Kad jau apie folklorą, tai dera ir japonų išmintį prisiminti. Japonai turi patarlę apie tris išmintingas beždžiones: Mazaru nieko blogo nemato, Kakazaru nieko blogo negirdi, Ivazaru nieko blogo nesako. Ką čia primena? Ar tik ne mūsų Vyriausybę, kuri nepadarė nieko, kad pažabotų maisto produktų kainų augimą ar bet sušvelnintų jo įtaką paprastiems žmonėms.

Nors esame guodžiami, kad rekordinė infliacija slopsta, maisto kainos Lietuvoje tebešokiruoja net čia apsilankančius turtinguosius vakariečius. Ką jau kalbėti apie mus, pagal mėnesio maisto išlaidas esančius pirmajame Europos penketuke. Gerai, jei dar turi ką leisti, – daugeliui net visų pajamų maistui nebeužtenka. Jei tikėtume kainų lyginimo portalo pricer.lt duomenimis, per pastaruosius ketverius metus maisto prekės Lietuvoje pabrango 50 proc. Ir tuščios lentynos maisto prekių skyriuje – jai nebe sovietinės praeities reliktas. Produktų įprastomis kainomis nebeįperkantys žmonės medžioja nuolaidas prekybos centruose – iššluoja pigiau parduodamas prekes akimirksniu, vakarop lentynose švilpauja vėjai.

Nors ir sakoma, kad badas skilvio negadina – tik protą išprusina, tuščiu pilvu neilgai teišbūsi. O kartais ir saldaus taip norisi! Cukrus juk sukelia dopamino antplūdį. Viena desertinė Vilniuje kaip tik degustuotojų grupę buria: jei norite nemokamai gomurį pamaloninti, galite pamėginti laimę ir tapti saldumynų ragautoju. Žiū, ir vasaros sulauksime. O tada – grybai, uogos, ne tik dzūkų mergos nebus nuogos.

Birželio 14-22 dienomis giliukai kepinant saulei ir lyjant lietui keliavo po Veisiejų regioniniame ir Dzūkijos nacionaliniame parkus.

„Sausra? Ne, ką jūs. Tik ne žygyje“, – trumpam besislėpdami nuo pliaupiančio lietaus juokavo gimnazistai.

Septynias dienas jie kulniavo pėstute. Dvi dienas yrėsi baidarėmis Ūlos ir Merkio upėmis.

Maža to, šis devynių dienų žygis vyko be telefonų. Tad kai kuriems būtent šis aspektas tapo iššūkiu, o ne nueiti kilometrai. Tačiau visi grįžo pravėdinę galvas ir pasiruošę aktyviai vasaroti.

Iš viso žygeiviai įveikė 135 kilometrus.

Vasaros žygis – tradicinis mokslo metų pabaigos akcentas. Giliukai į keliones pėstute su nakvynėmis palapinėse leidžiasi ir žiemomis. 

Klaipėdos apskrities latvių asociacijos „Atpūta“ ir „Baltų unija“ panašius renginius organizuoja kasmet ir kaskart pasikviečia svečių iš broliškos šalies.

Šiemet į šventę atvyko Dienvidkurzemes nuovados kapela „Luste“, šokėjų grupė „Mozaika“ iš Rezeknės bei grupės „Vienmer“ šokėjos.

Taikos ir ramybės pasaulyje palinkėjimą palydėjo baltų balandžių skrydis į dangų. Prieš tai šventės organizatorius Gotfridas Tapinas pasveikino visus susirinkusius lietuvių ir latvių kalbomis.

Klaipėdos vokiečių draugijos pirmininkas Arnold Piklaps sveikindamas svečius klaipėdiečių vardu, kalbėjo apie mūsų miesto daugiatautiškumą. Jis priminė, jog pernai iš aukštų tribūnų buvo minima, jog Klaipėdoje gyvena 77 tautybių žmonės. Prieškariu didžioji dauguma gyventojų buvo lietuviai ir vokiečiai.

A. Piklaps su apgailestavimu priminė, kad šiomis dienomis Klaipėda neteko aktyvios Ukrainiečių kultūros ir švietimo centro „Rodyna“ vadovės Lidios Trigub.

Šįkart brolius latvius priėmė ir koncerte drauge pasirodė choras „Klaipėda“ bei pagyvenusių žmonių asociacijos mėgėjų kapela „Albatrosas“.

