„Kol kas, bent jau iš tos viešai matomos informacijos, bankai elgiasi atsakingiau. Tarptautinės institucijos prie to prisidėjo, nes inicijavo moratoriumus paskolas paėmusiems gyventojams ir verslui, tai, matyt, ne tik bankų geranoriškumas, bet ir tarptautinių institucijų patirtis, nes praėjusi krizė turėjo labai rimtų padarinių. Tai bendras veikimas vietinių bankų ir tarptautinių institucijų yra kokybiškai kitoks ir tai tikrai sveikintina“, – trečiadienį teigė S. Jakeliūnas.

Europarlamentaro nuomone, jei Švedija per šią krizę patirs problemų, tai gali atsiliepti ir Lietuvai.

„Tačiau tai nereiškia, kad neiškils problemų ateityje. Mūsų priklausomybė nuo Švedijos pasgrindinių bankų išlieka labai didelė. Švedijoje situacija dėl pandemijos valdymo gali patirti ekonominių problemų, jei jos bankai patirs problemų, tai tikrai atsilieps skolinimo politikai ir Lietuvoje“, – sakė jis.

„Jau dešimt metų po krizės nesprendžiamas asignavimų teatrui ženklus didinimas privedė prie to, kad gyvename ateities sąskaita. Parduodami bilietai dengia ne dabartį, o praeities skolas“, – šią savaitę per Seimo Kultūros komiteto posėdį sakė LNOBT generalinis direktorius Jonas Sakalauskas.

Jo teigimu, pasaulyje tokio dydžio ir lygio teatrai, kaip LNOBT, turi 30–40 mln. eurų biudžetus, tuo metu Lietuvos teatras – 10–11 mln. eurų. Pasak J. Sakalausko, įvertinus atlyginimų ir kainų skirtumus, 20 mln. eurų biudžetas būtinas.

„Šiandien LNOBT yra ta įstaiga, kuriai reikia jūsų dėmesio ir politinio palaikymo išlipti iš to tikrai nepatogaus ir nerespektabilaus būvio, kai atsiskaitymai gana stipriai vėluoja“, – teigė J. Sakalauskas.

Teatro duomenimis, valstybės dotacijos išlaidoms, išskyrus darbo užmokestį, ne didėja, o mažėja, nepaisant to, kad paslaugų ir prekių kainos kyla. Pavyzdžiui, 2017 metais dotacija išlaidoms (be darbo užmokesčio) sudarė 610 tūkst. eurų, šiemet – 524 tūkst. eurų.

Parduodami bilietai dengia ne dabartį, o praeities skolas.

Neužtenka ir lėšų atlyginimams – kaip ir žadėta, jie padidinti 64 eurais per mėnesį į rankas visiems darbuotojams, tačiau finansavimas skirtas mažesnis. Šiemet metams algoms trūksta 87,6 tūkst. eurų.

Anot J. Sakalausko, kasmet teatro skola vis kaupiasi. Jo duomenimis, 2015 metais skola siekė 390 tūkst. eurų, užpernai – 333 tūkst. eurų, pernai – 589 tūkst. eurų, šių metų pirmą ketvirtį – 763 tūkst. eurų.

„LNOBT išlaidos didėjo ne tik dėl objektyvių sandėlių nuomos, darbo užmokesčio sąnaudų didėjimo, tačiau dėl visuotinai didėjančių prekių ir paslaugų kainų, atlikėjų honoraro kilimo, atlikėjų konkurencingumo, pastatymo kokybės užtikrinimo“, – teigė direktorius.

J. Sakalauskas teigė pateikęs Finansų ministerijai trimečio finansavimo poreikį. Jeigu jis nebus patvirtintas, teatro vadovas įspėjo, kad gali tekti imtis radikalių priemonių.

