Nulėkė į griovius

Ryte prasidėjęs snygis tapo netikėtu išbandymu vairuotojams. Prieš aštuntą valandą ryto keliuose pasipylė avarijos.

Kelyje Šilutė–Klaipėda, už Dituvos žiedinės sankryžos, nuo kelio nulėkė keturi automobiliai.

Bent dviejų iš keturių avarijas patyrusių automobilių vairuotojai, prieš tai per daug drąsiai prazvimbė pro kitus automobilius, kurie į uostamiestį važiavo labai lėtai.

Viena vairuotoja socialiniame tinkle pasidalijo pastebėjimu, kad važiuodama grioviuose išvydo dvi ką tik ją lenkusias mašinas.

Spūstys po aštuntos ryto jau buvo visose įvažose į uostamiestį – tiek nuo Palangos pusės, tiek nuo automagistralės ir Šilutės pusių.

Aplink Jakų žiedinę sankryžą visomis kryptimis buvo susiformavusios mažiausiai po du kilometrus nutįsusios mašinų eilės.

Absoliuti vairuotojų dauguma elgėsi labai mandagiai, vieni kitiems suteikdavo galimybę persirikiuoti ar įvažiuoti į žiedinę sankryžą. Tačiau spūstys judėjo itin lėtai.

Gretos Namentkevič nuotr.

Keliuose – sąmyšis

Policija antradienio rytą sulaukė tik kelių pranešimų apie eismo įvykius.

„Ne itin daug tų įvykių, o toks balaganas. Aš per valandą iš Telšių atvažiavau. Bet laimei, kad daug anksčiau, nei visos tos spūstys prasidėjo“, – kelių būkle stebėjosi net Klaipėdos rajono policijos komisariato viršininkas Ramūnas Stasiulis.

R. Stasiulis svarstė, kad rytines spūstis nulėmė vairuotojų nepersiorientavimas į žiemai būdingą vairavimo stilių.

Kol visi neįpras vairuoti naujomis sąlygomis, taip ir bus.

„Kol visi neįpras vairuoti naujomis sąlygomis, taip ir bus“, – pastebėjo R. Stasiulis.

Tačiau vairuotojai, kuriems vakar teko važinėti tiek miesto, tiek rajono keliais, tvirtino, kad kelininkai gal ir buvo padrėbę druskos, tačiau keliai buvo slidoki.

Klaipėdos gatvėse, ypač ties šviesoforais reguliuojamomis sankryžomis, daugybė automobilių slidinėjo, nors iš vietos ir stengėsi pajudėti labai atsargiai.

10.41 val. uostamiesčio policija gavo pranešimą, kad Debreceno gatvėje autobusiukas „Mercedes-Benz“ yra užvažiavęs ant šaligatvio. Mašina nuvažiavo į krūmus.

„Pirminiais duomenimis, autobusiuke buvo vairuotojas. Ar jis sužeistas, kol kas informacijos neturime, pareigūnai įvykio vietoje“, – apie įvykį prieš pietus pranešė uostamiesčio policijos atstovė Andromeda Grauslienė.

Klaipėdietis Robertas redakcijai skundėsi, kad Minijos, Naujojo Sodo ir kitos gatvės buvo nenuvalytos iki pat 12 val.

„Aš neturiu žodžių. Ką veikia kelininkai ir ką veikia už miesto priežiūrą atsakingas savivaldybės skyrius? Tuoj pietūs, o miesto gatvės yra baisios“, – piktinosi vairuotojas.

Gretos Namentkevič nuotr.

Druską bėrė dar naktį

Ką rytą veikė kelininkai, paaiškino Klaipėdos savivaldybės Miesto priežiūros skyriaus vedėja Inga Kubilienė.

„Miesto kelių valymu rūpinasi trys rangovų kompanijos. Pietinę miesto dalį valo įmonė „Vakarų švara“, centrinę – bendrovė „Ecoservice“, o šiaurinę miesto dalį prižiūri įmonė „Klaipėdos paslaugos“. 5 val. ryto keliuose jau buvo barstomos sniegą tirpdančios medžiagos“, – pasakojo I. Kubilienė.

Įmonės „Klaipėdos paslaugos“ sniego valytuvai darbą pradėjo dar naktį.

