„Jūs kiekvieną dieną kopiate į aukštą kalną ir siekiate aukščiausių viršūnių. Talentas, kurį jūs turite, – dovana, bet ją reikia nuolat puoselėti atkakliu darbu, ryžtu ir kantrybe. Jūs tai ir darote. Šiandien nuoširdžiai sveikinu jus, pasiekusius laimėjimų, ir dėkoju, kad garsinate Kauno rajono vardą. Savo pasiekimais jūs prisidedate prie šio krašto ir šalies pažangos“, – moksleivius sveikino Kauno rajono vicemerė Raminta Popovienė. Ji mokiniams linkėjo būti tvirtiems, ryžtingiems ir atkakliems, nebijoti svajoti.

Šie mokslo metai buvo itin sėkmingi Kauno rajono mokiniams: net 71 mokinys iš penkiolikos mokyklų tapo Lietuvos, tarptautinių ir Kauno rajono įvairių mokomųjų dalykų olimpiadų nugalėtojais.

Geriausi: 71 mokinys iš penkiolikos mokyklų tapo Lietuvos, tarptautinių ir Kauno rajono įvairių mokomųjų dalykų olimpiadų nugalėtojais.

Jiems buvo įteikti medaliai už puikius pasiekimus humanitarinių mokslų, technologinio, socialinio, gamtamokslio ugdymo, matematikos ir menų dalykų srityse. Šventės metu mokinių laukė ir staigmena – N2 mokslininkų komandos programa.

Kaip ir pernai, daugiausia pirmųjų vietų, net 19, olimpiadose laimėjo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ugnės Karvelis gimnazijos mokiniai. 14 nugalėtojų mokosi Garliavos Jonučių progimnazijoje, 11 – Raudondvario gimnazijoje, po 8 – Garliavos Juozo Lukšos gimnazijoje ir Domeikavos gimnazijoje. Olimpiadų nugalėtojais didžiuojasi ir kitos mokyklos, tik nugalėtojų turi šiek tiek mažiau.

Vienas mokinys, VDU Ugnės Karvelis gimnazijos vienuoliktokas Simas Tiškevičius, gali didžiuotis įspūdingu pergalių olimpiadose ir konkursuose skaičiumi. Jis pelnė pirmąsias vietas trijose respublikinėse, trijose Kauno rajono olimpiadose ir keturiuose respublikiniuose konkursuose. Už šiuos pasiekimus gimnazistui buvo įteikta Aurelijos Makūnienės labdaros ir paramos fondo vienkartinė skatinamoji stipendija.

Po tris ar dvi pergales olimpiadose yra pelnę ir daugiau mokinių: tai dvyliktokė Urtė Banaitytė, Garliavos Jonučių progimnazijos aštuntokas Simonas Bulis ir Raudondvario gimnazijos penktokas Vilius Račinskas, Domeikavos gimnazijos šeštokė Saulė Žvinytė, Babtų gimnazijos dešimtokė Viktorija Cipkūnaitė, Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos vienuoliktokas Antanas Puišys, VDU Ugnės Karvelis gimnazistas Jokūbas Kelevičius, Garliavos Jonučių progimnazijos mokiniai Eirimas Šabanovas ir Ugnė Urbonavičiūtė.

35 Kauno rajono mokiniai buvo pakviesti dalyvauti respublikinėse olimpiadose, o 19 iš jų tapo Lietuvos ir tarptautinių mokinių olimpiadų ir konkursų nugalėtojais.

Mokinius olimpiadoms paruošė 66 rajono įvairių dalykų mokytojai. Daugiausia pirmų vietų laimėtojų, net tris mokinius, parengė Jurgita Sprainaitienė ir Sonata Žilinskienė (Garliavos Jonučių progimnazijos mokytojos).

Tradicija: gabiausių Kauno rajono moksleivių pagerbimo šventė surengta Garliavoje.

