Nėra įteisintų statinių

Technikos g. 21 numeriu pažymėtas sklypas jau seniai suformuotas ir yra privačiose rankose, tačiau savininkai nieko su šiuo nekilnojamuoju turtu negali daryti. Ant šio žemės lopinėlio ne vieną dešimtmetį stovi maždaug 100 metalinių garažų masyvas.

Kaip pasakojo sklypo savininkus atstovaujantis advokatas Aris Damušis, jokio konflikto nebūtų, jei garažų savininkai sutiktų pasiimti savo turtą ir išsikraustyti iš privačios žemės, tačiau jie to padaryti neskuba. Tad dalis sklypo paversta šiukšlynu, o jo savininkai negali naudotis objektu savo reikmėms.

„Šis sklypas – privatus. Pagal dokumentus jame nėra jokių įteisintų statinių. Garažų savininkai sklypą yra savavališkai užėmę. Tų savininkų negalima identifikuoti, jie nėra aiškūs, nes garažai niekur neregistruoti, o kai teisėtas sklypo savininkas imasi teisinių veiksmų, kad garažai būtų nukelti, kažkas lieka nepatenkintas“, – stebėjosi A. Damušis.

Sklypo savininkai nori tvarkyti jiems priklausantį žemės plotą, nes pagal įstatymus jiems net privaloma sklype palaikyti tvarką, tačiau metaliniai garažai trukdo tai daryti.

„Garažų šeimininkai neturi jokio dokumento, įrodančio teisę, kad jie galėjo svetimą sklypą užstatyti ir juo naudotis. Jei garažų savininkai teigia, kad žemės sklypu ne vieną dešimtmetį naudojosi teisėtai, jie turi turėti kokius nors dokumentus, o tokių nėra. Kur buvo garažų savininkai tada, kol žemės sklypas dar nebuvo suformuotas? Tada niekas jokios iniciatyvos nereiškė, o dabar ir toliau nori nemokamai naudotis sklypu“, – pridūrė advokatas.

Netvarka: sklypo savininkai nori sutvarkyti aplinką, bet susidūrė su garažų savininkų nenoru nusikelti savo turtą. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Nepavyksta susikalbėti

Advokatas nurodė, kad ant kiekvieno sklype stovinčio metalinio garažo ne vieną kartą buvo užkabintas pranešimas, kad šis turtas turi būti nukeltas nuo privataus sklypo. Taip pat apie informuota ir spaudoje. Tačiau nei garažų bendrija, nei pavieniai jų savininkai į šiuos pranešimus nesureagavo.

„Tiek Kauno, tiek Vilniaus savivaldybėse taikoma praktika, kaip nukelti neteisėtus garažus nuo valstybinės žemės sklypų. Mūsų atveju norime, kad garažai būtų nukelti nuo privataus sklypo. Tris kartus buvo kabinti skelbimai, siūloma spręsti šią problemą, bet niekas to daryti nenori ir toliau savavališkai naudojasi svetimu žemės sklypu.

Garažų šeimininkams nebuvo jokios staigmenos, kad juos reikia nusikelti. Du mėnesius ant kiekvieno jų kabojo skelbimai, vėliau juos vėl pakartojome, bet vėl niekam nerūpėjo, nes labai patogu už dyką naudotis svetimu sklypu. Kiekvienas skelbimas užkabinimas dokumentuotas antstolio, taip pažymėtos faktinės aplinkybės. Apie garažų nukėlimą skelbta ir spaudoje, tad iš mūsų pusės buvo padarytas visas įmanomas viešumas informuoti garažų savininkus, kad jie savo turtą laiko ant svetimos žemės“, – teigė A. Damušis.

Sklypo savininkus atstovaujantis advokatas „Kauno dienai“ pasakojo, kad nei su pavieniais garažų savininkais, nei su 50-osios garažų bendrijos atstovais nepavyksta užmegzti konstruktyvaus pokalbio. Nuo pavasario vyko tik fragmentiniai pokalbiai su garažų bendrijos advokatu.

„Su bendrijos atstovais irgi nevyko joks konstruktyvus pokalbis, jokių diskusijų, tik kažkokie neaiškūs grasinimai. Nebuvo jokio racionalaus pasiūlymo, kaip spręsti šią situaciją. Jie tik norėjo, kad leistume dar trejus penkerius metus naudotis sklypu be jokio mokesčio, bet tai nėra pasiūlymas, kai esi neteisėtai svetimą daiktą užėmęs“, – dėstė A. Damušis.

