Klaipėdos savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška neslepia, kad nusprendus rekonstruoti šį pastatą susidūrė su netikėtumais.

"Pastato rekonstrukcija turėjo prasidėti nuo pamatų darbų praėjusiais metais. Tačiau buvo suprojektuotas sudėtingas būdas tvirtinti pamatus, net patys projektuotojai nesiėmė to įgyvendinti", – pasakojo V.Juška.

Jo teigimu, jeigu toks tvirtinimas būtų įgyvendintas taip, kaip planuota, tai būtų vienas iš nedaugelio pastatų, kurių pamatai būtų sutvirtinti tokiu būdu.

Pagal sutartį stogo tvarkymo darbai turi baigtis spalio 15 d.

"Pamatų kampuose reikėtų gręžti polius, kurie siektų 14 m gylį, ir prie jų kabinti esamus pamatus. Tam, kad būtų galima prikabinti polius, pamatai turi būti išilgai išgręžti ir įtempti metaline styga. Tai labai sudėtingas technologinis planas", – dėstė V.Juška.

Pasak jo, praėjusiais metais buvo nutarta stebėti pastatą ir atsižvelgti į plyšius fasade. Esą jeigu plyšiai nesiplės, pamatų tvirtinimo darbų bus galima atsisakyti.

Vitalijus Juška / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Skyriaus vedėjo teigimu, dėl to nuspręsta pirmiausia darbus pradėti nuo pastato stogo.

Šią vasarą jo dalis buvo sutvarkyta.

"Stogo darbus vasarą pabaigti negalėjo dėl veikiančios lauko kavinės, o dabar tvarkomas likęs trečdalis stogo. Pagal sutartį stogo tvarkymo darbai turi baigtis spalio 15 d.", – tvirtino V.Juška.

Jo teigimu, antrajame darbų etape planuojama tvarkyti pamatus. Tačiau jeigu bus nuspręsta, kad jų rekonstruoti nebūtina, iš karto bus pereita prie fasado darbų.

Skyriaus vedėjas atskleidė, kad pabaigus remontus ant pastato bus sugrąžintas Klaipėdos miesto herbas, jis yra restauruotas.

Stogo rekonstrukcijos darbams ir miesto herbo atnaujinimui Klaipėdos savivaldybė skirs 60,7 tūkst. eurų. Prireikus tvarkyti pamatus, numatyta skirti 41 tūkst. eurų, o fasado sutvarkymui – 70 tūkst. eurų.

Stogo rekonstrukcijos darbus atlieka bendrovė "Lankstinys".

Dėl pastato rekonstrukcijos iki spalio 15 d. bus ribojamas eismas Tiltų gatvėje.

Prie Biržos tilto esantis Tiltų g. 1 (buv. Fr.Vilhelmo g. 22A) namas pastatytas 1915 m. Tai buvo pirmasis miesto bankas. Pastato fasadas išsiskiria tuo, kad ant jo nuo seno pritvirtintas Klaipėdos herbas.

Šis gyvenamasis namas priklauso saugomiems kultūros paveldo objektams.

Klaipėdiečių dėmesio Ąžuolyno giraitės rekonstrukcija sulaukdavo dažnai. Žmonės ne kartą dalijosi pastabomis dėl rangovų ir projektuotojų darbo.

Šį kartą vienas klaipėdietis kėlė klausimą, ar rangovai bus įpareigoti atsodinti medžius, nes, jo akimis, nudžiūvo didžioji dalis penkiose vietose augusių pušų.

„Iš 100 pušų neprigijo apie pusė. Medžiai tikrai bus atsodinti, tačiau kol kas aiškinamasi, kaip tai reikėtų padaryti. Buvo rengtas susitikimas su projektuotojais ir pačiais rangovais. Aiškinamės, kodėl medžiai neprigijo. Galbūt laikas buvo netinkamas, sąlygos sodinti netiko“, – situaciją komentavo Klaipėdos savivaldybės administracijos vyr. patarėja Inga Kubilienė.