Po du mokinius paruošė Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos mokytojos Virginija Levanauskaitė, Laimutė Vainilavičienė ir Alina Vitkauskienė, VDU Ugnės Karvelis gimnazijos mokytojos Vaiva Talat-Kelpšienė, Lineta Česnauskienė ir Loreta Šimkienė, Aistė Vilimė, Garliavos Jonučių progimnazijos mokytojos Sonata Žilinskienė ir Rasa Salemonienė, Raudondvario gimnazijos pedagogė Ilona Knyzelienė ir Vitalija Jugutienė, Kulautuvos pagrindinės mokyklos biologė Kolomba Bulotienė, Domeikavos gimnazijos mokytoja Daiva Bradauskienė ir Babtų gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Loreta Leušinienė.

Šiais mokslo metais Švietimo centro specialistai kartu su metodiniais būreliais organizavo 29 įvairių mokomųjų dalykų rajono olimpiadas ir 28 konkursus. Juose dalyvavo 1723 mokiniai. Daugiausia mokinių nusprendė pasitikrinti geografijos, matematikos, lietuvių kalbos ir biologijos žinias.

Meniniai pasiekimai. Dvylika mokinių iš Jeronimo Kačinsko muzikos mokyklos dalyvavo Lietuvos ir kitų šalių (Estija, Kazachstanas, Vengrija, Slovėnija, Austrija) organizuotuose konkursuose, kuriuose pelnė pirmąsias vietas ir „Grand Prix“ apdovanojimus. Dauguma tarptautinių konkursų buvo organizuoti nuotoliniu būdu.

Penkiolika Juozo Karoso muzikos mokyklos mokinių buvo nominuoti pirmųjų vietų ir „Grand Prix“ laimėtojais įvairiuose instrumentinės muzikos konkursuose.

Trys mokiniai iš Adomo Brako dailės mokyklos buvo nominuoti tarptautiniuose, respublikiniuose ir nacionaliniuose dailės konkursuose.

Šeši Karalienės Luizės jaunimo centro ir 4 Laisvalaikio centro ugdytiniai puikiai pasirodė meninės krypties konkursuose.

Dailės, muzikos olimpiadose ir meninio skaitymo konkurse puikiai pasirodė Eduardo Balsio menų, Vydūno, „Ąžuolyno“, Vytauto Didžiojo gimnazijos mokiniai.

„Ąžuolyno“ gimnazijai už filmų programą, pateiktą XXXVI Lietuvos mokinių kino konkursui „REC 2021“, skirtas Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro padėkos raštas.

Sportiniai pasiekimai. Baltijos šalių plaukimo  čempionate aukštus laimėjimus pelnė trys „Gintaro“ sporto centro mokiniai. Pasižymėjo du „Viesulo“ sporto centro ir trys Lengvosios atletikos mokyklos sportininkai. Išskirtiniai trenerio Donato Senkaus mokinės Gabijos Klimukaitės pasiekimai: Lietuvos, Europos ir Pasaulio čempionatuose sportininkė laimėjo aukštas prizines vietas. Tarp geriausių miesto sportininkų – ir Moksleivių saviraiškos centro ugdytinė.

Akademiniai pasiekimai. 25 mokiniai pelnė puikius įvertinimus Lietuvos mokinių olimpiadose. Mokiniai dalyvavo matematikos, fizikos, chemijos, biologijos, gamtos mokslų, informatikos, technologijų, gimtosios ir užsienio kalbų, etninės kultūros olimpiadose. I–III laipsnio diplomus pelnė keturiolika Klaipėdos licėjaus mokinių. Moksleivių saviraiškos centro trys ugdytiniai prizines vietas laimėjo akademinės krypties (fizika), informacinių technologijų olimpiadose.

2021 metų Klaipėdos miesto gabiausio mokinio titulas skirtas Klaipėdos licėjaus mokiniui Jokūbui Viršilui. Jokūbas dalyvauja gamtos mokslų, astronomijos ir matematikos sričių olimpiadose. 2018 m. tarptautinėje jaunių gamtos mokslų olimpiadoje Bostvanoje jis apdovanotas bronzos medaliu, 2020 m. už aštuoniolikos Lietuvos mokinių astronomijos olimpiadą jam suteiktas laureato vardas ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos laureato diplomas. 2021 m. Jokūbas Viršilas dalyvavo šiose Lietuvos mokinių olimpiadose ir gavo aukštus įvertinimus: astronomijos  (I laipsnio diplomas), chemijos (II laipsnio diplomas), fizikos (I laipsnio diplomas).

