Paketas, „suteikiantis atsaką ir pagalbą dėl koronaviruso ekstremaliosios padėties“, yra dalis didesnės išlaidų programos. D. Trumpui patvirtinus šį planą bus išvengta federalinių įstaigų uždarymo, galėjusio prasidėti jau antradienį.

„Pasirašau šį teisės aktą, kad būtų atkurtos nedarbo pašalpos, sustabdyti iškeldinimai, suteikta pagalba nuomininkams, pridėta pinigų [pagalbos smulkiajam verslui programai] PPP, mūsų oro bendrovių darbuotojai būtų sugrąžinti į darbą, pridėta reikšmingai daugiau lėšų vakcinų platinimui ir būtų atlikta daug daugiau“, – sakoma prezidento pranešime, paskelbtame iš jo privataus kurorto Floridoje „Mar-a-Lago“, kur D. Trumpas išvyko kalėdinių atostogų.

Kelias dienas D. Trumpas atsisakinėjo pasirašyti pagalbos paketą, Kongreso priimtą triuškinama balsų daugumą po ne vieną mėnesį trukusių derybų. Prezidentas šį projektą vadino „gėdingu“.

Kovo mėnesį pagal pirminį pagalbos dėl COVID-19 pandemijos planą patvirtintos dvi federalinės pagalbos schemos liovėsi galiojusios sekmadienio vidurnaktį. Analitinio centro „The Century Foundation“ duomenimis, dėl to pagalbos neteko apie 12 mln. amerikiečių.

Gruodžio 21-ąją Kongreso priimtas pagalbos paketas pratęsia šias priemones, taip pat keletą kitų, turinčių pasibaigti artimiausiomis dienomis.

Tačiau savo pranešime D. Trumpas toliau siūlė, kad naujuoju projektu numatyta tiesioginių išmokų JAV mokesčių mokėtojams suma – po 600 dolerių (491 eurą) – būtų padidinta daugiau kaip trigubai. Prezidentas taip pat argumentavo, kad naujajame projekte numatyta per daug lėšų skirti su jo pagrindiniu tikslu nesusijusioms programoms.

Prezidentas nepaaiškino, kodėl nepaskelbė šių savo nuostatų dar prieš patvirtinant paketą.

Išrinktasis prezidentas Joe Bidenas, lapkritį įveikęs D. Trumpą per rinkimus ir sausio 20-ąją perimsiantis Baltuosius rūmus, šeštadienį perspėjo dėl „niokojamų pasekmių“, jeigu prezidentas toliau spyriosis.

„Chaosas ir kančios“

Anksčiau sekmadienį, kai projektas dar nebuvo pasirašytas, kai kurie respublikonai irgi ragino D. Trumpą pakeisti kursą.

„Suprantu, kad jis nori būti prisimenamas kaip didelių čekių šalininkas, bet esama pavojaus, kad jis bus prisimenamas dėl chaoso, kančių ir padriko elgesio, jeigu leis šiai [programai] pasibaigti“, – televizijai „Fox News“ sakė respublikonas senatorius Patas Toomey.

Kongreso demokratai ketvirtadienį siekė patvirtinti nuostatą, turėjusią padidinti tiesiogines išmokas, kad jos maždaug atitiktų D. Trumpo išsakytus pageidavimus, bet ją užblokavo respublikonai.

Daugelis šias demokratų pastangas laikė nenuoširdžiomis, beveik neturinčiomis galimybių sulaukti patvirtinimo ir skirtomis pabrėžti nesutarimus tarp respublikonų ir kadenciją baigiančio prezidento.

Senatorius Bernie Sandersas anksčiau sekmadienį sakė, kad „tai, ką dabar daro prezidentas, yra neįtikėtinai žiauru“.

