K. Toleikytė atskleidė, kad jos karjeroje yra pasitaikę situacijų, kai darbų negavo ne dėl per didelio, o dėl per mažo svorio.

„Esu turėjusi tokių situacijų, kai buvau nepatvirtinta darbams, nes man krito kelnės“, – pasakojo K. Toleikytė.

Šviesiaplaukė gražuolė sako, kad jai nereikėjo rūpintis dėl papildomų kilogramų. Už tai ji dėkoja genams.

„Visą laiką buvau tiesiog genetiškai liekna. Man nereikėjo laikytis baisių dietų. Esu mačiusi kolegių, kurios tai darydavo“, – sakė K. Toleikytė.

Moteris papasakojo, kad gyvendama Niujorke savo akimis matė, kaip save žalojo brazilė, moteriškų formų manekenė.

„Ji ne tik nevalgydavo, bet suvilgydavo vatos tamponėlius sultyse, kad jaustų sotumo jausmą, kad nevalgytų jokio maisto“, – atskleidė K. Toleikytė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Taip modelis elgėsi dėl to, kad ant moteriškų formų kūno netiko dizainerių kurti drabužiai.

„Agentūros jai primygtinai liepdavo mesti svorį. Merginai tiesiog genetiškai nebuvo duotas ypač lieknas kūnas – ji juk brazilė“, – kolegę prisiminė K. Toleikytė.

Panašių dalykų yra matęs ir fotografas G. Žilinskas. Jis ne tik pats sukasi mados pasaulyje, tačiau anksčiau yra susitikinėjęs su modelio karjeros siekusia moterimi. Pora kartu gyveno Niujorke.

„Ji buvo labai graži, 90-60-90, moteriškų formų – klubai, krūtinė. Jai sakydavo, kad ant jos neužlenda suknelės“, – pasakojo G. Žilinskas.

Matydamas, kas darosi jo mylimajai, G. Žilinskas siūlė Niujorką keisti į Lietuvą.

„Sėdi žmogus mėnesį be darbo ir skaičiuoja grikius. Matau, kad žmogui važiuoja stogas. Sakiau, kad tai – nesąmonė, kad reikia iš Niujorko važiuoti į Lietuvą“, – prisiminė G. Žilinskas.

Asta Valentaitė, „69 danguje“ merginos, Živilė Vaškytė, Ineta Stasiulytė – tai tik dalis garsių moterų, drąsiai nusimetusių savo drabužius prieš Gedimino fotoobjektyvą. Turbūt kiekvienas pagalvojame, kaip dirbant su apsinuoginusiomis gražuolėmis pavyksta suvaldyti savo vyriškus instinktus, tačiau Gediminas tik nusijuokė. „Man niekada netrūko moterų dėmesio, nesu kažkoks alkanas žvėris, kuris puola ant kiekvienos nuogos moters, o ir fotosesijos metu viskas atrodo visai kitaip, nei daugelis galėtų įsivaizduoti“.

Gediminas prisiminė pačią pirmą fotosesiją, kai drebančiomis rankomis fotografavo nuogą moterį. Tai buvo kadaise labai garsus modelis – Skaistė Steikūnaitė. Tuo metu pirmasis nuogas viršelis buvo įamžintas su tuo metu ką tik išgarsėjusia amžinatilsy Agne Jagelavičiūte. „Ji pati pasidažė, išeina iš dušo tokia drąsi, aš galvoju vau kokia graži moteris. Tai buvo labai nuogas viršelis“, – dalinosi Gediminas.

LNK nuotr. 

Gediminas atviravo, kad jo antrosios pusės niekada nedemonstravo pavydo, priešingai, visada palaikydavo ir dažnai net darbavosi už kadro kartu. Vyras prisiminė septynerius metus trukusius santykius su garsiu modeliu Deimante Kazėnaite ir atskleidė, kad pagrindinė jų skyrybų priežastis buvo tai, kad nei vienas nebuvo savimi. Gyveno įsivaizdavimu, kuo nori būti ir abiem rūpėjo, kaip viskas atrodo iš šalies.

„Buvo taip, čia stilius, čia įvaizdis, čia reikalai, o tai pala, pala, o tu mane išvis matai? Aš nesuprantu, ko tu nori, tu nesupranti, ko aš noriu gyvenime“, – atviravo vyras.

Santykiams nutrūkus, į naujus Gediminas šokti neskubėjo ir atskleidė, kad šilumos bei jaukumo ieškojo trumpalaikiuose nuotykiuose, kuriuose moterims niekada nemelavo. „Nebijojau pasakyti – tu man patinki, mane jaudina tavo kūnas. Aš tikrai tavęs neįsimylėjau, bet manau, kad galime turėti gerą laiką. Manau, kad toks tiesus pasakymas rodo didesnę pagarbą moteriai nei makaronų kabinimas ir melavimas“, – dalinosi vyras ir atskleidė, kad yra daugybė moterų, kurios taip pat neieško įsipareigojimų ir joms reikia tiesiog fizinio artumo.