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjos Laimos Prižgintienės kalėdinis sveikinimo atvirukas išsiųstas 214-os  labai gerai besimokančių Klaipėdos miesto bendrojo ugdymo mokyklų baigiamųjų (progimnazijų  8-ųjų, gimnazijų – IV, pagrindinių mokyklų 10-tų) klasių mokinių tėvams. Daugiausia labai gerais įvertinimais besimokančių mokinių turi „Ąžuolyno“, Klaipėdos licėjaus ir „Vėtrungės“ gimnazijos. Labai gerai besimokančių baigiamųjų 8 klasių mokinių turi „Versmės“, Maksimo Gorkio, „Verdenės“, Simono Dacho, Vitės, Martyno Mažvydo progimnazijos.

„Šiandien Vyriausybės rūmuose susirinko labai daug talentingų žmonių: gabiausi šalies mokiniai, mokytojai, padėję jiems atskleisti savo talentus, komandų vadovai“, – Vyriausybės pranešime cituojama jos vadovė.

„Svarstydama, kokia turi būti naujos kartos Lietuva, Vyriausybė pabrėžė, kad viena svarbiausių sričių yra mokslo pažanga. Jūsų pasiekimai teikia vilties, kad proveržis šioje srityje tikrai įvyks“, – teigė ji.

Anot jos, mokslo olimpiadose teko dalyvauti ypatingomis sąlygomis, tačiau kiekvienas iššūkis ne tik išbando, bet ir skatina geriau atsiskleisti, padeda įžvelgti naujų galimybių, ieškoti kūrybiškų sprendimų.

„Džiaugiuosi ne tik jūsų pasiekimais, bet ir tuo, kad ryžotės išbandyti savo jėgas. Pasaulio pažinimas – kelionė, trunkanti visą gyvenimą. Tikiu, kad nesustosite ir savo veržlumu, žinių troškimu prisidėsite prie Lietuvos ateities kūrimo. Linkiu stiprybės taip pat sėkmingai įveikiant ir visus kitus iššūkius, kurie pasirodys jūsų gyvenimo kelyje“, – sakė I. Šimonytė.

Jūsų pasiekimai teikia vilties, kad proveržis šioje srityje tikrai įvyks.

Premjerė taip pat padėkojo visiems, kurie savo žiniomis, gyvenimo išmintimi padėjo mokiniams siekti gražių pergalių.

„Smagu, kad įkvėpėte jaunus žmones troškimui pažinti pasaulį, padėjote atskleisti jų gabumus, mokėte kantrybės ir atkaklaus darbo. Linkiu neblėstančios stiprybės ir išminties, leidžiančios nesėkmes paversti kopėčiomis į ateities pergales. Kviečiu jus visus kurti Tėvynę kartu ir linkiu didžiausios sėkmės“, – kalbėjo Vyriausybės vadovė.

Šiemet tarptautinėse olimpiadose ir konkursuose dalyvavo 80 mokinių. Jie pelnė penkis aukso, devynis sidabro ir 28 bronzos medalius, vieną pagyrimo raštą, dvi pirmąsias, šešias antrąsias ir keturias trečiąsias vietas bei penkis specialiuosius apdovanojimus.

Auksu šiemet apdovanoti tarptautinės geografijos olimpiados dalyvis Edgaras Zaboras iš Pranciškonų gimnazijos ir Klaipėdos Licėjaus mokinys Augustinas Jučas, dalyvavęs Baltijos šalių informatikos olimpiadoje.

Trimis komandiniais aukso medaliais pasipuošė Europos praktinės gamtos mokslų olimpiados dalyviai.

Sidabro medalius pelnė tarptautinėse geografijos, biologijos, chemijos, ekonomikos ir Baltijos šalių informatikos olimpiadose dalyvavę mokiniai.