„Daug milijonų žmonių netenka savo pratęstų nedarbo išmokų, – jis sakė televizijai ABC. – Jie bus iškeldinti iš savo butų, nes iškeldinimo moratoriumas baigiasi.“

B. Sandersas sakė, kad padidintos tiesioginės išmokos galėtų būti patvirtintos ateinančiomis dienomis.

D. Trumpas pareiškė, kad sausio 6 dieną, kai Kongresas tvirtins valstybės vadovo rinkimų rezultatus, jis bus Vašingtone, ir pažadėjo vėliau pateikti kažkokios informacijos.

„Pasimatysime Vašingtone sausio 6-ąją. Nepraleiskite. Bus informacijos“, – parašė jis savo „Twitter“ paskyroje. 

Sausio 6 dieną per bendrą abejų Kongreso rūmų posėdį turi būti patvirtinti Rinkikų kolegijos balsavimo rezultatai ir demokrato Joe Bideno pergalė valstybės vadovo rinkimuose.

Pasak Europos Komisijos, Berlynui leista skirti bendrovei 6 mlrd. eurų, tačiau „Lufthansa“ turės „atlaisvinti vietos“ Frankfurto ir Miuncheno oro uostuose savo varžovėms, kad būtų užtikrinta sąžininga konkurencija.

Iš viso pagalbos paketas sieks 9 mlrd. eurų, nes „Lufthansa“ taip pat gaus 3 mlrd. eurų valstybės garantuojamų paskolų.

„Ši ženkli pagalba padės „Lufthansa“ įveikti dabartinę koronaviruso pandemijos sukeltą krizę, nuo kurios ypač stipriai nukentėjo aviacijos sektorius“, – pažymėjo už konkurenciją atsakinga Komisijos narė Margrethe Vestager (Margretė Vestager).

Planas yra bendro gelbėjimo paketo dalis, kurio įgyvendinimas tapo įmanomas trečiadienį, kai bendrovės akcininkas milijardierius apsigalvojo ir suteikė pritarimą.

Anksčiau Heinzas-Hermanas Thiele (Heincas HermanasTylė), kuriam priklauso 15,5 proc. „Lufthansa“ akcijų, ne kartą išreiškė skeptišką požiūrį gelbėjimo plano atžvilgiu – „Lufthansa“ vadovybės, darbuotojų ir profsąjungų apmaudui.

Pagal planą, Vokietijos vyriausybė perims 20 proc. bendrovės akcijų, tačiau bendrovė bus priversta atsisakyti tūkstančiai darbo vietų.

„Lufthansa“ taip pat valdo „Austrian Airlines“, „Swiss Airlines“ ir „Brussels Airlines“.

E. Macrono teigimu, į autopramonės gelbėjimo paketą įtrauktas 1 mlrd. eurų subsidijoms įsigyjant elektrinius ir hibridinius automobilius. Prezidentas taip pat iškėlė tikslą Prancūzijai iki 2025 m. per metus pagaminti 1 mln. netaršių automobilių.

Pasak E. Macrono, šis valstybės paramos paketas padės padidinti Prancūzijos netaršių automobilių sektorių iki didžiausio Europoje.

Lankydamasis vienoje automobilių gamykloje Šiaurės Prancūzijoje, E. Macronas tikino, kad Vyriausybė kiekvienam elektra varomą automobilį įsigyjančiam gyventojui suteiks 7 000 eurų subsidiją, o bendrovėms – 5 000 eurų subsidiją. Perkant hibridinį automobilį bus suteikiama 2 000 eurų subsidija.

Šios priemonės įsigalios nuo birželio 1 d. Vyriausybė taip pat skirs nuo 3 iki 5 tūkst. eurų gyventojams, norintiems visiškai ar iš dalies pakeisti savo benzinu varomą automobilį į elektrinį.

Pasak E. Macrono, subsidijas galės gauti apie trys ketvirtadaliai prancūzų.

„Iš viso valstybė suteiks kiek daugiau nei 8 mlrd. eurų paramos šiam sektoriui“, – sakė E. Macronas.