LNK nuotr. 

Šeimą su  dvidešimt penkeriais metais jaunesne sužadėtine Beatriče Brusokaite sukūręs vyras atviravo, kad džiaugiasi atradęs savo antrą pusę. Šalia šios moters jis jaučiasi atsipalaidavęs, visada gali būti savimi ir, nepaisant amžiaus skirtumo, nuo pat santykių pradžios žinojo, kad nori, jog Beatričė taptų jo vaikų mama. Prieš kiek daugiau nei dvejus metus susižadėjusi pora šeimos pagausėjimą planavo pusę metų. Apie tai, kad laukiasi, moteris sužinojo prabėgus vos mėnesiui po sužadėtuvių. Jautrią akimirką, kaip Beatričė pranešė džiugią žinią, Gediminas pasakojo su ašaromis akyse. Sunkiai jaudulį tvardė ir kalbėdamas apie artėjančias vestuves, kurias pora planuoja iškelti tuomet, kai sūnus Kosmosas bus tiek paaugęs, kad ne tik galės pats vaikščioti, bet ir prisimins tėvelių šventę.

LNK nuotr. 

48-erių Gediminas atviravo apie tai, kad sūnaus gimimas yra gražiausias jo gyvenime nutikęs dalykas. Vyras sakė, kad jam puikiai sekasi suderinti darbus bei kokybišką laiką su sūnumi, tačiau pripažino, kad tėvystė kartais tampa iššūkiu tokiems poros santykiams, kokie jie buvo anksčiau. „Aš noriu, kad mes vėl būtume meilužiai. Vaikas tam tikrai netrukdo, bet laiko tam, deja, lieka mažiau“, – neslėpė Gediminas.

Apie tai, kada pora ketina atšokti vestuves, kodėl sūnui davė neįprastą Kosmoso vardą ir su kokiais sunkumais susiduria augindami sūnų –  antradienio vakarą „Bus visko“ laidoje 20 val. per LNK.

Garsenybių fotografo sužadėtinė ir sūnaus motina Beatričė Brusokaitė pasakojo niekada nepamiršianti močiutės žodžių, kuriuos išgirdo po jos pažinties su Gediminu. „Ji sako: „Nu, pagaliau atsirado tavo gyvenime vyras, kuris susitvarkys su tavim“. Man taip juokinga buvo. Galvoju, viskas, čia ženklas, jei net šeima taip priima...“ – prisiminė Beatričė.

Tai pirmas kartas, kai garsus Lietuvos fotografas G. Žilinskas ir jo sužadėtinė, vizažistė B. Brusokaitė televizijai atvirai prabilo ne tik apie netikėtai užsimezgusią pažintį, juos skiriantį 25-erių metų amžiaus skirtumą, bet ir vos prieš tris mėnesius gimusį sūnų, kurį pavadino Kosmoso vardu.

„Stebuklas, kaip gamta viską taip sudėliojus, kad mes apie tai net nesusimąstome. Atrodo, kad visi gimdo vaikus, atrodo, taip normalu, kai moteris išvažiuoja į ligoninę ir grįžta su vaiku. Tačiau taip atrodo iki tol, kol to nepatiri. Realiai mes, vyrai, gyvename kaip inkstai taukuose, mums čia yra rojus, mes realiai nieko neveikiame palyginus su tuo, ką išgyvena moterys, kai gimdo vaiką“, – neslėpdamas emocijų pasakojo G. Žilinskas.

Fotografo G. Žilinsko ir jo sužadėtinės B. Brusokaitės interviu gyvenimo būdo laidoje „Nuo... Iki...“  šį pirmadienio vakarą, 20 val. per LNK.

Į gamtą – aktyvaus laisvalaikio ir tylos

Fotografas Gediminas Žilinskas stengiasi kasdien pabūti gamtoje. Du tris kartus per savaitę sportuoja aktyviau, o kitas dienas skiria po 1-1,5 val. pasivaikščiojimui. Nors smagu vaikštinėjant Vilniaus centre sutikti pažįstamų, pasilabinti, visgi mieliau jis renkasi parkus ir miškus. „Kasdien tiek laiko praleidžiant patalpose, išsiilgsti gamtos energijos, norisi gryno oro, meditacijos žalumoje, tylos“ – sako jis.

