„Fizinis ar psichologinis smurtas, patyčios, priekabiavimas – pedagogų kasdienybė, apie kurią per mažai kalbama ir dar mažiau daroma. Tai yra ne tik pedagoginė, bet ir socialinė problema. Mokinių agresyvus elgesys su bendramoksliais, pedagogais ir kitais švietimo darbuotojais kasmet auga ir yra nekontroliuojamas. Mokyklose pedagogai ir kiti darbuotojai jaučiasi nesaugūs, pažeminti. Tai veikia bendrą pedagogo profesijos nepatrauklumą“, – pabrėžia LŠMPS pirmininkas Egidijus Milešinas.

Mokytojai patiria ir fizinį, ir socialinį, ir seksualinį smurtą

Tyrimo duomenys rodo, kad 33 proc. apklaustųjų mokytojų yra iš mokinių patyrę fizinį smurtą. Pavyzdžiui, 2,7 proc. mokytojų teigė buvę mokinių sužeisti naudojant pavojingus daiktus, tokius kaip peiliukas. 19,1 proc. apklaustųjų atsakė, jog yra buvę mokinių tyčia pastumti, kumštelėti arba užkliudyti.

Dauguma mokytojų dirbdami patiria socialinį smurtą, rodo atliktas tyrimas. Beveik pusė (44,5 proc.) apklaustųjų atsakė, kad jų mokiniai kurstė kitus neklausyti, o 29,8 proc. mokytojų teigė, kad moksleiviai kurstė kitus sakyti blogus dalykus. 22,8 proc. pedagogų atsakė, kad jų mokiniai griovė reputaciją platindami gandus, o 26,4 proc. teigė, kad moksleiviai griovė mokytojo autoritetą skleisdami apkalbas.

Atliktas tyrimas rodo, kad didelė dalis mokytojų patiria ir verbalinį smurtą. Pavyzdžiui, 40 proc. mokytojų atsakė, jog juos mokiniai yra apkeikę, 27,9 proc. teigė, kad moksleiviai yra juokęsi iš pedagogo išvaizdos, 26 proc. apklaustųjų sakė, kad vaikai iš jų šaipėsi, pravardžiavo. 19,6 proc. mokytojų yra iš mokinių sulaukę ir grasinimų.

Mokytojai darbe taip pat patiria ir seksualinį smurtą. 2,9 proc. apklausoje dalyvavusių pedagogų nurodė, jog mokiniai skambino ar siuntė seksualiai priekabiaujančio pobūdžio žinutes. 19,1 proc. nurodė sulaukę nešvankių juokelių, o 1,7 proc. apklausos dalyvių patyrė mokinių seksualinį priekabiavimą. 29,1 proc. sulaukė nešvankių gestų, veiksmų ar nešvankių žodžių iš mokinių.

Tyrime dalyvavę pedagogai atskleidė, kad patiria smurtą ir iš mokinių tėvų. 12,2 proc. apklaustųjų mokytojų teigė, kad mokinių tėvai yra tyčiojęsi iš jų išvaizdos, aprangos ar kitų asmeninių bruožų. 10,4 proc. mokytojų sakė, kad tėvai yra iš jų šaipęsi, juos pravardžiavę. 21,4 proc. apklaustųjų yra sulaukę grasinimų iš mokinių tėvų, o 22,3 proc. mokytojų teigė buvę apkeikti.

Be to, mokytojai teigė patiriantys ir kibernetinį smurtą, pavyzdžiui, kai mokiniai siunčia pedagogą įžeidžiančias žinutes, nuotraukas ar vaizdo įrašus kitiems asmenims arba tokią informaciją publikuoja internete. Dalis mokytojų taip pat susiduria su jų daiktų gadinimu, pavyzdžiui, asmeninių daiktų paslėpimu, išpurvinimu ar vogimu.

Tampa patyčių aukomis

Atliktas tyrimas atskleidė, kad mokytojai tampa ne tik mokinių, bet ir kolegų ir kitų administracijos darbuotojų patyčių objektais.

„Tyrimo duomenys parodė, kad 36,8 proc. pedagogų ir kitų švietimo įstaigos darbuotojų patyrė tyčiojimąsi iš mokinių, tačiau dar daugiau patyčių pedagogai patiria vieni iš kitų bei administracijos darbuotojų“ – rezultatus komentavo E. Milešinas.

Tyrimo duomenimis, 31 proc. mokytojų atsakė, kad iš jų yra tyčiojęsis mokyklos administracijos darbuotojas, o 27 proc. apklaustųjų teigė, jog iš jų yra tyčiojęsis kitas pedagogas. 46,9 proc. mokytojų sakė, kad jiems yra tekę matyti, kaip mokyklos administracijos darbuotojai tyčiojasi iš mokytojų.

Tyrime „Pedagogų ir kitų švietimo darbuotojų smurto patirtys švietimo įstaigose“ dalyvavo 1146 pedagogai ir švietimo darbuotojai iš visos Lietuvos. Tyrime dalyvavo 1059 moterys ir 85 vyrai, 2 respondentai nenurodė lyties. Tyrimo dalyvių amžiaus vidurkis yra 51 metai. Jauniausias apklausos dalyvis buvo 20 metų, o vyriausias – 72 metų.

LŠMPS užsakymu tyrimą atliko Mykolo Riomerio universitetas (MRU). Atlikto tyrimo rezultatai apima Lietuvos teisinės aplinkos analizę bei galimus tobulinimo aspektus, konkrečias pedagogų ir kitų švietimo įstaigų darbuotojų smurto, patiriamo iš ugdytinių ir jų tėvų, patirtis švietimo įstaigose. Nagrinėtos pedagogų ir kitų švietimo įstaigų darbuotojų patyčių patirtys švietimo įstaigose, pagalbos, patiriant smurtą ir patyčias, šaltiniai ir galimybės, Lietuvos pedagogų savijauta bei darbuotojų tarpusavio santykiai.