Rangovai užsakovus įtikinėjo, kad darbus atliko tinkamai. Patys projektuotojai esą taip pat kraipo galvas.

„Net ir su dendrologais tartasi. Jei paaiškėtų, kad galbūt reikia atsisakyti spygliuočių, bus sodinami lapuočiai. Net esame numatę, kokie tai galėtų būti medžiai. Sprendimas, kokius kelius rinktis, turėtų paaiškėti netrukus“, – sakė I.Kubilienė.

Lietingą šaltąjį sezoną daugelyje vietų telkšojo balos, puvo neseniai pasėta žolė.

„Situaciją savivaldybė žino ir seka. Lietaus nuotekų tinklai čia nebuvo numatyti. Bet, paaiškėjus problemoms, nutarta juos tiesti. Jie klojami nuo vaikų žaidimų aikštelės tvenkinio link. Kita dalis lietaus nuotekų tinklų tiesiama prekybos centro link“, – pasakojo I.Kubilienė.

Pasak savivaldybės atstovės, net ir pabaigus rangos darbus, gali paaiškėti naujų projekto trūkumų.

„Todėl dažniausiai nusimatome papildomų lėšų. Pabaigus tiesti lietaus nuotekų tinklus, bus svarstoma įrengti tualetą“, – sakė patarėja.

Projektas kainavo 2,59 mln. eurų, papildomų darbų vertė – 65 tūkst. eurų.

Vykdant Ąžuolyno giraitės projektą, buvo sutvarkyta 8,5 ha ploto teritorija, esanti tarp Kauno ir Paryžiaus Komunos gatvių. Parke suformuotos zonos, skirtos tiek ramiam poilsiui, tiek aktyviam laisvalaikiui, atnaujinti esami ir nutiesti nauji takai, sutvarkyta tvenkinio pakrantė.

Tilžės gatvėje, ties 54-uoju namu, pėstiesiems tenka kirsti keturių eismo juostų gatvę.

„Šia perėja vaikšto ne tik poilsiautojai, eidami Malūno tvenkinio link, bet ir vaikai į mokyklą. Mes siūlome tobulinti šią perėją. Kirsdami keturias juostas, pėstieji turi įveikti 12 m atstumą“, – apie nesaugią perėją aiškino Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos viršininkas Mindaugas Džermeika.

Kai buvo rekonstruojamas dviračių ir pėsčiųjų takas, vedantis Malūno tvenkinio link, tuo pačiu metu buvo atnaujinama ir pėsčiųjų perėja, kuri buvo pritaikyta šiam takui. Tačiau neaišku, kodėl ji buvo atnaujinta neatsižvelgiant į Pėsčiųjų perėjimo per kelius ir gatves organizavimo taisyklių reikalavimus.

„Arba čia turi būti įrengta salelė, arba perėja turi būti reguliuojama šviesoforu. Per penkerius metus šioje perėjoje registruoti keturi įskaitiniai eismo įvykiai, kurių metu buvo sužeisti keturi pėstieji“, – akcentavo M.Džermeika.

Saugumo problemų kelia ir tai, kad automobilių greitį slopinantys kalneliai nuo Šilutės plento pusės buvo demontuoti.

„Tačiau man kyla klausimas dėl šviesoforo įrengimo. Perėja susijungia su dviračių taku, kuris veda į parką. Gal vertėtų pagalvoti apie iškiliąją perėją?“ – Eismo saugumo komisijos narių klausė Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis.

Savivaldybės Transporto skyriaus vyriausiasis specialistas Vytautas Paukštė patikslino, kad iškiliosios perėjos šioje vietoje negalima įrengti, nes pagal reikalavimus ji negalėtų būti platesnė nei 8,5 m.

„Čia yra apie 12 m. Reikėtų įrengti šviesoforais reguliuojamą perėją. Kitų pasirinkimų mes neturime“, – sakė V.Paukštė.

