Antradienio naktį kilęs gaisras siautėjo miškingoje vietovėje šiaurės rytinėje salos dalyje, priklausančioje Kanarų saloms prie šiaurės vakarų Afrikos.

„Gaisras nekontroliuojamas, scenarijus nėra labai pozityvus“, – vėlai trečiadienį per spaudos konferenciją Tenerifėje sakė regiono vyriausybės vadovas Fernando Clavijo (Fernandas Klavichas).

„Mūsų tikslas – kad jis nustotų didėti. Buvo labai sunki diena“, – sakė jis.

Apie 250 ugniagesių, kuriems talkino 13 lėktuvų ir sraigtasparnių, įskaitant tris, atsiųstus iš žemyninės Ispanijos dalies, stengėsi suvaldyti gaisrą sunkiai pasiekiamoje teritorijoje, nurodė F. Clavijo.

Jis sakė, kad liepsnos iki šiol išdegino apie 1 800 hektarų teritoriją.

Trečiadienio rytą dėl tirštų dūmų atsargumo sumetimais buvo evakuoti penki kaimai.

Vietos valdžios institucijos uždarė kelius, vedančius į kalnus šiaurės rytinėje salos dalyje.

„Prašome gyventojų laikytis visų šių apribojimų“, – sakė salyno civilinės saugos tarnybos vadovė Montserrat Roman (Monserat Roman).

Gaisras kilo Kanarų salas užklupus karščio bangai, dėl kurios daugelis vietovių išdžiūvo, o tai padidino gaisrų pavojų.

Mokslininkai teigia, kad dėl klimato kaitos karščio bangos tapo labiau tikėtinos.

Prognozuojama, kad ilgainiui kylant pasaulinei temperatūrai karščio bangos taps dažnesnės ir intensyvesnės, o jų poveikis – labiau paplitęs.

Istorinis Lahainos miestas Havajuose atrodo lyg karo zonoje. Iš jo liko tik pelenai, o išsigelbėjusieji nuo liepsnų prisimena siaubingas akimirkas.

Vienas vyras su draugais sėdo į automobilį, norėdamas pabėgti nuo liepsnų, tačiau keliai užsikimšo nuo eismo.

„Iššokau iš automobilio ir bėgau gelbėdamas savo gyvybę, bėgau prie vandenyno. Jie liko savo automobilyje ir žuvo su savo šunimis. Trys mano draugai ir du šunys žuvo viename automobilyje“, – kalbėjo vyras.

Pastangos surasti žuvusiuosius ir nustatyti jų tapatybes dar tik prasideda. O tai padaryti labai sunku, nes kūnai neatpažįstamai sudegę.

„Vieną draugą mačiau negyvą ant žemės, tarsi anglies gabalą, beveik kaip Pompėjoje. Nieko negalėjau padaryti. Viskas vyko žaibiškai“, – sakė vyras. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Kai kurie žmonės iš karto neteko kelių artimųjų.

Mes negavome jokios informacijos ir, tiesą sakant, tokio lygio nekompetencijos čia dar nebuvau matęs.

„Lankėmės daugelyje Lahainos viešbučių, bet nė vieno ten nėra. Buvome policijos nuovadoje, paskambinome Raudonajam Kryžiui, bet kol kas nieko. Jokios informacijos. Nulis“, – teigė kitas vyras.

Žuvusiųjų skaičiui svyruojant apie 100 – ši nelaimė įėjo į JAV istoriją.

„Tai didžiausia stichinė nelaimė mūsų istorijoje. Šiuo metu žuvo mažiausiai 93 žmonės ir žinome, kad komandos nuolat ieško išgyvenusiųjų ir aukų“, – situaciją komentavo Havajų gubernatorius Joshas Greenas.

Prieš daugiau nei 100 metų Minesotoje ir Viskonsine per gaisrus žuvo per 450 žmonų. 1946 m. salą nusiaubęs cunamis paskatino sukurti pavojaus įspėjimo sistemą su sirenomis, kurios tikrinamos kas mėnesį.

