2020 m. du LGBT atstovai laimėjo bylą prieš Lietuvą dėl esą teisėsaugos institucijų neveikimo tiriant homofobinės neapykantos kalbos atvejus internetinėje erdvėje.

Paaiškėjo, kad garsioje istorijoje teisėsaugai teko ieškoti jauno klaipėdiečio, kuris, dar būdamas nepilnametis, 2014 m. internete liejo įsiūtį po nuotrauka, kurioje užfiksuoti besibučiuojantys jaunuoliai.

Iš pradžių buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą.

Tačiau praėjus nemažai laiko Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai paskelbė nuosprendį G. B., kuriam skirta bauda.

Byloje nustatyta, kad G. B., turėdamas tikslą viešai niekinti ir skatinti neapykantą prieš žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl seksualinės orientacijos, socialiniame tinkle „Facebook“ viešai po vartotojo P. B. paskelbta nuotrauka liejo įsiūtį.

Klaipėdietis paliko komentarus po nuotrauka, kurioje užfiksuotas dviejų besibučiuojančių vyrų vaizdas.

Internautas parašė vulgarių žodžių ir keiksmų, kuriais, pagal Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadą, nuotrauką įkėlęs asmuo dėl lytinės orientacijos yra niekinamas, taip skatinama neapykanta visiems homoseksualams.

Kaltinamasis G. B. teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę ir paaiškino, kad viskas įvyko prieš daug metų, tuo metu buvo jauno amžiaus, todėl ir mąstė kitaip negu dabar.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į tai, jog G. B. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, nukreiptą prieš asmens lygiateisiškumą ir sąžinės laisvę, iki šio nusikaltimo padarymo nebuvo teistas.

Klaipėdietis nusikaltimą padarė būdamas nepilnametis, tuo metu jam buvo 16 metų. Jis kaltę pripažino, tai byloje nustatyta kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

Todėl jam teismas skyrė 376,5 Eur baudą. Taip pat nuosprendžiu nuspręsta iš dalies patenkinti nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį, jam priteista 300 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 500 Eur atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Nuosprendis dar gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Karlas Lauterbachas transliuotojui RND sakė, kad oficialios gairės bus pritaikytos taip, kad potencialūs donorai nebebūtų vertinami skirtingai dėl jų seksualinės orientacijos.

„Ar kas nors gali tapti kraujo donoru, priklauso nuo elgesio rizikos, o ne nuo seksualinės orientacijos“, – sakė K. Lauterbachas.

„Šiuo klausimu taip pat neturi būti paslėptos diskriminacijos“, – pridūrė jis.

Pagal šiuo metu galiojančias Vokietijos gydytojų asociacijos (BAK) rekomendacijas vyrams, turintiems lytinių santykių su tos pačios lyties atstovais, leidžiama duoti kraujo tik tuo atveju, jei per pastaruosius keturis mėnesius jie neturėjo „naujo ar daugiau nei vieno lytinio partnerio“.

Kiti asmenys vertinami pagal tai, ar jie „dažnai keičia partnerius“.

Taisyklės pradėtos taikyti XX amžiaus 9-e dešimtmetyje, kilus ŽIV/AIDS epidemijai, kai buvo manoma, kad homoseksualūs vyrai labiau rizikuoja užsikrėsti virusu.

Pagal naująsias taisykles potencialūs donorai bus vertinami tik pagal „individualų norinčio tapti donoru asmens elgesį“, teigia RND.

Įstatymo pakeitimas įsigalios nuo balandžio 1 dienos, o po to BAK turės per keturis mėnesius parengti naujas gaires, sakoma pranešime.

Vokietijos gėjų ir lesbiečių asociacija (LSVD) pasveikino šiuos planus ir pavadino juos „seniai pribrendusiais“.

Liberalios FDP partijos sveikatos ekspertė Christine Aschenberg-Dugnus (Kristinė Ašenberg-Dugnus) teigė, kad ankstesnės taisyklės buvo „ne tik pasenusios, bet ir tiesiog diskriminuojančios“.

„Kiekvienas, norintis duoti kraujo, turėtų turėti galimybę tai padaryti. Nes kraujo donorystė gelbsti gyvybes“, – sakė ji.

