Lapkričio 7 d. 14 val. į pašėlusiai smagų koncertą mažieji klausytojai kviečiami kartu su tėveliais. „Užaugo kelios kartos klausytojų, o ir mes patys pakitome ūgiu, gyvenimiška ir muzikine patirtimi ar plaukų spalva, – sako G. Storpirštis, – pirmieji klausytojai jau susilaukė savo vaikų ir vis dažniau kreipiasi į mus, prašydami būtent šių dainų, kurias ir paruošime koncertui“.

Perleista kompaktinė plokštelė yra simboliškai dedikuojama „Vaikui, kuris kažkada buvo užaugęs“ (pasak A. de Sent Egziuperi), tad, neabejotinai, ir šiame koncerte kiekvienas gaus po bilietą į vaikystę, kur pajus „Gėlės ir vėjo“ kvapus, susitiks su mielais personažais: Pūkuotuku, išgelbėjusiu draugus nuo pavojaus, Ragana, kuri mėgsta kepti pyragus, Kiaule, susiruošusia į Paryžių, ir daugybe kitų spalvingų veikėjų.

Dainuojantys aktoriai kviečia kartu paišdykauti nuotaikingoje muzikinėje kelionėje su „Tarakonu iš vaikystės“, kurios metu primins, kad „jeigu šita žemė kam priklauso, tai pirmiausia, žinoma, vaikams“.

Bilietų kainos: 8 Eur, 10 Eur ir 12 Eur.

Bilietus platina TIKETA ir 1 val. iki koncerto pradžios prie įėjimo į salę.

Aktoriai A. Kaniava ir G. Storpirštis yra panašią istoriją turintys aktoriai. Bandykite atspėti, kokią? Atspėjote! Jie labai daug metų vaidina vaikams, daugiausia muzikiniuose spektakliuose. Neseniai abu aktoriai šėlo bendruose koncertuose pavadinimu „Ten seneliai jauni“, o šioje popietėje jie, kiekvienas atskirai, pakviesti į muzikinį nuotykį, apdainuodami įvairius gyvūnėlius, pasakų herojus ir istorijas, nuotaikingai supažindindami jus su gražiausiomis, kadaise skambėjusiomis ar iki šiol skambančiomis dainelėmis, tuo pačiu jūsų tėvelius nukeldami į vaikystę, kai jūsų „seneliai buvo jauni, o tėvai kaip vaikai“.

Na, o rašytojas T. Dirgėla, LRT radijo laidos „Domas ir Tomas“ vedėjas, paskaitys juokingiausių pasaulio eilėraščių konkurse nelaimėjusius ir net nedalyvavusius, bet vis tiek labai juokingus eilėraščius, kartu pristatys naujausią savo leidinį „Mano tėtis rašo knygą“.

Geros muzikos ekspertai „Bardai LT“ kviečia apsilankyti koncerte Šv. Kotrynos bažnyčioje ir kartu patirti muzikinius nuotykius.

Bilietus platina „Tiketa“ , o likus 1 val. iki renginio pradžios juos galima įsigyti prie salės durų.

Bilietų kaina: 8, 10, 12 eurų.

Atlikėjų manymu, kūrybiniai ieškojimai padeda daugiau atrasti ir kitais būdais pasiekti klausytojų širdis. Spalio mėnesį O. Ditkovskis, S. Bareikis ir G. Storpirštis kartu su ansamblio „Lietuva“ choru ir orkestru pristatys koncertinę programą „Dainuoju Tau gyvenimą“.

Gimsta iš jų pačių

„Kūryba nėra tai, kuomet sėdi prie stalo ir nusprendi parašyti dainą. Tai greičiau muzikinis ar netgi dvasinės savijautos dienoraštis. Ypač jaunystėje mane domino autorystė, kurią iki šiol labai vertinu. Kūryba ne tik kyla iš individualių patirčių ar atspindi žmogaus vidų, bet ir siunčia asmeninę žinutę“, – mintimis dalijasi vienas iš „Aktorių trio“ narių S. Bareikis.

