Tą pačią dieną dviejuose pasaulio poliuose rinkosi žmonės, suvienyti skirtingų dalykų: Maskvoje – agresijos, Liverpulyje – muzikos. Viename – muliažus primenantys žmogystos, kitame – džiaugsmą spinduliuojantys veidai.

Ir viename, ir kitame poliuje yra pokyčių. Pergalės mitui palaikyti skirtas paradas šiemet – praskydęs, iš pompastikos telikęs farsas. Sovietinės tuštybės festivalyje – gegužės 9-osios paraduose – pirmą kartą parodyta tiek mažai ginkluotės, dangaus virš Raudonosios aikštės neraižė karinė aviacija. Ir net „didžiosios tėvynės“ pašaliuose šviesiu komunistiniu rytojumi įtikėję koloradininkai vangiau rinkosi. Ir tyliau per garso kolonėles leido sovietų armiją šlovinančią rusišką muziką.

Tą pačią dieną dviejuose pasaulio poliuose rinkosi žmonės, suvienyti skirtingų dalykų: Maskvoje – agresijos, Liverpulyje – muzikos.

Kitame poliuje skamba kitokia muzika. Ir „Eurovizijoje“ yra pokyčių. Pirmą kartą nuo 1956-ųjų gyvuojančio festivalio istorijoje viena valstybė perėmė kitos pareigą ir atsakomybę surengti konkursą. Nepolitiniame konkurse – daug Ukrainą palaikančių ženklų. Rasta būdų paskelbti – Europa smerkia putinišką agresiją prieš ukrainiečius. Europa sako „šč“ mažam piktam diktatoriui psichopatui.

Tačiau narsiai besiginančios Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui neleista pasveikinti dainuoti susivienijusią Europą. EBU, Europos transliuotojų sąjunga, atmetė šį prašymą remdamasi esmine taisykle: konkurse draudžiama skelbti politinius pranešimus. Tiesa, britų dienraštis „The Times“ spėja, kad V. Zelenskio vaizdo sveikinimas dar gali pasirodyti „Eurovizijoje“. Šįvakar pamatysime, ar konkursas išlaikys istorijos egzaminą ir ar jame įvyks dar vienas pokytis.

Klojo tulpes ir gvazdikus

Į S. Daukanto gatvę žmonės, daugiausia pagyvenę, traukė nuo ryto.

Tulpės ir gvazdikai prieš pietus užklojo plokščių su žuvusių karių pavardėmis viršų. Ten žmonės degė kapų žvakes ir ratu dėjo gėles.

Prie karių kapų nuo ryto dirbo didesnės nei įprastai policininkų pajėgos, pareigūnai stovėjo atokiau nuo besirenkančiųjų. Jų darbas buvo užtikrinti viešąją tvarką.

Kelis kartus S. Daukanto gatve pravažiavo lengvieji automobiliai, iš kurių sklido ukrainietiškos dainos, bet vėliavų važiuojantieji neturėjo.

Dalis susirinkusiųjų filmavo susibūrimą, stengdamiesi užfiksuoti ne tik paminklines plokštes, bet ir atėjusiųjų veidus.

Situaciją stebi ne tik uniformuoti ir neuniformuoti pareigūnai, dirbantys šioje vietoje, policininkai padėtį stebi ir vaizdo stebėjimo kameromis.

Ėmė traukti dainas

Apie vidurdienį keli arčiausiai paminklinės sienos stovėję asmenys pradėjo dainuoti rusiškas karo meto dainas.

„Katiuša“, „Den pobedy“ ir kitas būrelis palydėdavo plojimais.

Kažkas šūktelėjo sveikinimą: „Su Pergalės diena!“, dar po vienos dainos nuskambėjo šūkis: „Už taikų dangų virš mūsų galvų!“

Vienas vyras neslėpė po striuke segintis Georgijaus juostelę, kuri pagal Lietuvos įstatymus yra draustinas simbolis.

Žurnalistės pakalbintas vyras įsikarščiavo, bet juostelę pridengė. Jo kalbos esmė buvo sunkiai suvokiama, bet nuotrupos koreliavo su Rusijos televizijos skleidžiama propaganda. Kadangi šio vyro šnekėjimas nelabai ką domino, jis greitai nurimo.

Rasa Bekėžienė. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Padėkojo už supratingumą

Daugelio dėmesį patraukė moteris, vilkinti juodos ir oranžinės spalvos rūbais, prie krūtinės prisisegusi baltą kaspinu surištą juostelę. Panašu, kad įstatymo nepažeidusi moteris norėjo pademonstruoti savo pažiūras.

Georgijaus juostelė buvo užrišta ir ant vienos kapų žvakės.

Apie 13 val. atvyko Klaipėdos miesto policijos komisariato viršininkė Rasa Bekėžienė. Trumpai pabendravusi su žurnalistais ji nusprendė pati nueiti iki susirinkusiųjų.

Pareigūnė paprašė arčiausiai stovinčią moterį nuimti Georgijaus juostelę, ši pakluso. R. Bekėžienė padėkojo jai už supratingumą.

„Situaciją stebi ne tik uniformuoti ir neuniformuoti pareigūnai, dirbantys šioje vietoje, policininkai padėtį stebi ir vaizdo stebėjimo kameromis. Kol kas jokių ekscesų neužfiksuota. Policininkai čia dirbs tol, kol bus žmonių“, – vakar teigė R. Bekėžienė.

Apie 13 val. dalis susirinkusiųjų patraukė iš karių palaidojimo vietos, tačiau nemažai žmonių čia dar tik ėjo.

Šiemet paminėti vadinamosios Pergalės dienos atėjo kur kas mažiau klaipėdiečių nei ankstesniais metais. Didžioji jų dalis buvo pagyvenę žmonės, tačiau gėles nešė ir jauni vyrai bei moterys.

Pabrėžtinai santūrūs

Likus keliolikai minučių iki 10 val., prie kapinių vartų spietėsi maždaug dešimties žmonių būrelis, klausantis nurodymų juodai apsirengusio vyro – Rusijos ambasados Lietuvoje atstovo Andrejaus Gasiuko.