„Jeigu Finansų ministerija nepatvirtins pateikto trimečio finansavimo poreikio, kuris nėra iš esmės pakeltas, bet reikalauja šiokios tokios politinės valios, susidursime su didžiulėmis problemomis. Mūsų šimtmetis, kuris bus 2020 metais, ir mūsų „Traviata“ nusikels labai ilgam laikui ir turbūt kažkiek net turėsime pristabdyti savo veiklą, kad taupytume lėšas“, – teigė jis.

„Nuimam pastatymų šiek tiek, sutrumpiname sezoną, tam kartui sutaupome lėšų. Bet premjerų mažėja, žiūrovų mažėja. Tikiuosi, kad to plano B neprireiks“, – Seime Kultūros komitete kalbėjo J. Sakalauskas.

LNOBT taip pat pateikė paraišką Valstybės investicijų programai dėl teatro kapitalinio remonto.

„Nuo 1976 metų remontuota tik salė, daugiau tik kosmetiškai prisidėta prie remonto. Šiandien jis labai remontuotinas, tikrai yra probleminių aspektų – nuo priešgaisrinės sistemos iki elektros instaliacijų“, – tvirtino J. Sakalauskas.

Be to, Operos ir baleto teatras planuoja scenografijos dirbtuvių statybas.

„Manome, kad galėtume būti tie, kurie tiek sau, tiek kitiems teatrams galėtume padėti gaminti scenografiją ir turėti pirmą modernią scenografijos gamybos dirbtuvę“, –sakė LNOBT generalinis direktorius.

J. Sakalauskas LNOBT vadovauja nuo 2018 metų kovo.

„Yra kreipiamasi į Generalinę prokuratūrą dėl dviejų klausimų“, – pirmadienį teigė ministras pirmininkas.

Pasak jo, prokurorų bus klausiama, ar valstybės institucijos, atsakingos už finansinių įstaigų priežiūrą 2008 ir 2009 metais, „tinkamai atliko savo funkcijas, numatytas teisės aktuose“.

Teisėsaugos taip pat bus prašoma įvertinti galimą viešojo intereso gynimo poreikį, „nes dėl Viliboro istorijų daugelis žmonių, kurie turėjo kreditus, patyrė nemažus nuostolius“, – kalbėjo S. Skvernelis.

Vyriausybė vėliau pranešė, kad taip siekiama tinkamai apginti piliečių, 2008-2009 metais turėjusių būsto paskolas litais, interesus. Prokurorų prašoma objektyviai įvertinti, ar valstybės institucijos užtikrino veiksmingą finansų sektoriaus priežiūrą ir pašalino prielaidas galimiems pažeidimams, o nustačius nusikalstamos veikos požymių, spręsti dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

Pasak Vyriausybės, dėl tuomet išaugusio Vilibor rodiklio nukentėjusių asmenų skaičius yra didelis, o jiems galbūt padaryta žala reikšminga, Vyriausybė paprašė prokurorų apginti viešąjį interesą dėl dalies nuostolių atlyginimo.

Visos per krizę veikusios buvusios finansų priežiūros institucijos šiuo metu prijungtos prie Lietuvos banko.

Premjeras teigė, kad kreipimasis į prokuratūrą bus išsiųstas pirmadienį, tačiau neatsakė į klausimą, kokius duomenis Vyriausybė pateiks teisėsaugai.

S. Skvernelis praėjusią savaitę sakė, kad būsimame Vyriausybės sprendime nebus įvardijama jokia konkreti institucija, o sprendimas bus susijęs su žmonių interesų apsauga.

„Pirmadienį Vyriausybė pasitarime priims sprendimą, bet mes nevardiname jokios konkrečios institucijos ir, matyt, neįvardinsime (...). Sprendimas bus susijęs su mūsų žmonių, mūsų vartotojų teisių ir interesų apsauga ir institucijų, kurios tuo metu turėjo užtikrinti, kad tai būtų padaryta“, – praėjusį trečiadinį sakė premjeras.

Pasak S. Skvernelio, apie galimas kompensacijas gyventojams už nepagrįstai brangias paskolas per 2009-2010 metų krizę kalbėti yra anksti.

