Gaisrai Kurgano srityje siautė visą savaitę. Bandydamas gesinti vieną iš jų žuvo Vakarų Sibiro Tiumenės srities gyventojas.

Pasak vietos pareigūnų, daugiausiai žmonių žuvo sekmadienį Kurgano srities Julduso kaime, esančiame ties Uralo kalnų ir Sibiro riba.

„Žuvusiųjų skaičius gali didėti“, – nurodė vietos nepaprastųjų situacijų tarnyba.

Srityje, kur sudegė daugiau kaip 5 tūkst. pastatų, paskelbta nepaprastoji padėtis. Gaisrai taip pat apėmė tūkstančius hektarų Sverdlovsko ir Sibiro Omsko bei Tiumenės srityse.

Pirmadienį lankydamasis Kurgano srityje Rusijos nepaprastųjų situacijų ministras Aleksandras Kurenkovas sakė, kad gyvenvietėms pavojus nebegresia, bet vietos žiniasklaida antradienį pranešė, kad gaisrai tebesiaučia Kurgano, Sverdlovsko ir Tiumenės srityse.

Pastaraisiais metais Rusijoje buvo ypač didelių miškų gaisrų. Ekspertai dėl to kaltina neįprastai sausas vasaras ir aukštą oro temperatūrą.

Ekspertai taip pat mini 2007 metais priimtą sprendimą išformuoti federalinį aviacijos tinklą, kuriam buvo pavesta pastebėti gaisrus ir kovoti su jais. Tinklo turtas buvo perduotas regionų administracijoms ir tai nulėmė spartų šių pajėgumų nunykimą. Vyriausybė vėliau atšaukė sprendimą ir vėl įkūrė federalinę agentūrą, atsakingą už miškų stebėseną iš oro, tačiau jos ištekliai vis dar yra riboti.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas prieš metus ragino imtis aktyvesnės miškų gaisrų prevencijos ir geriau koordinuoti įvairių valstybinių agentūrų darbą kovojant su jais.

„Tai buvo mamos namas, dabar bandome ją rasti, nes tarp išgyvenusiųjų jos nėra. Ji buvo sena – 90-ties metų. Kol važiavome iš Serovo miesto, namas visas sudegė“, – pasakojo rusė, rodydama į sudegusį savo mamos namą.

Ieškodami griuvėsiuose ugniagesiai rado dar ir apanglėjusio vyro palaikus. Tikslų aukų skaičių Rusijos valdžia slepia. Liepsnos niokoja bent dešimt Uralo gyvenviečių.

Ugniagesiams pavyko ugnį lokalizuoti 9 tūkst. kv. m. plote. Be pastogės jau liko keli šimtai žmonių. Juos valdžia kol kas kelia į laikino apgyvendinimo įstaigas ir žada, kad statys vieną didžiulį šešiabutį namą.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Priemonių dėl namų statybos ir atkūrimo bus imtasi pagal komisijos sprendimą. Apsvarstysime kiekvieną atvejį atskirai, parengsime laikino apgyvendinimo vietas. Jomis ir galėsite naudotis“, – kalbėjo Sverdlovsko srities viešojo saugumo ministras Aleksandr Kudriavcev.

Sosvos praktiškai neliko – ir mokykla, ir ligoninė, net pataisos kolonija sudegė visiškai. Teko evakuoti net 240 kalinių. Gaisras, įtariama, ir kilo dėl greta pataisos įstaigos užsidegusios sausos žolės. Iš pradžių tirta, ar gaisras kilo ne lentpjūvėje. Stiprus vėjas ugnį išnešiojo žaibiškai.

Okupantai iš minosvaidžio apšaudė humanitarinės pagalbos būstinę, mažiausiai vienas žmogus žuvo, dar mažiausiai du sužeisti. Per apšaudymą buvo apgadinti mokyklos, ligoninės ir bažnyčios pastatai.

Rusijos pajėgos Ukrainoje per parą nužudė mažiausiai keturis civilius, Chersono srityje iš viso žuvo trys žmonės, dar vienas – Donecko srityje.

Kyjivas po mažu atsigauna po pastarųjų rusų karių raketų. Miesto meras pranešė, kad visiškai atkurtas šilumos tiekimas, vėl veikia metro. Vietoj antžeminio elektrinio transporto kursuoja autobusai. Jie dubliuoja troleibusų ir tramvajų maršrutus.