Prestižinis Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos specialusis apdovanojimas skirtas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazijos mokiniams Kamilei Balžekaitei ir Edui Kačerginskiui.

Plečiamas apibrėžimas

Nacionalinė švietimo agentūra įgyvendina projektą "Mokinių gebėjimų atskleidimo ir jų ugdymo sistemos plėtra", skirtą geresniam gabių vaikų ugdymui. Projekte dalyvauja ir dvi Kauno mokyklos.

Skelbiamas gabių vaikų apibrėžimas gana griežtas – tai vaikai, galintys efektyviai įgyti žinių ir gebėjimų, juos pritaikyti naujoms problemoms spręsti ir sparčiai mokytis iš patirties. Jų intelektinių gebėjimų lygis – labai aukštas. Šiems vaikams būdingas aukštas kūrybiškumo lygis.

Pagal šį apibrėžimą Lietuvos mokyklose mokosi tik 2–3 proc. tokių vaikų. Tačiau ugdymo procese vis dažniau šią vaikų grupę imama vadinti didelį mokymosi potencialą turinčiais vaikais. Tad prasiplečia ir griežtojo gabaus vaiko apibrėžimo ribos ir, vaikus vertinant kaip didelį mokymosi potencialą turinčius, jų procentas išauga.

Tikimasi, kad ES lėšomis finansuojamo projekto "Mokinių gebėjimų atskleidimo ir jų ugdymo sistemos plėtros" sukurta sistema padės pastebėti kiekvieno vaiko unikalius gebėjimus ir sudaryti galimybę mokytojams patenkinti vaikų ugdymo ar ugdymosi poreikius, taip didinant jų pažangą.

Sigitas Alubauskas (viduryje). / ktip.lt nuotr.

Pernai prasidėjusiame antrame šio projekto etape dalyvauja dvi Kauno mokyklos – "Ryto" pradinė mokykla ir Tado Ivanausko progimnazija. "Siekiame gerų ugdymo rezultatų. Tai yra galimybė vaikams dar labiau pasigilinti į atskirus dalykus. Programa leido patobulėti ir mokytojams. Jiems buvo rengiami mokymai", – dalyvavimo projekte lūkesčiais dalijosi T.Ivanausko progimnazijos direktorius Sigitas Alubauskas.

Tai nereiškia, kad visi progimnazijos mokiniai yra projekto dalyviai. Vyko atranka iš tų, kurie pageidavo dalyvauti. Vaikai turėjo įveikti psichologinius testus, kuriuos parengė ir atsiuntė projektą koordinuojanti Nacionalinė švietimo agentūra, antras kriterijus buvo mokinių pasiekimai, o trečiasis – mokytojų rekomendacijos.

Ne visada kažką labai pasiekia tie gerai besimokantys, yra kitų dimensijų, kurios lemia pasiekimus ateityje.

"Tų vaikų nelabai daug. Iš 3–4 klasių buvo atrinkti 36 mokiniai. Mes turime apie 100 pradinukų, tai atrinkti buvo kokie 8 proc. visų pradinių klasių mokinių. 5–8 klasių – 79", – tęsė S.Alubauskas.

Stokojama žinių

Pasak Kauno "Ryto" pradinės mokyklos pedagogų, ir iki dalyvaujant projekte daug dėmesio skiriama mokinių gabumams ir talentams atskleisti, gebėjimams ugdyti, mokymosi pasiekimams gerinti. Sistemingai analizuojami mokinių pasiekimų rezultatai, stebima individuali pažanga. Gabiems mokiniams sudaromos sąlygos plėtoti gebėjimus neformaliojo švietimo būreliuose, dalyvaujant mokyklos, miesto, šalies renginiuose.

Neatsilieka ir mokyklos mokytojai, kurie sistemingai dalyvauja įvairiuose kvalifikacijos tobulinimo renginiuose, dvi mokytojos dalyvauja Kauno miesto Gabių mokinių ugdymo iniciatyvinės grupės veikloje.