Po trumpo pasitarimo visi lėtu žingsniu pajudėjo link praėjusiais metais nukelto paminklo sovietiniam kariui, padėjo gėlių ir nuotrauką su paminklo atvaizdu.

Paskui buvo nešamas vainikas prie kito paminklo – gedinčią moterį vaizduojančios „Motinos tėvynės“. Viskas vyko pabrėžtinai santūriai, beveik be replikų žurnalistams (tiesa, viena moteriškė fotografei mestelėjo: „Gal mirusiųjų bijote…“).

Vengė Ukrainos temos

„Kasmet ateinu į tuos kapus pagerbti milijonų žuvusių Didžiajame tėvynės kare, kuriame kovojo visi broliškų respublikų žmonės. Mirusius, žuvusius žmones reikia pagerbti. Mes čia atėjome grynai simboliškai“, – sakė gėlių prie paminklo padėjęs Michailas Kalčiuginas.

Rusijos ambasados atstovas A. Gasiukas žurnalistams kalbėjo, kad šią dieną Rusijos ambasados Lietuvoje darbuotojai lanko Didžiajame tėvynės kare žuvusių kapines daugiau nei 30-yje Lietuvos miestų ir atiduoda pagarbą, anot A. Gasiuko, už Lietuvos žemės išlaisvinimą iš vokiečių fašistų užgrobėjų.

Žiedai: nukelto paminklo vietoje paklojo gėlių. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Jo tvirtinimu, gegužės 9-osios reikšmė – nenykstanti ir didžiulė.

„Visi žinome, kad tai sunkiausias karas žmonijos istorijoje, daugybė žmonių žuvo, kad būtų nugalėtas fašizmas. Visa šalis kovojo, visų tautybių, 16-oji lietuviškoji divizija“, – kalbėjo ambasados darbuotojas.

Jis apgailestavo, kad nuolat mažėja karo veteranų ir dabar jų yra likę tik vienetai.

Teritoriją ir aplinkinius kvartalus prevenciškai tikrina policijos patruliai, aplinką stebi ir mūsų darbuotojai.

Paklaustas apie Rusijos invaziją į Ukrainą ir šioje šalyje žudomus žmones, ambasados darbuotojas ragino atsiriboti nuo šios temos.

Energingai patrypė

Kai vainikas buvo padėtas ir būrelis pasuko atgal, prie paminklo pasirodė įvairiose protesto akcijose Kaune savotiškai pagarsėjęs Vladimiras Moskvičiovas.

Jo kelnės buvo labai trumpos, todėl aiškiai matėsi į sportbačius įkišti kojų protezai, kurių kokybę jis pademonstravo energingai patrypdamas. Paskui klojo raudonus gvazdikus, klaupėsi ir lenkėsi iki žemės.

„Kalbėjau apie tą padėtį, kurioje atsidūrė Lietuva. Aš nebijau, aš Ukrainos pilietis ir noriu taikos. Dirbau Lietuvos sraigtasparnių bazėje, geležinkeliuose. Pažiūrėkite, kiek ten dabar traukinių į Ukrainą. Čia mano dėka“, – rišlumo stokojančiame pasisakyme kalbėjo bravūriškai nusiteikęs vyras.

Lyderis: kukliai ceremonijai vadovavo Rusijos ambasados Lietuvoje atstovas A. Gasiukas (greta raudono vainiko)./Justinos Lasauskaitės nuotr.

Teritorija kontroliuojama

Gegužės 9-osios minėjimas Aukštųjų Šančių karių kapinėse truko maždaug valandą. Savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ vadovas Račardas Čėsna „Kauno dieną“ informavo, kad incidentų, tvarkos pažeidimų neužfiksuota.

„Teritoriją ir aplinkinius kvartalus prevenciškai tikrina policijos patruliai, aplinką stebi ir mūsų darbuotojai“, – sakė direktorius.

Praėjusių metų gegužės 9-ąją Aukštųjų Šančių karių kapinėse ant medžių buvo išpaišytos raidės Z ir V – karo ir prezidento Vladimiro Putino invazijos į Ukrainą palaikymo simboliai.

Minėjimas Vilniuje – kuklesnis

Antradienį Rusijai švenčiant vadinamąją Sovietų Sąjungos pergalę prieš Vokietiją Antrajame pasauliniame kare, norintys paminėti šią progą tradiciškai rinkosi ir sostinės Antakalnio kapinėse.

Nuo antradienio ryto kelios dešimtys žmonių apsilankė prie anksčiau buvusių, tačiau praėjusių metų gruodį nukeltų skulptūrų sovietų kariams – jie renkasi daugiausia pavieniui, be didesnės pompastikos, kuri buvo būdinga ankstesniems minėjimams iki Rusijai pradėjus karą Ukrainoje. Atvykę vieni kitus sveikino Pergalės dienos proga, o žuvusius pagerbė daugiausia raudonais gvazdikais.

Dalis mininčių Pergalės dieną pasisakė ir dėl karo Ukrainoje, kaltindami dėl to ne Rusiją, o Vakarus. Kai kurie jų taip pat reiškė nuoskaudų dėl nukeltų sovietinius karius vaizduojančių stelų.

71-ų pensininkas Genrikas Andrijevskis sakė švenčiantis ir gegužės 8-ąją, kai karo pabaigą mini Vakarai, ir 9-ąją.

„Aš gyvenu, jūs gyvenate dėl to, kad jie už mus kariavo prieš fašizmą už laisvę“, – BNS kalbėjo jis.

Sovietinių skulptūrų nukėlimą jis vadino grynu vandalizmu, o karą Ukrainoje – sukurtą Amerikos, o ne Rusijos.

„Ir anglai kišasi, ir visi kišasi, tik kad Rusija nukentėtų. Ukraina ginasi taip, kaip jie galvoja, už laisvę, bet kokią laisvę? Už laisvę buvo 1990-aisiais, 1991-aisiais, tai kokį velnią dabar?“ – kėlė klausimą jis.

