Nuotykių pradžia

Kelionė į tarptautinį vaikų futbolo turnyrą Gdanske, Lenkijoje, turėjo tapti gerų patirčių, sportinės kovos ir entuziazmo siekti geresnių rezultatų užtaisu. Tačiau nutiko kone priešingai. Ryškiausia įsiminusi patirtis – rėkiantis treneris ir bausmė – klūpėti viešbučio koridoriuje iškėlus rankas virš galvos.

Vasario 25–27 d. keleto Kauno futbolo klubų atstovai dalyvavo tarptautiniame futbolo turnyre Gdanske. Vyko vienuolikos ir dvylikos metų futbolininkai.

Požiūris: treneriai neigia, kad vaikai buvo parklupdyti, tačiau Vaiko teisių apsaugos specialistai rengiasi atlikti tyrimą. (I. Gelūno/BNS nuotr.)

„Tai buvo pirmosios karo Ukrainoje dienos. Sūnų į kelionę išleidau su nerimu. Kita vertus, tai buvo jo pirmoji sportinė išvyka, tad dėjau nemažai lūkesčių, kad tai paskatins jį ne tik pamėgti keliones, bet ir dar labiau padidins entuziazmą lankyti mėgstamos sporto šakos treniruotes. Deja, nenumačiau, kad tokioje kelionėje gali kilti ne išorinių force majeure pavojų, bet vaikai gali nukentėti nuo juos lydinčių ir privalančių globoti trenerių“, – „Kauno dienai“ pasakojo mama (vardas ir pavardė redakcijai žinomi).

Aš nemačiau, ar jie buvo parklupdyti, bet man labai įdomu, iš kur jūs gavote tokią informaciją?

Į turnyrą vienu dviaukščiu autobusu vyko futbolo klubo „Girionys“ ir futbolo mokyklos „Olimpas“ jaunieji futbolininkai. Deja, kelionės metu autobusas sugedo. Teko keisti kitu – į mažesnį autobusą buvo susodinti vaikai, tačiau netilpo visi lydėję treneriai. Jie kelionę tęsė mikroautobusu.

„Mano sūnaus globą perėmė kito klubo treneriai, tarp jų –  „Olimpo“ treneris Artūras. Kaip vėliau sužinojau, būtent apie jį dar kelionės pirmyn metu atskriejo sūnaus žinutė: kažkoks treneris rėkia kaip nesveikas, pragaras“, – sūnaus įspūdžius perpasakojo moteris.

Vaikas tėvams pasakojo, kad buvo prigrasinta nepritrupinti maisto, todėl jis ilgos kelionės metu beveik nieko nevalgė ir negėrė, kad autobusui nereikėtų „be reikalo“ sustoti.

Vaikui įstrigo ir situacija, kai, vienam draugui ėmus verkti, treneris iš jo garsiai šaipėsi, esą, gal jam reikia barškučio. Remiantis pasakojimu, trenerio tonas pasikeitė, kai jam paskambino verkusio vaiko mama. Treneris, esą, ėmė pasakoti, kaip ramina vaiką, bet niekaip nepavyksta tai padaryti. Kaip paaiškėjo vėliau, kelionės pradžioje į akis kritę trenerio auklėjimo ypatumai buvo tik pradžia.

Patarė užsirakinti

Pasak tėvų, tikras pragaras keletui vaikų prasidėjo atvykus į nakvynės vietą. Jie buvo apgyvendinti tame pačiame viešbučio aukšte su treneriu Artūru. Pagal pasakojimus tėvai spėjo, kad po ilgos kelionės berniukai nebuvo visiškai klusnūs ir nėjo laiku miegoti, išdykavo.

„Už šią nuodėmę treneris tris vaikus parklupdė koridoriuje ir liepė klūpėti iškėlus aukštyn rankas. Čia jau neišlaikė ir maniškis. Pasakojo, kad tuomet pravirko, o „raminamas“ buvo tais pačiais, jau autobuse girdėtais, „švelniais“ trenerio Artūro žodžiais. Gal tau barškutį duoti? Gal meškiuką į lovytę atnešti?“ – perpasakojo vaiko įspūdžius pašnekovė.

Jaunojo futbolininko mama neslepia nuostabos, nes apie tai, kad treneris Artūras gali ir toliau elgtis neadekvačiai, įspėjo ir sūnaus lankomo futbolo klubo treneris, nakvojęs kiek toliau nuo savo auklėtinių – kitame aukšte. Jis po incidento, esą, patarė berniukams saugumo dėlei nakčiai užsirakinti kambario duris.

Šiuos nuotykius sūnus papasakojo tik grįžęs į namus. Mama spėja, kad kelionės metu nedrįso to padaryti iš baimės. Kalbantis telefonu tik trumpai informavo: „Mama, kai grįšiu ir tau viską papasakosiu, būsi šokiruota.“ Taip ir buvo.

Apie incidentą buvo kalbama su futbolo klubo „Girionys“, kurio auklėtiniai buvo parklupdyti, treneriais ir vadovu. Jie atsiprašė, pripažino savo klaidas, todėl moteris sako didelių pretenzijų neturinti.

„Trenerio Artūro auklėtinių pasiekimai yra aukšti ir daro įspūdį jauniesiems futbolininkams, tačiau noriu paklausti: ar tikrai šiais laikais, ugdant mažamečius, tikslas pateisina sovietmečio priemones?“ – retoriškai klausė moteris.

Skirtingos pozicijos

„Kauno diena“ susisiekė su futbolo klubo „Girionys“ vadovu Aurinu Ivaškevičiumi. Paklaustas apie koridoriuje parklupdytus vaikus, jis pripažino, kad apie incidentą teko kalbėti, tačiau išsamiau pakomentuoti negalėjo, nes pats kelionę tik organizavo.

„Negaliu pakomentuoti, nes nemačiau ir tik girdėjau, kad taip buvo. Treneris minėjo, kad kažkas rėkavo, kažkas nutiko, bet mes viską išsprendėme“, – aiškino A.Ivaškevičius.