Manhatano federaliniam teismui pateiktame ieškinyje teigiama, kad hiphopo atlikėjas, žinomas kaip Puff Daddy arba Diddy, daugiau nei dešimtmetį fiziškai smurtavo prieš dainininkę, vertė ją vartoti narkotikus, o 2018 metais Cassie išprievartavo.

Ieškinyje nurodoma, kad Cassie, kurios tikrasis vardas – Casandra Ventura (Kasandra Ventura), su S. Combsu susipažino 2005-aisiais, kai jai buvo 19 metų, o jam 37-eri.

Tada ji pasirašė sutartį su S. Combso įrašų kompanija „Bad Boy Records“, o vėliau su juo užmezgė romantinius santykius.

Teismo dokumentuose šie santykiai apibūdinami kaip demonstratyvūs, greiti ir susiję su narkotinėmis medžiagomis. Taip pat teigiama, kad jų metu S. Combsas piktnaudžiavo C. Venturos atžvilgiu ir ją kontroliavo, tiek kaip jos viršininkas, tiek kaip viena žymiausių hiphopo figūrų.

S. Combso advokatas Benas Brafmanas pareiškime naujienų agentūrai AFP griežtai paneigė kaltinimus, pavadindamas juos įžeidžiančiais ir piktinančiais.

Atlikėjas apkaltino C. Venturą šantažu, sakydamas, kad ji siekia suteršti jo reputaciją ir pasipelnyti.

Šie santykiai apibūdinami kaip demonstratyvūs, greiti ir susiję su narkotinėmis medžiagomis. Taip pat teigiama, kad jų metu S. Combsas piktnaudžiavo C. Venturos atžvilgiu ir ją kontroliavo.

 

Ieškinio pateikimas pasibaigus senaties terminui

S. Combsas, kuriam dabar 54-eri, 1993 metais įkūrė įrašų kompaniją „Bad Boy Records“ ir per kelis dešimtmečius tapo vienu svarbiausių hiphopo komercializavimo veikėjų. Su juo bendradarbiavo tokie atlikėjai kaip „Notorious B.I.G“. ir Mary J. Blige (Meri Dž. Blaidž).

Jis yra vienas iš hiphopo milijardierių ir užsiima kitais verslais.

Ieškinyje jis vadinamas smurtautoju ir aprašomos jo smurto protrūkių scenos, įskaitant C. Venturos vertimą užsiimti seksu su seksualines paslaugas teikiančiais vyrais, ką, moters teigimu, dainininkas filmuodavo.

Tarp kitų kaltinimų – vertimas C. Venturą nešiotis šaunamąjį ginklą, siekiant ją įbauginti ir priversti jaustis nepatogiai.

Ieškinyje taip pat teigiama, kad S. Combsas susprogdino kito asmens, kuris rodė dėmesį C. Venturai, automobilį.

Be to, teismo dokumentuose teigiama, kad 2018 metais po jųdviejų vakarienės S. Combsas įsiveržė į dainininkės butą ir ją išprievartavo.

Ieškinyje teigiama, kad 2019 metais C. Ventura nutraukė bendradarbiavimą su „Bad Boy Records“.

C. Ventura prašo atlyginti žalą, įskaitant kompensaciją už „dvasinį skausmą, sielvartą ir sunkią emocinę kančią“, taip pat kompensaciją už negautas pajamas.

Atlikėja iškėlė bylą pagal Suaugusiųjų, išgyvenusių seksualinę prievartą, aktą – Niujorko įstatymą, leidžiantį įtariamoms seksualinės prievartos aukoms pateikti civilinį ieškinį pasibaigus senaties terminui.

Panašus procentas

Gydytojo psichoterapeuto teigimu, smurtą artimoje aplinkoje patiria panašus procentas vyrų ir moterų. Esą tokie tyrimai Lietuvoje neatliekami, tačiau JAV juose ištirta dešimtys tūkstančių žmonių.

„Nustatyta, kad maždaug 4 proc. vyrų ir moterų patiria smurtą artimoje aplinkoje esamuoju momentu ir apie 20 proc. tiek vyrų, tiek moterų bent kartą gyvenime patiria smurtą artimoje aplinkoje. Taigi, kas penktas žmogus. Lyties požiūriu ši statistika skiriasi nereikšmingai“, – atkreipė dėmesį J. Neverauskas.

Jis pabrėžė, kad egzistuoja daug smurto formų. Fizinis, psichologinis, emocinis, seksualinis, finansinis smurtas, apleistumas, net dvasinis, kultūrinis, žodinis smurtas.

„Vyrai dažniau taiko fizinį, seksualinį, finansinį smurtą. O moterys dažniau naudoja psichologinį, emocinį, žodinį smurtą ir apleistumą, – pašnekovo žodžiais, apleistumas – tai savo įsipareigojimų pasirūpinti artimu žmogumi neatlikimas. – Šis smurtas dažniausiai taikomas vaikų atžvilgiu, bet gali būti ir sutuoktinio, partnerio atžvilgiu kai, pavyzdžiui, jis serga. Apskritai, vyrai dažniau taiko aktyvią, moterys – pasyvią agresiją. Nekalbadieniai, seksualinių santykių embargas – tai pasyvioji agresija. Jei moteris atsisako seksualinių santykių su vyru tam, kad jam atkeršytų, kad jį kontroliuotų, valdytų, tai – jau pasyvioji agresija.“

Svarbūs keturi žingsniai

Moterys dažnai pasikalba su draugėmis: „Buvau tokia pikta, kad net norėjau savo vyrui trenkti“. Kartais ir trenkiama. Kaip to išvengti? Kaip apskritai išvengti, neprieiti iki psichologinio ir fizinio smurto artimuose santykiuose, kalbant tiek apie vyrus, tiek apie moteris?