Minėjimas vyko stebint policijos pareigūnams, šie, kaip ir pernai, vertino, ar besirenkantys nesegėjo uždraustos sovietinės simbolikos – Georgijaus juostelių. Jas demonstruoti Seimas uždraudė po Rusijos invazijos Ukrainoje.

Buvusio paminklo vietoje – Rusijos ir Baltarusijos ambasadų vainikai, čia skambėjo ir sovietinę pergalę šlovinančių dainų įrašai.

56-erių Andrejus sakė, kad šią dieną „Tarybų armija išlaisvino Europą nuo fašizmo“.

„Senukai kariavo, konclageriuose buvo“, – BNS kalbėjo jis.

Paklaustas, kaip vertina, kad sovietinės skulptūros buvo nukeltos, Andrejus citavo XIX a. imperinės Vokietijos kanclerį Ottą von Bismarcką.

„Jau šiandien sakiau tą frazę, kažkada Bismarckas pasakė, kad žmonės, kurie nuneša paminklus praeities, neturi ateities. Čia visur apie viską“, – BNS sakė jis.

Pergalės prieš nacistinę Vokietiją dienos, kaip ją vadina Rusija, minėjimas Lietuvoje kelia papildomą įtampą, nes po karo šalis liko okupuota Sovietų Sąjungos.

Šaltinis: BNS

Bet planai pasikeitė, nes iš kur jis galėjo žinoti, kad Ukrainoje, kuri be Rusijos žinios net neturi teisės egzistuoti, nepasitiks jo didvyrių-išvaduotojų su kuokštais raudonų gvazdikų, jau nekalbant apie lašinius, svogūnus ir naminės bidoną. Iš kur jis galėjo nutuokti, kad geriausia dovana, kurios gali tikėtis valstybinę sieną kirtę jo šaunuoliai, bus kulka į kaktą?

Maža to, jo taikdarius iš ten veja lauk su baisiu įniršiu, o visas pasaulis, nesupratęs taikdario dieviškos misijos, piktinasi agresija. Kur jau čia planuosi lemiamą mūšį prieš visus ir visur, kai net paradui naikintuvų pristigo? Todėl Paskutiniąją teismo dieną nuspręsta atidėti.

Iš kur jis galėjo nutuokti, kad geriausia dovana, kurios gali tikėtis valstybinę sieną kirtę jo šaunuoliai, bus kulka į kaktą?

Tarsi supratęs, kad pasauliui pavojus atslūgo, dar tą pačią pavakarę amžinybėn iškeliavo pirmasis Ukrainos prezidentas L.Kravčiukas, beveik padieniui – ten pat paskui savo kitą kolegą, pirmąjį nepriklausomos Baltarusijos vadovą S.Šuškevičių, tą patį iš Belovežo laikų, kai buvo nuspręsta amžiams užkasti sovietiją.

Bet gyvenimas tęsiasi ir be garsiausios Europoje girios legendinių istorijos stumbrų.

Štai buvęs A.Lukašenkos idėjinis priešas, jaunasis R.Pratasevičius, tas pats, kurį režimo sargai kartu su jo drauge S.Sapiega dar pernai išgriebė iš lėktuvo Atėnai–Vilnius ir įkišo už grotų, staiga sumainė žiedus su nuotaka, bet ne su ta iš lėktuvo. Kadangi jaunikis prisipažino klydęs, kalėjimo durys jam atsivėrė, o draugė S.Sapiega liks tik drauge (jos laukia šešeri metai kolonijoje), nes žmona tapo kita.

Pats W.Shakespeare’as pavydėtų tokio siužeto savo pjesei.

„Sprendžiant iš viso to, kas dabar vyksta Ukrainoje, panašu į tai, kad Rusijos pajėgos yra praradusios gebėjimą pulti. Tai faktiškai visa logika sakytų, kad, jeigu Putinas toliau nori pasiekti kažkokių laimėjimų, tai jis turėtų kažką kokybiškai arba bent jau kiekybiškai keisti. Vienas iš tokių pakeitimų būtų mobilizacijos paskelbimas. Kodėl jis nepaskelbė, galima tik spėlioti“, – teigė Lietuvos gynybos fondo vadovas, atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis.

Jeigu jie iki šiol nesugebėjo, tai jie su tomis pajėgomis jokio proveržio matomai ir nebesugebės padaryti.

Rusijos pajėgoms pasitraukus nuo Kyjivo ir persidislokavus į Rytų Ukrainą buvo tikimasi rimto puolimo, tačiau reikšmingesnio proveržio nematyti.

„Supraskime, kad puolančioji pusė visada stengiasi naudoti daugiau resursų, kadangi jiems reikia jų daugiau norint užimti naujas teritorijas. Besiginančiai pusei yra lengviau. Kitas dalykas, ukrainiečiai yra namuose. Jeigu jie iki šiol nesugebėjo, tai jie su tomis pajėgomis jokio proveržio matomai ir nebesugebės padaryti“, – aiškino V. Malinionis.

Rusijos kariuomenės resursai senka, o Ukrainos atvirkščiai – tik gausėja. Anot atsargos pulkininko, netrukus ukrainiečiai pereis į kontrpuolimą, o Rusijos kariams teks gintis.

„Jai beliks gebėjimas gintis. Laikas yra ukrainiečių sąjungininkas. Kaip žinome, į Ukrainą ateina dideli kiekiai ginkluotės. (…) Vakarų valstybės organizuoja apmokymus, kaip naudotis ginkluote. Ir maždaug po kelių savaičių arba po mėnesio Ukraina galės pereiti į kontrpuolimą. O rusai, atvirkščiai, jie turės pereiti į gynybines operacijas, kadangi reikšmingo puolimo nebegali išvystyti“, – kalbėjo atsargos pulkininkas.

Ar V. Putinas mobilizuos savo kariuomenę?