Kilo diskusija, nes tokia perėja greitai neatsirastų, užtruktų viešųjų pirkimų procedūros.

Akcentuota ir tai, kad įrengiant šviesoforus teks numatyti dviratininkams skirtas sekcijas.

„Jungtis čia yra svarbi. Perėja eina daug žmonių. Aš pritarčiau minčiai ir dėl papildomų saugumo dalykų – kryptinio apšvietimo, kaip ir dėl šviesoforų“, – nuomonę išsakė G.Neniškis.

Eismo saugumo komisija pritarė siūlymui įrengti tokią perėją Tilžės gatvėje.

Nesutarimai Latvijoje

Latvijos transporto ministerija prieš kurį laiką kreipėsi į Rusijos transporto ministeriją, kad ši stabdytų rusiško tranzito mažėjimą Latvijos uostuose.

Rygos uosto Krievu salos anglių terminale buvo planuota kasdien iš Rusijos pateikti po 118 vagonų su anglimis, tačiau realiai būdavo pateikiama iki 40 vagonų. Apie tai baigiantis lapkričiui pranešė Latvijos radijo stotis „Neka Personiga“.

Latvijos ir Rusijos transporto grupės pirmininkas Uldis Reimanis, kuris yra ir Latvijos transporto ministerijos sekretorius, išsiuntė pagalbos prašymą Rusijos transporto ministro padėjėjui Jurijui Petrovui.

Laiške dėstyta, kad „Latvija esanti patikima ir stabili Rusijos krovinių tranzito partnerė“. Teigta, kad šiemet spalį ir lapkritį Rusija nesuderino labai didelės dalies į Latviją tranzitu gabenamų krovinių.

Vietoje 4 800 vagonų per mėnesį į Latvijos uostus siųsta tik 279 vagonai su rusiškomis anglimis.

Į šį Latvijos transportininkų laišką reagavo buvęs Latvijos prezidentas Valdis Zatlers. Jis teigė, kad „tokią situaciją Rusija suformulavo ne vakar ir ne praėjusiais metais, o prieš penkiolika metų“.

Anot jo, Latvijoje reikia suprasti, kad rusiškas tranzitas nuolat mažės, kol jo visai neliks. V.Zatlerso teigimu, „jeigu Latvija žeminsis prieš Rusiją, ją dar labiau žemins. Todėl iš Rusijos nereikėtų prašyti, kad kažkas kažką duotų“.

Panašiai dėl šios situacijos pasisakė ir Latvijos užsienio reikalų ministras Edgars Rinkevičs, akcentavęs, kad Latvija neturėtų mėtytis iš vieno kraštutinumo į kitą.

Terminalai ištuštėjo

Bendra Latvijos uostų krova šiemet krito maždaug 30 proc. Latvijos transporto ministras Talis Linkaitis prieš kurį laiką teigė, kad tokiam staigiam rusiškų anglių ir naftos produktų praradimui Latvija nebuvo pasiruošusi.

Situacija: dar visai neseniai Latvijos geležinkeliuose dominavo rusiškos anglys ir naftos produktai. / Redakcijos archyvo nuotr.

Jis prisiminė, kad Latvijos ekonomistas Viačeslavas Dombrovskis dar 2010 m. įspėjo, kad 2020 m. Rusijos tranzitas Latvijos uostuose gali išnykti.

„Nei Latvijos geležinkeliai, nei uostai į šį įspėjimą nereagavo. Manė, kad tai tik kalbos, o situacija savaime išsispręs palankiai. Niekas nesvarstė apie galimą diversifikaciją“, – pastebėjo Latvijos transporto ministras T.Linkaitis.

Jo teigimu, šiuo metu Latvijoje jau yra nemažai tuščių krovos terminalų. Didžiulė problema iškyla ir dėl naujausio Krievu saloje statyto anglių terminalo, kuris stovi pustuštis. Į jo statybą sudėta per 160 mln. eurų Latvijos valstybės ir Europos Sąjungos paramos lėšų.

