„Greičiau taip ir bus, toks dabar yra kelias. Jeigu nieko dramatiško, netikėto neįvyks, manau, Europos Komisija savo siūlymo dėl grįžimo prie fiskalinės drausmės reikalavimų po beveik keturių metų pertraukos nekeis. Europos Taryboje tam pritarimas yra“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete teigė M. Liutvinskas. 

„Mes, kaip Lietuva, savo matymą tuose rėmuose ir dėliojamės. Jį pateiksime Stabilumo programoje kitą mėnesį“, –  pridūrė viceministras.

M. Liutvinskas, be kita ko, sako, kad „įsijungus taisyklėms“, bus pereinamasis laikotarpis, be to, paraleliai vyksta ir taisyklių peržiūros procesas.

„Tai dar yra klausimas, tai prie kokių mes visgi taisyklių grįšime, kiek politinio sutarimo pavyks pasiekti per šiuos metus“,  – komitete kalbėjo viceministras. 

Jis neprognozavo, ar tai, kad ES ir euro zonoje bus pereinama prie „sąlyginai griežtesnės fiskalinės politikos“, turės įtakos viso bloko augimui: „Čia dar matysime, reikia žiūrėti skaičius, kuriuos prognozuoja šalys“.

EE valstybėms šiuo metu taikoma Stabilumo ir augimo pakto bendroji išimtis – fiskalinės drausmės taisyklės buvo suspenduotos bent jau iki 2023 metų – buvo planuota, kad ekonomikos augimui sustiprėjus jos nuo šių metų vėl bus taikomos. 

Finansų ministrė Gintarė Skaistė yra sakiusi, kad reikėtų peržiūrėti ES fiskalines taisykles ir pritaikyti jas pasikeitusiai realybei. Anot jos, taisyklės turi būti patikimos – tiek šalių narių, tiek ir finansų rinkų akyse, skaidriai ir vienodai taikomos visoms šalims. 

Šių metų vasarį ES narių finansų ministrai tęsė diskusijas dėl taisyklių peržiūros, daugiausia dėmesio skiriant jų  įgyvendinimui, skolos mažinimo reikalavimų ir makroekonominių disbalansų klausimams.

„Mes, kaip žinia, atgaivinome dvišalę Vyriausybės ir savivaldybių komisiją. Ir per tą formatą esame sutarę kitokį konstitucinio įstatymo pakeitimą, kuris tiesą sakant savivaldybėms yra palankesnis“, – ketvirtadienį Vyriausybės valandos metu Seime atsakinėdama į parlamentarų klausimus kalbėjo I. Šimonytė.

Pasak premjerės, išvada dėl Prezidentūros iniciatyvos bus pateikta gegužės arba birželio mėnesį, kartu su Seimui teikiamu Vyriausybės siūlomu projekto variantu.

Per tą formatą esame sutarę kitokį konstitucinio įstatymo pakeitimą, kuris tiesą sakant savivaldybėms yra palankesnis.

„Mes pateikdami išvadas dėl ekscelencijos prezidento projekto, pateiksime dar ir savo projektą, kuris savivaldybėms šiaip suteikia daugiau laisvės prisiimti skolinius įsipareigojimus europinių ir kitos tarptautinės paramos projektų finansavimui“, – tikino I. Šimonytė.

P. Mačiulis: susidaro įspūdis, kad Vyriausybė „marinuoja“ iniciatyvą

Prezidentas Gitanas Nausėda dar gruodžio mėnesį Seimui pateikė Fiskalinės drausmės įstatymo pakeitimus, dėl kurių Vyriausybė vis dar nepateikė savo išvados, atkreipia dėmesį šalies vadovo patarėjas Povilas Mačiulis. Todėl, pasak jo, susidaro įspūdis, kad Vyriausybė šią prezidento iniciatyvą „marinuoja“.

„Prezidentas gruodžio mėnesį registravo fiskalinės drausmės įstatymo pakeitimus, kurie yra registruoti ir pristatyti Seime, tačiau iki šiol nėra Vyriausybės išvados. Susidaro įspūdis, kad Vyriausybė marinuoja šią iniciatyvą, nes kol nėra Vyriausybės iniciatyvos klausimas negali būti sprendžiamas Seime“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė P. Mačiulis.