G.Žilinskas ragina žmones tiesiog pradėti vaikščioti daugiau: „Tam nereikia jokio ypatingo pasiruošimo ir tinka visos oro sąlygos. Svarbiausia neprisirengti per daug šiltai: geriau apranga būtų plonesnė, bet neperpučiama. Ir, be abejo, reikalinga patogi avalynė.“

G. Žilinskas neatmeta galimybės ateityje išbandyti ir ilgesnius žygius gamtoje, ypač jį domina pažintiniai.

Kaip penki kilometrai virto dešimčia

Bičiulės verslininkės persiškų kilimų galerijos įkūrėja Laura Bohne ir klinikos įkūrėja Renata Šeržentienė prieš pusantrų metų nusprendė, kad savo vakarus skirs pasivaikščiojimams. Iš pradžių entuziastų kompanija buvo netgi didesnė ir niekas labai rimtai nežiūrėjo į šį užsiėmimą. L. Bohne pasakoja, kad pradėjusios nuo 5 km maršruto, pakeliui užsukdavo į parduotuvę ar kavinę ir dėmesys vis dar nukrypdavo nuo pagrindinio tikslo – ėjimo. Tačiau pamažu, pajutusios, kad po pasivaikščiojimų grįžta geresnės nuotaikos, žvalesnės ir sveikesnės, moterys į ėjimą pradėjo žiūrėti rimčiau – padidino kilometrų skaičių iki dešimties, paspartino žingsnį ir nepertraukiamai septynias dienas per savaitę kiekvieną vakarą sukdavo ratus po gražiausias Kauno vietas: Žaliakalnį, Laisvės alėją, Senamiestį, Santaką, Pelėdų kalną.

Vaikščiojimas kaip terapija

R. Šeržentienė sako, kad ėjimas jai pirmiausia yra emocinės sveikatos gerinimo priemonė. Po sunkios darbo dienos juodvi „išvaikščioja“ susikaupusią įtampą, pirmas 20 min. pasikalbėdamos apie tai, kas neramina, o paskui moteriškai aptarinėdamos viską, kas šauna į galvą. Tiesa, Renata pripažįsta, vidiniam impulsui susiformuoti tam, kad kasdien rastų motyvacijos ir noro eiti, reikėjo 3-4 mėnesių. „Visgi tai darbas, dėl kurio turi kažką aukoti – namų ruošą, pasėdėjimą ant sofos, nebaigtų dienos reikalų tvarkymą. Tenka iš naujo įvertinti prioritetus, tačiau tai daryti verta – einant natūraliai stiprėja sveikata, išsivalo sunkios mintys“ – sako R. Šeržentienė.

Pusė sėkmės – geras partneris?

L. Bohne vadina save miesto žmogumi ir papildomo džiaugsmo jai suteikia ėjimas būtent mieste: „Per šiuos pusantrų metų pažinau savo Kauną visais metų laikais, visokiu oru. Manau, kad gamtoje nueiti tokį pat atstumą būtų sudėtingiau, o čia – nuolatinis vyksmas, judėjimas.“ Paklausta, kokie pokyčiai įvyko, pradėjus vaikščioti, Laura sako pamiršusi, kas yra nugaros skausmai, lipimas į kalną ar laiptais netgi su manta tapo vienas malonumas ir, be abejo, džiugina sutvirtėjęs kūnas.

Verslininkė rekomenduoja visiems, norintiems pradėti daugiau vaikščioti, susirasti ėjimo partnerį. „Mes su Renata jau buvome geros draugės, tačiau ši bendra veikla dar labiau suartino. O svarbiausia, kad partneris labai motyvuoja, didina pasiryžimą, jei apima tingulys.“

Maratonas kitaip

Vokalisto, dainų tekstų bei muzikos kūrėjo, visuomenės veikėjo Gabrieliaus Liaudansko-Svaro gyvenime sportas užima svarbią vietą. Jis sportuoja kasdien po du kartus, prioritetą skirdamas aktyviam judesiui gryname ore. G. Liaudanskas-Svaras daug bėgioja ir mieliausiai tai daro stadione. Šiemet jis netgi planuoja nubėgti maratoną – 42 km, 195 m., tačiau skirtingai nei daugelis tą darys neįprastu būdu – bėgs stadione. Nors daug kas tokį jo sumanymą vertina atsargiai, pats Svaras neabejoja, kad visi apribojimai tėra mūsų galvose, tinkamai pasiruošus – viskas įmanoma. Savo sekėjams Svaras nuolatos organizuoja ir žygius su įvairiomis programomis.

Kalbėdamas apie sportą, muzikantas sako, kad pasiteisinimų čia neturi būti: jei nori atrodyti ir jaustis geriau, būti stipresnis, sportuok. Pats taip pat vadovaujasi šia taisykle.

Pasivaikščiojimas verslui vystyti?

Šiuo metu Italijos kalnuose slidinėjanti verslininkė Žaneta Fomova renkasi aktyvų gyvenimo būdą – pati kasdien stengiasi padaryti 15 tūkst. žingsnių, judėti skatina ir savo darbuotojus. Jos vadovaujamos įmonės patalpose netgi įrengti dušai, siekiant, kad darbuotojai dienos eigoje rastų laiko pasportuoti.

