Svarbu, kad pasaulis matytų Lietuvą kaip modernią, veržlią, atvirą šalį, kad sužinotų apie mūsų biotechnologijų ir lazerių sektorių potencialą, lyderystę fintech srityje, pasiekimus kultūros srityje, teigia ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė.

„Žinau, kad tiek kriziniu pandemijos laikotarpiu, tiek ir kasdienėje veikloje mes galime kliautis jūsų pagalba. Esame už tai labai dėkingi ir norime, kad ateityje išliktumėte aktyvūs. Viliuosi jus pamatyti gyvai Lietuvoje per kitą garbės konsulų suvažiavimą“, – nuotoliniame susitikime su Lietuvos garbės konsulais kalbėjo premjerė.

Pasak pranešimo, susitikimo pradžioje premjerė pristatė Vyriausybės veiklos prioritetus, pandemijos suvaldymo priemones, siekius plėtoti inovacijas, modernizuoti ekonomiką, kurios vis didesnę dalį sudarytų aukštesnės pridėtinės vertės produktai.

Premjerė pažymėjo Lietuvos lyderystę finansinių technologijų, biotechnologijų ir gyvybės mokslų srityse ir pabrėžė, kad Vyriausybė didelį dėmesį savo veikloje skirs mokslo ir verslo sinergijai.

„Valstybės ekonomikos ir verslo interesai apima visą pasaulį, norime stiprėjančių verslo ryšių su visomis šalimis. Lietuvos garbės konsulų turimi kontaktai gali tapti raktais į naujas rinkas mūsų verslui ar skatinti kitų šalių įmonių plėtrą į Lietuvą ir plačiau – per Lietuvą į Europos Sąjungą,“ – sakė Vyriausybės vadovė.

„Po pandemijos bus ypač svarbu padėti su turizmu susijusiam sektoriui atsistoti ant kojų, tad labai svarbios jūsų pastangos skatinti turizmą į Lietuvą“, – sakė I. Šimonytė.

Susitikimo metu taip pat kalbėta apie demokratinių vertybių ir žmogaus teisių svarbą, apie Lietuvos paramą Rusijos ir Baltarusijos pilietinei visuomenei, dezinformacijos grėsmes.

Šiuo metu Lietuva turi 219 garbės konsulų, atstovaujančių Lietuvos interesams 95 pasaulio valstybėse.

Klaipėdoje apsilankė Lietuvos garbės konsulai, atsakingi už ekonomikos, transporto, verslo, švietimo ir kultūros klausimus. Vizito uostamiestyje metu svečiams surengta uosto apžvalga laivu, kurios metu Lietuvos garbės konsulai išsamiai supažindinti su uosto veikla, numatomomis uosto vystymo perspektyvomis.

Garbės konsulai taip pat apsilankė Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje veikiančiose įmonėse, susipažino su miesto aktualijomis, užmezgė ryšius su vietos verslo, mokslo ir kultūros bendruomenėmis.

Šiųmetis, septintasis Lietuvos garbės konsulų suvažiavimas dalyvių skaičiumi yra didžiausias – į jį susirinko 153 garbės konsulai iš 68 pasaulio valstybių. Iš viso Lietuva yra paskyrusi 220 garbės konsulų 94-iose šalyse.

Pasak šalies vadovės, garbės konsulų vaidmuo yra ypač reikšmingas šiemet švenčiant valstybės atkūrimo 100-metį bei pakvietė konsulus aktyviai dalyvauti pritraukiant užsienio investicijas į Lietuvą.

Lietuva šiemet stoja į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO). Narystės šiame įtakingame klube didina šalies patrauklumą užsienio investuotojams, skatina skaidrią, efektyviai valdomą ir į inovacijos orientuotą ekonomiką, geresnes verslo sąlygas bei investicijų apsaugą. Per pastaruosius metus Lietuvą atrado vieni didžiausių pasaulyje automobilių dalių ir komponentų gamintojų „Continental“ ir „Hella“, globali viešbučių rezervavimo platforma „Booking.com“.

Taip pat, pasak prezidentės, ypač perspektyvios sritys yra inovacijos, IT ir komunikacija, FinTech, biotechnologijos. Lietuva tampa regioniniu biotechnologijų centru, per pastaruosius dvejus metus dvigubai išaugo finansinių technologijų sektorius, o lietuvių startuolių sukurtos mobiliosios aplikacijos „TRAFI“ ir „DEEPER“ jau yra paplitusios po visą pasaulį.

