Anot buvusių VSD vadovų, žvalgybų darbas yra rinkti slaptą informaciją apie išorines grėsmes, tuo tarpu socialinės problemos, pabrėžia jie, yra ir viešai žinomos, ir jau dabar kitų Vyriausybės institucijų nagrinėjamos.

2010-2015 m. VSD vadovavęs Gediminas Grina Eltai akcentavo, kad Lietuvos žvalgybos institucijos yra atsakingos už išorines grėsmes, o ne vidines. Pasak jo, socialinės problemos yra kitų Vyriausybės institucijų atsakomybė.

„Žvalgybos institucijų paskirtis nėra rūpintis vidinėmis problemomis. Žvalgybos institucijų ir kontržvalgybos paskirtis rūpintis išorėje kylančiomis grėsmėmis. Vidinės grėsmės yra Vyriausybės ir ministerijų reikalas, jeigu jos kyla dėl kažkokių vidinių priežasčių. Niekada žvalgybos institucijos nenagrinės vidinių priežasčių, nes tai ne jų paskirtis“, – Eltai sakė G. Grina.

„Grėsmės, kurios yra viduje, jas turi žinoti ministerijos. Jeigu jūs kalbate apie socialines problemas, pirmiausia, tai ministro atsakomybė. Jis nežino, kokios yra vidinės grėsmės? Juk čia nėra slaptos grėsmės. Žvalgybos institucijos yra slaptos ir jos aiškinasi tuos dalykus, kurių niekas viešai nežino. Tai yra esminis dalykas ir mūsų politikai to niekaip per 30 metų suprasti negali. Todėl ir kyla tokie nesusipratimai, kuomet kairė nežino, ką daro dešinė“, – sakė buvęs VSD vadovas.

Žvalgybos institucijų paskirtis nėra rūpintis vidinėmis problemomis.

G. Grinai pritarė ir pirmasis VSD vadas Mečys Laurinkus.

„Ar tą reikia daryti VSD, manau, kad ne. Tai nėra institucija, kuri tokius papildomus tyrimus turi atlikti, jie neturi specialistų tokioms vidinėms grėsmėms vertinti. Čia reikia specialistų, tokius dalykus atlieka įvairūs institutai. Pasaulyje daug tokių egzistuoja ir valstybės specialiai juos kuria ir juos apmoka. Tuomet yra užsakymai ir jie skelbia šiuos dalykus viešai. Saugumo tarnybos vienos to negali padaryti, nes neturi tam žmonių“, – sakė Eltai M. Laurinkus.

M. Laurinkus taip pat teigia, kad nors jis supranta prezidento norą gilesnės vidinių procesų valstybėje analizės, bet, pasak buvusio VSD vadovo, tam jau yra sukurti institutai.

„Ateityje gal ir būtų gerai tokį nedidelį tinklelį turėti žmonių, kur būtų galima užsakyti tokį tyrimą. Jį skelbti kaip tam tikrą perspėjimą, ar ką nors. Nesvarbu kaip tai pavadinsi, nereikia visko įvardinti grėsmėmis. Iš esmės aš suprantu, ką nori prezidentas pasakyti, kad jis nori gilesnės vidinių įvairių procesų valstybėje analizės“, – teigė M. Laurinkus.

Pasak M. Laurinkaus, nereikėtų socialinių problemų lyginti su išorinėmis grėsmėmis.

„Tai iš tikrųjų yra nelygūs dalykai. Karinė grėsmė yra didesnė už grėsmes, kurias kelia socialinės problemos, (...), bet aš (prezidento – ELTA) mintį suprantu ir ji gana teisinga“, – sakė jis.

VSD: departamento veiklą reglamentuoja Žvalgybos įstatymas

Ar departamentas galėtų grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime pateikti ataskaitas ne tik apie išorines grėsmes, bet ir apie vidines (socialinė atskirtis, regionų atskirtis ir t.t), VSD pateikė Eltai atsakymą.

„Valstybės saugumo departamento veiklą reglamentuoja Žvalgybos įstatymas. Vienas iš kontržvalgybos uždavinių yra „prognozuoti, nustatyti ir šalinti rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes, kylančius Lietuvos Respublikos viduje ir galinčius turėti įtakos visuomeniniams politiniams, ekonominiams procesams, taip pat kuriais gali būti pažeidžiami valstybės suverenitetas, teritorijos neliečiamybė ir vientisumas, konstitucinė santvarka, valstybės interesai, gynybinė ir ekonominė galia. Valstybės saugumo departamentas, remdamasis Žvalgybos įstatymu, kasmet visuomenei pateikia Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą. Šiame dokumente vertinami įvykiai, procesai ir tendencijos, darantys didžiausią įtaką Lietuvos nacionalinio saugumo situacijai“, – Eltai atsiųstame atsakyme teigia VSD Strateginės komunikacijos skyrius.

ELTA primena, kad ketvirtadienį prezidentas užsiminė, jog VSD ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) kasmet ruošiamame grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime norėtų matyti ir įspėjimus apie šalies vidaus grėsmes.

„Vidinės priežastys yra nė kiek ne mažiau svarbios, nei išorinės. Tai yra vis dar didelė socialinė atskirtis, regionų atskirtis, žmonių nepasitikėjimas teismais, teisėtvarkos sistema (...) Esu įsitikinęs, kad mūsų vidinės grėsmės turi būti atspindėtos ir mūsų nacionalinio saugumo ataskaitose kaip lygiavertės, o kai kuriais atvejais – kaip svarbesnės, palyginti su išorinėmis grėsmėmis“ ketvirtadienį laidai „Delfi Dėmesio centre“ sakė jis.

„Tikėjausi daugiau kaip iš vadovo, tačiau žinant, kaip tuo metu buvo vykdoma veikla, nenustebau, kad gavome tokius atsakymus iš G. Grinos“, – trečiadienį po uždaro komiteto posėdžio žurnalistams sakė D. Gaižauskas.

„Kai kurias aplinkybes G. Grina sugebėjo paaiškinti, kodėl vienokių ar kitokių veiksmų VSD nesiėmė ar negalėjo imtis dėl nuolat gaunamos informacijos apie Rusijos įtaką politiniams procesams. Tikėjausi plačiau ir smulkiau, kad detalizuotų, bet į vieną iš pagrindinių dalių, veikimo ar neveikimo VSD arba politikų, atsakymą gavome“, – teigė NSGK vadovas.