Verslininkė kartu su savo organizacijos vadovų komanda vis išsiruošia į lengvo vaikščiojimo (light hiking) žygius, kurie, pasak jos, duoda didelės naudos. „Moksliškai įrodyta, kad vaikščiojant gryname ore, smegenys užsipildo deguonimi ir žmogus ima kūrybiškiau mąstyti, jam kyla daugiau naujų idėjų. Tai išnaudojame ir savo 5-6 val. žygiuose po kurių vyksta strateginė sesija. Toks verslo reikalų aptarimas nepalyginamai efektyvesnis nei įprasti susitikimai biure. Manau, kad fiziškai ir dvasiškai stiprus, sveikas žmogus ne tik laimingesnis, bet ir sukuria daugiau pridėtinės vertės organizacijoje“, – sako Ž. Fomova.

Sveikatos receptas – po kojomis

Žygių entuziastas ir programų organizatorius Alkas Paltarokas vaikščiojimo naudą grindžia Harvardo universiteto (JAV) atliktais tyrimais, kurie parodė, jog net 2,5 val. intensyvaus vaikščiojimo per savaitę, t. y. tik po 20 minučių per dieną, gali sumažinti širdies ligų tikimybę 30 proc., taip pat sumažina tokių rimtų ligų kaip diabetas, vėžys ir depresija rizikas. „Mėgstu juokauti, jog geriausias sveikatos receptas guli kiekvienam prie kojomis, tiesiog imkite ir daugiau vaikščiokite – tai labai „rimtas vaistas“, – sako A. Paltarokas.

Kitas etapas – ilgesni pasivaikščiojimai arba žygiai laukinėje gamtoje. „Toks aktyvus laisvalaikio būdas ir sveikatinimasis prieinamas kiekvienam, o Lietuvoje yra marios pačių įvairiausių maršrutų. Mūsų šalies kraštovaizdis labai turtingas, gražus ir pilnas istorinių vietų. Žmonės nori derinti pramogą su nauda – žygiuose išmokstama pačių įvariusių dalykų kurie praverčia kasdieniniame gyvinime“ – pasakoja A. Paltarokas.

Vienas garsiausių šalies fotografų pripažįsta – lietuvės iš tiesų yra pasakiško grožio. Deja, kartais išorė slepia aibę psichologinių problemų. „Visuomet sunkiausia fotografuoti žmogų, kuris turi daug išankstinių nusistatymų prieš save. Labai dažnai taip nutinka su reto grožio merginomis. Ji ateina ir tu jau matai, kad nieko per daug nereikės daryti, kad paryškintum jos grožį, tik šviesą gerai sustatyti ir bus nuostabu. O ji ima ir pradeda kompleksuoti... Sako mano ta pusė negraži, kojos irgi negražios. O tu matai, kad viskas ten gerai, ji tiesiog tobula, nėra net ką kalbėti“, – patirtimi dalijosi G. Žilinskas.

Anot gražuolių fotografo, lengviausia įamžinti žmogų, kuris savimi pasitiki, atsipalaiduoja ir atsiduoda į profesionalo rankas. „Tu turi pasitikėti, kad viskas bus gerai. Vidinis grožis ir charizma šioje vietoje svarbu. Mes save matome vienaip, o veidrodis arba telefonas kitaip. Mes save mintyse fotošopinam ir pagal tai, turim susikūrę savo įvaizdį. Galime savo mintyse atrodyti labai gražūs arba labai negražūs. Pagal tai mes vertinam visus kitus savo paties atvaizdus. Iš to atsiranda kritika, užsiciklininimas pozuoti tik vienaip. O tai jau klaida. Kiekvienas žmogus turi daugiau gražių kampų, tikrai ne tik vieną“, – sako pašnekovas.

Kol tu esi berniukas, tai bėgi paskui šaukiantį išorinį grožį. Tau reikia ir papukų, ir užpakaliuko, tau norisi čiupinėti.

Paklaustas, kaip jo požiūris į grožį keitėsi bėgant metams, G. Žilinskas prasitarė, kad kito net labai. Ir taip tikriausiai yra ne tik jam, bet ir daugeliui vyrui: „Kas dėl grožio, visuomet yra du aspektai. Dominuoja vienas arba kitas ir dažnai tai priklauso nuo vyro brandos. Jaunystėje vyro akys kabinasi tik už išorės – kojos, užpakaliukas ir panašiai. Tai iš duotybė iš gamtos, mus, vyrus, traukia grožis“.

„Ilgainiui tu supranti, kad santykis, seksas ir pats bendravimas vyksta ne tik su kūnu. Kol tu esi berniukas, tai bėgi paskui šaukiantį išorinį grožį. Tau reikia ir papukų, ir užpakaliuko, tau norisi čiupinėti. Vėliau tu supranti, kad santykis, bendravimas ir tas pats seksas vyksta su žmogumi. Koks jis yra, kaip jis bendrauja, kokia jo vidinė aistra“, – patirtimi dalijosi žvaigždžių fotografas.