Nėra aiškaus plano

Panašu, kad Latvija ir dabar neturi vizijos, kuo pakeisti išnykusius rusiško tranzito krovinius.

T.Linkaitis išreiškė viltį, kad atstačius Rengės geležinkelio, liniją į Latvijos uostus gali pajudėti daugiau naftos produktų iš Mažeikių rajone esančios „Orlen Lietuva“ naftos gamyklos.

Taip pat jis teigė, kad per Lat-viją į Vidurio Europą galėtų judėti daugiau krovinių geležinkeliais iš Suomijos per Estiją. Realiai toks krovinių kelias yra mažai tikėtinas. Kam suomiams siųsti krovinius traukiniais, jei jie juda laivais?

Vieta: didžiausia dalis rusiškų anglių iš Latvijos uostų nukeliavo į šį terminalą Ust Lugoje. / Redakcijos archyvo nuotr.

Kita mistinė viltis, kad per Latviją galėtų būti gabenami kroviniai iš Rusijos Kaliningrado srities į Leningrado sritį. Neva, dėl to buvusi kalba tarp Rusijos ir Latvijos geležinkelių atstovų. Rusijoje pasigirdo teiginių, kad jos valdžia uždraudusi geležinkelininkams tuo užsiimti. Rusija turinti tikslą tarp Kaliningrado ir Leningrado sričių vystyti jūrinę keltų laivybą.

Tarp galimų variantų T.Linkaitis minėjo ir krovinių srautą iš Kinijos per Kazachstaną, Rusiją į Latvijos uostus. Kinijos kroviniai jau daugiau nei dešimtmetį buvo ir išlieka tik kalbose apie perspektyvas. Realiai geležinkeliais iš Kinijos didesni krovinių srautai nejuda ir vargu ar kada pajudės, nes jie pagal kainą negali konkuruoti su gabenimu laivais.

Nesutarė dėl nuolaidų

Kol kas Latvijoje viešai plačiau nekalbama, kaip iš Klaipėdos uosto perimti baltarusiškus krovinius, tačiau neatmetama, kad užkulisiniai pasikalbėjimai vyksta.

Kiek nurimo kalbos dėl baltarusiškų krovinių permetimo į Rusijos uostus, nors susitikimai tarp transportininkų vyksta. Analizuota, kur ir kaip Rusijos terminalai galėtų krauti ne tik baltarusiškus naftos produktus, bet ir trąšas.

Baltarusiai tikina, kad jų krovinių gabenimas per Rusijos uostus būtų įmanomas, jei Rusijos geležinkeliai suteiktų 70 proc. nuolaidą. Rusijos transporto viceministras Jurijus Cvetkovas teigė, kad mažinti tarifus daugiau nei 50 proc. nesutiks, nes kitu atveju Rusijai tektų iš savo biudžeto dengti baltarusiškų krovinių gabenimo išlaidas.

Galvosūkis: panašu, kad Latvijos transporto ministras T.Linkaitis šiuo metu nelabai žino, iš kur Latvijos uostai galėtų gauti naujų krovinių. / Nachedeu.com nuotr.

Kaip pranešė Baltarusijos agentūra „Afn.by“, siūloma Baltarusijai kaip nors „susispausti“ iki 50 proc. nuolaidos.

Rusijoje yra ir nuogąstavimo, ar verta susidėti su Baltarusija, nes jos „politinis režimas nėra stabilus“. Netgi manoma, kad Aliaksandro Lukašenkos režimas net nesirengia krovinių perkelti į Rusijos uostus, o tik imituojama, kad ieškoma „atsarginio oro uosto“ tranzitui.

Norėdama tuo įsitikinti, kaip teigia ta pati „Afn.by“, Rusija rengiasi Baltarusijai siūlyti viename iš Leningrado srities uostų statytis birių trąšų terminalą.