Komiteto narių G. Grinai užduotų klausimų D. Gaižauskas nedetalizavo, tik patvirtino, kad domėjosi „bendrąja prasme apie Rusijos daromą įtaką per Rusijos ambasados darbuotojus Lietuvos politiniams procesams“.

VSD vadovavęs 2010–2015 metais G. Grina trečiadienį liudijo tyrimą dėl Seimo narės I. Rozovos ryšių su rusų diplomatais atliekančiam NSGK.

Išėjęs iš uždaro NSGK posėdžio G. Grina savo liudijimo komitete BNS sakė nekomentuosiantis.

Pasak D. Gaižausko, toliau komitetas planuoja domėtis, kaip į saugumo informaciją apie galimą Rusijos įtaką reagavo buvę ir esamas parlamento vadovai.

„Dar nenusprendėme, bet panašu, kad kviesimės visus buvusius Seimo pirmininkus, Ireną Degutienę, Arūną Valinską, Vydą Gevilą, Loretą Graužinienę ir Viktorą Pranckietį, kaip vertino gautą informaciją, kokių veiksmų ėmėsi ar nesiėmė. Tyrimas susijęs su Rusijos įtaka Lietuvos politinei sistemai, I. Rozova tik vienas iš asmenų, į kurį buvo nusitaikiusi (Rusija – BNS)“, – kalbėjo komiteto vadovas.

Tyrimas dėl I. Rozovos nuslėptų ryšių su Rusijos diplomatais inicijuotas paaiškėjus, jog 2018 metų sausį Seimo pirmininkas V. Pranckietis gavo VSD rekomendaciją neišduoti politikei leidimo dirbti su įslaptinta informacija.

VSD dokumente rašoma apie tarimąsi su Rusijos diplomatais dėl finansinės paramos Rusų aljansui, Seimo narės bendravimą su iš Lietuvos 2014 metais išsiųstu Rusijos generaliniu konsulu Vladimiru Malyginu.

Šių kontaktų I. Rozova nenurodė prašyme išduoti leidimą dirbti su įslaptinta informacija.

Parlamentarė laikosi pozicijos, kad jos ryšiai su rusų diplomatais nebuvo asmeniniai, todėl ji neturėjusi jų deklaruoti VSD klausimyne.

Seimas NSGK taip pat pavedė atlikti tyrimą politikų, disponavusių informacija apie I. Rozovą, veiksmų. Komitetas aiškinsis, kokius sprendimus, susipažinęs su medžiaga apie I. Rozovą, priėmė Seimo pirmininkas, kiti informaciją gavę Seimo nariai.

Seime I. Rozova priklauso Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijai.

Tyrimą NSGK turi baigti iki balandžio 30 dienos.

.Apie tai ir daugybę kitų šios situacijos aspektų laidoje „Dėmesio centre“ diskutavo buvę VSD vadovai Gediminas Grina (vadovavo 2010–2015 m. m.) ir Mečys Laurinkus (1998-2004 m. m.).

– Daugiausiai klausimų kelia sekimo laikotarpis – daugiau nei 10 metų nuo 2006 metų iki 2017 metų Ar tokio ilgi tyrimo terminai – normalu?

G. Grina: Jeigu žiūrėtume kaip žvalgybos institucijai, tai bet ką tirti terminų nėra, nes žvalgybiniai objektai neturi terminų. Tai nėra teisėsauga.

– Jei manoma, kad kažkokie procesai kelia pavojų nacionaliniam saugumui, jie stebimi nuolat?

G. Grina: Dar reikia pabrėžti, ne šiaip sau stebimi, bet pagal Valstybės gynimo tarnybos (VGT) duotas užduotis.

– Kitaip tariant, VGT 2006 m. galėjo pavesti vykdyti tam tikrą tyrimą?

G. Grina: Man sunku spręsti pagal 2006 m., bet galbūt nuo 2010 m. VGT spręsdavo dėl užduočių. Dar iki įstatymo, iki man tampant direktoriumi, buvo nuspręsta, kad VSD turi veikti kaip žvalgybos institucija. Ir VGT pradėjo formuoti užduotis VSD.

– P. Laurinkau, didesnis nei 10 metų terminas jums neatrodo įtartinai? Nes renkant tiek laiko duomenis, galima surinkti informacijos apie bet ką.

M. Laurinkus: Ne, 10 metų tikrai nereikia, mūsų sąlygomis, mūsų teritorijoje, mūsų galimybėmis užtenka pusmečio. Tai yra ilgiausiai.

– Jei pusmetį vykdai kažkokio žmogaus ar kažkokios veiklos operatyvinį tyrimą, tu gali nustatyti, ar yra vykdoma kažkokia veikla? Daugiau tirti, sekioti 10 metų tikslo nėra?

M. Laurinkus: Bet kuriuo aspektu – ir specialiu, ir bendresniu – tiek laiko nereikia mūsų sąlygomis, kadangi viskas yra kaip ant delno, daug metų viskas matosi. Lietuva yra toks didžiulis katilas, kurio viename gale tarkšteli, kitame atsiliepia – yra palyginti nedidelė bendruomenė. Kai yra tiriami ilgi, daug valstybių apimantys procesai, o čia viską galima labai greitai ištirti.

– Kaip jūs vertinate tokį ilgą laikotarpį?

M. Laurinkus: Aš nežinau, kodėl taip yra įrašyta, manau, kad realiai taip nebuvo.

– Pokalbiai matosi iš įvairiausių laikotarpių.

M. Laurinkus: Nesvarbu, gali būti didžiulės pertraukos ir tai nieko stebėtino. Žiūrint pagal reikalą, bet tiek laiko nereikia. Parašyta, tai negi pradėsi ginčytis. Ne tame esmė. Esmė tame, kad tai pozityvus dalykas, gerai, kad tai padaryta, gerai, kad paviešinta ir viskas gerai.

– Kodėl jūs tai laikote pozityviu dalyku?