"Tačiau, kaip rodo mokyklos veiklos kokybės įsivertinimo ir ugdymo proceso stebėsenos duomenys, mokytojai vis dar susiduria su iššūkiais pritaikydami ugdymo turinį įvairių gebėjimų mokiniams. Stokojama žinių, kaip atpažinti ir ugdyti aukštesnių gebėjimų turinčius mokinius", – dalyvavimo projekte lūkesčiais dalijosi "Ryto" pradinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Dovilė Rudelienė.

Nelengva: pasak D.Rudelienės, dėl gabių vaikų kyla iššūkių.

Projektas bus vykdomas penkerius metus, įgyvendinant numatytas veiklas: tai pedagogų ir psichologų mokymas atpažinti mokinių gebėjimus, pritaikyti jiems ugdymo turinį; mokinių, turinčių didelį mokymosi potencialą, atpažinimo tyrimas; specialiųjų lietuvių kalbos, matematikos ir gamtos mokslų modulių išbandymas.

Praėjusiais mokslo metais Kauno "Ryto" pradinėje mokykloje, atlikus 3–4 klasių mokinių atranką, buvo identifikuoti 34 mokiniai, turintys didelį mokymosi potencialą. Visi atrinkti mokiniai dalyvavo specialiųjų lietuvių kalbos, matematikos ir gamtos mokslų modulių išbandyme.

Šiais metais 4 klasių mokiniai tęsia dalyvavimą specialiųjų modulių išbandyme. "Mokyklos psichologė, bendradarbiaudama su Nacionaline švietimo agentūra, šiuo metu vykdo 3 klasių mokinių identifikavimą naudojant didelį mokymosi potencialą turinčių mokinių atrankos sistemą", – tęsė D.Rudelienė.

Realizuoti gebėjimus

Projekte dirbantys ekspertai kuria skirtingų dalykų turinį, kuris skirtas pradinių ir pagrindinių mokyklų mokiniams. Svarbu yra tai, kad kuriamos ne pavienės užduotys, o moduliai, kuriems realizuoti kiekvienas mokytojas gali skirti laiko savo nuožiūra.

Atrinkti vaikai mokosi pagal bendrąją ugdymo programą ir papildomai dalyvauja projekto ekspertų komandos sukurtų lietuvių kalbos, matematikos ir gamtos mokslų modulių 3–10 klasėms programose.

Iš 34 atrinktų mokinių, turinčių didelį mokymosi potencialą, 23 proc. mokinių buvo įvertinti kaip nerealizuojantys gebėjimų mokiniai.

Tačiau nebūtinai programoje dalyvaujantis vaikas patenka į visus tris modulius. Kai kurie patenka į du, kai kurie – tik į vieną, ir tik kai kurie – į visus tris. "Tie atrinkti vaikai ir šiaip gerai mokosi, tačiau ne visi. Šiaip gyvenime žinome, kad ne visada kažką labai pasiekia tie gerai besimokantys, yra kitų dimensijų, kurios lemia pasiekimus ateityje", – pastebi T.Ivanausko progimnazijos direktorius S.Alubauskas.

Direktorius ne visai sutiko, kad nebūtinai didelį potencialą turintys vaikai iš karto parodo gerus rezultatus arba ne iš karto atpažįstami ir būtent dėl to neatpažinimo jie ir nerealizuoja savo gebėjimų. "Tik iš dalies sutikčiau. Kriterijai, kuriais remiamės atrinkdami gabius ir didelį mokymosi potencialą turinčius vaikus, susideda iš trijų dalių. Geri jų pasiekimų rezultatai sudaro tik vieną vertinimo kriterijų dalį. Šioje programoje dalyvauja ir mokinių, kurių rezultatai neblizga, jie ne pirmūnai, yra ir vidutiniškai besimokančiųjų. Dar lemia psichologinis testas ir mokytojo rekomendacija", – aiškina S.Alubauskas.

Kad dėl gabių vaikų kyla iššūkių, pritaria ir "Ryto" pradinės mokyklos pedagogai. "Tai patvirtina ir mūsų mokykloje projekto metu vykdytos mokinių atrankos rezultatai: iš 34 atrinktų mokinių, turinčių didelį mokymosi potencialą, 23 proc. mokinių buvo įvertinti kaip nerealizuojantys gebėjimų mokiniai", – sako D.Rudelienė.