Havajų ekstremalių situacijų valdymo tarnybų įrašuose neva nenurodyta, kad perspėjimo sirenos skambėjo. Pareigūnai, esą, išsiuntė perspėjimus į mobiliuosius telefonus, televiziją ir radijo stotis, tačiau elektros energijos tiekimo ir mobiliojo ryšio sutrikimai galėjo apriboti jų platinimą. Gyventojams nirštant, ar tikrai nebuvo galima padaryti daugiau perspėjant apie artėjančius gaisrus prie jų namų, pareigūnai pradėjo tyrimus.

„Mes negavome jokios informacijos ir, tiesą sakant, tokio lygio nekompetencijos čia dar nebuvau matęs“, – aiškino vienas pašnekovas.

Nuniokotose vietovėse artimiausiu metu planuoja apsilankyti pats JAV prezidentas Joe Bidenas. Skaičiuojama, kad vien Lahainos mieste nuostoliai sieks per 5 milijardus eurų.

Civilinės apsaugos ministras Vasilis Kikilijas (Vassilis Kikilias) sakė, kad išsami informacija apie priemones bus paskelbta kitą mėnesį, tačiau pridūrė, kad baudos už gaisrų sukėlimą tyčia arba dėl neatsargaus elgesio prilygs prieš dvejus metus įvestoms baudoms už žiaurų elgesį su gyvūnais. Už tokį elgesį gresia iki 50 000 eurų bauda ir laisvės atėmimo iki 10 metų bausmė.

„Esu priverstas pasakyti, kad kitą gaisrų sezoną mes būsime kitokioje padėtyje. Tai ne tik baudos – baudos padidės dešimteriopai – bet mums [taip pat] reikia (...) pakeisti mentalitetą“, – vėlai pirmadienį interviu valstybinei televizijai sakė V. Kikilijas.

Pasak jo, pokyčiai apims mokyklines programas ir vietos iniciatyvas informuotumui apie miškų gaisrų prevenciją didinti.

Praėjusį mėnesį per tris iš eilės karščio bangas Graikija kovojo su 10 didelių gaisrų, įskaitant gaisrus prie Atėnų ir Rodo saloje.

Europos miškų gaisrų informacijos sistemos duomenimis, šiais metais Graikijoje jau išdegė daugiau kaip 500 kvadratinių kilometrų. Skaičius daugiau nei dvigubai viršija per visus 2022-uosius išdegusį plotą.

Gaisrai Graikijoje taip pat sutrikdė kelių eismą ir susisiekimą traukiniais.

Viduržemio jūros regione tęsiantis karščio bangoms, Graikijoje siaučiantys gaisrai pareikalavo penkių žmonių, įskaitant du ugniagesių pilotus, gyvybių. Savaitgalį dėl gaisrų Rodo saloje buvo vykdoma didžiulė turistų evakuacija.

Ankstyvą ketvirtadienį gesinti gaisro Kifisijoje, esančioje prie šiaurinio Atėnų pakraščio, atskubėjo vandeniu pripildyti sraigtasparniai ir antžeminė įgula. Ugnis buvo greit numalšinta.

Netoli centrinio Voloso miesto miškai degė dviem frontais, kelioms valandoms buvo uždaryta judriausio Graikijos greitkelio atkarpa, vėlavo pro šį rajoną važiavę traukiniai.

Dešimtą dieną iš eilės ugniagesiai kovoja su ugnimi Rodo saloje. Apie gaisro židinius pranešta ir iš Eubojos (Evijos) salos.

Europos Sąjungos klimato kaitos tarnybos „Copernicus“ (C3S) duomenimis, liepos mėnesį Graikijoje gaisrų metu buvo išmestas didžiulis anglies dvideginio kiekis – daugiau nei 1 metrinė megatona. Tai dvigubai daugiau nei ankstesnis rekordas. Tokie duomenys pradėti kaupti prieš 20 metų.

„Pastebėtas intensyvumas ir apskaičiuota tarša rodo, koks neįprastas buvo liepą kilusių gaisrų mastas, palyginti su pastarųjų 20 metų duomenimis“, – teigė „Copernicus“ mokslininkas Markas Parringtonas (Markas Paringtonas).