M. Laurinkus: VSD yra vienintelė Lietuvoje institucija, kuri dar gali daryti tokį analitinį, apibendrinantį darbą – apibendrintas tendencijas, kas vyksta šiuo atveju tarp verslo ir politikos. O tai yra problema, kuri yra laužta iš piršto. Tokie egzistuoja ne tik Lietuvoje.

– P. Grina, jūs irgi pozityviai vertinate tai, kad tokia informacija pasirodė viešai?

G. Grina: Vienas dalykas – informacija, kuri yra išslaptinta, tai šiuo atveju – šis dokumentas. Išslaptinti dalykai negali būti slepiami, nes jie nebėra slapti. Jei kalbame apie tas užtušuotas vietas, tai visuomenei parodyta, kad kažkas palikta įslaptinta. Dabar klausimas, ką VSD daryti? Ar išslaptinti tas užtušuotas vietas? Ir čia yra du keliai. Gaunasi, kad VSD yra statomas į dviprasmišką padėtį. Jei jis paklus politikų reikalavimams ir išslaptins tai, kas pajuodinta, natūralu, kad gali prasidėti teisminiai procesai. Jei VSD pilnai vadovausis įstatymais ir neišslaptins tų pajuodintų vietų, tai savotiškas pyktis su politikais.

Labai reikia skirti, kas yra teisėta, ir kas yra teisinga.

M. Laurinkus: Pritariu. Jei man būtų tokia situacija, aš asmeniškai organizuočiau, kad nereikėtų braukyti. Nereikėtų intriguoti visuomenės specialiai. Čia yra neapgalvotas dalykas.

– Sakote, kad VSD turėjo taip suformuluoti, kad nereikėtų nieko braukyti? Gal VSD nežinojo ir nesitikėjo, kad tai taps vieša?

M. Laurinkus: Šiais laikais reikia tikėtis, kad viskas taps vieša. Gal dar prieš 20 metų... O dabar yra išviešinimo galimybės nepaprastai didelės.

– Kokią išeitį jūs matytumėte? VSD, akivaizdu, nenori atskleisti informacijos, kuri yra užtušuota, nes gali kilti teisinių problemų. Tokių problemų buvo, kai Rolando Pakso apkaltos procese figūravo toks pilietis Algirdas Drakšas, kurio pokalbiai buvo paviešinti. Vėliau jam nebuvo suformuluoti jokie kaltinimai ir jis laimėjo dėl pokalbių paviešinimo. Šiuo atveju pokalbiai viešinami. Yra Dariaus Mockaus, kai kurių politikų ir t.t. žinutės. Kai kurie iš jų nėra įtariamieji ir jų pokalbiai yra paviešinti. Einant prie tų užtušuotų vietų, kaip VSD turėtų elgtis?

M. Laurinkus: Manau, kad tęsis, bus įvairių niuansų. Tačiau akcentuočiau kitą dalį, kuri man yra svarbesnė – mes esame toje zonoje, kurioje turime spręsti verslo ir politikos problemą. Ji yra reali, konkreti, bet nesakau, kad ji yra grėsminga. Bet ji yra. Ir nereikėtų žiūrėti pro pirštus, tai yra tas tarpas, kai tą reikia daryti. Iš politologinės pusės – Lietuvos valstybė nėra suradusi tinkamo dialogo su verslu. Tokioj sutelktoj visuomenėj tą santykį reikėjo iškloti, kur nubrėžti ribas. Tai įmanoma padaryti, nėra lengva jas išlaikyti, bet Lietuvoje vyriausybės neieškojo tokio dialogo. Ir su verslu yra vienas pirmųjų signalų, kad jis yra būtinas.

– Iš to, kas čia parašyta, nekyla išvados, kad reikia papildyti Baudžiamąjį kodeksą numatant kažkokius konkrečius dalykus? Gal visgi iš tos pilkos zonos reikia bandyti įstatymų prasme eiti į kažkokias labai aiškiai reglamentuotas situacijas? Nes čia labai sunku dabartinėje teisinėje bazėje apibūdinti, kas čia per veikla.

G. Grina: Įvesčiau dar du dalykus. Labai reikia skirti, kas yra teisėta, ir kas yra teisinga. Kol mes nesurasime bendro vardiklio, kaip suįstatyminti šituos dalykus, kaip rasti bendrą vardiklį tarp verslo ir, tarkim, vykdomosios valdžios. Kuo daugiau įstatyminės reglamentacijos, tuo daugiau aiškumo. Mes turime ilgą raštą ir gali kiekvienam kilti klausimas „kas iš to?“, nes galbūt iš teisingumo pusės vertinu vienaip, o kiti vertina iš teisėtumo pusės.

– Ir iš moralės pusės.

G. Grina: Taip. Dabar klausimas, koks toliau bus etapas. Sakykime, mes morališkai iš teisingumo pusės kažką nusprendėme, bet bus kitas etapas – teismų procesas. Reiškia, iš teisėtumo pusės, kaip tada viskas baigsis?

M. Laurinkus: Yra niuansai. Bet jeigu sakytume, ką reikėtų dar kartą peržiūrėti partijų finansavimo tvarką. Atrodo, kad ji yra griežta. Aš buvau prieš tokią nuostatą (draudimą įmonėms remti partijas – LRT). Jau geriau yra žinoti, kas yra kas, kiek, už ką, kadangi tai realūs procesai – kaip JAV yra konkretūs rėmėjų sąrašai. Čia išgirdau labai protingą pastabą, kad yra tarnautojų elgesio kodeksas, kuris neegzistuoja Lietuvoje. Tada nusibrėžtų, kur yra ta raudona linija. Bet yra daugybė dalykų, niuansų, kur yra nelabai aišku. Yra daug subtilių dalykų, kurie yra ties riba, bet ten nėra peržengta raudona linija.

– Ši pažyma atsirado tada, kai prezidentė atsidūrė viešųjų ryšių krizėje, kai buvo paviešinti jos laiškai su Eligijumi Masiuliu. Jau buvo galima susidaryti įspūdį, kad tie laikai jau po truputį praeina, kurį laiką to nebuvo ir vėl, saugumo informacija paleista į viešą erdvę.

G. Grina: Vertinu labai paprastai. Kai Lietuvoje baigsis laikai, kai VSD yra kraštinis žaidėjas. Jei kalbame apie šią pažymą, tai kas jos prašė? Šį klausimą atsakykite.

