numatyto finansavimo toli gražu nepakanka, kad būtų patenkinti investicijų poreikiai. Rusijos agresija parodė, kad būtina skubiai stiprinti Europos gynybos pajėgumus, įskaitant karinį mobilumą“, – susitikime su Europos Parlamento (EP) pirmininke Roberta Metsola (Roberta Mecola) sakė V. Čmilytė-Nielsen, cituojama Seimo pranešime.

Šiuo metu ES peržiūri daugiametį 2021 – 2027 metų Bendrijos biudžetą.

Rusijos agresija parodė, kad būtina skubiai stiprinti Europos gynybos pajėgumus, įskaitant karinį mobilumą.

Parlamentų vadovės aptarė ir tolesnę paramą Ukrainai, įskaitant pasirengimą deryboms dėl narystės ES, taip pat Lietuvos europinės politikos darbotvarkę. V. Čmilytė-Nielsen pabrėžė būtinybę glaudesniam ES ir NATO bendradarbiavimui dėl saugesnės Europos.

„Europos Parlamento pirmininkei pabrėžiau, kad Ukrainos narystė ES ir NATO papildytų viena kitą, todėl Lietuva viliasi, jog Ukraina bus pakviesta pradėti derybas dėl ES kuo greičiau, o Komisijos ataskaitoje nurodyti trūkumai, jei tokių bus, taps paskata dar labiau padėti Ukrainai, o ne vilkinti jos integraciją į ES“, – sakė Seimo pirmininkė.

Ji pristatė Lietuvos parlamente pradėtą diskusiją dėl Vyriausybės pateiktos mokesčių reformos, kuri atveria galimybes Lietuvai gauti sulaikytas lėšas – 26 mln. eurų iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF fondo).

Seimo pirmininkė taip pat paprašė R. Metsolos palaikyti Lietuvos paraišką Vilniuje steigti naują ES Pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos agentūrą.

Kaip pirmadienį pranešė LMT, su 1,2 mln. eurų lėšomis šiemet taryba pasirengusi Lietuvoje įdarbinti visus to pageidaujančius Ukrainos mokslininkus. Paraiškos tam priimamos nuolat ir šiais metais jau skirta 0,9 mln. eurų įdarbinant 44 Ukrainos mokslininkus.

Iš viso iki šiol nuo karo pradžios Ukrainos mokslininkų įdarbinimui skirta 1,8 mln. eurų, o bendrų mokslo tyrimų projektų finansavimui – 1,1 mln. eurų.

Pasak pranešimo, Lietuvoje šiuo metu įvairiose mokslo ir studijų institucijose dirba 44 Ukrainos mokslininkai, pernai – 71 mokslininkas.

Paramą Ukrainos mokslininkams LMT teikia pagal dvi programas „Parama Ukrainos tyrėjų įdarbinimui“ ir „Lietuvos–Ukrainos bendradarbiavimo programa“, kurios skirtos finansuoti bendrus mokslo tyrimų projektus bei Ukrainos tyrėjų mokslinę veiklą Lietuvos mokslo ir studijų institucijose.

LMT skelbia, kad pernai patenkino visų atvykusių Ukrainos mokslininkų poreikį ir jų įdarbinimui suteikė 0,835 mln. eurų.

Mokslininkai dažniausiai buvo įdarbinami jaunesniojo mokslo darbuotojo ar mokslo darbuotojo pareigybėms Lietuvos universitetuose, mokslų centruose ir institutuose, kur vykdė aukšto nacionalinio ar tarptautinio lygmens mokslinius tyrimus.

„Lietuvos-Ukrainos bendradarbiavimo programai“, prasidėjus karui, LMT skyrė papildomai 2 mln. eurų. – iš viso šios programos vykdymui 2022–2025 metais numatyta apie 2,3 mln. eurų.

„Jau dabar praktiškai yra galimybė (turėti didesnį finansavimą – BNS). Mano spaudimu buvo priimta papildoma galimybė dar pasiskolinti iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto, tikiuosi, kad panašias sąlygas išlaikysime kitais metais“, – BNS antradienį sakė Lietuvos vadovas, Pabradės poligone su Vokietijos prezidentu Franku Walteriu Steinmeieriu (Franku Valteriu Šteinmejeriu) aplankęs karius .

Anot jo, svarbiausia, kad kitąmet nemažėtų Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP).

„(...) nes tada tie patys BVP procentai reikš mažesnes absoliučias sumas. Bet čia jau kitos srities klausimas – išsaugoti mūsų ekonomikos trajektoriją, augimą. Tikiuosi, kad sumanios ekonominės ir fiskalinės politikos pagalba mes esame pajėgūs tai padaryti“, – teigė G. Nausėda.

Jo teigimu, atsiradus poreikiui biudžetą galima peržiūrėti ir metų viduryje.

„Galima tiesiog reaguoti į situaciją jau biudžeto vykdymo eigoje“, – tvirtino jis.

Pasak G. Nausėdos, tai, kad opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija sako, jog gynybai turi būti skiriama ne mažiau kaip 3,5 proc. (BVP), rodo į gerąją pusę pasikeitusį supratimą apie krašto apsaugą.

Aš manau, kad jeigu ta partija, kuri ilgą laiką buvo atsargesnė gynybos išlaidų didinimo požiūriu, siūlo 3,5 proc. BVP, vadinasi, reikalai Lietuvoje juda į gerąją pusę.

„Aš manau, kad jeigu ta partija, kuri ilgą laiką buvo atsargesnė gynybos išlaidų didinimo požiūriu, siūlo 3,5 proc. BVP, vadinasi, reikalai Lietuvoje juda į gerąją pusę, platėja ir gilėja supratimas, kad gynybos išlaidas turime didinti ne dėl to, kad tiesiog išsikėlėme sau tokį tikslą, o dėl to, kad tai yra sudėtinė mūsų saugumo politikos dalis“, – sakė prezidentas.

„Pagrįstai tikėdamiesi paramos iš savo sąjungininkų, mes, be jokios abejonės, turime padaryti tuos darbus, kuriuos esame nusimatę. Pagrindinės jų kryptys yra aiškios – modernizuoti savo kariuomenę, suteikti tinkamas gyvenimo ir pratybų sąlygas mūsų sąjungininkams. Tam reikia investicijų, jos jau yra daromos, darbai jau pradėti, ir mes, tikiu, sėkmingai juos baigsime anksčiau negu esame numatę“, – kalbėjo jis.

Šiuo metu Lietuva krašto apsaugai skiria 2,52 proc. BVP.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas praėjusią savaitę per Seimo Užsienio reikalų komiteto posėdį sakė, kad jau formuojamas kitų metų valstybės biudžeto projektas ir jame numatoma išlaikyti tą patį BVP dydį gynybai.

Opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija šeštadienį patvirtino rezoliuciją, kad atsižvelgiant į Rusijos imperinę politiką Lietuvos gynybai turi būti skiriama ne mažiau kaip 3,5 proc. BVP.