Senos mįslės yra gana įdomios jau vien todėl, kad buvo sukurtos kitokiame senovės pasaulyje. Tai svarbu turėti omenyje – naujoviški atsakymai joms netinka. Jei norite daugiau senų mįslių, siūlome paskaityti praeitą rinkinį, kuriame – ir Homerą sutrikdžiusi mįslė, ir Teodoro Ruzvelto pamėgtas galvosūkis. Šįkart mįslės vis sudėtingėja – pirmąją įveikti bus lengviau nei paskutinę.

1. Labai sena mįslė, autorius nežinomas:

Aš visada alkana,

Mane reikia maitinti.

Pirštas, kuris mane paliečia

Greitai bus raudonas.

2. Šios mįslės autorius taip patnėra žinomas, bet ji gyvena jau labai ilgą gyvenimą:

Tas kuris pagamina, parduoda. Tas kuris nuperka, niekada nenaudoja. Tas, kuris naudoja, nežino, kad šį daiktą naudoja. Kas tai?

3. Šios mįslės šaknys – 17 amžiaus Kornvalis. Ji buvo užduodama vaikams, kartais – dainuojama. Tai viena iš tų suktų mįslių, kurios randa būdų suklaidinti klausytoją.

Kai aš ėjau į Sant Ivesą, sutikau priešpriešais ateinantį vyrą su 7 žmonomis.

Kiekviena žmona turėjo po 7 maišus.

Kiekviename maiše buvo po 7 kates.

Kiekviena katė turėjo 7 kačiukus.

Kačiukai, katės, maišai ir žmonės – kiek viso to gėrio keliavo į Sant Ivesą?

4. Džonas Ronaldas Reuelis Tolkinas mėgo kurti mįsles. Daug jų yra jo knygose. Ši – iš 1937-ųjų „Hobito“:

Šis dalykas viską suryja;

Paukščius, pabaisas, medžius ir gėles.

Ėda geležį, kanda plieną

Sutrina akmenis į maistą.

Nužudo karalių, sugriauna miestą,

Net kalnus nugali.

5. Chorchė Luisas Borchesas, garsus Argentinos rašytojas, pasižymėjo suktais siužetais. Štai kokią keistą mįslę jis užrašė 1941-ųjų „Besišakojančių takų sode“:

Mįslėje, kurios atsakymas yra šachmatai, koks vienintelis žodis yra negalimas?

6. Henris Vodsvertas Longfelou, 19 amžiaus amerikiečių poetas, mįsles savo kūriniuose naudojo retai. Tačiau jos buvo sudėtingos dėl naudotų metaforų. Štai viena iš jų:

Pusiaukelėj į kalną aš pagaliau tave matau, visus tavo garsus ir vaizdus. Miestą saulėlydyje, prigesusį ir didelį, su rūkstančiais stogais, švelniais varpais ir žaižaruojančiomis šviesomis.

7. Šios mįslės šaknys taip pat nėra tiksliai žinomos. Tačiau ji kadaise buvo naudojama mokyklose. Dabar tai, ko ji moko, jau nebėra taip akcentuojama:

Penki šimtai tai pradeda, penki šimtai ir užbaigia.

Viduryje matome penkis.

Pirmoji raidė nutiesia pirmą tiltą.

Sudėk, ką žinai ir papildyk,

Garsaus karaliaus vardą gausi.

Atsakymus surasite antrame straipsnio puslapyje.

1. Ugnis.

2. Karstas.

3. Vienas – aš pats. Visa eilė septynetų buvo skirta tik suklaidinti žmones, juk rašoma, kad aš ėjau į Sant Ivesą. Sutikti žmonės su visu savo nešuliu atėjo priešais, taigi, iš Sant Iveso.

4. Laikas.

5. Šachmatai.

6. Praeitis.

7. DAVID. D – 500, o V – 5 romėniškais skaitmenimis. A – pirmoji abėcėlės raidė. Karalius Dovydas (David) - Biblijoje minimas Izraelio karalius.

Tai – tik juokeliai, nepriimkite jų per daug rimtai. Jei kelių iš jų nesuprasite, tai nereiškia, kad nesate protingas. Tiesiog, galbūt tai bus galimybė sužinoti šį tą naujo. Antrajame straipsnio puslapyje bus šių pokštų paaiškinimai.