„Pradžioje reikia įsisąmoninti, kas yra pyktis. Šią emociją sukelia mintys apie tai, kad nėra taip, kaip norėčiau, kad būtų. Pyktis iš esmės yra vaikiška emocija. Sveikas suaugęs suvokia, kad nėra taip, kaip norėčiau, kad būtų, bet nepyksta dėl to ant pasaulio ar kito žmogaus. Jis suvokia, kad kiti žmonės yra kiti žmonės, suvokia, kad pasaulis nėra pritaikytas man, priešingai – kad aš turiu prisitaikyti prie pasaulio. Pyktis, kuris mums sukelia impulsus atlikti agresyvų fizinį veiksmą ar smurtą, yra primityvus, nors ir natūralus, dalykas“, – paaiškino J. Neverauskas.

Jis pateikė keletą būdų pykčio protrūkiams išvengti. Vienas jų – visame pasaulyje žinomas vadinamasis Rosenbergo nesmurtinio bendravimo metodas. Jis remiasi keturiais žingsniais. Tai yra faktų arba situacijos įvardijimo, emocijos įvardijimo, savo poreikių įvardijimo ir prašymo išsakymo žingsniai.

„Pavyzdžiui, moterį erzina tai, kad vyras naršo telefone, kai ji bando su juo kalbėtis. Faktų, situacijos įvardijimas būtų pasakymas: „Aš pykstu, kai tu naršai telefone tuo metu, kai aš kalbu svarbius dalykus“. Taigi, nesakau: „Tu manęs neklausai, nemyli, aš tau nerūpiu“, nes tai būtų interpretacija“, – J. Neverausko teigimu, siekiant išvengti pykčio proveržių, svarbu kalbėti faktais, o ne interpretacijomis.

Antras žingsnis – įvardyti emociją.

„Taigi, įvardijama: „Aš ant tavęs pykstu“. Kai pyktis įvardijamas – jis jau reguliuojamas. O kai užgniaužiamas – vėliau prasiveržia baisiais dalykais“, – palygino gydytojas psichoterapeutas. – Trečiuoju žingsniu įvardijami poreikiai: „Mano poreikis – kad tu mane išklausytum ir kad tau rūpėtų tai, kas man labai svarbu. Šis mano poreikis dabar nepatenkintas.“

Tada metas ketvirtam žingsniui – išsakyti savo prašymą.

„Pabrėžiu: išsakome ne reikalavimą, ne gąsdinimą, o prašymą. Jis gali skambėti taip: „Gal tu gali padėti telefoną į šalį, kol aš tau išsakysiu svarbius dalykus ir tu duosi man grįžtamąjį ryšį apie tai, ką sakiau?“, – mokslo darbuotojo žodžiais, atlikus šiuos keturis žingsnius, noras kokiu nors būdu smurtauti paprastai išgaruoja.

Padeda išminties pauzė

Kitas būdas išvengti smurto – daryti išminties pauzę.

„Mintys ir emocijos sukelia kūno pojūčius, impulsus veikti. Tačiau mes turime galimybę tarp impulso veikti ir veiksmo padaryti išminties pauzę. Jos metu mes galime pasirinkti tolesnius veiksmus, neatsižvelgdami į pirminį impulsą, bet planuodami savo veiksmą pagal norimas pasekmes. Turėtume pagalvoti, kokios bus mano veiksmo pasekmės. Tada rinktis iš galimų variantų, lemiančių pačias geriausias pasekmes. Tačiau daugelis žmonių, deja, savo veiksmus planuoja ne pagal norimas pasekmes, o veikia impulso pagauti: pajutau pyktį – įsijungė gyvūno protas – kilo agresyvus veiksmas. Kuo labiau mes pyktį išreiškiame per agresiją, tuo labiau esame gyvūnai, o ne žmonės. Tačiau žmogiškoji prigimtis leidžia mums planuoti savo veiksmus pagal norimas pasekmes“, – žmogaus skirtumą nuo gyvūno pabrėžė J. Neverauskas.

Džiaugiasi kito nelaime

Viešumoje nuskambėjus informacijai apie tai, kad viena ar kita garsi pora santykius galimai aiškinosi kumščiais, pasipila nemažai piktdžiugiškų komentarų. Taip buvo ir Viktorijos Siegel-Suodaitės ir Lauryno Suodaičio konflikto atveju.

Kuo labiau mes pyktį išreiškiame per agresiją, tuo labiau esame gyvūnai, o ne žmonės.

„Daugelis komentarų – mažai prasmingi ir mažai naudingi. Juos rašo žmonės, kurie turi problemų. Visų pirma – savivertės problemų. Jiems smagu žinoti, kad kitiems yra blogiau nei jiems. Jie tada galbūt net ir piktybiškai komentuoja, nes jiems malonu, kad kiti žmonės kenčia, – pastebėjo psichoterapeutas. – Siūlau auginti savo savivertę, kurti savo gyvenimą ir galbūt iš kitų klaidų mokytis vietoje to, kad džiaugtis kitų nesėkmėmis arba kančiomis.“

Nuo komentarų reikėtų susilaikyti ir dėl to, kad dažnu atveju yra neaišku, kas vyko iš tikrųjų.

„Kartais viskas pateikiama vienaip, o vėliau paaiškėja, kad vyko priešingai. Kartais tokiomis situacijomis manipuliuojama, pasitelkiama porai ruošiantis skyryboms, turto dalyboms. Manau, kad taip daroma specialiai – pateikiamos tik kažkam naudingos nuotrupos, detalės. Tačiau iš tų nuotrupų, kas išėjo į viešumą, gali susidaryti visiškai ne toks vaizdas, koks buvo iš tikrųjų. Viešinant tas nuotrupas tam tikra prasme daroma įtaka teisėsaugai. Čia mes turime suprasti, kad viešoji opinija, kai viešumoje kažkas pateikiamas geresnis ar blogesnis nei iš tiesų yra, nepadeda išsiaiškinti tiesos. Aš iš viso susilaikyčiau nuo informacijos apie tokius įvykius sklaidos. Kaip mes susilaikome nuo suicidinių atvejų detalių aprašymo, taip ateityje gal bus privaloma susilaikyti nuo smurto artimoje aplinkoje detalių viešinimo tol, kol savo darbo neatliks teisėsauga“, – psichoterapeuto teigimu, tai padaryti būtų sveika.