Klubo vadovas pripažino, kad šitaip elgtis su vaikais nedera. „Treneris pasikalbėjo su tėvais, mes tarpusavyje pasikalbėjome. Nenorėjome viešinti to incidento. Suprantame, kad taip neturėjo būti. Treneris atsiprašė tėvelių. Sakė, gal nepastebėjo, migdė vaikus, bet aš negaliu daugiau pakomentuoti, nes nebuvau ten“, – tęsė futbolo klubo vadovas.

Jis garantavo, kad tokia situacija daugiau nepasikartos. Siekiant išvengti nesusipratimų, priimtas sprendimas daugiau su kitomis komandomis negyventi. Vis dėlto pokalbio metu klubo vadovas ne kartą rekomendavo pasikalbėti su į kelionę vykusiu treneriu.

Susisiekus su vaikus į turnyrą lydėjusiu treneriu Pauliumi Smariginu, pokalbis pasisuko visai kita linkme. „Aš iš viso nematau apie ką šnekėti. Čia iš viso nieko nebuvo. Man labai įdomu, iš kur šitą informaciją ištraukėte. Čia ne toks dalykas, kurį reikėtų į viešumą kelti ar laikraščiuose rašyti“, – vaikų parklupdymo istoriją vertino treneris.

Susidarė įspūdis, kad P.Smariginui buvo svarbiau sužinoti, kaip žiniasklaidą pasiekė informacija apie galimai smurtinį elgesį su jo treniruojamais vaikais, nei galimo įvykio vertinimas.

Vienam draugui ėmus verkti, treneris iš jo garsiai šaipėsi, esą, gal jam reikia barškučio.

„Aš nemačiau, ar jie buvo parklupdyti, bet man labai įdomu, iš kur jūs gavote tokios informacijos. Šitas įvykis jau seniai išpręstas ir viskas išdiskutuota, išsiaiškinta tarp mūsų“, – kas buvo aiškinamasi, P.Smariginas nenorėjo pasakyti. – Baigiame, nieko aš nepasakosiu.“

Neigia klupdymą

Šios istorijos dėmesio centre atsidūręs treneris yra futbolo mokyklos „Olimpas“ vadovas. „Olimpo“ interneto sveitainėje nurodytos savybės, būtinos specialistams, dirbsiantiems su vaikais: tinkamas mentalitetas, komunikaciniai sugebėjimai, gebėjimas perteikti žinias, tinkamas treniruotės eigos valdymas, produktyvi veiklos filosofija ir planavimas, arogancijos nebuvimas, kompetentingumas, veiklos išmanymas.

Susisiekus su futbolo mokyklos „Olimpas“ vadovu ir treneriu Artūru Ruževskiu, jis neslėpė nuostabos dėl pokalbio temos. „Nesupratau, dėl kokių parklupdytų vaikų? Aš nelabai suprantu, koks incidentas, kokie vaikai“, – kartojo A.Ruževskis.

Perpasakojus „Kauno dienai“ pateiktus jaunojo futbolininko įspūdžius po kelionės į Gdanske vykusį tarptautinį futbolo turnyrą, treneris ir toliau stebėjosi girdimu pasakojimu.

„Nelabai suprantu, ką jūs norite išgirsti ir kokius vaikus klupdė? Kas čia taip sakė? Aš pirmą kartą girdžiu. Kažkas čia ne taip. Aš tai tikrai taip nedariau“, – tęsė treneris.

A.Ruževskis nesiėmė vertinti, ar tokia istorija turėtų reikšti tai, kad vaikai išsigalvojo, o jei išsigalvojo, tai kodėl būtent jis buvo minimas kaip bausmes taikęs suaugęs žmogus.

„Viešbutyje, kuriame aš buvau, nebuvo jokių trenerių. Jie buvo išvažiavę, bet aš negaliu pasakyti. Jūs nesupykite, bet aš pirmą kartą girdžiu – kas ir ką klupdė. Negaliu kalbėti. Esu susitikime. Bet apie šitą dalyką pirmą kartą girdžiu“, – pokalbį baigė A.Ruževskis.

Aiškinsis situaciją

Vaiko teisių apsaugos specialistai konkrečiai šios situacijos neskubėjo komentuoti. „Vaiko teisių gynėjai reaguoja į gautą informaciją ir aiškinasi įvykio aplinkybes. Specialistai susitiks su galimai nukentėjusiais vaikais, jų šeimomis. Pirminis vaiko teisių gynėjų tikslas yra išsiaiškinti, ar vaikams šiuo metu reikalinga pagalba. Tolesni veiksmai priklausys nuo gautos informacijos“, – paaiškino Vaiko teisių apsaugos tarnybos Viešųjų ryšių ir komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Kauno mieste, Kauno ir Marijampolės apskrityse Ramunė Liubinaitė.

Vaiko teisių gynėjai atkreipia dėmesį, kad bet kurios rūšies smurtas skaudžiai paliečia vaiką. Suagusiųjų pareiga užtikrinti vaikams saugią aplinką.

Tarnybos užsakymu „Spinter tyrimų“ atliktas reprezentatyvus visuomenės nuomonės tyrimas atskleidė, kad maždaug pusė Lietuvos gyventojų sunkiai identifikuoja smurtą prieš vaikus, o nemaža dalis jį vis dar laiko auklėjimo priemone.

Šis tyrimas taip pat atskleidė, kad šiandien žmonės jau geriau žino, kokios yra dažniausiai pasitaikančios smurto formos, ir nurodė fizinį smurtą (47 proc.), psichologinį smurtą (41 proc.), nepriežiūrą, patyčias, užgauliojimą (po 12 proc.), žeminimą (7 proc.), žodinį smurtą arba rėkimą ant vaiko (6 proc.), seksualinę prievartą, priekabiavimą, neatsižvelgimą į vaiko poreikius, visišką laisvės ribojimą (po 4 proc.).