Nepaisant vyriausybės plano iki 2025 metų padidinti mažumų integraciją, ataskaitoje teigiama, kad Graikijos LGBTI bendruomenė ir toliau susiduria su netolerancija ir diskriminacija – homofobiškus komentarus kartais išsako net mokyklų pedagogai, teigiama Europos komisijos prieš rasizmą ir netoleranciją (ECRI) ataskaitoje.

„ECRI delegacija išgirdo šokiruojančių liudijimų apie kai kurių mokytojų pasisakymus interseksualių mokinių atžvilgiu“, – sakoma dokumente nurodant vieną jaunimo tyrimą, kuriame nustatyta, kad padėtis Graikijos mokyklose yra „apgailėtina“.

„Graikų visuomenės nusistatymas ir požiūris į interseksualius asmenis svyruoja tarp nežinojimo, (medicininio) patologizavimo ir priešiškumo“, – nurodė ataskaitos autoriai.

Komisija teigė išgirdusi „patikimų pasakojimų“, kad kai kurie gydytojai pataria daryti abortus negimusiems interseksualiems vaikams.

Seksualinių mažumų įžeidinėjimas nėra retas reiškinys Graikijoje, kur homoseksualiems santykiams oficialiai nepritaria įtakinga Ortodoksų Bažnyčia.

ECRI paragino mokytojams, gydytojams ir kitiems specialistams rengti specialius mokymus, skirtus kovai su netolerancija, taip pat rengti informavimo kampanijas siekiant keisti neigiamą požiūrį į romus ir migrantus.

Remiantis ataskaita, 2018-aisiais Graikijos valdžia užregistravo 164 neapykantos nusikaltimų atvejus – ketvirtadaliu daugiau nei ankstesniais metais.

Tačiau 2018-aisiais tik keturiose bylose buvo priimti apkaltinamieji nuosprendžiai, o 2017-aisiais – tik šešiose.

JT remiamas Rasistinio smurto registravimo tinklas (RVRN) 2016-2020 metais užfiksavo 521 rasistinio smurto atvejį, pridūrė ECRI.

„Reikėtų sukurti visapusišką neapykantos kalbos incidentų, įskaitant incidentus internete, stebėsenos sistemą bei rengti visuomenės informavimo kampanijas“, – rašoma ataskaitoje.

Joje priduriama, kad nepaisant specialių policininkų mokymų, specializuotų prokurorų veiklos ir visą parą veikiančios karštosios linijos atidarymo, policija „per mažai sistematiškai rinko“ duomenis apie neapykantos kalbą.

Komisija taip pat pabrėžė, kad Graikijos ombudsmeno tarnyba – vienintelė organizacija, skatinanti visuotinę lygybę šalyje – neturi teisinių įgaliojimų perduoti diskriminacijos bylas teismui.

„Taigi, ECRI rekomenduoja valdžios institucijoms pirmiausia sustiprinti Graikijos ombudsmeno paramą ir bylinėjimosi funkciją“, – teigiama ataskaitoje.

PSO vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas (Tedrosas Adanomas Gebrejesusas) šeštadienį pripažino beždžionių raupų protrūkį tarptautinio masto ekstremaliąja visuomenės sveikatos situacija. Žurnalistams jis sakė, kad geriausias būdas apsisaugoti nuo infekcijos – „sumažinti kontaktų riziką“.

„Vyrams, turintiems lytinių santykių su vyrais, šiuo metu tai reiškia, kad reikia sumažinti lytinių partnerių skaičių, persvarstyti lytinių santykių su naujais partneriais galimybę ir pasikeisti kontaktiniais duomenimis su visais naujais partneriais, kad prireikus būtų galima juos stebėti“, – sakė jis.

Nuo gegužės pradžios apie beždžionių raupų atvejus vis dažniau pranešama iš šalių, nepriklausančių Vakarų ir Centrinės Afrikos regionui, kur ši virusinė liga ilgą laiką buvo endeminė.

Trečiadienį Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas sakė, kad beždžionių raupų atvejų nustatyta 78 valstybėse. Iš viso užregistruota daugiau kaip 18 tūkst. šios virusinės ligos atvejų – iš jų 70 proc. Europoje ir 25 proc. Šiaurės ir Pietų Amerikoje.

Pasak jo, nuo gegužės mėnesio užregistruoti penki mirties atvejai, o apie 10 proc. užsikrėtusiųjų dėl patiriamo skausmo atsiduria ligoninėje.