ELTA primena, kad praėjusių metų pabaigoje Seimo plenariniame posėdyje pateiktos Prezidentūros inicijuotos Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo pataisos, kuriomis siekiama stiprinti savivaldybių finansinį savarankiškumą.

Projektą pateikimo metu palaikė visi 128 balsavime dalyvavę parlamentarai.

Šia iniciatyva šalies vadovas Gitanas Nausėda siekia atverti didesnes galimybes savivaldai atlikti pažangias investicijas Lietuvos regionuose. Prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius pabrėžė, kad lankstesnės skolinimosi sąlygos leis savivaldai investuoti į skaitmeninimą, klimato kaitos stabdymo ir kitus tarptautinius bei Europos Sąjungos projektus.

Pasak prezidento patarėjo, remiantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos atliktu tyrimu, Lietuvoje savivaldybės neturi galimybių finansuoti investicijas pasiskolintomis lėšomis dėl griežtos subalansuoto vietos valdžios biudžeto taisyklės. Jis akcentavo, kad lengvesnės skolinimosi galimybės būtų sudaromos tik tuomet, kai būtų siekiama gauti tarptautinių ar ES projektų paramą.

Seimui priėmus projektą, jis įsigaliotų 2023 metais.

Dėl šios iniciatyvos buvo sutarta dar 2020 m. rugsėjį, kuomet šalies vadovo inicijuotame Regionų forume parlamentinių partijų vadovai pasirašė memorandumą dėl savivaldos savarankiškumo didinimo.

„Pandemijos laikotarpiu ir esant neigiamam produkcijos atotrūkiui nuo potencialo savivaldybių biudžetams leidžiama turėtų tam tikro dydžio deficitus, tačiau esminis pajamų ir išlaidų balansavimas užtikrinamas per centrinės valdžios dotacijas ir subsidijas“, – pranešime žiniasklaidai sakė Valstybės kontrolės Biudžeto politikos stebėsenos departamento vyresnioji patarėja Saulė Skripkauskienė.

Pasak jos, toks principas taikomas, nes skolinantis valstybės vardu suteikiamos reikšmingai palankesnės skolinimo sąlygos, nei individuali savivaldybė gautų skolindamasi savarankiškai finansų institucijoje.

Valstybės kontrolė savivaldybių biudžetų vertinimą atliko siekdama nustatyti, ar tvirtinant ir vykdant savivaldybių biudžetus buvo laikomasi taisyklių. Fiskalinės drausmės taisyklių laikymasis užtikrina galimybę sutaupyti išteklius ir juos perskirstyti prioritetinėms sritims.

Vertinimas, kaip savivaldybės laikosi fiskalinės drausmės, buvo atliekamas dviem pjūviais: pagal faktinius duomenis įvertinant 2020 metų biudžetus (ex-post) ir analizuojant, kaip suplanuoti 2021-ųjų biudžetai (ex-ante).

Valstybės kontrolė reguliariai atlieka savivaldybių biudžetų fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi vertinimus. 2022 metų pirmąjį pusmetį bus vertinamas savivaldybių 2021 metų ex-post fiskalinės drausmės taisyklių laikymasis.

„Biudžetas ne taip surenkamas pagal prognozes, kaip norisi, todėl šiuo momentu sunki situacija ir prievartauti, kad būtų užtikrinta, kas neįmanoma, būtų nekorektiška“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė V. Kamblevičius.

„Faktiškai biudžete bus surinkta 600 mln. mažiau nei planuota. Situacija nėra gera“, – pridūrė V. Kamblevičius.

Jis taip pat sakė, kad palaikys Vyriausybės siūlymą vaiko pinigus didinti iki 60 eurų, o neįgaliems vaikams skiriamą papildomą išmoką didinti iki 40 eurų.

„Jei nuoširdžiai, mes nenorėtume palaikyti, bet gyvenimas priverčia. Negalime reikalauti, kad būtų fiskalinė drausmė pažeista“, – sakė V. Kamblevičius.