Kaltina turto gadinimu

Ant Technikos g. 21 sklype stovinčių metalinių garažų iškabintas skelbimas, kad mėnesio pabaigoje šaukiamas 50-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos susirinkimas dėl bendrijos išlikimo klausimų.

Susisiekus su šios bendrijos pirmininku Arvidu Valiūnu, jis nukreipė toliau pokalbį tęsti su jų teises ginančiu advokatu Juozu Levicku. Pasak jo, dėl sugadinto turto kai kurie garažų savininkai kreipėsi į pareigūnus ir dabar vyksta aplinkybių tikslinimas.

Nuvykus į vietą buvo matyti, kad keli minėtame sklype esantys metaliniai garažai – be durų. Sklypo savininkų advokatas A. Damušis dienraščiui nurodė, kad jokie garažų nukėlimo darbai dar nebuvo vykdomi.

Su bendrijos atstovais irgi nevyko joks konstruktyvus pokalbis, jokių diskusijų, tik kažkokie neaiškūs grasinimai.

Gražų atstovai laikėsi pozicijos, kad turtą sklypo savininkai esą jau pradėjo niokoti, todėl dabar bus ginamos nukentėjusių garažų savininkų teisės.

Garažų bendrijos interesus atstovaujantis teisininkas J. Levickis tikino, kad Technikos g. 21-ame sklype esantys garažai – legalūs.

„Garažų savininkai, turėdami statybos leidimą, pastatė garažus, kuriais naudojasi nuo pat jų pastatymo dienos. Svarbu pabrėžti, kad garažais yra naudojamasi daugiau kaip 40 metų, mokami visi mokesčiai ir rinkliavos, kai kurie garažų savininkai ten vykdo veiklą. Naujieji žemės sklypo savininkai, be jokio teisinio pagrindo, pradėjo niokoti garažų savininkų nuosavybę. Pažymėtina, kad teisė į nuosavybę yra įtvirtinta Konstitucijoje ir ją privalo gerbti kiekvienas asmuo, todėl, esant ginčui, ginčo šalys gali savo turtinius interesus ginti tik teisinėje valstybėje priimtinais metodais.

Tai, ką nenustatyti asmenys 2023 m. rugsėjo 29 d. darė Technikos g. esančioje garažų bendrijoje, t. y. gadino mūsų klientų turtą, niokojo garažų bendrijos teritorijoje esančius pravažiavimo kelius ir t. t., mūsų nuomone, yra neteisėti veiksmai. Jie man yra panašūs į rusų banditų metodus. Tokie veiksmai negali būti toleruojami teisinėje valstybėje. Todėl darysime viską, kad mūsų klientų turtą suniokoję asmenys būtų nustatyti, patraukti atsakomybėn ir atlygintų žalą klientams“, – dėstė garažų bendrijai atstovaujantis teisininkas J. Levickas.

„Kauno diena“ pasiteiravo, ar su žemės sklypo savininkais yra sudaryta kokia nors sutartis, ar garažų savininkai turi dokumentus, įrodančius, kad jiems leidžiama naudotis sklypu?

„Galima nurodyti, kad apie tai, jog žemės sklypo savininkas yra privatus asmuo, dauguma garažų savininkų sužinojo tik tuomet, kai jie neteisėtais veiksmais pradėjo niokoti jiems priklausantį turtą. Garažų savininkai turėjo leidimą statyti garažus, jie yra pastatyti laikantis teisės aktų, kai kuriems suteikti laikini unikalūs numeriai“, – garažų savininkus toliau gynė jų atstovas.

Taip pat teiravomės, kiek garažų patenka į Technikos g. 21-ąjį sklypą ir kiek jų galėtų būti nukelti, tačiau J. Levickas tokios informacijos neturėjo, nes šiuo klausimu esą dar nepasisakė teismas.

„Mes negalime atsakyti tiksliai, kiek garažų norima nukelti, kadangi garažų savininkai iki šios dienos nėra gavęs jokių teismo sprendimų įpareigojančių nukelti jiems priklausančią nuosavybę“, – teigė advokatas.

Apgadino: garažų savininkai kaltina sklypo šeimininkus, kad šie esą apgadino jų turtą, tačiau žemės turėtojai teigia jokių garažų nukėlimo darbų dar nevykdė. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Miesto patirtis

Kauno miesto savivaldybė su nelegaliais garažais kovą laimėjo 2018 m. Per metus pavyko nuo valstybinės žemės nukelti maždaug 1 tūkst. garažų. Dabar šią akciją galima vadinti sėkmės pavyzdžiu, kuomet buvo sutvarkyta aplinka, o nuo žemės paviršiaus nušluoti nelegalūs statiniai.