95 proc. atvejų beždžionių raupais užsikrečiama lytiniu keliu, rodo žurnale „New England Journal of Medicine“ paskelbto iki šiol didžiausio masto tyrimo, kuriame dalyvavo 528 žmonės iš 16 šalių, duomenys.

Tyrimas parodė, kad 98 proc. užsikrėtusiųjų yra homoseksualūs ar biseksualūs vyrai, turėję nesaugių lytinių santykių su atsitiktiniais partneriais

Tačiau ekspertai teigia, kad pūslelinį bėrimą sukelianti liga dažniausiai perduodama artimo fizinio kontakto metu, o beždžionių raupai iki šiol nebuvo laikomi lytiškai plintančia infekcija (LPI).

Ekspertai taip pat įspėja nemanyti, kad liga gali užsikrėsti tik viena bendruomenė. Jie pabrėžia, kad liga plinta per įprastą sąlytį su oda, taip pat lašeliniu būdu arba liečiant užkrėstą patalynę ar rankšluosčius.

„Beždžionių raupais gali užsikrėsti bet kuris su jais susidūręs asmuo“, – sakė PSO vadovas. Jis paragino šalis imtis veiksmų, kad būtų sumažinta rizika kitoms pažeidžiamoms grupėms užsikrėsti, įskaitant vaikus, nėščias moteris ir asmenis, kurių imunitetas nusilpęs.

PSO ne kartą įspėjo, kad ši liga negali būti stigmatizuojama, nes tai gali atbaidyti užsikrėtusiuosius nuo gydymosi.

„Stigma ir diskriminacija gali būti tokia pat pavojinga kaip ir bet koks virusas ir gali paskatinti (užsikrėtimo atvejų) protrūkį“, – sakė Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas.

Socialiniuose tinkluose „Twitter“ ir „Instagram“ paskelbtoje nuotraukoje matyti 39 metų P. Buttigiegas ir jo sutuoktinis Chastenas (Častenas), sėdintys, kaip atrodo, ligoninės palatoje, abu laikantys po kūdikį ir besišypsantys.

„Chastenas ir aš esame nepaprastai dėkingi už visus gerus palinkėjimus nuo to laiko, kai primą kartą paskelbėme naujienas, jog tampame tėvais, – parašė P. Buttigiegas. – Džiaugiamės galėdami priimti į savo šeimą Penelope Rose (Penelopę Rouz) ir Josephą Augustą (Džozefą Ogestą) Buttigiegus.“

Rugpjūčio mėnesį Buttigiegai paskelbė, kad tapo tėvais. Tuomet jie nepateikė jokių detalių, bet 32 metų Chastenas, mokytojas ir rašytojas, liepą laikraščiui „The Washington Post“ sakė, kad jiedu mažiausiai metus siekia įsivaikinti.

Šeštadienį paskelbta nuotrauka vos per kelias valandas sulaukė kelių šimtų tūkstančių „patiktukų“ tviteryje. Kiti tėvai atsakė humoristiniais sveikinimais ir savo vaikų nuotraukomis.

Nors anksčiau buvo nelabai žinomas ir palyginti neseniai pradėjo politinę karjerą, P. Buttigiegas – buvęs Saut Bendo Indianoje meras – per praėjusį nacionalinių rinkimų ciklą surengė įsimintiną kampaniją dėl demokratų kandidato į prezidentus statuso. Galiausiai demokratų kandidatu tapo ir prezidento rinkimus laimėjo dabartinis šalies vadovas Joe Bidenas (Džo Baidenas).

P. Buttigiegas, karinio jūrų laivyno karys, tarnavęs Afganistane, anksčiau šiais metais tapo „pirmuoju per istoriją LGBTQ asmeniu, patvirtintu postui vyriausybėje“, nurodo LGBTQ teises ginanti organizacija „Victory Institute“.

„COVID-19 pandemija paskatino dar didesnį smurtą ir diskriminaciją LGBTI žmonių atžvilgiu“, – pareiškė J. Borrellis sekmadienį, prieš pirmadienį (gegužės 17 d.) minimą tarptautinę kovos su neapykanta seksualinėms mažumoms dieną.

