„Iš dalies pritariu, reikėtų nesikišti į gamtą, bet pažiūrėkim, kiek mes jau prisikišom į tą gamtą ir taip. Tai kam tuos gandralizdžius kelti? Tai saugomas paukštis, gražus paukštis. Aš sakau, mes suteikėm jam šansą. Jei jis neišgyvens, tebūnie, bet būsim padarę viską. Kadangi tėvai negalėjo, nenorėjo, mes pabuvom vaikų namais“, – teigė G. Skumbinas.

Pirmomis dienomis pamestinukas tupėjo namie, dėžutėje, labai dažnai prašė valgyti. Lauke Gintaras su vaikais gandrui atrideno du kubilus ir padarė lizdą. Kol paukštis negalėjo užskristi pats, nakčiai jį užkeldavo, kad nuo kitų paukščių, gyvūnų jam būtų saugu. Dabar toks lizdas – privalumas.

„Aš kaip pagal brolius žiūriu, kurie lizde tupi, tai jie dar tiktai stiprina sparnus, vietoj strikinėja. Jam yra šiek tiek privalumas, nes jis įsibėgėt gali“, – sakė Panevėžio rajono gyventojas.

Kaimynų gandralizdis su šeima Gintaro šeimai yra kaip vadovėlis. Ji gali lyginti savo globotinio pasiekimus su natūraliai gandrų auginamais. Kol kas esą skirtumų nėra, išskyrus tai, kad namie gyvenantis gerokai baltesnis ir švaresnis, kadangi jį išprausia šunys.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Visgi mažyliui jau teko atlaikyti svetimo gandro ataką – jį užpuolė didelis gandras iš gretimo lizdo.

Aplinkosaugininkai neglosto – esą žmogui nereikia pernelyg kištis į gamtos reikalus, jie išsispręs natūraliai. Jie siūlo pasitarti su specialistais ar pasiskambinti pagalbos telefonu.

„Jeigu žmogus paėmęs tą gandrą, nenoriu komentuot ir nenoriu mokint aš tų dalykų daryt. Bet su tuo gandru reiktų mažiau kažką daryt, bendraut, laikyt prie žmonių ir taip toliau, pamaitini ir palieki jį. Tačiau sakau dar kartą, kad laukinių paukščių ir gyvūnų iš gamtos imti negalima“, –  tikino Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vadovas Marius Kazlauskas.

Šiemet gandrams perint buvo sausra, todėl paukščiai sumažėjus maistui automatiškai atsikratė silpnesniais ar per gausiai išperėtais. Iš gamtos paimti ir namie užauginti gandrai, deja, retai kada išskrenda, nes laukiniai paukščiai tokių neprisileidžia – pastarieji pasmerkti likti namie.

Laukinius paukščius ar gyvūnus iš gamtos priglaudusiems už gerą širdį gresia administracinė bauda. Jei paukštis ar gyvūnas nesaugomas – bauda iki 150 eurų, jei retas ir saugomas – maksimali bauda 850 eurų.

Seniau žmonės gandrams įkeldavo aplūžusį vežimo ratą ar senas akėčias į audros nulaužtą medžio viršūnę arba ant daržinės stogo, kad tik gandrai arčiau apsigyventų. Tikėta: kurioje sodyboje peri gandras, tas ūkis bus sėkmingesnis, namus aplenks gaisrai.

Gandrai skirtingose Lietuvos vietose ar tarmėse vadinami įvairiai: starkas, gužas, gužutis, garnys, busilas, bacionas, didutis.

Gandrinėms būdingi bundančios gamtos stebėjimai ir spėjimai apie būsimąjį derlių, ūkio sėkmę, taip pat agrarinės magijos veiksmai. Buvo laukiama parskrendant gandro, sakyta, po sparnu parnešąs kielę, kuri baigianti išspardyti ledus.