Seniūnijos buvo suregistravusios visus skardinukus, kurie stovėjo ant valstybinės žemės. Tuomet bandyta ieškoti savininkų, kabinti skelbimai ir duotas terminas, per kurį garažas turėjo būti nukeltas. Dalis metalinių garažų savininkų patys pasiėmė savo turtą, tačiau dalies tokių statinių šeimininkų taip ir nepavyko rasti, todėl miestas tokius garažus nukėlė savo lėšomis.

Nukėlimo procedūrą fiksuodavo antstolis, mat garažuose buvo ir įvairiausio turto, nors dažnai ten palikti dūlėjo menkaverčiai daiktai. Nukelti garažai ir juose buvę vertingi daiktai dar kurį laiką saugoti miestui priklausančiose aikštelėse, tad buvę savininkai dar galėjo juos atsiimti. Norinčių atgauti daiktus iš nukeltų garažų nebuvo daug, tad toks turtas paprasčiausiai utilizuotas.

Garažas paprastai užima apie 20 kv. m plotą. Per dvylika mėnesių pavyko atsikratyti daugiau nei 900 skardinukų. Šis plotas prilygsta beveik penkiolikai olimpinio dydžio baseinų. Didžiausia neteisėtų statinių koncentracija pasižymėjo Petrašiūnų, Panemunės ir Šančių seniūnijos. Demontavus metalinius garažus, darbininkai daugelyje vietų sutvarkė ir aplinką, tad dabar čia pasitinka ne rūdžių suniokoti garažai ir šiukšlynai, o tvarka.

„Sumažėjo vizualinė tarša, pagražėjo miesto veidas. Neatsiejamai padaugėjo vietos kiemuose, ypač miegamuosiuose kvartaluose, atsirado papildomų vietų automobilių parkavimui, gyventojai lengviau gali priimti sprendimus tvarkydami kiemų aplinką – kai kur planuose įrengti automobilių stovėjimo vietų, kitur – vaikų žaidimų aikštelių ar gėlynų“, – apie sėkmingą iniciatyvą švarinant miestą nuo nelegaliai pastatytų ir ilgą laiką vaizdą gadinusių garažų dienraščiui kalbėjo Centro seniūnas Marius Švaikauskas.

Tuo metu naujagimio motina jau atlieka Klaipėdos apygardos teismo jai paskirtą dešimties metų laisvės atėmimo bausmę, ji nuosprendžio neskundė. 

Apeliacinio teismo teisėja Regina Pocienė per posėdį sakė, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas, kuriuo siekta nuteisti vyrą, atmestas.

Prokuratūra siekė, kad 54 vyras būtų nuteistas dėl kurstymo nužudyti bejėgiškos būklės mažametį.

„Apeliacinis teismas išnagrinėjo ir nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismas teisingai įvertino surinktus įrodymus. Asmuo gali būti kurstytoju, jei jis yra iniciatorius, sukelia asmens pasiryžimą ir siekia mirties. Nustatyta, kad nuteistoji  buvo apsisprendusi iki gimdymo, papildomas paskatinimas vyro jai nebuvo reikalingas“, – sakė teisėja R. Pocienė.

Per posėdžius Apeliaciniame teisme buvo apklausta ir nuteistoji, ir išteisintas vyras, taip pat specialistai.

35 metų Eglė K. pernai sausį pagimdė garažų masyve Klaipėdoje. Byloje nustatyta, kad gimdymas įvyko lauke, iškritęs vaikas, motinos teigimu, verkė apie 10 minučių, tačiau ji juo nepasirūpino, nešildė. Tuo metu moters sugyventinis miegojo garaže. Praėjus 20 minučių po gimdymo moteris nuėjo į garažą ir pasakė sugyventiniui, kad gimė kūdikis.

Ekspertų vertinimu, vyriškos lyties kūdikis buvo gyvas iki keliolikos minučių.

Pernai rugpjūtį Eglei K. bausmę skyręs Klaipėdos apygardos teismas lengvinančia aplinkybe įvertino tai, jog ji davė parodymus, taip pat pripažino kaltę, nusikalto pirmą kartą.

Moteris teisme pripažino, kad savo nėštumu nesirūpino, būsimo kūdikio auginti nesiruošė, o pagimdžiusi, suprasdama, kad žiemos metu paliktas jis gali numirti, nunešė prie garažo, jo likimu nesidomėjo ir paliko likimo valiai.

Eglė K. gyveno asocialų gyvenimą, girtuokliavo, ji neaugino ir neprižiūrėjo kitų dviejų savo vaikų.