Jis pastebėjo, kad Lietuvoje dar tik mokomasi taikyti Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą.

„Manau, šis įstatymas sumažino grubaus, primityvaus vyrų smurto atvejų, kai vyras apsvaigęs nuo alkoholio, kitų svaigalų arba abstinencijos fazėje smurtaudavo prieš savo šeimą – žmoną, vaikus“, – pašnekovo žodžiais, tokie vaikai suaugę susiduria su daug problemų.

J. Neverauskui gana dažnai tenka konsultuoti suaugusius vyrus ir moteris, vaikystėje kentusius girto tėvo smurtą. Jiems susiformuoja daug elgesio schemų: nesaugumo, gėdos, defektyvumo. Atsiranda baimė, nerimas. Tie žmonės dėl to labai kenčia, negali gyventi visavertiškai.

Anot psichoterapeuto, labai didelę žalą mūsų visuomenei padarė buvusi gana populiari smurto kultūra. Tačiau dabar tai keičiasi.

Randai ant pilvo nuo sužalojimų šakute. Nagais apdraskytas veidas, kaklas, krūtinė. Dėl nuolatinio žeminimo sumenkusi savivertė. Tai Lietuvos vyrų iš moterų patirto smurto pėdsakai. Tik palaipsniui, supratę, kad psichologais ir kitais specialistais gali visiškai pasitikėti, vyrai atsiveria – prabyla apie iš tradiciškai silpnąja tituluojamos lyties atstovių patirtą smurtą. Tačiau į policiją nesikreipia – gėda.

Apie šią smurto rūšį kalbėjomės su Kauno apskrities vyrų krizių centro psichologe, kognityvinės elgesio terapijos konsultante Dovile Bubniene.

– Apie vyrų patiriamą agresiją iš moterų prabilta neseniai. Nors lyčių įsivaizdavimas visuomenėje keičiasi, vis dėlto esame įpratę moteris matyti kaip silpnąją lytį. Kaip moterys tampa agresorės ir vyrai kartais patiria net fizinį moterų smurtą?

Net tada, kai išgirstame, kad, pavyzdžiui, žmona nudūrė vyrą, automatiškai daroma išvada, jog, matyt, jis prieš tai ją engė. Tačiau kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar taip tikrai buvo.

– Taip, išgirdę apie smurtą artimoje aplinkoje turbūt dažnas pirmiausia įsivaizduoja, kad smurtavo vyras, o moteris nukentėjo. Statistika rodo būtent tokius skaičius – 80 proc. smurtavo vyras.

Vis dėlto nesutikčiau, kad apie vyrų patiriamą smurtą prabilta neseniai. Pati esu davusi ne vieną interviu prieš dešimt ir daugiau metų apie tai, kad vyrai taip pat patiria smurtą. Apie vyrų patiriamą psichologinį, emocinį, seksualinį, ekonominį smurtą apskritai nėra jokių skaičių.

Kaip atsitinka, kad moterys tampa agresorės? Tai yra iš prigimties. Kiekvienas žmogus turi agresyvių impulsų. Yra atvejų, kai žmogus demonstruoja kraštutinę agresiją, pavyzdžiui, jei reikia ginti šeimą, vaikus, tėvynę. Sveikos agresijos reikia norint laimėti varžybas ir pan.

Kai kalbame apie smurtą artimoje aplinkoje, gali veikti visai kitokie dalykai, pavyzdžiui, toks smurtinio elgesio modelis iš vaikystės (tarkime, moters mama buvo valdinga, kontroliuojanti ir engianti tėvą), įvairios traumuojančios patirtys, psichikos ligos ar psichologiniai ir asmenybės ypatumai, negebėjimas toleruoti kito žmogaus ir jo poreikių, impulsų kontrolės stoka, priklausomybės, noras valdyti ir pan. Smurtaujantys vyrai ir moterys pasižymi panašiais ypatumais. Vieni tokių – narcisizmas, egocentrizmas, jautimasis pasaulio bamba, kai kitas ar kiti žmonės turi paklusti ir vykdyti visokius norus, tenkinti įvairius sveiku protu nesuvokiamus reikalavimus, kaip, pavyzdžiui, nebendrauti su tėvais ir pan.

Įkaitai: pasak D. Bubnienės, dažnas moters smurtą patiriantis vyras taikstosi su tokia situacija, nes nori gyventi šeimoje, bijo vienatvės, bijo, kad šeimos netekęs prasigers, ir pan. (Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.)

– Kiek tai paplitęs reiškinys? Kuri dalis vyrų, besikreipiančių į Vyrų krizių centrą, yra patyrę moterų smurtą?

– Vyrai nelengvai apie tai pasakoja, neretai atsiveria tik užmezgus ilgesnį terapinį kontaktą. Susidurdama su tokiomis vyrų patirtimis, skatinu juos apie tai prabilti garsiai, pasidalyti bent jau nuasmeninta istorija su žurnalistais. Būna, kad vyrai apie tai pamąsto, tačiau beveik visada nusprendžia tylėti. Nors kai kada patirtas smurtas palieka ir fizinių randų. Vyras, patyręs moters smurtą, dažniausiai jaučia savo suvokto silpnumo stigmą. Ir pripažinti tą silpnumą vyrui dažnai yra tabu. Negalėčiau apskaičiuoti, kokia dalis vyrų kalba apie patirtą smurtą, bet per šešiolika mano darbo metų jų tikrai labai daug. Galvoju, jei visi tie vyrai apie patirtą smurtą praneštų arba patys atsakytų smurtu, mūsų šalies statistiniai smurto rodikliai ryškiai padidėtų.