Renginyje žiūrovų nebuvo daug, gal todėl, kad jiems pritrūko vietos atsisėsti. Todėl daugelis žiūrovų glaudėsi ant atokiau stovinčių Teatro aikštės suolų.

Pažinti vieniems kitus, drauge muzikuoti ir šokti – didelis džiaugsmas. Po koncerto svečiai ir šventės šeimininkai dėkojo vieni kitiems, dovanojo atminimo dovanas ir žadėjo nenutraukti gražios draugystės.

Kitaip apie folklorą

Apie Kauno miesto muziejaus Tautinės muzikos skyriaus muzikinę dėžę „DJ folk“, ko gero, jau esate girdėję. Linksmas, visą šeimą ar draugų kompaniją įtraukiantis žaidimas, vos su keliomis kaladėlėmis gerai pažįstamoms liaudies dainų melodijoms suteikia šiuolaikišką skambesį, o kiekvienam muziejaus lankytojui leidžia pasijausti muzikos kūrėju – derinti vokalo, melodijos, būgnų ir bosų skambesį.

Jei to dar nepatyrėte, turėtumėte stoti prie pulto, o tada leistis į naują, analogų Baltijos šalyse neturinčią interaktyvią tradicinių šokių ir kapelos žaidimų erdvę, kuri nuo šiol atvira visiems Kauno miesto muziejaus Tautinės muzikos skyriaus svečiam.

„Tiek vaikams, tiek dažnai skeptiškai folkloro atžvilgiu nusiteikusiam jaunimui tai gali tapti puikia vieta smagiai praleisti laiką. Tikimasi, kad šios erdvės pagrindinis akcentas – interaktyvus šokių ir kapelos žaidimas, paskatins daugiau žmonių susidomėti tradiciniais lietuviškais šokiais ar net padrąsins prisijungti prie muziejuje daugiau kaip dešimtmetį vykstančių ir didelio populiarumo susilaukiančių „Lietuviškų šokių vakarų” bendruomenės. Mes norime muzikinį folklorą visuomenei pateikti kaip įdomų dalyką, todėl ieškome formų, kaip tai padaryti interaktyviai ir patraukliai šiuolaikiniam žmogui“, – sakė Tautinės muzikos skyriaus vedėja dr. Gintarė Dusevičiūtė-Neimontienė ir vylėsi, kad muziejininkų sumanymas pavyko.

Tiek vaikams, tiek dažnai skeptiškai folkloro atžvilgiu nusiteikusiam jaunimui tai gali tapti puikia vieta smagiai praleisti laiką.

Trys žaidimai

Naujai įrengtoje erdvėje pateikiami net trys žaidimai, leidžiantys geriau pažinti liaudies muzikos tradicijas. Žaidimo „Šok“ dalyje galima išmėginti du senuosius lietuviškus šokius „Žemaitukas“ ir „Griečenikė“. Kad, žiūrint į didžiulį ekraną, trepsėti būtų dar smagiau, galima išsirinkti sau tinkamą porą ir ant parketo suktis drauge.

Antrasis žaidimas „Grok“ – improvizuotos kapelos „pultas”, kurį sudaro net 30 skirtingų muzikos instrumentų: būgnas, akordeonas, gitara, smuikas, ryla, vargonai, kanklės, dūdmaišis ir daug kitų. Kiekvienas instrumentas, anot muziejininkų, ekraną palietus pirštu leis susipažinti su daugiau ar mažiau girdėtais skambesiais, žaisti su jais ir improvizuoti.

Pradėję dirbti su projektu, sumanytojai minty turėjo dvi žaidimo dalis. Natūraliai gimė ir trečioji – „Pajusk ritmą“. Ji kiekvienam muziejaus svečiui suteiks progą iš arčiau pažinti ir pamuzikuoti tikru mušamuoju muzikos instrumentu – tambūrinu. Tai bus vienintelis fizinis instrumentas interaktyvioje erdvėje. Tie, kurie norės pamatyti daugiau muzikinių instrumentų, kviečiami apsilankyti muziejaus ekspozicijoje, pasakojančioje apie jų istoriją.

Interaktyvu: palietus ekraną, erdvė užsipildys muzikos instrumentų garsų arba kvies liaudies šokio. Justinos Lasauskaitės nuotr.