Susitikime taip pat aptarta geopolitinė ir saugumo situacija, energetinio savarankiškumo užtikrinimas, atkreiptas dėmesys į Rusijos keliamą grėsmę, globalias ekonomines tendencijas ir Europos Sąjungos iššūkius. Prezidentė padėkojo suvažiavimo dalyviams už jų pastangas aiškinant Lietuvai svarbias pozicijas užsienio valstybėse, dvišalių verslo ir kultūros ryšių stiprinimą, indėlį pristatant mūsų valstybės ir jos žmonių pasiekimus visame pasaulyje.

Prezidentė taip pat padėkojo garbės konsulams už jų pagalbą užsienio šalyse į bėdą papuolusiems Lietuvos piliečiams, paramą sprendžiant konsulinius klausimus.

Šiemet tai dalyvių skaičiumi didžiausias suvažiavimas, į kurį susirinko 153 garbės konsulai iš 68 pasaulio valstybių. Iš viso Lietuva yra paskyrusi 220 garbės konsulų 94-iose šalyse.

Skirtingos istorijos

Advokatė, Vytauto Didžiojo universiteto dėstytoja Jurgita Grigienė, laiką likusį nuo pirmų dviejų, skiria trečiam, ne mažiau svarbiam darbui – motinystei.

Ilona Jočionisne Meszaros – meilės emigrantė, prieš keturias dešimtis metų lemtingąjį "taip" tarė išvaizdžiam lietuvaičiui. Dalius Raškinis – ekonominių ir teisinių Konsultacijų centro vadovas, dievina ne sportinius automobilius ir juose užslėptas arklio galias, bet ir rožių krūmus. Labiausiai diversifikuotos žaliavų tiekimo grupės Rytų Europoje, vienijančios kelias dešimtis bendrovių Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, Vengrijoje ir Rumunijoje "Imlitex" valdybos pirmininkas ir akcininkas Vygandas Blandis – gerų knygų gerbėjas.

Keturias skirtingas asmenybes ir jų spalvingas istorijas jungia viena bendra linija – garbingas dviejų šalių įpareigojimas palaikyti tarpvalstybinius ryšius. J.Grigienė – Švedijos karalystės garbės konsulė Kaune ir Kauno regione, V.Blandis to paties regiono garbės konsulas Ukrainai, I.Jočionisne Meszaros – Vengrijos, o D.Raškinis – Portugalijos garbės konsulas Lietuvai.

Darbas be atlygio

Iš viso Lietuvoje yra apie 40 užsienio šalių garbės konsulų – teisininkų, buvusių politikų, visuomenininkų, verslininkų, kuriems šis titulas suteiktas už nuopelnus atstovaujamose šalyje.

"Kiekviena šalis turi savus kriterijus, pagal kuriuos siūlo garbės konsulą. Žinoma, svarbu žmogaus reputacija, tos šalies visuomenės palaikymas ir turimi ryšiai", – kalbėjo V.Blandis.

Ukrainos garbės konsulo pareigos jam pasiūlytos už dvišalių santykių plėtojimą. Pirmą kartą atsisakęs, 2013-aisiais verslininkas priėmė pasiūlymą. Už tokį pat indėlį 2001-aisiais Norvegija pasirinko Vytautą Valaitį, o prieš dvylika metų Švedijos karalystė – J.Grigienę. Garbės konsulai – ne tik lietuviai, turintys tam tikrų sąsajų su atstovaujama šalimi. Neretai šios pareigos gula ant Lietuvoje gyvenančių bei dirbančių užsieniečių pečių, kuriuos su atstovaujama šalimi sieja ne tik verslo, bet ir giminystės ryšiai.

"Visą laiką stengiausi dirbti darbus, kurie man leido jausti tėvynės pulsą. Garbės konsulo pareigos padeda išlaikyti dar artimesnį ryšį. Man tai labai svarbu", – kalbėjo dvigubą pilietybę turinti I.Jočionisne Meszaros, didesnę gyvenimo dalį balansuojanti tarp Lietuvos ir Vengrijos.

Tiesa, kai kurie tik tapę garbės konsulais susipažįsta su kuruojama valstybe. Būtent taip nutiko ir Portugalijos garbės konsului, kuris iki paskyrimo Pietvakarių Europoje nebuvo dažnas svečias.

Garbės konsulo pareigos padeda išlaikyti dar artimesnį ryšį. Man tai labai svarbu.