„Tai, kad žmonės pradeda suprasti, kas yra fizinis ir psichologinis smurtas, jau yra žingsnis link saugesnio gyvenimo mūsų vaikams. Visuomenė vis labiau netoleruoja bet kokios rūšies smurto prieš vaikus, supranta jo padarinius vaikui, bet tarnyba siekia dar didesnio pokyčio. Prie šio pokyčio galime prisidėti kiekvienas iš mūsų nelikdamas abejingas“, – pabrėžė R.Liubinaitė.

Specialistė priminė: kilus įtarimų, kad prieš vaiką gali būti smurtaujama bet kokia forma, pranešti galima vaiko teisių gynėjams skambinant į artimiausią vaiko teisių apsaugos skyrių arba bendruoju pagalbos telefonu 112.

Policija per šį laikotarpį, kai įstatymas priimtas, pradėjo daugiau ikiteisminių tyrimų nei pernai. Policijos teigimu, skaičiai didesni ne tik dėl augančio smurto prieš vaikus, bet dėl mažesnio visuomenės pakantumo tokiems atvejams.

Mažametei dėdė peršovė koją, vaikui lūžo kaukolė, nes buvo išmestas iš rankų. Tai paskutiniai rimti atvejai, kuriuos teko gydyti Santariškių klinikų Vaikų ligoninės gydytojams. Kasdien vien į šią ligoninę atvežama bent po vieną vaiką, kuris smurtą patyrė mokykloje, gatvėje ar namie.

Vaikai deginami cigarete, įvairiais skysčiais – arbata, sriuba, smurtautojai jiems sulaužo šlaunikaulius, žastikaulius, kitus kaulus.

Pasak Santariškių klinikų Vaikų ligoninės Traumatologijos sk. vedėjos Jolantos Labanauskienės, vyresni vaikai gali papasakoti, ką jiems skauda ir kaip patyrė traumą, su kūdikiais yra sudėtingiau. Tėvai ne visada sako tiesą, tad medikai visuomet įvertina, kokio senumo traumos, ar nėra senesnių mušimo, lūžių žymių. Ir įtarus, kad prieš vaiką buvo smurtaujama, pranešama policijai, socialiniams darbuotojams.

„Statistika nepagerėjo. Kaip dirbti praktiškai, tada gal labiau žiūri ir matai“, – sako gydytoja J. Labanauskienė.

Policijos statistika iškalbinga. Praėjusiais metais nuo vasario 15-osios iki balandžio pirmosios smurto atvejų prieš vaikus registruota mažiau nei šiemet per tą patį laikotarpį. Jei pernai ikiteisminių tyrimų dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo buvo pradėta 268, tai šiemet – 351, per parą vidutiniškai po 7–8.

Pasak policijos pareigūnų, didėjantys ikiteisminių tyrimų skaičiai nereiškia, kad smurto prieš vaikus padaugėjo, tačiau po Kėdainių tragedijos, kai tėvai, įtariama, užmušė berniuką, o policija priėmė sprendimą viešinti visą informaciją apie bet kokį smurtą, žmonės tapo pilietiškesni.

„Mes tikrai matome, kad žmonės, turbūt matydami, kad tokia informacija yra viešinama žiniasklaidoje, kad dėl įvykių pradedami ikiteisminiai tyrimai, patys tapo aktyvesni, daugiau skambinti. Mes matome atvejų, kai ir kaimynai paskambina, ir patys nukentėję vaikai kreipiasi į policiją“, – sako Policijos departamento Komunikacijos sk. viršininkas Ramūnas Matonis.

Fizines bausmes Seimas uždraudė vasarį. Tiesa, tik po Kėdainių tragedijos. Iki tol iniciatyvos uždrausti fizines bausmes parlamente patirdavo fiasko.

Matai smurtą – netylėk, skambink 112 – galbūt Tu išgelbėsi vaiko gyvybę! Kiekvienas iš mūsų yra atsakingas.

Į klausimą, pritaria ar nepritaria, kad taikyti vaikams fizines bausmes būtų uždrausta įstatymu, 30,7 proc. respondentų pasirinko atsakymą visiškai pritariantys, o dar 37 proc. – pritariantys. Taigi iš viso už fizinių bausmių draudimą pasisakė beveik 68 proc. šalies gyventojų.

12 proc. apklaustųjų tvirtino tokiam įstatymo įvedimui nepritariantys, o tikrai nepritariančių buvo beveik vienas procentas, rodo apklausos duomenys. Kaip pažymi RAIT, šio klausimo aktualumą visuomenėje rodo tai, kad nuomonės nepareiškė tik 1,6 proc. apklaustųjų. Beveik 18 proc. atsakė nei pritariantys, nei nepritariantys įstatymo įvedimui.

Statistiškai reikšmingai dažniau visiškam fizinių bausmių uždraudimui pritaria jaunesni, 15–24 m. respondentai, taip pat tarnautojai, moksleiviai bei studentai, Vilniaus bei Alytaus apskričių gyventojai. Dažniau nepritaria asmenys su aukštesniuoju išsimokslinimų, turintys vidutines pajamas (241–330 eurų vienam šeimos nariui), darbininkai ir ūkininkai, Klaipėdos bei Telšių apskričių gyventojai.

Reprezentatyvią 15–74 metų amžiaus Lietuvos gyventojų apklausą tyrimų bendrovė RAIT atliko vasario 9–26 dienomis, apklausti 1020 respondentų.

Seimas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas, uždraudžiančias vaikams taikyti fizines bausmes, priėmė vasario 14 dieną. Nevyriausybininkai skaičiuoja, kad Lietuva tapo 52-ąja šalimi pasaulyje, įtvirtinusia tokį draudimą.

Daug metų svarstytas įstatymas priimtas po tragedijos Kėdainiuose, kai mirtinai buvo sumuštas keturių metų berniukas.