Svarbu, kaip pirmą kartą gandrą pamatysi: jei skrendantį ir iš dešinės pusės, visi metų darbai vyksią spėriai. Šeimininkės ruošdavo vaišes: kanapinius pyragėlius, krekenų šaltanosius, rupiai sumaltų įvairių grūdų bandeles. Jomis būtinai dalydavosi su kaimynais – kad javai būtų daigūs.

Kaip ir visos šventės, Gandrinės smagiausios būdavo vaikams, o ir gandrą dažniausiai jie pirmi pamatydavo, lakstydami po laukus. Per Gandrines reikėdavo mikliai kulvirsčia – „šakardu“ persiversti, tada galima nepiktai ir paerzinti šį namų draugą: „Starkau Jonai, kogaga! Tavo pati ragana! Man bandelės nekepė, kad ir kepė – nedavė. Po tilteliu paslėpė.“ Dar ir taip: „Gandrai, gandrai, suk tekinį, atnešk vaiką šiųmetinį.“ Vienas iš kito vaikai pasišaipo, kai nepavyksta greitakalbe sklandžiai pasakyti: „Eina starkus pro tarpgubį.“

Artojams nuo Gandrinių privalu duoti pavakarius. Sakydavo: gandras juos atnešė, o rugpjūtį ir išsineš. Šeimininkas eidavo į klėtį, apžiūrėdavo javų sėklas aruoduose, pažarstydavo rankomis tarsi žadindamas iš miego. Tądien nieko neskolindavo iš namų, kitaip gyvuliai sirgsią; neliesdavo kiaušinių, nes paukščiukai išsirisią nesveiki, nedirbdavo žemės darbų.

Gandrinės sutampa su katalikų Viešpaties Apreiškimo Švenčiausiajai Mergelei Marijai švente. Dar šią šventę vadindavo Bičių diena. Bitininkai įkeldavo spietines, kad vasarą spiečiai toli nenuklystų. Tikėjimai ir iš jų kilę papročiai rodo šventės archajiškumą.

Kovo 26-ąją – paskutinį kovo sekmadienį, Lietuvos liaudies buities muziejus Rumšiškėse kviečia nemokamai apsilankyti muziejuje ir pasveikinti tėviškėn sugrįžusius gandrus. „Gandrines, nors ir diena vėliau, kartu atšvęskime! Ilgai nesnauskime – nuo 12 val. pradėsime!“ – kviečia renginio organizatoriai.

Ketvirtadienį, po 16 valandos, ugniagesiams buvo pranešta, kad Šilalės rajone, Kvėdarnos seniūnijoje, Kadagyno kaime, į šulinį su vandeniu įkrito gandras.

Ištraukiamomis kopėčiomis ugniagesys gelbėtojas nusileido į penkių metrų gylio šulinį, apdengė gandrą audeklu, iškėlė į viršų ir paleido.

Gandras nenukentėjo, pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.

Penktadienio naktį ugniagesių pagalbos paprašė Palangos gyventoja.

1.30 val. Draugystės take gyvenanti moteris pranešė, kad pravertame lange įstrigo katinas. Atvykę ugniagesiai katino letenėlę rado įstrigusią pravirame lange, gyvūnas pats išsilaisvinti negalėjo.

Panaudoję parankines priemones, ugniagesiai katiną ištraukė iš praviro lango ir perdavė šeimininkei.

Vienas gandras – Klaipėdos rajono Kalnuvėnų kaimo įžymybė. Po pievas varlindėmas, arčiau naminių paukščių glausdamasis, čia gyvena jau ketvirtus metus. Vietiniai praminė gandrą Chuliganu.

„Jis visur vaikšto, katinus muša, šunis plaka. Vienu žodžiu, yra kaimo chuliganas“, „jeigu jis eis pro šalį, geriau arti neikit. Jis labai skaudžiai kanda“, – kalbėjo vietiniai.