„Jie savo aptarnaujamoje šiaurinėje Klaipėdos dalyje gatves barstė druskos ir žvyro mišiniu nuo 3 val. ryto“, – patikino įmonės „Klaipėdos paslaugos“ atstovas.

6 val. greideriai grįžo į įmonės teritoriją, pasikrovė naują smėlio ir druskos mišinio porciją, tačiau dėl susiformavusių kamšačių, sniego valymo mašinos į kelius negalėjo pajudėti.

„Nuspręsta, kad technika išjudės į gatves tik po to, kai baigsis didelis mašinų srautas. Valyti kelius, kai yra susidariusios mašinų spūstys ir dar sninga – bergždžias darbas“, – aiškino įmonės atstovas.

Į klaipėdiečių skundus socialiniame tinkle sureagavo ir Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.

„Kelius prižiūrinčioms bendrovėms dar prieš žiemos sezoną pasakiau, kad praėjusių metų situacija negali kartotis ir nuolat palaikysiu kontaktą su kelininkais bei stebėsiu situaciją keliuose“, – patikino Klaipėdos meras.

Trukdo šalinti medžius

Pasak Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjos Ingos Kubilienės, iki lapkričio 1 d. bus šalinami prastos būklės arba nuvirtę po audrų medžiai.

„Atsižvelgiant į oro sąlygas, tęsime suplanuotų medžių genėjimo, pavojingų ar prastos būklės medžių šalinimo darbus. Taip pat vykdysime helofitų šalinimo darbus, kurie planuojami užbaigti iki lapkričio 1 d. Helofitai yra nendrės, kurios auga palei Dangės upę, Malūno parką, iš viso turime 16 tvenkinių. Tam skirta 50 tūkst. eurų, naudojamos ir Aplinkosauginės programos lėšos“, – sakė I. Kubilienė.

Kai gaunamas gyventojų pranešimas dėl nuvirtusių medžių, bendrovės „Klaipėdos želdiniai“ atstovai vyksta į vietą ir juos pašalina.

„Manau, kad reikės susirinkti statistiką po savaitės. Blogiausia yra tai, kad būna želdinių, kurie buvo numatyti kažkada šalinti, o jie nepašalinti, nes gyventojai nenori. Bet būtent tie medžiai ir griūva. Tai – skaudžiausia. Vėjovartas šaliname skubiai, greitai ir tikrai kaip gelbėjimo tarnyba dirba tiek „Klaipėdos želdiniai“, tiek Klaipėdos priešgaisrinė gelbėjimo valdyba“, – tikino Miesto tvarkymo skyriaus vedėja.

Dėl gėlynų didins lėšas

Šiuo metu yra ruošiamasi naujų medžių sodinimo darbams. Švyturio g. 10 bus vykdomas toks projektas, kurį planuojama užbaigti iki šių metų pabaigos.

Tarp kitų rudeninių darbų numatomi ir pastatomų gėlinių bei vienmečių gėlynų sodinimo darbai. Be to, šiuo metu vykdomi švietimo įstaigų želdinių tvarkymo darbai.

Ilgiausiai išsilaikančios gėlės – našlaitės ir viržiai, jų ateityje bus stengiamasi sodinti kuo mažiau.

Kadangi vasarinės gėlės iki šiol išsilaikė, jų pašalinti iš miesto centro neskubama. O šalutinėse gatvėse, pradedant pietine miesto dalimi, gėlės pamažu išgabenamos.

„Pavasarinis, vasarinis, rudeninis gėlių išlaikymas kainuoja 180 tūkst. eurų. Kitais metais planuojame lėšas didinti iki 200 tūkst. eurų, nes norėtųsi pereiti į daugiamečių gėlių sodinimą. Dabar turime daug vienmečių, o paskui jas iškasame ir vėl sodiname naujas. Tai kartojasi kasmet. Pereinant prie daugiamečių, turėtumėme gėlynus ilgesniam laikui. Dar planuojame pasodinti naujų svogūninių gėlių“, – sakė I. Kubilienė.

Inga Kubilienė / Asmeninio archyvo nuotr.

Rudens lapų – dar nedaug

Už šaligatvių valymą atsakingi du rangovai. Pietinės miesto dalies valymu pagal sutartį užsiima „Klaipėdos želdiniai“, o šiaurinės miesto dalies šaligatvių valymą vykdo bendrovė „Ecoservice“.