Tai, pavyzdžiui, apima šeiminį smurtą, internete ir ne internete skleidžiamą neapykantą bei nusikaltimus iš neapykantos. J. Borrellis pabrėžė, kad visi žmonės gimė laisvi ir lygiateisiai. ES, ano jo, patvirtina savo įsipareigojimą ginti ir skatinti ir LGBTI žmonių teises. Bendrija esą susirūpinusi, kad 69 šalyse tos pačios lyties asmenų santykiai yra kriminalizuoti, o 11 valstybių už tai net gresia mirties bausmė.

Popiežiui pavaldi Šventojo Sosto Tikėjimo mokymo kongregacija pirmadienį paskelbė oficialų atsakymą į klausimą, ar katalikų dvasininkai gali laiminti tos pačios lyties asmenų sudaromas sąjungas.

Neigiamas atsakymas buvo pateiktas dviejų puslapių aiškinamajame dokumente, paskelbtame septyniomis kalbomis. Dokumentas paskelbtas su popiežiaus Pranciškaus žinia ir sutikimu. 

Anot paaiškinančios notos, homoseksualūs asmenys yra laukiami ir laiminami Bažnyčios, tačiau nėra laiminamos jų santuokos.    

Vatikanas laikosi pozicijos, kad su homoseksualiais asmenimis turi būti elgiamasi oriai ir pagarbiai, tačiau homoseksualūs aktai yra „netvarkingi pačia savo prigimtimi“. Pagal krikščioniškąjį mokymą santuoka tarp vyro ir moters yra dieviško plano dalis ir skirta naujai gyvybei sukurti.   

Anot dokumento, tos pačios lyties asmenų sąjungos nėra dieviško plano dalis, todėl negali būti laiminamos Bažnyčios.

„Pozityvių elementų, kurie patys savaime yra vertintini ir sveikintini, egzistavimas tokiuose santykiuose negali pateisinti šių santykių ir paversti jų legitimiu bažnytinio palaiminimo subjektu, nes šie pozityvūs elementai neatsiejami nuo sąjungos, nenustatytos pagal Kūrėjo planą, konteksto“, – rašoma aiškinamajame dokumente.

Dievas „nelaimina ir negali laiminti nuodėmės: jis laimina nuodėmingą žmogų, kad šis pripažintų, jog yra jo meilės plano dalis, ir leistųsi jo pakeičiamas“, priduriama jame.   

Pranciškus pasisakė už tai, kad tos pačios lyties asmenų poroms būti užtikrinta tokia pat teisinė apsauga kaip heteroseksualioms poroms, tačiau civilinėje srityje, bet ne Bažnyčioje.

Šią poziciją pontifikas išsakė 2019 metų gegužę per interviu Meksikos transliuotojui „Televisa“, tačiau jo komentarai šiuo klausimu buvo iškirpti Vatikano. Iškirptos interviu ištraukos girdimos pernai pasirodžiusioje dokumentinėje juostoje „Pranciškus“ (Francesco).  

Ši nevyriausybinė organizacija pernai birželį padėjo čečėnams Salechui Magamadovui ir Ismailui Isajevui, kuriuos, kaip teigiama, kankino čečėnų specialioji policija, pabėgti iš musulmoniškos Čečėnijos į Žemutinį Naugardą, esantį į šiaurės rytus nuo Maskvos.

Praėjusį ketvirtadienį abu vyrai buvo sulaikyti Žemutiniame Naugarde ir išsiųsti atgal į savo regioną Šiaurės Kaukaze, kur dabar yra sulaikytųjų centre Urus Martano rajone, naujienų agentūrai AFP nurodė „Rossijskaja LGBT-set“.

Organizacijos atstovas Timas Bescvetas sakė, kad policija nepateikė grupės teisininkams bylos medžiagos ir atsisakė patenkinti jų prašymus leisti pasimatyti su sulaikytaisiais.

„Galime pasakyti, kad piliečiai buvo pagrobti“, – AFP sakė organizacijos advokatas Markas Aleksejevas. Jis pridūrė, kad teisėsaugininkų atsisakymas leisti jam pamatyti abu vyrus ir bylos medžiagą yra „neteisėtas“.

Sekmadienį artimas Čečėnijos autoritarinio lyderio Ramzano Kadyrovo padėjėjas Achmedas Dudajevas pareiškė, jog abu sulaikytieji „prisipažino teikę pagalbą“ žmogui iš neteisėtos ginkluotos grupės, kurią kovos su terorizmu pajėgos likvidavo praėjusį mėnesį, pranešė naujienų agentūra „RIA Novosti“.