Komitete dirbantys įvairių frakcijų parlamentarai sako, kad griežtinti fiskalinės drausmės nereikia, nes esą ji reguliuojama pakankamai. 

Tuo metu Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Stasys Jakeliūnas siūlo fiskalinės drausmės reikalavimus „pakelti į aukštesnį, konstitucinį lygį“.

„Galbūt Konstitucijoje galėtų atsirasti nuostata dėl subalansuoto biudžeto, kad visi siūlymai ir įstatymai finansinio populizmo vedami, kad būtų taip pat ribojami, tik gal Konstitucijos lygmenyje. (...) Pavyzdžiui, Seimas nubalsuoja, kad sumažinamas PVM ar kokios nors lengvatos įvedamos, bet finansavimo šaltiniai nepasiūlyti, tipo Vyriausybė suraskite. Jeigu į Konstitucinį Teismą kas nors kreiptųsi, kad šis įstatymas galimai pažeidžia Konstituciją (...) jį galėtų pripažinti antikonstituciniu“, – BNS sakė S. Jakeliūnas.

Jis taip pat mano, kad kai kuriuos dalykus reikia supaprastinti.

„Tie visi techniniai išlaidų ribojimai... Ten gana painu. Nepaprasta suprasti, kaip ta fiskalinė drausmė prižiūrima“, – pridūrė jis.

Konservatorius Mykolas Majauskas vietoj griežtinimų siūlo numatyti atsakomybę už fiskalinės drausmės nesilaikymą.

„Jie ir taip jos nesilaiko, ką ten dar griežtinti... Valstybės kontrolė išaiškino, kad 2018 metais nesilaikė, išlaidų ribojimo taisyklė buvo pažeista, bet iš to jokių pasekmių ar atsakomybės nėra. Antras klausimas – dėl valstybės rezervo. (...) Kokio dydžio ir iki kada? Niekur nėra nurodyta. Nes rezervas reikalingas ne toks, kiek gali, o kiek reikia. O kiek riekia galėjo  atsakyti krizės tyrimo komisija. Tai būtų naudingas ir vertingas dalykas“, – BNS teigė jis.

Socialdemokratė Rasa Budbergytė nepritaria fiskalinės drausmės griežtinimui, nes tai, pasak jos, varžo ekonomikos augimą, didėja pajamų nelygybė.

„Mes pakankamai turime tos fiskalinės drausmės“, – BNS teigė R. Budbergytė.

Pasak jos, Lietuvoje reikalavimai yra dar griežtesni negu kitose šalyse.  

„Mes esame pakankamai užsidėję sau apynasrį, o tos šalys, kurios yra gerokai didesnės už Lietuvą, jos nesilaiko reikalavimų, o mes sąžiningai ir atsakingai laikomės tų reikalavimų, o kitos piktnaudžiauja ir jų piliečiai tada gali mėgautis ir geresniais atlyginimais, ir pensijomis“, – sakė R. Budbergytė.  

Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Andrius Mazuronis įsitikinęs, kad valstybė turi savo finansus tvarkyti pagal išgales, o skolintis atsakingai ir neužkrauti ateities kartoms naštos, kurią paskui turės grąžinti vaikai ar jų vaikai.    

„Jeigu neišeina turėti subalansuoto biudžeto, kas būtų labai gerai, tai deficitas turi būti minimalus ir nustatytuose atsakingo skolinimosi kriterijų rėmuose nesukuriantis papildomų problemų“, – kalbėjo A. Mazuronis. 

Tačiau jis mano, kad mažosios ES valstybės, kurios paklūsta fiskalinės drausmės reikalavimams, galėtų labiau siekti, kad jų laikytųsi ir kitos šalys.

„Galime vienytis visi mažiukai, ieškoti bendrų pozicijų ir šnekėti vienu balsu prieš didžiąsias ekonomikas, rodyti pirštu, kad yra taisyklės ir visi jų turi laikytis. (...) Tarybose tas efektyviausiai vyksta, ekofinuose“, – tvirtino A. Mazuronis. 