„Mes niekada negalvojome, kad mūsų dainos pasieks visuomenę ir bus tokios populiarios. Tai buvo subjektyvu, asmeniška, labai artima kasdienybei, bet vis tiek praėjome į viešumą.  Žinoma, kalbame apie kitos pakraipos muziką, kurioje pasilikau ir šiandien“, – sako kitas „Aktorių trio“ narys O. Ditkovskis.

Bandome jungti autorines dainas su tautiniu paveldu – šitaip perkuriame savo dainas.

Mylėti tai, ką turime

Kalbinami atlikėjai sutinka, kad į dainuojamąją poeziją galima pažvelgti ne tik kaip į asmeninę patirtį, bet ir kaip į tautinės saviraiškos būdą. Bardus galime sieti su lietuvybe, netgi švietimu.

„Nesame skurdūs nei savo kultūra, nei istorija, nei apskritai genetika. Esame turtingi, norime tuo dalintis taip pat ir su jaunimu: temomis, turiniu, išraiška. Mylėkime tai, ką turime“, – ragina S. Bareikis. Be koncertų ir teatro veiklos, atlikėjas dėsto aktorinį meistriškumą ir aktyviai bendrauja su studentais.

„Lietuvybė yra labai plati samprata. Mes esame šioj žemės plutelėj, su šia kalba, šioje kultūroje. Be abejo, jie daro mums įtaką. Jeigu būtume lenkai, dainuotume lenkiškai, jeigu kitos tautybės – vėl kitaip. O dabar esame lietuviai ir galime nevaržomai dainuoti lietuviškai“, –  teigia O. Ditkovskis, šiuo metu daugiausiai koncertuojantis su dainininke Neda Malūnavičiūte.

Naujas formatas

Šiandien bardus galima sutikti visai kitokius nei įprastai – didesniu sąstatu ar net kitame stiliuje.

„Kai kuriame projektus, nebūdingus bardiniam variantui, išgirstame labai įdomiai suskambančią muziką. Dabar bendradarbiaujame su ansambliu „Lietuva“, ir čia daug kas priklauso nuo aranžuočių, partitūrų. Mano supratimu, tai stiprus kolektyvas, su kuriuo galima ieškoti ir atrasti. Bandome jungti autorines dainas su tautiniu paveldu – šitaip perkuriame savo dainas“, – naujo projekto užkulisius atskleidžia S. Bareikis.

„Solistai palaiko visą kūrybinį procesą. Galbūt jie pratę vieni, su gitaromis, o čia turėsime daug veiksmo. Būsime ne tik subtilūs, bet ir žaismingi, pakvailiosim ir pajudėsim su žiūrovais. Jie nustebs, kai išgirs žinomą dainą, o ji bus visai kitoje nuotaikoje. Pavyzdžiui, dainoje „Kaštonas“ būsime romantiški, nes kaštonai žydi pavasarį, kai norisi mylėti. Vieną dalyką atėję bardų mylėtojai tikrai suras – dvasinius išgyvenimus. Dainos atspindės tai, ko labiausiai trūksta žmogui“, – tikina premjeros „Dainuoju Tau gyvenimą“ režisierius Donatas Bakėjus, dar žinomas kaip šokėjas, choreografas, Anželikos Cholinos trupės narys.

Ansamblis „Lietuva“ pirmą kartą pristato jungtinį projektą su dainuojamosios poezijos atlikėjais S. Bareikiu, O. Ditkovskiu ir G. Storpirščiu. Koncerte „Dainuoju Tau gyvenimą“ legendiniai bardų šlageriai „Žalia, žalia“, „Aš mylėjau tave tau nežinant“ ir kitos poetų dainos skambės nauju, dar negirdėtu stiliumi kartu su choru ir tautinių instrumentų orkestru.

Nuo spalio 9 d. premjera numatoma Vilniuje, Šiauliuose, Ignalinoje, Marijampolėje, Pakruojyje, Tauragėje ir Radviliškyje. 2020 m. programa bus tęsiama ir kituose Lietuvos miestuose.