Be to, anot jo, šiuo metu nekeliamas klausimas dėl pasitikėjimo Lietuvos banku (LB).

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas tuomet nekomentavo  diskusijų Vyriausybėje, tačiau pareiškė, kad S. Jakeliūnas, 2013 metais siekęs įsidarbinti Lietuvos banke, naudojosi žlugusio „Snoro“ banko istorija, ir tai buvo viena iš aplinkybių, kodėl Lietuvos bankas pradėjo kalbėti viešai.

„Mūsų pokalbyje 2013 metų rudenį, kuriame kalbėjome apie finansinių paslaugų priežiūrą, taip pat jis (S. Jakeliūnas – BNS) užsiminė, kad turi kompetencijos ir galėtų prisijungti prie Lietuvos banko kolektyvo. Jeigu ne, tada jis turi pasiūlymą iš su „Snoru“ susijusių asmenų, ir tada jis parašytų knygą, ir kažkaip dalyvautų teisminiuose procesuose, susijusiuose su „Snoru“, kaip ekspertizės turintis asmuo“, – tuomet žurnalistams sakė V.Vasiliauskas.

S. Jakeliūnas teigė ministrams patvirtinęs, kad trečiadienį arba ketvirtadienį jis dar kartą kreipsis į Lietuvos banką, kad šis pateiktų visas pažymas apie Vilibor ir atsakytų į visus klausimus, esą suformuluotus dar gruodžio mėnesį.

S. Jakeliūnas teigia, kad centrinis bankas nepagrįstai atsisakė bendradarbiauti su Seimo laikinąja komisija. V. Vasiliauskas priekaištus kategoriškai atmeta. Jis sako, kad visa informacija institucijoms yra teikiama, o kaltinimus vadina asmeniškumais.

„Turiu tam tikrų sunkumų (suprantant procesus. - ELTA), nes nesu ekonomikos ekspertas. Žmogus, įgyvendinantis finansų sistemos politinį vadovavimą, neprivalo būti ekspertas, jis turi remti tokių pasiūlymais ir išvadomis. Tačiau labai svarbus tokiam žmogui yra politinis procesas“, - Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos nario Stasio Jakeliūno vadovaujamoje „krizės komisijoje“ sakė buvęs ministras.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) priklausantis R. Šadžius komisijos narius patikino, kad, skirtingai nei tvirtino prieš krizę premjero postą užėmęs Gediminas Kirkilas, 2008 m. biudžeto projektas buvo patvirtintas laikantis Fiskalinės drausmės įstatymo.

„Aišku, biudžeto išlaidų planas esmingai priklauso nuo to, ką Fiskalinės politikos departamentas suskaičiuoja kaip gautines pajamas. Jei viskas būtų vykę be nesuplanuotų įvykių, kaip „Lehman Brothers“ žlugimas, kuris kardinaliai pakeitė sąlygas visame pasaulyje, - šitas biudžetas būtų įvykdytas“, - tvirtino R. Šadžius.

Politikas sakė jautęs politinį spaudimą - ypač didinant vaiko pinigus ir didinant viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus. Pasak R. Šadžiaus, pirmasis rimtas signalas buvo, kuomet Seimas nutarė, kad vaiko pinigai bus įvedami be pereinamojo laikotarpio ir mokami visiems nepilnamečiams.

Mano atsistatydinimas nieko nebūtų pakeitęs. Minėjau, kad išanalizavus visus variantus - trumpų ir greitų aritmetinių sprendimų nebuvo.

„Vis dėlto didžiausias lūžis, mano manymu, buvo, kuomet 2007 m. buvo padidintas valstybės tarnautojų bazinis atlyginimų dydis. Atsižvelgiant, kad visam biudžetiniam sektoriui reikėjo proporcingai didinti atlyginimus, tai buvo beveik 1 proc. BVP dydžiui prilygstančios išlaidos“, - aiškino politikas.