Pasisakantys prieš fizines bausmes argumentuoja, kad jos pažeidžia vaikų teises, kenkia jų vystymuisi ir gali paskatinti smurtą. Kritikai laikosi pozicijos, kad tokiu draudimu valstybė pernelyg kišasi į šeimos gyvenimą, o bendrų įstatymų pakanka bausti už pavojų keliantį smurtą.

Kaip BNS informavo Prezidentūroje, pataisas prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė pirmadienį, ir jos įsigaliojo antradienį paskelbus Teisės aktų registre.

Pataisas Seimas priėmė praėjusią savaitę per neeilinę sesiją, sušauktą po keturmečio mirtimi pasibaigusio smurto protrūkio Kėdainiuose. Vaiko nužudymu įtariami jo motina ir patėvis.

Pataisos apibrėžia visų rūšių smurtą prieš vaiką: fizinį, psichologinį, seksualinį, nepriežiūrą. Nustatyta, kad „draudžiamas visų formų smurtas prieš vaiką, įskaitant fizines bausmes“,

Nevyriausybininkai skaičiuoja, kad Lietuva tapo 52-ąja šalimi pasaulyje, įtvirtinusią draudimą vaikams taikyti fizines bausmes. Jų sąrašas rodo, kad Latvija fizines bausmes uždraudė 1998 metais, Lenkija - 2010 metais, Estija - 2014 metais. Tačiau toks draudimas įtvirtintas ne visose Vakarų Europos šalyse, tokius siūlymus kol kas atmetė britų ir prancūzų parlamentarai.

Draudimo šalininkai sako, kad bet kokios fizinės bausmės pažeidžia vaikų teises, kenkia jų vystymuisi. Kritikai laikosi pozicijos, kad tokiu draudimu valstybė pernelyg kišasi į šeimos gyvenimą, o dabartinių bendrų įstatymų pakanka bausti už pavojų keliantį smurtą.

Parlamentarų priimtas įstatymas uždraudžia bet kokias bausmes, kai fizinė jėga naudojama net ir nedideliam fiziniam skausmui sukelti. Įstatymas taip pat apibrėžia fizinį, psichologinį, seksualinį smurtą ir nepriežiūrą.

Įstatymas konkrečių sankcijų nenumato. Juo įtvirtinamas tik bendras principas, kad už smurtą prieš vaikus taikoma kitų įstatymų nustatyta civilinė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė. Dėl konkrečios atsakomybės turėtų būti sprendžiama kiekvienu atveju vertinant, ar elgesys atitinka nusikaltimo ar administracinio nusižengimo požymius.

Vyraujanti praktika yra tokia, kad fizinis smurtas niekada nebuvo toleruojamas ir visada buvo baudžiamas.

Atsakomybė už psichologinį smurtą

Pasak Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko Rimvydo Norkaus, įstatyme įtvirtintas psichologinio smurto apibrėžimas suteikia „erdvės praktikai vystyti“ dėl tam tikrų veiksmų prilyginimo asmens terorizavimui, už kurį baudžiama laisvės atėmimu iki ketverių metų.

Baudžiamasis kodeksas asmens terorizavimą, be kita ko, apibrėžia kaip sistemingą žmogaus bauginimą naudojant psichinę prievartą. Seimo priimtas įstatymas psichologiniam smurtui prilygina nuolatinį vaiko žeminimą, patyčias ir gąsdinimą.

„Psichologinio smurto apibrėžimas galėtų būti teisiškai naudingas teismams kvalifikuojant psichologinį smurtą kaip asmens terorizmą“, – BNS sakė R.Norkus.

„Jeigu būtų nustatyti atvejai, kad globėjai ar tėvai nuolat vaikui grasina, sukelia jam psichinį diskomfortą, gąsdina visais įmanomais dalykais, tai tokie atvejai galbūt ateityje privedus bylą iki teismo galėtų būti kvalifikuojami kaip asmens terorizavimas“, – pridūrė teisėjas.

Jis atmetė pastaruoju metu viešojoje erdvėje girdėtą kritiką, esą teismai yra pernelyg atlaidūs vaikus mušantiems tėvams, ir tikino, kad teismų praktika netoleruoja smurto prieš vaikus.

„Vyraujanti praktika yra tokia, kad fizinis smurtas niekada nebuvo toleruojamas ir visada buvo baudžiamas“, – BNS sakė Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.

R.Norkus pateikė pavyzdžius, kai tėvai ir iki įstatymo priėmimo buvo nuteisti dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo už tai, kad kelis kartus sudavė mažamečiams vaikams elektros laidu, diržu ar rykšte.

Neseniai žiniasklaidoje didelio atgarsio sulaukė sausį Kauno apygardos teismo paskelbtas išteisinamasis nuosprendis vyrui, kuris teisme pripažino pylęs ant sūnaus šaltą vandenį, „kepštelėjęs“ per sėdmenis, jį purtęs ir vertęs rašyti ataskaitas apie nudirbtus darbus.

Teismas nusprendė, kad „visi šie veiksmai buvo atlikti įgyvendinant tėvo teises ir pareigas vaikui, siekiant auklėti sūnų norima linkme“.

Tėvas byloje kaltintas, kad sūnui liepė išrauti nustatytą skaičių piktžolių ir surūšiuoti jas pagal dydį, norėdamas ryte prikelti, užpylė sūnui ant veido šalto vandens, sistemingai vadino nepilnametį „žiopliu, asilu, debilu, benkartu“, sudavė jam rankomis, diržu, pagaliu per rankas, galvą, kitas kūno vietas, spyrė į sėdmenis.

R.Norkus sakė nenorintis sakyti savo asmeninės nuomonės apie šią bylą, nes nuosprendis dar gali būti skundžiamas jo vadovaujamam teismui.

Už mažesnius nusižengimus – privalomi kursai

Iki šiol galiojęs Vaikio teisių apsaugos pagrindų  įstatymas numatė, kad tėvai vaiką gali drausminti savo nuožiūra, išskyrus fizinį ar psichinį kankinimą, kitokį žiaurų elgesį, vaiko garbės ir orumo žeminimą.