„Susitarimas, kuris dar nėra patvirtintas, numato 9 mlrd. eurų vertės stabilizacijos priemones, iš kurių 3 mlrd. eurų bus valstybinio investicijų banko KfW paskolų forma“, – pranešime teigė „Lufthansa“.

Pagal planus, svarstomus su federalinės vyriausybės Ekonomikos stabilizacijos fondu (WSF), šis fondas mainais už 9 mlrd. eurų paramą gautų 20 proc. „Lufthansa“ akcijų paketą ir konvertuojamąją obligaciją, kurios vertė siektų „5 proc. plius 1 akciją“, sakoma Vokietijos aviacijos milžinės pranešime.

Šią obligaciją gali išpirkti trečioji šalis viešojo konkurso būdu.

Jei bus susitarta, šis „Lufthansa“ finansavimo sprendimas užbaigs kelias savaites trukusias kanclerės Angelos Merkel konservatorių ir socialdemokratų derybas.

A. Merkel partijos gretose kai kurie politikai ragino valstybę nesikišti į „Lufthansa“ reikalus ir palikti verslo valdymą verslininkams, tačiau socialdemokratai tvirtino, kad, valstybei perėmus dalį „Lufthansa“ akcijų, tai leistų Berlynui daryti įtaką „Lufthansa“ vadovams darbuotojų atleidimo ar aplinkosaugos klausimais.

Šį „Lufthansa“ finansavimo sprendimą dar turės patvirtinti Europos Komisija.

Graikijos tarptautiniai skolintojai įgis precedento neturinčią įtaką šalies vyriausybei, turinčią užtikrinti, kad Atėnai laikysis jau trečiojo finansinio gelbėjimo paketo sąlygų, tik dar nežinia, ar tai užtikrins naujosios programos sėkmę.

Europos Sąjungos, Europos centrinio banko (ECB) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) suteiktas iki 86 mlrd. eurų vertės finansinės pagalbos planas Graikijoje paveiks ir kasdienį gyvenimą – pradedant vizitais pas gydytojus ir baigiant duonos pardavimu.

Tačiau analitikai sako, jog griežta šios programos priežiūra, turinti užtikrinti, kad Atėnai laikysis susitarimo, gali duoti priešingų rezultatų, kurstydama visuomenės nusiteikimą prieš kreditorius. Toks pasipiktinimas šių metų sausį jau atvedė į valdžią radikalią kairiąją premjero Aleksio Cipro (Alexis Tsipras) vyriausybę.

Analitikai sako, kad patiems skolintojams kyla savų politinių problemų, ypač Vokietijoje, kur daugelis rinkėjų nelinkę pritarti tolesniam pinigų kišimui į Graikiją, kurios gelbėjimą jie laiko žlugusiu reikalu.

„Dabartinė sutartis negarantuoja, kad Graikija išliks euro zonoje, – naujienų agentūrai AFP sakė Vokietijos Marshallo (Maršalo) fondo analitikė Daniela Schwarzer (Daniela Švarcer). – Tai svarbus žingsnis, patvirtinantis visų šalių politinius įsipareigojimus šiuo laiko momentu. Tačiau gali iškilti politinių, ekonominių ir finansinių kliūčių.“

Kai buvo rengiamos ankstesnės Graikijos finansinio gelbėjimo programos 2010 ir 2012 metais, skolintojai reikalavo vykdyti skausmingą mokesčių didinimą, mažinti biudžeto išlaidas ir vykdyti kitokias ekonomikos reformas mainais į iš viso 240 mlrd. eurų paskolą.

Tos priemonės nesuveikė.

Programoms stringant Graikiją nugrimzdo į šešerius metus trukusią gilią recesiją, bet kreditoriai kaltino Atėnų vyriausybes nesilaikant savo įsipareigojimų.