Milane būta smarkių liūčių ir krušos, dėl kurių tvino gatvės, virto medžiai, apgadinti pastatai ir automobiliai. Pareigūnai informavo, kad miesto elektros tinklui buvo padaryta didelė žala. Ugniagesiai tvirtina, kad situacija yra labai rimta.

Italijos premjerė pranešė, kad šiaurinę Italijos dalį užklupusios audros pražudė du žmones, įskaitant šešiolikmetę paauglę. Šiai stovyklaujant, ant jos palapinės užgriuvo medis.

Kol šalies šiaurę merkia lietūs, pietinėje dalyje tęsiasi karščiai. Jau pranešama apie mažiausiai tris liepsnose žuvusius žmones.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Audros nusiaubė ir kaimyninę Slovėniją. Vėjas vartė medžius, plėšė stogus. Iš dangaus pradėjo kristi ledo gabalai.

„Staiga iš dangaus pradėjo kristi ledo gabalai. Iš pradžių jie buvo graikinio riešuto dydžio, o paskui byrėjo vis didesni. Galite įsivaizduoti, ką jie padarė stogams, automobiliams. Man 72-eji, bet per savo  netrumpą gyvenimą nesu regėjęs nieko panašaus“, – kalbėjo senjoras.

Skaičiuojama, kad vėtros žala gali siekti 420 mln. eurų.

„Viskas prasidėjo apie pusę vienuolikos vakaro. Daugiausiai sulaukėme pranešimų dėl apgadintų stogų, nuvirtusių medžių“, – situaciją komentavo ugniagesys gelbėtojas.

Vengrijoje taip pat iš dangaus krito ledo gabalai.

Vėtra neaplenkė ir Prancūzijos – rytuose vėjo gūsiai vietomis siekė 55 m/s.

Kaimyninėje Šveicarijoje stichijos šėlsmas baigėsi tragiškai – ant vieno vyriškio užvirto kranas. Šalyje taip pat sužalota mažiausiai 15 žmonių.

Kol kas prognozuojama, kad sustiprėjęs vėjas gali įžiebti naujas liepsnas.

Šimtai ugniagesių, kuriems talkina Europos Sąjungos komandos, kovojo su gaisrais Rodo, Korfu ir Evijos salose, trečiadienį centrinėje Graikijoje kilus naujų gaisrų.

Ankstų ketvirtadienio rytą dar vienas gaisras kilo netoli gyvenamųjų namų daug augmenijos turinčiame Atėnų priemiestyje Kifisijoje, bet buvo greit užgesintas.

Pareigūnai nurodė, kad nuo liepos 13 dienos šalyje kilo daugiau kaip 600 gaisrų.

Pastarosiomis dienomis buvo evakuota dešimtys tūkstančių gyventojų ir turistų, įskaitant 20 tūkst. žmonių iš Rodo salos.

Trečiadienį netoli Volos pramoninės zonos kilo gaisras, per kurį žuvo du žmonės.

Volos pakrantėje esančiame sudegusiame namelyje ant ratų buvo rasta negyva pagyvenusi neįgali moteris. Taip pat žuvo galvijų augintojas, bandęs gelbėti savo gyvulius.

Tikimasi, kad po užsitęsusios karščio bangos ketvirtadienį temperatūra ims mažėti, tačiau gūsingas vėjas gali apsunkinti pastangas užgesinti gaisrus.

Graikijos pareigūnams kovojant su gaisrais, taip pat ir turistų pamėgtose Rodo ir Korfu salose, jau buvo evakuota tūkstančiai žmonių.

Gaisrai taip pat įsiplieskė Kroatijoje ir Italijoje, o anksčiau šią savaitę ugnis pražudė dešimtis žmonių Alžyre.

Naujoje ataskaitoje mokslininkai iš Instituto „World Weather Attribution“ (WWA) nustatė, kad karščio bangos kai kuriose Europos ir Šiaurės Amerikos dalyse būtų buvusios beveik neįmanomos, jei ne klimato kaita.