„Esame paspartinę pagrindinių ir šalutinių gatvių valymą, kad jis vyktų dažniau ir kad greičiau surinktų lapus. Tačiau pastebime, kad lapai dar ganėtinai žali, ir dar nėra to maksimalaus kryčio. Dar labai daug žalių lapų. Tad mes tik spartiname valymą“, – pažymėjo I. Kubilienė.

Druskos tikrai užteks?

Už gatvių ir šaligatvių valymą atsakingos bendrovės oficialiai žiemos sezoną pradės nuo lapkričio 1-osios.

„Žiemos sezonas prasideda nuo lapkričio 1 d. ir tęsiasi iki kovo 31 d. Gatvių valymą atlieka trys įmonės. Pietinę miesto dalį valys „Vakarų švara“, centrinę – „Ecoservice“, šiaurinę – „Klaipėdos paslaugos“. Buvo apklausti visi rangovai, ką jie šiuo metu yra padarę prieš pasiruošiant žiemos sezonui“, – tikino I. Kubilienė.

Šį kartą jaučiamės pasiruošę.

„Klaipėdos paslaugos“ uostamiesčio savivaldybę informavo, kad šiuo metu turi 600 tonų druskos. Bendrovė teigė, kad praėjusį sezoną buvo sunaudota 900 tonų druskos.

Šiuo metu sandėliuose – 400 tonų smėlio, praėjusį sezoną sunaudota 300 tonų. Taip pat turima 50 kubinių metrų druskos tirpalo, praėjusį sezoną buvo sunaudota 200 kubinių metrų.

„Rangovas akcentuoja, kad papildomi druskos kiekiai pagal poreikį planuojami pirkti prasidėjus sezonui. Papildomi smėlio kiekiai neplanuojami, nes atsargų turi pakankamai. Papildomi druskos tirpalų kiekiai taip pat bus planuojami pirkti pagal poreikius“, – sakė I. Kubilienė.

„Ecoservice“ šiuo metu tūri 1,2 tūkst. tonų druskos, 200 tonų smėlio, 300 tonų smėlio druskos mišinius. Bendrovė taip pat turi specialų įrenginį, kuris gamina druskos tirpalą.

„Vakarų švara“ pateikė atsakymą, kad turi 350 tonų druskos, turimas smėlio druskos mišinys siekia 200 tonų.

Šiuo metu derinamos sutarties detalės dėl druskos tiekimo iš trijų tiekėjų. O druskos tirpalas bus ruošiamas pagal poreikį.

Pažadas: šiemet už sniego valymą keliuose bus atsakingi trys rangovai. / Vytauto Petriko nuotr.

Budės visą parą

Pažymima, kad visą miestą valys 22 sniego valytuvai-barstytuvai, aptarnaus trys sniego krautuvai sniego išvežimui, trys sniego krautuvai sniego krovimui, šeši traktoriai, trys mobilios mini technikos vienetai.

Sutartyse nurodyta, kad rangovai turi užtikrinti saugumą miesto gatvėse bet kokiomis oro sąlygomis – per snygį, plikledį, šlapdribą. Be to, privalo užtikrinti dviejų mechanizmų budėjimą bet kuriuo paros metu.

Be pertraukos sningant ilgą laiką ir susidarius sniego sluoksniui, teks valyti gatves ir sningant, o nustojus snigti – mechanizuotu būdu per keturias valandas nuvalyti, pabarstyti, palaistyti slidumą mažinančiu mišiniu įkalnes ir nuokalnes, o per šešias valandas – šalutines ir žvyruotas gatves.

Esant slidžiai kelio dangai būtina laistyti gatves druskos tirpalu.

Pavojus: audra Klaipėdoje kasmet pridaro daug žalos – nuvirtusių medžių šakos sugadina ne tik šaligatvius, bet ir klaipėdiečių turtą. / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Buvo tik vienas rangovas

Kur bus perkama druska, sutartyse nenurodyta.