Žmonės pasakojo, kad Chuliganas buvo sužalotas, ilgai gydomas. Paskui bandė gerintis gandrų kompanijai, bet šie jį atstūmė, tad dabar su kitais gandrais Chuliganas nedraugauja. Todėl gandru tenka rūpintis kaimui.

„Praeitą žiemą kaimynė priėmė į tvartą, davė maisto. O šiemet, nežinau, kaip čia bus“, – šnekėjo vietinė gyventoja.

O kitas gandras, vardu Goša, jau mėnesį gyvena prieglaudoje tarp šunų ir kačių, nors pastarosios jam labiau patinka. Su katėmis įprato net kartu iš vieno indo ėsti. Nusilpusį ir sužeistą gandrą gyvūnų globėjai rado netoli kelio.

Stop kadras.

„Buvo nusilpęs, stovėjo. Pagavom. Jam kažkas su sparnu yra. Jis šiandien pirmą kartą ant voljero užskrido. Aš nežinau, jeigu išdrįs, tai išskris, o jeigu ne, tai gyvens pas mus. Čia niekas neskriaudžia, maitiname jį“, – pasakojo prieglaudos darbuotojas Aleksandras Sosunovas.

Dabar Goša sustiprėjo, tad galėtų ir palikti prieglaudą.

„Jis šitiek daug valgo. Žmonės vis ateina, maitina šuniukus ir kačiukus, o jis vis stengiasi irgi gauti – ir skaniukų, ir maisto. Galvojame, kad jam kažkiek svorio kontrolės reikėtų“, – juokavo prieglaudos atstovė Elina Kurauskienė.

Žmonės vis ateina, maitina šuniukus ir kačiukus, o jis vis stengiasi irgi gauti – ir skaniukų, ir maisto. Galvojame, kad jam kažkiek svorio kontrolės reikėtų.

Ši prieglauda šiemet jau glaudė apie dešimt gandrų. Visi sužaloti ir silpni.

„Vienas visą žiemą žiemojo, paskui pavasarį ėmė ir išskrido, prisišliejo prie kažkokio būrio, susirado draugų. Labai džiaugiamės, kad jam pavyko pražiemojus pas mus toliau grįžti į savo natūralią terpę“, – sakė E. Kurauskienė.

Nemažai gandrų teko gelbėti ir Vakarų Lietuvos gyvūnų globos centro darbuotojams, ypač dėl audringų orų.

„Nulaužtų medžių, apverstų gandralizdžių tikrai buvo daug. Netgi teko važiuoti į tokius iškvietimus, kada gandralizdis yra virš elektros stulpo, jame teka elektros srovė, o pats gandriukas pakibęs žemyn galva gandralizdyje“, – teigė globos centro administratorė Gintarė Liutkuvienė.

Gyvūnų globėjai sakė sulaukiantys nemažai skambučių apie vis dar neišskridusius gandrus.

„Žmonės skambina ir sako, kad tėvai nebemaitina, nebeatskrenda, nebesugrįžta į lizdus, bet juose dar laukia gandriukai. Tokiems žmonėms pasakysime: truputį kantrybės. Tikrai gandriukas skraidys, jis iššoks iš lizdo, ieškos maisto, varlyčių ir pelyčių tikrai susiras. O ar jie išskris, ar jie susibūriuos – manome, kad turėtų“, – kalbėjo G. Liutkuvienė.

Gyvūnų globėjai sakė, kad gandriukų liko, nes jie vėliau išsirito dėl vėlyvo pavasario.

Kaip praneša LNK, į Raudonąją knygą įrašytas paukštis nebijo šeimininkų, o išvaromas vėl apsisuka atgal ir bando susidraugauti su naminiais paukščiais.

Iš sodybos paukštis nesitraukia jau dvi savaites. Net ir artinantis žmonėms, gandras į mišką nežiūri.