1. Logikos profesoriui gimė vaikas, gydytojas jį iš karto padavė tėčiui į rankas. „Tai berniukas ar mergaitė?“, paklausė žmona. „Taip“, atsakė profesorius.

2. Werneris Heisenbergas buvo pričiuptas viršijant greitį. „Ar žinote, kokiu greičiu lėkėte?“, paklausė policininkas. „Ne, nes žinau, kur esu“, atsakė Heisenbergas.

3. Lingvistikos profesorius studentams aiškina – „Anglų kalboje dvigubas neiginys tampa teiginiu, o rusų – išlieka neiginiu. Bet jokioje kalboje dvigubas teiginys netampa neiginiu“. „Jo jo“, ironiškai nusišypso studentas.

4. Kiek siurrealistų reikia pakeisti elektros lemputei? Žuvis

5. Ar čia yra solipsistų, ar tik aš?

6. Kodėl mokslininkas trumpai ironiškai ir be jokios šypsenos nusijuokė suradęs du helio izotopus?

7. Pora turistų Romoje užeina į triukšmingą barą ir bando užsisakyti alaus. „Mums du bokalus alaus!“, surinka turistas, tačiau tolėliau stovintis barmenas tik skėsčioja rankomis – negirdi. Turistas pasižvalgo, parodo į alaus bokalą pirštu ir iškelia du pirštus. Barmenas linkteli ir po kelių minučių atneša 5 alaus bokalus.

1. Norėdama sužinoti atsakymą, moteris turėjo užduoti konkretesnį klausimą. Pavyzdžiui, „Ar tai berniukas?“ Kiekvienas vaikas pagal lytį yra berniukas arba mergaitė, todėl atsakymas „Taip“ buvo... logiškas.

2. Werneris Heisenbergas, viena iš kertinių kvantinės teorijos asmenybių, kad galime žinoti, kokius greičiu kvantinė dalelė juda arba kur ji yra, bet ne abu.

3. „Jo jo“ arba „taip taip“ pavartotas ironiškai nurodo nesutikimą, nors pakartojamas tas pats pritarimą nurodantis žodis.

4. Siurrealizmas neseka mūsų realybės taisyklių, kūrinių siužetai keičiasi kitaip nei to reikalauja mūsų visatos dėsniai. Todėl į tą klausimą būtų galima atsakyti įvairiai. Primename, kad tai – pokštas, o ne galvosūkis.

5. Solipsizmas filosofijoje yra idėja, kad nieko už savo proto ribų žinoti neįmanoma. Kitaip tariant, įmanoma būti tikram tik dėl to, kad egzistuoji pats (tavo protas).

6. Žinoma, jis nenusijuokė. Jis tik pakartojo tai, ką rado – HeHe.

7. Du iškelti pirštai atrodo kaip romėniškas 5 – V.

Žinoma, tų galvosūkių iš tiesų buvo gerokai daugiau. Internete greitai pasirodydavo „Apple“ naudojami galvosūkiai, todėl juos tekdavo keisti. O lengvais jų tikrai nepavadintume. Kita vertus, jie skirti suaugusiems žmonėms – Singapūre kadaise mokiniams buvo pasiūlytas taip pat nelengvas galvosūkis. „Apple“ taip bandė patikrinti kandidatų loginį mąstymą stresinėse situacijose. Štai keli tokių galvosūkių pavyzdžiai:

1. Stovite prie dviejų durų. Už vienų – lobis, už kitų – lėta ir skausminga mirtis. Priešais kiekvienas duris stovi po vieną sargą, bet vienas visada meluoja, o kitas – visada sako tiesą. Jūs nežinote, kuris yra kuris, bet sargai tai žino. Galite tik vienam iš jų užduoti vieną klausimą. Ko paklausite, kad visiškai įsitikintumėte, per kurias duris jums galima eiti?