Kovo 10 dieną, 18.30 Vilniuje, šv. Kotrynos bažnyčioje ir kovo 11 d. Kaune, koncertų salėje „Renginių Oazė“ įvyks G. Storpirščio ir grupės koncertas-poezijos vakaras „Mana širdis – mana šalis“.

Kartu su dainuojamosios poezijos atlikėju G. Storpirščiu scenoje gros dar penki muzikantai. „Tai mano senoji chebra, su kai kuriais esu pažįstamas kelis dešimtmečius, su kai kuriais koncertuoju nuolat, su kitais šį kartą lipsim ant scenos po ilgokos pertraukos. Tai bus nemažas iššūkis mums: susigroti, sutilpti, neužgožti vieniems kitų, bet ir būti visiems išgirstiems. Tai bus iššūkis mums, bet tuo pačiu ir didelis malonumas klausytojams“, – sako Lietuvos teatro ir kino aktorius, teatro pedagogas, dainų autorius ir atlikėjas G. Storpirštis.

Jam antrina ir kontrabosistas Vytis Nivinskas: „Tai unikalus instrumentų sąstatas scenoje. Klausytojams galime pažadėti gerą skambesį ir ilgam atmintyje išliksiančius įspūdžius“.  V. Nivinskas sako, jog grojimas su Gediminu jam asmeniškai yra lyg mažas pabėgimas. „Esu džiazistas, džiazas mano kasdienė muzika, o Gedimino poezija, jo dainų skambesys – tai visuomet kažkokia kita realybė, į kurią su malonumu persikeliu“, – sako kontrabosistas.

Kai skaičiau šį monologą po keiksmažodžio atsistojo viena mokytoja, atvedusi į pasirodymą savo mokinius, ir spengiančioje tyloje demonstratyviai atsidususi išėjo iš salės. Vis dar tą nutikimą atsimenu.

Perkusininkas Darius Miniotas įsitikinęs, kad gyvas garsas ir skirtingus muzikinius žanrus atstovaujantys instrumentai, skambantys, kai dainuojama poezija, visuomet sukuria magišką pojūtį. „Tikroje kūryboje turi būti dalis metafizikos. Kad būtų kažkas be paaiškinimo“, – sako D. Miniotas. Išbandęs aktoriaus, režisieriaus profesijas, D. Miniotas džiaugiasi, kad gyvos muzikos poreikis sugrįžta. Prieš penkerius metus dulkes nuo būgnų nuvalęs perkusininkas tikina, jog šiuose koncertuose ištirps klausytojų gero skambesio ilgesys ir visų grojančiųjų siekis būti scenoje kartu. 

Šiuose išskirtiniuose pasirodymuose klausytojai išgirs aktoriaus skaitomus teatro monologus. „Noriu visų iš anksto atsiprašyti už vieną riebų keiksmažodį, kuris nuskambės vieno monologo metu. Pamenu, viename koncerte, kai skaičiau šį monologą po keiksmažodžio atsistojo viena mokytoja, atvedusi į pasirodymą savo mokinius, ir spengiančioje tyloje demonstratyviai atsidususi išėjo iš salės. Vis dar tą nutikimą atsimenu. Tačiau žodžių iš teksto išmesti nesiruošiu. Kieno tai kūryba? V. Landsbergio jaunesniojo. Ir dar pridursiu, kad to keiksmažodžio tame kūrinyje labai net reikia“, – šypteli Gediminas Storpirštis. 

Rinktinių dainų ir poezijos programą G. Storpirštis atliks su:

Daumantas Slipkus – klavišai;

Vytis Nivinskas – kontrabosas;

Vytautas Mikeliūnas – smuikas;

Jonas Krivickas – gitara;

Darius Miniotas – perkusija.

Koncertą organizuoja kūrybos studija „Showart“.