Daugiau informacijos – vaizdo įraše:

Dėl siųstuvėlių, kuriais paženklinti gandrai, Gamtos tyrimų centro mokslininkams pavyko stebėti ne tik keletą gandrų, žiemojančių Afrikoje, Čade ir Sudane, bet ir toliausiai nukeliavusį gandrą, žiemą praleidusį Pietų Afrikos Respublikoje, netoli Keiptauno.

Sausio 30 d. šis gandras pakilo į kelionę namo, tačiau paskrydėjęs 70 kilometrų apsigręžė ir grįžo į savo žiemojimo vietą. Sausio 31-ją 10 valandą ryto gandras pagaliau pakilo, per dieną įveikė 300 kilometrų ir apsistojo nakvynei. Tolesnis jo kelias – per visą Afriką.

Ornitologijos laboratorijos vadovo dr. Mindaugo Dagio teigimu, iki Čade ir Sudane esančių gandrų šiam gandrui teks skirsti apie 5–6 tūkstančius kilometrų. O kelias į namus bus apie 10–12 tūkstančių kilometrų. Tikėtina, kad iš Afrikos pietų gandras namus Kėdainių rajone pasieks tik kovo pabaigoje.

Pakėlė sparnus

"Vienas jų jau net Afrikoje sėdi. Šiais metais papildomai uždėjome siųstuvus dar trims gandrams, tad iš viso turime aštuonis tokius sparnuočius, kurių maršrutus galime sekti. Vieno gandro siųstuvas pernai dingo. Veikiausiai paukštis žuvo Afrikoje. Šią vasarą sužieduotas ir paženklintas vienas gandrų pirmasis išskrido į šiltuosius kraštus. Jis pirmas vaikus užaugino. Matyt, nusprendė, kad užteks, jam reikia pailsėti. Vaikai užauginti, nėra ką veikti", – juokavo Ventės rago ornitologinės stoties ornitologas Vytautas Eigirdas.

Šiuo metu šis gandras yra ties Sudano siena ir netrukus pasieks žiemavietę.

Pirmieji skrenda vienišiai

Ornitologai tikina, jog paukščių migracijai orų pasikeitimai mažai daro įtakos.

"Nebent tai susiję su pačia kelione, jei blogi orai, jie palaukia. Bet šiaip jie skrenda tada, kada jiems reikia. Viskas priklauso nuo vaikų, jei juos anksčiau pradeda perėti ir užaugina, patys nusprendžia, kada jiems skristi", – pasakojo ornitologas.

Trys žymėti gandrai šiuo metu jau yra pasiekę Turkiją, trys yra Egipte, vienas pasiekė Sudano sieną, vienas šiuo metu yra Rumunijoje.

"Tolimieji migrantai turi savus laikrodžius. Rugpjūčio pradžioje dažnai gandrai jau pakelia sparnus. Kol kas tikslių atsakymų, kaip susidaro paukščių būriai, nėra. Dažnai patinas ir patelė skrenda atskirai. Nors keliauti būriu yra saugiau. Gali būti, kad neperėję paukščiai anksčiau sudaro būrius ir išskrenda", – pasakojo V.Eigirdas.

Ieško atsakymų

Gamtininkai, žymėdami paukščius, tikisi, kad pavyks išsamiau ištyrinėti paukščių gyvenimą.

"Įdomu, kur jie sustoja. Gandrai per dieną nuskrenda kelis šimtus kilometrų. Apsistojimo vietose jie maitinasi, todėl įdomu, kokios tai yra vietos. Galbūt verta tokias vietoves paskelbti saugomomis, jei aiškėtų, kad jose paukščiai nuolat stoja poilsiui?" – svarstė V.Eigirdas.

Šiuo metu ornitologai Kintų tvenkiniuose mėgina sužieduoti ir siųstuvais paženklinti baltuosius garnius.

"Trečia diena nepagauname nė vieno paukščio. Garnių populiacija smarkiai išaugo, ji tampa rimta problema žuvininkystės ūkiams. Tačiau baltieji garniai – protingi paukščiai, ne taip paprasta juos pagauti. Garniai – budrūs ir įtarūs. Gandrai gyvena prie žmonių, tinklų ir tvorų jie nebijo, todėl lengviau juos pagauti", – tikino ornitologas.