Anot Gedimino, jam gyvenime net yra buvę tokių netikėtumų, kurių jis pats nesitikėjo: „Buvo toks nutikimas – fotografavau vyresnio amžiaus moterį. Ji buvo tokia žavinga, tokia charizmatiška, kad, galima sakyti, atsiduočiau jai nedraugavęs. Žmogus buvo su tokia stipria energetika, tiesiog nuostabu, nors ir visiškai ne taip atrodanti, kaip merginos, kurios man patrauklios.“

Šią žinią patvirtino pats G. Žilinskas. Vyras teigė, kad faktas apie skyrybas yra naujas, todėl prireiks laiko, kol pavyks susitaikyti su šia mintimi.

Pora kartu praleido septynerius metus.

Tobulybę ar tobulą gyvenimą dalis žmonių tapatina su sėkme, o sėkmę – su garsiu vardu, geru uždarbiu, puikia išvaizda, mylinčia šeima. Vieni įsitikinę, kad tobulu žmogumi gimstama, kiti – kad tampama.

Treti tikina, kad tobulumas yra pasiekiamas tik sunkiu, kruopščiu darbu. Yra ir tų, kurie mano atvirkščiai: jiems tobulumas susijęs su lengvu chaosu, trūkumais, kurių turi kiekvienas žmogus. Kurie iš jų teisūs, o gal klysta visi, rašoma pranešime spaudai.

Vykstančio konkurso „Siekiantiems tobulybės“ proga organizatoriai pakalbino keturis gerai žinomus Lietuvos žmones.

L. Šurnaitė: tobulumo siekiu šeimoje

Populiarių knygų autorė ir televizijos laidų vedėja Lavija Šurnaitė-Kairienė (38), atiduodanti daug laiko ir energijos savo karjerai, visgi pripažįsta, kad tobulumo siekia kiekvieną dieną, bet ne darbe, o namuose.

„Profesijoje puikiai save realizuoju, bet šios srities neišskiriu tobulumui siekti. Tai – daugiau pasekmė, išplaukianti iš to, kaip pats jautiesi kasdien. O ir tobulos atostogos netenka prasmės, jeigu grįžti į labai netvarkingą kasdienybę”, – teigia knygą neseniai išleidusi rašytoja.

Bėgant laikui ji vis labiau trokšta tobulumo siekti kasdienybėje su artimaisiais: „Tai, ko gero, net sunkiau, negu gerai atlikti įprastus darbus. Bet tame matau didžiausią ir svarbiausią prasmę. Ir ši rutina man patinka. Vadinasi, viską darau teisingai, jeigu tai manęs neslegia“, – mintį pratęsia pašnekovė.

„Tobulas žmogus“, Lavijos teigimu, yra tas, šalia kurio gera būti: „Kuris skleidžia ypatingą energiją, savo kalba, o gal tyla, mintimis ar žvilgsniu įkvepia, šalia kurio tu pats nori būti geresnis. Toks žmogus gali būti bet kur – artimoje aplinkoje, o galbūt tu jį sutikai tik kartą gyvenime.“

G. Žilinskas ir D. Kazėnaitė: išskirtinumas nėra standartas

Kartu dirbantys profesionalai – vizažistė Deimantė Kazėnaitė (27) ir fotografas Gediminas Žilinskas (42) – ne vienus metus sukasi grožio pasaulyje, turinčiame savo grožio standartus, tobulumo etalonus. Tiesa, abu pašnekovai sutaria: tobulumas slypi žmogaus unikalume, o ne išvaizdoje.

Žmogaus tobulybė – jo išskirtinumas.

Deja, jų klientai neretai laikosi kitokios nuomonės. „Pastebiu, kad dalis žmonių, kurie kreipiasi dėl fotosesijos, susitikimo metu kuklinasi, teisinasi, jog yra nefotogeniški, nekaip atrodo. Nemanykite, kad makiažus atlieku tik tituluotoms gražuolėms. Kasdien matau netobulas moteris, ir tas mane žavi. Žmogaus tobulybė – jo išskirtinumas“, – įsitikinusi vizažo meistrė.

Šiai minčiai antrina ir fotografas Gediminas, pridurdamas, kad išskirtiniai žmogaus bruožai nustelbia trūkumus: „Priešais save išvydęs moterį be makiažo iš karto atkreipiu dėmesį į dailiausias jos veido vietas: akis, skruostus, antakius, ausis, o gal ilgą kaklą... Kada fotografuodamas atkreipi dėmesį į privalumus, visa kita tampa ne taip svarbu, ir ta kreiva nosis ar mažesnės lūpos pasidaro tiesiog nematomos.“

Tiesa, Deimantė priduria, kad kiekvienas žmogus turi savų kompleksų, bet svarbiausia – išmokti su jais susigyventi: „Aš paauglystėje išgyvenau dėl perdėto liesumo, bet laikui bėgant tie mano netobulumai ėmė vis labiau patikti, o jeigu kas ir trukdo, ilgais svarstymais nekvaršinu sau dėl to galvos – ką galiu pakeičiu arba su tuo susigyvenu.“

E. Žičkus: į tobulybę – tik bandymų ir klaidų keliu

Vienas žinomiausių televizijos laidų vedėjų, prodiuseris Edvardas Žičkus (35) savo gyvenimo tobulu vadinti nedrįsta. „Neįsivaizduoju, ką reiškia tobulybė. Neklysti? Betgi klysta net genijai! Numatyti kelis žingsnius į priekį? Netikiu pranašystėmis! Nepargriūti einant net ir tiesiausiu keliu? Aš kartais parkrintu net stovėdamas“, – juokaudamas pasakoja pašnekovas.