– Jos prašė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, vykdantis tyrimą ir taip pat ši pažyma, pagal dabar žinomą informaciją, buvo nusiųsta aukščiausiam valstybės pareigūnui.

G. Grina: Bet čia yra standartas. Bet kitas klausimas, kaip politikai eksploatuoja šią informaciją, nereikėtų į šį žaidimą painioti VSD.

– Jūs sakote, kad šiuo atveju žvalgybos institucija lieka kraštine, nors tai yra politikų tarpusavio santykių reikalai?

M. Laurinkus: Būtent. Aš netgi norėjau kreiptis į valstybės vadovus nustoti tą praktiką daryti, nes ji labai dažnai naudojama. Bet vėlgi galbūt neverta dejuoti, paprasčiausiai reikia žiūrėti taip – dėl to paskelbimo, dėl to susirašinėjimo man kilo klausimas. Jei tai darė E. Masiulis, tai pasielgė labai nedžentelmeniškai, švelniai pasakius. Turi būti kažkokios vertybės. Vis dėlto, kaip suprantu, yra daugiau objektų – tai yra platesnė problema. Tai yra svarbiau ateičiai, ką čia daryti. Manau, kad diskusijų galėtų būti daugiau. Išvis, tarp valstybės ir verslo dialogo.

Seimas ketvirtadienį rezoliucija pareiškė, kad Lietuva įsipareigoja „ir toliau sudaryti sąlygas tautinių bendrijų atstovams mokytis bendrojo ugdymo mokyklose puoselėjant savo kalbą, kultūrą ir papročius“.

Už tokią liberalo Gintaro Steponavičiaus kartu su grupe skirtingoms frakcijoms priklausančių parlamentarų inicijuotą rezoliuciją balsavo 26 Seimo nariai ir 9 susilaikė.

Dokumente sakoma, tokį pareiškimą Seimas priima „reaguodamas  į viešai išsakytus visuomenę supriešinančius pasisakymus dėl tautinių mažumų mokyklų“.

Buvęs Valstybės saugumo departamento vadovas Gediminas Grina po žiniasklaidos pranešimų apie Rusijon į stovyklas vykusius tautinių mažumų mokyklų moksleivius iškėlė idėją iš viso atsisakyti tautinių mažumų mokyklų, paliekant jas kaip sekmadienines mokyklas.

„Tokios mokyklos visiškai neugdo pilietiškumo, nes jos yra izoliuotos tautinės visuomenės prasme“, – BNS sakė G.Grina.

Reaguodamas Seimas, rezoliucija konstatuoja, kad Lietuvos įsipareigojimai ir vykdoma politika, užtikrinant tautinių bendrijų teises, išlieka nuosekli, grindžiama Konstitucija, Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija bei tarptautine teise.

Taip pat dokumentu Seimas „pabrėžia tautinių bendrijų integravimo svarbą siekiant mažinti nedraugiškų Lietuvai valstybių įtaką vidaus politikai“ ir ragina visas Lietuvos institucijas skirti deramą dėmesį tautinių bendrijų visavertei integracijai į Lietuvos gyvenimą, efektyviai sprendžiant jų problemas, rūpinantis  mokyklų ugdymo  kokybe, mokytojų kvalifikacijos kėlimu, mokyklų aprūpinimu ugdymui reikalingomis priemonėmis.

Lietuvos rusų sąjungos išreiškė pasipiktinimą dėl buvusio Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovo Gedimino Grinos siūlymo naikinti tautinių mažumų mokyklas.

Lietuvos rusų sąjungos pirmininko Sergejaus Dmitrijevo teigimu, savo pareiškimais buvęs VSD vadovas ragina suvaržyti konstitucines Lietuvos tautinių mažumų teises, kursto tautinę nesantaiką ir demonstruoja neapykantą.

„Lietuvos Respublikos Konstitucija garantuoja teisę piliečiams, priklausantiems tautinėms bendrijoms, puoselėti savo kalbą, kultūrą ir papročius, o tautinės neapykantos bei diskriminacijos kurstymas Konstitucijoje yra įvardinta kaip nusikalstama veikla. Man keista, kad buvęs VSD vadovas, kuris vykdydamas savo pareigas turėjo saugoti konstitucinius mūsų valstybės pamatus, dabar gali leisti sau svaidytis tokiais pareiškimais“, - ketvirtadienį išplatintame pranešime teigia S.Dmitrijevas.

Jis sako sieksiąs išsiaiškinti, ar G.Grinos pareiškimas yra oficiali Pulkininkų asociacijos, kurios narys yra buvęs VSD vadovas, pozicija.

Po naujų žiniasklaidos pranešimų apie Rusijon į stovyklas vykusius tautinių mažumų mokyklų moksleiviu, G.Grina socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė, jog „laikas priimti valinį politinį sprendimą ir naikinti „švietimo getus“ – valdiškas mokyklas „kitataučiams“. Anot jo, tautinę kultūrą galima puoselėti šeštadieninėse mokyklose, bažnyčiose (cerkvėse) ir pan.

Trečiadienį BNS G.Grina tokią savo nuomonę grindė tuo, jog tautinių mažumų mokyklos „visiškai neugdo pilietiškumo, nes jos yra izoliuotos tautinės visuomenės prasme“.

Naujienų portalas 15min. lt šią savaitę paskelbė, kad vasarą grupė Visagino skautų vyko į Rusijos jaunųjų žvalgų organizacijos stovyklą, kur mokėsi žygiuoti, maskuotis, šaudyti, mėtyti granatas. Taip pat teisėsauga aiškinasi Vilniaus miesto tautinių mažumų mokyklos moksleivių dalyvavimo Rusijoje rengiamose sukarintose stovyklose „Sojuz“ aplinkybes, šio turimo metu buvo atliekamos kratos sostinės mokyklose.

Lietuvos rusų sąjungos pirmininkas Sergejus Dmitrijevas savo ruožtu teigia, jog specialiosios tarnybos nesugeba tinkamai informuoti ir įspėti mokyklų ir tėvų apie galimas grėsmes.