Nacionalinės meteorologijos tarnybos duomenimis, centrinėje ir pietinėje Graikijos dalyse numatoma 43–45 laipsnių Celsijaus temperatūra.

Karščio bangos Graikijoje nėra naujas reiškinys, tačiau ekspertai teigia, kad šiuo metu šalis išgyvena vieną ilgiausių karščio bangų per pastaruosius metus.

Civilinės saugos ministerija perspėjo, kad trečiadienį šešiuose iš trylikos šalies regionų kils itin didelis gaisrų pavojus.

Jau daugiau nei 10 dienų keliose šalies dalyse liepsnojantys gamtiniai gaisrai niokojo turistines Rodo, Korfu ir Evijos salas.

Mažiausiai 100 ugniagesių kovojo su liepsnomis Evijoje, kur antradienį sudužus vandenį pilančiam lėktuvui žuvo du pilotai.

Kiek vėliau Evijoje taip pat buvo rastas trečiosios aukos kūnas.

Iš gaisrų apimtų Graikijos teritorijų evakuota dešimtys tūkstančių žmonių, tarp jų – nemažai turistų.

Karščio bangos kamuoja ne tik Graikiją, bet ir didelę dalį Pietų Europos bei Šiaurės Afrikos.

Alžyre žuvo mažiausiai 34 žmonės, gamtiniams gaisrams siautėjant gyvenamuosiuose rajonuose. Dėl to evakuojami gyventojai.

Liudininkai pasakoja, kaip jie bėgo nuo įsisiautėjusių liepsnų, o televizijos filmuotoje medžiagoje matyti apdegę automobiliai, parduotuvės ir nuo gaisrų nukentėjusi augmenija.

Italijoje ugniagesiai visą naktį kovojo su miškų gaisrais Sicilijoje, o vienas iš jų priartėjo prie Palermo oro uosto, todėl šis antradienio rytą kelioms valandoms buvo uždarytas.

Italijos civilinės saugos departamentas antradienį pranešė apie didžiulius gaisrus šalies pietuose.

Italijos naujienų agentūrų duomenimis, netoliese Milano esančios Brešos apylinkėse 16-metė mergina, dalyvavusi skautų stovykloje, žuvo, kai ant jos palapinės užvirto medis.

Pirmadienį Lisonėje, į šiaurę nuo Milano, žuvo vidutinio amžiaus moteris, ant kurios taip pat užvirto medis.

Trečiadienį institucijos pranešė, kad dešimtys ugniagesių kovoja su miško gaisru netoli Kroatijos pietinio Dubrovniko miesto, o gesinti liepsnų buvo pasiųsti orlaiviai.

Antradienį dėl smarkaus vėjo išplitusią ugnį bandė suvaldyti apie 130 ugniagesių.

Anot vietinės žiniasklaidos, šie gaisrai taip pat sukėlė sausumos minų sprogimus.

Praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje subyrėjus Jugoslavijai, serbų pajėgos apgulė ir apšaudė Dubrovniką, todėl kai kurios miesto teritorijos buvo apgadintos, o miesto pakraščiai vis dar užteršti minomis.

Pastarosiomis dienomis liepsnos siaubia Viduržemio jūros regiono teritorijas, įskaitant kelis gaisrus kaimyninėje Graikijoje ir Adrijos jūros pakrantėje Italijoje.

Pranešama, kad gaisras kilo maždaug už 12 km nuo garsiojo viduramžių miesto, Župos Dubrovačkos savivaldybėje. Pasak ugniagesių asociacijos, jis kilo vėlai pirmadienį, tačiau aplinkiniai gyventojai nebuvo evakuoti.

Antradienį dėl stipraus vėjo išplitusias liepsnas suvaldyti bandė apie 130 ugniagesių.

Vietos žiniasklaida pranešė, kad gaisras vietovėje taip pat sukėlė minų sprogimą.

Praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje subyrėjus Jugoslavijai, serbų pajėgos apgulė ir apšaudė Dubrovniką, todėl kai kurios miesto teritorijos buvo apgadintos, o miesto pakraščiai vis dar užteršti minomis.