Vakaruose buvo spėliojama, ar V. Putinas, sakydamas kalbą gegužės 9-osios proga, paskelbs kariuomenės mobilizaciją. Anot pašnekovo, Rusijos ginkluotė – prastos kokybės, o ir jos priežiūra ganėtinai apleista.

Istoriškai irgi yra taip, kad paprastai po didelių mobilizacijų Rusijoje įvykdavo perversmai.

„Gali būti, kad jie vis tiek mobilizuos, neskelbdami didelės mobilizacijos. Kitas dalykas, kad net, jeigu jie mobilizuotų didelį kiekį karių, jie neturi, kuo juos ginkluoti. Neliečiamosios atsargos bazė (tankų arba kitokių ginklų) nėra ypatingai aukštos kokybės. Tarkime, norint išlaikyti šaudmenis, tai yra brangu viską laikyti sandėliuose. Turi prižiūrėti, aprūpinti techniką, tepalus keisti. O mes žinome, kad Rusijoje ta sritis yra ypatingai apleista. Jie matyt įvertino, kad jie negalėtų apginkluoti savo naujų mobilizuotų karių“, – svarstė V. Malinionis.

Mobilizacija galėtų atsisukti ir prieš pačią agresorę.

„Jie gali nukreipt ginklą ir prieš tavo paties režimą. Istoriškai irgi yra taip, kad paprastai po didelių mobilizacijų Rusijoje įvykdavo perversmai“, – sakė V. Malinionis.

Kas laukia V. Putino?

Galimi du scenarijai.

„Blogas variantas yra tas, kad užšąla karas. Ukrainiečiai galbūt nepadaro prasiveržimų, ir pereina į žemo intensyvumo konfliktą. Rusijos valdžia izoliuojasi. V. Putino režimas išsilaiko, ir jie pamažu nugrimzta į Šiaurės Korėjos modelį. Rusijai tai yra blogiausias variantas, Putinui galbūt geresnis. Geresnis variantas Rusijai, o blogesnis V. Putinui, būtų režimo perversmas. Arba V. Putinas savo mirtimi miršta, arba jam kažkas padeda tai padaryti, ir pasikeičia režimas“, – galimus scenarijus piešė V. Malinionis.

Atsargos pulkininkas svarstė, kas galėtų ateiti į valdžią po V. Putino.

„Jeigu toks kaip Igoris Girkinas, tai po nedidelės pertraukos galėtų būti dar blogiau. Nes I. Girkinas, kad ir koks niekšas, bet jis yra karininkas, turintis patirtį. Ir dabar jis yra vienas pagrindinių Rusijos režimo kritikų. Jis kritikuoja Rusijos neįgalumą kare. Jeigu valdžią perimtų daugiau oligarchų dalis, tai oligarchai bandytų daugiau prisitaikyti prie Vakarų, ir norėtų atstatyti bent jau tokį „status quo“, koks buvo iki vasario 24 dienos“, – teigė V. Malinionis.

Rusijoje žmones palaiko „specialiąją operaciją“, tačiau karas – visai kas kita

Lietuvos ambasadorius Rusijoje Eitvydas Bajarūnas, šiuo metu esantis Vilniuje, sako, kad gegužės 9-oji Maskvoje – kelių savaičių įvykis.

„Kadangi yra neseni prisiminimai, ir pernai metų, ir prieš dvejus metus. Vienas dalykas yra stebėti pasiruošimą tam paradui iš išorės, kaip mes dabar visi stebimi, o kitas – būti Maskvoje. Tai yra kelių savaičių įvykis – ir propagandinis, ir fizinis. Netoli mūsų ambasados, (…) nuolat net naktį zujo mašinos, motorai, net negalėdavai normaliai praeiti gatvės. (…) Pusė Maskvos buvo sutraukta“, – kalbėjo E. Bajarūnas.

Anot ambasadoriaus, Rusijoje nuolat aukštinama kariuomenė ir pergalės siekis. 

„Žinant Putiną, buvo galima tikėtis dviejų dalykų. Vienas dalykas, kad jam reikia pergalės. Tos pergalės, kuri buvo 1945 metais, jau neužtenka. (…) Buvo galima tikėtis, kad kažkas bus paskelbta. Bet Putinas nebūtų Putinas, jis nuolat mus nustebina“, – kalbėjo E. Bajarūnas.

Mobilizacija reikštų visos šalies sutelkimą vienam tikslui.

„Karas reiškia, kad Putinas atsisako prieš tai buvusios koncepcijos, kad tai yra ne karas, o specialioji karinė operacija. Mobilizacija reikštų, kad visa šalis pajungiama vienam tikslui. Ekonomika pradeda šlubuoti. Iš psichologinio klimato matome, kad žmonės lyg palaiko, bet žmonės palaiko „specialiąją operaciją“, kuri nereikalauja aukų, kadangi jie nežino apie aukas. Ji nereikalauja didžiulių resursų. Karas jau yra visai kas kita“, – sakė E. Bajarūnas.

Gegužės 9-oji – tik dirbtinė data. Dar galime tikėtis staigmenų.

„Bet atsiminkime, kad 9 diena tai tebuvo politologinis vertinimas. Tai yra dirbtinė data. Gali ir rytoj arba už savaitės paskelbti. Taip, šiuo metu nepaskelbta, bet dar visko galime laukti“, – sakė E. Bajarūnas.

Gėlės – ir žuvusiesiems Odesoje

Prie paminklo gėlėmis nešini žmonės atėjo dar prieš 9 val. ryto. Kuo toliau, tuo daugiau raudonų tulpių ir gvazdikų gulė virš sienelės su žuvusiųjų pavardėmis. Jų čia – 695, apie 30 pavardžių – lietuviškos.

Dar daugiau žiedų atėjusieji klojo ant akmeninės žvaigždės, kuri anksčiau rėmino amžinosios ugnies liepsną.

Šiemet prie paminklo nebebuvo vainiko su Rusijos valstybinės vėliavos spalvų žiedais ir užrašu, kad vainikas – nuo Rusijos Federacijos generalinio konsulato. Konsulatas Klaipėdoje nebeveikia.