„Tautinių mažumų vaikai nekelia grėsmės Lietuvos saugumui. Už mūsų šalies saugumą atsakingos institucijos privalo užtikrinti, kad vaikai netaptų politinės ir propagandinės kovos įkaitais. Visi mes prisimename apie kratas rusų mokyklose, o juk įtarimai vis dar nėra niekam pareikšti. Kyla klausimas, kam naudinga žengti tokius neatsakingus žingsnius ir priešinti Lietuvos žmones. Šiuo atveju pirmiausia mokyklos turi būti tinkamai informuojamos apie galimas grėsmes, su vaikais ir tėvais turi vykti šviečiamoji veikla, o svarbiausia – vaikams turi būti pasiūlyta alternatyva – kad turiningai ir įdomiai savo laisvalaikį jie galėtų praleisti čia – Lietuvoje“, – sako S.Dmitrijevas.

Politologas Tomas Janeliūnas neapgalvota „dovana propagandinėms klišėms“ vadina buvusio Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovo Gedimino Grinos siūlymą naikinti tautinių mažumų mokyklas.

„Pats siūlymas tai daryti yra neapgalvotas“, - BNS trečiadienį sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių mokslų ir instituto dėstytojas.

Pasak jo, toks pareiškimas gali paskatinti kaltinimus Lietuvai pažeidinėjant tautinių mažumų teises.

„Vos tik perskaičius tokią žinutę man pirmoji mintis buvo - nedaug tereikėtų laukti, kol šitos žinios bus išverstos į rusų ir lenkų kalbas ir šitas buvusio VSD direktoriaus tezės galėsime skaityti rusiškuose ir lenkiškuose žiniasklaidos šaltiniuose, ir reakcija būtų labai nuspėjama: kad Lietuva skuba pažeidinėti tautinių mažumų teises, riboti jų galimybes gauti išsilavinimą savo gimtąją kalba“, - kalbėjo T.Janeliūnas.

„Tai tiesiog dovana galimoms propagandinėms klišėms, ir aš esu nustebęs, kaip buvęs saugumo pareigūnas, kuris puikiai žino visas propagandos subtilybes, taip neapgalvotai išdėstė savo nuomonę“, - pridūrė jis.

Pasak T.Janeliūno, spręsti tautinių mažumų mokyklose kylančias problemas reikia, bet dėl atskirų atvejų negalima abejoti visa tautinių mažumų švietimo sistema.

„Bandymas uždaryti tautinių mažumų mokyklas sukeltų didžiulį bendruomenių pasipiktinimą, nekalbant apie politines jėgas, kurios naudojasi tokiomis problemomis. Aš tikrai esu įsitikinęs,kad tose pačiose mokyklose galima užtikrinti normalų lavinimosi procesą, o jei jose yra žalingų veiklų, reikia spręsti konkrečias problemas - galbūt daugiau dėmesio skirti, nereikia jų užmiršti, daugiau domėtis, stebėti, kas ten vyksta“, - kalbėjo T.Janeliūnas.

Buvęs Valstybės saugumo departamento vadovas G.Grina po naujų žiniasklaidos pranešimų apie Rusijon į stovyklas vykusius tautinių mažumų mokyklų moksleivius iškėlė idėją atsisakyti tautinių mažumų mokyklų.

„Tokios mokyklos visiškai neugdo pilietiškumo, nes jos yra izoliuotos tautinės visuomenės prasme. Jei mokykla grindžiama ne bendros, o tautinės mažumos pagrindu, vadinasi, jie remiasi kažkokiu kitu pagrindu. Ir ką mes matėme pernai, ką matome šiemet - niekas nesikeičia, kiekvienas direktorius aiškina savo tiesą, o problema išlieka“, – BNS trečiadienį sakė G.Grina.

Buvęs VSD vadovas nesiėmė vertinti, ar tokius siūlymus įmanoma įgyvendinti dėl Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų. Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos konvencija numato, kad tose teritorijose, kuriose tradiciškai arba gausiai gyvena tautinėms mažumoms priklausantys asmenys, šalys „stengiasi kiek įmanoma užtikrinti, kad mažumoms priklausantys asmenys turėtų reikiamas galimybes mokytis tos mažumos kalbos arba mokytis ta kalba“.

Vis dėlto buvęs VSD vadovas sutiko, kad politikai nesiryžtų imtis tokių drastiškų priemonių ir savo siūlymą sakė esant idėja „pamąstymui“. „Tai yra žiaurus politinis sprendimas, aš tikrai nemanau, kad mūsų politikai tokius dalykus ryžtųsi daryti, bet pamąstymui – matome, kad problema tik gilėja“, – tvirtino G.Grina.

Siūlymą dėl tautinių mažumų mokyklų naikinimo jis paskelbė socialiniame tinkle „Facebook“, po naujų pranešimų apie tautinių mažumų mokyklų moksleivių keliones į stovyklas Rusijoje. Naujienų portalas 15min. lt šią savaitę paskelbė, kad vasarą grupė Visagino skautų vyko į Rusijos jaunųjų žvalgų organizacijos stovyklą, kur mokėsi žygiuoti, maskuotis, šaudyti, mėtyti granatas.

Taip pat teisėsauga aiškinasi Vilniaus miesto tautinių mažumų mokyklos moksleivių dalyvavimo Rusijoje rengiamose sukarintose stovyklose „Sojuz“ aplinkybes.

„Akivaizdu, kad Švietimo ir mokslo ministerija nesuvaldo situacijos, tai laikas priimti valinį politinį sprendimą ir naikinti „švietimo getus“ – valdiškas mokyklas „kitataučiams“. Tautinę kultūrą galima puoselėti šeštadieninėse mokyklose, bažnyčiose (cerkvėse) ir pan. O jei kas nors įkurtų privačią mokyklą „kitataučiams“, tokių diplomų nepripažinti (neskaitau NATO šalių diplomatų mokyklų)“, – reaguodamas į naujausią publikaciją paskelbė G.Grina.

Buvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Gediminas Grina iškėlė idėją atsisakyti tautinių mažumų mokyklų.

Pasak G.Grinos, tokios mokyklos tampa „švietimo getais“, todėl po to nereikia stebėtis šių moksleivių išvykomis į Rusijos sukarintas mokyklas.