„Pirkimo sąlygose tikrai nėra įrašyta, iš kur turėtų būti perkama druska, ir to turbūt negalime daryti, kai taikoma mažiausia kaina. Ne čia esmė. Mūsų pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad būtų saugu, neslidu, o kaip tai darys, tai turėtų būti gero rangovo kompetencija. Kodėl pernai taip atsitiko? Turbūt jau daug girdėjote. Turėjome vieną rangovą, neturėjome kitų dviejų rangovų dėl to, kad pirkimas vyko labai nesklandžiai. Kadangi turėjome sutartį su „Klaipėdos paslaugomis“, ji gelbėjo visą miestą ir tą darė iki sausio 1 d.“, – kalbėjo I. Kubilienė.

Ji pridūrė, kad Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto posėdyje specialistai su rangovais jau kalbėjo apie pasiruošimą žiemos sezonui. Buvo akcentuotos visos probleminės vietos, kurias valyti susidarius sniego sluoksniams būtina.

Pavyzdžiui, autobusų stotelės. Vairuotojams neturėtų kilti problemų įvažiuoti į autobusų stoteles, o keleiviams – įlipti į autobusą.

„Dabar turime tris rangovus ir tikimės, kad tokia situacija, jeigu ir pasikartos, nebus taip, kaip buvo pernai. Dabar turime tris, kai kurie perka visokios papildomos technikos, tad šį kartą jaučiamės pasiruošę“, – patikino I. Kubilienė.

Šildymo sezonas – netrukus?

I. Kubilienė šiuo metu pavaduoja ir skyrių, atsakingą už įsakymo rengimą dėl šildymo sezono pradžios.

Anot jos, kalbų apie šildymą bent kol kas nebuvo.

„Kai jau paspaus šaltukas, su lig pirmomis dienomis ir bus sprendžiamas klausimas. Gal kalba galėtų būti apie dar kitą savaitę. Tačiau orų prognozė yra kintanti“, – sakė Miesto tvarkymo skyriaus vedėja.

Kai paslaugas teikia savivaldybės įmonė – įkainiai mažesni

Skirtingai nuo kitų šalies miestų, kurie išsaugojo savivaldybei priklausančias komunalinių paslaugų įmones, Klaipėda daugelį tokių paslaugų perka rinkoje. Deja, kaip parodė ilgametė patirtis, Lietuvos rinka yra maža ir specifinių paslaugų tiekėjų visoje šalyje yra vos keli.

Pavyzdžiui, komunalinių atliekų vežimo rinkoje šalyje dirba dvi – trys įmonės, galinčios ir turinčios techniką aptarnauti tokio dydžio miestus kaip Klaipėda. Tačiau paskelbus atliekų vežimo konkursą uostamiestyje gaunami pasiūlymai, kuriuos lyginant su kitais miestais paaiškėja, jog tos pačios paslaugos kitur teikiamos pigiau. Netikra konkurencija leidžia įmonėms piktnaudžiauti padėtimi, krautis pelnus mokesčių mokėtojų sąskaita.

Todėl dar 2012 metais Klaipėdos miesto savivaldybė ragino savo kontroliuojamą KAP dalyvauti atliekų vežėjo konkurse ir to pakako, kad uostamiestyje dirbantys kiti vežėjai sumažintų paslaugų kainas.

Panaši situacija susiklostė ir šį rudenį. Klaipėdos miesto savivaldybei paskelbus sniego valymo konkursą, KAP pasiūlė teikti šias paslaugas 10 - 15 proc. mažesne kaina nei rinkoje dirbantys senbuviai. Turint galvoje, jog šioms paslaugoms miesto ižde trims metams numatyta suma siekia 2 mln. eurų, sutaupomi šimtai tūkstančių.

„Savivaldybės paslaugas perka viešųjų pirkimų būdu ir visi pirkime dalyvaujantys verslo subjektai turi vienodas sąlygas. Jeigu mes laimime, tai ne dėl to, kad esame savivaldybės kontroliuojama bendrovė, o todėl, kad pasiūlome geriausią kainą“, – aiškino Vaidas Ramanauskas, UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ generalinis direktorius.

Analogiška patirtis ir kituose KAP laimėtuose miesto tvarkymo konkursuose: vakuuminio gatvių valymo, bešeimininkių automobilių nutempime iš kiemų municipalinė bendrovė pasiūlė apie 15 proc. mažesnę kainą nei konkurentai.