2. Į kambarį pakviečiama 100 itin protingų, nepriekaištingus loginio mąstymo sugebėjimus turinčių žmonių. Prieš žengiant į kambarį jiems paaiškinama, kad bus atliekamas eksperimentas. Bent vienam iš jų nepastebimai bus mėlynai nudažyta kakta. Tuomet visi susės į didelį ratą, kuriame kiekvienas dalyvis galės matyti kitus, bet ne save. Jie negalės kalbėtis. Po kelių minučių išsijungs šviesa. Tie, kurie tikrai žinos, kad jų kakta yra mėlyna, turės išeiti, kai šviesa bus išjungta. Tuomet šviesa vėl įsijungs ir likusieji turės galvoti toliau. Tada šviesa vėl bus išjungta ir tai kartosis tol, kol kambaryje neliks nei vieno žmogaus su mėlyna kakta. Įsivaizduokite, kad niekas nedaro klaidų ir nespėlioja. Kas nutiks, jei visiems žmonėms bus nudažytos kaktos?

Patarimas – šis galvosūkis yra pakankamai sudėtingas, todėl galite mastelį sumažinti iki 10 žmonių arba, dar geriau, galvokite palaipsniui.

3. Priešais jus – 5 žmonės. Vienas iš jų visada sako tiesą, o kiti keturi – kaskart keičia melavimą į tiesos sakymą. Pavyzdžiui, į pirmą klausimą toks žmogus atsakys meluodamas, į antra – teisinga, į trečią – meluodamas ir taip toliau (ar atvirkščiai – tiesa-melas-tiesa). Jūs nežinote, kuris žmogus yra kuris, bet galite užduoti 2 klausimus, kad tai išsiaiškintumėte. Galite abu klausimus užduoti tam pačiam žmogui, arba po vieną dviem žmonėms. Kokie būtų jūsų klausimai ir kam juos užduotumėte?

Svarbu – kai melagiui ateina laikas meluoti, jis niekada nesakys tiesos.

Šie žmonės vienas kitą pažįsta ir žino, kuris sako tiesą, o kurie – tiesą kaitalioja su melu.

Atsakymus rasite antrame straipsnio puslapyje.

1. „Kurias duris man parodytų kitas sargas, jei jo paklausčiau, kur yra lobis?“ Šį klausimą galite užduoti bet kuriam iš sargų, tada reikės pasirinkti kitas duris, nei jums bus parodyta. Jei to paklausite sargo, kuris visada meluoja, jis nurodys neteisingas duris (pameluos, kad tas, kuris nemeluoja, parodytų į duris su lėta mirtimi). Jei tą patį klausimą užduotumėte tam, kuris visada sako tiesą, jis žinotų, kad kitas pameluotų ir parodytų neteisingas duris.

2. 100-ąjį kartą išjungus šviesą visi eksperimento dalyviai išeis kartu. Tai yra pakankamai sudėtingas galvosūkis, tačiau jį suprasti lengva galvojant palaipsniui.

Kas nutiktų, jei tik 1 iš 100 turėtų mėlyną kaktą? Jis iš karto pamatytų, kad niekas mėlynos kaktos neturi ir išeitų pirmą kartą išjungus šviesą.

Jei 2 iš 100? Abu jie matytų 1 žmogų su mėlyna kakta, bet nežinotų, ar jie patys irgi ją turi. Pirmą kartą išsijungus šviesai niekas neišeitų, nes lauktų, kol išeis kitas. Pamatę, kad neišėjo, suprastų, kad ir jis laukė to paties ir jie abu išeitų antrą kartą išsijungus šviesai.

Jei 3 iš 100? Tada vienas matytų 2 žmonės su mėlyna kakta. Pirmą kartą niekas neišeitų. Antrą kartą kiekvienas iš jų manytų, kad, jei jo kakta nėra mėlyna, kiti du tai mato ir išeis. Trečią kartą išsijungus šviesai jau išeitų visi.