Auga motyvacija

Pedagogai pripažįsta: kaip vaikui, kuriam sunkiau sekasi mokslai, gali būti dar blogiau stiprioje, gerai besimokančioje klasėje, taip ir gabiems vaikams, mokantis kartu su silpniau besimokančiaisiais, gali būti problemiška. Gabūs ar didesnį mokymosi potencialą turintys vaikai gali iš viso prarasti motyvaciją mokytis, nes užduotys jiems bus per lengvos, neįdomios. Tokie vaikai, greitai atlikę mokytojo paliepimus, nes jiems viskas labai paprasta ir lengva, ima trukdyti aplinkiniams. Ir vienu, ir kitu atveju labiausiai nukenčia tas gerai besimokantis.

"Gabūs vaikai ir jų ugdymas yra, aišku, problemiškas. Jie mokosi su kitais vaikais, klasėje yra įvairių gebėjimų ir pasiekimų vaikų, o mokytojams sunku viską suderinti, – pritarė S.Alubauskas. – Skirtingi mokymosi lygiai, didelė klasė. Toje pačioje klasėje gali būti ir specialiųjų poreikių vaikų. Mokytojas turi išsidalyti, o tai nelengva. Mokytojui reiktų paramos. Turiu omenyje mokytojų padėjėjus, kurie pagelbėtų tiems vaikams, kuriems to reikia."

T.Ivanausko progimnazijoje šiuo metu dirba trys mokytojų padėjėjai. Direktoriaus skaičiavimu, reikėtų aštuonių. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija buvo paskelbusi, kad papildomai finansuos mokytojų padėjėjų etatus iki naujųjų metų. T.Ivanausko gimnazijai skirta 1,5 etato, tačiau kaip bus po Naujųjų, neaišku.

Mokytojų padėjėjus rekomenduoja skirti Pedagoginė psichologinė tarnyba konkrečiam vaikui. Aišku, yra tokių vaikų, kuriems to padėjėjo reikia visose pamokose, o yra tokių, kuriems pagalbos reikia tik kai kuriose pamokose.

Vis dėlto nemažai lūkesčių dedama į projektą ir kai kurie pokyčiai pastebimi jau dabar. Štai "Ryto" pradinė mokykla mini, kad pagerėjo projekte dalyvaujančių mokinių mokymosi motyvacija. Mokiniai net ir nuotolinio mokymosi metu aktyviai jungdavosi į pamokas, greit įsitraukdavo į veiklas, noriai atlikdavo sunkesnes, nei bendrojo ugdymo programoje nurodomos, užduotis. O mokytojai mokymuose įgytas žinias ir sukurtus modulius taiko pamokose.

Skatina ir mokytojus

"Kiekvienas toks projektas išjudina ir parodo, kad ir gabiems vaikams reikia dėmesio. Dabar daug kalbama ir dėmesio skiriama įtraukiajam ugdymui, daugėja vaikų, turinčių specialiųjų poreikių, todėl daug dėmesio skiriama jiems, o tie gabieji kartais būna ir pamiršti", – sakė Kauno savivaldybės švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Ramunė Martinkienė.

2017–2019 m. projekte dalyvavo Panemunės pradinė mokykla ir KTU inžinerijos licėjus. Apibendrinti dalyvavimo projekte rezultatų kol kas neįmanoma jau vien dėl to, kad dalyviai mokinukai dar net nebaigė mokyklos.

Švietimo ekspertai pasisako, kad ugdant gabius vaikus svarbus ne tik jų atpažinimas, bet ir ugdymas bei jo tęstinumas. Štai projekte dalyvavusi Panemunės pradinė mokykla neturi grįžtamojo ryšio, kaip šiuo metu sekasi pradinėje mokykloje "Mokinių gebėjimų atskleidimo ir jų ugdymo sistemos plėtros" programoje dalyvavusiems mokinukams. Tuo metu jie mokėsi 3–4 klasėje, o baigę pasklido po kitas Kauno mokyklas.