"Sužinojau, kad ambasada ieško žmogaus su ekonominiu išsilavinimu, Portugalijos garbės konsulo pareigoms užimti. Ekonomiką išmanau, todėl nusprendžiau išbandyti sėkmę", – lemtingus 2016-uosius prisiminė D.Raškinis.

Tekę lankytis ir teisme

"Garbės konsulų veiklą, jų pareigas ir privilegijas reglamentuoja 1963 m. ratifikuota Vienos konvencija dėl konsulinių santykių", – tarsi iš rašto bėrė I.Grigienė ir pridūrė, kad skirtingai nei diplomatai ar karjeros konsulai, jie neturi visų įgaliojimų.

Pagrindinė privilegija – valstybinių institucijų durys, kurios jiems gana lengvai atsiveria. Dar vienas esminis skirtumas – alga. Garbės konsulai ją matuoja ne eurais, o garbe. Ką veikia garbės konsulai? Skatina draugiškus dvišalius santykius, plėtoja kultūrinius, mokslinius, ekonominius ir prekybinius ryšius, teikia konsulinę pagalbą atstovaujamos šalies piliečiams. Anot, I.Jočionisne Meszaros, per ilgametę praktiką jai ne kartą yra tekę suteikti pagalbą atstovaujamos šalies piliečiams ir gelbėti juos iš pačių kebliausių situacijų.

"Lankiausi ir teisme, ir kalėjime, ir policijos nuovadoje. Iki šiol pamenu tamsius 1991–1993 m., kai pareigūnai sustabdė mikroautobusą, iš Vengrijos per Lietuvą į Rusiją gabenusį alkoholį. Vengrus pasodino į kalėjimą. Lankiau juos, daug dėmesio sulaukiau. Linksmiausia buvo, kai kalėjimo viršininkas pasakė, kad manęs pasiilgo", – moteris džiaugėsi, kad atsivėrus sienoms panašių situacijų retai pasitaiko.

V.Blandis prisipažino, kad jam dažniau tenka rūpintis atvykusiųjų dirbti konsultavimu, verslo plėtros galimybių mieste klausimais. Kultūrinė dalis jo praktikoje kiek retesnė.

Garbė ir atsakomybė

"Ką man reiškia būti garbės konsulu? Kai atstovauji 44 mln. žmonių, tai nėra vien tik garbė, tai įsipareigojimas bei atsakomybė prieš valstybę ir jos liaudį, – apie iššūkius, kurie konsulo kelyje neišvengiami kalbėjo V.Blandis. – Aš privalau atvykusiems ukrainiečiams parodyti aplinką iš geriausios pusės, kad jie čia jaustųsi saugiai, norėtų kurti verslus ir investuoti. Džiaugiuosi, kai man tai pavyksta."

Jam antrino ir J.Grigienė, rugsėjį iš Švedijos karaliaus ir jo žmogus gavusi ypatingą apdovanojimą – Šiaurinės žvaigždės ordiną.

"Didžiulė garbė, kad tokia pažangi šalis kaip Švedija mane pasirinko savo atstove", – iš segtuvo akimirką, kurioje karališkoji šeima spaudžia ranką, atsargiai traukė kaunietė, Švedijos garbės konsule perrinkta jau keturis kartus. Viena Švedijos garbės konsulo kadencija, anot jos, trunka trejus metus.

D.Raškinio, V.Blandžio ir I.Jočionisnes Meszaros metai nevaržo – visi jie garbės konsulo pareigoms paskirti neribotam laikui. Tiesa, yra keli punktai, kuriuos sulaužius gresia pareigų netekimas – pasikeitusi gyvenamoji vieta, gėdą užtraukiantis nusikaltimas ar valstybės tarnautojo pareigos. "Žinoma, visuomet gali atsitraukti pats", – V.Blandis prasitarė apie tai bent kol kas tikrai dar negalvojantis.

Didžiulė garbė, kad tokia pažangi šalis kaip Švedija mane pasirinko savo atstove.

Prikėlė tradicijas

Aktyviausių garbės konsulų pastangomis praėjusiais metais atkurta Garbės konsulų asociacija Lietuvoje.