Moteris savo kaltę pripažino, o išteisintasis, kuris, tyrimo duomenimis, nėra kūdikio tėvas, neigė prisidėjęs prie tragedijos ir teisme tikino manęs, jog motina vaiką atiduos į gyvybės langelį.

Pasak vyro, sugyventinė esą neigė, jog yra nėščia, o kūdikio gimimas buvo netikėtumas.

Teisme vyras neneigė, kad dėl išdavystės moterį buvo sumušęs, dėl to į garažų masyvą, kur pora gyveno, buvo atvykusi policija. Kaltinamasis dėl smurto buvo atsidūręs Probacijos tarnybos akiratyje.

Baudžiamasis kodeksas numato, kad tas, kas nužudė mažametį, bejėgiškos būklės artimą šeimos narį ar giminaitį, baudžiamas laisvės atėmimu nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos.

Nelaimė gruodžio 22 d. 23.45 val. (vietos laiku) įvyko Maskvos rytuose. Gaisro plotas siekė apie 200 kv. m. Gesinti įsiplieskusių liepsnų buvo išsiųsta apie dešimt ugniagesių komandų.

Per gaisrą žmonės nenukentėjo. Duomenys apie nuostolius – tikslinami.

Žemės sklypą tarp Veliuonos, Upelio ir Minijos gatvių, kur šiuo metu čia yra apie 300 metalinių garažų, buvo paprašyta atlaisvinti, nes garažų savininkai neturi jokios sutarties su valstybe dėl žemės nuomos.

Kažkada žmonėms buvo sudaryta galimybė pasistatyti garažus toje vietoje. Esą jie ten nėra pastatyti savavališkai, bet statiniai nėra registruoti.

Tačiau šiuo metu teritoriją ketinama panaudoti bendriesiems poreikiams ir inžinerinei infrastruktūrai, todėl statinius savininkų paprašyta iškelti.

Tokių laikinųjų statinių – garažų eksploatavimo aikštelių Klaipėdoje yra septynios.

7 – tiek Klaipėdoje yra garažų eksploatavimo aikštelių.

Minijos ir Kaštonų g. garažų aikštelės dabar patenka į detaliaisiais planais suplanuotas teritorijas.

Iš čia savininkams buvo siūloma persikelti į Šilutės pl. esančią aikštelę arba statinius utilizuoti, nes vieni yra nenaudojami, kiti paversti dirbtuvėmis ar sandėliais.

Metalinių garažų savininkai dar pernai iki gruodžio vidurio privalėjo nukelti savo turtą, vis dėlto taip neįvyko.

Paskelbta, jog laiku statinių nenukėlus, naudotojams gresia administracinė bauda nuo 300 iki 1,2 tūkst. eurų už savavališką valstybinės žemės užėmimą, o patys garažai bus nukelti priverstine tvarka ir jų naudotojams teks apmokėti nukėlimo, saugojimo ir bylinėjimosi teisme išlaidas.

Nepaisant to, savininkai reiškė nepasitenkinimą ir nurodymo nevykdė.

Miesto tvarkymo skyrius jiems davė dar vieną terminą iki pavasario.

Apie tai buvo pareiškusi tuometė Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė, kuri savo postą paliko birželio viduryje, garažų reikalo taip ir neišsprendusi.

I.Šakalienei pasitraukus, jos pareigas perėmusiai Klaipėdos savivaldybės vyriausiajai patarėjai Ingai Kubilienei nepajudinamų garažų klausimas tapo naujiena.

"Situacija dėl garažų nukėlimo pakibusi. Mėginsime judinti šitą reikalą. Čia nėra kažkoks blogis, tiesiog pradėta daryti ir nepabaigta. Kitais metais reikės planuoti ir biudžetą, ir tam tikrus veiksmus", – pažadėjo I.Kubilienė.

Iš pradžių pareigūnai įvykį kvalifikavo pagal kitą Baudžiamojo kodekso straipsnį  – palikimas be pagalbos, kai gresia pavojus žmogaus gyvybei, tačiau po apklausų perkvalifikavo į nužudymą.

Trečiadienio rytą skelbta, jog Klaipėdos pareigūnai sulaikė du įtariamuosius – kūdikį galbūt pagimdžiusią 35-erių moterį bei, kaip manoma, 53-ejų jo tėvą.

Vyras buvo sulaikytas antradienio vakarą, o moteris – prieš 6 val. ryto trečiadienį.

Įtarimai pareikšti abiem įtariamiesiems, tačiau laukiama ekspertizės išvadų, kuri patikslins tėvystę ir kūdikio mirties priežastį.