Tačiau R.Martinkienė patikino, kad dalyvavimas projekte vis tiek buvo naudingas. Ir dabar mokykloje besimokantys gabūs vaikai aprūpinami jų poreikius atitinkančiomis užduotimis.

"KTU inžinerijos licėjus ir šiandien naudoja per programą gautas užduotis 3–4 klasių mokiniams, 5–6 klasių mokiniams integruoja į pamokas. Inžinerijos licėjus yra savitos pakraipos mokykla – turi inžinerinę pakraipą. Jie vykdo vaikų atranką atsižvelgdami į gebėjimus. Diferencijuoja užduotis ir naudos gavo daug", – aiškino specialistė.

Anot R.Martinkienės, ypač palankiai apie dalyvavimą projekte atsiliepė su gabiausiaisiais dirbusios mokytojos: susipažino su metodika, kaip atsirinkti gabesniuosius, kokias jiems užduotis skirti, kaip stebėti tuos vaikus, kaip integruoti į pamokas, neišskiriant tų vaikų iš kitų.

Švietimo ekspertų teigimu, Lietuvoje ir kitose Vakarų šalyse atliktais ir atliekamais tyrimų duomenimis, savo gebėjimų nerealizuojančių gabių mokinių yra 30–40 proc. Vadinasi, kas trečias gabus mokinys, kuris dėl savo intelektinių gebėjimų galėtų nesunkiai įveikti ugdymo programą aukščiausiais įvertinimais, mokosi vidutiniškai ar net dar blogiau.

Tose šalyse, kuriose gabių vaikų ugdymo tradicijos formuojamos ir puoselėjamos ilgesnį laiką bei egzistuoja atpažinimo ir ugdymo sistema, labai aiškiai deklaruojama, kad gabūs ar didelio mokymosi potencialo vaikai – didžiausias šalies turtas ir į tą turtą pirmiausia reikia investuoti, o tada – tikėtis grąžos. Lietuvoje apie investavimą į šiuos vaikus visos švietimo sistemos mastu kol kas nė nekalbama.

Komentaras

Dainius Žvirdauskas, KTU inžinerijos licėjaus direktorius. / Elijaus Kniežausko nuotr.

Mes taikome įvairias metodikas. Mūsų licėjus yra specializuota ugdymo mokykla. Vaikai mokosi visų pagrindinių programų kartu su inžineriniu ugdymu. Mūsų įstaigoje mokosi gabūs inžinerijai vaikai. Eidami šiuo keliu pamatėme, kad šiai sričiai reikalingas savybes norėtume atrasti nuo pat įstojimo į mokyklą.

Mūsų gabių vaikų ugdymas vykdomas per daugelį veiklų – dalyvaujant įvairiose kūrybinėse veiklose, gabių vaikų atpažinimo projektuose, programose. Savo kompetencijas kaupėme per įvairias projektines veiklas. To reikia, kad galėtume maksimaliai atpažinti vaiką.

Gabūs vaikai yra specialiųjų poreikių vaikai. Jie yra to paties įtraukiojo ugdymo objektas. Jiems reikia pritaikyti ugdymą. Taip, kaip ir tam tikrą negalią turinčiam vaikui. Turinčiam judėjimo negalią vienaip pritaikomas ugdymas, turinčiam emocinių sutrikimų reikia pritaikyti kitaip. Idealus modelis – kad kiekvienas vaikas galėtų mokytis pagal savo sugebėjimus individualiu tempu.

Įtraukusis ugdymas – tai ugdymo aplinkų pritaikymas visiems vaikams. Anksčiau dalis vaikų eidavo į specialiąsias mokyklas. Dabar bendrojo lavinimo mokyklose siekiama pritaikyti aplinką – infrastruktūrą ir pedagoginį personalą, programas, kad vaikas galėtų mokytis to rajono, kuriame ir gyvena, mokykloje.