Kartu jis pripažįsta, kad tobulybė – nėra įgimta jo savybė: „Niekada nebuvau labai gražus, sportiškas, charizmatiškas ar itin sėkmingas, ir viską, ką turiu dabar, užsitarnavau sunkiai dirbdamas.“

Edvardas įsitikinęs, kad dėl visko gyvenime reikia stengtis, ir tik įdėjęs didelių pastangų gali pasiekti norimų tikslų. „Kartais sportuoju, sveikai gyvenu, stilingai rengiuosi, surengiu įsimintiną pasimatymą ar per akimirką gerai uždirbu, bet dėl šių dalykų reikia pasistengti. Ir netgi labai.“

Kai nesistengiu, tada pilnėju, nebūnu madingas, romantiškas, aistringas, skaičiuoju paskutinius eurus kišenėje. Ir tik pats dėl to būnu kaltas. Kuriuo atveju esu labiau savimi? Abiem! Ar kuriuo nors jų būnu tobulas? Toli gražu ne! Tačiau abiem atvejais trokštu būti geresnis. Manau, kad baisu pasijusti tobulam, nes tada nebeliktų ko siekti“, – mintimis dalijasi televizijos laidų prodiuseris.

Rašytoja J. Baltrukonytė: tobulybė gamtoje neegzistuoja

Tobulo gyvenimo recepto rašytoja ir žurnalo „Happy365“ vyriausioji redaktorė Jurga Baltrukonytė (47) teigia, kad tobulybė gamtoje neegzistuoja. Tai veikiau yra žmogaus sąmonėje išsikerojusi piktžolė.

„Perfekcionizmas ne tik griauna laimę, bet ir tarpusavio santykius, todėl verta kuo anksčiau pradėti vartoti vaistus nuo šios ligos. Įtariu, kad ir pati ja sirgau: tikriausiai taip mūsų kartą anksčiau auklėjo tėvai. Kas man padėjo? Suvokimas, kad perfekcionizmas ne duoda rezultatų, o tik varo į neviltį“, – įsitikinusi rašytoja.

Anot jos, tobulas žmogus turėtų būti lengvai netobulas ir tuo džiaugtis: „Tobulybė gamtoje neegzistuoja, taigi, siekdami jos kaip didžiausio tikslo, tik prarandame laiką atsipalaiduoti ir mėgautis savimi – netobulomis tobulybėmis.“

Tačiau ji neneigia ir tobulybės siekime įžvelgianti pozityvių aspektų: „Tie, kas beatodairiškai siekia tobulybės, dažnai būna stiprūs kurioje nors srityje. Tokie žmonės kitiems gali tapti įkvėpimu, pavyzdžiui, tarkime, paskatinti pradėti sportuoti ar išmokti naują kalbą.“

Visgi kasdienybėje ji linki išmokti nekreipti dėmesio į netobulas smulkmenas, o kartu dalijasi ir savo gyvenimo motto: „Mažiau nervintis dėl niekų ir dažniau prisiminti, kokie mes esame laimingi, nes turime dovaną – gyvenimą. Jei jis nedžiugina, raskite jėgų geriems pokyčiams, apie kuriuos jau turbūt seniai svajojate, tik bijote pradėti.“

Šiandien fotografijos menui tapus prieinamam kone kiekvienam, o telefono kamerai kasdieniniame gyvenime vis dažniau keičiant profesionalų fotoaparatą, „Instagram“ tapo labiausiai vartotojų pamėgtu mobiliosios fotografijos socialiniu tinklu.

G. Gurevičiūtė atskleidė, kad tik po metų sužinojo, kad „Instagram“ yra socialinis tinklas. Prieš tai buvo įsitikinusi, kad tai tik programėlė nuotraukų filtrams: „Jau tuo metu turėjau 1000 sekėjų, o dabar – po kelerių metų – jų jau daugiau nei 45 tūkst. ir apie 80 procentų jų yra iš Lietuvos, todėl šiandien dalijuosi savo įžvalgomis ir tendencijomis", – sakė jauna moteris. Pasak jos, „Instagram“ tinkle labai svarbu momentiškumas. Nuotraukas dažnai reikia skelbti iškart, tad kartais prireikia net kelių kadrų, kad padarytum tobulą nuotrauką, tačiau šis iššūkis lengvai išsprendžiamas.