Lietuvos teisės instituto kriminologė Laura Ūselė sakė, kad ši teisė drausminti vaikus praktikoje kartais apimdavo ir tam tikras fizines bausmes. Naujoje įstatymo redakcijoje apribojimai sugriežtinti, numačius, kad drausminimas negali apimti fizinių bausmių ir bet kokio kito smurto prieš vaikus.

„Iki šiol gal 20 metų teismų sprendimuose buvo naudojami argumentai, kad asmens tikslas buvo ne sužaloti, o auklėti vaiką, ir buvo daroma išvada, kad tam tikri veiksmai nelaikytini smurtu. Dabar yra gera proga ir paskata keisti praktiką“, – BNS sakė L.Ūselė.

Jos teigimu, Seimo priimtos įstatymo pataisos turėtų paskatinti aktyviau dirbti ir ikiteisminio tyrimo institucijas – policiją, prokuratūrą.

Pagal įstatymus, tėvams už mažesnius nusižengimus, kurie nebus prilyginti nusikaltimams, bus galima taikyti švelnesnę administracinę atsakomybę. Už tėvų valdžios panaudojimą priešingai vaiko interesams Administracinių nusižengimų kodeksas tėvams numato įspėjimą, o nusižengus pakartotinai – baudą iki šimto eurų. Kodeksas taip pat numato, kad tėvai gali būti įpareigoti dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, bendravimo su vaikais tobulinimo programose.

Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis šią savaitę Seime sakė, kad sunkių nusikaltimų prieš nepilnamečius šiek tiek mažėja, tačiau vis daugiau registruojama lengvų nusikalstamų veikų, tokių kaip fizinio skausmo sukėlimas ar nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Generalinio prokuroro duomenimis, per pastaruosius penkerius metus artimoje aplinkoje nužudyti šeši mažamečiai ir 15 naujagimių.

„Pripažinsiu, kad tam tikri teismų sprendimai, kuriuose fizinis smurtas prieš nepilnamečius traktuojamas kaip tėvų teisė tokiu būdu auklėti savo vaikus, prokurorams kelia klausimų“, – antradienį Seime kalbėjo E.Pašilis.

Pristatydamas situaciją dėl smurto prieš nepilnamečius ir prokuratūros siūlomus veiksmus jis pabrėžė, kad tokią praktiką formuoja ir Lietuvos aukščiausiasis teismas (LAT). Pasak jo, pernai vasario 24-ąją LAT paliko išteisinamąjį nuosprendį vaiką sumušusiam tėvui.

„Kitas pavyzdys – Kauno apygardos teismo teisėjų kolegijos išteisintas tėvas, kurio daugkartinio smurtinio pobūdžio veiksmus teismas traktavo kaip pastangas auklėti ir ugdyti savo sūnų paauglystės laikotarpiu. Tikimės, kad po Vaiko teisių pagrindų įstatymo pataisų priėmimo šių klausimų dėl teisės auklėti vaikus fizinėmis bausmėmis nebeliks“, – parlamentarams sakė prokuratūros vadovas.

Anot generalinio prokuroro, išanalizavus pastarųjų penkerių metų duomenis matyti, kad sunkių nusikaltimų prieš nepilnamečius šiek tiek mažėja, tačiau vis daugiau registruojama lengvų nusikalstamų veikų, tokių kaip fizinio skausmo sukėlimas ar nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Kasmet nuo įvairių nusikalstamų veikų nukenčia 2,8 tūkst. nepilnamečių, iš jų nuo tėvų, patėvių, įtėvių ar artimų giminaičių – apie tūkstantis nepilnamečių, dar apie 400 vaikų nukenčia nuo nepažįstamų asmenų.

E.Pašilio duomenimis, per pastaruosius penkerius metus artimoje aplinkoje nužudyti šeši mažamečiai ir 15 naujagimių.

Kitas pavyzdys – Kauno apygardos teismo teisėjų kolegijos išteisintas tėvas, kurio daugkartinio smurtinio pobūdžio veiksmus teismas traktavo kaip pastangas auklėti ir ugdyti savo sūnų paauglystės laikotarpiu.

Jis taip pat išskyrė, kad vien nuo smurtinių nusikaltimų kasmet nukenčia apie 1000 nepilnamečių, apie 200 jų patiria seksualinę, dar apie 100 – psichologinę prievartą. Dažniausia nusikalstama veika prieš mažametį vaiką yra fizinio skausmo sukėlimas arba nežymus sveikatos sutrikdymas, tokių veikų kasmet registruojama apie 900.

Prokuratūros vadovas sakė, jog dėl problemų atliekant tokius ikiteisminius tyrimus buvo ne kartą kreiptasi į atsakingas institucijas – į Švietimo ir mokslo, Vidaus reikalų ministerijas, savivaldybių Vaiko teisių apsaugos skyrius, bet nesulaukta „konstruktyvaus bendradarbiavimo“. Labiausiai jis kritikavo atsainų Vaiko teisių apsaugos skyrių specialistų požiūrį. Jis teigė, kad teisės aktuose turėtų būtų įrašytos nuostatos dėl proaktyvaus specialistų požiūrio į savo pareigas.

„Deja, tyrėjai atkreipia dėmesį, kad atstovai ikiteisminiame tyrime dalyvauja itin nenoriai, dažnai nesuteikia ikiteisminio tyrimo institucijai, teismui išsamios informacijos apie nepilnamečių gyvenimo, auklėjimo sąlygas, šeimą, nepakankamai rūpinasi vaikų teisių apsauga proceso metu, o dalyvaudami procese dažniausiai apsiriboja tiesiog buvimu patalpoje, kurioje vyksta nepilnamečio apklausa ir kiti procesiniai veiksmai. Susidaro įspūdis, kad specialistė menkai įsivaizduoja savo vaidmenį ir kompetencijos ribas baudžiamajame procese“, – aiškino E.Pašilis.