Ant vieno vainiko juosiančios juostos parašyta: "Mes atmenam", parašas skelbė, kad šias gėles čia padėjo Klaipėdos veteranų taryba.

Keli kiti krepšeliai buvo be užrašų.

Ant grindinio prie žvaigždės kažkas padėjo balto popieriaus lapus įmautėse. Užrašas skelbė, kad šiuose lapuose išvardintos šiemet gegužės 2 d. Odesoje žuvusių žmonių pavardės. Juos pražudė Rusijos raketos. Sąraše – 48 žuvusieji.

Prie šių lapų buvo padėtos kapų žvakės, o gėles atnešę klaipėdiečiai stengėsi neužkloti šių lapų žiedais, kai kurie atidžiai skaitė, kas ten parašyta, tačiau numesti ar patraukti šiuos lapus nė vienam nepakilo ranka.

Ne visi padėjusieji gėlių skubėjo išeiti, nemažai jų stoviniavo, tarsi ko laukdami.

Iki pandemijos ir karo Ukrainoje pradžios prie šio memorialo vykdavo mitingai, jie paprastai prasidėdavo vidurdienį.

Šiemet savivaldybė negavo prašymo leisti organizuoti renginį. Tikėtina, kad ir šįkart susirinkusieji lūkuriavo, kad 12 val. kas nors atsitiks.

Spalvos: ryžtingai nusiteikę vyrai atliko savo darbą. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Japonę nustebino renginys

Žmonės sveikinosi, šnekučiavosi apie sveikatą, bet dažniausiai tai buvo tik pokalbio pradžia.

"Viskas grįš bumerangu", "Jie nežino, kas jų laukia", "Jiems dar atsirūgs, pamatys, kas bus už erzinimą" – tokios ir panašios frazės skambėjo iš daugelio lūpų.

Prie paminklo atėjo ne tik rusakalbiai, buvo ir ne vienas lietuviškai kalbantis klaipėdietis. Kalbinami žurnalistų jie svarstė, ar reikia nuimti nuo karių kapų pompastiškus paminklus, aptarinėjo jų estetinę ir ideologinę vertę.

Pagyvenusi lietuvė neslėpė – žuvusius reikia gerbti, o gyviesiems stengtis išlaikyti taiką.

"Tai turi būti visų rūpestis. Juk baisu, kai visas pasaulis nori gyventi taikiai ir išvengti karo, kad neatsirastų nauji tokie kapai, o viena pusė ir jos vadovas grasina viso pasaulio sunaikinimu. Kaip mes turime reaguoti, kai čia pat, mūsų mieste, dešimtis metų gyvenantys žmonės neišmoksta mūsų kalbos, niekina mūsų pažiūras. Argi tai – kalbėjimas apie taiką?" – nebijodama kalbėjo klaipėdietė.

Minioje išsiskyrė rytietiškų bruožų moteris. Viešnia iš Japonijos klausinėjo, kas čia vyksta. Ji atviravo turinti draugę, gyvenusią Kijeve, kuriai teko bėgti iš tėvynės. Turistė stebėjosi reginiu, domėjosi žmonių nuotaikomis Lietuvoje ir atviravo apie komplikuotą Japonijos ir Rusijos kaimynystę.

Solidarumas: jaunų žmonių pora be žodžių išreiškė savo pažiūras. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Neslėpė savo požiūrio

Aikštės prie paminklo pakraštyje stovėjo du jauni žmonės. Vaikinas buvo apsigobęs Ukrainos vėliava, mergina laikė ant rankų šuniuką. Santūri pora teigė norėjusi tik pažiūrėti, kiek ir kokių žmonių ateis prie memorialo.

Normalu, kai žmonės rodo pagarbą karo aukoms, bet kai iš to daro politiką ir rengia parodomuosius renginius, tai jau dvelkia svetimos jėgos ir ideologijos demonstravimu.

"Iš to, ką matome, po kelerių metų panašių sambūrių čia nebeturėtų vykti, jaunimo nematyti. Gerai, kad čia žmonės elgiasi ramiai. Tiesa, mieste matėme, kad pro gėles besinešančius žmones iš pravažiuojančių mašinų skriejo frazė, kuria buvo palinkėta tam tikra kryptimi judėti rusų kariniam laivui", – kalbėjo jauni žmonės.

Prie jų priėjęs vyras pasisveikino: "Slava Ukraini!" ir sulaukė atsako: "Herojam slava!" Toliau su brandaus amžiaus vyru jie kalbėjosi lietuviškai. Vyras pasakojo tarnavęs ir tarybinėje kariuomenėje, o atgavus Lietuvos nepriklausomybę kūręs mūsų karines oro pajėgas.

"Normalu, kai žmonės rodo pagarbą karo aukoms, bet kai iš to daro politiką ir rengia parodomuosius renginius, tai jau dvelkia svetimos jėgos ir ideologijos demonstravimu. Pažiūrėkite į šituos žmones – jie jau europėja. Mūsų valdžia pranešė, kad Georgijaus juostelės – draudžiamos, ir jie pakluso. Elgiasi ramiai, stengiasi neprovokuoti ir nepasiduoti provokacijoms. Tai jau yra pokyčių šių žmonių sąmonėje apraiška", – kalbėjo buvęs karininkas.

Tradicija: kasmet gėlės dedamos ne tik prie karių pavardžių, bet ir ant akmeninės žvaigždės. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Iki smurto – vos akimirka

Vėliau aikštelėje pasirodė trys vyrai, vilkėję marškinėliais su tuo pačiu neužmaskuotu užrašu. Keli kiti atėjusieji juos užsipuolė.

Vienas aršiausiai besielgusiųjų teigė atvykęs iš Kaliningrado srities, jis aiškino, kad užrašas ant vyrų marškinėlių įžeidžia žuvusių tarybinių karių atminimą, ir rėkavo, kad tai esanti provokacija.