G. Gurevičiūtės patarimai:

1. Asmenukės. Pastebėjau, kad sekėjams labiausiai patinka asmenukės, todėl ir mano pačios profilyje jų yra apie 80 proc.

2. Filtrai. Žmonėms nelabai patinka filtrai, matyti, kad daugiausiai „pamėgtukų“ sulaukia nuotraukos su grotelėmis „be filtro“ (#nofilter) ir „be makiažo“ (#nomakeup). Tačiau tendencijos taip pat rodo, kad populiariausi filtrai „Instagram“ tinkle yra yra „Ludwig“ ir „Clarendon“.

3. Laikas ir nuoseklumas. Laikas labai svarbus, keliant nuotraukas į šį socialinį tinklą. Geriausias laikas – nuo 8 val. ryto, kai visi vyksta į darbus, arba vakare tarp 20-22 val. po darbų, tai pat, žinoma, savaitgalio vakarai. Taip pat svarbu nuotraukas kelti nuosekliai ir reguliariai, kitu atveju nuotraukos net rodomos sekėjams rečiau.

4. Prasmė. Jei nuotrauka ne tik graži, bet perteikia ir žinutę, ji tikrai sulauks reakcijos, tačiau jei ta žinutė bus nenuoširdi, rezultatas gali būti priešingas. Aš asmeniškai dažnai naudoju sentencijas anglų kalba.

5. Tai, kas patinka visiems. Daugumai patinka gėlės, tad nuotraukos su gamtos elementais, pvz., žydinčiomis sakuromis, tikrai sulauks dėmesio. Taip pat visada populiarios nuotraukos su žinomais žmonėmis, nes jas pamėgs ir kiti sekėjai.

O mados fotografas Gediminas Žilinskas patarė, kaip maksimaliai išnaudoti išmaniojo telefono kamerą geriausiam kadrui. Atskleidžiant tobulos nuotraukos paslaptis, naudotas Lietuvoje pirmą kartą pristatytas „Huawei P9“ išmanusis telefonas su dviguba „Leica“ kamera. G. Žilinskas mano, kad telefono kamera tampa itin svarbi šiuolaikiniame pasaulyje. „Telefone yra tokios funkcijos, kaip profesionaliame fotoaparate: diafragmos nustatymas, raw failai, išlaikymas, ISO, baltas balansas ir kt. Ir šios funkcijos pasiekiamos labai greitai, o tai „Instagram“ amžiuje yra labai svarbu. Kai kuriuose telefonuose norint naudotis šiomis funkcijomis, reikia parsisiųsti papildomas mokamas programėles. Manau, kad ateityje tokios galimybės bus diegiamos ir naudojamos kur kas dažniau, o telefonai su tokiomis profesionaliomis kameromis kasdienėje aplinkoje, fotografuojant internetiniams kanalams ar kelionėse šiandien jau tikrai gali pakeisti fotoaparatą, net ir profesionalų“, – teigia G. Žilinskas.

Gediminas Žilinskas – „didelio kalbiro“ žmogus ir fotografas, kurio objektyvo užfiksuotos svajoja būti daugelis moteriškosios lyties atstovių.

Jo meninis žvilgsnis geba įžvelgti ir atskleisti išskirtinius, gražiausius moterų  bruožus ir pateikti taip, kad šie taptų trokštamais grožio etalonais ir aplinkinius priverstų aikčioti. „Tokia yra mano profesija ir jei žiūrovas pastebi mano pastangas – tai geriausias nuotraukos įvertinimas,“ – sako vienas garsiausių Lietuvoje mados ir komercijos fotografų.

Tačiau ką gi jis mano apie Kalėdinį laikotarpį ir Naujųjų metų sutikimo šventes? Koks darbo krūvis aplanko ir kaip šiose situacijose „sukasi“ , fotografas papasakojo labai atvirai.

– Su kokiais iššūkiais susiduriate kasdieniame darbe? Ar šventiniu laikotarpiu tenka išgyventi daugiau kuriozų nei įprastai?

– Gruodžio mėnuo yra pats darbymetis, tačiau esu puikiai suplanavęs darbus, savo laiką, tad jokie neaiškumai ar nesusipratimai nevargina. Klientų poreikiai visuomet aukšti, todėl kaip ir įprastai dirbu ir stengiuosi kruopščiai ir profesionaliai atlikti savo darbą. Kiekviename darbe, kiekvienos specialybės atstovui, tenka susidurti su iššūkiais, šventinis laikotarpis – ne išimtis. Tačiau tai ir daro fotografo profesiją tokią įdomią. Nauji žmonės, naujos užduotys, naujos patirtys – kiekviena diena skirtinga ir stebinanti.