– Kokiomis formomis pasireiškia moterų smurtas prieš vyrus? Galbūt jos smurtauja subtiliau nei vyrai?

– Kalbant apie fizinį smurtą, viskas yra klasika – ir pliaukštelėjimai, kumščiojimai, spardymas, stumdymas. Neretas reiškinys – nagais apdraskytas vyro kūnas: rankos, kaklas, veidas, krūtinė. Teko girdėti istoriją apie šakute sužalotą pilvą ir matyti tuos likusius randus. Kiek subtilesnis fizinis smurtas yra gnybimas, čiupimas už ausies. Kai kada vyrai smurtą patiria tuo metu, kai tikrai negali niekaip reaguoti ar apsiginti (vairuodami ar kitą darbą dirbdami). Vyras pasakojo, kad jam vairuojant žmona dėl nepatikusio atsakymo trenkė megztiniu per veidą, tada dar kartą ir dar, susidarė pavojinga situacija, žmogus sustabdė automobilį, išlipo ir nuėjo pėsčias.

Smurtaujantys vyrai ir moterys pasižymi panašiais ypatumais. Vieni tokių – narcisizmas, egocentrizmas, jautimasis pasaulio bamba, kai kitas ar kiti žmonės turi paklusti.

Kitos moterų smurto formos panašios kaip ir vyrų: žeminimas, menkinimas, patyčios, išnaudojimas savo poreikiams, pastangos atkirsti nuo artimųjų ir draugų, bandymas sukelti kaltę ir gėdą, savivertės žlugdymas, reikalavimas daugiau uždirbti, atiduoti visą atlyginimą, nupirkti viską, ko norisi, emocinis šaltumas, terorizavimas, kaltinimas išsigalvotais dalykais, kitoks asmenybės žlugdymas.

– Kodėl vyrams sunku prisipažinti, kad yra patyrę agresiją, smurtą iš moterų pusės?

– Priežastys, kodėl apie patirtą smurtą nekalba patys vyrai, kaip anksčiau, taip ir dabar lieka tos pačios: gėda, nes tai nevyriška; nenori kreiptis į policiją; mano, kad patys susitvarkys; argi čia smurtas, jei pliaukštelėjo per veidą savo maža rankute; bijo, kad bus skyrybos, neleis matyti vaikų... Tokį sąrašą galima tęsti ir tęsti.

Net tada, kai išgirstame apie sunkius nusikaltimus, pavyzdžiui, žmona nudūrė vyrą, automatiškai daroma išvada, kad, matyt, jis prieš tai ją daug kartų engė. Tačiau kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar taip tikrai buvo. Tiesa gali būti ir tokia, kad jos agresija su metais augo, o jis tiesiog su ta moterimi buvo. Dažnas smurtą patiriantis vyras taikstosi su tokia situacija, nes nori gyventi šeimoje, bijo vienatvės, bijo, kad šeimos netekęs prasigers, ir pan.

– Kaip spręsti moterų smurto prieš vyrus problemą?

– Pirma, labai svarbu, kad vyras su kuo nors pasidalytų, pasikalbėtų, jeigu jis patyrė smurtą. Įvardyti aiškiai ir konkrečiai, kas įvyko arba vyksta nuolat. Tai padės nepasiklysti situacijoje. Pamatyti ją iš šalies ir priimti tinkamus sprendimus. Svarbiausia – neatsakyti smurtu į smurtą. Taip pat svarbu kalbėti, ugdyti žmonių sąmoningumą. Keisti nuostatas, įsitikinimus, kad smurtauja tik vyrai.

Manau, tos pastangos jau pasiteisina. Labai džiaugiuosi, kai kreipiasi jauni žmonės, tiek vaikinai, tiek merginos, norėdami išmokti kontroliuoti impulsus, tapti labiau empatiški, nekartoti tėvų elgesio modelio. Mokymasis keisti agresyvų smurtinį elgesį reikalauja laiko, tačiau tam motyvuotas žmogus, tiek vyras, tiek moteris, turi didelių šansų.

Saulius Subačius

Kauno apskrities vyrų krizių centro psichoterapeutas

Savo darbinėje veikloje bendraudamas su vyrais retai girdžiu prisipažinimų, kad jie patiria fizinį smurtą iš moterų savo artimoje aplinkoje. Jei išdrįsta apie tai kalbėti – mėgina tai paversti juokais ar nesureikšminti.

Dažnai lengviau ir atviriau kalba tada, kai jau patys būna apkaltinti fiziniu smurtu ir įsitraukia policija. Tada jie piktinasi ir sako, kad ji pirma man trenkė ar mėgino neleisti kažkur išeiti.

Susidaro toks įspūdis, kad vyrai į moterų fizinį smurtą (pvz., mėginimą kažkur neišleisti) neretai reaguoja žymiai didesniu fiziniu smurtu su visais su tuo susijusiais padariniais.

Daug labiau vyrai jaučiasi nukentėję nuo moterų psichologinio smurto savo artimoje aplinkoje, kurio praktiškai neįmanoma teisiškai įrodyti. Tai labai paplitęs reiškinys, kuris stipriai žaloja vyrus. Neretai psichologinio smurto padariniai būna dar skaudesni nei fizinio – savižudybės, alkoholizmas ir t. t.

Tipiniu tokio smurto pavyzdžiu galėtų būti moterų mėginimai skyrybų metu bausti vyrą neleidžiant matytis su vaiku ar vaiko nuteikimas prieš tėvą. Kai nepavyksta susitvarkyti su patiriamu skausmu, neretai tai perauga į alkoholio vartojimą ar fizinį smurtą prieš buvusią sutuoktinę.