"Atstovaudami skirtingoms šalims supratome, kiek daug bendro turime. Nėra vieno vadovėlio, kuriame rastume atsakymą, kaip geriau atlikti konsulo pareigas, todėl susitikimai, keitimasis patirtimi labai sustiprina kiekvieną garbės konsulą. Šiais metais Garbės konsulų asociacija pradėjo dar vieną gražią tradiciją – organizuosime kasmetį susitikimą su savo kolegomis diplomatais", – atgimusią garbės konsulų organizacijos perspektyvą apžvelgė asociacijos prezidentas, Maroko Karalystės konsulas Kaune Linas Aldonis.

Kauno garbės konsulai, anot L.Aldonio, aktyviai dalyvauja asociacijos veikloje. Pati bendruomenė nuolat pildosi naujais nariais. Šiuo metu asociacijoje yra 27 garbės konsulai. Iš viso yra apie 40 užsienio šalių garbės konsulų Lietuvoje.

Kaune veikia ir Norvegijos garbės konsulatas

Nuo 1994 iki 2012 m. Vytautas Valaitis (nuotr.) vadovavo Vestfoldo informacijos centrui Kaune – viešajai įstaigai, kurios pagrindinė misija buvo skatinti kultūros, švietimo ir verslo ryšius tarp Kauno miesto ir Vestfoldo apskrities Norvegijoje, kuri nuo 1992 m. yra Kauno miesto partnerė.

Per tuos metus realizuota daugybė projektų. Kultūros srityje buvo suorganizuota gausybė parodų ir koncertų, švietimo srityje užmegzti ryšiai tarp keleto gimnazijų Kaune ir Vestfolde, inicijuota moksleivių mokomųjų bendrovių mugių tradicija. Verslo srityje parengta virš 200 specializuotų vizitų į Lietuvą Norvegijos įmonėms. Ne viena iš jų pradėjo verslą Lietuvoje, o dvi žymiausios įmonės Kaune yra UAB "Kitron" su daugiau kaip 700 darbuotojų ir UAB "Jotron" su beveik 100 darbuotojų.

Už indėlį plėtojant ryšius tarp Lietuvos ir Norvegijos 1998 m. jis apdovanotas Norvegijos Karališkuoju Riterio Kryžiaus ordinu, o 2001 m. paskirtas Norvegijos garbės konsulu Kaune.

Skirtingai nuo kitų kolegų konsulų, V.Valaičiui tenka ir specifinė misija. Dėl Norvegijos laivyno poreikių, kuris yra vienas didžiausių pasaulyje ir samdo daug svetimšalių jūreivių, pastarąjį procesą iki 2014 m. turėjo atidžiai prižiūrėti Norvegijos konsuliniai pareigūnai.

"Teko per metus priimti iki 300 jūrininkų iš Lietuvos ir Kaliningrado srities, nes iki 2016 m. konsulatas Kaune buvo artimiausias Norvegijos konsulatas prie Kaliningrado", – pasakojo V.Valaitis.

Šiuo metu vis daugiau paslaugų reikia tvirtinant įvairių dokumentų kopijas gausiai lietuvių išeivių bendruomenei Norvegijoje.

Kaune įsikūrusiam konsului taip pat teko atstovauti Norvegijos piliečių interesams Lietuvos teismuose, lankyti areštuotus ir įkalintus Norvegijos piliečius. Kartą net teko prašyti policijos pagalbos ir kartu vykti vaduoti pagrobtos Norvegijos pilietės. Laimė, viskas buvo ne taip grėsminga, kaip atrodė iš pirminės informacijos, ir viskas baigėsi sėkmingai.

V.Valaitis yra vienas iš šešių Norvegijos pramonės ir prekybos rūmų Lietuvoje steigėjų. Taip pat ir vienas iš fondo "Parama vaikui", kuriam priklauso bene pirmieji Lietuvoje nevalstybiniai vaikų globos namai "Namų židinys", steigėjų.

V.Valaitis šypsosi, kad asmeniniai jo pomėgiai irgi susiję su jūra ir laivais – didžiausia aistra yra buriavimas. Įdomiausia kelionė – 2009 m. dalyvavimas Lietuvos 1 000-mečio odisėjoje su jachta "Ambersail" ketvirtame etape Adelaidė–Sidnėjus–Oklandas (Australija–Naujoji Zelandija). Šią vasarą dalyvauta jūrinių jachtų ORC Europos čempionate Gdanske.

Lietuvai akredituotos Naujosios Zelandijos ambasada Berlyne ir Nepalo ambasada Kopenhagoje ieško kandidatų į garbės konsulų Lietuvoje postus – kvietimus kandidatuoti jos platino per advokatūrą, verslininkų organizacijas.