Pritaikyta visiems

Anot G. Dusevičiūtės-Neimontienės, naujoji interaktyvi erdvė ypatinga tuo, kad yra pritaikyta įvairių poreikių lankytojams. Veiklos čia ras ir jauni, ir  pagyvenę, ir judrūs, aktyvūs, ir judėjimo negalią turintys lankytojai.

Nors pagrindinis akcentas muzikiniuose žaidimuose ir viktorinose sutelkiamas garsui, įsitraukti į atrakcijas galės kurtieji ir neprigirdintieji lankytojai. Interaktyvaus šokio metu per  judesius jie turės galimybę pajusti lietuviškų tradicinių šokių grožį. Po konsultacijų su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Kauno miesto filialo specialistais naujoji erdvė pritaikyta ir regėjimo negalią turintiems lankytojams, kurie čia ras daugybę įtraukiančių veiklų.

„Darsyk pasikartosiu, kad stengėmės galvoti apie tas grupes, kurios sulaukia mažiau dėmesio. Nebuvo labai lengva, nes nepakanka vien tik parengti produktą. Reikia jį tinkamai pritaikyti. Esame dėkingi Kauno neįgaliųjų draugijai, „Arkos“ bendruomenei, kad padėjo padidinti projekto vertę ir gauti geresnį rezultatą“, – G. Dusevičiūtė-Neimontienė patikino, kad be bičiulių įgyvendinti užsibrėžtų tikslų būtų buvę kur kas sunkiau.

Projektą „Interaktyvi tradicinių šokių ir kapelos erdvė” finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Projekto partneriai: UAB „Gluk Media“, Kauno neįgaliųjų draugija, asociacija „Kauno muzikos klubas Bandonija“, BĮ Kauno rajono Babtų kultūros centras, UAB „Diena media News“, VŠĮ Kaunas IN, Tradicinių šokių draugija.

Į ansamblio gimtadienio šventę susirinko pilna salė buvusių kolektyvo narių, gausus būrys draugų, artimųjų ir gerbėjų. Gražaus jubiliejaus proga ansamblį pasveikino Seimo narys Viktoras Pranckietis, Kauno rajono meras Valerijus Makūnas, Raudondvario seniūnė Daiva Bulotienė, Raudondvario kultūros centro vadovė Jolanta Zizienė.

Prieš prasidedant šventinei programai, kolektyvas prisiminė ansamblio įkūrėją ir pirmąją vadovę – šviesaus atminimo Lietuvos kultūrologę, folkloristę Vilmą Čiplytę. Daug padėkos žodžių buvo skirta ilgamečiam ansamblio vadovui, Algirdui Svidinskui, kitiems vadovams, buvusiems ansamblio dalyviams.

Dabar kolektyvui vadovauja Vilius Marma, kuris, anot ansamblio narių, suteikė jaunatviškumo, pasitikėjimo savimi ir skatina ansamblio narius atrasti naujų talentų. Jam šventės metu įteikta plaketė. Kauno rajono meras folklorinio ansamblio „Piliarožė“ 25-erių metų kūrybinės veiklos proga už ilgametę veiklą mėgėjų meno kolektyve ir svarų asmeninį indėlį puoselėjant etnokultūrines tradicijas pasveikino ir ilgamečius kolektyvo narius. Nuo pat ansamblio įsikūrimo pradžios jame dainuoja Dangira Gibiežaitė. Devyniolika metų kartu su ansambliu – Ilona Galvydytė, septyniolika – Lina Čekanauskienė, keturiolika – Valentinas Bulotas.

25 metus ansamblyje dainuojanti ir šokanti D. Gibiežaitė pasakojo, kad kolektyvas per tiek metų labai išaugo ir pasikeitė. „Per pirmą repeticiją labai bijojau ir netgi galvojau, kur aš čia papuoliau. Tačiau gerų vadovų ir puikių kolektyvo narių dėka „Piliarožė“ šiandien yra tokia, kokią visi matote“, – tvirtino Dangira.

Ansamblis šiuo metu jungia 22 žmones. Dauguma jų – iš Raudondvario arba aplinkinių miestelių.

Ne vieną teminę programą paruošusi „Piliarožė“ aktyviai dalyvauja ne tik vietos bendruomenės ir Kauno rajono kultūriniame gyvenime. Ansamblis koncertuoja visoje šalyje, yra dalyvavęs trijose Dainų šventėse, tarptautiniuose folkloro festivaliuose „Skamba, skamba kankliai“, „Atataria lamzdžiai“, „Žalias ąžuolėlis“, „Iš tėvonijos versmių“.