Psichologinė pagalba telefonu

Pagalba vyrams:

Vyrų linija 8 670 00 027

I–V 10–14 val.

Nelik vienas 8 604 11 119

kasdien 18–22 val.

Pagalba moterims:

Pagalbos moterims linija 8 800 66 366

Kasdien visa parą

Pagalba vyrams ir moterims:

Vilties linija 116 123

Kasdien visą parą

Anot policijos, kovo 11 d. apie 4.40 val. Kėdainiuose, A. Mickevičiaus g., buvo panaudota fizinė jėga prieš asmenį.

Vaizdo stebėjimo kameros užfiksavo vyrą, galintį turėti tyrimui reikšmingos informacijos.

Gyventojus, atpažįstančius šiuos vyrus, žinančius jo buvimo vietą ar galinčius suteikti bet kokios reikšmingos informacijos, prašoma kreiptis į Kauno apskr. VPK Kėdainių rajono policijos komisariato pareigūnus telefonu 8 700 636 80 arba 112, arba el. paštu kestutis.pilinkus@policija.lt.

Už šią nusikalstamą veiką gresia viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

„Jis su pareikštu kaltinimu sutinka ir prisipažįsta“, – BNS sakė prokuratūros atstovė Tautvilė Merkevičiūtė.

Kauno apylinkės prokuratūros prokuroras viešosios tvarkos pažeidimu kaltinamo 32 metų G.S. bylą teismui perdavė su pareiškimu baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu.

Prokuroras teismo prašo kaltinamajam skirti 3 tūkst. eurų baudą, pritaikius baudžiamojo įstatymo nuostatas, ji būtų sumažinta trečdaliu iki – 2 tūkst. eurų.

Ikiteisminį tyrimą atliko Kėdainių rajono policijos tyrėjai, tyrimui vadovavo Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus (Kėdainių) prokuroras.

Bylos duomenimis, sausio 1 dieną Kėdainių ligoninėje kaltinamasis G. S., būdamas neblaivus, įvairiais epitetais pravardžiavo ligoninės darbuotojus, neturėdamas sutikimo juos filmavo. Kaltinamasis, trikdydamas viešąją tvarką, nepagrįstai reiškė nepasitenkinimą medikų darbu, šaukė ant vienos iš ligoninės darbuotojų, ją stumdė, kol galiausiai – pargriovė ant žemės.

Kaip skelbė Kauno apskrities policija, konfliktas kilo, kai vyrui jau buvo suteikta medicininė pagalba. Ji buvo teikta, nes minėtas 32 metų asmuo ir dar du vyrai įsivėlė į konfliktą, po jo 32 metų minėtas vyras buvo pristatytas į medicinos įstaigą, jam nustatyti nedideli sumušimai ir neblaivumas – 1,73 promilės alkoholio.

Už viešosios tvarkos pažeidimą gali būti skiriami viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Pacientų išpuolių prieš medikus pastaruoju metu daugėja. Paviešintame vaizdo įraše užfiksuotas paciento ir skubios pagalbos gydytojos konfliktas. Matyti, kaip iš kabineto išeina vyras ir jam į atlapus įsikibusi gydytoja. Vyras sviedžia medikę, toliau dialogas tęsiasi nukentėjusiajai sėdint ant grindų. Pasak ligoninės vadovės, nukentėjusi gydytoja smurtautojui pretenzijų neturi ir policijai pareiškimo nerašė. Medikai, ypač greitosios medicinos pagalbos, jaučiasi nesaugūs. Tų išpuolių kartojasi vis dažniau, bet situacija bent kol kas nesikeičia. Ar po šio įvykio kas nors pajudės iš mirties taško?

– Kaip viskas įvyko?

– Paramedikai atvežė pacientą į skubios pagalbos skyrių po muštynių ir perspėjo kolegas, kad vyras gali būti agresyvus. Jis apžiūros metu telefonu filmavo, kas vyksta, grasindamas, kad paviešins šį vaizdo įrašą ir parodys, kaip čia visi dirba. Kaip toliau vyko veiksmas, matyti iš pateiktos mūsų vaizdo medžiagos. Daugiau kažkokios informacijos pateikti plačiau negaliu, nes vyksta ikiteisminis tyrimas. Bus išsiaiškinta.

– Bet, kaip matome iš vaizdo įrašo, asmuo po šio incidento tiesiog pasišalino?

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Buvo iškart iškviesta policija. Vėliau pacientui suteikta visa reikiama medicininė pagalba, kokia jam ir priklausė.

– Pati medikė policijai pareiškimo nerašė?

– Mes kaip įstaigos atstovai netoleruojame tokių fizinių išpuolių ir demonstruojamos agresijos gydytojų atžvilgiu. Fizinė agresija šiuo atveju yra užfiksuota. Imamės veiksmų, kad visą šią atsakomybę prisiimtų neteisėtus veiksmus atlikę asmenys.

– Ar toks įvykis ligonėje pirmas, kai tenka kviesti net policiją, ar jau buvę panašių incidentų ir anksčiau?

– Dėl panaudoto fizinio smurto, tai kiek man žinoma, toks atvejis pirmas. Tačiau labai dažnai, praktiškai kiekvieną mielą dieną, mūsų medikai susiduria su psichologiniu smurtu, kur nėra naudojama fizinė jėga. Kadangi pacientų srautas nemažas, pasitaiko įvairiausių žmonių ir įvairiausių situacijų. Mūsų gydytojams tenka atlaikyti ir pacientų pykčio priepuolius, ir kitokias demonstruojamas neigiamas emocijas, išklausyti ir necenzūrinių komentarų. Tai – mūsų kasdienybė, kuri nepalengvina ir negerina paties dirbančio mediko emocinės būklės.

Fizinis smurtas – gana retas reiškinys. O su tokiu pacientų piktžodžiavimu, vadinamu psichologiniu smurtavimu, mes susiduriame kiekvieną dieną.