Advokatūros administracijos atstovė ryšiams su visuomene Saulė Norvilaitė BNS sakė, kad per mėnesį nuo skelbimo paviešinimo advokatams niekas iš jų į kvietimą niekas neatsiliepė.

„Susidomėjimo iš mūsų advokatų kol kas nesulaukėme, bet kvietimas tebėra atviras“, – teigė ji.

Garbės konsulo funkcijos yra savanoriškos, finansinis atlygis už šią veiklą nėra mokamas.

Lietuva turi savo garbės konsulus ir Naujoje Zelandijoje, ir Nepale.

Garbės konsulu Kristiansande paskirtas verslo konsultantas Pal Martens Bratland (Polas Martensas Bratlandas), jam priskirta konsulinė apygarda apima Vakarų Agderio ir Rytų Agderio regionus.

Rogalando regiono administraciniame centre – Stavangerio mieste – garbės konsulu tapo Toras Almas, kuris yra informacinių technologijų paslaugas energetikos kompanijoms teikiančios bendrovės „Flinke Folk“ įkūrėjas.

Nuo šiol Norvegijoje veiks aštuoni Lietuvos garbės konsulatai.

Užsienio reikalų ministerija trečiadienį pranešė, kad garbės konsulu Lombardijos regione skiriamas Milano Vita-Salute San Raffaele sveikatos mokslų universiteto klinikinės psichologijos ir psichoterapijos profesorius Lucio Sarno (Liučijus Sarnas). Lietuvos garbės konsulatas Milane veiklą atnaujina po ketverių metų pertraukos.

Garbės konsulu Veneto regione skiriamas tarptautinių santykių ir diplomatijos ekspertas Alberto Franceschi (Albertas Frančeskis). Garbės konsulatas steigiamas Padujos mieste.

Italijos pietuose, Apulijos ir Bazilikatos regionuose, darbą pradės naujai įsteigtas Lietuvos garbės konsulatas Taranto mieste, kuriame Lietuvos garbės konsulu skiriamas buvęs tarptautinių ryšių banko vadybininkas Giuseppe Saracino (Džuzepė Saračinas).

Šiuo metu Italijoje veikia aštuoni Lietuvos garbės konsulatai, kuriuose neatlygintinai Lietuvos interesams atstovauja Lietuvos užsienio reikalų ministerijos paskirti Italijos piliečiai.

Susitikime dalyvavo garbės konsulai iš Brazilijos, Argentinos, Urugvajaus ir Čilės, juos sveikino San Paule viešintis Lietuvos užsienio reikalų viceministras Mantvydas Bekešius.

„Įvertinus tai, kad šiame regione neturime reziduojančių ambasadorių, jūsų darbo svarba tampa dar didesnė  nei įprastai – galime sakyti, kad jūs esate mūsų ambasadoriai Lotynų Amerikos ir Karibų šalyse“, - pranešime cituojamas M.Bekešius.

Užsienio reikalų viceministras pabrėžė garbės konsulų įtaką plėtojant dvišalius Lietuvos santykius su jų rezidavimo valstybėmis, telkiant lietuvių bendruomenes ir padedant Lietuvos piliečiams, kai jiems nutinka nelaimės ir prireikia suteikti konsulinę pagalbą. Tai neretai daroma neatlygintinai, savo asmeninėmis lešomis.

Viceministras M.Bekešius paragino Lietuvos garbės konsulus skleisti informaciją apie Lietuvos siūlomas sąlygas plėtoti  verslą ir lietuviškų prekių eksporto potencialą, siūlomas turizmo ir studijų galimybes. Pasak pareigūno, Lietuvos universitetai ir kolegijos suteikia aukštos kokybės švietimą ir studentai iš Lotynų Amerikos ir Karibų šalių yra šalyje laukiami.

Lietuvos interesams Lotynų Amerikoje ir Karibuose be finansinio atlygio atstovauja garbės konsulai Argentinoje, Brazilijoje, Čilėje, Dominikos Respublikoje, Haityje, Kolumbijoje, Meksikoje, Peru, Salvadore, Urugvajuje ir Venesueloje.

Jungtinės Amerikos Valstijos penkiems Rusijos garbės konsulams atėmė akreditaciją, – taip atsakyta į amerikiečių pareigūnų persekiojimą Rusijoje, pranešė penktadienį Valstybės departamentas.