Daugiau verslų garantuoja stabilumą

Kai koronaviruso pandemijos karantino laikotarpiu buvo apribotos tarpmiestinės kelionės į kitas savivaldybes ir dvigubai sumažėjo autobusų reisų mieste, KAP iš keleivių pervežimo patyrė milžiniškus nuostolius. Pasak bendrovės vadovo, įmonę nuo bankroto išgelbėjo dar iki pandemijos priimti sprendimai dėl kitų veiklų ir paslaugų plėtros.

Žinia, KAP be keleivių vežimo dar teikia siuntų gabenimo, transporto nuomos, autobusų ir sunkiojo transporto techninio aptarnavimo, gatvių valymo, miesto apšvietimo, elektromobilių įkrovos stotelių ir šviesoforų įrengimo, turto nuomos bei kitas paslaugas.

„Ypač paslaugų spektras prasiplėtė, kai Klaipėdos autobusų parkas buvo sujungtas su kita miesto įmone „Gatvių apšvietimas“. Bet ties tuo sustoti neketiname. Turime aukštos kvalifikacijos serviso specialistus, profesionalius vairuotojus, projektų vadovus, vadybininkus. Iš esmės, visos paslaugos, kurios susijusios su transportu, apšvietimu, eismo valdymo infrastruktūra, yra mūsų akiratyje. Ten, kur galime dirbti ir uždirbti, būti naudingi miestui, dalyvaujame konkursuose, siūlome savo paslaugas“, – pasakojo V. Ramanauskas.

Pastaraisiais metais transporto bendrovė pasuko į komunalinių paslaugų sferą – laimėjo savivaldybės konkursus vakuuminėmis mašinomis šluoti miesto gatves, iš kiemų išgabenti nebenaudojamus automobilius, o šią žiemą pradėjo teikti ir sniego valymo paslaugas. Bendrovė neatsisako planų dalyvauti ir atliekų vežėjų konkurse, kuris Klaipėdoje turėtų būti paskelbtas kitąmet.

„Gal ne visada viskas pavyksta iš pirmo karto, bet turėti savivaldybės kontroliuojamą įmonę, kuriai galima patikėti dalį paslaugų – tai patikimas būdas taupyti visų miestiečių pinigus. Ten kur atsiranda municipalinė bendrovė, privataus verslo bendrovės priverstos mažinti apetitą pelnui. O savo kontroliuojamoje įmonėje mes galime reguliuoti ir pelno maržą, ir reikalauti aukštesnės paslaugų kokybės“, – sakė Gintaras Neniškis, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius.

Pasak Klaipėdos mero pavaduotojo Arūno Barbšio, nors valančios technikos padaugėjo, sniego visame mieste – kalnai.

"Sutarėme, kad Viešosios tvarkos skyrius bus informuotas apie tai, kokiose vietose tų problemų yra, ir bus ieškoma savininkų, kad šie patrauktų savo automobilius, nes yra tokių vietų, kur valanti mašina tiesiog negali važiuoti", – sakė pašnekovas.

Sinoptikai prognozuoja, kad vėl keisis orai, sniegas veikiausiai ir vėl užpustys kelius, gyventojams teks bristi per pusnis, tad pasiruošti reikėtų iš anksto.

Šiuo metu negalima pasakyti, kad gatvės nenuvalytos, nors kai kurios valomos tik dabar.

"Valymo konkursai, kuriuos buvo paskelbusi savivaldybė, neįvyko laiku. Darbas vyksta turimomis apimtimis. Šiuo metu negalima pasakyti, kad gatvės nenuvalytos, nors kai kurios valomos tik dabar. Yra jų eiliškumas. Žiema yra žiema. Visada laukiame sniego, o kai sulaukiame, turime suprasti, kad yra tokios sąlygos, ir nepatogumų turime visi", – teigė A. Barbšys.

Nusiskundimų iš gyventojų uostamiesčio savivaldybės darbuotojai sulaukia išties nemažai. Vieni juos rašo internetu, kiti skambina ir praneša adresus, kurias gatves reikia nuvalyti.

Anot A. Barbšio, daugiabučių namų administratoriai patys turėtų organizuoti sniego valymą kiemuose ir įvažose į kiemus.

"Kalbėjome su mūsų Viešosios tvarkos skyriumi, kad reikėtų paraginti administratorius, kurie turi rūpintis įvažomis į kiemus ir kiemų aikštelėmis, taip pat namų bendrijas, kurios turi išvalyti ne tik takus, paberti smėlio priėjimuose prie laiptinių, bet taip pat išsivalyti ir įvažas į kiemus", – kalbėjo mero pavaduotojas.