UNESCO saugomame VII a. statytame mieste virš Adrijos jūros stūkso bažnyčių, rūmų ir fontanų labirintas.

Dubrovnikas jau seniai yra turizmo centras, kuriame stoja daugybė kruizinių laivų, o pastaraisiais metais šis viduramžių mūrais apjuostas miestas išgarsėjo, kai jame buvo filmuojamos populiaraus HBO serialo „Sostų karai“ (Game of Thrones) dalys.

Adrijos perlu vadinamas miestas kasmet pritraukia daugiau nei milijoną turistų.

Šiuo metu visa Europa yra sukaustyta karščio bangos, lydimos gaisrų ir įspėjimų apie pavojų sveikatai. Nuo ekstremalių oro sąlygų taip pat nukentėjo Azijos ir JAV teritorijos.

Praėjusią savaitę, po kelias dienas Balkanuose tvyrojusių karščių per Bosniją, Kroatiją ir Slovėniją praūžus smarkioms audroms, žuvo mažiausiai penki žmonės.

Pokalbis apie tai – su Lietuvos turizmo asociacijos vykdančiąja direktore Milda Plepyte-Rainiene.

„Mes turime tik informaciją apie tai, kiek keliautojų yra išvykę būtent su kelionių organizatoriais. Rodo saloje yra apie 350 keliautojų ir iš jų paveiktų būtent gaisro stichijos yra 27, kurie jau buvo perkelti į šiaurinę salos dalį. Tad jie jau tikrai gali ilsėtis. Kalbant apie Korfu salą, situacija, mūsų žiniomis, jau yra suvaldyta ir iš tiesų gaisrai jau yra užgesinti. Tad ten buvo evakuota ir taip pat į saugią aplinką perkelta 13 keliautojų. Tokios yra mūsų žinios. Žinoma, labai sudėtinga vertinti, kiek iš tiesų Lietuvos keliautojų gali būti vienoje ar kitoje Graikijos saloje. Nes tai salos, į kurias populiaru keliauti individualiai, kuomet pats keliautojas įsigyja lėktuvo bilietus, užsirezervuoja viešbutį ir išvyksta. Kalbant apie Rodo salą, mes jau taip pat turime atnaujintą informaciją. Mūsų turimomis žiniomis, gaisrai kurortinėse teritorijose yra suvaldyti, eismas yra atnaujintas, tačiau turistai, kaip ir minėjau, yra apgyvendinti šiaurinėje dalyje, kurioje gyvenimas teka įprasta vaga ir kur jie gali ramiai ilsėtis“, – sakė ekspertė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar jūs sakote, kad tie, kurie perkelti, jų poilsis iš esmės nesutriko? Jie gali toliau tęsti savo poilsį, nepaisant tų katastrofiškų vaizdų, kuriuos mes matėme?

– Jie yra apgyvendinti šiaurinėje salos dalyje. Jie yra apgyvendinti ne kažkokiuose sandėliukuose ar panašiai, jie yra perkelti į viešbučius. Tad iš tiesų jie gali ilsėtis, toliau tęsti savo atostogas ir ramiai laukti skrydžių atgal į Lietuvą pagal jų numatytą skrydžių tvarkaraštį.

Situacija yra labai dinamiška, nuolat kintanti. Tačiau šią akimirką norėčiau nuraminti, jog mūsų žiniomis, situacija yra stabili.

– Ar jūs sulaukiate tokių klausimų iš žmonių, kurie, nepaisant to, kad jų viešbutis ar konkreti vieta, sala nėra gaisro židinys ar nėra užklota dūmais, nori grįžti anksčiau?

– Apie tai, kad jie norėtų grįžti anksčiau, mes žinių nesulaukėme. Yra šiokie tokie keliautojų, kurie įsigiję keliones į ateitį, kur skrydžiai, sakykime, yra numatomi šios savaitės eigoje, nuogąstavimai. Bet tai yra natūrali reakcija į stresinę situaciją, į matomus vaizdus. Aš labai norėčiau pažymėti tai, kad kelionių organizatoriams keliautojų saugumas yra prioritetas. Ir jei keliauti bus nesaugu – skrydžiai nebus vykdomi.