– Neseniai teko fotografuoti Vilmos Statkuvienės odinių aksesuarų kolekciją, modeliu tapo įspūdingo grožio modelis Rasa Ciune, kaip vertinate šią patirtį?

– Ši patirtis buvo nuostabi, Rasa Ciune toks modelis, tokia moteris, su kuria norėtų dirbti visi. Ji ne tik pritrenkiančios išvaizdos, bet ir puikaus, savito charakterio. Ji pademonstravo visas savo galimybes, stengėsi ir rodė iniciatyvą. Rasai sekėsi įkūnyti personažą, įsijausti, tad galiu drąsiai teigti, jog toks darbas buvo vienas malonumas. Kitiems modeliams šių savybių dar reiktų pasimokyti ir išsiugdyti. Modeliai kaip aktoriai – naudojantis gestais, mimika, žvilgsniu vaizduoja fiktyvias
arba realias asmenybes. Visą tai labai svarbu „pagauti“ kadre.

– Ar fotografuoti žmones su aksesuarais, papildomomis detalėmis yra sunkiau?

–Dažnai tenka dirbti ir fotografuoti tokiose fotosesijose. Bet vis tik svarbiausias yra žmogus, modelis, jo kūno kalba, plastika. Atskirai daiktų, ar šiuo atveju aksesuarų, nefotografavau. Visuma – tai tikroji istorija, kurią noriu papasakoti ir parodyti savo darbais, tad turėdamas galimybę naudotis tokiomis, modelio kaip Rasa Ciune, galimybėmis pasiekiame neblogų rezultatų.

– Kokie Jūsų ateinančių metų tikslai? Ką norėtumėte palinkėti skaitytojams?

– Kiekvienais metais užsibrėžiu panašius tikslus, jų įgyvendinimo visiems ir palinkėčiau: svarbiausias dalykas – pozityvumas. Linkiu kiekvienam jo kuo daugiau gyvenime. Pozityvaus mąstymo dėka žmogus progresuoja, siekia, auga ir tobulėja. Pozityvą ir laimę atrandi tik ieškodamas. Neretai mus sustabdo įvairios negatyvios gyvenimo patirtys, todėl žmogus turi nuolatos siekti gero ir gražaus gyvenimo. Norėti daugiau, judėti į priekį turi tapti kiekvieno žmogaus siekiamybe, o gera nuotaika, viso to palydove. Tai toks būtų mano palinkėjimas ir uždaviniai – skaitytojams ir sau pačiam.

Riedlentė ir kuprinė su fotoaparatu – taip po Druskininkų miesto objektus keliauja žinomas fotografas Gediminas Žilinskas. Paskutinį birželio savaitgalį Druskininkuose vykstančiame fotografų plenere dalyvaujantis  fotografas per objektyvą siekia atskleisti  kurorto judrumą bei dinamiką. Anot fotografo, gražiausias Lietuvos kurortas tampa jaunimo traukos centru.

Nuo seno Druskininkai garsėja kaip sveikatingumo, šeimų ir poilsio kurortas, tad jaunimas dažniau traukdavo į pajūrį.  „Druskininkuose, kitaip nei kitur, blogo oro nebūna, – sako žinomas fotografas. – Miestas pasižymi šilta atmosfera, vibracija, dinamika. Čia yra ką veikti aktyvų laisvalaikį mėgstantiems kurorto svečiams.“ Apie puikiai išvystytą miesto dviračių takų infrastruktūrą fotografas netruko įsitikinti ir pats, važinėdamas po miesto centrą riedlente.  

Į plenerą atvykę fotomenininkai Druskininkų mieste ieško kasdieniškų, tačiau nepaprastų dalykų, kurie atspindi kurorto pulsą ir kultūrą. Didelio fotomenininkų susidomėjimo sulaukė pramogų centrai bei miesto parkas, kuriame netrūksta jaunimo. Čia važinėjama riedučiais, dviračiais, riedlentėmis, žaidžiama teniso kortuose, karstomąsi medžiuose, išbandomos įvairiausios vandens pramogos.

„Nors miesto vaizdai džiugina akį ir objektyvą, mano tikslas užfiksuoti ir perduoti savo savijautą tiems, kurie matys šias nuotraukas. O šiandien mano žvilgsnis krypsta  į stipriausius kurorto įvaizdžius: romantiškąją miesto pusę su grojančiu fontanu, šiltomis ir jaukiomis kavinėmis, restoranais, miesto takais bei pramogų ir gerų emocijų kupiną miestą aktyvaus gyvenimo būdo mėgėjams“, – sako į Druskininkų ralį vykstantis G. Žilinskas, tikėdamasis užfiksuoti daugybę adrenalino kupinų akimirkų.

Kartu su Lietuvos fotomenininkų sąjunga organizuojamo projekto pabaigoje speciali komisija rinks ekskliuzyvinius kadrus. Gražiausios fotoakimirkos virs 220-ąjį jubiliejų švenčiančio Druskininkų miesto atvirutėmis.