 

Galbūt todėl mes nesulaukiame grįžtamojo ryšio iš mūsų medicinos personalo aptarnavimo metu. To, ko mes laukiame, ko tikisi pacientai, kad gydytojas būtų laimingas ir patenkintas, ir kad dovanotų plačią šypseną ir išsamiai pakonsultuotų. Bet kai pacientas atvyksta jau priešiškai nusiteikęs, ir tokių per dieną būna ne vienas, faktas, gali būti sudėtinga ir pačiam medikui. Be abejo, ne visą laiką būna teisūs ir medikai, kaip ne visą laiką teisūs būna ir pacientai. Todėl vakar paviešinome vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas fizinis smurtas. Tai – gana retas reiškinys. O su tokiu pacientų piktžodžiavimu, vadinamu psichologiniu smurtavimu, mes susiduriame kiekvieną dieną. Ir to galėtume išvengti, jei tiek pacientas, tiek medikas vienas kitą gerbtų, mokėtų bendrauti. Tuomet ir pacientai atvyktų iš anksto nenusiteikę neigiamai, kad jei neišsireikalaus, nebus piktas, negaus paslaugos.

– Po šiuo vaizdo įrašu mačiau ir vienos Seimo narės komentarą. Seimas po pateikimo pritarė projektui, kuriuo būtų numatyta bauda, administracinė atsakomybė už medikų garbės ir orumo įžeidimą. Ar tai padėtų kažkiek spręsti šią problemą?

– Bet kokiu atveju, manau, gal ne 100 proc. užtikrintų, bet tikrai gelbėtų, padėtų, nes kai kuriais atvejais, kai kurie žmonės tiesiog susimąstytų, ką jie šneka, ką jie daro ir kokie jų veiksmai. Tai jau būtų žingsnis į priekį.

Šiandien Kėdainių ligoninė išplatino vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip vyras agresyviai stumdo gydytoją, o po vieno smūgio ji skaudžiai krenta ant žemės ir priblokšta ten lieka.

Minėtą pacientą sutramdė operatyviai atvykę policijos pareigūnai.

Policijos atstovai portalui kauno.diena.lt nurodė, kad antradienį Kauno apskr. VPK Kėdainių rajono policijos komisariate gautas pareiškimas dėl sausio 1 dieną paryčiais Kėdainių gydymo įstaigoje viešąją tvarką trikdžiusio neblaivaus 32 metų vyro, kuris viešoje vietoje vartojo necenzūrinius žodžius, piktinosi medicinos darbuotojų darbu, konflikto metu pastūmė 25 metų moterį.

Pasirodo, vyras – neblaivus, o į ligoninę atvežtas po dar vieno incidento, kurio metu pats nukentėjo.

„Konfliktas ligoninėje kilo po to, kai vyrui buvo suteikta būtina medicininė pagalba. Maždaug prieš valandą iki tol tarp trijų vyrų (g. 2003 m., g. 1981 m., g. 1990 m.) kilo konfliktas, tada 32 metų vyras nukentėjo ir buvo pristatytas į gydymo įstaigą. Vyrui buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 1,73 prom.“, – nurodė policijos atstovai.

Naujieji Metai Kėdainių ligoninėje prasidėjo priėmimo – skubiosios pagalbos skyriaus gydytojos „skraidymu“ tiesiogine to žodžio prasme“.

Antradienį Kauno apskr. VPK Kėdainių r. policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo.

Kėdainių ligoninės direktorė Edita Vaškevičienė portalui kauno.diena.lt pasakojo, kad greitosios medikai, atvežę šį pacientą, ligoninės Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus darbuotojus įspėjo, kad pacientas gali būti agresyvus.

Pasiteiravus dėl gydytojos sveikatos būklės, ligoninės vadovė teigė, kad medikė darbinga. „Bet kokiu atveju, kai vyksta tokie negatyvūs dalykai, asmenys patiria psichologinę traumą“, – kalbėjo pašnekovė.

Ji pabrėžė, kad netoleruotinas yra nei psichologinis, nei fizinis smurtas. Neigiamai veikia darbuotojų emocinę būklę, bendrą atmosferą kolektyve ir pačiame skyriuje, visoje ligoninėje ir visuomenėje.

Tokie atvejai kelia bereikalingą įtampą ir taip atsakingame darbe, nesaugumo jausmą.

Apie įvykį ligoninės atstovai pasisakė ir viešai.

„Agresija – tai visi veiksmai, kuriais kažkas siekia pakenkti ar sužaloti kitą, ji apima visą priešišką elgesį, kurio metu naudojamas fizinis, žodinis ar psichologinis smurtas. Naujieji Metai Kėdainių ligoninėje prasidėjo priėmimo – skubiosios pagalbos skyriaus gydytojos „skraidymu“ tiesiogine to žodžio prasme“, – feisbuke paviešino ligoninės atstovai.

Anot jų, pastebima didėjanti pacientų agresija prieš medicininį personalą. Vardijo, kad medikai sulaukia „keiksmų, pykčių, fizinio smurto, nepasitenkinimo iš pacientų, o pacientai skundžiasi nemaloniu bendravimu, aptarnavimu, medikų „moralizavimu“ ir pan.“

„Ar gali medikas sulaukęs priešiško elgesio būti malonus ir šypsotis, kada pacientų sraute susiduriama ne su vienetais piktais, iš anksto nusistačiusiais reikalauti, kas nebūtinai pacientui priklauso!?“ – klausė ligoninės atstovai.

Viešindami šį konkretų atvejį, kaip vieną iš daugelio personalo patiriamo smurto pavyzdžių, medikai teigė nenorintys moralizuoti, auklėti ar pateisinti nei konkretaus mediko, nei konkretaus paciento, nes kiekviena situacija yra individuali, bet būtina keisti bendrą situaciją.