Esu pastebėjęs, kad kai tik gabių vaikų ugdymo programa, tai žiūrėk ir yra kažkas prisidėjęs iš Izraelio. Žydų šeimose kiekvienas vaikas yra išskirtinis ir nepakartojamas. Šeimoje, mokykloje jie siekia pritaikyti aplinkas, kad tie vaikai atsiskleistų tiek, kiek gali pagal savo intelektualinį, fizinį ir kitą potencialą.

Buvo ne viena gabių vaikų ugdymo programa – kaip dirbti su tais vaikais, kaip jiems pritaikyti užduotis. Kas nuveikta? Nacionaliniu lygiu pereita nuo mokinio krepšelio prie klasės krepšelio. Seniau mokyklos siekdavo turėti kuo daugiau mokinių, tarkime, klasėje mokosi 32 mokiniai, ir kiekvienas ateina su savo krepšeliu. Dabar yra klasės krepšelis, tai pakanka, kad klasėje mokytųsi 26 mokiniai. Mokyklos interesas yra tinkamai subalansuoti klasių komplektus, kad klasės nebūtų pergrūstos. Patikėkite, kai klasėje yra keturiais mokiniais mažiau, tai tikrai jaučiama. Kai kuriose privačiose mokyklose yra ir pusė klasės – taip būtų dar patogiau.

Nėra blogų gabių vaikų ugdymo programų. Kiekvienai įstaigai reikia rasti, kaip jas pritaikyti ir prisitaikyti. Čia priemonės įstaigoms, o jau įstaigų reikalas, kaip jais pasinaudoti.

Šiuo metu įvairius būdus mokinių pasiekimams skatinti gali numatyti tik savivaldybės arba pačios švietimo įstaigos.

Ministerijos registruotame įstatymo projekte pasiūlė, kad finansinėmis ir kitomis priemonėmis aukštų ugdymosi rezultatų pasiekę vaikai galėtų būti skatinami iš valstybės biudžeto lėšų pagal švietimo ministro nustatytą tvarką.

Projekto aiškinamajame rašte rašoma, kad nors Lietuva sėkmingai dalyvauja praktiškai visų mokslo sričių mokinių olimpiadose, konkursuose ir kituose renginiuose, ji prizinių vietų pagerbimu žymiai skiriasi nuo kitų šalių.

Pavyzdžiui, iš Baltijos valstybių Lietuva yra vienintelė, neskirianti finansinių premijų šių renginių prizininkams.

Anot ministerijos, egzistuoja ir tarpsritiniai netolygumai – pavyzdžiui, nors sporto srityje tarptautiniu mastu pasiekti laimėjimai yra apdovanojami premijomis, ugdymo srityje to stinga.

Ir šis darbas turi būti įvertintas ne tik pagiriamuoju žodžiu ar diplomu, bet ir pinigine premija.

„Gabūs vaikai, kurie tarptautinėse olimpiadose, konkursuose ir kituose renginiuose pelno apdovanojimus, prieš tai papildomai labai ilgai ir tikslingai dirbo. Ir šis darbas turi būti įvertintas ne tik pagiriamuoju žodžiu ar diplomu, bet ir pinigine premija“, – teigiama rašte.

Tuo pačiu projektu taip pat siūloma spręsti situaciją, kai savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklos, skirtos šalies ar regiono mokiniams, turi užtikrinti mokinių iš kitų savivaldybių apgyvendinimą bendrabučiuose, tačiau dėl jų išlaikymo kaštų mokyklos neretai vengia priimti mokinius iš kitų savivaldybių.

Tokios situacijos pavyzdys yra Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjus. Tokiems atvejams siūloma įteisinti tikslines dotacijas savivaldybės biudžetams iš valstybės iždo.

Švietimo ministerija taip pat siūlo išplėsti mokyklų darbuotojų veiklos motyvavimo sistemą, kad mokytojai, švietimo pagalbos specialistai ir kiti ugdyme dalyvaujantys asmenys galėtų būti skatinami už nuopelnus profesinėje veikloje.

Šiuo metu švietimo ministro įsakymais skiriamos tik Metų mokytojo ir Meilės Lukšienės premijos.

Pataisos artėjantį trečiadienį bus svarstomos Vyriausybės posėdyje. Joms pritarus, projektas kelsis į Seimą.