Koncertuose ir šventėse „Piliarožė“ puošiasi ne tik lietuvių tautiniais, bet ir archeologiniais kostiumais.

Ansamblio repertuarą sudaro senosios tradicinės dainos, instrumentinė muzika, šokiai. „Piliarožė“ gieda ir groja sutartines, senaisiais tradiciniais instrumentais – kanklėmis, ratukine ryla, manikarka, lumzdeliu, dambreliu, skudučiais, daudytėmis, ragais, kiaule – ir naujesniais tradiciniais: smuiku, armonika, dūdmaišiu, cimbolais, basedla, būgnu.

Praėjus 10 minučių nuo skelbtos renginio pradžios, Žaliakalnyje, Raseinių gatvėje įsikūrusiame Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos padalinyje galimai vėluojančių dirbtuvių dalyvių lūkuriavo keturiese: dirbtuvių vadovas, bibliotekininkė ir keturmetė Barbora su mama Laura.

„Paprastai į renginius bibliotekoje susirenka kur kas daugiau žmonių. Šįkart turbūt prasidėjusios moksleivių atostogos ir kapų lankymas prieš Vėlines pamaišė“, – rankom skėstelėjo vyresnioji bibliotekininkė Virginija Augienė.

„Plačiai atverkim langą – garsiai papūsiu trimitą, gal koks praeivis dar užsuks“, – šyptelėjo S. Lipinskas ir trimituodamas prie atviro lango į dirbtuves bandė prikviesti daugiau Žaliakalnio gyventojų.

Ant didelio stalo Barboros su mama laukė krūva muzikos instrumentų.

„Čia matom visą komandą instrumentų. Tai – ir pučiamieji, ir mušamieji, ir styginiai. Jei mušamuosius grodami laikome toliau nuo savęs, styginius – apsikabiname, tai į pučiamuosius pūsdami orą mes net įpučiame savo dvasios“, – palygino dirbtuvių vadovas.

Jis tęsė pažintį su kiekvienu instrumentu.

„Štai čia – skudučiai. O čia – ragas, pagamintas iš ožio, vardu Obuolys, rago. Tokius ragus naudoja medžiotojai, išgaudami panašų į elnio maurojimo garsą. Išgirdęs šį garsą elnias galvoja, kad tai – jo konkurentas, eina su juo kovoti, o išeina link medžiotojo. Grobiui privilioti medžiotojai naudoja ir šią tarškynę – ja išgaunamas panašus į anties kreksėjimą garsas“, – pasakojo S. Lipinskas, imdamas į rankas ir prakalbindamas kiekvieną muzikos instrumentą.

Pasak jo, grojantis mušamaisiais instrumentais muzikantas tarsi šoka, o įpūsti dūdmaišį reikia atsargiai – kad akys neišsprogtų.

„Daugiausiai sveikatos žmogui suteikia pučiamieji muzikos instrumentai. Juos pučiant žmogus giliau kvėpuoja ir gauna daugiau deguonies. Todėl aš visada sakau: pūskite į sveikatą“, – šypsojosi S. Lipinskas.

Kitos folkloro dirbtuvės šeimoms „Etnosodas“ Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Z. Kuzmickio padalinyje (Raseinių g. 26) vyks lapkričio 12, 19, 26, gruodžio 3 d. 11 val. Nemokamuose užsiėmimuose bus tęsiama pažintis su paslaptingu garsų ir tradicinių instrumentų pasauliu, bus mokomasi dainų, ratelių ir žaidimų.

Sutartinės, paplitusios Šiaurės Rytų Aukštaitijoje, yra sudėtinė meno rūšis, kurioje darniai susilieja žodis, įvairių rūšių daugiabalsis giedojimas, šokis ir muzikavimas skudučiais, ragais, daudytėmis, kanklėmis, lamzdeliais.

Ukmergės kraštas – vienas ilgiausiai ir gausiausiai sutartinių paveldą išsaugojusių Lietuvos regionų. Tautosakininkas Zenonas Slaviūnas, 1935–1936 m. keliaudamas po Ukmergės kraštą, buvo maloniai nustebintas tokios gausos sutartinių pateikėjų. Daugelio jų atliekamos sutartinės buvo įrašytos Kauno radiofone. Tai – tikras krašto pasididžiavimas.