Autobusų stotelėse nusidriekusios ilgos eilės, nes transporto reikia ilgokai palaukti.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Svarbiausia – energetika. Pavyko atkurti elektros tiekimą 6 mln. ukrainiečių. Darbai toliau tęsiami. Žinoma, dar reikia daug padaryti siekiant stabilizuoti sistemą. Vis dar daug problemų su šilumos, vandens tiekimu. Prasčiausia situacija Kyjive ir aplink jį – Vinicos ir Lvivo regione. Žinoma, daug elektros nutrūkimų ir kituose regionuose“, – per transliaciją sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Nė dienos be sprogimų Rusijoje. Belgorodo mieste nugriaudėjo net keli. Gyventojai tikina girdėję apie dvylika. Visame mieste apgadinta keliolika gyvenamųjų pastatų, automobilių, skelbiama, kad į miestą krito nuolaužų.

Srities gubernatorius pareiškė, kad virš miesto suveikė Rusijos oro gynybos sistema, gyventojai, esą gavo trumpąsias žinutes, kuriose buvo raginami slėptis.

Belgorodas netoli Ukrainos sienos. Būtent iš šios srities okupantai leidžia raketas į Charkivą ir jo sritį. Nors dėl sprogimų mieste kaltinamos Ukrainos ginkluotosios pajėgos, tačiau kadangi patys okupantai leidžia į Ukrainą pasenusias raketas, jos dažnai nusileidžia ir Rusijos teritorijoje.

Rusai išplatino vaizdo įrašą, kuriame matyti sraigtasparniu skrendantis šalies gynybos ministras Sergejus Šoigu. Jis neva lankė karius Ukrainos fronte, išklausė vadų ataskaitas ir kalbėjosi su eiliniais kariais.

Rusijos valstybinė televizija paskelbė, kad kitą savaitę Gynybos ministerijos posėdyje Vladimiras Putinas paskelbs svarbų pranešimą. Dėl besitęsiančių karo sunkumų jis pastarosiomis savaitėmis vengė kalbėti šia tema ir net atšaukė kasmet tradiciškai prieš Kalėdas rengiamą spaudos konferenciją.

Rusijos vadovas turėtų atvykti į Minską derybų su Aliaksandru Lukašenka.

„Dėl neįprastų orų sąlygų keliuose europinės šalies dalies regionuose padėtis šiuo metu yra sudėtinga“, – sakė V. Putinas per televizijos transliuotą susitikimą su regionų pareigūnais.

V. Putinas pirmiausia paminėjo Riazanės regioną, esantį maždaug 250 km į pietryčius nuo Maskvos, kur dėl stipraus vėjo gaisrai plinta toliau.

Į kovą su gaisrais pasiųsta daugiau kaip 9500 ugniagesių ir gelbėtojų, taip pat aštuoni lėktuvai ir septyni sraigtasparniai, V. Putinui sakė regiono gubernatoriaus pareigas einantis Pavelas Malkovas.

Miško gaisrai nuniokojo beveik 12 000 hektarų plotą Riazanės regione, kur tvyrojo daugiau kaip 31 Celsijaus laipsnio kaitra, sakė P. Malkovas.

Jis pridūrė, kad „lietaus nėra ir artimiausiu metu jo nesitikime“.

Tačiau P. Malkovas patikino, kad gaisrai „bus suvaldyti per dvi ar tris dienas, o visiškai užgesinti per vieną ar dvi savaites“.

Praėjusią savaitę Riazanės miškų gaisrų dūmai buvo pasiekę kai kuriuos Maskvos rajonus, o pirmadienį vėl apgaubė sostinę.

„Dūmai periodiškai dengia Maskvą, tačiau dabar situacija darosi labiau kontroliuojama“, – sakė Maskvos meras Sergejus Sobianinas.

Dėl daugybės šią neįprastai karštą vasarą visoje Europoje siaučiančių miškų gaisrų mokslininkai kaltina klimato kaitą. Rusija taip pat kenčia nuo miškų gaisrų – keletas jų kilo Sibire ir šalies Tolimuosiuose Rytuose.

Nuo pavasario iki rudens regione vis dažniau kyla didžiuliai gaisrai. Jie labai prisideda prie klimato krizės, bet niekas jų negali užgesinti.

Šiais metais keli gaisrai, kaip teigia „The Independent“, liko degti, nes daugelis karinių dalinių, atsakingų už jų gesinimą, buvo išsiųsti kariauti Ukrainoje.