Klaipėdos gatvių valytojai dirba po 20 valandų per parą

Nuo ketvirtadienio Klaipėdą užklupęs gausus sniegas ir šaltis uostamiesčio gatves sukaustė ledo luitais, kuriuos ištirpdyti nepadeda nei šimtai tonų išbarstytos druskos, nei gatvių valymas be sustojimo. Pirmadienį į pasitarimą uostamiesčio gatvių valytojus sukvietęs Klaipėdos meras V. Grubliauskas prašė kelininkų imtis visų įmanomų priemonių, kad situacija būtų gerinama kuo sparčiau ir tuo pačiu ragino klaipėdiečius kiek įmanoma apriboti keliones savo transportu, važiuoti lėčiau, o miesto gatvėse ir kiemuose būti itin atsargiems.

„Ne tik Klaipėdoje, bet visame pajūrio regione esame pakliuvę į ledo spąstus, todėl reikia kantriai ištverti šį nemalonų gamtos siurprizą. Kontroliuojame kiekvieną gatvių valytojų žingsnį, reikalausime jų atsakomybės. Bet puikiai suprantame, kad nei baudos, nei pagrūmojimai sankcijomis sniego kritimo iš dangaus nesustabdys. Vienintelis būdas – prisitaikyti prie situacijos ir bendromis pastangomis įveikti snygio sukeltus nepatogumus. Kviečiu būti atsargiems, vengti nereikalingų kelionių, kooperuotis keliems į vieną automobilį vykstant į miestą, darželį, mokyklą, darbą“, – sakė V. Grubliauskas, Klaipėdos miesto meras.

Savivaldybės administracija kreipsis į daugiabučių namų administratorius, bendrijų pirmininkus, kad jie šią savaitę stropiau ir dažniau valytų teritorijas, nes daugumos miesto kiemų ir šaligatvių priežiūra yra jų pareiga. O dėl nenuvalytų įvažiavimų į kiemus gali sutrikti atliekų surinkimas, neįvažiuoja pagalbos tarnybų automobiliai.

Pasak dvidešimt metų Klaipėdos miesto gatves valančios įmonės „Vakarų švara“ direktoriaus patarėjo Virgilijaus Šidlausko, tokios ekstremalios gamtinės sąlygos, kokios užklupo pajūrį praėjusios savaitės pabaigoje, pasitaiko itin retai.

„Stichija Lietuvoje prasidėjo nuo Klaipėdos, ir, pagal sinoptikų prognozes, panašu, kad čia tęsis dar visą savaitę. Ketvirtadienį per pusdienį iškrito iki 30 centimetrų storio sniego ir tuo pat metu oro temperatūra krito iki -10 laipsnių. Šlapias sniegas iškart ant kelio dangų suformavo ledo sluoksnį“, – aiškino V. Šidlauskas.

Centrinę ir šiaurinę Klaipėdos dalį valančios bendrovės „Klaipėdos autobusų parkas“ generalinis direktorius Vaidas Ramanauskas patvirtino, kad visą praėjusią savaitę gatvės buvo barstomos druska, o prasidėjus snygiui nuo ketvirtadienio įprasta druskos norma 15 gramų kvadratiniam metrui padidinta iki 50 gramų. Nuo penktadienio prie sankryžų ir įkalnėse buvo barstoma gausiau ir dažniau, tačiau vietomis susidariusio iki 5 centimetrų ledo sluoksnio ištirpinti nepavyksta.

„Mūsų technika dirba po 20 valandų per parą. Barstome druską, druskos ir smėlio mišinį, pilame druskos tirpalą. Problema ta, kad savaitgalį laikėsi žema temperatūra ir, nepaisant visų mūsų pastangų, susiformavęs ledas neištirpo. Yra pasvarstymų, kad gal mūsų nusipirkta druska neefektyvi, bet ją ne pirmus metus naudoja daugelis Lietuvos miestų. Manyčiau, kad pagrindinis situacijos faktorius yra nepalankios oro sąlygos“, – aiškino V. Ramanauskas.