Atėnai savo ruožtu kaltino skolintojus, kad jie nori per daug ir per greitai. Graikija skundėsi, kad griežto taupymo politika atnešė daugiau žalos negu naudos, nes visuomenėje smarkiai padidėjo nepasitenkinimas dėl primygtinos užsienio jėgų kontrolės.

Naujausios programos sąlygos numato dar didesnio masto kišimąsi: Atėnams buvo pateiktas ilgas sąrašas, ką reikia ir ko negalima daryti, kreditoriams siekiant užkirsti bet kokią galimybę išsisukti nuo įpareigojimų vykdymo.

Tas paketas numato ne vien ekonomikos valdymo priemones, bet ir dideles reformas sveikatos apsaugos ir socialinių išmokų srityse, taip pat viešojo valdymo modernizaciją ir depolitizaciją.

Naujos taisyklės paveiks netgi iš pažiūros nereikšmingas kasdienio gyvenimo detales: pavyzdžiui, kreditoriai nori, kad kepyklos duonos kainą nustatytų ne už kepalą, o pagal svorį. Taip pat bus reikalaujama pratęsti pasterizuoto pieno galiojimo laiką prekybos centruose.

Be to, vyriausybė turės pertvarkyti švietimo sistemą pagal „geriausią ES praktiką“. Tokie standartai taip pat nustatyti daugeliui kitų Atėnų naujųjų įsipareigojimų, įskaitant pastangas išvalyti bankus, pradėti naują privatizacijos bangą ir atverti profesijas, kurios iki šiol buvo uždaros.

Daugelis tų įsipareigojimų turės būti įtvirtinti įstatymuose prieš bet kokį faktinį pagalbos lėšų pervedimą. Skolintojai reguliariai vykdys reformų kontrolę, o pirmasis patikrinimas numatomas spalį.

Analitikai sako, kad tokia griežta priežiūra kelia klausimų, ar pagalbos programa iš tikrųjų yra įgyvendinamas. Labai abejotinai ar šis planas Graikijoje bus laikomas demokratišku.

„Demokratinio legitimumo problema neturėtų būti nuvertinta – nei Graikijos, nei skolintojų“, – pabrėžė D.Schwarzer.

„Tai galioja Graikijai, lėšas gaunančiai šaliai, kuriai taikomos vis griežtesnės kontrolės priemonės ir kur kritikai jau seniai atkreipė dėmesį į suverenumo mažėjimą, – aiškino ji. – Skolintojams kyla panašių problemų dėl legitimumo, nes tampa vis sunkiau paaiškinti mokesčių mokėtojams, kodėl jie turėtų teikti likvidumo pagalbą šaliai, kuri buvo pripažinta nemokia.“

Liuksemburge įsikūrusio analitinio centro CVCE Europos studijų instituto tyrimų koordinatorius Fredericas Allemand'as (Frederikas Alemanas) sakė, kad bet kuriai vyriausybei sunku užsitikrinti palaikymą nepopuliarioms priemonėms, ypač jeigu jos primetamos iš šalies.

„Bet kuriai šaliai, juolab finansinio gelbėjimo programos atveju, visuomet labai sunku priimti sąlygas, kurios buvo išdėstytos kitų, – F.Allemand'as sakė AFP. – Tarp Graikijos žmonių tvyro netikrumas dėl ateities, dėl būtinybės ir dėl tų priemonių nepriimtinumo, žinant, kad pirmalaikiai rinkimai yra labai tikėtini.“

Kita medalio pusė – kad Graikija galbūt neturi kito pasirinkimo.

„Graikai iš tikrųjų nelabai turėjo iš ko rinktis“, – sakė Londone veikiančio Ekonomikos ir verslo tyrimų centro vyriausioji ekonomikos patarėja Vicky Pryce (Viki Prais).

„Finansinio gelbėjimo paketo sąlygos gana rūsčios, bet tai išlaikys Graikiją euro zonoje – bent jau ilgiau negu ji būtų išsilaikiusi priešingu atveju, – aiškino ji. – Tai neišvengiamas blogis.“