Rinktinių dainų programoje, kurią kontrabosu papildo Vytis Nivinskas, Gitara pritaria Jonas Krivickas, o ritmą laiko aktorius Darius Miniotas (perkusija), klausytojai turės galimybę išgirsti pačias naujausias ir kitas pamėgtas Gedimino Storpirščio dainas. 2018 metais dainų autorius ir atlikėjas pristatė naujausią savo darbą – kompaktinę plokštelę ,,Metų laikai”. Apkeliavęs Lietuvą su cd pristatymo koncertais, dainuojantis aktorius grįžta į Vilnių ir po metų laiko surengs koncertą sostinėje.

G. Storpirščio kūryboje bene labiausiai atsispindi šiuolaikinių Lietuvos poetų kūryba. Atlikėjas dainuoja Rimvydą Stankevičių, Sigitą Gedą, Justiną Marcinkevičių, Aidą Marčėną, Juozą Erlicką, Antaną A. Jonyną, Donaldą Kajoką. Kadangi dainuojamosios poezijos žanro pavadinimas kalba pats už save, jungdamas dainą ir poeziją, atlikėjas ir poetas yra surišti į vieną nedalomą meninį kūrinį. Bardas tik dar labiau priartina poeziją prie klausytojo, savaip „atrakindamas“ kiekvieną eilėraštį

„Koncertas skirtas mūsų Nepriklausomybei, mūsų atkurtai demokratijai. Žengiant į naują šimtmetį kviečiu sustoti ir šią dieną švęsti kitaip. Kovo 11-oji yra viena svarbiausių valstybinių švenčių. Kviečiu tuos, kurie ne tik nori užsimiršti, paklausyti skambių ritmų, bet ir gauti peno pamąstyti, prisiminti, pagalvoti“, - sako G. Storpirštis.

Mana širdis – mana šalis

„Prasideda naujas šimtmetis. Ką mes nešamės į jį? Kokia mūsų atmintis? Ką mes pasiimame iš tos šimtmečio patirties? Noriu prisiminti kelias, šiek tiek pasimirštas datas: partizanų 1949 m. surašyta deklaracija, kuri pripažinta oficialiu Lietuvos valdžios dokumentu, 1989 m. Sąjūdžio pirmą kartą suformuluotas siekis atkurti Lietuvos Nepriklausomybę. Šie istoriniai faktai, įvykę esminiai žingsniai yra labai svarbūs, nes jie mums primena pačią pradžią, teisingus ketinimus ir įvykusius ryžtingus sprendimus bei veiksmus. Mūsų kasdieniame bėgime, daugybės žinių informaciniame lauke nepasiklysti ir padeda šventės. Jos sustabdo, kviečia prisiminti, pamąstyti apie laisvę, jos ribas, laisvės ir atsakomybės santykį. Kai kūrybos studija „Showart“ pasiūlė surengti koncertą šią dieną, labai apsidžiaugiau. Mes ne vienerius metus bendradarbiaujam, jie žino mano programą ir ką aš galiu pasiūlyti klausytojui. Daug metų kovo 11-tą vykdavau į kitas šalis, kur gyvena lietuviai, švęsdavom ir prisimindavom šią svarbią Lietuvai datą. Šiemet lieku savo šalyje, kur mana širdis; savotiškai grįžtu į tėvynę švęsti tėvynei ir tėvynainiams svarbios datos“, - mintimis dalinasi G. Storpirštis.

Koncerto programoje

Visai neseniai atsisveikinome su svarbiausiu ir didžiausiu mūsų kultūros ambasadorium pasaulyje Jonu Meku. „Šiame koncerte skirsiu daugiau dėmesio pristatyti mažiausiai žinomą Jono Meko veiklą – jo poeziją. Skaitysiu eiles, pagrosim jo eilėmis parašytas dainas. Dėl to į šį koncertą susikviečiau didžiulį savo bičiulių, muzikantų būrį. Kad tos dainos skambėtų įvairiai ir įdomiai. Šeši muzikantai – tai turbūt viena didžiausių mano sudėčių. Su kai kuriais aš groju daugiau kaip 20 metų. Į šį koncertą sukviečiau juos visus, nes pasiilgau grojimo su jais ir jie nori groti su manimi. O klausytojas girdės kitokio, naujo skambėjimo muziką“, - su koncerto programa supažindina garsus dainuojamosios poezijos atlikėjas.