Panevėžio kultūros centro nuotr.

Ukmergės kultūros centro Dailės galerijoje veikianti paroda „Juostų pynimo tradicija: žmonės ir spalvos“ šventės dalyviams ir žiūrovams bus atverta liepos 6 d. nuo 13 iki 15 val. Tarp įvairiaspalvių juostų eksponuojamos archyvinės Ukmergės krašto sutartinių giedotojų nuotraukos – juk tiek giedant sutartines, tiek pinant juostas reikalingas susikaupimas, ramumas, balsų ir spalvų „susimušimas“, darna.

Popietę šventės dalyviai rinksis Ukmergės kultūros centro kiemelyje, po ąžuolais. Vėliau giedotojai išsiskirstys į kaimelius – Vingravą (dabar Liūneliai), Tatkūnus, Užulėnį. Tai tarsi sutartinių sugrįžimas į tas vietoves, kuriose ir buvo užfiksuota jų daugiausiai.

Šventupėje prie dvaro, Užulėnyje prie mokyklos-muziejaus ir Tatkūnuose prie senosios mokyklos prasidės sutartinių giedojimai, ir ne tik. Tatkūnuose archeologas, dr. prof. Vykintas Vaitkevičius papasakos, ką pavyko surinkti iš apylinkių gyventojų ir sutartinių giedotojų giminaičių apie Agotą Gricienę-Našlėnaitę, Barborą Stimburienę-Bugenavičaitę, Marijoną Gricienę-Stimburaitę.

Panevėžio kultūros centro nuotr.

Dr. kalbininkas Aurimas Markevičius papokštaudamas susirinkusiuosius supažindins su vidiškėnų šnektos ypatumais, Vingravos kaimo giedotojomis Apolonija Usoriene, Salemona Mikalauskiene ir Kastule Ališauskiene, kalbėjusiomis ir giedojusiomis sutartines šia tarme. Užulėnyje apie sutartinių giedotojas Teresę Dirsienę-Krištaponaitę, Mortą Jasikonienę-Miškinytę, Marijoną Smetonienę, Karaliną Masiulienę-Krikštaponaitę savo prisiminimais dalysis vienos iš jų vaikaitė Antanina Dirsienė. Gyva atmintis – tikras šių laikų stebuklas!

Vakare Pilies parke, prie dubenėtojo akmens, pagarbinę čia augančias liepas, iškilmingomis eitynėmis nuo Ukmergės kultūros centro dalyviai patrauks link piliakalnio, kur vyks pagrindinis šventės koncertas, o 21 val. drauge su visa Lietuva giedama „Tautiška giesmė“. Po to simbolinė šventės šimtaraštė juosta bus perduota kitų metų „Sutarjėlos“ rengėjams – Panevėžio rajonui.

Birželio 3–5 d. į Europos kultūros sostinę sugužės daugiau nei 80 ansamblių ir atlikėjų ne tik iš įvairių Lietuvos kampelių, bet ir iš Latvijos, Ukrainos, Italijos. Gražiausiomis savo regiono tradicijomis, papročiais ir istorija su kauniečiais dalysis apie 1 300 festivalio dalyvių. Tris dienas jie pristatinės savo krašto dainas, muziką, šokius, apeigas. Veiks įvairūs kryždirbystės, tautinio kostiumo, muzikavimo mokymai ir kūrybinės dirbtuvės, bus rengiami gatvės pasirodymai, vakaronės, tautodailininkų ir amatininkų mugė, vyks parodos.

Birželio 3 d. prie Kauno miesto savivaldybės iškilmingai suplevėsuos festivalio vėliava ir bus paskelbta apie festivalio pradžią. „Mėgstančius šokti kviečiame įsilieti į žaibišką sambūrį „Pasišokinėjimas“, o birželio 4 d. – pašėlti su gyva muzika Kauno miesto muziejuje tradicinių šokių vakaronėje „Net padurkai dulka…“ – kviečia organizatoriai.

Tiems, kas mėgsta autentiškų dainų, tradicinių instrumentų skambėjimą, parengta visa puokštė koncertų: nuo sutartinių iki romansų, nuo ragų iki kanklių ir linksmų kapelų. Ateikite ir klausykitės, kas arčiausiai sielos!