Į šurmulį atkreipė dėmesį policininkai, jie priėjo ir neleido įsiplieksti konfliktui. Netrukus proukrainietiškais marškinėliais vilkėję vyrai paliko aikštę.

Dar kartą šurmulys kilo, kai vienas vyras atsegė savo švarką ir parodė Georgijaus juostelę.

Vienos televizijos žurnalistė susidomėjo šiuo veiksmu ir paprašė parodyti, ką čia vyras demonstruoja.

Būrys jaunų moterų užpuolė žurnalistę, buvo panašu, kad tuoj įkibs jai į plaukus.

Rusakalbės moterys emocijas liejo necenzūriniais žodžiais, vis pridėdamos prie keiksmų ir užpultos Ukrainos vardą.

Aistras malšino tai, kad netoliese stovėjo policininkai.

Džiugesys: prie paminklo susirinkusieji ne kartą šaukė: "Su pergalės diena!" ir dainavo karines dainas. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Dainavo ir plojo

Prieš vidurdienį į aikštę atėjo visose mieste vykstančiose akcijose ir protestuose dalyvaujantis Virginijus Partaukas. Jis skleidė vieną plakatą po kito ir komentavo juose parašytas frazes.

"Čia palaidoti kariai nespėjo prievartauti čia gyvenusių moterų, žudyti vaikų. Jie patys žuvo mūšiuose ir yra karo aukos. Mums tai – istorijos dalis, kai vienus okupantus pakeitė kiti. Jokiu būdu negalime nuimti šio kardo, tai vieta, kur galima mokyti vaikus istorijos. Jiems reikia dėstyti faktus ir mokyti suprasti praeitį objektyviai, nepasiduodant kurios nors kariavusių pusių ideologijai", – kalbėjo V.Partaukas.

Ne vienas rusakalbis klausėsi jo kalbos, skaitė, kas parašyta plakatuose, o vėliau tarpusavyje kalbėjo, kad nieko nesuprato.

Kelis kartus S.Daukanto gatve pravažiavo automobilis su įjungtu garsiniu signalu, susirinkusieji pamanė, kad vairuotoja juos palaiko, ir palydėjo džiaugsmingais plojimais ir šūksniais.

Bet kai ta pati mašina pravažiavo visu garsu įjungusi patriotinę ukrainiečių dainą, reakcija buvo santūresnė.

Vidurdienį vienas susirinkusiųjų įjungė garso kolonėlę ir garsiai paleido rusiškas karo laikų dainas. Būrelis moterų bandė dainuoti kartu, kelis kartus plojo.

Policininkai paprašė patildyti garsą ir netrikdyti viešosios rimties. Buvo bekylanti diskusija su pareigūnais, tačiau moterys patarė paklusti, nes priešingu atveju gresia nemenkos baudos.

Pagarba: žydų tautybės vyras prie memorialo pasimeldė, padėjo gėlių ir nuėjo savo keliais. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Įspėjimo nepareiškė

Rimtį ir tvarką prie paminklo tarybiniams kariams prižiūrėjo 25 policininkų grupė.

Viešosios tvarkos tarnybos viršininkas Darius Petraitis patikino, kad žmonės elgėsi gana santūriai, tik kartą teko paprašyti patildyti muziką, įspėti ar drausminti iki popietės nieko nereikėjo.

Pagal iš anksto sudarytą veiksmų planą pareigūnai prie paminklo vakar dirbo iki vėlumos. Aikštė stebima ir vaizdo stebėjimo kameromis.

Šiemet prie memorialo nebuvo vaikų. Didžioji dauguma atėjusiųjų buvo garbaus amžiaus žmonės.

Skulptūrų parkas, kurio pakraštyje įrengtas memorialas sovietų kariams, ruošiamas rekonstrukcijai, jis visas apjuostas tvora.

Be to, stebint šventinį gegužės 9-osios paradą, aiškiai buvo matyti bendras vadinamosios Rusijos politinės aukštuomenės sutrikimas ir net neviltis.

Jau bet kam aišku, kad žaibo karas nepavyko, planai – sau, realybė – sau. Antroji pasaulio kariuomenė gavo į kaulus Ukrainoje taip, kad Rusijos vadovybė nebežino, kaip elgtis toliau: pralaimėjimo paskelbti negali, pergalės – taip pat. Už tai gėdos – kiek tik nori.

Tačiau aišku viena, kad Ukraina skęsta žuvusių rusų ir ukrainiečių kraujyje. Kad nužudyta daugiau nei 220 vaikų, tūkstančiai moterų, senelių ir kitų civilių.

Aišku, kad V.Putinas, S.Lavrovas ir kita "aukštuomenė" pateko į karo nusikaltėlių sąrašus ir jų anksčiau ar vėliau lauks teismo procesas, panašus į Niurnbergo. Jei kur ir yra pasaulyje tikrasis nacizmas ir fašizmas, tai jo reikėtų ieškoti tik Maskvoje, Kremliuje.

Kaip A.Hitleris buvo susikūręs pseudoistorinius savo veiklos paaiškinimus, taip atsitiko ir V.Putinui – prisigalvojo pseudomitinių nesąmonių ir patikėjęs jomis ėmė vadovauti keisdamas pasaulį pagal savo suvokimą.

Ta pati istorinė klaida kartojasi. Plius dar ji Rusijos atveju yra paremta ir anomalinės SSRS nostalgija. Ir per šį paradą Maskvoje kariauna žygiavo nešdama ne tik Rusijos, bet ir raudoną SSRS vėliavą su pjautuvu ir kūju.

Tai byloja ne tik apie nostalgiją, bet ir apie norą atkurti šitą kriminalinę Sovietų Sąjungą, kurią sukūrė politiniai banditai Vladimiras Leninas, Levas Trockis ir Josifas Stalinas, remiami recidyvistų, kurių nesugebėjo laiku išgaudyti caro "ochranka".