Klimato tyrėja iš Majamio universiteto Jessica McCarty sakė: „Kadangi didžiausiems gaisrams dažnai reikia karinių orlaivių, abejotina, kad šie pajėgumai bus prieinami net vasarą, jeigu karas tęsis“.

„Greenpeace Russia“ teigė, kad dabartinė miškų gaisrų zona šalyje jau yra dvigubai didesnė nei 2021 m. balandžio mėn.

Praėjusią vasarą Sibire per „nuolatinę karščio bangą“ poliariniame rate sausumos temperatūra pasiekė rekordinius 48 laipsnius šilumos.

Tarnybos kovoja su 15 gamtinių gaisrų Uralo Sverdlovsko srityje, pranešė Nepaprastųjų situacijų ministerija.

Pasak institucijos, dėl karščio bangos tarp Europos ir Azijos įsiterpusiam regionui gresia „didžiulis gaisrų pavojus“.

Antradienį socialinėje žiniasklaidoje pasirodė vaizdų, kuriuose matyti liepsnos abipus federalinio greitkelio, jungiančio srities sostinę Jekaterinburgą su Uralo miestu Perme. Pranešama, kad tą magistralę teko uždaryti kone visai dienai.

Tuo metu į pietryčius nuo Maskvos esančioje Mordovijos Respublikoje gaisrai taip sustiprėjo, kad ugniagesiai buvo priversti trauktis iš „ugnies žiedo“, trečiadienį pranešė Nepaprastųjų situacijų ministerija.

Į rytus nuo Maskvos esančioje Žemutinio Naugardo srityje devyni Nepaprastųjų situacijų ministerijos, Gynybos ministerijos ir Rusijos nacionalinės gvardijos lėktuvai ant didelio miško gaisro, plintančio į kaimyninę Mordoviją, išpylė 129 t vandens.

Liepsnoms gesinti buvo mobilizuota 1 200 ugniagesių, nurodė Nepaprastųjų situacijų ministerija.

Prezidentas Vladimiras Putinas antradienį pažadėjo išskirti milijardus rublių (šimtus milijonų eurų) šalies miškams apsaugoti. Valstybės vadovas pabrėžė, kad šalis turi pasimokyti iš „beprecedenčių“ miškų gaisrų, apėmusių Sibiro platybes.

Šalies didžiausiame ir šalčiausiame šalies regione Jakutijoje gaisrai išdegino teritoriją, kuri yra didesnė už Portugaliją.

Nepaprastųjų situacijų ministerija trečiadienį pranešė, kad regione šiuo metu siaučia 50 miškų gaisrų.

Smarkiai paveiktų regionų pareigūnai paprašė Maskvos išskirti išteklių ir finansinę paramą žalai likviduoti.

Pasak ekspertų, smarkius gamtinius gaisrus, pastaraisiais metais siaubiančius Rusijos didžiulę teritoriją, lemia klimato kaita, aplaidumas ir nepakankamas miškotvarkos tarnybų finansavimas.

Rusijos miškininkystės agentūros duomenimis, šiemet gaisrai išdegino didesnį nei 173 tūkst. kv. km plotą – taigi, šis sezonas yra antras pagal nuostolius nuo šio amžiaus pradžios.

V. Putinas, anksčiau skeptiškai vertinęs teoriją, kad klimato kaitą sukelia žmogaus veikla, paragino pareigūnus visais įmanomais būdais padėti nuo milžiniškų gaisrų nukentėjusiems rusams.

Bendras degančių ruožų plotas penktadienį padidėjo iki 31 tūkst. kvadratinių kilometrų, informavo Rusijos aviacinės miškų apsaugos tarnyba „Avialesoochrana“. Pasak jos, su miškų gaisrais nekovojama, nes juos būtų sunku pasiekti.

Priežastis akivaizdi: tai yra jau vykstanti klimato kaita.

Didžiuliai gaisrai, kurių dūmai apgaubė šimtus miestų ir miestelių, kilo dėl sausros, kuri artimiausiu metu neturėtų susilpnėti, nors tam tikri Tolimųjų Rytų rajonai yra užtvindyti.

„Priežastis akivaizdi: tai yra jau vykstanti klimato kaita“, – per penktadienį surengtą spaudos konferenciją pareiškė M. Jakovenka.