Ši savaitė pranašaujama ne tokia šalta kaip praėjusi. Pasak kelininkų, lauko temperatūrai esant arti nulio druskos poveikis daug efektyvesnis. Bet ne viskas priklausys nuo kelininkų. Jei gamta vėl pažers sniego, druska neatliks savo darbo, nes ji tik tirpdo sniegą, bet neardo po juo esančio ledo. Visgi, kelininkai patikino, kad ir šią savaitę Klaipėdos gatvėse dirbs maksimaliu intensyvumu.

Žemiau skelbiami rangovų kontaktai, kuriais galima kreiptis dėl Klaipėdos miesto gatvių valymo.

Per artimiausią parą bus išbarstyta dar panašiai tiek. Palyginimui – pernai per visą žiemą, kuri nebuvo labai snieguota, sunaudoti apie 7 tūkst. tonų šio mišinio.

„Kauno švaros“ viešųjų ryšių specialistas Jonas Tumpa primena, kad gatvės valomos ir sningant, tik toks valymas nėra toks efektyvus, kokio tikėtųsi vairuotojai.

Anot jo, sekmadienį į Kauno gatves kelininkai išvažiavo apie 15 val. Mestos visos pajėgos: 16 sunkvežimių, dešimt iš jų – su barstytuvais ir sniego valymo peiliais, šeši – tik su sniego valymo peiliais.

Pėsčiųjų zonų valyti ir barstyti smėlio-druskos mišinį išsiųsti trylika traktorių. Be to, pajungtos ir mobiliosios brigados, prižiūrinčios viešojo transporto stoteles, požemines perėjas, kitas pėsčiųjų zonas, kurias sunku pasiekti su specialia valymo technika. Tai sudaro dar apie pusšimtį darbuotojų. 

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Pasiteiravus apie situaciją įkalnėse, J. Tumpa teigė, kad sumaišties įnešė ne tiek pats slidumas, kiek galbūt vairuotojų patirties trūkumas ar neatsakingumas. „Daugiausiai problemų kilo dėl to, kad sustojus įkalnėje kai kuriems buvo sudėtinga pajudėti iš vietos. Jeigu yra judantis eismas, automobiliai tikrai nesustoja, kyla į kalną. Bet vieni ar prisibijo, ar su prastos kokybės padangomis važiuoja… Aišku, oro sąlygos nelepina. Pridrėbė sniego, druska taip efektyviai ir greitai neveikia, taip buvo atsiradę labai slidžių ruožų“, – kalbėjo atstovas.  

Snygio intensyvumas – labai didelis. Galima sakyti – ekstremalus.

Pagrindinės miesto gatvės per pirmas 20 val. buvo barstytos arba valytos po 5-10 kartų.

„Miesto gatvių valymas nenutrūkęs iki šio. Į gatves ir kitas erdves esame išleidę visą savo turimą techniką“, – pirmadienį priešpiet pasakojo J. Tumpa. Dirbama keliomis pamainomis. Darbuotojai keičiasi, tačiau burzgiančios technikos kiekis – maksimalus.

Darbas tokiu tempu, planuojama, dar tęsis apie parą. Maždaug iki antradienio vidurdienio.

„Snygio intensyvumas – labai didelis. Galima sakyti – ekstremalus“, – kalbėjo J. Tumpa. 

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Jis pabrėžė, kad dvigubai ar trigubai daugiau technikos padėtų šiuo atveju greičiau valyti gatves, bet tokio intensyvumo snygis būna tik kartą per metus arba kartą per trejus metus. Tad prisipirkti daugiau technikos, kai didesnio technikos parko poreikis – labai retas, būtų per didelė prabanga miestui. Visais kitais atvejais, pakanka turimų techninių pajėgumų.

Dar sekmadienį savo feisbuke meras rašė, kad šioms bendrovėms jau pateiktos pastabos ir veikiausiai bus pritaikytos griežčiausios sankcijos.

"Be abejo, pretenzijos tiekėjams pareikštos nedelsiant, manau, kad sankcijos iki pačių griežčiausiųjų bus pritaikytos, bet gatvėse ir keliuose slidinėjome vakar, slidinėjame ir šiandien, nors tos druskos ("afrikietiškosios") beriama buvo gerokai daugiau, nei reikėtų pagal normatyvus. Tačiau efektas – arba minimalus, arba jo net ir nebuvo ir tai, deja, bet faktas", – skelbė V. Grubliauskas.