„Tokios mokyklos visiškai neugdo pilietiškumo, nes jos yra izoliuotos tautinės visuomenės prasme. Jei mokykla grindžiama ne bendros, o tautinės mažumos pagrindu, vadinasi, jie remiasi kažkokiu kitu pagrindu. Ir ką mes matėme pernai, ką matome šiemet - niekas nesikeičia, kiekvienas direktorius aiškina savo tiesą, o problema išlieka“, – BNS sakė G.Grina.

Buvusio VSD vadovo vertinimu, šalyje neturėtų veikti nei valstybės finansuojamos, nei privačios mokyklos tautinių mažumų pagrindu, išskyrus tarptautines, NATO šalių diplomatų mokyklas.

„Aš manau, iš principo tokių mokyklų neturėtų būti. Jei yra organizacinis darinys, kas finansuoja visada atsiras, o šiam atvejui, manau, finansuotojų tikrai netrūks, žinant, kokie pinigai vaikšto iš Rytų pusės“, – į klausimą, ar siūlytų atsisakyti tik valstybinio finansavimo tautinių mažumų mokykloms, ar šių mokyklų iš principo, sakė G.Grina.

Buvęs VSD vadovas nesiėmė vertinti, ar tokius siūlymus įmanoma įgyvendinti dėl Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų. Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos konvencija numato, kad tose teritorijose, kuriose tradiciškai arba gausiai gyvena tautinėms mažumoms priklausantys asmenys, šalys „stengiasi kiek įmanoma užtikrinti, kad mažumoms priklausantys asmenys turėtų reikiamas galimybes mokytis tos mažumos kalbos arba mokytis ta kalba“.

„Aš tikrai nesu teisininkas ir tarptautinių konvencijų žinovas, bet Amerikoje tautinės mažumos mokosi šeštadieniais, o į valdiškas mokyklas vaikšto kartu“, – sakė G.Grina.

Vis dėlto buvęs VSD vadovas sutiko, kad politikai nesiryžtų imtis tokių drastiškų priemonių ir savo siūlymą sakė esant idėja „pamąstymui“.

„Tai yra žiaurus politinis sprendimas, aš tikrai nemanau, kad mūsų politikai tokius dalykus ryžtųsi daryti, bet pamąstymui – matome, kad problema tik gilėja“, – tvirtino G.Grina.

Siūlymą dėl tautinių mažumų mokyklų naikinimo jis paskelbė socialiniame tinkle „Facebook“, po naujų pranešimų apie tautinių mažumų mokyklų moksleivių keliones į stovyklas Rusijoje. Naujienų portalas 15min. lt šią savaitę paskelbė, kad vasarą grupė Visagino skautų vyko į Rusijos jaunųjų žvalgų organizacijos stovyklą, kur mokėsi žygiuoti, maskuotis, šaudyti, mėtyti granatas.

Taip pat teisėsauga aiškinasi Vilniaus miesto tautinių mažumų mokyklos moksleivių dalyvavimo Rusijoje rengiamose sukarintose stovyklose „Sojuz“ aplinkybes.

„Akivaizdu, kad Švietimo ir mokslo ministerija nesuvaldo situacijos, tai laikas priimti valinį politinį sprendimą ir naikinti „švietimo getus“ – valdiškas mokyklas „kitataučiams“. Tautinę kultūrą galima puoselėti šeštadieninėse mokyklose, bažnyčiose (cerkvėse) ir pan. O jei kas nors įkurtų privačią mokyklą „kitataučiams“, tokių diplomų nepripažinti (neskaitau NATO šalių diplomatų mokyklų)“, – reaguodamas į naujausią publikaciją paskelbė G.Grina.

Vienas Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas sunaikino tai, ką dešimtmetį kūrė jo pirmtakai, o po teroro aktų Prancūzijoje dabartinė departamento vadovybė bando surankioti dar likusius specialistus, išmanančius šių dienų siaubo priežastis ir pasekmes.

Po tragiškų rugsėjo 11-osios įvykiu Lietuvoje buvo susirūpinta kova prieš terorizmą. VSD pradėtas kurti šiai kovai skirtas padalinys. Kaip prisiminė tuometis departamento vadovas Mečys Laurinkus, jauni jo pavaldiniai metėsi į sritį, kuri tada Lietuvoje buvo mažai kam žinoma. Jie buvo pasiryžę išmokti daugiau užsienio kalbų, tobulintis geriausiose pasaulio mokymo ir specialiosiose institucijose, veikiančiose antiterorizmo srityje.

„Per dešimt metų jie turėjo galimybių šioje srityje taip ištobulėti, kad būtų galėję tapti profesoriais. Tiesaus atsakymo, kodėl reikėjo išformuoti buvusią VSD Antiteroristinės veiklos valdybą, neturiu. Galiu tik spėlioti. Gal nepatiko kai kurie joje dirbę žmonės, kaip antai buvęs valdybos vadovas Arūnas Paukštė? Pamenu, koks vyko spaudimas šiam padaliniui ir dėl Eglės Kusaitės, ir dėl Algirdo Petrusevičiaus bylų. VSD buvo „vagojamas“ skersai ir išilgai. Ar departamento vadovas Gediminas Grina galėjo nepasiduoti tokiam spaudimui? Manau, kad jį ir paskyrė tam, kad jis kažką panašaus darytų“, – svarstė M. Laurinkus.

Norėjo, kad VSD dirbtų kaip žvalgyba 

Savo ruožtu G. Grina tvirtino neturėjęs jokių piktų kėslų, kai jo nurodymu VSD nebeliko Antiteroristinės veiklos valdybos.

„Kai atėjau dirbti į departamentą, jo veikla buvo organizuota, kaip policinės institucijos. Normali žvalgyba taip veikti negali. Kalbos, kad aš specialiai panaikinau tą valdybą, yra visiški paistalai, o tie, kas taip kalba, absoliučiai neišmano žvalgybos“, – LRT.lt sakė neseniai iš VSD generalinio direktoriaus posto pasitraukęs G. Grina.

Pasak jo, buvę Antiteroristinės veiklos valdybos pareigūnai tebedirba VSD, o jai vadovavęs velionis Arūnas Paukštė (šių metų pavasarį nusišovė legaliai turėtu ginklu – LRT.lt) iš darbo išėjo savo noru, pasinaudojęs teise gauti užtarnautą pareigūno pensiją, ir iki mirties dirbo advokatu.