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos vadovės  Ritos Tamašunienės teigimu, fiskalinės drausmės „griežtinti jau nėra kur“.

„Jeigu yra ekonomikos augimas, tada turi jausti visi gyventojai. Reiškia kažką mes balansuojame blogai, kad to augimo nepajaučia visi socialiniai lygiai ir sluoksniai. Reikia viską iš esmės peržiūrėti“, – dėstė R. Tamašunienė.

Paskutiniame tyrėjų posėdyje, kuriam dar vadovaus į Europarlamentą išrinktas S. Jakeliūnas, birželio 26-ąją tikimasi patvirtinti visas krizės tyrimo išvadas.

Teigiama išvadą trečiadienį paskelbusi EK paragino Lietuvos valdžios institucijas įgyvendinti 2018 metų biudžeto projektą. Komisija taip pažymėjo, kad Lietuva padarė tam tikrą pažangą įgyvendindama šiemet liepą šaliai pateiktas fiskalines rekomendacijas ir paragina valdžios institucijas siekti tolesnės pažangos.

EK prognozuoja, kad 2017 ir 2018 metais Lietuvos struktūrinis valdžios sektoriaus balanso deficitas sieks 0,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), tuo metu Lietuvos biudžeto projekte numatomas atitinkamai 0,9 proc. ir 0,5 proc. deficitas.

Lietuvos vidutinio laikotarpio tikslas yra 1 proc. BVP struktūrinis valdžios sektoriaus balanso deficitas.

„Europos Komisija patvirtino, kad rengdami 2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, laikėmės visų Europos Sąjungos teisės aktais nustatytų fiskalinių apribojimų. Jame dera mokesčių sistemos pokyčiai ir dėmesys socialinei apsaugai“, – pranešime spaudai teigė finansų ministras Vilius Šapoka.

Tapusi euro zonos nare, Lietuva jau trečią kartą teikia savo biudžeto projektą EK ir Euro grupės vertinimui – tai pirmieji metai kuomet Komisija biudžeto projektą įvertino kaip visiškai atitinkantį fiskalines drausmės taisykles.

Europos Komisija teigiamai vertina Lietuvos siekį plėsti surenkamų mokesčių bazę naudojantis naujomis išmaniomis mokesčių administravimo informacinėmis sistemomis. Pabrėžiama, kad geresnis mokesčių surinkimas bei socialinio draudimo įmokų grindų nustatymas yra tinkamas šaltinis socialinės srities išlaidoms didinti. Taip pat teigiama, kad Lietuvos įgyvendinama struktūrinė reforma – naujasis socialinis modelis - turi teigiamos įtakos šalies viešųjų finansų ir valdžios sektoriaus skolos stabilumui.

2018 metų biudžete numatoma, jog valdžios sektoriaus pajamos kitąmet sieks 16,082 mlrd. eurų (37 proc. BVP), išlaidos – 15,839 mlrd. eurų (36,4 proc. BVP). Valdžios sektoriaus balanso perviršis kitąmet turėtų siekti 0,6 proc. BVP – tai sudarytų apie 240,7 mln. eurų.

EK konservatyviau vertina geresnio mokesčių surinkimo perspektyvas ir prognozuoja, kad Lietuvos valdžios sektoriaus balanso perviršis kitąmet sudarys tik 0,2 proc. BVP. Komisijos vertinimu, valdžios sektoriaus pajamos kitąmet sudarys 34,3 proc. BVP, išlaidos – 34 proc. BVP.

Seimas kitų metų svarbiausio šalies pajamų ir išlaidų plano pirmojo svarstymo imsis šį ketvirtadienį. Tada projektas bus grąžinamas Vyriausybei. Dėl kitų metų biudžeto Seimas planuoja balsuoti gruodžio 12 dieną.

Tai konstatuota pirmadienį Briuselyje vykusiame Euro grupės posėdyje, kuriame euro zonos finansų ministrai išsamiai aptarė euro zonos šalių 2017 metų biudžetų projektus, dėl kurių Europos Komisija savo nuomonę paskelbė lapkričio 16 dieną, pranešė Finansų ministerija.