– Bet žiūrint į vaizdus, neatrodo, kad keliauti ten yra saugu. Ir kelionių agentūros, kurias jūs vienijat, vis dar vykdo skrydžius. Nors yra kelios kitos kompanijos, jeigu paimtume Didžiosios Britanijos įmones, kurios jau atšaukė skrydžius į šitas salas. 19 tūkst. žmonių jau evakuota vien iš Rodo salos.

– Aš, matote, negaliu vertinti kitų valstybių kelionių organizatorių veiklos specifikos. Lietuvos kelionių organizatoriai savo veiklą vykdo vadovaudamiesi būtent valstybinių institucijų rekomendacijomis. Ir vakar išplatinta Užsienio reikalų ministerijos atnaujinta rekomendacija dėl kelionių į Rodo salą. Ji nedraudžia kelionių. Ji yra labiau orientuota į patį vartotoją, ji skatina keliautojus būti atidžius, sekti informaciją ir įsivertinti savo kelionės būtinybę. Jei kyla kažkokių papildomų klausimų ar, pavyzdžiui, yra minčių dėl kelionės tęsimo ar netęsimo, išvykimo ar neišvykimo, mes visuomet raginame kreiptis tiesiogiai į tą vietą, iš kurios buvo pirkta kelionė. Kreiptis į kelionių agentūrą, jei buvo pirkta būtent iš kelionių agentūros. Jei buvo pirkta iš kelionių organizatoriaus, kreiptis į kelionių organizatorių. Ir pateikti visus savo nuogąstavimus, jei kyla kažkokių minčių dėl skrydžio ar kelionės atidėjimo. Kelionių organizatoriai taip pat yra žmonės, situacija yra vertinama žmogiškai ir tikrai tikiu, kad bus pasiūlytos tam tikros alternatyvos, kurias keliautojas galės pasirinkti.

– Aš abejoju, ar gali nekilti minčių, žiūrint į tuos vaizdus. Ko gali tikėtis žmonės, kurie nusipirko keliones ir jau yra Rodo saloje? 27, sakote, jau yra perkelti. Ar jie gali tikėtis kompensacijų? Ar tie žmonės, kurie nuspręs nevykti šiuo metu, taip pat nuspręs nevykti ateityje, gali tikėtis, kad jie atgaus savo pinigus už tą kelionę, kurią nusipirko?

– Kaip ir minėjau, kalbant apie vaizdus, kurie yra rodomi, jie yra rodomi iš tos salos pietinės dalies, kurioje tuo metu, kada joje buvo visiškai nesaugu, buvo uždarytas ir eismas. Net techniškai niekas negalėjo patekti į tą teritoriją. Žmonės buvo evakuojami. Ir dalis jų, kaip ir minėjau, jeigu kalbame apie Lietuvos keliautojus, tai 27 keliautojai, kurie buvo paveikti, buvo perkelti į saugią teritoriją, tai yra, šiaurinę salos dalį, kuri nėra niekaip paveikta gaisrų. Kalbant apie tai, ko gali tikėtis keliautojai, jie turėtų kreiptis į savo kelionių organizatorių ir pateikti savo poziciją, kad jie nori atsisakyti kelionės ar ją persikelti. Kelionių organizatorius reaguoja žmogiškai, kaip ir minėjau, ir bus pateiktos alternatyvos. Kalbant apie kažkokias kompensacijas, šiuo metu tokie dalykai nėra numatyti, nes tai visų pirma yra gamtinė stichija, kurios niekas negalėjo nei suplanuoti, nei numatyti, kad toks dalykas galėjo įvykti.

– Tai yra toks nenugalimos jėgos faktorius. Force majeure, kaip dažnai yra sakoma.