Tarp koncertų organizatoriai kviečia užsukti ir į mugę, kuri vyks šeštadienį Kauno pilies prieigose. „Pažadame, tuščiomis tikrai neišeisite. Jei ne puodynę, juostą ar skilandį suderėsite, tai įspūdžių glėbį būtinai išsinešite, nes čia daugiau nei 50 tautodailininkų ir amatininkų ne tik prekiaus savo darbais, bet ir demonstruos tradicinius amatus“, – skelbia festivalio organizatoriai. Šeštadienį prie pilies taip pat skambės užsienio svečių koncertas „Tai svetelių gražumas!“ ir didysis festivalio koncertas „Žalias žalias žolynėlis“.

Visi, besidomintys sūduvių tautiniu kostiumu, kviečiami į Kauno tautinės kultūros centrą, kur šeštadienį visą dieną vyks paskaitos-kūrybinės dirbtuvės „Kaip dabinasi sūduviai“. Čia bus galima pamatyti suvalkietiškų prijuosčių parodą. Taip pat lauks ne mažiau spalvinga paroda „Mažosios Lietuvos delmonai“. Maironio lietuvių literatūros muziejuje tapytojas ir poetas Gvidas Latakas pristatys savo autorinę parodą „Apie Salas“. Parodų ciklą papuoš virtuali ukrainiečių karpinių paroda „Дерево життя/Gyvybės medis“.

Sekmadienį, Tėvo dieną, po šv.Mišių Šv.Jurgio Kankinio bažnyčios kieme prasidės koncertas „Ant tėvelia dvara“, vėliau Arkivyskupijos konferencijų salėje vyks romansų popietė „Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj“ ir uždarymo koncertas „Jau saulelė vakarop“.

„Užsukite, sveteliai, kviečiame ir laukiame kiekvieno! Visi renginiai nemokami!“ – primena festivalio „Atataria lamzdžiai“ organizuojantis Kauno tautinės kultūros centras.

Jo programoje numatyta dešimtys įvairių renginių.

Festivalis prasidės moksliniu-praktiniu simpoziumu „Sūduva istoriniuose ir kultūriniuose kontekstuose“.

Keletą dienų truksiančiame renginyje numatyta ir tautodailės bei kulinarijos paveldo mugė, vyksianti Bernardinų sode, Lietuvos ir užsienio folkloro atlikėjų pasirodymai.

Šiemet festivalyje dalyvaus atlikėjai iš Graikijos, Latvijos, Lenkijos, Norvegijos, Ukrainos ir Airijos.

Šeštadienį vyks Ukrainos palaikymo koncertas „Už jūsų ir mūsų laisvę!“.

Festivalis baigsis sekmadienį koncertais įvairiose senamiesčio erdvėse, eitynėmis nuo Rotušės aikštės iki Bernardinų sodo bei ten vyksiančiu baigiamuoju koncertu „Po mano langu beržai žaliavo“.

„Skamba skamba kankliai“ Lietuvoje vyksta nuo 1973 metų. Tai seniausias folkloro festivalis šalyje.

Trečiajame koncerte pasirodys garsiausia Lietuvoje sutartinių atlikėjų grupė „Trys keturiõse“. Daugiau nei 30 metų gyvuojančios grupės narės bando perprasti senojo intonavimo ir artikuliavimo paslaptis, drauge atskleisdamos ir savo balso tembrų specifiką. Tai koncertų gausa ir įvairumu stebinantis kolektyvas, atpažįstamas visame pasaulyje, savo susigiedojimu žavintis muzikos melomanus.

Visų pirma, tai yra giedojimas sau – ne klausytojui.

Atlikėjos teigia, kad joms sutartinės nėra vien koncertinė muzika – tai kūrybinis procesas, kurio metu ieškoma bendro ritmo pulsavimo, susiklausymo, bendro alsavimo.

„Visų pirma, tai yra giedojimas sau – ne klausytojui. Tai aukščiausia bendrystės giedojimo metu forma. Be to, sutartines giedame ir švenčių metu, kai dalyvaujame žymiai didesniame žmonių būryje. Tiesa, ir pats koncertas mums nėra tik vienokia ar kitokia „koncertinė programa“. Tai tam tikras muzikinis ritualas, bendra visų grupės narių kūryba, kaskart vykstanti vis kitaip, čia ir dabar“, – teigė grupės įkūrėja ir vadovė Daiva Vyčinienė.