Lenkijoje šeima prisijaukino gandrą, kuris esą tapo šeimos nariu, o vyras jį kviečia mėgstamo lenkų futbolo žaidėjo vardu, praneša LNK žinių tarnyba.

Šeima nusprendė prisijaukinti ką tik išperėtą paukštį. "Radome jį gegužės pabaigoje. Matyt tėvai jį išmetė iš lizdo. Tai įprasta gandrams. Jie išmeta silpnesnius paukščius", - pasakojo gandro globėjas Janas.

Pasak vyro, jų šeima suvyniojo gandrą į užklotą ir jis išgyveno.

Dabar gandras jaučiasi gerai. Šeima tikina, kad gyvūnas tapo jų šeimos nariu.

Ketvirtadienį Žemaitijoje ugniagesiai turėjo kelis neįprastus darbus.

Apie 18 val. Plungės rajone, Gintališkės kaime gyvenantys žmonės paprašė padėti gandrui, kuriam, jų manymu, lūžo koja.

Gyvūnų globos draugijos darbuotojas parodė gelbėtojams gandralizdį, kuriame tupėjo sužeistas paukštis. Ugniagesiai kopėčiomis pasiekė maždaug šešių metrų aukštyje esantį gandralizdį ir iškėlė gandrą. Gyvūnų globėjai jį paėmė savo globon ir pažadėjo išgydyti.

Tos dienos vakare, apie 22 val., Skuodo ugniagesiams pranešta apie tai, kad šio miesto Vytauto gatvėje iš vilkiko išbyrėjo grūdai.

Atskubėję į nurodytą vietą gelbėtojai pamatė neįtikėtiną vaizdą – maždaug 300 metrų kelio buvo užpilta grūdais.

Ugniagesiai ėmėsi tvarkyti kelio parankinėmis priemonėmis. Darbą baigė Skuodo kelių tarnybos darbuotojai, kurie turi specialią tokiems darbams labiau tinkančią techniką.

Mieste prie pėsčiųjų perėjų kantriai stovintys vieni keliaujantys kai kurie šunys – vis dar stebina, tačiau šįkart užfiksuotas pavyzdingas pėsčiasis – sparnuotis.

Šiaulių apskrities policijos atstovai, paviešinę vaizdo įrašą iš, atrodytų, eilinės kelionės po apylinkes, ragina visus: „Būk kaip gandras! Eidamas per gatvę neskubėk ir visuomet eik per perėją“.

Gandras paminėtas neatsitiktinai. Važiuodami pareigūnai jį sutiko bebaigiantį eiti per per kelią, bet ne šiaip atsitiktinėje vietoje, o būtent per pėsčiųjų perėją.

Prie jos sustoję pareigūnai palaukė, kol pėsčiasis baigs likusią distanciją. Gandrui pasiekus kelkraštį ekipažas nuvažiavo toliau.

Viena įrašą pakomentavusių moterų teigė žinanti šį paukštį. „Mūsų tas gandras visada per perėja eina. Ir jai mašina artėja jis pastovi palaukia. Atrodo jis labiau Kelių eismo taisykles išnagrinėjęs nei kiti pėstieji“, – lygino komentatorė. Kitas jai pritarė, kad „gyvūnai greičiau adaptuojasi prie žmonių taisyklių negu patys žmonės“.

„Šaunuoliai Rėkyvos gandrai“, – vaizdo filmavimo vietą identifikavo treti susižavėjusieji šia istorija. 

Kiti internautai pasidalijo ir ne tokiomis nuotaikingomis istorijomis, susijusiomis su gandrais. Vienas įkėlė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kad dėl staiga į kelią įskridusio sparnuočio kilo avarinė situacija. Vienas vairuotojas metėsi kairėn, o kitas nulėkė į griovį.