„Kai pradėjau vadovauti VSD, man visai buvo neįdomu, kas ką gaudė ar kokias bylas tyrė. E. Kusaitės byla – pavyzdys, kokių galima pridaryti nesąmonių, kai departamentas dirbdavo kaip policija. Taip pat pamenu, kaip buvo  puolamas Romualdas Vaišnoras (VSD vadovo pavaduotojas – LRT.lt), kai, tiriant E. Kusaitės bylą, jis gavo raštą iš Rusijos FSB. O dabar vėl linkstama link to, kad VSD būtų primestos teisėsaugos funkcijos. Jei valstybė padarys tokią klaidą, tai žvalgyba privalės daryti tai, kas priklauso kriminalistams“, – kalbėjo G. Grina.

Įstatymas liko nepakeistas

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Artūras Paulauskas teigė, kad G. Grina ne kartą jo prašė keisti Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą, kuriame numatyta, kad antiteroristinę veiklą koordinuoja būtent VSD:“G. Grina buvo principingai nusistatęs, kad departamentas tuo neturėtų užsiimti. Matyt, todėl ir buvo panaikinta Antiteroristinės veiklos valdyba. Bet gal ir buvęs jos vadovas A. Paukštė kažkuo buvo neįtikęs, nes esu girdėjęs, esą jis kažką ne taip daro. Gal turėjo įtakos ir garsioji E. Kusaitės byla? Akivaizdu, kad valdybos uždarymui įtakos turėjo įvairūs politiniai sprendimai.“

Komiteto vadovas pasidžiaugė, kad dabartinis VSD vadovas Darius Jauniškis sutiko, kad departamentas koordinuotų antiteroristinę veiklą Lietuvoje. Tai, anot A. Paulausko, yra didelis žingsnis į priekį.

Jis taip pat priminė, jog G. Grinos valdymo laikais tyliai buvo „numarinta“ ir Kovos su terorizmu programa.

Didžiausia problema –pinigai ir garsi byla

Politiniuose kuluaruose iki šiol kalbama, kad galbūt VSD Antiteroristinės veiklos valdyba nebūtų buvusi panaikinta, jei ne jos vadovas A. Paukštė, neįtikęs ir erzinęs įtakingus konservatorius dėl E. Kusaitės ir A. Petrusevičiaus, įtariamo susprogdinus VSD pareigūną Jurą Abromavičių bei tiltą per Bražuolę, bylų.

Buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas konservatorius Arvydas Anušauskas tai iš dalies patvirtino: „Pirmiausia baigėsi programos (kovos su terorizmu – LRT.lt) finansavimas, o kitas dalykas, kuris, mano galva, buvo svarbus, tai – E. Kusaitės byla, apie kurią daug kas kalbėjo. Pagaliau teismo sprendimai įrodė, kad VSD pareigūnai savo galias panaudojo netinkamai.“

Tačiau čia pat A. Anušauskas patikslino, esą E. Kusaitės byla reformoms VSD neturėjusi jokios įtakos. Esą viskas priklausę nuo to, koks departamentui buvo skiriamas finansavimas. O pinigų visada stigę. Pasak G. Grinos, net aštuonerius metus VSD finansavimas nebuvo didinamas, todėl ne vieną programą finansuodavo užsienio partneriai.

Prašo didinti finansavimą

Trečiadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete buvo svarstomos VSD finansavimo problemos. Pasak A. Paulausko, tam, kad departamentas šiuo metu galėtų bent minimaliai patenkinti savo poreikius, jam reikėtų būtinai kasmet skirti bent 2 mln. eurų, nors jo vadovybė paprašė 5 mln. eurų.

„Tačiau mūsų komitetas negali taip, kaip Seimo narys Kęstutis Glaveckas, prašyti 15 mln. eurų. Juk žinome, kad vyriausybė tiek tikrai neskirs. Todėl prašome realių sumų“, – kalbėjo A. Paulauskas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė dekretus, kuriais atleido Sigitą Butkų ir Romualdą Vaišnorą iš Valstybės saugumo departamento (VSD) direktoriaus pavaduotojų pareigų.

Prezidentūra pranešė, kad S.Butkus ir R.Vaišnoras atsižvelgiant į VSD direktoriaus Dariaus Jauniškio teikimą atleidžiami nuo birželio 26 dienos.

VSD direktoriaus pavaduotojais lieka dirbti Akvilė Giniotienė ir Alvydas Kunigėlis.

Pagal Žvalgybos įstatymą, VSD direktoriaus pavaduotojus direktoriaus teikimu skiria ir atleidžia prezidentė.

D.Jauniškis pareigas pradėjo eiti balandį. Jis šiose pareigose pakeitė Gediminą Griną.

Kur ir kuo dirbs buvęs Valstybės saugumo departamento generalinis direktorius Gediminas Grina? Ar jis, kaip ir beveik visi jo pirmtakai, atsidūrė gatvėje? Į šį klausimą daugelis LRT.lt kalbintų politikų atsakyti negalėjo, bet pripažino, jog saugumo vadovų ir kitų aukštų pareigūnų tolimesnio darbo perspektyva, išėjus iš departamento, – iki šiol didelė ir neišspręsta problema.

Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovai, jų pavaduotojai ir kiti šios tarnybos pareigūnai per daugelį tarnybos departamente metų sužino labai daug valstybės paslapčių. Vienomis ar kitomis aplinkybėmis netekę darbo VSD ir negaudami kito, jie tampa tarsi uždelsto veikimo minomis – kas galėtų juos apsaugoti nuo pagundos anksčiau ar vėliau imti piktnaudžiauti valstybės paslaptimis?

„Apie šią problemą kalbama seniai. Buvę policijos komisarai ir kiti pareigūnai taip pat neretai atsiduria tarp bedarbių. Užtarnauta pensija ne visus gelbsti, o būna ir taip, kad ne visi palikusieji tarnybą ją gauna“, – pripažino Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Artūras Paulauskas.