Opozicinės Liberalų sąjūdžio (LRLS) frakcijos atstovui Kęstučiui Glaveckui paklausus, kodėl jausdamas spaudimą R. Šadžius nepriėmė sprendimo atsistatydinti, politikas tikino manęs, kad tai nieko nepakeis.

„Mano atsistatydinimas nieko nebūtų pakeitęs. Minėjau, kad išanalizavus visus variantus - trumpų ir greitų aritmetinių sprendimų nebuvo. Vyriausybė dirbo mažumos sąlygomis, todėl reaguoti į tą fiskalinį turinį turintį spaudimą man nepavyko, nors aš tą bandžiau“, - sakė R. Šadžius.

Šiuo metu Lietuvai Europos Audito Rūmuose atstovaujantis politikas aiškino, kad šiuo metu Lietuva susitvarkytų su daugeliu ekonominių sunkumų, kaip perkaitimas, bankų krizė ar aukštos palūkanos dėl narystės euro zonoje.

„Faktas, kad pagalbos mechanizmai šiandien yra žymiai aukštesnio lygio - dilemos, kurios sprendėsi 2008-2009 m., ir klausimai kurie spręstųsi šiandien, - juos būtų galima spręsti skirtingai. (...) Tačiau lyginant šiandieną su tuo, kas buvo prieš 10-12 metų, - panašumu yra. Todėl šios komisijos darbas - prasmingas“, - tvirtino R. Šadžius.

Paklaustas ar jam teko susipažinti su savo pavaldinio ministerijoje, Ričardo Kasperavičiaus, 2007 m. analizėmis, kuriose buvo rašoma apie artėjančią krizę, buvęs ministras vengė tiesaus atsakymo.

„Man tie (R. Kasperavičius. - ELTA) tekstai yra nauji. Sakyti, kad visiškai nepažįstami - negaliu. Kai buvau ministras (...), stengiausi palaikyti ministerijoje laisvą akademinę atmosferą“, - sakė Lietuvos politikas.

ELTA primena, kad trečiadienį S. Jakeliūno inicijuotame tyrime dėl dešimtmetį skaičiuojančios finansų krizės priežasčių lankosi sunkmečio priešaušryje finansų ministro postą užėmęs socialdemokratas R. Šadžius.

Buvęs finansų ministras 2009 m. LSDP tarybos posėdyje buvo prisipažinęs, kad informacija apie artėjančią krizę buvo slepiama tyčia, kad būtų palaikomas gyventojų pasitikėjimas ir užsitikrinamos geresnės sąlygos skolinantis užsienyje.

Pasak S. Jakeliūno, R. Šadžius kviečiamas pokalbiui būtent dėl savo vaidmens Gedimino Kirkilo vyriausybėje. Tuometinis finansų ministras galimai turėjo informacijos apie artėjančią krizę, o jo veiksmai galėjo nulemti 2008 m. pabaigoje Lietuvai pabrangusį skolinimąsi.

„2007 m. pabaigoje priimtas biudžetas (...), kurį patvirtino premjeras G. Kirkilas, pažeisdamas fiskalinės drausmės įstatymą. Taip pat ir pensijų didinimas 2008 m. liepos mėnesio pabaigoje, pakeitimams įsigaliojant nuo rugpjūčio. Taip pat galimai pažeidžiant įstatymus, neturint tam ilgalaikio finansavimo šaltinių“, - antradienį Eltai aiškino S. Jakeliūnas.

Parlamentinio tyrimo „Dėl veiksnių ir aplinkybių, lėmusių 2009-2010 metų krizės Lietuvoje reiškinius“ nariams savo poziciją jau išsakė Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento direktorius Andrius Želionis, 2004 m. į Europos Parlamentą išrinkta, tuomet Lietuvos liberalų ir centro sąjungai atstovavusi Margarita Starkevičiūtė, buvęs premjeras G. Kirkilas ir Finansų ministerijos Finansų politikos departamento vyresnysis patarėjas R. Kasperavičius.