Už tokį kaltinimą gresia įkalinimas iki 15 metų.

M. Aleksejevas pirmadienį atmetė kaltinimus ir sakė, kad valdžia „tyčia skleidžia klaidingą informaciją“ apie šių dviejų jaunų vyrų likimą. Teisininko nuomone, „prisipažinimai tikriausiai buvo išgauti grasinimais ir spaudimu“.

T. Bescvetas sakė, kad S. Magamadovą ir I. Isajevą 2020 metų balandį areštavo ir kankino čečėnų specialioji policija, oficialiai – dėl opozicinio „Telegram“ kanalo, bet iš tikrųjų – dėl jų lytinės orientacijos.

Atstovo teigimu, vaizdo įrašas, kuriame abu sulaikytieji atsiprašo dėl to „Telegram“ kanalo, buvo padarytas priverstinai. Įraše jų taip pat pasakyti žodžiai, kad jie nėra tikri vyrai, paremia tvirtinimus, jog jie yra persekiojami dėl savo orientacijos.

T. Bescvetas taip pat sakė, kad sulaikytieji buvo verčiami išmokti Korano ištraukas, Rusijos ir Čečėnijos himnus.

Čečėnija dėl įtariamo homoseksualių asmenų persekiojimo kritikuojama nuo 2017 metų, kai pasirodė pareiškimų apie teisėsaugininkų vykdytus kankinimus.

2019 metais „Rossijskaja LGBT-set“ pranešė apie antrą gėjų persekiojimo bangą šioje neramioje respublikoje, įskaitant du nužudymus.

Čečėnų pareigūnai tokius pranešimus paprastai atmeta kaip „išgalvotus“, o R. Kadyrovas teigia, kad visi iki vieno regiono gyventojai yra heteroseksualūs.

Prieš birželio 28-ąją įvyksiančius Lenkijos prezidento rinkimus A. Duda intensyvina kampaniją prieš „LGBT ideologiją“, kuri, kaip jis pareiškė šeštadienį sakydamas kalbą, yra destruktyvesnė už komunizmą.

„Tai, ką sakote apie mūsų vaikus, skaudu ir nepaprastai žalinga“, – sakė demonstracijoje dalyvavusi Helena Biedron (Helena Bedron), kairiojo sparno kandidato į prezidentus Roberto Biedrono (Roberto Bedrono) motina.

„Pone prezidente, mes bijome dėl savo vaikų“, – sakė H. Biedron prie prezidento rezidencijos.

„Nenorime jų netekti vien dėl to, kad kažkas, galvojantis, esą jie – ne žmonės, užpuls juos, nužudys juos ar privers nusižudyti“, – sakė ji ir pridūrė, kad prieš gėjus nukreipta kalba „iš jų atimamas žmogiškumas“.

Valdančiosios nacionalistinės partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) remiamas ir perrinkimo siekiantis A. Duda tikisi savo kampanija pelnyti įtakingos Lenkijos Katalikų Bažnyčios ir tradiciškai mąstančios visuomenės dalies paramą.

„Komunistų laikais vaikams buvo brukama komunistinė ideologija. Tai buvo bolševizmas. Dabar žmonės bando praplauti jų smegenis nauja ideologija. Tai kažkoks neobolševizmas, – šeštadienį sakė A. Duda. – Jie bando priversti mus tikėti, kad kalbama apie žmones, bet tai – ideologija.“

Keli kiti politikai pastarosiomis savaitėmis reiškė panašią poziciją. Gėjų teisių klausimas taip pat buvo svarbus prieš spalį įvykusius parlamento rinkimus.

Kaip rodo naujausios apklausos, A. Dudą remia maždaug 40 proc. lenkų, bet jį sparčiai vejasi jo pagrindinis varžovas, Varšuvos meras centristas Rafalas Trzaskowskis (Rafalas Tšaskovskis).

14 procentų apklaustųjų Lietuvoje teigė, kad per pastarąsias dvi savaites nuolatos jautė depresyvią nuotaiką ar buvo prislėgti, penktadalis nurodė, jog taip jautėsi beveik visada.

Be kita ko, Lietuvoje taip pat fiksuojamas aukščiausias rodiklis, vertinant LGBTI asmenų diskriminaciją visose aštuoniose gyvenimo srityse per pastaruosius metus. Taip teigė besijaučiantys 55 procentai respondentų.