Jis pabrėžė, kad pernai liepą keturių ministrų pasirašytos bendro darbo su šeimomis tvarkos aprašas, be kita ko, numato galimybę įvesti budėjimus nedarbo metu, prievolę reaguoti nedelsiant, gauti duomenis apie probacijos įskaitoje esančius asmenis.

Prokuroras pasigedo ir visuomenės budrumo pranešant apie smurtą, įskaitant ir mažamečių mamas, kurios kai kuriais atvejais gyvena su smurtaujančiais sugyventiniais ir dangsto jų veiksmus.

Prokuratūra, anot jos vadovo, palaiko Prezidentūros inicijuotas Baudžiamojo kodekso pataisas, kuriomis būtų numatomas privalomas psichologo dalyvavimas apklausiant nukentėjusįjį nepilnametį. Seimas antradienį pataisoms po pateikimo pritarė vienbalsiai.

Vis dėlto generalinis prokuroras atkreipė dėmesį, kad psichologų, turinčių reikiamą kvalifikaciją, trūksta. Šalyje yra tik penki tokie psichologai, kurie dirba ir visų apygardų teismuose, ir savivaldybių vaiko teisių skyriuose. Prezidentūros antradienį pateiktais duomenimis, per 2016-uosius šie psichologai dalyvavo maždaug 500 nepilnamečių apklausose.

Tuo metu E.Pašilis pabrėžė, kad nukentėjusių nepilnamečių, kuriuos reikėtų apklausti su specialistu, kasmet yra apie 3 tūkstančiai. Dar keli tūkstančiai nepilnamečių turėtų būti apklausti kaip įtariamieji. Prokuroro tvirtinimu, ikiteisminio tyrimo įstaigos neturi ir tinkamų patalpų tokioms apklausoms.

Kalbėdamas apie prokuratūros reakciją į mažamečio mirtimi pasibaigusį smurto atvejį Kėdainiuose, E.Pašilis priminė, kad Kauno apylinkės prokuratūroje ir Kėdainių skyriuje pradėtas tarnybinis patikrinimas, rezultatų tikimasi netrukus. Taip pat pradėtas visų šiemet ir pernai prokurorų nutrauktų ikiteisminių tyrimų dėl smurto prieš nepilnamečius patikrinimas. E.Pašilis papildė rekomendacijas, kuriomis vadovaujantis aukštesnysis prokuroras turės privalomai patikrinti tokius nutrauktus ikiteisminius tyrimus.

Jis pabrėžė, kad vykdomas ikiteisminis tyrimas ir dėl prokurorų galimo pareigų neatlikimo aiškinantis, kodėl pernai buvo nuspręsta nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl galimo patėvio smurto prieš dabar jau negyvą berniuką.

E.Pašilis sakė, kad sistemoje dirba apie 70 specializuotų prokurorų, jie tiria su smurtu prieš nepilnamečius susijusias bylas.

„Po šita (smurto istorijos) skraiste mes bandome, man rodosi, atimti bent kokį įrankį tėvams auklėti vaikus. Aš manau, kad vis  dėlto turi būti priemonės paliktos. Jei pažiūrėsime į Kėdainių įvykį, jei institucijos būtų atsakingai reagavusios į šį įvykį, vaiko teisės, prokuratūra, nebūtų nutrauktas ikiteisminis tyrimas, tas vaikas būtų gyvas“, – sakė P.Gražulis.

Prieš Seime planuojamą balsavimą dėl pataisų, kuriomis būtų apibrėžtas visų rūšių smurtas prieš vaikus ir kartu uždraudžiamos fizinės bausmės, P.Gražulis tvirtino, kad esamų įstatymų pakanka, jog vaikai būtų apsaugoti nuo smurto.

„Pagrindinis dalykas, ko trūksta, tai ne įstatymų. Įstatyme apibrėžta, kad už lengvą kūno sužalojimą numatyta iki dvejų metų laivės atėmimo, už vidutinį – iki penkerių metų laisvės atėmimo, už sunkų – iki dešimt metų, už psichinę, psichologinę prievartą – iki ketverių metų laisvės atėmimo. Bausmės yra numatytos, jos pakankamai griežtos, tik nevykdomas įstatymas ir labai nemažai abejingumo iš visuomenės“, – frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ vardu kalbėjo parlamentaras.

„Mes esame krikščioniškas kraštas. Biblija, Senas Testamentas, Naujas Testamentas yra Dievo išminties knyga. Atsiverčiau ir skaitau, gal penkiolikoj vietų rašoma apie vaiko pabarimą ir vaiko fizinę bausmę diržu. Pacituosiu porą: „Rykštė ir pabarimas teikia išminties, vaikas, paliktas savo valiai, daro gėdą motinai“. Kitas: „Kai gailisi rykštės, nekenčia savo vaiko, o kai jį myli, rykštę pataiso“. Tai yra ne Gražulio, čia yra iš Švento Rašto paimti žodžiai. Mes turime mylėti savo vaikus, gerbti ir rodyti meilę, bet neperlenkime lazdos“, – savo poziciją dėstė P.Gražulis.

Tuo metu pirmadienį neeilinės sesijos išvakarėse Lietuvos televizijos laidoje „LRT forumas“ dalyvavęs arkivyskupas Gintaras Grušas į klausimą, ar Bažnyčia vienareikšmiai yra prieš fizines bausmes vaikams, atsakė, kad mušti vaikų negalima.

Tai yra ne Gražulio, čia yra iš Švento Rašto paimti žodžiai. Mes turime mylėti savo vaikus, gerbti ir rodyti meilę, bet neperlenkime lazdos.