Rinktinių dainų ir poezijos programą G. Storpirštis atliks kartu su bičiulių komanda: Daumantas Slipkus - klavišai; Vytis Nivinskas - kontrabosas; Vytautas Mikeliūnas - smuikas; Jonas Krivickas - gitara; Darius Miniotas - perkusija; G. Storpirštis - gitara, vokalas.

Trys mūzos

Daugiau nei dvidešimt penkerius metus G. Storpirštis kviečia klausytojus į dainuojamosios poezijos koncertus. Dainuojamosios poezijos aktyvus puoselėtojas sako, jog Lietuvoje sukūriama tiek puikios poezijos, kad medžiagos kūrybai užteks dar ilgam. Tarptautinio Rytų Europos bardų festivalio, nacionalinio bardų festivalio „Purpurinis vakaras“, moksleivių dainuojamosios poezijos konkurso (laureatai Alina Orlova, Ieva Narkutė) sumanytojas prisipažįsta, jog muzika visuomet jam yra atgaiva, nuolatinis domėjimosi ir žavėjimosi objektas.

„Yra trys veiklos, trys mūzos, kurioms aš tarnauju visą gyvenimą: teatras, muzika ir poezija. Koncerte „Mana širdis – mana šalis“ nusilenksiu dar kartą visoms trims savo mylimoms mūzoms“, - sako Lietuvos teatro ir kino aktorius, teatro pedagogas, dainų autorius ir atlikėjas G. Storpirštis. Šiuose išskirtiniuose pasirodymuose klausytojai taip pat turės galimybę išgirsti aktoriaus skaitomus teatrinius monologus.

Nemaža susirinkusiųjų stovėjo ant Martyno Mažvydo bibliotekos laiptų, žmonės rankose laiko raudonus balionus, valstybines vėliavas.

„Stop vaikų grobimui“, „Segančią šeimą reikia gydyti, o ne žudyti“, skelbiama mitingo organizatorių plakatuose.

Organizatoriai planavo, kad mitinge dalyvaus iki 1 tūkst. žmonių.

„Nereikia jų gelbėti, reikia jiems tik ištiesti pagalbos ranką“, - skambėjo raginimai iš scenos. Joje vėliau pasirodė aktorius Gediminas Storpirštis. Jis pasidalijo asmenine patirtimi, kai vaikystėje sunkiai susirgo ir jam ilgą laiką teko gyventi gydymo įstaigoje be tėvų.

„Mušti vaiką yra blogai, bet toks paėmimas iš šeimos yra psichopatiškas ir veidmainiškas“, – sakė aktorius.

Į renginį atėjo nemažai tėvų su vaikais, taip pat nemažai ir vyresnio amžiaus žmonių. Mitinge dalyvavo ir kaunietė Eglė Kručinskienė, jos bylą dėl galimo smurto prieš vaiką neseniai prokuratūra perdavė teismui. Tarp susirinkusiųjų buvo ir daugiau tėvų, kurie apkaltinti smurtu prieš vaiką, jų istorijos nušviestos žiniasklaidoje, o bylos dėl galimo smurto perduotos teismui. Mitinge taip pat dalyvavo Garliavos įvykiuose išgarsėjusi kaunietė Audronė Skučienė.

Minioje vaikščiojo pagyvenęs vyras su trispalve ir garsiai dėstė, jog šalis nuskurdo, joje daug patyčių, skurdui didelę reikšmę turi sugriauti fabrikai ir žemės ūkis.

Į protesto akciją „STOP nepagrįstam vaikų paėmimui ir Banevernet principams Lietuvoje“ socialiniame tinkle „Facebook“ kviečia piliečių grupė, pasivadinusi „Vieningi tėvai už stiprią ir saugią šeimą Lietuvoje“.

Prie šios grupės feisbuke yra prisijungę per 70 tūkst. žmonių.