Euro grupės pareiškime pažymėta, kad nors Europos Komisijos vertinimu Lietuvai kyla rizika neatitikti Stabilumo ir augimo pakto reikalavimų, tęsiant socialinio modelio reformą, šalies biudžeto rodiklių atitikimas Stabilumo ir augimo pakto nuostatoms pagerėtų - reformos įgyvendinimas šią riziką sumažintų.

Lietuva taip pat skatinama kaip įmanoma skubiau pateikti naujos Vyriausybės patikslintą biudžeto projektą, kuris vėl bus nuodugniai įvertintas.

Lietuva Europos Komisijos prašo naująjį socialinį modelį pripažinti struktūrine reforma ir su juo susijusioms išlaidoms taikyti išlygą, skaičiuojant 2017 metų viešųjų finansų deficitą. Šios planuojamos išlaidos dabar siekia 243 mln. eurų ir sudaro apie 0,6 proc. prognozuojamo bendrojo vidaus produkto. Seimo rinkimus laimėję „valstiečiai“ siūlo iki 2017 metų liepos 1-osios atidėti kai kurių socialinio modelio, kurio dalis yra Darbo kodeksas, įstatymų įsigaliojimą - tai leistų sutaupyti apie 80 mln. eurų.

Euro grupės posėdžio metu buvo akcentuojama, kad euro zonos šalyse tęsiasi ekonomikos atsigavimas, dėl vykdytos fiskalinės konsolidacijos mažėja šalių biudžetų deficito vidurkis, valstybių skolų santykis su BVP. Taip pat pažymėta, kad, formuojant biudžetus, būtina daugiau dėmesio skirti investicijoms ir augimo skatinimui, akcentuota mažesnio darbo jėgos apmokestinimo ir išlaidų peržiūrų svarba, gerinant viešųjų finansų kokybę.

Euro zonos ministrai pabrėžė, kad šalių vykdomos fiskalinės politikos turi atitikti Stabilumo ir augimo pakto reikalavimus. Detalus Europos Komisijos vertinimas šiuo klausimu numatomas kitų metų kovo mėnesį.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė įstatymų pataisas, kurios įpareigoja atsakingai valdyti šalies finansus ir siekti stabilaus ekonomikos augimo.

„Šie įstatymai apsaugos nuo populizmo ir užtikrins didesnę politikų atsakomybę, valdant šalies finansus. Politikai nebegalės dalyti tuščių pažadų prieš rinkimus ir švaistyti visų mokesčių mokėtojų lėšų“, - pranešime spaudai teigė D.Grybauskaitė.

Lapkričio pradžioje Seimas absoliučia balsų dauguma priėmė Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinį įstatymą, kuriuo Lietuva įsipareigojo siekti subalansuoto arba perteklinio valstybės biudžeto. Jame numatytos konkrečios taisyklės, kaip valdyti šalies finansus bei kaip užkirsti kelią skolų krizėms ateityje. Jos leis mažinti struktūrinį valdžios sektoriaus išlaidų ir pajamų atotrūkį.

Kaip laikomasi fiskalinės drausmės, prižiūrės Valstybės kontrolė - ji vertins ir viešai skelbs išvadas dėl Vyriausybės sudaryto makroekonominio scenarijaus, struktūrinio deficito mažinimo užduočių ir jų vykdymo, kitų didelės svarbos su valstybės finansais susijusių sprendimų.

Konstituciniu įstatymu bus užtikrintas Europos Sąjungos (ES) sutarties dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos Ekonominėje ir pinigų sąjungoje (ES fiskalinės drausmės sutartis) įgyvendinimas. Lietuva šią sutartį pasirašė 2012 metų kovą, o Seimas sutartį ratifikavo tų pačių metų birželio 28 dieną.

ES fiskalinės drausmės sutartį pasirašė 25 Europos Sąjungos valstybės. Sutartimi įteisinamas kiekvienos ją pasirašiusios valstybės įsipareigojimas laikytis fiskalinės drausmės bei neviršyti nustatyto struktūrinio deficito rodiklio, jeigu nėra ypatingų aplinkybių.