Aštuonios gyvenimo sritys, anot tyrimo, apima: darbo paieškas, darbą, gyvenamosios vietos paieškas, aptarnavimą sveikatos priežiūros įstaigose, santykį su mokyklos ar universiteto darbuotojais, elgesį kavinėse, baruose ar naktiniuose klubuose, elgesį parduotuvėse bei situacijas, kuriose tenka pateikti dokumentą, identifikuojantį lytį.

Kaip BNS teigė Lietuvos gėjų lygos vadovas Vladimiras Simonko, Lietuvoje LGBTI žmonių diskriminacija tampa tarsi norma – neefektyviai dirbančios valdžios institucijos nesugeba padėti žmonėms, o tai priverčia juos nusivilti sistema bei mažina motyvaciją ginti savo teises.

Tai tarsi užburtas ratas. Žmonės patiria diskriminaciją ir nieko nedaro. O kas baisiausia, kad jie savyje labai išgyvena.

„Tai tarsi užburtas ratas. Žmonės patiria diskriminaciją ir nieko nedaro. O kas baisiausia, kad jie savyje labai išgyvena. Ta diskriminacija paveikia psichinę sveikatą, atsiranda noras palikti šalį, nes jie nebetiki, kad šita valstybė gali jais pasirūpinti“, – kalbėjo V. Simonko.

„Aš suprantu, kodėl jie pagrįstai nuleidžia rankas. Jau net negaliu suskaičiuoti, kiek kartų mes, kaip organizacija, tą patyrėme. Kai ieškodami patalpų ateiname pas žmogų, kuris jas nuomoja, jie pamato mane ir supranta, kad ten bus LGBT organizacija, tai po to tada ateina trumpa žinutė, kad, deja, bet patalpos nebus išnuomotos“, – pridūrė jis.

Daugiau nei pusė – 51 procentas – Lietuvos respondentų teigė slepiantys savo LGBTI tapatybę darbe. Tai irgi didžiausias skaičius Europos Sąjungoje. Be to, 59 procentai apklausoje dalyvavusių Lietuvos respondentų pripažino slepiantys savo LGBTI tapatybę mokykloje.

44 procentai apklaustųjų pripažino visada bijantys viešai laikytis rankomis su savo tos pačios lyties partneriu ar partnere dėl galimų grėsmių.

Pagrindinių teisių agentūros atlikto tyrimo rezultatai taip pat rodo, kad Lietuvoje LGBTI klausimų dėstymas mokykloje vis dar yra problematiškas: 19 procentų respondentų Lietuvoje sakė, kad LGBTI klausimai mokykloje pateikiami neigiamame kontekste arba šiais klausimais iš viso nekalbama – taip teigė 65 procentai apklaustųjų.

Pasak V. Simonko, mokytojai apie LGBTI klausimus kalbėti vengia, nes juos riboja Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas.

Jame tokia informacija įvardijamos temos, kuriomis „niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata“.

„Jis praktiškai uždarė švietimą LGBTI klausimais mokyklose. Kai tik mokytojai pradeda apie tai kalbėti pozityviai, jie iš karto gauna skundą iš tėvų, kad mokyklose vyksta propaganda“, – sakė jis.

Pagrindinių teisių agentūra atkreipia dėmesį, kad apklausa atskleidžia ryškius skirtumus tarp ES valstybių narių.

Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Airijoje, daugiau nei 70 procentų LGBTI respondentų teigė, kad šalies visuomenė tampa tolerantiškesnė, kitose, pavyzdžiui, Lenkijoje, apie 68 procentus apklaustųjų tvirtino, kad ji – mažiau tolerantiška LGBTI asmenų atžvilgiu.

Vienoje įsikūrusi agentūra nurodo, kad diskriminacija dažniausiai padidėja, kai žiniasklaida, politikai ar kiti vieši asmenys skelbia neigiamą informaciją apie LGBTI žmones.

Pagrindinių teisių agentūros apklausoje, vykdytoje praėjusių metų gegužės–liepos mėnesiais, dalyvavo apie 140 tūkst. LGBTI asmenų 27 ES valstybėse, taip pat Didžiojoje Britanijoje, Serbijoje ir Šiaurės Makedonijoje. Apklausa buvo atliekama internetu.