„Vaikas neturėtų būti mušamas, fizinių bausmių neturėtų būti, tačiau su įstatymu yra ta problema, kad labai sunku nubrėžti tą liniją. Jei tėvas rėkia ar griebia vaiką, kad nekištų rankos į ugnį ar nebėgtų į gatvę, tai nėra smurtas, tas yra gelbėjimas. Popiežius rašo, kad neturėtų būti baudžiamas ar net aprėkiamas vaikas iš pykčio. Tai turėtų būti daroma iš meilės. To įstatyme neįrašysi niekaip, bet principas, kaip tu bendrauji su vaiku, ar iš pykčio, ar iš meilės... Bet tėvas, kuris nesuvokia, ar yra paveiktas svaigalų, nelabai atskirs tuos dalykus. Tai labai svarbu, kad įstatyme būtų griežtai nustatyta, kad reikia sveiko proto“, – dėstė G.Grušas.

Seimas antradienį susirinko į neeilinę vienos dienos sesiją, per kurią svarstomi su vaikų apsauga susiję teisės aktų projektai, surengta diskusija vaiko teisių apsaugos klausimais. Pagrindinis darbotvarkės klausimas – balsavimas dėl Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo priėmimo, siekiant uždrausti vaikams taikyti fizines bausmes. Įstatymo pakeitimais taip pat būtų apibrėžiamas visų rūšių smurtas prieš vaiką: fizinis, psichologinis, seksualinis, nepriežiūra.

Seime per praėjusias kadencijas ne kartą bandyta įtvirtinti draudimą vaikams taikyti fizines bausmes, tačiau nesėkmingai. Dalis parlamentarų priešinosi siūlymui argumentuodami, kad tai būtų kišimasis į šeimos gyvenimą, neleisiantis tėvams savo nuožiūra auklėti vaikų.

„Vasario 14-ąją Seimas rinksis į neeilinį posėdį, kad įstatymu uždraustų smurtą prieš vaikus. Tai mažiausia, ką šiandien gali padaryti Seimas, nes dėl įstatymų ir sąvokų turinio ginčijamasi jau ne vieną dešimtmetį, o problema nesprendžiama“, – viešame kreipimesi sako Seimo pirmininkas.

„Kviečiu visus Seimo narius vasario 14-ąją balsuoti atsakingai. Tik žinojimas, kad nelaimingi vaikai auga šalia, nepadės šiems vaikams susidoroti su grėsmėmis. Turime inicijuoti pokyčius. Vasario 14 dieną darykime viską, kas mūsų galioje, kad užkirstume kelią smurtui prieš vaikus“, – ragino V.Pranckietis.

Visi privalome matyti šeimas, kurios šiuo metu dėl kokių nors priežasčių atsiskiria ar yra atskiriamos nuo bendruomenės. Tokioms šeimoms, ypač vaikams, reikia mūsų visų.

Jis teigia pastarosiomis dienomis susitinkantis su socialiniais darbuotojais, jų stebimomis šeimomis, vaikais, ir tų šeimų problemos panašios – alkoholis ir kitos priklausomybės, nedarbas, socialinių įgūdžių stoka, vargas. Anot Seimo vadovo, tokiose šeimose smurtas neretai tampa auklėjamąja priemone.

„Taip atsitinka dėl tėvų bejėgiškumo, nesuvokimo ir kitokios patirties neturėjimo. (...) Fiziškai skriaudžiami ar patiriantys kitokį smurtą namuose vaikai būna išsigandę, nepasitiki savimi ir suaugusiaisiais, nepasakoja apie savo sunkumus. Smurtas teigiamai nepakeičia nei vaiko elgesio, nei suvokimo, o tik palieka skriaudos jausmą ir sukelia psichologines problemas, lydinčias juos visą gyvenimą“, – sako parlamento vadovas.

Kaip teigiama Seimo Ryšių su visuomene skyriaus paskelbtame pranešime, šiuo metu Lietuvoje socialinės rizikos šeimose auga 19 tūkst. vaikų. Pernai užregistruoti 1669 smurto prieš vaikus atvejai. Kiekvienais metais iš šeimų paimama ir grąžinama apie tūkstantį vaikų.

30–40 proc. socialinės rizikos šeimų socialinės paslaugos teikiamos ilgiau negu 5 metus, kai kurioms šeimoms – net 14–17 metų, o padėtis šeimose negerėja. Lietuvoje vienam socialiniam darbuotojui tenka apie dešimt socialinės rizikos šeimų.

Seimo pirmininkas savo pareiškimu taip pat kviečia visuomenę nebūti abejingai, anot jo, pilietiškumas turi nugalėti atsainumą, rūpestis – šaltą požiūrį.

„Socialiniai darbuotojai daro daug, bet negali užtikrinti psichologinės pagalbos. Kai vaikams tenka patirti aplinkinių abejingumą, pažeminimą, kai jie neretai atstumiami dėl tėvų pasirinkto gyvenimo būdo, problemos gilėja, vaikai ima jaustis dėl visko kalti. Matau, kad po itin žiaurių pastarųjų dienų įvykių bendruomenės supratimas ir požiūris į vaikus bei tokias šeimas keičiasi, kyla noras padėti. Bendruomeniniai ryšiai gali labai daug, todėl noriu tikėti, kad jie stiprės. Visi privalome matyti šeimas, kurios šiuo metu dėl kokių nors priežasčių atsiskiria ar yra atskiriamos nuo bendruomenės. Tokioms šeimoms, ypač vaikams, reikia mūsų visų“, – teigia V.Pranckietis.

Seime antradienį vyks neeilinė Seimo sesija, sušaukta po vaiko mirtimi pasibaigusio žiauraus smurto protrūkio. Vaiko nužudymu įtariami jo artimieji – motina ir patėvis.

Sesijos metu planuojama pateikti projektus, susijusius su vaikų teisių apsauga, vienas jų – fizines bausmes vaikams taikyti uždraudžiančios Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisos, taip pat būtų apibrėžiamas visų rūšių smurtas prieš vaiką, psichologinis, seksualinis, nepriežiūra.

Fizinis smurtas apibrėžiamas kaip „tiesioginiai ar netiesioginiai tyčiniai fiziniai veiksmai prieš vaiką, taip pat fizinės bausmės, sukeliantys tam vaikui skausmą, žalą arba pavojų jo gyvybei, sveikatai, raidai ar žalą garbei ir orumui“.