Vyriausybė, šiemet suplanavusi daugiau kaip 1 mlrd. litų didesnes išlaidas nei 2013 metais, tačiau nesugebėjusi sumažinti fiskalinio deficito, galėjo pažeisti Fiskalinės drausmės įstatymą, teigia Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius.

A.Kubilius Valstybės kontrolės prašo išaiškinti, ar šiemet nebuvo pažeistas įstatymas ir ar Finansų ministerija bei Vyriausybė ėmėsi visų priemonių, pranešė Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.

Finansų ministerija komentarų dėl jai mestų kaltinimų BNS penktadienį nepateikė.

Pasak A.Kubiliaus, šių metų biudžete 1 mlrd. litų didesnės išlaidos buvo suplanuotos, remiantis įstatymo išimtimi, kad valstybės išlaidos neribojamos tuo atveju, kai deficitas yra mažinamas daugiau nei 1 proc. BVP. Tačiau spalio 21 dieną finansų ministras Rimantas Šadžius Seimą informavo, kad šių metų deficitas sudarys 2,2 proc. BVP – 0,3 proc. daugiau nei planuota (1,9 proc. BVP) ir bus toks pats, kaip 2013 metais.

„Akivaizdu, kad 2014 metais deficitas nebuvo sumažintas, tačiau išlaidos buvo gerokai padidintos“, - tvirtina A.Kubilius.

Valstybės kontrolės taip pat prašoma išaiškinti, kokią įtaką tai turi valdžios sektoriaus finansų tvarumui ir kokių priemonių turėtų imtis Vyriausybė, kad šis pažeidimas būtų panaikintas bei ateityje nesikartotų.

Europos Komisijos viceprezidentas, ekonomikos ir pinigų reikalų komisaras Jyrkis Katainenas (Jurkis Katainenas) teigia, kad Lietuva neturėtų nusiraminti ir toliau laikytis fiskalinės drausmės, skatinti ekonomikos augimą. Lietuvos finansų ministras užtikrino, kad Lietuva ir toliau laikysis fiskalinės drausmės.

„Pirmiausia, kaip rodo augimo ataskaita, norėčiau įspėti, kad nereiktų nusiraminti, ypač geopolitinių neramumų fone“, - ketvirtadienį euro įvedimui skirtoje konferencijoje Vilniuje sakė J.Katainenas, kalbėdamas apie Lietuvos laukiančius iššūkius.

Pasak jo, Lietuvai būtina ir toliau laikytis fiskalinės drausmės.

„Prioritetai šiuo atžvilgiu apima koncentravimąsi į augimą skatinančias išlaidas, mokesčius, skatinančius augimą, tuo pačiu metu užtikrinant mokestinių prievolių vykdymą ir toliau stiprinant Lietuvos fiskalinę sistemą. Be to, Lietuvai reikia vengti naujų burbulų“, - teigė eurokomisaras.

Anot jo, šalies valdžia turi kovoti su skurdu ir nedarbu, ypač tarp jaunų žmonių. Jis teigė sveikinantis Lietuvos pasiryžimą prižiūrėti kainas, jog šios nedidėtų.

„Patirtis rodo, kad nepagrįstas kainų šuolis labiausiai pastebimas sektoriuose, kur konkurencija su importu yra ribota“, - sakė J.Katainenas.

Lietuvos finansų ministras patikino, kad Lietuva neatsipalaiduos ir toliau laikysis fiskalinės drausmės.

„Mes iš tikrųjų nesiruošiame atsipalaiduoti, tai įrašyta į Vyriausybės programą. Griežta fiskalinė politika bus pratęsiama, tęsiant tas reformas ir nesiruošiame anksčiau vykdytos politikos versti aukštyn kojom. Tačiau ir šiandien nuskambėjo, kad priemonės neturi stabdyti augimo. (...) Planuojant kitų metų biudžetą, mes laikomės ir laikysimės ir tarptautinių įsipareigojimų ir prisiimtų vidinių teisės normų - Fiskalinės drausmės įstatymo“, - ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė Rimantas Šadžiaus.