Sutartinės – tai dar XX a. pradžioje pradėjusios nykti daugiabalsės dainos, kurių puoselėjimu jau daugybę metų užsiima etnomuzikologė, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė prof. dr. D. Vyčinienė. Sutartines giedoti pradėjusi dar mokykloje, ji subūrė bendraminčių būrelį.

Pradėjus giedoti ir pajutus sutartinių muzikoje slypinčias gelmes ir įvairiausias galias, neįmanoma sustoti.

„Galima sakyti, kad sutartinės pasirinko mane, o aš pamažu pritraukiau kitas grupės giedotojas. Aš pradėjau giedoti dar būdama M. K. Čiurlionio menų mokyklos folkloro ansamblio nare, nuo 1982 m. – vadove. Tad sutartinių giedotojų grupelė, vėliau pasivadinusi „Trys keturiõse“, užgimė šiame ansamblyje“, – kalbėjo D. Vyčinienė.

Unikalus skambesys, rituališkumas ir paslaptingumas sužavėjo dainininkes: „Pradėjus giedoti ir pajutus sutartinių muzikoje slypinčias gelmes ir įvairiausias galias, neįmanoma sustoti… Norisi perprasti visas sutartinių kalbos subtilybes, atskleisti jų magiškumo paslaptis, vėl ir vėl patirti tą nepakartojamą įsitraukimo ar įtraukimo į sutartinių muziką jausmą, bendrystės svarbą“, – teigė atlikėjos.

Giedotojos neatsisako amžių nugludintos vertybės – autentiško giedojimo, tačiau mielai eksperimentuoja, autentišką sutartinių giedojimą derindamos su šiuolaikiniais menais. Savitas „Trys keturiõse“ atlikimo stilius ir unikalūs giedotojų tembrai patraukia šiuolaikinės muzikos kūrėjus ir atlikėjus, sutartinės jungiamos su elektronine ir kitokia alternatyvia muzika, vizualiaisiais menais. „Specialaus tikslo jungti sutartines su įvairių kitų žanrų menais neturėjome. Daugelis projektų gimė kaip eksperimantai, meniniai ieškojimai, bendraujant su menininkais. Vis dėlto, modernus sutartinių pateikimas mums nėra būtinybė ar pareiga. Tai įdomūs meniniai ieškojimai, kartais atveriantys netikėtas tiek sutartinių muzikos, tiek ir mūsų pačių raiškos galimybes“, – sakė grupės vadovė.

Ieškant giesmių, atlikėjų akį ir ausį patraukia neįprastos melodijos, reti tekstai, įvairių žanrų sutartinės. Sudomina ir skirtingų kraštų giesmės, kiekvienoje vietovėje turinčios savitų bruožų. Savo meninius ieškojimus grupė taip pat yra sudėjusi į ne vieną albumą, kurtą įvairias sutartines jungiant į savotiškus ciklus.

„Per ilgą gyvavimo laikotarpį sukauptas didžiulis repertuaras. Tuomet ir atsirado poreikis dėlioti sutartines tarsi mozaiką, jungti jas į dideles temas, bandant atskleisti įvairius prasminius simbolius, moters gyvenimo virsmus ir kita. Taip gimė DVD „Lino laikas“, vėliau – CD „Kas tar taka“, kuriame skamba sutartinės, susijusios su tekėjimu – moters / saulės, vandens / laiko. Visos jos suvertos ant vieno prasminio siūlo. CD „Bitela“ sutartines taip pat vienija savotiška kosmologinė tema, moterų ir bičių gyvenimo (audimo, verpimo, visatos darnos kūrimo) lygiagretės“, – teigia D. Vyčinienė.

Sutartinių klausytis intymioje žiūrovų aplinkoje grupė „Trys keturiõse“ kviečia jau balandžio 22 d., 19 val. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Muzikos inovacijų studijų centre. Tai unikali galimybė patirti sutartinių magiją iš arti ir pamatyti filmavimo užkulisius. Čia skambės įvairių grupės kūrybinių etapų sutartinės – daugiausiai kosmologinės tematikos giesmės apie linus, tekėjimą, bites. Tai jau ilgą laiką atlikėjų repertuare skambančios sutartinės, per daugelį metų kiek pakitusios ir prisitaikiusios prie atlikėjų. Koncerto įrašo premjera įvyks balandžio 29 d. 18 val. Vilniaus etninės kultūros centro „Youtube“ paskyroje.