„Norime paprašyti gerbti vieni kitus ir išvengsime bet kokio smurto“, – vylėsi ligoninės atstovai.

Vaizdo įraše matyti, kaip vyras agresyviai stumdo gydytoją, o po vieno smūgio ji skaudžiai krenta ant žemės ir priblokšta ten lieka.

Kėdainių ligoninės direktorė Edita Vaškevičienė portalui kauno.diena.lt pasakojo, kad greitosios medikai, atvežę šį pacientą, ligoninės Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus darbuotojus įspėjo, kad pacientas gali būti agresyvus.

Pasiteiravus dėl gydytojos sveikatos būklės, ligoninės vadovė teigė, kad medikė darbinga. „Bet kokiu atveju, kai vyksta tokie negatyvūs dalykai, asmenys patiria psichologinę traumą“, – kalbėjo pašnekovė. 

Bet kokiu atveju, kai vyksta tokie negatyvūs dalykai, asmenys patiria psichologinę traumą.

Ji pabrėžė, kad netoleruotinas yra nei psichologinis, nei fizinis smurtas. Neigiamai veikia darbuotojų emocinę būklę, bendrą atmosferą kolektyve ir pačiame skyriuje, visoje ligoninėje ir visuomenėje. 

Tokie atvejai kelia bereikalingą įtampą ir taip atsakingame darbe, nesaugumo jausmą.

Minėtą pacientą sutramdė operatyviai atvykę policijos pareigūnai. 

Apie įvykį ligoninės atstovai pasisakė ir viešai.

„Agresija – tai visi veiksmai, kuriais kažkas siekia pakenkti ar sužaloti kitą, ji apima visą priešišką elgesį, kurio metu naudojamas fizinis, žodinis ar psichologinis smurtas. Naujieji Metai Kėdainių ligoninėje prasidėjo priėmimo – skubiosios pagalbos skyriaus gydytojos „skraidymu“ tiesiogine to žodžio prasme“, – feisbuke paviešino ligoninės atstovai.

Anot jų, pastebima didėjanti pacientų agresija prieš medicininį personalą. Vardijo, kad medikai sulaukia „keiksmų, pykčių, fizinio smurto, nepasitenkinimo iš pacientų, o pacientai skundžiasi nemaloniu bendravimu, aptarnavimu, medikų „moralizavimu“ ir pan.“

„Ar gali medikas sulaukęs priešiško elgesio būti malonus ir šypsotis, kada pacientų sraute susiduriama ne su vienetais piktais, iš anksto nusistačiusiais reikalauti, kas nebūtinai pacientui priklauso!?“ – klausė ligoninės atstovai.

Viešindami šį konkretų atvejį, kaip vieną iš daugelio personalo patiriamo smurto pavyzdžių, medikai teigė nenorintys moralizuoti, auklėti ar pateisinti nei konkretaus mediko, nei konkretaus paciento, nes kiekviena situacija yra individuali, bet būtina keisti bendrą situaciją.

„Norime paprašyti gerbti vieni kitus ir išvengsime bet kokio smurto“, – vylėsi ligoninės atstovai.

Kiek vėliau informuota, kad Kėdainių policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl viešosios tvarkos pažeidimo.

Už viešosios tvarkos pažeidimą, kai asmuo viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai trikdant visuomenės rimtį Baudžiamasis kodeksas numato viešuosius darbus, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmę.

Praėjusią savaitę Kauno rajono greitosios medikai buvo užpulti ir patyrė smurtą iš pacientui artimo asmens, kuris, pasirodo, pats yra medikas.

„Buvo šeštadienis, pirmas iškvietimas. Atvažiavau į iškvietimą, pakėliau žmogų, įsodinau į mašiną. Paskui jis iš automobilio šoko ant manęs, prasidėjo muštynės. Buvo kartu ir medikė, bet moters juk negaliu pakišti. Tada pajutau silpnumą. Galbūt padariau klaidą, gal reikėjo jį prispausti. Aš nesitikėjau, kad jis bus agresyvus.

Vienas jo smūgis buvo iš automobilio, o aš jį pradėjau laikyti, kad jis nenukristų ant šaligatvio bortelio, nes būčiau dar apkaltintas, kad jo neprižiūrėjau. Jis buvo išgėręs, nors sunku pasakyti. Tai – ne pirmas toks kartas, atvirai sakau, buvo daug atvejų. Ne vienerius metus tokioje sistemoje esame“, – pasakojo Viktoras.

„Tai yra skaudus įvykis. Deja, kartas nuo karto tokie įvykiai įvyksta. Labai gaila, kad dalis visuomenės į žmogų, kuris atvyko suteikti pagalbą, žiūri tokiu būdu. Tai čia – fizinis smurtas, o psichologinis – kasdienybė, kas antras kvietimas. Žmonės turi nepamatuotų lūkesčių. Jie tikisi, kad kai atvažiuos greitoji, ji bus kaip ligoninė ir poliklinika į namus, kad turi stebuklingą tabletę, viskas vietoje bus suteikta ir po valandos žmogus bus sveikas. Deja, gijimas yra ilgas procesas, o mes – nedidelė jo dalis“, – sakė VGMPS kvalifikacijos kėlimo ir mokymo skyriaus vadovas Mindaugas Kliukas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Paklaustas, ar sutinka su siūlymu, kad žmones reikėtų bausti už smurtą prieš greitosios medicinos darbuotojus, M. Kliukas sakė, kad pritaria.

„Žinoma, toks variantas turėtų būti. Aišku, jis neturėtų būti kasdienybė, bet turėtų būti taikoma kaip viena iš drausminančių priemonių. Tokios pataisos geriau vėliau negu niekada. Reiktų auklėti visuomenę. Taip pat gal reikėtų pakeisti įstatyminę bazę, galbūt kad būtų galima filmuoti, dokumentuoti, jog kažkas mus apsaugotų“, – tęsė M. Kliukas.