Šiandien turime reikalą su šitų politkriminalinių elementų pasekėjais, kurių užmojus sunku prognozuoti taip pat, kaip ir "įteisintų vagių" planus Butyrkoje. Aišku tik, kad nieko gero iš banditų nebeįmanoma tikėtis, civilizuotas pasaulis su jais niekada nebesusitars, nes jų mentalitetas yra nusikaltėlių mentalitetas.

Jie kalti dėl sprendimų, nužudžiusių tūkstančius žmonių, ir tam nėra jokio pateisinimo.

„Ar mes matome šiandien labai realias grėsmes, pasižyminčias masiškumu? Atsakau, kad ne. Taip, pavienes grėsmes matome, pavienius asmenis stebime, kurie turi įvairių idėjų“, – žurnalistams sekmadienį sakė policijos vadovas.

Pasak R. Požėlos, labiausiai tikėtini konfliktai tarp „tų asmenų, kurie ateina į kapines paminėti būtent gegužės 9-ąją, ir kitų asmenų, kurie galbūt turi kitą požiūrį į gegužės 9-ąją“.

Policija yra identifikavusi per 300 galimų susirinkimo vietų ir kapinių, kitų vietų, kur yra įvairių atminimo elementų Antrajam pasauliniam karui.

„Tikrai policijos dėmesys yra ir bus. Tų objektų sustiprinta apsauga jau šią naktį bus vykdoma. Rytoj, gegužės 9-ajai, yra dedikuoti šimtai pareigūnų. Ne dešimtys, o šimtai“, – pabrėžė policijos vadovas.

Antrojo pasaulinio karo pabaiga Europoje minima gegužės 8 dieną, pažymint jungtinėmis visų kovojusių valstybių pastangomis nulemtą jo pabaigą ir 1945 metais šią dieną Vokietijos pasirašytą besąlyginį kapituliacijos aktą.

Labai svarbu, kad šalies gyventojai elgtųsi atsakingai, nepasiduotų provokacijoms ir išlaikytų rimtį.

Rusija vadinamąją Pergalės dieną švenčia gegužės 9-ąją. Šiemet minėjimui vykstant tuo metu, kai Rusija tęsia invaziją Ukrainoje, Lietuvoje baiminamasi incidentų.

R. Požėla pasirengimą pirmadienį užtikrinti viešąjį saugumą ir visuomenės rimtį sekmadienį aptarė su vidaus reikalų ministre Agne Bilotaite.

„Lietuva, kaip ir visa Europa, rytoj minės Europos dieną – simbolizuojančią taiką ir vienybę. Rusijos primesta pergalės diena Lietuvoje nešvenčiama, tačiau neabejojama, kad priešiška propaganda gali išnaudoti šią dieną provokacijoms ir neapykantos kurstymui“, – pranešime teigė ministrė.

„Labai svarbu, kad šalies gyventojai elgtųsi atsakingai, nepasiduotų provokacijoms ir išlaikytų rimtį. Taip pat, įvertinus pastarųjų metų patirtis, labai svarbus kruopštus išankstinis teisėtvarkos pareigūnų pasiruošimas, kad būtų eliminuotos galimos grėsmės ir išvengta neramumų“, – pabrėžė ji.

Agnė Bilotaitė. I. Gelūno / BNS nuotr.

Prašo nedėvėti draudžiamos simbolikos

Visos už viešąjį saugumą atsakingos tarnybos įpareigotos pasirengti įvairiems scenarijams ir  šiomis dienomis dirbti sustiprintu režimu bei didesnėmis pajėgomis, operatyviai reaguoti į gaunamą informaciją, aktyviai stebėti elektroninę erdvę, sustiprinti valstybės objektų ir  ambasadų apsaugą, skirti daugiau pareigūnų darbui prie galimų didesnių susibūrimų vietų.

Policija prašo lankant kapines ar kitas vietas laikytis galiojančių įstatymų, nedėvėti draudžiamos atributikos, nepasiduoti provokacijoms, net ir dėl menkiausių nesklandumų kreiptis į susibūrimų vietose dirbančius pareigūnus ir vykdyti teisėtus jų nurodymus.

„Mes žinome, kad yra tam tikra atributika, ji yra draudžiama ir tikrai prašymas į tai reaguoti ir nedaryti pažeidimų“, – sakė A. Bilotaitė.

Prasidėjus karui Ukrainoje, Lietuvoje buvo uždrausta viešai naudoti Georgijaus juosteles – populiarų ženklą tarp mininčiųjų Pergalės dieną karių kapinėse ar prie Raudonajai armijai skirtų atminimo ženklų.

Šalia jų žada budėti sustiprintos policijos pajėgos, segintiems uždraustas juosteles pareigūnai galės skirti kelis šimtus eurų siekiančias baudas.

„Reaguosime, be abejo, į draudžiamų simbolių galimą nešiojimą, demonstravimą. Ar mes reaguosime taip, kad sieksime čia ir dabar tą simbolį pašalinti – turbūt, kad ne. Bet gali būti tokia situacija, kai žmogų įspėjus, užfiksavus jo asmenybę, užfiksavus padarytą pažeidimą, šitą asmenį bauda pasieks, sakykime, kad ir tos pačios dienos vakarą ar galbūt kitą dieną“, – kalbėjo generalinis komisaras.

Vis dėlto jis pabrėžė, kad masinių pažeidimų ar nereagavimo į pažeidimus atveju policija „veiks čia ir dabar“.

Tokią nuomonę išsakė Rusijos politikas ir garsus advokatas Markas Feiginas.

„Man atrodo, kad jie dar nedrįs to padaryti. Bet aišku, kad jis turi šį planą. Taip yra todėl, kad kariuomenei reikia šios mobilizacijos, jie sprendžia savo problemas. Jie bijo prisiimti atsakomybę dėl operacijos nesėkmės. Ir todėl jie gali manyti: mums trūksta 100 tūkst. karių, dar kažko. Todėl skelbkite mobilizaciją ir taip užsitikrinsime rezultatą“, – kalbėjo teisininkas.