Seime jau ne vieną kartą bandyta įtvirtinti draudimą vaikams taikyti fizines bausmes, tačiau nesėkmingai. Dalis parlamentarų priešinosi siūlymui argumentuodami, kad tai būtų kišimasis į šeimos gyvenimą, neleisiantis tėvams savo nuožiūra auklėti vaikų.

Tokį pasiūlymą Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymui registruoja grupė parlamentarų, tarp jų – iniciatyvos uždrausti vaikams taikyti fizines bausmes ėmęsi konservatorius Mykolas Majauskas bei „valstietė“ Dovilė Šakalienė, taip pat Seimo pirmoji vicepirmininkė „valstietė“ Rima Baškienė, konservatorių frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis, šios frakcijos nariai Mantas Adomėnas, Laurynas Kasčiūnas.

„Kol mes matome tokius tragiškus atvejus Lietuvoje, mano supratimu, turėtume pereiti nuo kalbų prie labai konkrečių darbų, ir šis sutarimas ir projektas, kuris, tikiuosi, bus bendru sutarimu priimtas neeilinėje sesijoje vasario 14 dieną, bus tikrai svarbus žingsnis saugios vaikystės link“, – BNS sakė M.Majauskas.

„Į fizinio smurto apibrėžimą įtrauktos fizinės bausmės, taip pat kituose straipsniuose parašyta, kad draudžiamas bet koks smurtas prieš vaiką, įskaitant fizines bausmes, ir taip pat už visų formų smurtą prieš vaiką, įskaitant fizines bausmes, yra taikoma administracinė, baudžiamoji ir kita įstatymais nustatyta atsakomybė bei poveikio priemonės“, – apie pasiektą sutarimą BNS sakė D.Šakalienė.

Kol mes matome tokius tragiškus atvejus Lietuvoje, mano supratimu, turėtume pereiti nuo kalbų prie labai konkrečių darbų, ir šis sutarimas ir projektas, kuris, tikiuosi, bus bendru sutarimu priimtas neeilinėje sesijoje vasario 14 dieną, bus tikrai svarbus žingsnis saugios vaikystės link.

Ji taip pat nepagrįstais vadino nuogąstavimus, esą vaikui delnu pliaukštelėję tėvai jau bus traukiami baudžiamojon atsakomybėn.

„Bus sprendžiama kiekvienu atveju, ar taikyti baudžiamąją atsakomybę, ar administracinę atsakomybę, ar įspėjimą ir įpareigojimą tėvams lankyti pozityvios tėvystės kursus, mokytis spręsti konfliktus. Esmė ta, kad tikrai nesodins niekas 40 proc. Lietuvos tėvų į kalėjimus, tikslas yra toks – mes aiškiai sutarėme, kad tai yra smurtas ir to daryti negalima“, – kalbėjo parlamentarė.

Pagal pasiūlymą, fizinis smurtas apibrėžiamas kaip „tiesioginiai ar netiesioginiai tyčiniai fiziniai veiksmai prieš vaiką, taip pat fizinės bausmės, sukeliantys tam vaikui skausmą, žalą arba pavojų jo gyvybei, sveikatai, raidai ar žalą garbei ir orumui“.

Kaip psichologinis smurtas apibrėžiamas nuolatinis vaiko teisės į individualumą pažeidinėjimas, žeminimas, patyčios, gąsdinimas, būtinos vaiko raidai veiklos trikdymas, asocialaus elgesio skatinimas ar kitokia nefizinio kontakto elgsena, sukeliantys žalą ir ar pavojų vaiko gyvybei, sveikatai, raidai, ar žalą garbei ir orumui.

Dar viena smurto forma, nepriežiūra, būtų nuolatinis vaikui būtinų fizinių, emocinių ir socialinių poreikių netenkinimas ar aplaidus tenkinimas, sukeliantis žalą ar pavojų vaiko gyvybei, sveikatai, raidai. Seksualinis smurtas apibrėžiamas kaip seksualiniai veiksmai su vaiku, išnaudojimas pornografijai ir t.t.

Anksčiau ne vieną kadenciją prieš panašias iniciatyvas nuosekliai pasisakydavęs konservatorius R.J.Dagys BNS tvirtino pozicijos nepakeitęs. Anot parlamentaro, jis visuomet buvęs prieš fizines bausmes, o anksčiau buvusias pataisas atmesti ragindavęs dėl netinkamai suformuluotų sąvokų.

„Niekas jokios pozicijos nepakeitė. Fizinės bausmės kaip smurto forma įteisintos kompromisiniuose siūlymuose. Jos ir anksčiau buvo kriminalizuotos kaip smurto forma, o (ankstesnės) pataisos buvo perteklinės, nepriežiūra, psichologinis smurtas, dėl ko mes prieštaravom. Jei papildomai išrašysi, kad tarp smurto formų yra fizinės bausmės, galima išrašyti, bet tai nekeičia esmės, ir dabar kaip smurto forma fizinė bausmė kriminalizuota“, – kalbėjo parlamentaras.

„Aš visuomet prieštaraudavau pataisoms, kuriose atsirasdavo neapibrėžtas emocinis smurtas, nepriežiūra, tai pastabos ir panašiai, ir toliau aš tokiems neapibrėžtiems dalykams prieštarauju, nes tai yra perteklinė intervencija į šeimą, siekiant ją sunaikinti. Bet fizinis smurtas buvo tik pretekstas įvesti tas dvi neapibrėžtas smurto formas, ir dabar, kai jos maksimaliai sutvarkytos, tokias pataisas galima priimti, nes daugelis neapibrėžtumų yra išimti“, – sakė R.J.Dagys.

Seimo valdyba penktadienį nusprendė 82 parlamentarų iniciatyva šaukti neeilinę sesiją vasario 14 dieną, vienas esminių jos klausimų – Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisos, kuriomis siūloma uždrausti vaikams taikyti fizines bausmes. Darbotvarkėje numatytas jų svarstymas ir priėmimas.