Pokalbiui taip pat ketinama kviesti 2008-2012 m. premjero pareigas ėjusį Andrių Kubilių, Lietuvos banko vadovą Vitą Vasiliauską, aptariamu laikotarpiu centrinio banko vadovybėje dirbusį Audrių Misevičių, buvusią finansų ministrę Ingridą Šimonytę, SEB ir „Swedbank“ ekonomistus Gitaną Nausėdą ir Nerijų Mačiulį, taip pat šių bankų vadovus.

Abu parlamentarai trečiadienį išėjo iš komiteto posėdžio.

„Turiu nusišalinti, nematau čia didelės prasmės šitame užsiėmime“, – komiteto, kuriam Seimas yra suteikęs laikinosios tyrimo komisijos statusą, posėdyje pareiškė A. Kubilius.

Konservatorius Mykolas Majauskas piktinosi, kad į apklausas norima kviesti komercinių bankų atstovus – ekonomistus Gitaną Nausėdą ir Nerijų Mačiulį, tačiau tarp apklausiamų asmenų nėra komiteto pirmininko Stasio Jakeliūno, kuris, anot M. Majausko, „pats aktyviai dalyvavo“ šalies finansų procesuose. Jis taip pat suabejojo, ar dėl to S. Jakeliūnas apskritai gali vadovauti parlamentiniam tyrimui.

Žiūrėkite į reitingus, jeigu nors vienas bus aukštai, kvieskite kokius nors 10 kartų, jeigu biški nukris, galit ramiau.

A.Kubilius valdantiesiems siūlė stebėti G. Nausėdos reitingus ir ekonomistą į apklausą kviestis, kai šie padidės.

„Žiūrėkite į reitingus, jeigu nors vienas bus aukštai, kvieskite kokius nors 10 kartų, jeigu biški nukris, galit ramiau“, – pasiūlė A. Kubilius. 

„Rekomenduoju jums rekomenduoti Nausėdai nekandidatuoti“, – atsakė S. Jakeliūnas išeinantiems iš posėdžio parlamentarams.

Prieš tai dar M. Majauskas reikalavo, kad komitetas arba jo vadovas viešai garantuotų, jog parlamentinis tyrimas nesikiš „į prezidentines kampanijas ir nedarys joms tiesioginės ar netiesioginės įtakos“.  

„Reikia labai aiškaus paneigimo, aiškios linijos, kad tai, kas vyksta, nėra susijęs su prezidentine kampanija“, – sakė M. Majauskas.

Pasak S. Jakeliūno, jeigu kai kurie į apklausas ketinami kviesti asmenys, dalyvavę šalies finansų procesuose, yra galimi kandidatai į prezidentus, “jų teisė yra kandidatuoti arba nekandidatuoti“.

„Mano tikslas nėra ką nors daryti, kad (jų) įvaizdis ar galimybės kandidatuoti vienaip ar kitaip pasikeistų“, – teigė S. Jakeliūnas.  

Komitetui svarstant dėl apklausų dalyvių, nutarta kviestis ne tik komercinių bankų ekonomistus, bet ir jų vadovus. To pareikalavo socialdemokratė Rasa Budbergytė.

Į apklausas turės ateiti buvę premjerai A. Kubilius ir Gediminas Kirkilas, finansų ministrai Rimantas Šadžius ir Ingrida Šimonytė, Lietuvos banko, įmonės „Būsto paskolų draudimas“ vadovai.

Į komitetą apklausai teks ateiti ir nuo birželio Valstybės kontrolieriaus pavaduotoju dirbančiam Audriui Misevičiui. Jis 1996–2013 metais buvo Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas.

Biudžeto ir finansų komitetą Seimas pavasarį įpareigojo ištirti, kaip ankstesnės vyriausybės tvarkė šalies finansus nuo 2005 metų. Komitetas analizuos dešiniųjų ir kairiųjų politinių jėgų, buvusių valdžioje nuo 2005 metų, veiklą valdant šalies finansus. Tyrimą planuojama baigti iki 2019 metų balandžio 15 dieną.