Jis sutiko, jog tam tikros socialinės ir teisinės garantijos buvusiems saugumiečiams, policijos ir kitų specialiųjų tarnybų pareigūnams yra būtinos: „Bet tai – politiniai dalykai. Anksčiau buvę prokurorai galėjo įsidarbinti teismuose, tačiau ta galimybė buvo panaikinta. Pabandysiu pamąstyti, ką galima būtų padaryti buvusių VSD ir kitų pareigūnų labui.“

Buvęs NSGK pirmininkas Arvydas Anušauskas taip pat pripažino, jog ir buvę saugumiečiai, ir kiti specialiųjų tarnybų pareigūnai savo ateitimi kol kas gali pasirūpinti tik patys.

„Kalbų apie VSD ir kitų specialiųjų tarnybų pareigūnų socialines bei teisines garantijas būta daug. Bet jos taip ir liko kalbomis. Būtina pagalvoti apie tų žmonių, kurie vadinami informacijos nešėjais, ateitį. Jie, žinoma, baigę tarnybą, dažniausiai įsidarbina privačiose arba valdiškose įstaigose, bet būtų geriau, kad dirbtų tą darbą, kuris adekvatus jų gebėjimams“.

Pasidomėjus, kokią tarnybą gavo balandžio mėnesį VSD vadovo pareigas palikęs saugumo generolas ir kariuomenės pulkininkas leitenantas 50-ies metų G. Grina, atsakyti negalėjo ne tik tie politikai, kurie jį tarnybos metu palaikė, bet net ir saugumo atstovai. Gal dar atostogauja? O gal ruošiasi tapti advokatu? Tačiau kažin ar fiziko išsilavinimą turintis ir nuo 1992 m. valstybei tarnavęs (prieš tapdamas VSD vadovu, dirbo Krašto apsaugos ministerijos Antrojo operatyvinių tarnybų departamento direktoriaus pavaduotoju – Red.) bei 5 metų VSD vadovo kadenciją baigęs pareigūnas staiga nutartų užsivilkti advokato mantiją?

Kaip prasitarė vienas buvęs G. Grinos kolega VSD, susitikus gatvėje buvusį vadovą būtų nepatogu jo net klausti: „Kur dirbi?“ Toks klausimas galėtų būti suprastas beveik kaip provokacija. LRT.lt nepavyko susisiekti su pačiu G. Grina, kuris, ir būdamas VSD vadovu, vengė viešumos.

„Gerai, kad turiu teisininko diplomą ir, prieš ateidamas dirbti į VSD, turėjau nemenką teisininko patirtį. Tai man leido susirasti darbą pagal išsilavinimą“, – prisiminė buvęs saugumo vadovas Arvydas Pocius, kuriam kelis mėnesius teko pabūti bedarbiu po to, kai Seimas jį iš pareigų atleido 2007 m. (dirbo nuo 2004 m. – Red.) per vadinamąjį VSD skandalą.

Tai, kad būtent A. Pociaus vadovavimo VSD metu departamentas tapo daugelio tarptautinių organizacijų nariu, kad Lietuva tapo NATO nare ir tai suteikė galimybes su sąjungininkais keistis bei dalintis svarbia informacija, ieškantis darbo jam nepadėjo.

„Daug kam šie faktai buvo visai nesvarbūs. Niekam neprireikė nei mano patirties, įgytos VSD vadovo poste, nei žinių, nei pagaliau naudingų ryšių ar pažinčių“, – sakė šiuo metu advokatu dirbantis A. Pocius.

„VSD vadovai galėtų pavyzdį imti iš manęs – vos tik pradėjęs vadovauti saugumui, buvusį jo vadovą Jurgį Jurgelį priėmiau dirbti savo patarėju ir mes labai sėkmingai dirbome kartu. Tiesa, jis, prieš baigiantis mano kadencijai, dėl sveikatos problemų tarnybą paliko“, – pasakojo Mečys Laurinkus, saugumui vadovavęs du kartus – 1990–1991 m. ir 1998–2004 m.

Tačiau ir jam teko atsidurti gatvėje. Tiesa, ne iš karto – palikęs VSD jis dar padirbo ambasadoriumi Ispanijoje ir Gruzijoje.

„Šiuo metu rašau komentarus spaudoje, rašau ir savo malonumui, o daugiausia laiko skiriu gamybai – darbui sode“, – šyptelėjo M. Laurinkus. Tik kažin ar jis iš kūrybos ir iš „gamybos“ pragyventų, jei ne Kovo 11-osios akto signataro renta.
M. Laurinkus apgailestavo, kad ne vienam jo buvusiam kolegai po 15–20 metų tarnybos saugume yra tekę išeiti į pareigūno pensiją, sulaukus vos 40–45 metų.

„Iš pensijos gali pragyventi tik pensinio amžiaus žmonės. Deja, Lietuvoje jau didžiule problema tampa tai, kad buvę saugumo pareigūnai negali susirasti darbo. Vieni jų instinktyviai vengia, kiti tiesiog bijo. 10–15 metų ar daugiau VSD išdirbę pareigūnai įgyja tam tikrą gyvenimo būdą, susiformuoja galbūt šiais laikais ne visiems suprantama jų vertybių sistema, todėl būtina kuo greičiau pasirūpinti tų žmonių teisinėmis bei socialinėmis garantijomis“, – įsitikinęs M. Laurinkus.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad saugume dirbę pareigūnai turi įsipareigojimų dėl valstybės paslapčių saugojimo. Bet juk, atsidūrus gatvėje, ne vienam gali kilti pagundų iš to užsidirbti?

„Kiek laiko tas paslaptis saugoti įpareigoja įstatymai, jau neprisimenu. Man tai nesvarbu, nes aš neplepu. Tačiau ne visi žmonės vienodi“, – atsargiai įspėjo buvęs VSD vadovas.

Remdamasis savo turimomis žiniomis, M. Laurinkus pasakojo, jog ne visi ir Vakarų šalių saugumo tarnybų vadovai, baigę kadencijas arba dėl kitų priežasčių palikę tarybą, toliau dirba valstybės institucijose: „Tačiau Vakarų valstybės turi tokių pareigūnų socialinę ir teisinę apsaugą. Dar prieš pradėdami darbą jie pasirašo darbo sutartis, kuriose būna viskas numatyta – ir nedidelis namelis, ir tai, kas reikalinga prie jo.“