„Vaikai turi augti su savo tėčiu su savo mama, o ne su tais žmonėmis, kurie gauna didžiulius pinigus už tai, kad čia tiesiog biznis, mano nuomone. Mes mylim savo vaikus ir norime, kad jie augtų mūsų tikrojoje šeimoje“, – žurnalistams sakė mitingo dalyvė Sabina Logutenkova.

Rezonansą visuomenėje sukėlė dviejų mažamečių vaikų paėmimo iš kauniečių Kručinskų šeimos istorija. Vaikai paimti, kai praeivis užfiksavo, kaip motina sudavė vienam iš vaikų, kai šis jos neklausė. Mažamečiai grąžinti į šeimą įsikišus dviem Seimo nariams, surengus piketą prie Kauno vaiko teisių apsaugos tarnybos.

Šalia minios buvo susirinkusi ir grupelė vyrų ir moterų, kurie nepalaikė minios idėjų.

„Kiekvienas vaikas turi teisę užaugti nepatirdamas fizinių bausmių, aš esu prieš bet kokias fizines bausmes vaikams. Tos įstatymo pataisos, kurias nori pateikė, berods, 58 Seimo nariai, jos iš esmės leistų vėl naudoti fizinį smurtą prieš vaikus, jeigu nelieka mėlynių ar jis nestiprus. Aš manau, kad bet koks fizinis smurtas prieš vaikus žaloja. Todėl aš čia tiesiog atėjau čia pasisakyti. Vaiko teisės yra žmogaus teisės“, - BNS sakė žmogaus teises Prancūzijoje studijuojanti ir plakatą „Už vaikystę be smurto“ laikiusi Agnė Jurgaitytė.

Oponentų pusėje taip pat dalyvavo Seimo narys Tomas Tomilinas. Jis sako, kad vaikų teisių apsaugos reforma atskleidė, jog socialinė politika yra gana silpna, jai tinkamas dėmesys nebuvo skiriamos.

„Aš norėčiau nuraminti šeimas. Aš nežinau, kaip tai padaryti. Nėra jokio norvegų sąmokslo Lietuvoje, tai tiesiog neegzistuoja. Ne man tai komentuoti, kas tai kursto. Norvegų fondai, jei ir dirba Lietuvoje, jie padeda tam tikras sistemas pakeisti, kaip ir Europos Sąjunga padėjo pakeisti nuo Rytų iki Vakarų“, – žurnalistams sakė T. Tomilinas.   

Jis sakė, kad dabar svarbu nepasiduoti manipuliacijoms.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija rengia įstatymų pakeitimus dėl vaiko teisių apsaugos. Savo projektą parengė ir grupė parlamentarų.

Aktorius, dainų autorius ir atlikėjas, vasario 28 dieną, 19 val., Renginių oazėje, Kaune bei kovo 2 dieną, 21 val., muzikiniame klube ,,Jazzpilis”, Klaipėdoje, po intensyvaus įrašų laikotarpio, pristatys savo naująją kompaktinę plokštelę „Metų laikai“.

Keturi pagrindiniai albumo kūriniai – Vėlinės, Kalėdos, Velykos ir Vasarvydis – susiję tematiškai ir kompoziciškai, yra parašyti poeto Rimvydo Stankevičiaus. G.Storpirštis meistriškai prakalbina ir kitų poetų eiles – D.Saukaitytės, M.Martinaičio, D.Čepauskaitės, G.Grajausko ir kitų.

,,Metų laikai” bene gražiausias ir brandžiausias G.Storpirščio darbas, kurį sudaro 12 kūrinių, kuriuos muzikiniais rūbais apvilko gitaristas Jonas Krivickas, kontrabosininkas Vytis Nivinskas, mušamųjų ir perkusijos partijas atliko aktorius Darius Miniotas, rašoma pranešime spaudai.

Pristatymo koncerte dalyvaus visi įrašuose groję muzikantai kartu su G. Storpirščiu priešaky. Vakaras žada būti lyriškas, jautrus ir prasmingas, o klausytojai galės įvertinti naujojo albumo turinį, bylojantį apie gyvenimo, žmogaus būsenų kaitą.