Na ir taip toliau iki 100-ojo karto.

3. Išsirinkite bet kurį žmogų ir jo paklauskite – „Ar tu esi tas, kuris niekada nemeluoja?“ Jei sulauksite teigiamo atsakymo, žinosite, kad jis yra arba sakantis teisybė, arba melagis. Jei sulauksite teigiamo atsakymo, turite paklausti „Kuris iš jūsų yra teisybės sakytojas?“. Tas, kuris nemeluoja, vėl parodys į save. Jei tai visgi buvo melagis, į antrą klausimą jis privalės atsakyti teisingai ir nurodys tą, kuris visada sako tiesą.

Jei sulauksite neigiamo atsakymo, žinosite, kad kalbate su vienu iš tų, kurie teisybę kaitalioja su melu. Atsakydamas neigiamai, jis sako tiesą, todėl paklauskite „Kas yra melagis?“ Tuomet jis privalės pameluoti ir nurodys tą, kuris visada sako tiesą.

Ši mįslė buvo aptikta Sovietinių laikų (1969 m.) E. M. Minskin knygoje pavadinimu: „Vsegda vsem veselo: Sbornik igr i razvlecheniy“. Nepaisant to, kad galvosūkis yra skirtas vaikams, jo neperpranta ir daugelis suaugusiųjų.

Mįslės esmė: paveikslėlyje surasti užuominas ir (pritaikius savo logiką bei žinias) atsakyti į klausimus.

Klausimai yra tokie:

1. Kiek turistų apsistojo šioje stovyklavietėje?

2. Kada jie atvyko: šiandien ar prieš kelias dienas?

3. Kaip jie čia atvyko?

4. Ar netoli yra miestas arba kaimas?

5. Iš kur pučia vėjas: šiaurės ar pietų?

6. Koks dabar paros metas?

7. Kur bėgioja Alexas?

8. Kas vakar budėjo?

9. Kokia paveikslėlyje matomos dienos data (mėnuo ir diena)?

Atsakymus rasite kitame puslapyje.

Atsakymai:

1. Keturi. Budėjimo lentelėje yra tik trijų žmonių vardai, tačiau dar vieną vardą užstoja krūmas. Taip pat yra keturi šaukštai ir keturi lėkštės.

2. Turistai atvyko prieš keletą dienų, nes tarp palapinės ir medžio vorai jau spėjo numegzti voratinklį.

3. Žmonės atvyko su valtimi. Dešinėje pusėje, ties medžiu, matosi irklai.

4. Netoli tikrai yra kaimas, nes kairėje pusėje matosi vaikščiojanti višta.

5. Vėjas pučia iš Pietų. Šiauriniame Žemės pusrutulyje didesnės šakos dažniausiai užauga medžių pietinėje pusėje. Vėliava ant palapinės rodo, kad vėjas pučia būtent iš šios pusės.

6. Paveikslėlyje yra pavaizduotas rytas. Atsižvelgiant į penktąjį atsakymą, galime numatyti Rytus ir Vakarus. Iš šešėlio matome, kad Saulė šviečia iš Rytų.

7. Alexas bėgioja už krūmo. Jis ten gaudo drugelį. Galite matyti Alexo tinklą virš palapinės.

8. Vakar budėjo Colinas. Jamesas (jį išduoda „J“ raidė ant kuprinės) šiuo metu fotografuoja, o Alexas gaudo drugelius, todėl jie nebudi. Kadangi tai yra ne pirmoji stovyklos diena, sąrašo viršuje esantis Colinas šiandien taip pat negali budėti (jį išduoda „C“ raidė ant kuprinės). Lieka Peteris, kuris gamina maistą.

9. Rugpjūčio 8-oji diena. Šalia Peterio vardo, kuris šiandien budi, yra skaičius 8. Ant žemės matosi arbūzas, kuris sunoksta rugpjūčio mėnesį (Sovietų Sąjungos laikais nebuvo sąlygų sezoninius vaisius skanauti ištisus metus).