Pasak M. Feigino, Rusijos karinė vadovybė nesėkmes Ukrainoje V. Putinui gali aiškinti pajėgų trūkumu. Garsus advokatas, žmogaus teisių aktyvistas tvirtina, kad pats V. Putinas supranta mobilizacijos rizikas.

Markas Feiginas/Scanpix nuotr.

„Pirma, tai gali nepavykti – žmonės paprasčiausiai dezertyruos. Antra, nežinoma, kaip šie žmonės elgsis. Ne visi trokšta mirti Ukrainoje ir gali elgtis visiškai nenuspėjamai“, – aiškino jis.

Ne visi trokšta mirti Ukrainoje ir gali elgtis visiškai nenuspėjamai.

Primename, kad JAV ir Vakarų pareigūnai skelbė apie V. Putino ketinimą gegužės 9-ąją oficialiai paskelbti karą Ukrainai. Anot jų, tai leistų paskelbti visuotinę mobilizaciją ir sutelkti Rusijos pajėgų rezervą, nes invazijos pastangos ir toliau silpsta.

Iki šiol V. Putinas primygtinai reikalavo žiaurų du mėnesius trunkantį konfliktą vadinti „specialia karine operacija“, uždrausdamas tokius žodžius kaip invazija ir karas.

„Manau, kad jis bandys eiti tolyn nuo savo „specialiosios operacijos“, – praėjusią savaitę LBC radijui sakė Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Benas Wallace‘as. – Jis ruošia dirvą tam, kad galėtų pasakyti: „Žiūrėkite, dabar tai yra karas prieš nacius, ir man reikia daugiau žmonių. Man reikia daugiau rusų patrankų mėsos“.

Oficialus karo paskelbimas gegužės 9 dieną galėtų sustiprinti visuomenės paramą invazijai. Pagal Rusijos įstatymus tai taip pat leistų V. Putinui mobilizuoti rezervines pajėgas ir šauktinius, kurių, pasak pareigūnų, Rusijai labai reikia, nes vis labiau trūksta karių.

Kiti gegužės 9 dienos V. Putino variantai – aneksuoti separatistines Luhansko ir Donecko teritorijas rytų Ukrainoje, smarkiai prasiveržti link Odesos pietuose arba paskelbti, kad visiškai kontroliuoja pietinį Mariupolio uostamiestį.

Nenorėtų incidentų

Klaipėdos apskrities policijos komisariato vadovai parengė priemonių planą, kuriuo vadovaudamiesi stengsis užtikrinti, kad pirmadienį Klaipėdoje, šalia S.Daukanto gatvės esančiame karių kapų memorialo neįvyktų išpuolių, chuliganiškų veiksmų ar politinių provokacijų.

Daugybę metų šią dieną rusakalbių klaipėdiečių dalis renkasi prie tarybinių karių kapo. Čia palaidota 695 kariai, žuvę ne tik Klaipėdoje, bet ir jos apylinkėse. Formuojant memorialą palaikai čia perkelti iš kelių miesto vietų.

Anksčiau čia Rusijos Federacijos diplomatai rengdavo mitingus. Šių renginių pompastiką sušvelnino pandemija, kai dėl karantino ribojimų masiniai renginiai net lauke buvo draudžiami.

Šiemet leidimo organizuoti renginį šioje vietoje neprašyta. Tačiau tikėtina, kad prie paminklo, kaip ir anksčiau, ateis žmonių su gėlėmis.

Nelipkime sau ant uodegos, nedarykime dramos, kur jos nėra, ir nekaitinkime viešos erdvės.

Klaipėdos vicemeras Arvydas Cesiulis, pavaduojantis sergantį merą, vakar buvo nusiteikęs optimistiškai.

"Bus pirmadienis, po to – antradienis, trečiadienis. Nelipkime sau ant uodegos, nedarykime dramos, kur jos nėra, ir nekaitinkime viešos erdvės. Dabar apie gegužės 9-ąją kalba net tie, kas iki šiol nė nežinojo, kokia tai diena", – teigė A.Cesiulis.

Dirbs nemenkos pajėgos

Policininkai nusiteikę savaitgalį atidžiau stebėti memorialą ir jo prieigas.

Pirmadienį Skulptūrų parke ir jo apylinkėse bus daug pareigūnų, kai kurie jų dirbs neuniformuoti.

"Mūsų tikslas, kad nebūtų vykdomi jokie teisės pažeidimai. Dirbs papildomos pajėgos, pareigūnai stebės, kad visame regione, kur yra tarybinių karių kapai, nekiltų provokacijų ar incidentų. Bet mes šioms vietoms skiriame dėmesio ir kitomis dienomis, patruliuojantys pareigūnai dažnai jose apsilanko, pasižiūri, ar ten nėra kokių nors apgadinimų. Viską stebime ir fiksuojame, jei pastebime kokį nors teisės pažeidimą. Labai prašome laikytis rimties žmones, kurie ateis pagerbti žuvusių karių. Raginame nedemonstruoti mūsų šalies įstatymais uždraustų ženklų ir simbolių. Eiti su gėlėmis prie paminklų nėra draudžiama. Kad ir kokių pažiūrų laikosi mūsų žmonės, prašome susilaikyti nuo drastiškų veiksmų", – ragino Klaipėdos apskrities policijos viršininką pavaduojantis Ramūnas Šideikis.

Arvydas Cesiulis. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Žino apie atsakomybę

Jis įsitikinęs, kad net rusakalbiai mūsų miesto žmonės puikiai žino, kokie simboliai Lietuvoje yra uždrausti ir turi informacijos, kokia atsakomybė laukia už tokių ženklų ar simbolių naudojimą.

Pasak R.Šideikio, bendruomenės pareigūnai bendrauja su klaipėdiečiais ir kaskart aiškina apie draudžiamus dalykus ir atsakomybę.

"Antrankių segti nesiruošiame, bet pažeidėjų veiksmus fiksuosime ir taikysime atsakomybę. Mes suinteresuoti, kad pirmadienis būtų ramus ir taikus", – patikino R.Šideikis.