„Mes esame pasirengę imtis kitų atitinkamų priemonių, jeigu bus daugiau pastangų trukdyti mūsų diplomatinei ir konsulinei veiklai Rusijoje“, – perspėjo Valstybės departamento atstovas Markas Toneris (Markas Touneris).

JAV ambasada Maskvoje Rusijos žiniasklaidai paaiškino, kad penkių iš šešių Rusijos garbės konsulatų uždarymas yra atsakomoji priemonė į Rusijos kišimąsi į JAV diplomatinę ir konsulinę veikla Rusijos teritorijoje.

„Taip atsakyta į tebesitęsiantį Rusijos kišimąsi į mūsų diplomatinę ir konsulinę veiklą Rusijoje ..., taip pat ir mūsų personalo suvaržymą“, – sakė naujienų agentūrai „Interfax“ JAV ambasados atstovas Williamas Stevensas (Viljamas Stivensas).

Pasak jo, prie tokių veiksmų priskiriamas ir Rusijos valdžios sprendimas uždaryti JAV centrą Maskvoje bei „28 amerikiečių kampelius (kurie buvo minėto centro dalis) visoje Rusijoje“.

Tai kad atimta akreditacija penkiems iš šešių Rusijos garbės konsulams Valstijose, „niekaip neatsispindi oficialioje diplomatinėje Rusijos veikloje, įskaitant jos ambasadą, generalinius konsulatus ir kultūros centrą Vašingtone“, pabrėžė W.Stevensas.

Tuo tarpu Rusijos užsienio reikalų ministerijos nuomone, tai rodo, kad Vašingtonas ir toliau tebesilaiko linijos, jog reikia riboti ryšius su Rusija.

„Esame pasipiktinę Vašingtono sprendimu atšaukti penkių iš šešių Rusijos garbės konsulų JAV akreditaciją, jiems net gresia baudžiamasis persekiojimas“, -pareiškė Rusijos URM atstovė Marija Zacharova.

„Sprendimu dėl garbės konsulų Barackas Obama (Barakas Obama) tęsia ryšių su mūsų šalimi apribojimo liniją“, – sakė ji.

Anot jos, „mėginimai pagrįsti tokius neadekvačius veiksmus kaltinant mus įtampos eskalavimu dvišaliuose reikaluose neatlaiko kritikos“.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, penktadienį susitikusi su Lietuvos garbės konsulais, paragino juos aktyviai padėti Lietuvos verslui užsienyje.

„Prezidentė pakvietė garbės konsulus aktyviai prisidėti atveriant naujas galimybes ir rinkas Lietuvos verslui, pritraukiant investicijas, skatinant bendravimą tarp žmonių“, - sakoma penktadienį išplatintame prezidentės spaudos tarnybos pranešime.

Prezidentė taip pat pabrėžė, kad garbės konsulų indėlis skatinant Lietuvos verslo bendradarbiavimą su kitų šalių verslininkais yra labai reikšmingas valstybės ekonomikai.

Prezidentė su Lietuvos garbės konsulais susitiko šiems Vilniuje susirinkus į šeštąjį suvažiavimą.

Šalies vadovės teigimu, garbės konsulai yra Lietuvos ryšys su kitų valstybių piliečiais ir jose gyvenančių lietuvių bendruomenėmis.

„Garbės konsulams tenka labai svarbus vaidmuo garsinant Lietuvos vardą pasaulyje, ginant jos interesus, skatinant mūsų šalies ekonominius, verslo ir kultūrinius ryšius su užsienio valstybėmis, skleidžiant objektyvią informaciją apie Lietuvą kitų šalių žmonėms. Tai ypač aktualu dabar, kai regiono saugumui kyla grėsmės ir vyksta informacinis karas", – sakė prezidentė.

Į ketvirtadienį prasidėjusį tradicinį Lietuvos garbės konsulų susitikimą atvyko 123 garbės konsulai iš 62 valstybių. Tokie susitikimai rengiami kas treji metai nuo 2001-ųjų.

Šiuo metu Lietuva yra paskyrusi daugiau kaip 190 garbės konsulų 84 pasaulio valstybėse.

Garbės konsulais užsienyje gali būti skiriami įvairių profesijų žmonės: verslininkai, politikai, menininkai, visuomenės ir kultūros veikėjai. Garbės konsulais gali būti skiriami ir ne Lietuvos piliečiai. Jie nėra Lietuvos valstybės tarnautojai ir negauna atlyginimo iš valstybės biudžeto.