Tad pirmadienį susitikus su šiaurinę uostamiesčio dalį valančios bendrovės "Klaipėdos autobusų parkas" ir kitais gatvių valymą turinčiais užtikrinti rangovais buvo pasikalbėta.

Savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus specialistai įvertins bendrą situaciją – kiek gatvių valoma, barstoma, prižiūrima.

Pagrindinis dalykas – barstyti ir važiuoti, daugiau nėra variantų.

"Vien kalbėti apie druską, druskos sudėtį, druskos efektyvumą turbūt nepakanka. Nes tokia druska daug kas, ne tik Klaipėda, naudojasi, bet esmė barstymo procesuose, kai išbarstoma, o po kiek laiko nuvaloma. Tai – sudėtingi technologiniai procesai, kuriuos privalo koreguoti, koordinuoti ir įgyvendinti tą atliekantys specialistai", – pabrėžė meras.

Anot uostamiesčio savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Andriaus Dobranskio, važiuos didesnis skaičius transporto priemonių, tačiau stebuklų tikėtis nereikėtų.

"Išgirdome iš rangovų, kad situacija – sudėtinga. Labiausiai dominantis laikotarpis – nuo praeito penktadienio, savaitgalį. Sutarėme taip, kad rangovai dirbs maksimaliomis apsukomis – visada kelyje, barstys druską maksimaliais kiekiais, žvyrą, taip pat laistys druskos tirpalu, tai yra visos priemonės, kurios veiksmingos ir sugalvotos. Pagrindinis dalykas – barstyti ir važiuoti, daugiau nėra variantų", – teigė A. Dobranskis.

Esant galimybei patariama atsisakyti kelionių.

"Matome vaizdą pro langą, tad, jeigu situacija tokia, nieko gero čia kol kas nebus", – kalbėjo A. Dobranskis.

„Įsivyravus sausiems orams kelkraščiuose po žiemos susikaupusios išbarstyto žvyro, smėlio ir kitos sąnašos yra pridžiūvusios prie kelio dangos ir viena mašina nepajėgia jų efektyviai sušluoti ir susiurbti. Todėl buvo nuspręsta viena po kitos leisti dvi ar tris mašinas ir toks šlavimo būdas pasirodė kur kas efektyvesnis“, – pasakojo Vaidas Ramanauskas, UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ generalinis direktorius.

KAP eksploatuojamos vakuuminės šlavimo mašinos kelio dangą pirmiausia sudrėkina, metaliniais šepečiais išjudinamos kelkraščių sąnašos ir pakeltas gruntas bei dulkės vakuuminiu būdu susiurbiamos į cisternos rezervuarą. Visgi po žiemos, kai gatvėse buvo išbarstyta tūkstančiai tonų smėlio-druskos mišinio, yra susikaupęs storas nuosėdų sluoksnis, kurio vieno valymo metu nepavyksta išjudinti. Prognozuojama, jog KAP mašinos dar bent mėnesį turės vykdyti intensyvius šlavimo darbus, kol miestas bus iškuoptas nuo žiemos palikimo.

KAP turimos gatvių šlavimo mašinos gali dirbti tik tuomet, kai lauke yra teigiama temperatūra. Ankstyvas šiemetinis pavasaris Klaipėdos gatvių šlavimo darbus leido pradėti nuo kovo pirmųjų dienų.

Klaipėdos miesto savivaldybė specializuotą gatvių valymo techniką įsigijo siekdama mažinti oro užterštumą kietosiomis dalelėmis, kurios ypač kenkia žmonių sveikatai. UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ 2019 m. laimėjo savivaldybės skelbtą viešąjį konkursą teikti šią paslaugą trejus metus. Vakuuminiai automobiliai gali nuo Klaipėdos gatvių siurbti dulkes, purvą, rinkti lapus.

„Po žiemos kelkraščiuose yra susikaupę daugybė tonų išbarstyto smėlio-druskos mišinio. Kaip ir kasmet, visa tai teks mums sušluoti, susiurbti ir išvežti utilizavimui“, – sakė Imantas Paliakas, UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ Eksploatacijos departamento direktorius.

Nors Klaipėdoje rytais dar vyrauja minusinė temperatūra ir todėl šlavimo mašinos negali naudoti drėkinimo įrangos, įdienojus mieste dirba visos KAP šlavimo mašinos.