Negyvas kūdikis garažų masyve gavus pranešimą buvo aptiktas antradienio vakarą, apie 18 val.

„Pareigūnai nuvyko ir jau rado negyvą vyriškos lyties naujagimį“, – BNS sakė Klaipėdos apskrities policijos atstovė.

Pirminiais duomenimis, kūdikis galėjo gimti gyvas, jo mirties priežastis tiriama. Jis galėjo būti pagimdytas garažų masyve lauke. Išorinių smurto požymių nepastebėta.

35 metų įtariamoji motina buvo nuvežta į ligoninę, vėliau ji vėl buvo perduota pareigūnams.

Baudžiamasis kodeksas numato, kad tas, kas nužudė kitą žmogų, artimą šeimos narį ar giminaitį, baudžiamas laisvės atėmimu nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos.

Vyras buvo sulaikytas antradienio vakarą, o 35 metų, kaip manoma, kūdikio motina, prieš 6 val. ryto trečiadienį, BNS pranešė Klaipėdos apskrities policijos atstovė Andromeda Grauslienė.

Prieš 18 val. antradienį buvo gautas pranešimas, kad Šilutės plente, garažų masyve, galbūt yra kūdikis.

„Pareigūnai nuvyko ir jau rado negyvą vyriškos lyties naujagimį“, – BNS sakė Klaipėdos apskrities policijos atstovė Andromeda Grauslienė.

Pirminiais duomenimis, kūdikis galėjo gimti gyvas, jo mirties priežastis tiriama. Jis galėjo būti pagimdytas garažų masyve lauke. Išorinių smurto požymių nepastebėta.

35 metų įtariamoji motina buvo nuvežta į ligoninę, vėliau ji vėl buvo perduota pareigūnams.

Pareigūnai nuvyko ir jau rado negyvą vyriškos lyties naujagimį.

„Vyksta apklausos, dirba ekspertai, pareigūnai“, – BNS sakė A. Grauslienė.

1968 metais gimęs įtariamasis uždarytas į areštinę. Įtariama, kad jis gali būti kūdikio tėvas, tai nustatys ekspertizė.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl palikimo be pagalbos, kai gresia pavojus žmogaus gyvybei.

Baudžiamasis kodeksas numato, kad tas, kas sukėlęs pavojų ar turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiu asmeniu jam nepagelbėjo, kai grėsė pavojus šio žmogaus gyvybei, nors turėjo galimybę suteikti jam pagalbą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Kaip pranešė sostinės policija, apie pusę devynių ryte pastebėta, kad iš automobilių „Peugeot“, „Opel“ ir „Subaru“ pavogti įvairūs daiktai.

Nuostoliai siekia 470 eurų.

Apie devintą ryto pranešta ir dar apie šešis apvogtus automobilius. Vagys sulaužė automobilių „Chrysler“, „Audi 100“ ir „Chrysler Grand Voyager“ spyneles, o automobiliams „Mercedes Benz“, „Ford“ bei „VW Golf“ pritaikė raktus.

Iš automobilių pavogti įvairūs daiktai, patirti nuostoliai tikslinami.

Dėl vagysčių pradėti ikiteisminiai tyrimai. 

Apie šią sėkmingą savo operaciją pakaunėje pranešę pasieniečiai neslepia, kad ten juos atvedė žvalgybinė informacija.

Sulaikytas ir šios nelegalios parduotuvės savininkas – 43-ejų metų Karmėlavos gyventojas. Pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis ir skyrus tuo įtariamam karmėlaviškiui, kuriam gresia bauda arba laisvės atėmimas iki aštuonerių metų, rašytinį pasižadėjimą, jis kol kas paleistas. Tačiau jo garaže rasti 4520 pakeliai įvairių cigarečių su Baltarusijos akcizo ženklais ir 189 litrai degtinės be akcizo ženklų išvežti saugojimui į Pagėgių pasienio rinktinę. Baigus šį teisinį procesą, jie turėtų būti sunaikinti.

Kaip ketvirtadienį pranešė Kauno priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, Islandijos plente esančiame garažų masyve iš metalinio garažo rūko dūmai.

Atvykus nustatyta, kad uždūmintas visas dviejų aukštų garažų masyvas, kuriame vienas aukštas buvo antžeminis, o kitas – po žeme.

Ugniagesiai išsiaiškino, kad garaže buvo kūrenama krosnis, kurios kaminas prijungtas prie bendros ventiliacijos sistemos, todėl pro ventiliacijos angas į pastatą veržėsi dūmai.

Krosnyje deginama plokštė užgesinta, išvėdintos uždūmintos patalpos.