– Taip. Aš norėčiau dar pažymėti ir tai, kad kalbant apie tai, kodėl kelionių organizatoriai vykdė skrydžius, nors čia, sakykime, gaisrai siautė jau savaitę. Iš tiesų, kaip jau minėjau, yra reaguojama ne į tai, kokią poziciją aš matau ar kokią poziciją jūs matote, bet yra reaguojama į valstybinių institucijų priimtus sprendimus. Graikijos valstybinės institucijos informacija nesidalina labai noriai. Pirminė informacija buvo gauta tada, kai jau realiai buvo vykdoma evakuacija. Situacija yra labai dinamiška, nuolat kintanti. Tačiau šią akimirką norėčiau nuraminti, jog mūsų žiniomis, situacija yra stabili.

Dešimtys tūkstančių žmonių jau pabėgo nuo gaisrų Rodo saloje, o daugelis išsigandusių turistų stengiasi grįžti namo.

Iš sekmadienio į pirmadienį iš Korfu buvo evakuota apie 2 400 svečių ir vietos gyventojų, sakė priešgaisrinės tarnybos atstovas spaudai ir pridūrė, kad tai buvo atsargumo priemonė.

Graikijoje jau ilgą laiką tvyro dideli karščiai, dėl kurių padidėjo miškų gaisrų pavojus ir svečiai įstrigo turizmo sezono įkarštyje.

Transporto administratorė iš Jungtinės Karalystės Kelly Squirrel (Keli Skvirel) teigė, kad policija liepė žmonėms iš jos viešbučio Rodo saloje evakuotis.

„Turėjome vis eiti, – sakė ji naujienų agentūrai AFP tarptautiniame oro uoste. – Taigi karštyje ėjome apie šešias valandas.“

Rodas, kurį 2022 metais aplankė 2,5 mln. turistų, yra viena iš pagrindinių atostogų Graikijoje krypčių.

Šeštadienį, kai buvo įsakyta evakuotis, Graikijos televizija rodė vaizdus, kaip ilgos eilės žmonių, kai kurie iš jų su paplūdimio apranga, neša lagaminus salos keliais.

Laukiama daugiau ekstremalių karščių

Savaitgalį apie 30 000 žmonių pabėgo nuo liepsnų Rodo saloje – tai buvo didžiausia per visą šalies istoriją evakuacija dėl gamtinių gaisrų.

Policija teigė, kad pareigūnai pervežė 16 000 žmonių sausuma ir 3 000 žmonių evakavo jūra. Kitiems teko bėgti keliais arba savo transportu po to, kai jiems buvo liepta palikti teritoriją.

„Vienai moteriai turėjome paskolinti mano žmonos drabužių, nes ji neturėjo kuo apsirengti, – AFP pasakojo inžinierius iš Anglijos Kevinas Salesas (Kevinas Seilsas). – Tai buvo siaubinga.“

Turistai ir kai kurie vietiniai gyventojai nakvojo salos sporto salėse, mokyklose ir viešbučių konferencijų centruose.

Kelios kelionių bendrovės sustabdė atvykstančių turistų skrydžius į Rodą, tačiau padėjo užsieniečiams grįžti namo.

Su liepsnomis kai kuriose Graikijos dalyse ugniagesių komandos kovoja jau maždaug savaitę, o pirmadienį nuo pat aušros ugniagesiai lėktuvais bandė gesinti liepsnas Rodo saloje.

Pareigūnų teigimu, pirmadienį daugelyje šalies regionų paskelbtas didelis miškų gaisrų pavojus, tačiau sekmadienio naktį liepsnos tiesioginio pavojaus nekėlė nė vienam miestui, AFP pranešė priešgaisrinė tarnyba.

Kaip ir kiekvieną vasarą, Graikiją siaubia miškų gaisrai, dažnai pareikalaujantys gyvybių ir nusiaubiantys dešimtis tūkstančių hektarų miškų ir augmenijos.

Anot ekspertų, šią vasarą šalis patyrė vieną ilgiausių karščio bangų per pastaruosius metus, o savaitgalį oro temperatūra siekė iki 45 laipsnių Celsijaus.

Pirmadienį temperatūra turėtų šiek tiek nukristi – Atėnuose turėtų būti 37 laipsniai Celsijaus, tačiau antradienį karštis vėl didės.